Utenos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. M. ieškininį pareiškimą atsakovei V. M. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esančio turto padalinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

a) Keleivinį automobilį „Peugeot 407“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 1700 Eur.

3.2. Atsakovei V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn priteisiant šį turtą:

a) Pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 180 Eur;

b) Pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 2530 Eur;

c) Pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 860 Eur;

d) Pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 40 Eur;

e) Pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 300 Eur;

f) Kitus statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 180 Eur;

Atsakovė V. M. į teismo posėdį neatvyko, ieškinio ir priedų nuorašai bei teismo šaukimas atsakovei įteikti tinkamai, pasirašytinai. Atsakovė prieštaravimų ieškiniui nepateikė, todėl laikytina, jog ieškinį pripažįsta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas Civilinio kodekso trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas Civilinio kodekso normas, kasacinis teismas konstatavo, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011 ir kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010 ir kt.). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-03-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006, 2010-05-27 nutartis Nr. 3K-3-175/2006, 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, jog abi šalys iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo vienas kitam lojalūs, nerėmė vienas kito, nesprendė šeimoje iškilusių problemų, nesiekė išsaugoti šeimą. Byloje esantys duomenys sudaro pagrindą teigti, jog dėl santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai.

Ieškovo prašymas nutraukti santuoką tenkintinas ir santuoka nutrauktina, nes santuoka faktiškai jau iširo, sutuoktiniai kartu negyvena, neveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, todėl tikėtis, kad jie vėl pradės kartu gyventi, negalima (CK 3.60 straipsnis).

Ieškovo prašymas padalinti santuokoje įgytą turtą, ieškovui A. M. asmeninės nuosavybėn perduodant keleivinį automobilį „Peugeot 407“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 1700 Eur., o atsakovės V. M. asmeninėn nuosavybėn perduodant 2016 m. kovo 2 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 813 pagrindu įgytą nekilnojamąjį turtą: pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 180 Eur; pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 2530 Eur; pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 860 Eur; pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 40 Eur; pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 300 Eur; kitus statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 180 Eur, tenkintinas, nes tai nepažeidžia šalių interesų (CK 3.116, 3.117, 3.127 str.). Nors yra preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.), atsižvelgiant į svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį (CK 3.123 str. 1 d.). Todėl, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas patvirtino, jog minėtas turtas įsigytas atsakovės ir jos dukters iš pirmosios santuokos lėšomis, ji minėtame name gyvena, tai yra naudojasi pastatais ir juos prižiūri, tuo tarpu ieškovas gyvena atskirai, teismas priteisia šį turtą atsakovei.

Civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, pagal kurį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas atlygina bylą pralaimėjusi šalis. Jei ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidų atlyginimui taikomas patenkintų ir atmestų reikalavimų dalių proporcingumo principas (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto formuluotė „turtiniuose ginčuose“ reiškia, kad ji yra universali, savo turiniu platesnė negu vartojama Civiliniame kodekse. Ji apima visus atvejus, kai teisme reiškiamas ginčas dėl turto, todėl tuo atveju, kai reikalavimas padalyti turtą yra reiškiamas teisme, nepriklausomai nuo to, iš kokių teisinių santykių kilo ginčas, jis turi būti apmokamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu dydžiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-111/2012). Taigi, santuokos nutraukimo byloje reikalavimas dėl turto padalijimo yra kvalifikuojamas kaip atskiras turtinis reikalavimas ir apmokamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas taisykles. Visi kiti neturtinio pobūdžio reikalavimai, kurie patenka į CK 3.59 straipsnyje nustatytų, privalomai spręstinų nutraukiant santuoką klausimų ratą, kvalifikuojami kaip reikalavimas dėl santuokos nutraukimo ir yra apmokami žyminiu mokesčiu kaip vienas neturtinio pobūdžio reikalavimas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017).

Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6, 9 punktais, 7 dalimi, 85 straipsnio 1 dalies 10 punktu ieškinys šioje byloje turėtų būti apmokestintas 243 Eur žyminiu mokesčiu: už reikalavimą nutraukti santuoką -75 Eur, už reikalavimą padalinti bendrojoje jungtinėje nuosavybė esantį turtą – 126 Eur (5625 Eur.x 3 proc.).

Ieškovas paduodamas ieškinį sumokėjo viso 126 Eur žyminio mokesčio, ieškininiu pareiškimu ieškovas neprašo turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovės V. M., todėl iš atsakovės V. M. valstybės naudai priteistina tik likusi nesumokėta žyminio mokesčio dalis-75 Eur. suma.

Nustatyta, jog valstybė procesiniams dokumentams įteikti turėjo 9,30 Eur išlaidų. Šios išlaidos priteistinos iš atsakovės V. M. (CPK 88, 92, 96 straipsniai). Viso valstybei iš atsakovės V. M. priteistina 84,30 Eur žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniais, 268 straipsnio 5 dalimi, 270, 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nutraukti ieškovo A. M. ir atsakovės V. M. santuoką, sudarytą 2014 m. balandžio 26 d. Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 15, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po ištuokos palikti santuokines pavardes-M., M..

Bendrojoje jungtinių sutuoktinių nuosavybėje įgytą nekilnojamąjį turtą, padalinti tokia tvarka: ieškovo A. M. asmeninėn nuosavybėn priteisti keleivinį automobilį „Peugeot 407“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 1700 Eur., o atsakovės V. M. asmeninėn nuosavybėn priteisti 2016 m. kovo 2 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 813 pagrindu įgytą nekilnojamąjį turtą: pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 180 Eur; pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 2530 Eur; pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 860 Eur; pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 40 Eur; pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 300 Eur; kitus statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 180 Eur.

Priteisti iš atsakovės V. M. į valstybės biudžetą 84,30 Eur (aštuoniasdešimt keturis eurus 30 ct) žyminio mokesčio ir ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.