- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-07-22
- Bylos Nr.
- eI2-9399-362/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01708-2024-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Martinavičius
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Aleksandria“
- Atsakovas
- Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- L. L.
- Advokatai
- Artūras Bertulis
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Aleksandria“ atstovui advokatui Artūrui Bertuliui,
atsakovo Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Sauliai Nevardauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Aleksandria“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo L. L..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau - ir UAB) „Aleksandria“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. kovo 28 d. nutarimą dėl Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje Nr. NUĮPBJ 33276 ir juo skirtą baudą arba skirtą baudą sumažinti, priteisti iš atsakovo pareiškėjos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja skunde ir pareiškėjos atstovas advokatas A. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2024 m. kovo 28 d. nutarimu UAB „Aleksandria“ vadovei L. L. buvo pritaikyta administracinė atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį ir paskirta 1 000 Eur bauda, o 2024 m. kovo 28 d. nutarimu Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje Nr. NUĮPBJ 33276 UAB „Aleksandria“ už Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalies pažeidimą skirta 1 000 Eur bauda. Nutarimu UAB „Aleksandria“ buvo nubausta už tai, kad pažeidė Darbo kodekso ir UTPĮ nustatytą imperatyvią užsieniečių įdarbinimo tvarką, o būtent: neužtikrino ir nekontroliavo, kad sudarius su užsieniete (Ukrainos Respublikos piliete) K. T. darbo sutartį, apie jos įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka būtų pranešta VSDFV teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, t. y. nelegaliai įdarbino ir leido K. T. nuo 2024 m. sausio 31 d. iki 2024 m. vasario 5 d. dirbti (atlikti automatinių staklių linijos operatorės darbines funkcijas) UAB Aleksandria“ naudai AB „Plasta“, (duomenys neskelbtini), patalpose, nes apie jos įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui buvo pranešta tik 2024 m. vasario 5 d. Taip pat UAB ,Aleksandria“ buvo nubausta už tai, kad neva sistemingai pavėluotai teikė privalomus (LDU forma) pranešimus apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius. pvz.: K. T., gim. (duomenys neskelbtini) įdarbinta 2024m. sausio 31 d., LDU pranešimas pateiktas 2024 m. vasario 5 d., (pavėluotai); A. T., gim. (duomenys neskelbtini), įdarbintas 2024 m. sausio 11 d., LDU pranešimas pateiktas 2024 m. sausio 12 d. (pavėluotai); S. S., gim. (duomenys neskelbtini), įdarbintas 2024 m. vasario 12 d., LDU pranešimas pateiktas 2024 m. vasario 12 d. (pavėluotai); O. S., gim. (duomenys neskelbtini), įdarbintas 2024 m. sausio 16 d., LDU pranešimas pateiktas 2024 m. sausio 18 d. (pavėluotai); A. K., gim. (duomenys neskelbtini), įdarbinta 2024 m. vasario 1 d., LDU pranešimas pateiktas 2024 m. vasario 1 d. (pavėluotai). Kaip buvo nustatyta administracinio nusižengimo byloje UAB „Aleksandria“ vadovė L. L. perdavė pareigą buhalterei O. B., tvarkančiai UAB „Aleksandria“ buhalteriją, pranešti VSDFV apie asmens darbo pradžią. Taigi pareiškėja kaip darbdavys, DK 42 straipsnio 2 dalyje įstatymų leidėjo įtvirtintą darbdavio pareigą įgyvendino per darbdavio įgaliotą asmenį įstatymo nustatyta tvarka (DK 21 straipsnio 5 dalis). O. B. buvo registruota Elektroninėje draudėjų aptarnavimo sistemoje kaip UAB ,,Aleksandria“ atstovas. Pranešimas įkeltas pavėluotai todėl, kad pareiškėjos apskaitą tvarkantis asmuo tuo laikotarpiu turėjo problemų su sveikata. L. L. informaciją apie darbo sutartį su K. T. įgaliotam asmeniui pateikė laiku, tačiau būtent O. B. nespėjo laiku perduoti duomenų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, kadangi blogai jautėsi, jai sunku buvo susitvarkyti su darbais, o dėl didelės darbų apkrovos nenorėjo imti nedarbingumo. Teigia, jog dėl aukščiau nurodytų priežasčių negalėjo būti konstatuotas UAB „Aleksandria“ įvykdytas pažeidimas. Mano, jog pareiškėja negalėjo būti baudžiama dėl Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto pažeidimo ir atitinkamai už šį pažeidimą skiriama bauda. Paaiškino, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V-401/EV- 281/V-395 (2021 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. V- 26/EV-19/V-32 patvirtinta redakcija) „Dėl informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo“ patvirtinto „Informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo tvarkos aprašo 7 punkte nustatyta, kad darbdavys, įdarbinęs Aprašo 4.1 papunktyje nurodytą užsienietį Lietuvos Respublikoje, privalo užpildyti LDU pranešimą ir pateikti per EDAS ne vėliau kaip užsieniečio įdarbinimo dieną. Pagal šias nuostatas, pareiškėja buvo nubausta įdarbinant A. T.; S. S.; O. S. ir A. K.. Taip pat pareiškėja buvo nubausta antrą kartą ir įdarbinant K. T.. Atsakovė neįrodė, jog A. T., S. S., O. S., A. K., K. T. buvo komandiruoti laikinai dirbti į UAB „Aleksandria“, todėl ši norma pareiškėjai iš viso negalėjo būti taikoma ir pareiškėja negalėjo būti bausta už Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 8 dalies pažeidimą. Kita vertus, UAB „Aleksandria“ vadovė L. L. perdavė pareigą buhalterei O. B., tvarkančiai UAB „Aleksandria“ buhalteriją, pranešti atitinkamoms institucijoms apie asmens darbo pradžią. Taigi pareiškėja kaip darbdavys, DK 42 straipsnio 2 dalyje įstatymų leidėjo įtvirtintą darbdavio pareigą įgyvendino per darbdavio įgaliotą asmenį įstatymo nustatyta tvarka (DK 21 straipsnio 5 dalis), todėl ji negalėjo būti baudžiama už pažeidimą įdarbinant A. T.; S. S.; O. S. ir A. K., kurį galėjo padaryti kitas pareiškėjos įgaliotas asmuo. Pareiškėja už S. S. ir A. K. įdarbinimą negalėjo būti baudžiama ne ir tuo atveju, jei jų įdarbinimui ir būtų taikoma Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 8 dalyje numatyta pareiga informuoti VDI, nes LDU pranešimas buvo pateiktas laiku, t. y. tą pačią įdarbinimo dieną, atitinkamai 2024 m. vasario 12 d. ir 2024 m. vasario 1 d., kaip ir buvo numatyta Aprašo 7 punkte, todėl akivaizdu, jog įdarbinant šiuos asmenis nebuvo padarytas pažeidimas. Pažymėjo, jog atsakovas skirdamas du kartus baudą už K. T. galimai pažeidė konsttiucinį non bis in idem principą. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punktas ir Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 3 dalis numato atsakomybę už tą pačią veiklą – pavėlavimą pateikti informaciją apie užsieniečių įdarbinimą, todėl pareiškėja du kartus buvo baudžiama už tą pačią veiką, t. y. pavėluotą pranešimų pateikimą apie įdarbintą užsienietę.
Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime ir atsakovės atstovas Saulius Nevardauskas teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2024 m. kovo 5 d. buvo surašytas Įstatymo pažeidimo protokolas juridiniam asmeniui Nr. ATPPJ-1598-0022, dėl to kad UAB „Aleksandria“ esant darbo sutarties požymiams, nors ir sudarė rašytinę darbo sutartį su K. T., tačiau apie jos įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešė VSDFV teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nelegaliai įdarbino ir leido K. T. nuo 2024 m. sausio 31 d. iki 2024 m. vasario 5 d. dirbti UAB „Aleksandria“ naudai AB „Plasta“, (duomenys neskelbtini), t. y. atlikti operatores darbines funkcijas. Taip pat laikotarpyje nuo 2024 m. sausio 11 d. iki 2024 m. vasario 12 d. neužtikrino, kad įdarbinus trečiųjų šalių piliečius, o būtent K. T., A. T., S. S., O. S., A. K. bendrovėje, būtų laiku pateikta Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai informacija, užpildant LDU pranešimų formas apie įdarbintą užsienietį teikiant jas per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemą vieną dieną iki įdarbinimo pradžios. VDI pažymi, kad tyrimo metu buvo nustatyta, darbo sutartis su K. T. buvo sudaryta 2024 m. sausio 30 d., ji pradėjo dirbti 2024 m. sausio 31 d., o pranešimas apie jos socialinio draudimo pradžią pateiktas tik 2024 m. vasario 5 d., t. y. K. T. dirbo nebūdama socialiai drausta. Įmonės paaiškinime pateikti teiginiai dėl asmens, atsakingo už pranešimų pateikimą ir kurio duomenų tyrimo metu įmonė nenurodė, ligos neturi jokios įtakos padarytos veikos kvalifikavimui, nes pažeidimai padaryti dėl netinkamo darbo organizavimo ir nenustatyto įmonės veiklos vidaus kontrolės mechanizmo nebuvimo, ir tai negali būti pagrindas netraukti įmonės atsakomybėn. Paaiškino, kad Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 8 punkte nustatytos dvi kategorijos užsieniečių, apie kuriuos privaloma informuoti valstybinę darbo inspekciją ir užimtumo tarnybą, t. y. įdarbinti užsieniečiai, su kuriais sudaroma darbo sutartis ir atsiųsti laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečiai. UAB „Aleksandrija“ yra įdarbinusi užsieniečius K. T., A. T., S. S., O. S., A. K., todėl privalo užpildyti LDU pranešimą ir pateikti per EDAS ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki užsieniečio įdarbinimo dienos. Taip pat pažymėtina, kad UAB „Aleksandrija“ laiku nepateikdama VSDFV teritoriniam skyriui pranešimo apie K. T. įdarbinimą, t. y. apie jos socialinio draudimo pradžią ir LDU pranešimo apie įdarbintą užsienietį, pažeidė skirtingus to paties Užimtumo įstatymo straipsnius. Šie pranešimai pagal prasmę ir sukuriamas teisines pasekmes yra skirtingi ir teikiami atskirai vienas nuo kito, todėl už jų nepateikimą arba pavėluotą pateikimą numatytos skirtingos sankcijos ir darbdaviui taikytos sankcijos nelaikomos pažeidusios non bis in idem principą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo L. L. atsiliepimo į skundą nepateikė, procesiniai dokumentai jai įteikti tinkamai, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta teismo šaukimu.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Aleksandria“ skundas atmestinas.
Ginčas byloje kilo dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. kovo 28 d. nutarimo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 33276 teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad 2024 m. vasario 8 d. – 2024 m. kovo 1 d. Valstybinės darbo inspekcijos atliko UAB „Aleksandria“ patikrinimą, kurio metu nustatė, kad K. T. nuo 2024 m. sausio 31 d. iki 2024 m. vasario 5 d. realiai dirbo UAB „Aleksandria“ naudai, t. y. atliko operatorė darbines funkcijas AB „Plasta“ (duomenys neskelbtini), todėl pažeista įdarbinimo tvarka. Darbo sutartis tarp UAB „Aleksandria“ ir K. T. nors buvo sudaryta, tačiau apie jos įdarbinimą, ne vėliau kaip vieną dieną iki numatomos darbo pradžios nebuvo pranešta VSDFV Teritoriniam skyriui. Taip pat laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 11 d. iki 2024 m. vasario 12 d. neužtikrino, kad įdarbinus trečiųjų šalių piliečius, o būtent K. T., A. T., S. S., O. S., A. K. bendrovėje, būtų laiku pateikta Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai informacija užpildant LDU pranešimų formas apie įdarbintą užsienietį teikiant jas per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemą vieną dieną iki įdarbinimo pradžios.
2024 m. kovo 28 d. Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priėmė nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 33276, kuriuo už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pažeidimo padarymą skyrė UAB „Aleksandria“ 1 000 Eur baudą, už Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatyto teisės pažeidimo padarymą skyrė UAB „Aleksandria“ 250 Eur baudą. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, skyrė pareiškėjai galutinę 1 000 Eur baudą (finansinę sankciją).
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas, Lietuvos Respublikos darbo kodeksas.
Užimtumo įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. gegužės 31 d.) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. DK 42 straipsnio 2 dalis nustato, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.
Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodyta, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką, šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.
Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) vadovaujantis ANK. Institucija, skirdama <...> baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas (Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2 dalis). Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis (Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 3 dalis). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo trukdė atlikti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydamas šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytų institucijų įgaliotų pareigūnų įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus (Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 4 dalis).
Teismų praktikoje pažymima, kad nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą darbo apmokėjimą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-27-942/2020).
Tam, jog nagrinėjamoje byloje aptariama situacija būtų kvalifikuojama kaip nelegalus darbas, vadovaujantis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktu, būtina nustatyti, jog fizinis asmuo buvo pavaldus darbdaviui ir būtent jos naudai atlygintinai atliko darbo funkcijas, tačiau darbo sutarties raštu darbdavys nesudarė arba VSDFV teritorinei įstaigai reikiamu metu apie darbuotojo priėmimą į darbą nepranešė. Kitaip tariant, svarbu nustatyti, jog asmuo pradėjo realiai dirbti, bendrovės ir nelegaliai dirbusio asmens santykiai turi darbo sutarties požymių ir kad nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (taip pat žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-16-489/2023; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. N575-805/2012).
Byloje ginčo nėra, jog pranešimas apie K. T. įdarbinimą VSDFV teritoriniams skyriui pateiktas vėliau nei numatyta Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei Darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Pareiškėja teigia, jog jai atsakomybė pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą negalėjo būti taikoma, nes įmonės vadovė laiku perdavė pareigą buhalterei O. B., tvarkančiai UAB „Aleksandria“ buhalteriją, pranešti VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens darbo pradžią, tačiau pastaroji to laiku nepadarė.
Teismas pareiškėjos argumentus, jog buhalterės informavimas ir pastarosios tinkamas neveikimas, pašalina jos atsakomybę dėl ne laiku pateikto pranešimo VSDFV teritoriniams skyriui apie įdarbinto asmens darbo pradžią, atmeta kaip teisiškai nereikšmingus. Dėl įmonės darbuotojų kaltės įtakos įmonei taikomoms sankcijoms administracinių teismų praktikoje yra nurodyta, kad juridinis asmuo savo teises ir pareigas įgyvendina per savo darbuotojus; juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos; juridinis asmuo visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą. Taigi, ūkio subjektas yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų laikymąsi veiklos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą, jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami veiklos vietoje, o tai reiškia, kad ūkio subjekto darbuotojų veiksmai laikytini paties šio ūkio subjekto veiksmais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1323-624/2021; 2021 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-513-492/2021). Tai, jog pareiškėjos vadovė laiku pranešė buhalterei, tvarkančiai UAB „Aleksandria“ buhalteriją, nepašalina pareiškėjos atsakomybės dėl padaryto pažeidimo. Pareiškėjos darbuotojai (vadovė, buhalterė), veikdami įmonės vardu ir interesais, privalėjo įsitikinti, jog pranešimas VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens darbo pradžią pateiktas laiku.
Užimtumo įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. gegužės 31 d.) 57 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad informavimo apie įdarbintus arba komandiruojamus laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečius tvarkos pažeidimu laikomi tokie darbdavio arba įmonės, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, veiksmai, kai nesilaikoma įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 8 dalyje ar 103 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų.
Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. birželio 8 d.) 62 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad darbdavys, įmonė, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, arba fizinis asmuo, pas kurį užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, informaciją apie įdarbintą arba komandiruotą laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsienietį teikia Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.
Iš aukščiau aptartos teisės normos matyti, jog ji reglamentuoja du atskirus atvejus, t. y. įdarbinimą ir laikiną užsieniečio komandiravimą dirbti Lietuvos Respublikoje. Pareigą pranešti apie įdarbintą arba komandiruotą laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsienietį Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir kitoms institucijoms tenka darbdaviui (įmonei įdarbinusiai užsienietį) arba įmonei, į kurią užsienietis komandiruotas laikinai dirbti.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus, Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymu (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2024 m. sausio 5 d. iki 2024 m. gegužės 1 d.) Nr. V-401/EV-281/V-395 patvirtinto Informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 4.1 papunktyje numatyta, kad darbdavys arba įmonė, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, informaciją teikia Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos per EDAS, užpildydamas LDU pranešimą apie įdarbintą užsienietį. Aprašo 7 punkte numatyta, kad darbdavys, įdarbinęs Aprašo 4.1 papunktyje nurodytą užsienietį, privalo užpildyti LDU pranešimą ir pateikti per EDAS ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki užsieniečio įdarbinimo dienos.
Byloje nustatyta, jog UAB „Aleksandria“, būdama darbdaviu, sistemingai pavėluotai teikė privalomus pranešimus apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius: K. T., įdarbinta 2024 m. sausio 31 d., LDU pranešimas pateiktas 2024 m. vasario 5 d.;A. T., įdarbingas 2024 m. sausio 11 d., LDU pranešimas pateiktas 2024 m. sausio 12 d.; S. S., įdarbintas 2024 m. vasario 12 d., LDU pranešimas pateiktas 2024 m. vasario 12 d., O. S., įdarbintas 2024 m. sausio 16 d., LDU pranešimas pateiktas 2024 m. sausio 18 d., A. K., įdarbinta 2024 m. vasario 1 d., LDU pranešimas pateiktas 2024 m. vasario 1 d.
Pareiškėjos argumentas, jog pareiškėja už S. S. ir A. K. įdarbinimą negalėjo būti baudžiama, nes LDU pranešimą pateikė laiku, t. y. tą pačią įdarbinimo dieną, atmestinas kaip nepagrįstas. Aprašo 7 punkte darbdaviui numatyta imperatyvi pareiga LDU pranešimą pateikti per EDAS ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki užsieniečio įdarbinimo dienos, todėl pareiškėjos pranešimas apie įdarbintus užsieniečius tą pačią jų įdarbinimo dieną, pagrįstai atstovo laikytas pažeidimu.
Pažymėtina, kad Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje aprašyta pažeidimo sudėtis yra formali, t. y. pranešimo apie įdarbintą užsienietį nepateikimas yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad pažeidimas buvo padarytas. Pareiškėjos argumentai, jog pažeidimą padarė dėl neatsargumo, nesiekdama sąmoningai nesilaikyti reikalavimų, keliamų užsieniečių įdarbinimui, atmestini kaip nepagrįsti. Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje nurodytas pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, todėl teisiškai nėra reikšmingi pareiškėjos nurodyti argumentai, kad ji privalomų pranešimų nepateikė dėl tinkamo nesukontroliavimo, ir tai nesudaro pagrindo atleisti pareiškėją nuo administracinės atsakomybės, nes netinkamas bendrovės vidaus valdymas, administravimas negali būti pagrindu išvengti administracinės atsakomybės ir nesilaikyti teisės aktuose nustatytų pareigų.
Pažymėtina tai, jog pažeidimo nustatymo faktas sukelia pareiškėjai neigiamas pasekmes, neįtakoja skundžiamo Nutarimo pagrįstumo ir neatleidžia pareiškėjos nuo atsakomybės. Administracinė nuobauda yra prievartinio pobūdžio valstybės taikoma atsakomybės priemonė, todėl ji neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.
Pareiškėja skunde teigia, jog atsakovas, skirdamas du kartus baudą už K. T. pažeidė konstitucinį non bis in idem principą.
Užimtumo įstatymo 56 straipsnis reglamentuoja nelegalų darbą ir atsakomybės už jį taikymo klausimą, tuo tarpu minėto įstatymo 57 straipsnis numato užsieniečių įdarbinimo ir informavimo apie įdarbintus arba komandiruojamus laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečius tvarkos pažeidimus ir atsakomybę už juos. Šiuo atveju pareiškėja K. T. atžvilgiu padarė du pažeidimus, už kurių iš kiekvieno padarymą numatytos skirtingos sankcijos. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, atsakovė pagrįstai pripažino pareiškėją pažeidus Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei 57 straipsnio 2 dalyje numatytus reikalavimus ir pritaikė už kiekvieną iš pažeidimų įstatyme numatytą sankciją.
Vertindamas pareiškėjos argumentus dėl Nutarimu paskirto baudos dydžio, teismas pažymi, kad pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punktą, šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 Eur iki 2 896 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, jog asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo trukdė atlikti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydamas šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytų institucijų įgaliotų pareigūnų įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus (Užimtumo įstatymo 60 str. 4 d.).
Pareiškėja teismo prašė sumažinti paskirtą sankciją, tačiau skunde jokių argumentų, kodėl paskirtos ekonominės sankcijos dydis galimai yra neteisingas ar per didelis, nepateikė. Nutarime nustatyta, jog juridinis asmuo prisipažino padaręs pažeidimą ir atsakovė tai laikė lengvinančia aplinkybe, skiriant sankciją; sunkinančių aplinkybių nenustatė. Pareiškėja padarė du pažeidimus už kuriuos taikytina skirtingo dydžio, dėl to, teismo vertinimu, pareiškėjai skirta sankcija yra proporcinga ir pagrįsta, jos naikinti ar sumažinti nėra pagrindo.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jos naudai, tai nėra jokio pagrindo priteisti ir patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Likusieji tiek pareiškėjos, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 –87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Aleksandria“ skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.