- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-05
- Bylos Nr.
- e2S-1441-264/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06805-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Atsakovas
- V. J.
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Mimeta“, V. J.
- Kategorijos
- 3.5.21.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-12954-1088/2019 pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės ,,Mimeta“, V. J. pareiškimus dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – antstolis S. U., I. G., G. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai UAB „Mimeta“ ir V. J. kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti, kad skolininkui G. G. bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine I. G. priklauso ½ dalis sutuoktinės visų gaunamų pajamų. Nurodo, kad antstolis S. U., vykdantis Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro 2018 m. spalio 25 d. atliktą vykdomąjį įrašą Nr. 11438 dėl 15 827,71 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininko G. G., išieškotojui UAB „Mimeta“ bei skolos išieškojimą vykdomosiose bylose Nr. 0034/18/01237, Nr. 0034/18/01152, Nr. 0034/18/10373 iš skolininko G. G. išieškotojui V. J., 2019 m. kovo 5 d. priėmė patvarkymus dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, arešto Nr. S-19000525; S19000520; S19000522, kuriais areštuotas skolininkui G. G. ir jos sutuoktinei I. G. priklausantis turtas, t. y. skolininko sutuoktinės I. G. darbo užmokesčio, gaunamo UAB „RM travel“, UAB „Vitgedva“, UAB „Ortopagalba“ dalys, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA).
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo antstolis S. U. atsiliepime nurodė, kad su prašymu sutinka. Priimti patvarkymai dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, arešto, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnyje nustatyta tvarka.
3. Suinteresuoti asmenys I. G., G. G. pateiktame atsiliepime nurodė, kad su prašymais nesutinka. Išieškotojų reikalavimas nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, t. y. ½ dalį skolininko sutuoktinės I. G. gaunamo darbo užmokesčio, negali būti tenkinamas, kadangi I. G. gaunamas darbo užmokestis (pajamos) pagal povedybinę sutartį priklauso jai asmeninės nuosavybės teise ir nėra sutuoktinių jungtinės nuosavybės objektas (povedybine sutartimi tarp sutuoktinių yra nustatytas visiško turto atskirumo teisinis režimas).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. gegužės 28 d. nutartimi pareiškėjų prašymus tenkino iš dalies – nustatė, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkui) G. G. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje priklauso 1/2 (viena antroji) dalis sutuoktinės I. G. iki 2019 m. balandžio 3 d. Povedybinės sutarties sudarymo gautų su darbo santykiais susijusių pajamų, įskaitant jos darbo užmokestį, gautą iš UAB „RM travel“, UAB „Vitgedva“, UAB „Ortopagalba“. Kitoje dalyje pareiškėjų prašymą atmetė.
5. Teismas sprendė, jog byloje nėra duomenų, kad vykdomojo dokumento pateikimo vykdymui metu skolininkas turėjo turto, iš kurio galėtų būti vykdomas skolos išieškojimas. G. G. yra sudarę santuoką su I. G.. Patikrinus teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme bylų dėl I. G., G. G. santuokos nutraukimo iškelta nebuvo, todėl tiek išieškojimas skolininko atžvilgiu vykdomas, tiek pareiškėjų pareiškimas teismui paduotas suinteresuotiems asmenims esant santuokoje (CPK 179 straipsnio 3 dalis). (duomenys neskelbtini) I. G. ir G. G. sudarė Vedybų (povedybinę) sutartį, pagal kurią nustatė būsimo turto teisinį režimą.
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju I. G. ir G. G. Vedybų (povedybinę) sutartį sudarė (duomenys neskelbtini), t. y. po prievolės išieškotojams atsiradimo. Sudaryta sutartimi susitarė, kad turtas, įgytas po šio sutarties sudarymo (“būsimas turtas”), yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, t. y. susitarė dėl turto atskirumo režimo (CK 3.104 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Todėl skolininko sutuoktinės I. G. darbo užmokestis, gautas po povedybinės sutarties sudarymo, yra jos asmeninė nuosavybė ir skolininko G. G. dalis jos darbo užmokestyje, gautame po (duomenys neskelbtini) povedybinės sutarties sudarymo nenustatytina.
7. Teismas darė išvadą, kad byloje nėra duomenų, paneigiančių CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją iki Povedybinės sutarties sudarymo, todėl teismas sprendė, kad skolininko sutuoktinės darbo užmokestis, gautas iki 2019 m. balandžio 3 d. (Povedybinės sutarties sudarymo), pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir dalintinas lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį, tam, kad būtų galima antstoliui vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančio turto (CPK 667 straipsnis, 668 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Atskiruoju skundu apeliantas V. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartį ir bylą grąžinti Kauno apylinkės teismui klausimo nagrinėjimui iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.). Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
8.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai nustatė, kad skolininkui G. G. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine I. G. 1/2 dalis sutuoktinės I. G. visų gaunamų pajamų priklauso tik iki (duomenys neskelbtini) Povedybinės sutarties sudarymo.
Šalies argumentai
8.2. Teismas iš pas antstolį S. U. vykdomų bylų žinojo bei turėjo žinoti, kad skolininkai G. G., I. G. povedybinėje sutartyje notarei pateikė pareiškimus ir garantijas dėl jų įsipareigojimo V. J. atžvilgiu pagal vekselius, kurie neatitinka tikrovės.
8.3. Pirmosios instancijos teismas vadovaujantis CK 1.5 str. nustatytais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais turėjo nustatyti, kad skolininkui G. G., bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine I. G., 1/2 dalis sutuoktinės I. G. visų gaunamų pajamų priklauso ne tik iki (duomenys neskelbtini) Povedybinės sutarties sudarymo, bet ir po jos - kol nebus įvykdytas išieškojimas pagal G. G. vardu V. J. išduotus 4 vekselius 59 300,00 Eur pinigų sumai, kurie yra bendroji jungtinė sutuoktinių Gedvilų nuosavybė.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys I. G. ir G. G. prašo apelianto skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
9.1. Nors apeliantas atskirame skunde nurodo, kad (duomenys neskelbtini) povedybinė sutartis jo manymu, nesukuria teisinių pasekmių ir yra negaliojanti, tačiau tai netiesa, kadangi sutartis yra nenuginčyta ir net neginčijama teismine tvarka, todėl ši sutartis sukuria teisines pasekmes ne tik sutuoktiniams, bet ir jų kreditoriams.
9.2. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pinigus I. ir G. G. pagal G. G. pasirašytus vekselius iš apelianto skolinosi bendroms šeimos reikmėms. Apie tokias paskolas (jeigu jos ir buvo) I. G. nežinojo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
Dėl povedybine sutartimi nustatyto sutuoktinių turto režimo taikymo nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje
11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria povedybinės sutarties pagrindu CPK 667 straipsnyje įtvirtinta tvarka nustatyta, kad skolininkui G. G. priklauso ½ dalis tik iki (duomenys neskelbtini) povedybinės sutarties sudarymo gauto I. G. darbo užmokesčio, kuris yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, pagrįstumo ir teisėtumo.
12. CPK 667 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.
13. CK 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostata, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatytos. CK 3.117 straipsnyje įtvirtinta sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpcija, kuri, nepaneigus bendra tvarka, reiškia, jog kiekvienam sutuoktiniui priklauso lygios bendro turto dalys. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Nenustačius, kokia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalis yra skolininko, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį, kuri įeina į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis). Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, vadovaujasi CK 3.117 straipsnio 1 dalimi, CK 3.123 straipsnio 1 dalimi, CK 4.92 straipsnio 1 dalimi). Vykdymo procese yra nustatoma areštuotame bendrosios jungtinės nuosavybės turte skolininkui priklausanti turto dalis ir nėra dalijamas sutuoktiniams priklausantis turtas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
14. Sutuoktinių teisė sudaryti vedybų (povedybinę) sutartį ir joje nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą) yra įtvirtinta Civilinio kodekso trečiosios knygos III dalies trečiojo skirsnio normose. Sutarties laisvės principas suponuoja, kad sutuoktiniai laisva valia gali nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą), tačiau negali (neturi teisės) savo susitarimu pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo (CK 6.157 straipsnis), nepaisyti pareigos sutartiniuose santykiuose elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnis) bei ignoruoti įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) privalomumą, nustatyti gerai moralei arba viešajai tvarkai prieštaraujančias sutartis sąlygas (CK 3.83 straipsnio 2 dalis, 3.101 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
15. Nagrinėjamu atveju antstolis vykdymo procese pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko G. G. turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su jo sutuoktine I. G. nustatymo (e. b. l. 8-9). Teismas, atsižvelgdamas į pateiktoje povedybinėje sutartyje nurodytą sutuoktinių turtui taikomą turto atskirumo principą, nustatė skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje tik iki (duomenys neskelbtini) povedybinės sutarties sudarymo ir nurodė, kad po šio sutarties sudarymo skolininko turto dalis nenustatytina (e. b. l. 54-58, 62-66). Išieškotojas iš esmės neigia tokios teismo išvados pagrįstumą kreditorių interesų neužtikrinimu ir sudarymu sąlygų skolininkui piktnaudžiauti ir išvengti prievolės įvykdymo.
16. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, aiškindamas dėl povedybinės sutarties santykio, kai teismo nutartimi vykdymo procese jau yra nustatyta vieno iš sutuoktinių, kaip skolininko, dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nurodė, kad įstatyme nėra nuostatų, draudžiančių sudaryti povedybinę sutartį, tokia sutartis nelaikytina per se prieštaraujančia gerai moralei ar viešajai tvarkai. Jeigu povedybine sutartimi pažeidžiami trečiųjų asmenų (pvz., kreditorių) teisėti interesai, jų teisės ginamos taikant sandorių negaliojimo institutą. Pavyzdžiui, kreditorių teisės galėtų būti laikomos pažeistomis, jei, siekiant išvengti vieno iš sutuoktinių asmeninių prievolių vykdymo, būtų sudaryta povedybinė sutartis, į ją įtraukiant sąlygą dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės (bendro turto, įgyto iki povedybinės sutarties sudarymo) padalijimo, pagal kurią sutuoktiniui – skolininkui nepagrįstai atitektų mažesnė bendro turto dalis, kurios nepakaktų jo asmeninėms prievolėms įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016).
17. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad skolininkas yra G. G., todėl išieškojimas galimas tik iš šio sutuoktinio asmeninio turto ar jam priklausančios turto dalies bendrame turte. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ar šalių sudaryta (duomenys neskelbtini) povedybine sutartimi pažeidžiami trečiojo asmens kreditoriaus teisėti interesai, teisingai nurodė, kad sutarties nuostatos dėl sutuoktinių turto teisinio režimo taikomos tik būsimam po šios sutarties sudarymo įgytam turtui (1.1 p.), sutuoktiniai pagal savo prievoles atsako savo asmeniniu turtu, o pagal bendras prievoles ir prievoles šeimos interesais, sutuoktiniai atsako solidariai (1.5 p.). Todėl nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste nėra teisinių prielaidų vertinti povedybinės sutarties nuostatas kaip prieštaraujančias gerai moralei ar viešajai tvarkai, ar kad jos pažeidžia išieškotojo teisėtus interesus, nes sutarties nuostatos nėra taikomos retrospektyviai. Dėl šių priežasčių sutikti su atskirojo skundo teisiniais argumentais dėl teismo nutarties nepagrįstumo apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai kvalifikavo teisiškai reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai nustatė skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje tik iki (duomenys neskelbtini) povedybinės sutarties sudarymo.
18. Priešinga išvada nepagrįstai priešpastatytų kreditorių interesus prieš sutuoktinių teisę sudaryti vedybų sutartį. Tokia apeliacinės instancijos teismo išvada taip pat neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai analogiškose bylose, pagal kurių nuostatas vykdytinoms skolininko prievolėms išieškotojo naudai po sudarytos povedybinės sutarties įregistravimo išieškojimas nebegali būti nukreipiamas į laiko atžvilgiu vėliau gautas arba gautinas pajamas, įskaitant pajamas, susijusias su darbo santykiais, ir lėšas, gautas ir (ar) patenkančias į kasatorės vardu atidarytas sąskaitas bankuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016).
19. Taigi, sudaryta povedybinė sutartis, kurioje nustatytas sutuoktinių turto atskirumo principas, ir kurios nuostatos taikomos tik būsimam turtui, neprieštarauja kreditoriaus interesams, nes kreditoriaus interesai gali būti užtikrinti nukreipiant išieškojimą tiek į asmeninį skolininko turtą, į dalį bendro turto, įgyto iki povedybinės sutarties sudarymo, tiek ir į asmeninį turtą, įgytą po povedybinės sutarties sudarymo.
20. Išieškotojas atskirąjį skundą grindžia argumentais, kurie yra susiję su kreditoriaus išieškojimo teise pagal sutuoktinių bendrą prievolę. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas ne dėl sutuoktinių prievolei daromos įtakos povedybine sutartimi, kurioje nustatytas turto atskirumo principas, bet dėl sutuoktinio asmeninės prievolės, todėl tokie argumentai neįtakoja skundžiamos teismo nutarties neteisėtumo. Kita vertus, jeigu ir būtų keliamas klausimas dėl kreditoriaus išieškojimo teisės pagal sutuoktinių bendrą prievolę, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pagal šalių sudarytos povedybinės sutarties 1.5 p. bendroms sutuoktinių prievolėms taikomas bendro turto teisinis rėžimas, nepriklausomai nuo tų prievolių atsiradimo laiko ir pagrindo.
21. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo klausimą, tinkamai taikė CK ir CPK normas, pirmosios instancijos teismo išvados dėl bendrosios jungtinės nuosavybės ypatumų nustatymo sudarius povedybinę sutartį atitiko susiformavusią teismų praktiką. Aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 28 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
22. LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus V. J. atskirąjį skundą į valstybės biudžetą priteisiama iš apelianto V. J. 8,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš V. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 8,86 Eur (aštuonis eurus 86 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – (duomenys neskelbtini), banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.