Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjai Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorei, ginančiai viešąjį interesą, Romai Timofejavienei,

institucijos, duodančios byloje išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovėms Giedrei Jasiulytei, Ingai Šimaitienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, Romos Timofejavienės, patikslintą pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo ir teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, pareikštą suinteresuotiems asmenims L. V., E. V., atstovaujamai įstatyminės atstovės L. V., Šiaulių rajono 1-ojo notaro biuro notarei Nijolei Masiliūnienei, Z. G., A. R., atstovaujamam globėjos Z. G., K. B., B. R., institucijai, duodančiai byloje išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovė pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai. Pareiškėja papildomai nurodė, jog ji po senelio mirties buvo išvykusi į užsienį gyventi, o pirmos eilės įpėdiniai teigė, kad kreipsis į notarą dėl palikimo priėmimo. Kad liko nepriimtas senelio palikimas paaiškėjo vasaros pradžioje, jai tai pasakė pusbrolis. Kiti vaikaičiai į palikimą nepretenduoja, nes jų teigimu jis nereikalingas. Namas yra griūnantis, jam reikalingas remontas.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas pareiškimas tenkintinas.

Iš pareiškimo turinio ir byloje esančių dokumentų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė E. V. senelė S. J. R. (el. b. medž. 5, 10, 11, 12, 14, 15, 16, 17 l.). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad po S. J. R. mirties liko butas, esantis (duomenys neskelbtini) (el. b. medž. 6-7 l.). Šiaulių rajono pirmojo notaro biuro notarė Nijolė Masiliūnienė 2018-11-09 rašte Nr. S-52 nurodė prokuratūrai, kad Šiaulių rajono 1-ajame notaro biure užvesta S. J. R. paveldėjimo byla bei kad E. V. turi teisę paveldėti atstovavimo teise (el. b. medž. 4 l.). Dėl S. J. R. palikimo priėmimo į notarą kreipėsi S. J. R. dukros Z. G., K. B., vaikaitis B. R. (el. b. medž. 28-29, 32-33 l.). L. V. 2018-12-07 pateikė prašymą prokuratūrai dėl pagalbos tvarkant palikimo priėmimą E. V. vardu (el. b. medž. 19 l.).Iš 2018-07-18 paveldimo turto apyrašo Nr. 0136/18/01319-S004065 matyti, kad palikėja skolinių įsipareigojimų kreditoriams neturėjo (el. b. medž. 9 l.). E. V. ir L. V. yra deklaravusios savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (el. b. medž. 16, 18 l.). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018-12-07 rašte Nr. 6SD- nurodė, jog E. V. deklaruotoje gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), gyvena nepilnametės seneliai, kurie nurodė, jog jų vaikaitė su mama nuolat gyvena užsienyje, L. V. informuota apie S. J. R. palikimo atsiradimą (el. b. medž. 13 l.).

Pareiškėja nurodė, kad E. V. praleido terminą priimti senelės palikimą, nes yra nepilnametė bei kartu su savo įstatymine atstove L. V. yra išvykusi į užsienį.

Dėl termino palikimui priimti pratęsimo

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 5.1 str. 1 d.). Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 str. 2 d.).

Paveldėjimo teisės institutas yra vienas iš konstitucinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų, Konstitucijos 23 straipsniu garantuota paveldėjimo teisė, įtvirtinant savininko teisę palikti nuosavybę kaip palikimą (Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutarimas).

Pareiškėjos teigimu, S. J. R. testamento nesurašė ir jokio turto testamentu nepaliko. Pagal įstatymą, S. J. R. palikimo pirmos eilės paveldėtojai yra jos vaikai Z. G., K. B., A. R., P. M., G. M. (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.). Dėl palikimo priėmimo į notarą kreipėsi Z. G. ir K. B., bei B. R., kuris yra vaikaitis. P. M. mirė iki palikimo atsiradimo dienos, todėl teisę paveldėti atstovavimo teisę turi jo nepilnametė dukra E. V.

CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 str. 1 d.).

Įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Atsižvelgdamas į tai, kad su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (CK 5.50, 57 str.), taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.).

Vertinant prašančiojo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). S. J. R., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą E. V. ar kiti įpėdiniai turėjo priimti iki (duomenys neskelbtini), taigi pareiškėja terminą priimti palikimą praleido beveik 9 mėnesius.

Teismo vertinimu aplinkybė, kad E. V. yra nepilnametė bei gyvena užsienyje, o jos įstatyminė atstovė laiku nesiėmė veiksmų priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, vertintina kaip objektyvi aplinkybė, dėl kurios nebuvo priimtas S. J. R. palikimas (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina, kad duomenų apie tai, jog pratęsus E. V. įstatymuose nustatytą terminą, būtų pažeistos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, byloje nėra.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos prašymas, pratęsti praleistą įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti, yra pagrįstas, teismas konstatuoja, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl patikslintas pareiškimas tenkintinas ir terminas palikimui priimti pratęstinas (CK 5.57 str. 1 d.).

Be to, vadovaujantis CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktu, be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti palikimo.

Kadangi E. V. nagrinėjant šią bylą yra nepilnametė, palikimą ketinama priimti pagal antstolio sudarytą turto apyrašą ir šiuo metu nėra duomenų apie palikėjos kreditorinius įsipareigojimus, duomenų apie tai, kad E. V. įstatyminė atstovė L. V. nevykdo ar netinkamai vykdo motinos pareigas, byloje nėra, todėl L. V. išduotinas leidimas priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290- 292 str., 577 str., 578 str., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 str., 5.52 str., teismas

nutaria:

patikslintą pareiškimą patenkinti.

Pratęsti E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl svarbių priežasčių praleistą trijų mėnesių terminą priimti senelės S. J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą.

Išduoti leidimą L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą, atsiradusį po palikėjos S. J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.