Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Kupiškio rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Kupiškio rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) Socialinės paramos skyriaus 2018 m. birželio 6 d. sprendimą Nr. 1461 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą įskaityti pareiškėjui į jam paskirtą atlikti visuomenei naudingą veiklą 12 arų valstybinės žemės sklypo, esančio prie jo šeimos gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas), priežiūros ir tvarkymo darbus ir išmokėti 122 Eur dydžio socialinę pašalpą už kiekvieną mėnesį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

2. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas skundžiamu Sprendimu nusprendė pareiškėjui neskirti socialinės pašalpos už laikotarpį nuo 2018 m gegužės 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 1 d., kadangi jis nedalyvavo Administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje. Pareiškėjo paaiškinimais, minėtoje veikloje jis nedalyvavo dėl to, kad nuo 1992 m. iki 2014 m. prižiūrėjo bei tvarkė prie jo tėvų namų esantį 12 arų valstybinės žemės Sklypą, šiems darbams atlikti pareiškėjas naudojo jo motinai G. K. priklausančią žoliapjovę, o motina mokėjo už pareiškėjo sunaudotą elektros energiją. Kupiškio rajono Skapiškio seniūnijos seniūnas V. J. 2014 m. spalio 9 d. rašte Nr. S-296 patvirtino, kad Sklypą iki 2014 metų pastoviai tvarkė, šienavo ir prižiūrėjo G. K. šeima. Taigi pareiškėjas manė, kad atsakovas privalėjo užskaityti šį darbą, dirbtą nuo 1992 metų iki 2014 metų, kaip jo atliktą visuomenei naudingą veiklą, bei skirti ir mokėti laikotarpiu nuo 2018 m gegužės 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. kas mėnesį pareiškėjui socialinę pašalpą.

3. Atsakovas Kupiškio rajono savivaldybės administracija pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2018 m. gegužės 7 d. su prašymu–paraiška piniginei socialinei paramai gauti (toliau – ir Prašymas) kreipėsi į Administracijos Socialinės paramos skyrių (toliau – ir Socialinės paramos skyrius). Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas neatliko visuomenei naudingos veiklos per laikotarpį nuo 2018 m. kovo 7 d. iki 2018 m. gegužės 1 d. pagal Socialinės paramos skyriaus 2018 m. kovo 7 d. pareiškėjui išrašytą Siuntimą atlikti visuomenei naudingą veiklą Nr. 273 (toliau – ir Siuntimas), todėl pažeidė Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – ir Įstatymas, Socialinės paramos įstatymas) 25 straipsnio 6 punktą. 2018 m. kovo 7 d. išrašytu Siuntimu pareiškėjas buvo įpareigotas iki 2018 m. kovo 19 d. atvykti į visuomenei naudingos veiklos atlikimo vietą (duomenys neskelbtini), pas visuomenei naudingos veiklos organizatorių – Skapiškio seniūniją ir iki kito kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos atlikti 72 val. visuomenei naudingą veiklą. 2018 m. gegužės 16 d. Socialinės paramos skyrius gavo Skapiškio seniūnijos Pranešimą apie visuomenei naudingos veiklos atlikimą Nr. 44, kuriame buvo nurodyta, jog pagal išduotą Siuntimą R. K. visuomenei naudingos veiklos neatliko.

5. Atsakovas nurodė, kad per Siuntime nurodytą laikotarpį pareiškėjas dėl visuomenei naudingos veiklos sutarties sudarymo ir visuomenei naudingos veiklos atlikimo į Skapiškio seniūniją nesikreipė. Atsakovo teigimu, pareiškėjo nurodytiems Sklypo priežiūros bei tvarkymo darbams negali būti suteikta pareiškėjo nurodyta reikšmė, kadangi jokie dokumentai dėl visuomenei naudingos veiklos atlikimo nebuvo įforminti ir pranešimas apie R. K. visuomenei naudingos veiklos atlikimą Socialinės paramos skyriui nebuvo pateiktas. Be to, pareiškėjas kviečiamas be svarbios priežasties 2018 m. gegužės 21 d. neatvyko į Skapiškio seniūnijos piniginės socialinės paramos teikimo komisijos posėdį. Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko teismui yra teikęs ne vieną skundą, dėl kuriuose išdėstytų reikalavimų yra pasisakęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

II.

6. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimu pareiškėjo R. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas 2018 m. gegužės 7 d. su prašymu–paraiška piniginei socialinei paramai gauti kreipėsi į Socialinės paramos skyrių ir prašė skirti socialinę pašalpą nuo 2018 m. gegužės mėnesio iki 2018 m. rugpjūčio mėnesio. Socialinės paramos skyrius 2018 m. birželio 6 d. priėmė sprendimą Nr. 1461 pareiškėjui neskirti socialinės pašalpos už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 1 d., kuris ginčijamas šioje byloje. Atsakovas Sprendime nurodė socialinės pašalpos neskyrimo pagrindą – Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punktą (nedalyvavo savivaldybės administracijos organizuojamojoje visuomenei naudingoje veikloje).

8. Teismas vadovavosi Įstatymo 2 straipsnio 11 punktu, 5 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 23 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 25 straipsnio 6 punktu, 23 straipsnio 2 dalies 5 punktu, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. A1-255 patvirtinto Telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 2–3, 6–8, 10, 12–15, 17, 19–20 punktais ir pažymėjo, kad Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. TS-120 patvirtintas Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) reglamentuoja piniginės socialinės paramos kreipimosi, skyrimo ir mokėjimo tvarką, trūkstamų dokumentų pateikimą, pagrindus, kuriems esant piniginė socialinė parama didinama, mažinama, sustabdomas, nutraukiamas ar atnaujinamas jos mokėjimas, prašymus–paraiškas pateikusių asmenų informavimą apie piniginės socialinės paramos skyrimą ar neskyrimą, neteisėtai gautos ar išmokėtos piniginės socialinės paramos išskaičiavimą, mirus vienam gyvenančiam asmeniui paskirtos ir iki kito mėnesio po jo mirties neišmokėtos piniginės socialinės paramos išmokėjimą, paramos teikimo nepinigine forma būdus, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, Administracijos ir bendruomeninių organizacijų teises ir pareigas. Aprašo 67.6 punkte įtvirtinta, kad piniginę socialinę paramą gaunantys nepasiturintys gyventojai privalo dalyvauti Savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

9. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui Socialinės paramos skyriaus 2018 m. kovo 9 d. raštu Nr. R4-1104 pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu buvo išsiųstas 2018 m. kovo 7 d. siuntimas Nr. 273 atlikti visuomenei naudingą veiklą (b. l. 44–45). Minėtas Siuntimas pareiškėjui buvo išsiųstas 2018 m. kovo 9 d. lydraščiu Nr. R4-1104, kartu su 2018 m. kovo 7 d. sprendimu Nr. 641, kurį pareiškėjas ginčijo teisme (administracinė byla Nr. I-3527-320-2018), todėl teismas atmetė pareiškėjo argumentus, jog jis Siuntimo nėra gavęs.

10. Teismas akcentavo, kad Siuntime buvo nurodyta, jog pareiškėjas iki 2018 m. kovo 19 d. turėjo atvykti į visuomenei naudingos veiklos atlikimo vietą, esančią (duomenys neskelbtini), pas visuomenei naudingos veiklos organizatorių – Administracijos Skapiškio seniūniją atlikti 72 val. trukmės visuomenei naudingą veiklą per laikotarpį nuo 2018 m. kovo 7 d. iki 2018 m. gegužės 1 d. Tačiau pareiškėjas į nurodytą vietą neatvyko, visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutarties nesudarė bei visuomenei naudingų darbų neatliko, ką patvirtina Skapiškio seniūnijos 2018 m. gegužės 16 d. pranešimas Nr. 44 (b. l. 46) bei paties pareiškėjo paaiškinimai. Pareiškėjas nei Socialinės paramos skyriui, nei teismui nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad jis priklauso kategorijai asmenų, išvardintų Tvarkos aprašo 13 punkte, kurie negali būti pasitelkiami visuomenei naudingai veiklai atlikti.

11. Atsisakymą dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje pareiškėjas grindė tuo, kad jis, padedamas motinos ir tėvo, nuo 1992 m. iki 2014 m. prižiūrėjo (šienavo) Sklypą greta pareiškėjo motinai G. K. priklausančio namų valdos žemės sklypo. Šią aplinkybę iš dalies patvirtino Administracijos Skapiškio seniūnijos raštai (b. l. 15, 17, 18). Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl fakto, kad G. K. su šeimos nariais, tarp jų ir pareiškėjas, savo iniciatyva iki 2014 metų prižiūrėjo prie jos namų valdos esantį Sklypą.

12. Teismas akcentavo, kad visuomenei naudingos veiklos sąvokos apibūdinimas pateikiamas Tvarkos aprašo 2 punkte. Sistemiškai vertindamas Tvarkos aprašo III skyriaus, reglamentuojančio telkimo visuomenei naudingai veiklai įgyvendinimo nuostatas, normas, teismas darė išvadą, kad tai ne bet kokia veikla, kurią atlieka asmuo, siekiantis gauti socialinę paramą, o tokia, kuri atliekama laikantis jos įgyvendinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų taisyklių, tarp jų – ir sudarius rašytinę visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutartį, kurioje nustatomos visuomenei naudingos veiklos atlikimo sąlygos ir kuri gali būti sudaroma tam tikram laikotarpiui, nurodant veiklos turinį (pobūdį), arba konkrečiai visuomenei naudingai veiklai, kuri bus atlikta per konkretų laiką. Todėl teisė nuspręsti, kokia veikla priskiriama visuomenei naudingai veiklai, kurios atlikimui gali būti pasitelkiami piniginę socialinę paramą gaunantys asmenys, ir per kokį laikotarpį ta veikla turi būti atliekama, suteikta ne asmeniui, siekiančiam gauti socialinę paramą, o tik ginčo teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytam viešojo administravimo subjektui. Darydamas šią išvadą, teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismine praktika administracinėse bylose Nr. A502-1722/2013, Nr. A143-770/2014, Nr. A-391-822/2016, Nr. A-1620-520/2017. Nurodytose apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose administracinėse bylose dėl socialinės paramos neskyrimo pareiškėjas prašė pripažinti jo iki 2014 metų atliktus valstybinės žemės sklypo tvarkymo bei priežiūros darbus kaip visuomenei naudingą veiklą ir juos įskaityti kaip Įstatymo 25 straipsnio 6 punkte nustatytos pareigos įvykdymą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-770/2014, 2016 m. kovo 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-391-822/2016, 2017 m. liepos 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1620-502/2017 konstatavo, jog tokie vien tik pareiškėjo pageidavimu ir nesant socialinę paramą administruojančio subjekto pritarimo ir suderinimo atliekami žemės sklypo tvarkymo darbai, net ir nustačius jų atlikimo faktą, negali būti pripažinti kaip Įstatymo 25 straipsnio 6 punkte ir Tvarkos apraše nurodyti visuomenei naudingos veiklos darbai.

13. Aukščiau išdėstytų faktinių aplinkybių bei teisinio reglamentavimo pagrindu teismas darė išvadą, kad pareiškėjas, siekdamas toliau vykdyti valstybinės žemės sklypo priežiūros darbus, laikytinus visuomenei naudinga veikla, privalo nuvykti pas visuomenei naudingos veiklos organizatorių, konkrečiu atveju – į Administracijos Skapiškio seniūniją ir susitarti dėl tokių darbų priskyrimo visuomenei naudingai veiklai bei su seniūnija sudaryti rašytinę visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutartį. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, bei remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas pareiškėjo reikalavimą įskaityti iki 2014 metų atliktus valstybinės žemės ploto priežiūros darbus į visuomenei naudingos veiklos atlikimą laikė nepagrįstu, konstatavo, kad pareiškėjas nevykdė Įstatymo 25 straipsnio 6 punkte įtvirtintos pareigos ir tai buvo teisėtas bei pakankamas pagrindas atsakovui atsisakyti skirti jam socialinę pašalpą pagal Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas.

14. Remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, aktualiu teisiniu reglamentavimu bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas sprendė, kad ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis bei tinkamomis teisės normomis, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio keliamus reikalavimus, todėl nėra pagrindo jį naikinti. Nustačius, kad skundžiamas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, netenkintas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo išmokėti pareiškėjui socialinę pašalpą už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 1 d.

III.

15. Pareiškėjas R. K. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat prašoma bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka ir kviesti į bylos nagrinėjimą ir įtraukti į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu pareiškėjo motiną G. K., kviesti į bylos nagrinėjimą ir apklausti kaip liudytoją Skapiškio seniūnijos seniūną V. J. Be to, pareiškėjas prašo išreikalauti iš atsakovo papildomus dokumentus.

16. Apeliaciniame skunde pareiškėjas pažymi, kad visuomenei naudingus darbus atliko, nes nuo 1992 m. iki 2014 m. prižiūrėjo bei tvarkė prie jo tėvų namų esantį Sklypą, šiems darbams atlikti pareiškėjas naudojo jo motinai G. K. priklausančią žoliapjovę, o motina mokėjo už pareiškėjo sunaudotą elektros energiją. Kupiškio rajono Skapiškio seniūnijos seniūnas V. J. 2014 m. spalio 9 d. rašte Nr. S-296 patvirtino, kad Sklypą iki 2014 metų pastoviai tvarkė, šienavo ir prižiūrėjo G. K. šeima. Pareiškėjo vertinimu, reikalavimas dar kartą atidirbti už socialinę pašalpą prilygsta prievartiniam darbui, nes pareiškėjas nuo 1992 m. iki 2014 m. atidirbo daugiau, nei reikalaujama. Pareiškėjas mano, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis, 21 straipsnio 3 dalis, 22 straipsnio 1, 2 ir 4 dalys, 48 straipsnio 1 ir 3 dalys, 52 straipsnis. Pareiškėjas akcentuoja, kad nėra tokio įstatymo, kuris draustų pripažinti, jog pareiškėjas atidirbo už socialinę pašalpą, apžiūrėjus Sklypą ir įvertinus, kad atlygio už jo priežiūrą pareiškėjas negavo.

17. Atsakovas Administracija pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

18. Administracija nurodo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui buvo žinoma asmens, pretenduojančio į piniginę socialinę paramą, visuomenei naudingos veiklos atlikimo tvarka ir sąlygos. Gavęs registruotu laišku Siuntimą, pareiškėjas į Skapiškio seniūniją nesikreipė ir visuomenei naudingos veiklos neatliko. Pareiškėjas nei skunde, nei apeliaciniame skunde neįrodė, kad jo veiksmai atitiko norminiais teisės aktais nustatytą visuomenei naudingos veiklos atlikimo analogiškais atvejais tvarką. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad Sklypo šienavimas ir priežiūra buvo atliekama paties pareiškėjo ir jo tėvų iniciatyva, tvarkant jų namų aplinką, o ne tenkinant viešuosius interesus teisės aktų nustatyta tvarka. Visuomenei naudingos veiklos sutarties privalomas sudarymas yra nustatytas teisės aktais. Atsakovas akcentuoja, kad pagal pareiškėjo skundus dėl socialinės pašalpos neskyrimo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme jau yra išnagrinėtos administracinės bylos Nr. A502-1722/2013, Nr. A143-770/2014, Nr. A-391-822/2016, Nr. A-1620-520/2017, kuriose pasisakyta dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

19. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2018 m. birželio 6 d. sprendimo Nr. 1461 teisėtumo ir pagrįstumo ir įpareigojimo atsakovą įskaityti pareiškėjui į jam paskirtą atlikti visuomenei naudingą veiklą 12 arų valstybinės žemės sklypo, esančio prie jo šeimos gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), priežiūros ir tvarkymo darbus ir išmokėti 122 Eur dydžio socialinę pašalpą už kiekvieną mėnesį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 1 d.

20. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Pareiškėjas pateiktame apeliaciniame skunde prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalis nustato, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas dalyvavo teismo posėdyje bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tiek pareiškėjas, tiek atsakovas savo poziciją dėl ginčo esmės yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose, pareiškėjas nepateikė pagrįstų argumentų, dėl ko byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo taikyti išimtį iš nustatytos bendrosios taisyklės ir bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka (ABTĮ 141 str. 1 d.).

22. Teisėjų kolegija dėl pareiškėjo prašymo teismo posėdyje apklausti jo motiną bei Skapiškio seniūną pažymi, kad pagal ABTĮ 59 straipsnio 2 dalį asmuo, prašantis šaukti liudytoją, be kita ko, privalo nurodyti bylai turinčias reikšmės aplinkybes, kurias šis liudytojas gali patvirtinti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė, kokias konkrečiai bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes galėtų paaiškinti minėti asmenys. Iš apeliacinio skundo turinio galima spręsti, kad pareiškėjas siekia, jog G. K. ir V. J. patvirtintų pareiškėjo skunde nurodytą aplinkybę dėl minėto Sklypo priežiūros 1992–2014 metų laikotarpiu. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl Sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjui skirti pašalpą laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 1 d., todėl aplinkybės, buvusios 1992–2014 metais, nagrinėjam ginčui neturi teisinės reikšmės, be to, tarp šalių nėra ginčo, kad pareiškėjas savo iniciatyva minėtu laikotarpiu prižiūrėjo Sklypą. Taigi nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo kviesti papildomus liudytojus, todėl šis pareiškėjo prašymas netenkinamas.

23. Įstatymo 2 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad piniginė socialinė parama nepasiturintiems gyventojams (toliau – piniginė socialinė parama) – pinigine ar nepinigine formomis teikiama parama nepasiturintiems gyventojams šio įstatymo nustatyta tvarka. Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad piniginės socialinės paramos rūšys yra: socialinė pašalpa ir būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos. Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 punktas įtvirtina savivaldybės administracijos teisę, teikiant piniginę socialinę paramą, darbingus nedirbančius (taip pat savarankiškai nedirbančius) ar dirbančius (taip pat savarankiškai dirbančius), atsižvelgiant į darbo laiko ar veiklos trukmę, nesimokančius darbingo amžiaus asmenis, gaunančius piniginę socialinę paramą bendra šio įstatymo nustatyta tvarka arba gaunančius piniginę socialinę paramą, nustatytą šioje dalyje ir (ar) šio straipsnio 3 dalyje, ir nedalyvaujančius aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pasitelkti visuomenei naudingai veiklai atlikti. Šio Įstatymo 25 straipsnio, reglamentuojančio piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų pareigas, 6 punktas nustato pareigą socialinės paramos gavėjui dalyvauti savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje ir (ar) parengtoje užimtumo didinimo programoje. Pagal Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punktą, savivaldybės administracija turi teisę neteikti socialinės pašalpos ir kompensacijų arba nutraukti jos teikimą, jeigu vienas gyvenantis asmuo nevykdo šio įstatymo 25 straipsnio 1, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytų pareigų, iki pareigos bus įvykdytos.

24. Tvarkos aprašo 2 punkte numatyta, kad visuomenei naudinga veikla – tai neatlyginamos nedidelės apimties visuomenei naudingos paslaugos, kurias savivaldybės teritorijos gyventojai atlieka bendruomenės labui. Pagal Tvarkos aprašo 3 punktą visuomenei naudingos veiklos tikslas – skatinti gyventojus aktyviai prisidėti prie bendruomenės gerovės kūrimo, jų iniciatyvą ir darbinę motyvaciją. Organizuojant visuomenei naudingą veiklą atsižvelgiama į asmens, pasitelkiamo visuomenei naudingai veiklai atlikti, profesinį pasirengimą, asmeninius gebėjimus, pomėgius ir kita (Tvarkos aprašo 6 p.). Pagal Tvarkos aprašo 7 punktą, visuomenei naudingai veiklai priskiriamas aplinkos (teritorijų, skirtų visuomenės poreikiams) tvarkymas (7.1 p.); parkų, miškų, medelynų, želdinių, krūmų tvarkymas ir priežiūra (7.2 p.); <...> kita gyvybei ir sveikatai pavojaus nekelianti ir specialaus pasirengimo bei kvalifikacijos nereikalaujanti veikla bendruomenės labui (7.7 p.). Visuomenei naudinga veikla organizuojama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Tvarkos aprašu ir kitais teisės aktais (8 p.). Tvarkos aprašo 10 punkte nustatyta, jog visuomenei naudingos veiklos organizatorius yra savivaldybės administracija ar jos įgaliota įstaiga bei organizacija, kuri organizuoja visuomenei naudingą veiklą ir pasitelkia savivaldybės teritorijos bendruomenės narius visuomenei naudingai veiklai atlikti. Visuomenei naudingai veiklai pasitelkiami asmenys, nurodyti Socialinės paramos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 punkte (12 p.), o Tvarkos aprašo 13 punkte nurodytas asmenų, kurie visuomenei naudingai veiklai nėra pasitelkiami, sąrašas. Pagal Tvarkos aprašo 14 punktą, Tvarkos aprašo 12 punkte nurodyti asmenys, pateikę prašymus–paraiškas piniginei socialinei paramai gauti ir reikiamus dokumentus, supažindinami su visuomenei naudingos veiklos atlikimo tvarka bei sąlygomis ir gauna siuntimą atlikti visuomenei naudingą veiklą. Su asmenimis, kurie pasitelkiami visuomenei naudingai veiklai atlikti, sudaroma rašytinė visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutartis, kurioje nustatomos visuomenei naudingos veiklos atlikimo sąlygos (15 p.). Visuomenei naudingos veiklos organizatorius, prieš pradedant atlikti visuomenei naudingą veiklą, privalo informuoti asmenis apie visuomenei naudingos veiklos turinį (pobūdį), eigą ir saugą, nurodydamas apsisaugojimo nuo galimų rizikos veiksnių būdus ir priemones (17 p.). Apie atliktą visuomenei naudingą veiklą ir laiką visuomenei naudingos veiklos organizatorius pažymi visuomenei naudingos veiklos sutartyje (19 p.). Visuomenei naudingos veiklos trukmę ir atlikimo laiką nustato visuomenei naudingos veiklos organizatorius (20 p.).

25. Aprašo 67.6 punkte numatyta, kad piniginę socialinę paramą gaunantys nepasiturintys gyventojai privalo dalyvauti Savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

26. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. gegužės 7 d. su prašymu–paraiška piniginei socialinei paramai gauti kreipėsi į Socialinės paramos skyrių ir prašė skirti socialinę pašalpą nuo 2018 m. gegužės mėnesio iki 2018 m. rugpjūčio mėnesio. Socialinės paramos skyrius 2018 m. birželio 6 d. priėmė sprendimą Nr. 1461 pareiškėjui neskirti socialinės pašalpos už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 1 d., kuris ginčijamas šioje byloje. Atsakovas Sprendime nurodė socialinės pašalpos neskyrimo pagrindą – Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punktą (nedalyvavo savivaldybės administracijos organizuojamojoje visuomenei naudingoje veikloje).

27. Pareiškėjas teigia, kad jis 1992–2014 metų laikotarpiu prižiūrėjo 12 arų ploto valstybinės žemės sklypą, esantį šalia jo motinai priklausančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), todėl šio Sklypo priežiūra turėtų būti įskaityta į visuomenei naudingą veiklą socialinei pašalpai ginčo laikotarpiu gauti.

28. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, pareiškėjas su reikalavimu įpareigoti Administraciją įskaityti minėto Sklypo priežiūrą 1992–2014 metais į visuomenei naudingą veiklą socialinei pašalpai įvairiais laikotarpiais nuo 2012 m. lapkričio 1 d. gauti ne kartą kreipėsi į administracinį teismą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjo apeliacinius skundus, ne kartą konstatavo, kad pareiškėjo nurodyti žemės sklypo tvarkymo darbai, net ir nustačius jų atlikimo faktą, atlikti vien tik pareiškėjo pageidavimu ir nesant socialinę paramą administruojančio subjekto pritarimo ir suderinimo, negali būti pripažinti kaip Socialinės paramos įstatymo 25 straipsnio 6 punkte ir Tvarkos apraše nurodyti visuomenei naudingos veiklos darbai; ir, kad pareiškėjas nevykdė pareigos dalyvauti Administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje (žr., pvz., 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1722/2013; 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-770/2014; 2016 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-391-822/2016; 2017 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2479-502/2017; 2018 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1041-756/2018; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2481-1062/2018; 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-299-552/2019; 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-46-602/2020; 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-262-502/2020 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo nurodytas tapačias aplinkybes dėl Sklypo priežiūros vertinti kitaip, nei jos buvo įvertintos minėtose apeliacine tvarka išnagrinėtose bylose, nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

29. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra argumentų, kuriais remiantis reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, pareiškėjas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ar padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

30. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas turėjo išsireikalauti papildomą medžiagą apie visuomenei naudingos veiklos organizavimą, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išreikalavo pakankamai duomenų, leidžiančių daryti pagrįstas išvadas bei įvertino juos, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu (ABTĮ 56 str. 6 d.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, minėti pareiškėjo argumentai dėl papildomos medžiagos išreikalavimo atmestini kaip nepagrįsti.

31. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.