- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-16
- Bylos Nr.
- e2A-122-589/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-37272-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Birutė Valiulienė, Rita Dambrauskaitė
- Ieškovas
- S. G.
- Atsakovas
- V. P., E. P.
- Kategorijos
- 3.2.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Danguolės Smetonienės, Ritos Dambrauskaitės ( kolegijos pirmininkės, pranešėjos) ir Birutės Valiulienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovams V. P. ir E. P., ir
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė.
1. Ieškovė S. G. prašė priteisti solidariai iš atsakovų V. P. ir E. P. 1856,72 Eur skolos, 1000 Eur delspinigių už vėlavimą sumokėti skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2014 m. liepos 19 d. buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kuria dviejų metų terminui buvo išnuomotos gyvenamosios patalpos – butas, esantis (duomenys neskelbtini), su viena parkavimo vieta. Atsakovai įsipareigojo mokėti nuomos mokestį už nuomojamą butą bei kitus sutartyje nurodytus mokėjimus.
3. 2014 m. lapkričio 25 d. ieškovė sutiko ir leido atsakovo šeimos nariams ( E. P. ir L. P. ) deklaruoti gyvenamąją vietą nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini).
4. 2016 m. rugsėjo 29 d. šalių susitarimu nuomos sutarties terminas buvo pratęstas dar dviem metams, mokant kas mėnesį 770 Eur dydžio nuomos mokestį.
5. 2017 m. gegužės 29 d. ieškovė ir atsakovas pasirašė gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties priedą, kuriuo ieškovė ir atsakovas susitarė nuo 2017 m. birželio 31 d. nutraukti nuomos sutartį, o atsakovas įsipareigojo iki 2017 m. birželio 10 d. sumokėti einamąjį įsiskolinimą už nuomą ir komunalinius mokesčius, kuris sudaro 1808,51 Eur bei nuomos mokestį už 2017 m. birželio mėnesį -770 Eur. Šalys taip pat susitarė, kad komunaliniai mokesčiai už 2017 m. gegužės ir birželio mėnesius bus išskaitomi iš atsakovo pagal nuomos sutarties 6.2 punktą sumokėto 868,86 Eur užstato.
6. Atsakovų prievolė pagal nuomos sutartį laikytina bendra solidariąja sutuoktinių prievole, kadangi pagal prievoles, iš sandorių būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga. Nuomos sutartis yra sandoris, būtinas atsakovų šeimos namų ūkiui išlaikyti, kadangi jo pagrindu atsakovai įgijo teisę naudotis gyvenamuoju būstu, kuris buvo šeimos faktinė gyvenamoji vieta. Atsakovų prašymu ieškovė davė sutikimą nuomos sutartimi išnuomotame bute atsakovams ir jų dukrai deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Atsakovė nuomos sutartį patvirtino atlikdama mokėjimus pagal nuomos sutartį. Kadangi atsakovė yra atsakovo sutuoktinė, preziumuojama, kad nuomos sutartis buvo vykdoma iš bendrų šeimos lėšų. Grąžinant išsinuomotą turtą, atsakovė pasirašė ant patalpų perdavimo priėmimo aktų bei patvirtino skolinių įsipareigojimų pagal nuomos sutartį egzistavimo faktą. Todėl ieškovė mano, jog ši prievolė yra bendra solidarioji sutuoktinių prievolė, už kurios tinkamą įvykdymą solidariai atsakingi abu atsakovai.
7. 2017 m. gegužės 29 d. susitarimu dėl nuomos sutarties nutraukimo atsakovas patvirtino įsipareigojimą iki šalių sutarto termino sumokėti įsiskolinimą pagal nuomos sutartį ir komunalinius mokesčius. Šalys taip pat susitarė, kad komunaliniai mokesčiai už 2017 m. gegužės ir birželio mėnesius bus išskaitomi iš atsakovo pagal nuomos sutarties 6.2 punktą sumokėto 868,86 Eur užstato. Komunalinių mokesčių už 2017 m. gegužės mėn. suma -176,73 Eur, birželio mėn.-170,34 Eur. Išskaičius iš 868,86 Eur dydžio užstato komunalinių mokesčių sumą už 2017 m. gegužės ir birželio mėnesius, liko 521,79 Eur užstato likutis. Nuomos sutarties 7.3 punkte numatyta nuomotojo teisė padengti visas nuomininko mokėtinas sumas iš depozito. Bendra įsiskolinimo suma pagal nuomos sutartį sudaro 2056,72 Eur ( 1808,51+770-521,79=2056,72). 2018 m. sausio 2 d. sumokėta 200 Eur, todėl atsakovų įsiskolinimas yra 1856,72 Eur.
Šalies argumentai
8. Atsakovė E. P. su pareikštu ieškiniu nesutiko, nes skola yra asmeninė atsakovo V. P. prievolė. Nurodė, kad 2012 m. spalio 25 d. jie yra sudarę vedybų ( povedybinę) sutartį, todėl nuomos sutartimi prisiimti įsipareigojimai nėra jos įsipareigojimai ar skola ieškovei. Nurodė, jog nuo 2013 metų vidurio atsakovas V. P. gyveno, dirbo ir buvo registruotas Belgijoje.
Atsiliepimas
9. Atsakovas V. P. nurodė, kad jis nuomos sutarties pasirašymo metu gyveno ir dirbo Belgijoje. Butas buvo išnuomotas, nes atsakovui buvo reikalinga darbo vieta jo vadovaujamos Belgijos įmonės atstovybei. Ši aplinkybė ieškovei buvo žinoma, nes sutartyje jo gyvenamoji vieta nurodyta Belgijoje. Mokėjimai pagal nuomos sutartį buvo atliekami jo lėšomis. Nuomos mokestį mokėdavo E. P.. Pinigines lėšas jis pervesdavo atsakovei, kuri ir sumokėdavo nuomos mokestį. Nutraukus nuomos sutartį, buto priėmimo perdavimo aktą pasirašė atsakovė, kadangi tuo metu jis negyveno Lietuvoje. Įsiskolinimą ieškovei pripažįsta. Be to, yra pasirašęs neprotestuotiną vekselį kaip skolos užtikrinimo priemonę. Nurodo, kad prievolė yra jo asmeninė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 18 d. sprendimu, ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo V. P. ieškovės naudai 1856,72 Eur skolos, 1000 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-11-29) iki visiško sprendimo įvykdymo, 1400 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 64 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Kitoje dalyje ieškinį atmetė
11. Teismas pažymėjo, kad tarp ieškovės ir atsakovo V. P. buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kuria ieškovė įsipareigojo perduoti atsakovui (nuomininkui) sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka valdyti ir naudotis gyvenamąsias patalpas – butą su viena parkavimo vieta požeminiame parkinge, esantį adresu (duomenys neskelbtini), o nuomininkas įsipareigojo priimti butą ir mokėti nuomos mokestį bei kitus sutartyje nurodytus mokėjimus.
12. 2014 m. lapkričio 25 d. ieškovė ir atsakovas pasirašė gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties priedą, kuriuo šalys susitarė, kad nuomotojas sutinka ir leidžia nuomininkui , o tiksliau jo šeimos nariams (E. P. ir L. P.) deklaruoti gyvenamąją vietą nuomojame bute iki nuomos sutarties pabaigos
13. Teismas pažymėjo, kad gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis buvo nutraukta nuo 2017 m. birželio 30 d. Ieškovė ir atsakovas susitarė dėl galutinių atsiskaitymo terminų: einamasis įsiskolinimas už nuomą ir komunalinius mokesčius (1808,51 Eur) bei nuomos mokestis už birželio mėnesį (770 Eur), viso 2578,51 Eur suma turi būti sumokėta iki birželio 10 dienos; komunaliniai mokesčiai už gegužės ir birželio mėnesį išskaičiuojami iš nuomininko pervesto užstato. Skola ieškovei pagal sudarytą Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį yra 1856,72 Eur.
14. Teismas pažymėjo, kad atsakovai nurodė aplinkybę, jog šios skolos pagrindu yra atsakovo V. P. vardu išduotas paprastasis neprotestuotinas vekselis. Šios aplinkybės ieškovė neginčijo bei teismo posėdžio metu patvirtino ieškovės atstovas. Teismas konstatavo, kad pasirašyto vekselio buvimas bei egzistavimas nepanaikina ieškovės teisės ginti savo pažeistos teisės, o atsakovas tokiu atveju turi stebėti, kokiu teisiniu pagrindu bus išieškoma susidariusi skola.
15. Teismas konstatavo, kad tarp šalių nėra ginčo, jog dėl netinkamo Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties įsipareigojimų vykdymo susidarė 1856,72 Eur skola bei 1000 Eur dydžio delspinigiai. Teismas laikė , kad šioje byloje įsiskolinimo ir pagal jį apskaičiuotų delspinigių dydis yra įrodytas.
16. Teismas pažymėjo, kad tarp šalių kilo ginčas ar prievolė, kylanti iš gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, yra asmeninė atsakovo ar solidarioji abiejų atsakovų prievolė. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, padarė išvadą, jog ginčo prievolės atsiradimo pagrindas atsakovo poreikiams tenkinti išnuomotas butas. Šalims pasirašant Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, tuo metu galiojo tarp atsakovų pasirašyta vedybų (povedybinė ) sutartis, kurios nuostatos aiškiai apibrėžė bei atskyrė atsakovų prievoles ir turtą. Atsakovų sudaryta vedybų (povedybinė) sutartis yra galiojanti, ši sutartis nebuvo nuginčyta ar panaikinta.
17. Teismas savo sprendimą grindė ir tuo argumentu, kad būtent atsakovas pasirašė Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį bei jos priedus. Atsakovas derėjosi dėl Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarymo, derino visas sąlygas su ieškove. Teismas pažymėjo, kad ginčo prievolė yra kildinama iš atsakovo veiksmų ir tik atsakovo poreikiams tenkinti, todėl pripažino, jog tai yra asmeninė atsakovo prievolė.
18. Teismas pažymėjo, kad atsakovės ir atsakovų dukters registracijos vieta ginčo bute, nepatvirtino atsakovės ir jos nepilnametės dukros realaus gyvenimo nuomojame bute. Taip pat teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovė ir atsakovų nepilnametė dukra gyveno nuomojamame bute.
19. Atsižvelgdamas į anksčiau paminėtas aplinkybes, teismas tenkino ieškovės reikalavimą iš dalies.
20. Teismas taip pat tenkino iš dalies ieškovės reikalavimą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo laiką, rengtų procesinių dokumentų apimtį, teismo posėdžio laiką, sumažino prašomų priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumą ir priteisė ieškovės naudai 1400 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
21. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.e2-3114-599/2019 dalyje, kuria ieškovės ieškinio reikalavimo dalis atsakovės E. P. atžvilgiu atmesta, panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir priimti naują sprendimą - tenkinti ieškinį visa apimtimi, t.y. priteisti solidariai iš atsakovų V. P. ir E. P. 1856,72 Eur skolos, 1000 Eur delspinigių už vėlavimą sumokėti skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2783,30 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Žemesnės instancijos teismas
22. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
23. Ieškovė nesutinka su teismo išvada dėl atsakovo prievolės pobūdžio. Ieškovė mano, kad teismas netinkamai tyrė ir aiškino byloje esančių įrodymų turinį.
Žemesnės instancijos teismas
24. Spręsdamas dėl prievolių, kilusių iš Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, pobūdžio, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis buvo sudaryta galiojant atsakovų vedybų (povedybinei ) sutarčiai, kurios nuostatos atskyrė atsakovų prievoles. Nurodyta teismo išvada netiksli ir neatitinka 2012 m. spalio 25 d. vedybų (povedybinės ) sutarties 1.8 punkto nuostatų ir Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.109 straipsnio 2 dalyje ir 3.114 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų imperatyvių teisės normų.
25. CK 3.109 straipsnio 2 dalis nustato, kad kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą. Pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga. Pagal bendras prievoles ir prievoles šeimos interesams sutuoktiniai tokiais atvejais atsako solidariai.
26. 2012 m. spalio 25 d. atsakovų sudarytos vedybų (povedybinės) sutarties 1.8 punkte nurodyta, kad šalims yra paaiškinta ir žinoma, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.114 straipsnio 1 dalimi, sutuoktiniai pagal asmenines prievoles atsako tik tokiu turtu, kuris laikomas atsakingo pagal prievolę sutuoktinio asmenine nuosavybe. Pagal bendras prievoles ir prievoles šeimos interesais sutuoktiniai tokiais atvejais atsako solidariai.
27. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis buvo sudaryta išimtinai atsakovų šeimos interesais, todėl atsakovų prievolė, ieškovės nuomone, turi būti laikoma bendra solidariąja sutuoktinių prievole, nepriklausomai, koks buvo jų turto teisinis režimas sudarant Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Atsakovė patvirtino, kad gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais, vykdydama gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sąlygas, t.y. atlikdama mokėjimus pagal šią sutartį, pasirašydama buto perdavimo aktą bei patvirtindama skolinius įsipareigojimus.
Žemesnės instancijos teismas
28. Teismas sprendime pripažino faktą, kad atsakovas gyveno užsienyje, tačiau neįvertino, kad iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, jog nuomos sutartimi išsinuomotu butu buvo naudojamasi, t.y. kas mėnesį buvo sumokama už suteiktas komunalines paslaugas.
29. Teismas sprendime pažymėjo, kad atsakovės ir atsakovų dukters registracija ginčo bute savaime neįrodo aplinkybės, jog atsakovė su dukra realiai gyveno ginčo bute. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie tai, jog atsakovė ir atsakovų dukra realiai gyveno ir naudojosi ginčo butu. Toks teismo vertinimas nėra pagrįstas visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių ištyrimu bei pažeidžia CPK 182 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles.
Atsiliepimas
30. Visuma bylos aplinkybių vienareikšmiškai patvirtina faktą, kad nuomos sutartimi išsinuomotu butu realiai naudojosi būtent atsakovė bei kartu su ja gyvenanti atsakovų dukra. Tiek teismas sprendime, tiek atsakovė atsiliepime nurodė, kad atsakovas faktiškai gyveno užsienyje. Atsakovės ir atsakovų dukros gyvenamoji vieta buvo registruota nuomos sutartimi išnuomotame bute. Be to, aplinkybės, kad ginčo bute gyveno būtent atsakovė su atsakovų dukra atsakovė apskritai neginčijo.
31. Visuma byloje esančių įrodymų patvirtina, kad ginčo butu kaip gyvenamąja vieta naudojosi atsakovė ir atsakovų dukra, t.y. atsakovo šeimos nariai. Nuomos sutarties objektas buvo naudojamas išimtinai atsakovų šeimos poreikiams. Nesant jokių prieštaravimų tarp visumos byloje esančių įrodymų, teismo išvada dėl įrodymų nepakankamumo yra nepagrįsta.
32. Siekiant paneigti teismo argumentus, ieškovė , vadovaujantis CPK 314 str. teikia papildomus įrodymus apie tai, kad ginčo butu realiai naudojosi atsakovė ir atsakovų dukra. Ieškovė teikia ieškovės sutuoktinio T. G. ir atsakovo susirašinėjimo elektroniniais laiškais kopijas.
33. Ieškovės nuomone, visos aplinkybės įrodo faktą, kad nuomos sutartis buvo sudaryta išimtinai atsakovų šeimos poreikiams tenkinti ir laikytina sandoriu, būtinu šeimos namų ūkiui išlaikyti ir vaikų auklėjimui bei švietimui užtikrinti, iš kurios kylančios prievolės yra abiejų sutuoktinių solidarios prievolės (CK 3.109 straipsnio 2 dalis).
Šalies argumentai
34. Ieškovė nesutinka su teismo išvada, kad ginčo prievolė kilusi tik iš atsakovo veiksmų ir tik atsakovo poreikiams tenkinti. Nors nuomos sutartį pasirašė tik atsakovas, prievolė pagal nuomos sutartį yra bendra solidarioji sutuoktinių prievolė, už kurios tinkamą įvykdymą solidariai atsakingi abu sutuoktiniai.
35. Ieškovė nesutinka su teismo sprendimu sumažinti ieškovei atlygintinų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį. Teismas detaliai neanalizavo išlaidų advokato pagalbai sudėties ir pagrindimo nei neatsižvelgė į tai, kad atsakovams buvo gerai žinoma galima bylinėjimosi išlaidų atlyginimo rizika. Teismas neatsižvelgė, jog ieškovė ilgą laiką siekė taikaus ginčo sprendimo. Ieškovės reikalavimams pagrįsti buvo būtina surinkti rašytinius įrodymus, kurių apimtis gana didelė. Ieškovės atstovo parengtas ieškinys su priedais yra gana didelės apimties. Be to, ieškinyje buvo analizuojami pakankamai sudėtingi teisiniai klausimai, susiję su atsakovų, kaip sutuoktinių prievolių pobūdžiu, kas pareikalavo ir ženklesnių ieškovės atstovo darbo laiko sąnaudų.
Atsiliepimas
36. Atsiliepimų į apeliacinį skundą atsakovai nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
37. Apeliacinis skundas tenkintinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys tenkinamas iš dalies ( Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
38. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimų negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
39. Apeliacijos dalykas – atsakovų įsipareigojimai pagal gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, šios gyvenamosios patalpos naudojimas šeimos poreikiams ir atsakovų prievolės pobūdžio.
40. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija nenustatė objektyvaus pagrindo išimties taikymui, todėl naujai pateiktus įrodymus atsisako prijungti prie bylos ir jų nevertina
41. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė šias teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes:
42. 2014 m. liepos 19 d. ieškovė ir atsakovas pasirašė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo už užmokestį perduoti atsakovui valdyti ir naudotis gyvenamąsias patalpas – butą su viena parkavimo vieta požeminiame parkinge, adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo priimti butą ir mokėti nuomos mokestį bei kitus sutartyje numatytus mokėjimus.
43. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis buvo sudaryta dviem metams. 2016 m. rugsėjo 29 d. šalių susitarimu gyvenamųjų patalpų nuomos terminas pratęstas dviem metams, t.y. iki 2018 m. rugsėjo 30 d.
44. 2014 m. lapkričio 25 d. ieškovė ir atsakovas V. P. pasirašė gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties priedą, kuriuo ieškovė (nuomotoja) sutiko ir leido atsakovo šeimos nariams (E. P. ir L. P.) deklaruoti gyvenamąją vietą nuomojamame bute iki nuomos sutarties galiojimo pabaigos.
45. Nuomos mokestį bei kitus mokesčiu gyvenamosios patalpos nuomos sutarties galiojimo metu mokėjo atsakovė E. P.
46. 2017 m. gegužės 29 d. ieškovė ir atsakovas V. P. pasirašė gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties priedą, kuriuo šalys susitarė nutraukti sutartį nuo 2017 m. birželio 30 d. Šiame susitarime šalys susitarė dėl galutinių atsiskaitymo terminų, t.y. einamojo įsiskolinimo ir komunalinių mokesčių (1808,51 EUR) bei nuomos mokesčio už birželio mėn. (770 EUR), sumokėjimo iki 2017 m. birželio 10 dienos. Šalys susitarė, jog komunaliniai mokesčiai už gegužės ir birželio mėnesius, išskaičiuojami iš nuomininko pervesto užstato (868,86 EUR.).
47. 2017 m. liepos 2 d. išnuomotas butas perduotas ieškovei. Patalpų perdavimo priėmimo aktą pasirašė atsakovė E. P.
48. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 3 d. sprendimu, santuoka tarp V. P. ir E. P. nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Nutraukiant santuoką, teismas konstatavo, kad 2012 m. spalio 25 d. yra sudaryta povedybinė ir sutuoktinių turto pasidalijimo sutartis, kuria sutuoktiniai nustatė savo turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo.
49. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje tarp šalių nėra ginčo dėl įsipareigojimų dydžio pagal gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija sutinka, todėl plačiau nepasisako ir nevertina šios aplinkybės.
50. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prievolė atsiskaityti pagal sudarytą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį yra tik asmeninė atsakovo prievolė.
51. Prievolės kvalifikavimas kaip bendrosios pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1-5 punktus savaime nereiškia, kad prievolė yra solidarioji, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidarioji, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidariasias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex-specialis (specialusis įstatymas) taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad bendroms sutuoktinių prievolėms priskiriamos: 1) prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas arba kitas sutuoktinis vėliau patvirtintų; 2) prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Šios rūšies sutuoktinių turtinės prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinio turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis).
52. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad prievolės, atsirandančios iš vieno sutuoktinio sudaryto sandorio, solidarumas gali būti konstatuotas nustačius, kad tas sandoris yra būtinas šeimos namų ūkiui išlaikyti ir vaikų auklėjimui bei švietimui užtikrinti, kai sandorio kaina nėra aiškiai per didelė ir neprotinga. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui, abu sutuoktiniai atsako solidariai (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Nurodyta teisės norma turi būti taikoma sistemiškai su CK 3.109 straipsnio 3 dalimi, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikiu tenkinimu, pareiga elgtis lygiai apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant asmenines prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-969/2018).
53. Procesinė pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-611/2017; 34 punktas).
54. Spręsdamas dėl prievolės, kilusios iš gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pobūdžio, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad prievolė yra asmeninė atsakovo prievolė, nes gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis buvo sudaryta galiojant vedybų ( povedybinei) sutarčiai, kurios nuostatos atskyrė atsakovų prievoles. Be to, dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarymo sąlygų derėjosi atsakovas.
55. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota kasacinio teismo praktikoje, t.y. teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-420-969/2015; 2016 m. balandžio 1d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016).
56. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus bei šalių argumentus procesiniuose dokumentuose, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis buvo sudaryta vien tik atsakovo poreikiams užtikrinti ir tai yra asmeninė atsakovo prievolė. Sudarant gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį tarp atsakovų buvo sudaryta vedybų (povedybinė) sutartis, kurios 1.7 punktas numatė, kad bet kokio pobūdžio teisinės pareigos ir prievolės, kurias po vedybų sutarties patvirtinimo dienos prisiims viena iš šalių, bus laikoma šias teisines pareigas ir prievoles įgijusios šalies pareigomis. Tačiau tos pačios vedybų (povedybinės) sutarties 1.8 punkte nurodyta, kad šalims yra paaiškinta ir žinoma, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.114 straipsnio 1 dalimi, sutuoktiniai pagal asmenines prievoles atsako tik tokiu turtu, kuris laikomas atsakingo pagal prievolę sutuoktinio asmenine nuosavybe. Pagal bendras prievoles ir prievoles šeimos interesams sutuoktiniai atsako solidariai. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį su ieškove pasirašė atsakovas, tačiau šios sutarties galiojimo metu nuomos mokestį bei kitus sutartyje numatytus mokesčius mokėjo atsakovė E. P.. Pažymėtina, kad nors atsakovai procesiniuose dokumentuose nurodė, kad toks mokėjimo būdas buvo paprastesnis, nes atsakovas V. P. tuo metu buvo užsienyje ir pervesdavo lėšas atsakovei, tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų pagrindžiančių atsakovų poziciją ( atsakovės sąskaitų išrašų ir kitų duomenų, leidžiančių teigti, kad atsakovas pervesdavo pinigus atsakovei ir ši tik apmokėdavusi mokesčius atsakovo V. P. vardu). Iš byloje pateikto ieškovės sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovė, atlikdama pavedimus ieškovei už buto nuomą, nenurodydavo, jog mokesčiai mokami už atsakovą V. P.. Nutraukiant gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, priėmimo – perdavimo aktą pasirašė atsakovė E. P.. Vilniaus miesto apylinkės teismui, nutraukiant atsakovų santuoką, konstatuota, jog atsakovai daugiau kaip metus laiko negyvena šeimyninio gyvenimo. Teismo sprendimas nutraukti pareiškėjų santuoką, priimtas 2018 m. spalio 3 d. , kas leidžia teigti, jog atsakovai kartu negyvena nuo 2017 metų, o gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis buvo nutraukta nuo 2017 m. birželio 30 d.
57. Atsakovas V. P. pateiktame atsiliepime į ieškinį, patvirtino, kad tuo metu, kai buvo nuomojamas butas, jis buvo išvykęs į užsienį ir butas jam buvo reikalingas Belgijos įmonės atstovybei. Tačiau gyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje yra nurodoma aiškus tikslus kam nuomojamas butas ir šioje sutartyje nėra numatyta, kad nuomojamoji patalpa gali būti naudojama kitiems tikslams, išskyrus jame gyventi.
58. Be to, ieškovės sutikimu, atsakovė E. P. ir atsakovų dukra deklaravo savo gyvenamąją vietą nuomojamame būste nuomos laikotarpiui, kad apeliacinės instancijos teismo nuomone pagrindžia aplinkybę, kad butu naudojosi atsakovė ir atsakovų dukra. Nors pirmosios instancijos teismas vertino atsakovės ir atsakovų dukros gyvenamosios vietos deklaravimą kaip būdą spręsti tam tikriems teisiniams klausimams, tačiau pažymėtina, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad būtent gyvenamosios vietos deklaravimas buvo reikalingas atsakovų dukros lankymui tam tikros mokymo įstaigos ar atsakovės įsidarbinimui, pašalpų gavimui ar pan., todėl šiuo atveju, nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad gyvenamosios vietos deklaravimas buvo formalus ir nepatvirtina atsakovės ir atsakovų dukros gyvenimo nuomojamame būste. Nutraukiant gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, priėmimo – perdavimo aktą pasirašė atsakovė E. P..
59. Apibendrinant nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis buvo sudaryta atsakovų šeimos interesais ( šeimos namų ūkiui išlaikyti, vaiko gyvenamosios vietos užtikrinimui), todėl prievolė pagal gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį laikytina solidaria sutuoktinių prievole, už kurios tinkamą vykdymą atsako abu atsakovai, nepriklausomai nuo to, kad gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis buvo sudaryta atsakovo V. P. vardu.
60. Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė sutuoktinių solidariąją atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, netinkamai įvertino pateiktus įrodymus, o dėl to netinkamai sprendė dėl atsakovų prievolės pobūdžio, yra pagrindas skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
61. Priėmus naują sprendimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2, 5 dalys). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme patyrė šias išlaidas: 70 Eur žyminio mokesčio ir 2783,30 Eur ( 242,00 Eur -pozicijos aptarimas, derinimas su klientu, 1573,00 Eur ieškinio parengimas, 696,05 Eur susipažinimas su atsakovės atsiliepimu, dubliko parengimas, 272,25 Eur susipažinimas su tripliku, pasirengimas posėdžiui (2 val.), dalyvavimas teismo posėdyje ( 1 val.) ir 1270 Eur apeliacinės instancijos teisme.
62. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija LR teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „ Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylos priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Šiuo nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į gana nesudėtingą šioje byloje keliamų teisinių klausimų pobūdį, nustatytų faktinių aplinkybių visumą, parengto procesinio dokumento turinį (ieškinio ir apeliacinio skundo), įvertinant prašomos priteisti skolos dydį, sprendžia, kad yra pagrindas mažinti ieškovės išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir priteisia iš atsakovų 2000 Eur advokato atstovavimo išlaidų. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės atstovo pateiktoje išklotinėje dėl atstovavimo išlaidų detalizavimo, nurodoma 696,05 Eur susipažinimas su atsakovės atsiliepimu bei dubliko parengimas. Pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas buvo nustatęs, jog ši byla bus nagrinėjama paruošiamų dokumentų būdu, tačiau atsakovų šioje byloje neatstovavo advokatai ar jų padėjėjai, atsakovui V. P. procesiniai dokumentai buvo įteikiami viešo paskelbimo būdu, todėl apeliacinės instancijos teismo nuomone, bylos nagrinėjimas nebuvo galimas paruošiamųjų dokumentų būdu ir atitinkamai patiriamos ieškovės atstovo išlaidos už dubliko rengimą.
63. Apeliacinės instancijos teismui apeliacinį skundą patenkinus iš atsakovų priteistina po 5,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, valstybės naudai ( CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą- ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti solidariai iš atsakovų V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1856,72 Eur (tūkstantį aštuonis šimtus penkiasdešimt šešis eurus 72 centus) skolos, 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2856,72 Eur ) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. lapkričio 29 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 2000 Eur (du tūkstančius eurų) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, 64 Eur (šešiasdešimt keturis eurus žyminio mokesčio) ieškovei S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovų V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 5,00 Eur (penkis eurus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, valstybės naudai.