Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros trečiojo skyriaus prokurorei Editai Sangavičiūtei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytos pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybės

1. M. B. 2023 m. kovo 8 d. apie 02.00 val., ties (duomenys neskelbtini), Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) pareigūnams vyriausiajam tyrėjui A. U. ir vyriausiajam tyrėjui E. Ž. sustabdžius patikrinimui jo vairuojamą automobilį „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei pareikalavus jo išlipti iš automobilio, atidaryti dureles, o vengdamas sulaikymo, standino rankas bei aktyviais veiksmais pasipriešino panaudodamas fizinį smurtą - tai yra tyčia, vieną kartą staigiu kojos judesiu spyrė vyriausiajam tyrėjui A. U. į kairės kojos kelį, tokiu būdu padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kairio kelio priekinio kryžminio raiščio ir šoninio šalutinio raiščio patempimu, lydimais skysčio susikaupimo kairio kelio sąnaryje.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

2. Kaltinamasis M. B. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, dėl įvykio gailėjosi ir paaiškino, kad 2023 m. kovo 8 d. naktį jis važiavo iš merginos namo, kuomet jį sustabdė policijos pareigūnai, o jis pasielgė netinkamai, neatidarė durelių. Dėl streso neatsimena kas vyko toliau, tačiau matė vaizdo medžiagą, kuri patvirtina jo atliktus pasipriešinimo pareigūnams veiksmus. Pripažįsta, kad priešinosi pareigūnams, tyčia spyrė pareigūnui į kojos kelį. Jis suprato, jog jį stabdo pareigūnai, suprato jam reiškiamus reikalavimus. Jie įsakmiai reikalavo, o jis nepateisinamai priešinosi. Pareigūnų reikalavimai buvo teisėti. Civilinių ieškinių neginčija, jų dydį palieka spręsti teismui.

3. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, sutinkant kaltintojui ir gynėjui, teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, neapklausiant nukentėjusiojo ir liudytojų. Vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, su kuriuo sutiko prokuroras ir gynėjas, kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus visiškai patvirtino ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys, kurie pripažinti tinkamais įrodymais ir ištirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka.

3.1. Nukentėjusysis A. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Kauno apskrities VPK (duomenys neskelbtini) vyriausiojo tyrėjo pareigose. 2023 m. kovo 8 d. dirbo kartu su Kauno apskrities VPK (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju tyrėju E. Ž.. Apie 02.00 val. važiuojant tarnybiniu automobiliu „Opel Insignia“, (duomenys neskelbtini), ties pastatu (duomenys neskelbtini), pastebėjo automobilį VW Caddy valst. nr. (duomenys neskelbtini), kuris sukėlė įtarimą, kadangi nedegė galinė kairės pusės lempa bei buvo nulaužtas kairės pusės šoninis veidrodėlis. Buvo nustatyta, kad vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisykles, todėl panaudojus tarnybinio automobilio šviesos ir garso signalus buvo sustabdytas automobilis (duomenys neskelbtini) pažymėtą namą. Jam bei vyriausiajam tyrėjui E. Ž. priėjus prie vairuotojo ir prisistačius, pasakė savo pareigas ir pavardes, asmens pareikalavo pateikti vairuotojo pažymėjimą bei automobilio dokumentus. Automobilio vairuotojas iš karto atsisakė tai padaryti klausdamas, kokiu pagrindu jį sustabdė ir, kodėl jis turi pateikti dokumentus, kuo jie jį kaltina. Galiausiai asmuo pateikė vairuotojo pažymėjimą bei automobilio registracijos dokumentus. Patikrinus duomenų bazėje, nustatyta, kad tai asmuo - M. B.. Kol tikrino asmens dokumentus, kolega E. Ž. nuėjo iki vairuotojo ir patikrino jį alkotesteriu. Asmuo buvo blaivus. Grįžus prie vairuotojo pastebėjo, kad asmens akių baltymai stipriai paraudę, asmens judesiai nenatūraliai lėti, kalba nerišli, asmuo atrodė vizualiai apsvaigęs, nors alkoholio kvapas nebuvo juntamas. Tuo metu kolega E. Ž. pastebėjo, kad asmuo su savimi turi D kategorijos nešaunamąjį ginklą, iš kurio paleidžiamos kenksmingosios, dirginančiosios ar kitos dujinės veikliosios medžiagos. Minėtą nešaunamąjį ginklą asmuo iš pradžių buvo užsikišęs sau už striukės ir kyšojo jo rankena. Paklausus asmens, kas tai per įtaisas ar ginklas, M. B. jį išsitraukė, pasimosikavo juo, o tada jį pasidėjo ant keleivio priekinės sėdynės. Asmens buvo pareikalauta atidaryti dureles ir išlipti iš automobilio, nes bus atliekama automobilio bei asmens apžiūra, kadangi pilietis nepagrįstai yra susijaudinęs, su savimi turi ginklą, kuriuo gali sukelti ar kelia pavojų jų ir jo paties sveikatai, ar net gyvybei, reikalinga atlikti patikrinimą ar asmuo nėra apsvaigęs nuo alkoholio, ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, kaip transporto priemonės vairuotojui ir ginklo turėtojui. Asmuo kategoriškai atsisakė tai padaryti, visą bendravimo su juo laiką jis juos filmavo mobiliojo ryšio telefonu ir nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų išlipti iš automobilio. M. B. garsiai ir aiškiai buvo išsakyti teisėti ir pagrįsti reikalavimai išreikšti žodžiu, atidaryti dureles, nes buvo jas užsirakinęs iš vidaus ir bendravo tik per šiek tiek pravertą vairuotojo durelių langą. Jį garsiai perspėjo, kad bus panaudota jėga, atsižvelgiant į jo priešiškumą ir pavojingumo lygį, kadangi ašarinių dujų balionas yra padėtas ant priekinės sėdynės, taip jį atvirai demonstruojant ir tokiu atstumu nuo vairuotojo, kad bet kada jis gali būti panaudotas. M. B. toliau rėkė, kad jį užpuolė policijos pareigūnai ir be pagrindo bando atidaryti dureles. Vyr. tyrėjas E. Ž., per šiek tiek pravertą automobilio „VW CADDY“ priekinį šoninį vairuotojo stiklą įkišo ranką ir per prievartą, jo neapgadinant, nuspaudė jį žemyn bei įkišus ranką į automobilio saloną iš vidaus atidarė duris. M. B. pareikalavus išlipti pačiam iš automobilio, šis toliau nevykdė teisėtų reikalavimų, rėkė, elgėsi neadekvačiai, todėl E. Ž. atsegė saugos diržą, kai tuo metu jis asmenį, naudodamas fizinę jėgą, tiek kiek jos buvo reikalinga ir saugu, pradėjo traukti iš automobilio. Traukdamas laikė už apatinės jo kūno dalies, už kojų, traukė abejomis rankomis. Asmuo mėgindamas išvengti sulaikymo, aktyviais veiksmais priešindamasis, tyčia vieną kartą staigiu kairės kojos judesiu spyrė jam į kairės kojos kelį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Dėl šių piliečio veiksmų jis nedelsiant buvo ištrauktas iš automobilio, pakartotinai garsiai ir aiškiai pareikalavo nesipriešinti, tačiau M. B. toliau stangrino rankų raumenis, nesileido rankų sudėti už nugaros. Kad nebekeltų pavojaus ir kad priešinosi sulaikomas, panaudojus fizinę jėgą, buvo paguldytas ant žemės ir uždėtos spec. priemonės -antrankiai. Fizinė prievarta panaudota tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai atlikti ir saugu, siekiant nesukelti sužalojimų sulaikomam asmeniui ar jo turtui ir tik po to, kai visos įmanomos įtikinėjimo ar kitos priemonės nebuvo veiksmingos. Šio įvykio metu jam buvo sukeltas fizinis skausmas, kuris po įvykio nepraėjo. 2023 m. kovo 8 d. nuvyko pas savo šeimos gydytoją, kuri jam išrašė siuntimą pas traumatologą. Traumatologas tą pačią dieną jį apžiūrėjo, uždėjo ant kairės kojos įtvarą, nes kojos kelis (duomenys neskelbtini). Gydymą turėjo tęsti ir toliau, vykti į apžiūras, echoskopuoti, nes yra įtariamas kelio (duomenys neskelbtini). Dėl šio įvykio buvo išduotas nedarbingumas iki 2023 m. kovo 17 d. ( tomas 1, b.l. 119-120)

3.2. Liudytojas E. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Kauno apskr. VPK (duomenys neskelbtini) vyriausiojo tyrėjo pareigose. 2023 m. kovo 8 d. dirbo kartu su Kauno apskr. VPK (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju tyrėju A. U.. Tuo metu dar dirbo trys nežymėti policijos ekipažai. Radijo ryšiu buvo gauta informacija, kad kolegos pastebėjo įtartiną automobilį, kuris išvažiavo iš Šiaurės pr. garažų, po to vėl kažkur įsuko, po to nuvažiavo į degalinę ir ten kurį laiką stovėjo. Kolegos jį stebėjo ir laukė kol jis pradės važiuoti. Kai automobilis pajudėjo, kolegos radijo ryšiu tai perdavė jiems ir jie važiuodami tarnybiniu automobiliu „Opel Insignia“, (duomenys neskelbtini) automobilį VW Caddy valst. nr. (duomenys neskelbtini) pradėjo stabdyti. Važiuojant gatve, pastebėjo, kad nedegė galinė kairės pusės lempa bei buvo nulaužtas kairės pusės šoninis veidrodėlis. Automobilis prieš tai sukėlė įtarimą. Taip pat buvo nustatyta, kad vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisykles reikalavimus, todėl panaudojus tarnybinio automobilio šviesos, garso signalus, jis buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini) pažymėtą namą. Jis ir vyriausiasis tyrėjas A. U. išlipo iš tarnybinio automobilio, priėjo prie vairuotojo ir prisistatė, nurodydami savo pareigas, pavardę. Pastebėjo, kad vairuotojo akių baltymai stipriai paraudę, asmens judesiai nenatūraliai lėti, kalba nerišli, asmuo atrodo vizualiai apsvaigęs, nors alkoholio kvapas nebuvo juntamas bei jis kalbėjo labai susijaudinęs. Vairuotojas už striukės buvo užsikišęs kažkokį daiktą, kurio rankena kyšojo iš už striukės, todėl jo paklausė, kas čia yra. Jis ištraukė didelį dujų balionėlį ir padėjo ant priekinės keleivio sėdynės. Vairuotojo buvo pareikalauta pateikti vairuotojo pažymėjimą bei automobilio dokumentus. Automobilio vairuotojas iš karto atsisakė tai padaryti, klausdamas, kokiu pagrindu jie jį sustabdė ir, kuo jie jį kaltina. Po įkalbinėjimų, galiausiai vairuotojas pateikė vairuotojo pažymėjimą bei automobilio registracijos dokumentus. Kolega A. U. nuėjo į automobilį ir asmenį patikrino duomenų bazėje. Buvo nustatyta, kad tai M. B., praeityje teistas už narkotinių medžiagų laikymą. Jis alkotesteriu patikrino M. B. blaivumą, jis buvo blaivus. Asmens buvo pareikalauta atidaryti dureles, išlipti iš automobilio, nes bus atliekama jo apžiūra, kadangi pilietis nepagrįstai yra susijaudinęs, bei atlikta automobilio apžiūra, įsitikinti ar asmuo neturi kažkokių vogtų ar draudžiamų daiktų, nes automobilio salone matėsi daug įvairių sukrautų daiktų. Asmuo kategoriškai atsisakė tai padaryti, juos filmavo savo mobiliojo ryšio telefonu ir nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų- išlipti iš automobilio. M. B. keletą kartų buvo garsiai ir aiškiai išsakyti teisėti ir pagrįsti reikalavimai- atidaryti dureles, nes buvo jas užsirakinęs iš vidaus ir bendravo tik per šiek tiek pravertą vairuotojo durelių langą. M. B. toliau elgėsi neadekvačiai, rėkė, kad jį užpuolė policijos pareigūnai ir be pagrindo bando atidaryti dureles. Asmuo visą laiką kartojo, kokiu pagrindu jie jį sustabdė ir, ar jis yra laisvas. Asmenį kolega garsiai perspėjo, kad, jei jis nevykdys teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, bus panaudota jėga, atsižvelgiant į jo priešiškumą ir pavojingumo lygį. Kadangi asmuo toliau nevykdė jų reikalavimų, is per šiek tiek pravertą automobilio „VW CADDY“ priekinį šoninį vairuotojo stiklą įkišo ranką ir per prievartą, paspaudė stiklą žemyn bei, įkišus ranką į automobilio saloną iš vidaus, atidarė duris. M. B. dar kartą pareikalavus išlipti pačiam iš automobilio, šis toliau nevykdė teisėtų reikalavimų, rėkė bei elgėsi neadekvačiai, spardėsi kojomis. Jis jo kojas nuo savęs nusistūmė ir atsegė vairuotojo saugos diržą, ir kartu su kolega A. U. traukė pilietį iš automobilio salono. Vairuotojas spardė, tačiau jam neįspyrė, o ar kolegai įspyrė, nematė. Asmuo toliau mėgino išvengti sulaikymo, aktyviais veiksmais priešindamasis, tyčia pats nelipo iš automobilio, todėl panaudojus fizinę jėgą, kiek jos buvo reikalinga ir saugu, jis buvo ištrauktas iš automobilio. Dar kartą garsiai ir aiškiai pareikalavo nesipriešinti, tačiau M. B. toliau stangrino rankų raumenis, nesileido rankų sudėti už nugaros ir priešinosi sulaikomas, todėl panaudojus fizinę jėgą jis buvo paguldytas ant žemės bei uždėtos spec. priemonės antrankiai. Fizinė prievarta panaudota tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai atlikti ir saugu, siekiant nesukelti sužalojimų sulaikomam asmeniui ar jo turtui ir tik po to, kai visos įmanomos įtikinėjimo ar kitos priemonės nebuvo veiksmingos. Fizinė prievarta buvo panaudota vadovaujantis Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 27 straipsniu. Kai asmuo buvo sulaikytas, jiems į pagalbą atvyko kiti policijos pareigūnų ekipažai. Dar po kurio laiko buvo iškviestas kitas policijos pareigūnų ekipažas su tarnybiniu automobiliu, kuriame yra laikino sulaikymo kamera ir M. B. ten buvo patalpintas. Vėliau buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini) tiriamajai medžiagai dėl galimai narkotinių medžiagų vartojimo ėminio paėmimo. Alkoholio kiekio matuokliu asmeniui nustatytas 0,00 prom. Po to asmuo išvežtas į policijos komisariatą, esantį (duomenys neskelbtini), procesiniams veiksmams atlikti, o po to į (duomenys neskelbtini). Po šio įvykio, praėjus kuriam laikui, kai su kolega vyko į policijos komisariatą, tai buvo po įvykio praėję ne mažiau 30 min., kolega A. U. pasiskundė, kad jam skauda kairę koją bei pasakė, kad jam į ją spyrė sulaikomas ir iš automobilio traukiamas asmuo. Pats to veiksmo nematė, nes viskas vyko labai greitai. Ar A. U. apie tai, kad jam koją skauda sakė kitiems, jiems į pagalbą atvažiavusiems kolegoms, nežino. Taip pat nori paminėti, kad kartu su juo ir kolega A. U. dar dirbo policijos pareigūnė iš (duomenys neskelbtini), kuri tuo metu pas juos atliko stažuotę, tačiau šiuo metu ji jau yra išvykusi į (duomenys neskelbtini). ( tomas 1, b.l. 131-133)

3.3. Liudytojas R. P. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) pareigose. 2023 m. kovo 8 d. nežymėtu automobiliu dirbo kartu su tyrėja R. K.. Tikslaus laiko neprisimena, bet galėjo būti po 02.00 val. nakties, radijo ryšiu iš kolegų A. U. ir E. Ž. sulaukė pagalbos prašymo atvykti prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ esančios (duomenys neskelbtini). Kartu su kolege nuvykus minėtu adresu, rado kolegų (A. U. ir E. Ž.) tarnybinį automobilį, kurio priekyje stovėjo kitas automobilis bei jų kitų kolegų nežymėtas tarnybinis automobilis. Dėl ko viskas įvyko, jam nėra žinoma, kolegos jam nieko nepasakojo. Prie žymėto tarnybinio automobilio stovėjo sulaikytas vyras. Kartu su kolege ten buvo trumpai, tiesiog pasaugojo lauke stovintį sulaikytą asmenį (jį prilaikė, kol kolega jam darė dalinę apžiūrą). Po visko, su kolege nuvyko toliau dirbti, o likę kolegos pasiliko. Vėliau grįžęs į skyrių, sužinojo, kad įvykio metu buvo sužalotas kolega A. U.. Nei kaip, nei dėl ko jis buvo sužalotas, nežino. ( tomas 1, b.l. 138-139)

3.4. Liudytojas M. S. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) pareigose. 2023 m. kovo 8 d. dirbo kartu su vyresniuoju tyrėju M. M. ir tyrėja E. B. nežymėtu tarnybiniu automobiliu. Tikslaus laiko neprisimena, bet galėjo būti po 02.00 val. nakties, radijo ryšiu iš kolegų A. U. ir E. Ž. sulaukė pagalbos prašymo atvažiuoti prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini). Kartu su kolegomis atvykus nurodytu adresu, pamatė šalikelėje stovintį kolegų žymėtą tarnybinį automobilį, priešais jį stovėjo kitas automobilis VW „Caddy“. Kolegos buvo sulaikę vieną vyriškį, kuris stovėjo prie tarnybinio automobilio. Prie jų dar privažiavo kiti kolegos, dirbę su nežymėtu tarnybiniu automobiliu. Neprisimena, kuris iš kolegų, ar A. U., ar E. Ž. papasakojo, kad sulaikytas vyras priešinosi, spardėsi ir bus pasipriešinimo byla. Tuo metu įvykio detalių neklausinėjo. Vieni kolegos liko prie sulaikyto asmens, o jis kartu su kitais tyrėjais apžiūrinėjo sustabdytą automobilį. Kadangi pagalba kolegoms jau nebuvo reikalinga, kažkiek laiko ten pabuvę, toliau išvažiavo dirbti. Tik po kurio laiko, maždaug apie 5 val. ryto, grįžo į policijos komisariatą, esantį (duomenys neskelbtini) ir A. U. paklausus apie tos bylos eigą, jis papasakojo, kad jam skauda kojos kelį, kurios neprisimena, kad jis yra ištinęs. Kadangi naktį sužinojo, kad tas sulaikomas vyras spardėsi, todėl suprato, kad jis ir įspyrė A. U.. Smulkių detalių, kaip, į kurią koją tas pilietis įspyrė, jis A. U. neklausė. (tomas 1, b.l. 144-145)

3.5. Tarnybinis pranešimas dėl sulaikyto asmens, kuriame nurodomos iš esmės tapačios aplinkybės kaip ir nukentėjusiojo A. U. ikiteisminio tyrimo metu duotose parodymuose (tomas 1, b.l. 33-34)

3.6. Specialisto išvada (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad A. U. nustatyta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytu laiku ir aplinkybėmis, vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. ( tomas 1, b.l. 39-41)

3.7. Specialistės S. B. paaiškinimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad tokio pobūdžio sužalojimai ( kelio ir šalutinio raiščių patempimas) gali įvykti tiek pačiam nugriuvus, tiek nugriuvus nuo pašalinės jėgos poveikio, tiek sportuojant, tiek spiriant ar smūgiuojant. Skausmo pojūtis yra individualus. Dėl patirto patempimo ir pačio spyrio, nukentėjusysis turėjo jausti didesnį ar mažesnį skausmą, bet esant stresinei situacijai, galėjo į tai nekreipti dėmesio ir toliau atlikti pareigą, kadangi (duomenys neskelbtini) kojos funkcijos neelminuoja. (duomenys neskelbtini) atveju judesiai pakinta dėl skausmo, stengiasi mažiau priminti koją, eina šlubuodamas. Esant tokio pobūdžio traumai, judesiai iš karto gali ryškiau nepakisti, taip pat ir nejausti didelio skausmo dėl pačios stresinės situacijos. (tomas 1, b.l. 65-66)

3.8. Daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotas aerozolinis dujų įtaisas, paimtas įvykio vietoje, fotolentelės. (tomas 1, b.l. 19-20, 22-25)

3.9. Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota vaizdo medžiaga filmuota Body kameromis įvykio vietoje. (tomas 1, b.l. 150-153)

3.10. Kompaktinis diskas su filmuota medžiaga įvykio vietoje. (tomas 1, b.l. 155)

3.11. Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota vaizdo medžiaga filmuota tarnybinio automobilio kamera įvykio vietoje. (tomas 1, b.l. 156-157)

3.12. Kompaktiniai diskai su filmuota medžiaga iš tarnybinio automobilio. (tomas 1, b.l. 159, 162)

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

4. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Taigi, nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio. Šiuo atveju itin svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Būtent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastimi. BK 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusikaltimas yra tyčinis – jis gali būti padaromas arba apibrėžta, arba neapibrėžta tyčia. Nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna BK 135 straipsnyje numatytų padarinių, bet sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

5. Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. BK 286 straipsnio dispozicija aiškiai įvardija šios nusikalstamos veikos padarymo būdą – fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-467/2014 ir kt.). Pasipriešinimas taip pat gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, uždarymu, laikymu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, muistymusi ir daužymusi galva, kai bandoma uždėti antrankius, smūgiais rankomis ir rankine, draskymusi, smūgiavimu taburete, nors smūgio buvo išvengta, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2011, 2K-324/2013, 2K-439/2013, 2K-229/2014, 2K-467/2014, 2K-69-976/2015, 2K-441-976/2015, 2K-246-942/2020).

6. Baudžiamojoje byloje ištyrus esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas M. B., padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas, pasitvirtino. M. B. kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnyje įvykdymo prisipažino visiškai. Paties kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duoti nuoseklūs ir aiškūs parodymai, kuriuos patvirtino ir papildė bylos medžiaga: nukentėjusiojo A. U. ir liudytojų E. Ž., R. P., M. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, užfiksuoti apklausos protokoluose, vaizdo medžiaga, apžiūrėta kitų objektų apžiūros protokolais, Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada, specialisto paaiškinimai, tarnybinis pranešimas ir kiti rašytiniai dokumentai, neginčijamai patvirtina, kad M. B. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnyje, t. y. jis 2023 m. kovo 8 d. apie 02.00 val., ties (duomenys neskelbtini), Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) pareigūnams vyriausiajam tyrėjui A. U. ir vyriausiajam tyrėjui E. Ž. sustabdžius patikrinimui jo vairuojamą automobilį „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei pareikalavus jo išlipti iš automobilio, atidaryti dureles, o vengdamas sulaikymo, standino rankas bei aktyviais veiksmais pasipriešino panaudodamas fizinį smurtą - tai yra tyčia, vieną kartą staigiu kojos judesiu spyrė vyriausiajam tyrėjui A. U. į kairės kojos kelį, tokiu būdu padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kairio kelio priekinio kryžminio raiščio ir šoninio šalutinio raiščio patempimu, lydimais skysčio susikaupimo kairio kelio sąnaryje.

7. Pažymėtina, kad specialisto išvada patvirtina aplinkybes dėl panaudoto fizinio smurto pobūdžio lokalizacijos ir patirtų sužalojimų, įvertinant juos kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta daugiau 10 dienų laikotarpiui. Taigi, priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių (nesunkaus sveikatos sutrikdymo) nustatytas specialisto pateiktoje išvadoje, juolab iš esmės šios aplinkybės dėl kaltinamojo veiksmų ir sužalojimo pasekmių priežastinio ryšio neginčija ir kaltinamasis, kuris pripažįsta nesunkiai sutrikdęs nukentėjusiojo sveikatą, spyręs su koja į nukentėjusiojo kojos kelią. Byloje nėra duomenų, kurie leistų suabejoti pateikta minėta išvada, kurioje detaliai ir visapusiškai nustatyta nukentėjusiajam padarytų sužalojimų mechanizmas, lokalizacija ir sunkumo laipsnis. Akivaizdu, jog kaltinamojo teisme nurodytos aplinkybės, nukentėjusiojo ir liudytojų nurodytos ikiteisminio tyrimo metu aplinkybės, rašytinė bylos medžiaga, tame tarpe specialisto išvada, vaizdo filmuota medžiaga, sutampa esminėse aplinkybėse, papildo vienas kitą. Kartu teismas pažymi, kad aplinkybė, jog nukentėjusysis po spyrio į kojos kelį tęsė savo pareigų vykdymą, nepaneigia, kad dėl šio spyrio jam buvo sukeltas fizinis skausmas, padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes nukentėjusysis savo pareigų toliau vykdyti nebūtų galėjęs tuo atveju, jeigu jam būtų buvę padaryti rimti sveikatos sužalojimai. Tai atitinka ir teismų praktiką (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-195-693/2017, Nr. 2K-246-942/2020).

8. Byloje ginčo nekilo ir tai patvirtina duomenų visuma (pačio kaltinamojo parodymai, nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, vaizdo medžiaga, apžiūros protokolai), kad nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas priešinantis valstybės tarnautojams – policijos pareigūnams, veikiantiems teisėtu pagrindu, pareiškusiems teisėtus reikalavimus, o kaltinamajam šių teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdant. Teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo netikėti aukščiau aptartais nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, kurie visose esminėse detalėse sutampa ir sudaro nuoseklią faktinę nagrinėjamo įvykio situaciją, juolab jie atitinka ir papildo pačio kaltinamojo parodymus, juos patvirtina ir vaizdo medžiaga. Be to, byloje ištirtų įrodymų visuma taip pat patvirtina, kad kaltinamasis M. B. aktyviais veiksmais pasipriešino panaudodamas fizinį smurtą - tai yra tyčia, vieną kartą staigiu kojos judesiu spyrė vyriausiajam tyrėjui A. U. į kairės kojos kelį, tokiu būdu padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip pasipriešino valstybės tarnautojui ir nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį. Kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia - suvokė daromos pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį, tai yra, jog spirdamas su koja nukentėjusiajam į kojos kelį daro pavojingą poveikį nukentėjusiojo organizmui, numatė, kad tokiu neteisėtu veiksmu gali sukelti jam bet kokį sveikatos sutrikdymą, taip pat ir nesunkų, ir to norėjo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad tarp M. B. veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Apibendrinus visa tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog kaltinamasis M. B. padarė nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnyje, jo padarytos nusikalstamos veikos yra kvalifikuotos teisingai bei įrodytos aukščiau aptartais įrodymais.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

9. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadijas, kaltės formas, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

10. Nagrinėjamojoje byloje kaltinamasis padarė du nesunkius tyčinius, baigtus nusikaltimus (BK 11 straipsnis). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

11. Teismas, skirdamas bausmę M. B., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padaryti du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai), kaltės formą (veikiant tyčia), nusikalstamų veikų stadiją (nusikalstamos veikos baigtos), kaltinamojo asmenybę – M. B. anksčiau dirbo, dabar (duomenys neskelbtini), priklausomybės ligų gydymo įskaitoje neregistruotas, psichiatrinio gydymo įskaitoje registruotas, tačiau pagal Specialisto išvadą skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (tomas 2, b.l. 74, 83), baustas administracine tvarka, baudas moka, anksčiau teistas, bet teistumas išnykęs. Šios aplinkybės rodo, jog M. B. nėra piktybiškas, sistemingas teisės pažeidėjas, neturi antimoralinių nuostatų, polinkio nesilaikyti įstatymų, daryti teisės pažeidimus.

12. Įvertinus visas aukščiau ištirtas bylos aplinkybes, nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis iki inkriminuotų nusikalstamų veikos padarymo, atsakomybę lengvinančią ir kitas aukščiau byloje nustatytas aplinkybes, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų spręstina, kad M. B. skirtina BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta bausmės rūšys – laisvės apribojimas ir BK 286 straipsnio sankcijose numatyta bausmės rūšys – bauda, bausmės dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, artimą minimaliam (BK 50, 54, 59, 61 straipsniai). Teismo nuomone, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarinius (sveikatos sutrikdymas nesunkus), į kaltinamojo asmenybę, į nustatytas kaltinamojo atsakomybę vieną lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į humaniškumo principą, įvertinant kaltininko asmenybės resocializacijos poreikius, įvertinus kitas BK 61 straipsnyje nurodytas sąlygas, kaltinamajam skiriamos bausmės dydis atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia bausmės teisingumo principo. Teismo nuomone, skiriant bausmę kaltinamajam už nusikalstamas veikas, baudžiamosios teisės nuostatos nebuvo pažeistos, atsižvelgta į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, o pagrindo taikyti kaltinamajam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra, nes byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, mažinančių padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ar susijusių su kaltinamojo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad straipsnio sankcijose nustatytų bausmių paskyrimas kaltinamajam aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog į kaltininko asmenybę, šeiminio asmeninio pobūdžio aplinkybes teismas atsižvelgia skirdamas bausmę bei nustatydamas jos rūšį ir dydį, tačiau vien šios aplinkybės savaime nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Taip pat teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas, nes skiriant bausmę negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos ir dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas. Tokiais teismo sprendimais kartu formuojama nuomonė, kad teismai nevienodai, šališkai saugo atskirų baudžiamųjų teisinių santykių subjektų interesus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-172/2008, 2K-452/2012). Šioje byloje bausmės rūšys, jų dydis neprieštarauja teisingumo principui ir atitinka nukentėjusiojo ir kaltininko teisėtų interesų pusiausvyrą. Teismo nuomone, ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma apribos M. B. galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, skatins jį laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti, bei bus daroma teigiama įtaka jo asmenybei.

13. Už BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalies, 5 dalies 1 punktu, subendrintinos bausmių apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, kadangi abi nusikalstamos veikos padarytos tuo pačiu metu, yra idealioji nusikaltimų sutaptis .

14. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64 ¹ straipsnio 1 ir 2 dalys).

VI. Dėl civilinio ieškinio, kitų daiktų ir kardomosios priemonės

15. BPK 44 straipsnio 10 dalis numato, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Be to, BPK 109 straipsnis numato, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę reikalauti žalos atlyginimo, o kaltinamasis, padaręs žalą, privalo ją visiškai atlyginti. BPK 115 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą ieškinį arba jį atmeta. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

16. Baudžiamojoje byloje Kauno apskrities VPK pareiškė civilinį ieškinį 2275,92 eurų žalai atlyginti (tomas 1, b.l.73-95, 100-101). Taip pat Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinė ieškinį dėl 97,59 eurų už gydymo išlaidas (tomas 1, b.l. 107-108, 110-111). Kaltinamasis M. B. jam pareikštų civilinių ieškinių neginčijo, jų dydžio pagrįstumą paliko spręsti teismo nuožiūra.

17. Nagrinėjamu atveju civilinis ieškovas Kauno apskrities VPK byloje pareiškęs 2275,92 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, patirtos išmokėjus nukentėjusiajam A. U. kompensaciją dėl tarnybos metu patirto sužalojimo, priteisimo iš kaltinamojo M. B.. Kaip aukščiau nustatyta, kaltinamasis tyčiniais neteisėtais veiksmais sužalojo pareigūną A. U., kuriam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, žala atsirado dėl pastarojo neteisėtų veiksmų, nusikalstama veika tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su civilinio ieškovo patirta turtine žala, civilinis ieškinys pagrįstas pateiktais rašytiniais įrodymais. Kaip jau konstatuota aukščiau, šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis pasipriešino savo įgaliojimus vykdančiam valstybės tarnautojui, panaudodamas fizinį smurtą, ir savo kaltais veiksmais sužalojo nukentėjusįjį. Šio įvykio metu nukentėjusysis dirbo Kauno VPK (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju tyrėju ir buvo sužalotas tarnybos metu, ką patvirtina kartu su Kauno apskrities VPK civiliniu ieškiniu pateikti įrodymai, tame tarpe tarnybinio patikrinimo išvados, įsakymai. Nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, sužalojimas nepriskiriamas prie sunkių sveikatos sutrikdymų. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2023 m. gegužės 9 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad A. U. nagrinėjamo įvykio metu patirtas sveikatos sutrikdymas priskiriamas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymams (2 t., b. l. 91) ir patenka į Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1300, 4.1.2 punktą. Kauno apskrities VPK apskaičiavo ir išmokėjo nukentėjusiajam 0,78 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio, t. y. 2275,92 eurų kompensaciją už lengvą sveikatos sutrikdymą (2 t., b.l. 73-95).

18. Bylos medžiaga patvirtina, kad nagrinėjamu atveju, kompensacija pareigūnui buvo apskaičiuota ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusiuose teisės aktuose nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalies nuostatos numato, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama kompensacija (sumažinta priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu), atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą, tame tarpe esant lengvo sveikatos sutrikdymo atveju – nuo 0,78 iki 9,31 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Tuo tarpu konkretūs mokėtinos kompensacijos dydžiai detaliai nustatyti ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusiame Vidaus tarnybos sistemos pareigūnui ar kursantui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju išmokamos kompensacijos dydžio nustatymo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 1V-504 (toliau - Aprašas). Minėto Aprašo 4.1.2 papunktyje įtvirtinta, kad pareigūnui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju išmokama 0,78 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Šiuo atveju, minėtoje Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro centrinės medicinos ekspertizės komisijos Specializuotosios medicininės ekspertizės pažymoje nurodyta, kad pareigūnui A. U. padaryti sužeidimai priskirtini lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymui. Šiame kontekste atmestini kaip nepagrįsti gynėjo argumentai dėl ydingo kompensacijos dydžio paskaičiavimo. Akivaizdu, kad buvo vadovaujamasi Aprašo 4.1.2 papunkčiu ir skirta nurodyto dydžio kompensacija, kuri apskaičiuota teisės aktų nustatyta tvarka, taikant specialią metodiką, vadovaujantis objektyviais duomenimis.

19. Civiliniuose ieškiniuose detalizuojama, kokia žala buvo patirta dėl M. B. veiksmų. Civilinių ieškovų prašoma priteisti žala atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamojo veiksmų, t. y. dėl jo padarytų nusikalstamų veikų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusių su civilinių ieškovų patirta turtine žala. Byloje surinkti įrodymai, kurie jau buvo aptarti analizuojant kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų įrodytumą, patvirtina tai, kad turtinė žala civiliniams ieškovams buvo padaryta ir ji tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo neteisėtais veiksmais. Civiliniai ieškiniai pagrįsti, įrodyti, todėl tenkintini visiškai.

20. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikintina. Laikinas nuosavybės apribojimas, skirtas civilinio ieškinio užtikrinimui, M. B. piniginėms lėšoms, esančioms (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), 2275,92 Eur sumai, uždraudžiant disponuoti sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis 2275,92 Eur sumai, leidžiant kas mėnesį naudotis 300 Eur suma, paliktinas galioti iki ieškinių atlyginimo, o atlyginus ieškiniais pareikštus turtinius reikalavimus – panaikintinas (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

21. Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme nėra.

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 9 mėnesiams be intensyvios priežiūros, vietoje jos skiriant įpareigojimus: 1) per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, 2) per visą bausmės vykdymo laiką tęsti mokslus arba dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 3) per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

M. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje ir paskirti jam 51 MGL (2550 Eur) dydžio baudą, ją sumokant per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes už atskiras nusikalstamas veikas subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme, paskirta pagal BK 138 straipsnio 1 dalį apimant švelnesnę bausmę, paskirtą pagal BK 286 straipsnį ir subendrintą bausmę paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vietoje jos skiriant įpareigojimus: 1) per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, 2) per visą bausmės vykdymo laiką tęsti mokslus arba dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 3) per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. B. skirti galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, vietoje jos skiriant įpareigojimus: 1) per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, 2) per visą bausmės vykdymo laiką tęsti mokslus arba dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 3) per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Į bausmės laiką įskaičiuoti M. B. laikiname sulaikyme nuo 2023 m. kovo 8 d. 02.15 val. iki 2023 m. kovo 8 d. 10.32 val. išbūtą laiką.

Civilinio ieškovo Kauno apskrities VPK civilinį ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš kaltinamojo M. B. Kauno apskrities VPK 2275,92 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų septyniasdešimt penkių eurų 92 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš kaltinamojo M. B. Kauno teritorinei ligonių kasai 97,59 Eur (devyniasdešimt septynių eurų 92 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti – panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą M. B. piniginėms lėšoms, esančioms (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), 2275,92 Eur sumai, uždraudžiant disponuoti sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis 2275,92 Eur sumai, leidžiant kas mėnesį naudotis 300 Eur suma, panaikinti atlyginus civiliniais ieškiniais pareikštus turtinius reikalavimus.

Išaiškinti kaltinamajam BK 48 straipsnio nuostatas, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.