- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-21
- Bylos Nr.
- I-6026-423/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- R. E.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 20.2.3.1Turtinė žala
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1.1Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovei L. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. E. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėja R. E. skundu prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 750 Eur turtinės ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 1-3).
Šalies argumentai
Pareiškėja skunde nurodė ir teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas paaiškino, kad 2018-03-13 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Marijampolės AVPK) Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės specialistės nutarimu R. E. už tariamai padarytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 8 dalyje numatytą nusižengimą paskirtas įspėjimas. Nuobauda paskirta už tai, kad 2017-12-16 Krašto kelio Marijampolė - Liudvinavas - Krosna 10,65 km, vairuodama velkamą automobilį „Mercedes Benz", pareiškėja nesilaikė visų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, dėl velkančiojo ir velkamojo automobilių junginio gabaritų bei dėl patogesnio apsisukimo negalėjo apsisukti iš kraštinės padėties, t.y. nuo kelio važiuojamosios dalies vidurio linijos, todėl suko ne nuo ta kryptimi važiuoti skirtos važiuojamosios dalies vidurio linijos, o nuo važiuojamosios dalies dešinio krašto, neįsitikinusi, kad tai nesukliudys kitoms transporto priemonėms ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams, dėl ko į jos vairuotą automobilį „Mercedes Benz" atsitrenkė automobilis „Audi“ ir eismo įvykio metu buvo sugadintos dvi transporto priemonės.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018-08-22 nutarimu minėtas Marijampolės AVPK nutarimas panaikintas, o administracinio nusižengimo teisena R. E. atžvilgiu dėl ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto nusižengimo padarymo nutraukta, kadangi pareiškėja nepadarė administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos. Taigi, pagrįstai laikytina, jog pareiškėjos administracinis persekiojimas ir jos patraukimas administracinėn atsakomybėn buvo neteisėti ir nepagrįsti, juo labiau, kad teisės taikymo klaida, skiriant nuobaudą, yra akivaizdi ir negali būti teisiškai paaiškinama (juo labiau, pateisinama) vien tik subjektyviu faktinių aplinkybių vertinimu. Akivaizdžiai neteisingas įstatymo (šiuo atveju, administracinio nusižengimo) taikymas tiesiogiai sietinas su aplaidžiu susiklosčiusios eismo įvykio situacijos vertinimu ir/arba teisine nekompetencija, nes visos faktinės bylos aplinkybės buvo patikimai nustatytos ikiteisminio tyrimo metu ir išdėstytos prokuroro nutarime tyrimą nutraukti. Šios aplinkybės, nei priimant nutarimą administracinio nusižengimo byloje, nei apylinkės teismui nagrinėjant pareiškėjos skundą, nepasikeitė, t. y. naujų esminių aplinkybių nustatyta nebuvo. Visa tai reiškia, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusi ir nuobaudą paskyrusi policijos pareigūnė disponavo arba galėjo disponuoti visais teisiškai reikšmingais duomenimis (įrodymais), kuriuos nors privalėjo vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, tačiau toks įsitikinimas turėjo būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Taigi, akivaizdu, kad šis imperatyvus įstatymo reikalavimas buvo šiurkščiai pažeistas, nes velkamojo automobilio vairuotojui, kurio savarankiškų manevrų laisvę tiesiogiai riboja velkančiojo automobilio vairuotojo veiksmai, inkriminuoti Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 107 punkto pažeidimą yra šiurkštus ANK 569 straipsnio 4 dalies reikalavimo (vidinį įsitikinimą pagrįsti išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei vadovautis įstatymu) pažeidimas. Dėl to buvo padaryta teisės taikymo klaida ir tokie veiksmai pripažintini neteisėtais.
Pažymėjo, jog institucija, priėmusi nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR-N-1353-2018, visiškai nevykdė teisės aktais nustatytų pareigų, nesurinko būtiniausių įrodymų, galinčių pagrįsti/paneigti, kad pareiškėja padarė/nepadarė administracinį nusižengimą. Pareiškėjos nuomone, institucija administracinės bylos tyrimą vykdė atmestinai, visapusiškai, pilnutinai bei objektyviai nesiaiškino visų bylai reikšmingų aplinkybių, šališkai vertino byloje surinktus įrodymus, nerinko ir visiškai netyrė papildomų įrodymų, siekiant pašalinti pareiškėjos reiškiamą abejonę dėl esminių eismo įvykio aplinkybių.
Būdama neteisėtai persekiojama administracine tvarka, o taip pat nubausta už nepadarytą nusižengimą, pareiškėja ilgą laiką nepagrįstai patyrė teisinį savo situacijos neapibrėžtumą, didelius nepatogumus ir emocinius išgyvenimus, todėl šiuo pareiškimu realizuoja teisminės gynybos teisę, pasireiškiančią reikalauti atlyginti patirtą žalą, kilusią iš neteisėtų valstybės institucijų pareigūnų veiksmų.
Pareiškėja, gindama savo pažeistas teises, t.y. įstatymo nustatyta tvarka ginčydama jai paskirtos administracinės nuobaudos teisėtumą bei pagrįstumą, dėl jos atžvilgiu nepagrįstai pradėtos administracinio nusižengimo teisenos ir paskirtos administracinės nuobaudos, patyrė 750 eurų dydžio žalą, kadangi siekdama įrodyti, jog administracinėn atsakomybėn patraukta nepagrįstai naudojosi atlygintinėmis advokato paslaugomis (600 eurų sudarė atstovavimas pirmosios instancijos teisme ir 150 eurų - atsiliepimo į Marijampolės AVPK apeliacinį skundą parengimas ir pateikimas).
Tačiau akivaizdu, kad pareiškėja patyrė ir neturtinę žalą, kuri pasireiškė patirtais išgyvenimais ir nepatogumais, ją kankino nerimas ir netikrumas (teisinis neapibrėžtumas) dėl savo padėties, įskaitant šeimai itin aktualius klausimus turėti svarbiems šeimos poreikiams skirtą automobilį, o tai buvo itin aktualu, kadangi ji gyvena 13 km nuo Marijampolės nutolusioje kaimo vietovėje, į kurią neatvažiuoja viešasis transportas, dukra moksleivė, ją tenka vežti į Liudvinavo miestelį, kurio gimnazijoje ji mokosi, vyras dirba tolimųjų reisų vairuotoju, po keletą savaičių jo nebūna namuose. Tai patvirtina, kad pareiškėja neabejotinai patyrė didelius nepatogumus, neigiamas emocijas bei dvasinius išgyvenimus, o tai tiesiogiai susiję su akivaizdžiai neteisėtais policijos pareigūnų veiksmais, pasireiškusiais administraciniu persekiojimu bei nepagrįstu administracinės nuobaudos, kurią turėjo ginčyti teisme, paskyrimu. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas su skundu nesutinka, atsiliepime nurodė (b. l. 24-29) ir atsakovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėja nepagrįstai teigia dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo patyrusi 750 Eur turtinę ir 500 Eur neturtinę žalą. Policijos pareigūnai, atlikdami pareigas, neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kuriuos nurodė pareiškėja, nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų. Marijampolės apylinkės teismas administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjos atžvilgiu nutraukė, nesant pareiškėjos neteisėtų veiksmų bei kaltės. Taigi, aplinkybė, kad administracinio nusižengimo teisena pareiškėjos atžvilgiu buvo nutraukta, o procesiniai sprendimai panaikinti, nepatvirtina policijos pareigūnų atliktų veiksmų neteisėtumo. Marijampolės AVPK pareigūnas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir patraukdamas pareiškėją administracinėn atsakomybėn, veikė teisėtai ir savo kompetencijos ribose, jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Pareigūnų neteisėtų veiksmų nekonstatavo nei Marijampolės apylinkės teismas, nei Kauno apygardos teismas. Taigi, teismų priimtais sprendimais nebuvo konstatuoti Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės specialisto veiksmai, prieštaraujantys teisės aktų reikalavimams ar bendro pobūdžio pareigų nevykdymui. Nėra jokių duomenų, kad pareigūnai elgėsi nesilaikydami teisės aktų reikalavimų ar veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeidžiant bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atsakovo nuomone, nutarimas administracinio nusižengimo byloje buvo panaikintas ir administracinė teisena pareiškėjos atžvilgiu nutraukta tik dėl policijos įstaigos ir teismų skirtingai vertintų faktinių bylos aplinkybių, o ne dėl pareigūnų procesinių pažeidimų, aplaidumo atliekant pareigas, ar kitų subjektyvaus pobūdžio aplinkybių. Aplinkybė, jog nutarimas dėl administracinio nusižengimo buvo panaikintas ir administracinė teisena pareiškėjos atžvilgiu nutraukta, nesudaro pagrindo pareigūnų veiksmų vertinti kaip neteisėtų vien tam, kad galėtų pasinaudoti galimybe į žalos atlyginimą.
Pažymėjo, jog pareiškėja savo paaiškinimus dėl neturtinės žalos iš esmės grindžia tik savo subjektyvia nuomone ir visiškai nepagrindžia bei neindividualizuoja subjektyvių neigiamų pasekmių bei priežastinio ryšio. Pareiškėjos rūpesčių dėl automobilio netekimo negalima laikyti rūpesčiais, išskirtinai susijusiais su policijos pareigūnų veiksmais, tai nėra susiję ir su administracinio nusižengimo bylos tyrimu. Taip pat nurodė, jog pareiškėja pas gydytojus lankėsi tik vieną kartą, po eismo įvykio praėjus dviem dienoms, todėl ir ši aplinkybė negali būti laikoma priežastimi atsirasti neturtinei žalai, pasireiškusiai patirtais nepatogumais, išgyvenimais dėl policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo konstatuoti visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio prasme, todėl prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo pareigos atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kurią, pareiškėjos teigimu, ji patyrė dėl Marijampolės AVPK policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų, priimant nutarimą administracinio nusižengimo byloje, pareiškėją pripažįstant padarius nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje, ir jai paskiriant administracinę nuobaudą - įspėjimą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje pažymima, kad turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais pareigūnų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies. Administracinių nusižengimų bylų tyrimas ir nagrinėjimas nelaikytinas viešuoju administravimu, tačiau galimybė atlyginti administracinių nusižengimų teisenoje asmeniui padarytą žalą, remiantis CK 6.271 straipsniu, yra pripažįstama teismų praktikoje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Pažymėtina, kad neteisėta veika gali pasireikšti tiek veikimu, tiek neveikimu, kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams. Taigi, valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir dėl neteisėto veiksmų neatlikimo, jų neteisėto vilkinimo.
Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis aukščiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma, būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Galimybė atlyginti administracinių nusižengimų teisenoje asmeniui padarytą žalą, remiantis CK 6.271 straipsniu, yra pripažįstama LVAT praktikoje (pvz., 2010-03-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-491/2010, 2011-01-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-159/2011, 2013-01-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-357/2013).
Kaip jau buvo minėta, vienas iš atsakomybės elementų – neteisėtumas. Siekiant veiksmus pripažinti neteisėtais būtina konstatuoti, kad valdžios institucijos neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (LVAT 2007-05-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007).
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nustatydamas neteisėtus veiksmus, bendrąją pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai aiškina siaurai, t. y. ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų: „Viešojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas ,,galima tai, kas leista“, pagal kurį viešosios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti šių įgalinimų ribų. Viešojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti viršijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas (ultra vires), yra pagrindas tokius veiksmus laikyti neteisėtais. Viešąjį administravimą vykdančių subjektų veikloje bendroji pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai negali būti priešpastatoma pareigai laikytis šią veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų ir juos vykdyti. Ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, turi būti vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų.“(2008-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008).
Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, jog viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Taigi, pirmiausia vertintina, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas sprendimus, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų (LVAT 2013-08-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1288/2013).
Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad po autoįvykio, įvykusio 2017-12-16, Marijampolės AVPK dėl galimos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-66612-17, kuris Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro 2018-02-08 nutarimu nutrauktas (b. l. 30-32). Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių grupės specialistas 2018-03-13 priėmė nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. 64-ANR_N-1353-2018, kuriuo pareiškėją pripažino kalta už tai, kad ji 2017-12-16, 16.00 val., kelio Marijampolė-Liudvinavas-Krosna 10,65 km, vairavo velkamą automobilį „Mercedes Benz“, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, dėl velkančiojo ir velkamojo automobilių junginio gabaritų bei dėl patogesnio apsisukimo negalėjo apsisukti iš kraštinės padėties, t. y. nuo važiuojamosios dalies vidurio linijos, todėl suko ne nuo važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta pačia kryptimi, atitinkamo krašto, t. y. nuo važiuojamosios dalies vidurio linijos, o nuo važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, neįsitikinusi, kad tai nekliudys kitoms transporto priemonėms ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams, dėl ko į automobilį „Mercedes Benz“ atsitrenkė automobilis „Audi“ ir eismo įvykio metu buvo apgadintos abi minėtos transporto priemonės. Nurodyta, kad pareiškėja pažeidė KET 9 bei 107 punktus, padarė nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje, ir už tai jai buvo paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas (b. l. 33-34).
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėja, nesutikdama su priimtu nutarimu, Marijampolės apylinkės teismui pateikė skundą dėl nutarimo panaikinimo. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018-08-22 nutarimu administracinio nusižengimo byloje buvo panaikintas ginčijamas atsakovo atstovo nutarimas. Teismas konstatavo, kad byloje ištirtų įrodymų pagrindu – liudytojų parodymų, iš dalies ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens (pareiškėjos) parodymų pagrindu, eismo įvykio schemos duomenimis, sprendžia, jog neabejotinai nustatyta, jog pareiškėjos vairuojamas automobilis, kurį lanksčia vilktimi tempė G. Ž. vairuojamas automobilis, o ir visas šis junginys, apsisukimo manevrą dėl junginio gabaritų pradėjo ne nuo važiuojamosios dalies ašinės linijos, o nuo dešinio krašto. Tokiu atveju būtina laikytis KET 107 punkto reikalavimo, kad tokį manevrą galima atlikti tik tada, kai tai nesukliudys kitoms transporto priemonėms ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams. Tačiau pažymėjo, kad apsisukimo manevrą pradėjo velkančiosios transporto priemones vairuotojas G. Ž., kuris turėjo užtikrinti KET 107 punkto reikalavimų vykdymą. Pareiškėja, būdama velkamosios transporto priemonės vairuotoja, šioje situacijoje negalėjo įtakoti apsisukimo manevro ir tinkamo KET 107 punkto laikymosi, kadangi jos vairuojama transporto priemonė nebuvo savarankiškai valdoma, jos manevro atlikimo eiga priklausė nuo velkančiosios transporto priemonės vairuotojo veiksmų. Todėl šioje eismo įvykio situacijoje, pareiškėjos veiksmuose nėra ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto nusižengimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, t. y. nėra neteisėtų jos veiksmų bei kaltės. Teismas padarė išvadą, jog skundžiamas nutarimas priimtas nepagrįstai, kadangi pareiškėjos veiksmuose nėra nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje, sudėties (ANK 591 str. 1 d. 1 p. ) (b. l. 6-8, 35-40, 105-110).
Kauno apygardos teismas 2018-10-15 nutartimi minėtą pirmos instancijos teismo nutarimą paliko nepakeistą, nurodydamas, jog šioje situacijoje pareiškėja negali būti pripažinta kalta pažeidusi KET 107 punkto reikalavimus ir nubausta. Institucijos teiginys, kad pareiškėja, nors ir vairuodama lanksčiąja vilktimi velkamą automobilį, turėjo galimybę savarankiškai pasirinkti apsisukimo trajektoriją ar imtis kitų veiksmų, galinčių padėti išvengti autoįvykio, laikytini deklaratyviais (b. l. 41-45, 116-120).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja Marijampolės AVPK policijos pareigūnų veiksmų neteisėtumą valstybės deliktinės atsakomybės taikymo prasme sieja su nepagrįstu jos veiksmų, kaip teisės pažeidimo, vertinimu, kadangi Kelių eismo taisyklių reikalavimų ji nepažeidė, neteisėtu ir nepagrįstu nutarimo dėl administracinio nusižengimo priėmimu. Taigi, šioje situacijoje policijos pareigūnai neveikė taip, kaip pagal teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus privalėjo elgtis.
Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinių nusižengimų procese galioja nekaltumo prezumpcijos principas, kurį paneigti turi pareigą institucija, surašiusi protokolą bei inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo (ANK 567 str.) ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Šiuo atveju, neįrodžius, kad R. E. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje, pareigūno priimtas nutarimas panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena nutraukta.
Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 16 straipsniu (redakcija, galiojusi nuo 2016-07-01) bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsniu, įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikoje. Sprendžiant pareiškėjos pareikštų reikalavimų teisėtumo klausimą, nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, jog tokios kategorijos bylose LVAT praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tik administracinio nusižengimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio nusižengimo protokolo surašymo bei nutarimo priėmimo aplinkybės, tiek administracinio nusižengimo bylos nutraukimo aplinkybės (pvz., LVAT 2013-09-19 nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013). Taigi, tais atvejais, kai administracinio nusižengimo byla nutraukiama dar nereiškia, kad institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą (pareiškusi atitinkamą kaltinimą) ar priėmusi nutarimą, veikė neteisėtai ar nesilaikydama bendrųjų aptartų reikalavimų.
Bendrosios kompetencijos teismai, spręsdami deliktinės atsakomybės klausimus dėl CK 6.272 straipsnio taikymo, savo praktikoje taip pat yra pažymėję, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti; civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra išteisinimo pagrindas; baudžiamųjų ar administracinių procesinių veiksmų teisėtumo patikrinimas šių teisės šakų normų nustatyta tvarka yra viena iš aplinkybių, kurias, laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo taisyklių, turi įvertinti civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas, konstatavęs esmines reikšmingas aplinkybes civilinėje byloje teismas gali padaryti priešingą išvadą negu padarytoji baudžiamojo ar administracinio proceso kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-381/2003; išplėstinės teisėjų kolegijos 2006-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006). Taigi, administracinio nusižengimo bylose, kur yra priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės, t. y. sprendžiama dėl administracinės atsakomybės taikymo, tačiau nėra sprendžiama dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo (LVAT 2014-06-02 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-602-1525/2014).
Nagrinėjamu atveju teismų priimtų procesinių sprendimų analizė, juose nustatytos reikšmingos aplinkybės ir bylos nutraukimo pagrindas leidžia daryti išvadą apie neteisėtus policijos pareigūnų veiksmus.
ANK 569 straipsnis nustato, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Vadinasi, jei pareigūnas surinko įrodymus ir yra įsitikinęs dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, tokie veiksmai, nesant pareigūno aplaidumo, paviršutiniškumo požymių, nesilaikymo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, negali suponuoti neteisėtų veiksmų aplinkybės konstatavimo (pvz., LVAT 2014-04-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014).
Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018-08-22 nutarimu, remiantis nekaltumo prezumpcijos principu bei principu in dubio pro reo, visas kilusias abejones ir neaiškumus, nesant jas pašalinančių objektyvių duomenų, aiškinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, administracinio nusižengimo teisena nutraukta neįrodžius, jog pareiškėja padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje. Teismas padarė išvadą, jog šioje eismo situacijoje apsisukimo manevrą pradėjo velkančiosios transporto priemones vairuotojas G. Ž., kuris turėjo užtikrinti KET 107 punkto reikalavimų vykdymą, o pareiškėja, būdama velkamosios transporto priemonės vairuotoja, šioje situacijoje negalėjo įtakoti apsisukimo manevro ir tinkamo KET 107 punkto laikymosi, kadangi jos vairuojama transporto priemonė nebuvo savarankiškai valdoma, jos manevro atlikimo eiga priklausė nuo velkančiosios transporto priemonės vairuotojo veiksmų. Todėl šioje eismo įvykio situacijoje, pareiškėjos veiksmuose nėra ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto nusižengimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, t. y. nėra neteisėtų jos veiksmų bei kaltės. Kauno apygardos teismas 2018-10-15 nutartimi minėtą pirmos instancijos teismo nutarimą paliko nepakeistą, kadangi nutarime nėra jokių motyvų, įrodymų, kurių pagrindu būtų galima neginčijamai pripažinti pareiškėjos kaltę, o Institucijos motyvą, kad pareiškėja, nors ir vairuodama lanksčiąja vilktimi velkamą automobilį, turėjo galimybę savarankiškai pasirinkti apsisukimo trajektoriją ar imtis kitų veiksmų, galinčių padėti išvengti autoįvykio, laikė deklaratyviais (b. l. 6-8, 35-45, 105-110, 116-120).
Darytina išvada, kad minėtais bendrosios kompetencijos teismų sprendimais iš esmės buvo nustatyti neteisėti Marijampolės AVPK pareigūnų veiksmai, pradedant ir vėliau vykdant administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjos atžvilgiu, renkant pirminius įrodymus, kurių pagrindu buvo galima pašalinti byloje esančius prieštaravimus. Iš bylos duomenų akivaizdu, jog visos faktinės bylos aplinkybės buvo patikimai nustatytos ikiteisminio tyrimo metu ir išdėstytos prokuroro nutarime tyrimą nutraukti (b. l. 30-32, 77-78). Šios aplinkybės, nei priimant nutarimą administracinio nusižengimo byloje, nei apylinkės teismui nagrinėjant pareiškėjos skundą, nepasikeitė, t. y. naujų esminių aplinkybių nustatyta nebuvo. Tai reiškia, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs ir nuobaudą paskyręs policijos pareigūnas disponavo arba galėjo disponuoti visais teisiškai reikšmingais duomenimis (įrodymais), kuriuos privalėjo vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Taigi, akivaizdu, kad šis imperatyvus įstatymo reikalavimas (ANK 569 str. 4 d.) buvo pažeistas, kadangi velkamojo automobilio vairuotojui, kurio savarankiškų manevrų laisvę tiesiogiai riboja velkančiojo automobilio vairuotojo veiksmai, nepagrįstai buvo inkriminuotas KET 107 punkto pažeidimas. Kauno apygardos teismas 2018-10-15 nutartyje taip pat konstatavo, jog Institucijos teiginys, kad pareiškėja, nors ir vairuodama lanksčiąja vilktimi velkamą automobilį, turėjo galimybę savarankiškai pasirinkti apsisukimo trajektoriją ar imtis kitų veiksmų, galinčių padėti išvengti autoįvykio, laikytini deklaratyviais (b. l. 41-45, 116-120).
Taigi, pareigūnas, priėmęs nutarimą dėl administracinio nusižengimo tiksliai nesilaikė jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų, savo įgaliojimų ribose neįvykdė visų jam teisės aktais priskirtų funkcijų, o dalį šių funkcijų vykdydamas, veikė pažeisdamas bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (LVAT 2007-05-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007), todėl tokie veiksmai pripažintini aplaidžiais, turinčiais paviršutiniškumo požymių ir tai suponuoja neteisėtų veiksmų konstatavimą, turėjusius įtakos pareiškėjos teisėms, laisvėms ir interesams. Dėl pareigūno įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo, neveikiant taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, pareiškėja patyrė turtinę žalą.
Nagrinėjamu atveju neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme pasireiškė tuo, kad nebuvo laikytasi ANK 569, 608, 618 straipsniuose įtvirtintų imperatyvių reikalavimų, t.y. nebuvo išsiaiškintos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, objektyviai nenustačius ir neįrodžius visų administracinio nusižengimo sudėties elementų (konkrečiai, jos kaltų veiksmų), buvo priimtas nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, kuriuo pareiškėja buvo paskirta nuobauda - įspėjimas. Taigi, šiais veiksmais pareiškėjai buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala.
Dėl turtinės žalos kaip civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygos elemento, visų pirma pažymėtina, kad pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Minėtoje nuostatoje taip pat nurodyta, kad piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi, iš minėtos nuostatos matyti, kad bendriausia prasme įstatymų leidėjas asmens išlaidas, kurias jis patyrė dėl tam tikrų neteisėtų veiksmų, traktuoja kaip turtinę žalą. Pareiškėjos nurodomi nuostoliai pagal savo pobūdį tiesiogiai sietini su aukščiau nurodytais policijos pareigūnų neteisėtais veiksmais, nes jei nebūtų priimtas nutarimas dėl administracinio nusižengimo pareiškėjai nebūtų kilusi būtinybė parengti skundus tiek apylinkės teismui, tiek apygardos teismui ir taip patirti su tuo susijusias išlaidas. Todėl darytina išvada, kad byloje aptariamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp pareiškėjos nurodytų atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ir jos patirtų 750 eurų žalos, kadangi siekdama įrodyti, jog administracinėn atsakomybėn patraukta nepagrįstai naudojosi atlygintinėmis advokato paslaugomis (600 eurų sudarė atstovavimas pirmosios instancijos teisme ir 150 eurų - atsiliepimo į Marijampolės AVPK apeliacinį skundą parengimas ir pateikimas).
Pažymėtina ir tai, jog tam, kad būtų priteista pareiškėjos patirta žala, teismui turi būti pateikta įrodymų, patvirtinančių tokios žalos atsiradimo faktą ir jos dydį. Kitaip tariant, iš bylos medžiagos turi būti nustatyta, jog pareiškėja patyrė žalą dėl atitinkamų policijos pareigūnų veiksmų, ir atitinkamai turi būti nustatytas tokios žalos dydis. Pareiškėja turtinės žalos atsiradimą sieja su 750 Eur dydžio išlaidomis už advokato teisines paslaugas, patirtomis pradėjus jos atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną. Nurodė, jog 600 eurų sudarė atstovavimas pirmosios instancijos teisme ir 150 eurų - atsiliepimo į Marijampolės AVPK apeliacinį skundą parengimas ir pateikimas (Swedbank 2018-04-18 mokėjimo nurodymas Nr. 271 ir 2018-09-29 mokėjimo nurodymas Nr. 306 (b. l. 18-19). Šios jos turėtos teisinės išlaidos (turtiniai praradimai), patirtos dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų, atitinka 2015-03-19 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio numatytus dydžius (toliau – Rekomendacijos), yra pagrįstos ir įrodytos, skundas šioje dalyje pagrįstas ir tenkintinas.
Pareiškėja taip pat prašo 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kadangi patyrė išgyvenimus ir nepatogumus, pusantrų metų ją kankino nerimas, jautėsi nekalta, pergyveno, nukentėjo jos reputacija, sutriko sveikata. Kriterijus, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, įtvirtina CK 6.250 straipsnio 2 dalis. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (LVAT 2007-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-17- 1001/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai buvo paskirta administracinė nuobauda už nusižengimą, kurio ji nepadarė, teismo nuomone, pareiškėjos argumentai, kad dėl tokių neteisėtų valstybės institucijos pareigūnų veiksmų ji patyrė stresą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, gyvenimo kokybės pablogėjimą, yra pagrįsti ir yra pagrindas priteisti pareiškėjai neturtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjai padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 500 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovo.
Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovo 725 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 150 Eur - teisinės konsultacijos bei teisiškai reikšmingų dokumentų rinkimas, 350 Eur – pareiškimo teismui parengimas ir pateikimas, 225 Eur – dalyvavimas teismo posėdžiuose (teismo posėdyje nurodė, jog kelionės išlaidų neprašo (b. l. 54-55)).
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Rekomendacijose.
Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Minėta nuostata suponuoja, jog proceso šalies teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą siejama ne tik su reikalavimu, jog ši šalis būtų laimėjusi bylą, bet ir iš dalies su procesinio pobūdžio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. proceso šalis, prašanti priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turi pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas išlaidas dėl konkrečių procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje (žr., pvz., LVAT 2012-02-10 nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-135/2012, LVAT 2013-04-08 nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-153/2013).
Kadangi pareiškėjos skundas tenkintinas visa apimtimi, ji turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Iš byloje esančio atstovavimo sutarties išrašo matyti, kad teisines paslaugas pareiškėjai šioje byloje teikė advokatas R. M. (b. l. 5). Pareiškėja pateikė Pinigų priėmimo kvitą (b. l. 55), patvirtinantį, jog ji realiai patyrė minėtas bylinėjimosi išlaidas.
Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus. Pagal Rekomendacijų 7 p., koeficientų pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Dėl pareiškėjos prašomos priteisti 150 Eur sumos už teisines konsultacijas bei teisiškai reikšmingų duomenų rinkimą ir 350 Eur sumos už skundo parengimą, teismas pažymi, jog tokios paslaugos, kaip teismų praktikos analizė, teisinės konsultacijos ir duomenų rinkimas, gali būti sudėtine skundo parengimo paslaugos dalimi, todėl ir patirtos išlaidos už minėtas paslaugas gali būti traktuojamos kaip išlaidos už vieną teisinę paslaugą – skundo parengimą (žr. LVAT 2019-03-06 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-179-415/2019). Atsižvelgiant į tai, teismas šias išlaidas vertina kaip skundo parengimo sudėtinę dalį, todėl laikytina, kad pareiškėjos prašoma suma už skundo parengimą yra 500 Eur (150 Eur + 350 Eur). Ši suma neviršija (nesiekia nė trečdalio) Rekomendacijų 8.2 punkte nustatytų maksimalaus užmokesčio advokatui už skundo rengimą dydžio (970,3 Eur x 2,5 = 2425,75 Eur), todėl pareiškėjos prašymas šioje dalyje tenkintinas.
Pareiškėja taip pat prašo priteisti 225 Eur už advokato atstovavimą teisme. Nagrinėjamoje byloje vyko du teismo posėdžiai – 2019-09-04 teismo posėdis, kurio trukmė buvo 10 minučių (b. l. 57-58), ir 2019-09-23 teismo posėdis, kurio trukmė buvo 22 minutes. Rekomendacijų 9 punkte nurodyta, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Darytina išvada, kad atstovavimas teisme šioje byloje iš viso truko 32 minutes, o suapvalinus – 1 valandą. Maksimali priteistina suma už 1 valandos trukmės atstovavimą teisme, pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, gali būti 126,27 Eur (1262,7 Eur x 0,1), todėl pareiškėjos prašoma priteisti suma viršija Rekomendacijose nurodytą maksimalią sumą už tokio pobūdžio teisines paslaugas (perviršis sudaro 98,73 Eur). Vis dėlto, ABTĮ 40 straipsnio 4 dalis įtvirtina, jog teismas gali nesilaikyti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (taip pat ir mediacijos atveju), ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
Nagrinėjamu atveju, teismas vertina, kad visa pareiškėjos prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma, t. y. 725 Eur, apskritai nesiekia nei puses Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyto maksimalaus užmokesčio dydžio advokatui vien už skundo parengimą. Atsižvelgtina į tai, kad nors advokatas ir nedetalizavo teisinių paslaugų teikimo laiko valandomis, teismo vertinimu, atstovavimas teisme buvo susijęs ir su pasirengimu teismo posėdžiams, kas užtruko papildomai. Įvertintina ir tai, kad nėra pagrindo pareiškėjos procesinį elgesį laikyti netinkamu. Be to, pareiškėja šioje byloje savo reikalavimą kildino būtent iš atsakovo neteisėtais veiksmais sukeltų neigiamų tiek materialinių, tiek dvasinių padarinių pareiškėjai. Atsižvelgus į visas minėtas aplinkybes, vadovaujantis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas tenkina pareiškėjos prašymą ir dalyje dėl 225 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimo už advokato atstovavimą teisme. Taigi, pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas visa apimtimi ir iš atsakovo priteistina 725 Eur bylinėjimosi išlaidų suma pareiškėjos naudai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 – 41 straipsniais, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas
nusprendžia:
Skundą tenkinti.
Priteisti pareiškėjai R. E. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 750 (septynis šimtus penkiasdešimt) Eur turtinės žalos bei 500 (penkis šimtus) Eur neturtinės žalos atlyginimo, taip pat 725 (septynis šimtus dvidešimt penkis) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.