Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys – antstolė Virginija Paunovienė, Rimantas Bučma, Y. L. Y., V. N., A. N., duomenys neskelbtini, Lietuvoje atstovaujama įmonės UAB „L. B.“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkinamas iš dalies.

6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 666 straipsnio 1 dalį išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į jų turtą, jų dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat į jų dalį jungtinėje nuosavybėje. CPK 667 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams, kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.

7. Iš teismui pateiktų vykdomųjų bylų Nr. 0186/16/00899, 0186/17/00005, 0186/18/00044, Nr. 0186/18/00087, Nr. 0186/18/00467, Nr. 0186/18/00749, Nr. 0186/18/00907, Nr. 0186/18/01109, Nr. 0186/18/01291, Nr. 0186/18/01487, Nr. 0186/19/07293, Nr. 0186/21/00219, Nr. 0186/21/01792, Nr. 0186/21/02058 medžiagos nustatyta, kad antstolės Virginijos Paunovienės kontoroje yra vykdomas 8 442,94 Eur skolos išieškojimas iš skolininko V. N. išieškotojos VMI naudai. Atlikdama vykdymo veiksmus anstolė nustatė, kad skolininkas V. N. nedirba, turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi, jis yra įregistravęs santuoką su A. N.. Antstolė Virginija Paunovienė 2021 m. spalio 6 d. patvarkymu Nr. S-21-186-31409 areštavo A. N. darbo užmokesčio, gaunamo duomenys neskelbtini dalį ir pasiūlė skolininkui ir jo sutuoktinei pateikti sutikimą dėl skolininko dalies nustatymo. Nustatytu terminu sutikimas nebuvo gautas, todėl antstolė Virginija Paunovienė 2021 m. lapkričio 4 d. patvarkymu Nr. S-21-186-34372 pasiūlė išieškotojui per 30 dienų nuo šio patvarkymo gavimo dienos kreiptis į teismą dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Pareiškėja, nepraleisdama nustatyto termino (2021 m. gruodžio 6 d.), kreipėsi į teismą su prašymu.

8. CK 3.101 straipsnis numato, kad jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas (CK 3.82 straipsnis), pagal kurį turtas, įgytas santuokos metu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2010; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2011; kt.). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama turtas: įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinių veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; taip pat pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno iš jų darbinės veiklos, taip pat pensijos, pašalpos ir kt. išmokos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 5 punktai), todėl išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnio 1 dalis).

9. Byloje nėra duomenų, kad vykdomojo dokumento pateikimo vykdymui metu skolininkas turėjo turto, iš kurio galėtų būti vykdomas skolos išieškojimas. Teismui patikrinus duomenis viešuose registruose nustatyta, kad V. N. kelių transporto priemonių neturi (2022 m. kovo 7 d. išrašas), nekilnojamojo turto neturi (2021 m. gruodžio 23 d. NT registro išrašas, b. l. 32). V. N. dirba UAB “Redmana”, tačiau iš jo darbo užmokesčio nurodytoje įmonėje yra daromos išskaitos pagal anststolės Virginijos Paunovienės 2021 m. spalio 21 d. patvarkymą Nr. S-21-186-3336, 2021 m. lapkričio 24 d. patvarkymą Nr. S-21-186-36908.

10. V. N. yra 2006 m. liepos 22 d. įregistravęs santuoką su A. N. (b. l. 35-37). Patikrinus teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme bylų dėl V. N., A. N. santuokos nutraukimo iškelta nebuvo, todėl tiek išieškojimas skolininko atžvilgiu vykdomas, tiek pareiškėjų pareiškimas teismui paduotas suinteresuotiems asmenims esant santuokoje (CPK 179 straipsnio 3 dalis). 2022 m. vasario 28 d. V. N. ir A. N. sudarė Vedybų (povedybinę) sutartį (b. l. 35-37), pagal kurią nustatė turto teisinį režimą.

11. Sutuoktiniai turi teisę pakeisti įstatymo nustatytą turto teisinį režimą, sudarydami Vedybų (povedybinę) sutartį (CK 3.82, 3.104 straipsniai). Sutarties laisvės principas suponuoja, kad sutuoktiniai laisva valia gali nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą), tačiau negali (neturi teisės) savo susitarimu pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo (CK 6.157 straipsnis), nepaisyti pareigos sutartiniuose santykiuose elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnis) bei ignoruoti įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) privalomumą, nustatyti gerai moralei arba viešajai tvarkai prieštaraujančias sutartis sąlygas (CK 3.83 straipsnio 2 dalis, 3.101 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad Povedybine sutartimi gali būti keičiamas tik po šios sutarties sudarymo įgyto turto (įskaitant gaunamas pajamas) teisinis režimas.

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vykdytinoms skolininko prievolėms išieškotojo naudai po sudarytos povedybinės sutarties įregistravimo išieškojimas nebegali būti nukreipiamas į laiko atžvilgiu vėliau gautas arba gautinas pajamas, įskaitant pajamas, susijusias su darbo santykiais, ir lėšas, gautas ir (ar) patenkančias į kasatorės vardu atidarytas sąskaitas bankuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016).

13. Nagrinėjamu atveju V. N. ir A. N. Vedybų (povedybinę) sutartį sudarė 2022 m. vasario 28 d., t. y. po prievolių išieškotojams atsiradimo. Sudarytos sutarties 1.2 ir 1.3 punktais susitarė, kad turtas, įgytas po šio sutarties sudarymo, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, t. y. susitarė dėl turto, įgyto ateityje, atskirumo režimo (CK 3.104 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sutuoktinių, vedybų sutartyje pasirinkusių turto atskirumo režimą, tikslas – apsaugoti ateityje jų gautinas pajamas ir turtą nuo tapimo bendrąja jungtine nuosavybe CK 3.88 straipsnio 1 dalies pagrindu. Todėl skolininko sutuoktinės A. N. darbo užmokestis, gautas po povedybinės sutarties sudarymo, yra jos asmeninė nuosavybė ir skolininko V. N. dalis jos darbo užmokestyje, gautame po 2022 m. vasario 28 d. povedybinės sutarties sudarymo nenustatytina. Tokia teismo išvada atitinka teismų praktiką (žr. pvz., Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-1441-264/2019).

14. Pagal CK 3.117 straipsnį sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Byloje nėra duomenų, paneigiančių CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją iki Povedybinės sutarties sudarymo, todėl teismas sprendžia, kad skolininko sutuoktinės darbo užmokestis, gautas iki 2022 m. vasario 28 d. (Povedybinės sutarties sudarymo), pripažintinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir dalintinos lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį, tam, kad būtų galima antstoliui vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančio turto (CPK 667 straipsnis, 668 straipsnis).

15. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškimas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo tenkinamas iš dalies, nustatant, kad skolininkui V. N. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje priklauso 1/2 dalis sutuoktinės A. N. iki 2022 m. vasario 28 d. Povedybinės sutarties sudarymo gautų su darbo santykiais susijusių pajamų, įskaitant jos darbo užmokestį, gautą iš duomenys neskelbtini .

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais ir 667 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkui) V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso 1/2 (viena antroji) dalis sutuoktinės A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki 2022 m. vasario 28 d. Vedybų (povedybinės) sutarties sudarymo gautų lėšų iš duomenys neskelbtini . Likusioje dalyje pareiškėjos prašymą atmesti.

Nutartį siųsti proceso dalyviams.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti vykdomąsias bylas Nr. 0186/16/00899, 0186/17/00005, 0186/18/00044, Nr. 0186/18/00087, Nr. 0186/18/00467, Nr. 0186/18/00749, Nr. 0186/18/00907, Nr. 0186/18/01109, Nr. 0186/18/01291, Nr. 0186/18/01487, Nr. 0186/19/07293, Nr. 0186/21/00219, Nr. 0186/21/01792, Nr. 0186/21/02058.