- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-02
- Bylos Nr.
- 2A-2139-798/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-00857-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Laima Gerasičkinienė, Antanas Rudzinskas (pran.)
- Ieškovas
- O. M.
- Atsakovas
- UAB „Lekna“
- Advokatai
- Dalius Boreika, Vidas Vilkas
- Kategorijos
- 11.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 11.9.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 11.9.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Antano Rudzinsko (pranešėjas),
dalyvaujant ieškovei O. M., ieškovės atstovui advokatui Vidui Vilkui, atsakovo UAB „Lekna“ atstovui advokatui Daliui Boreikai,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėję ieškovės O. M. apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. M. ieškinį atsakovui UAB „Lekna“ dėl grąžinimo į darbą ir išmokų, susijusių su darbo santykiais priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė O. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Lekna“, prašydama panaikinti atsakovo 2011 m. liepos 19 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl O. M. atleidimo iš darbo, grąžinti ieškovę į UAB „Lekna“ gamybos direktorės pareigas, priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2011-07-19 iki teismo sprendimo grąžinti ieškovę į buvusias pareigas, panaikinti atsakovo 2010 m. gegužės 5 d. įsakymą dėl apmokėjimo už prastovos laiką, priteisti iš atsakovo 59 825 Lt dienpinigių už komandiruotes laikotarpiu nuo 2008-07-21 iki 2011-07-21. Nurodė, kad pagal 1995 m. lapkričio 2 d. darbo sutartį dirbo gamybos direktore UAB „Lekna“. Po to, kai 2006 m. UAB „Lekna“ siuvimo veikla buvo nutraukta ir toliau vykdoma Ukrainoje bendrovėje „Adateks“, ieškovė važinėdavo į komandiruotes. Darbo funkcijų vykdymas UAB „Lekna“ susijęs su trišale sutartimi tarp Vokietijos bendrovės „Cosma“, UAB „Lekna“ ir Ukrainoje registruota bendrove „Adateks“. Pastaruoju metu tarp ieškovės ir UAB „Lekna“ direktorės J. S. iškilo asmeniniai nesutarimai, prasidėjo konfliktai. Nurodė, kad 2011-05-06 paštu gavo UAB „Lekna“ 2011-05-05 įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą nuo 2011-07-19 pagal DK 129 str. Taip pat buvo gautas 2011-05-05 įsakymas, kuriuo nuo 2011-05-09 UAB „Lekna“ gamybos direktorei skelbiama prastova. Nurodė, jog pateikė prašymą paskirti darbo ginčų komisijos raštvedį ir inicijuoti darbo ginčų komisijos sudarymą, tačiau atsakovas į šį prašymą iki šiol neatsakė.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Lekna“ pateikė atsiliepimą, prašydamas atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie sudarytas trišales sutartis, jai pirktus bilietus komandiruotėms, suteikiamą apgyvendinimą Ukrainoje, įdarbinimą Ukrainos bendrovėje „Adateks“ gamybos direktore, piniginių lėšų pervedimą iš Vokietijos bendrovės „Cosma“ į UAB „Lekna“ ir iš UAB „Lekna“ į „Adateks“, tarnybines komandiruotes per pareiškime nurodytą laikotarpį ir ieškovei priklausančias sumas. Pagal CPK 178 str. šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Nurodė, kad jokia trišalė sutartis nebuvo sudaryta. Jokių rašytinių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad ieškovė, dirbdama UAB „Lekna“ gamybos direktore kada nors būtų realiai važiavusi į komandiruotes Ukrainoje, bendrovę „Adateks“, teismui nepateikta. Ieškovė niekada nėra vykusi verslo reikalais į Ukrainą. Nurodė, kad 2005-05-18 ieškovė buvo priimta dirbti gamybos vadove Ukrainos bendrovėje „Adateks“, tačiau 2011-02-18 buvo atleista dėl pravaikštos be pateisinamos priežasties. 2007-09-26 ieškovė gavo liudijimą apie fizinio asmens kaip verslininkės valstybinę registraciją Ukrainos Respublikoje. 2007-12-01 ieškovė, kaip verslininkė, ir Vokietijos bendrovė „Cosma moden“ sudarė atstovavimo sutartį, pagal kurią ieškovė, kaip verslininkė, įsipareigojo vykdyti Vokietijos bendrovės „Cosma moden“ pavedimus ir užduotis, kontroliuoti visų gaminių kokybę ir gamybos terminus, šalių susitarimu keisti savo darbo vietą, vykti į kitas įmones komandiruotėms tik pagal Vokietijos bendrovės nurodymą, o „Cosma moden“ įsipareigojo mokėti atlyginimą pagal pateiktas sąskaitas. Šios aplinkybės patvirtina, kad O. M. dirbo Ukrainos bendrovėje „Adateks“ gamybos direktore ir tuo pačiu buvo įregistravusi ir praktiškai vykdė savo, kaip verslininkės, individualią veiklą su Vokietijos bendrove „Cosma moden“. Nesutinka su ieškinio argumentu dėl darbo ginčų komisijos sudarymo. Nurodė, kad UAB „Lekna“ yra labai maža įmonė. Be ieškovės dirbo tik direktorė J. S. ir pavaduotojas P. G.. DK 288 str. 1 d. numato, kad darbo ginčų komisijos sudaromos iš vienodo skaičiaus darbuotojo ir darbdavio atstovų. Ieškovė nuo 2001-03-16 iki 2001-03-31 bei nuo 2011-04-01 iki 2011-04-29 neatvyko į darbą, faktiškai nedirbo ir neinformavo darbdavio apie neatvykimo priežastis, nepateikė jokių neatvykimą pateisinančių dokumentų. UAB „Lekna“ direktoriaus pavaduotojas P. G. raštu pareikalavo pasiaiškinti iki 2011-05-05, tačiau ieškovė jokių priežasčių nenurodė. Nurodė, jog įsakymai dėl atleidimo iš darbo ir dėl apmokėjimo už prastovos laiką yra teisėti ir pagrįsti, priimti griežtai laikanti DK nuostatų bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Visagino m. apylinkės teismas 2012 m. vasario 1 d. sprendimu ieškovės O. M. ieškinį atsakovui UAB „Lekna“ atmetė, priteisė iš ieškovės UAB „Lekna“ naudai 2512,81 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 32,05 Lt išlaidų į valstybės biudžetą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovas, būdamas privačiu juridiniu asmeniu, kurio tikslas yra pelno siekimas, turi teisę savarankiškai nuspręsti, kokiu būdu ir kaip atlikti struktūrinius pertvarkymus ir optimizuoti gamybą, savo nuožiūra pasirinkti jam geriausiai tinkančią veiklos strategiją bei personalo politiką. Tai, kad bendrovėje nuo 2006 m. buvo nutraukta gamyba, atleisti beveik visi darbuotojai (iš 56 buvusių 2005 m., 2011 m. kartu su ieškove liko 4) leido teismui spręsti, jog bendrovėje nuo 2006 m. vyko realūs struktūriniai pertvarkymai, nulemti gamybos proceso nutraukimu. Todėl atsakovas, siekdamas savo veiklos optimizavimo, turėjo teisę atleisti ieškovę. Teismas konstatavo, kad atsakovo įspėjimas ieškovei atitiko DK 130 str. 2 d. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovė tuo pat laikotarpiu dirbo ir Ukrainoje registruotoje bendrovėje „Adateks“, kas liudija, jog ieškovė negalėjo būti komandiruojama į tą bendrovę, kurioje pastoviai dirbo pagal darbo sutartį pilną darbo dieną.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovė O. M. pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Visagino m. apylinkės teismo 2012 m. vasario 1 d. sprendimą ir jos ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad vertinant ieškovės atleidimą pagal DK 129 str. pagrįstumą pagrindinės nustatinėtinos aplinkybės šiuo atveju yra, ar iš tikrųjų neliko ieškovės eitų gamybos direktorės pareigų su visomis jai priskirtomis funkcijomis. Visagino m. apylinkės teismas šių aplinkybių visai netyrė. UAB „Lekna“ 2006 m. nutraukusi gamybą Lietuvoje perkėlė jos vykdymą į Ukraina trišalių UAB „Lekna“ santykiu su įmonėmis „Adateks“ ir „Cosma moden“ pagrindu. Tarp atsakovo ir Vokietijos bendrovės „Cosma moden“ yra sudaryta sutartis dėl siuvimo darbų. Trišalių santykių egzistavimą pagrindžia byloje esanti 2010-04-19 sąskaita išankstiniam apmokėjimui. Nurodė, kad Visagino m. apylinkės teismas pažeidė rungimosi principą, nes ieškovei nebuvo suteikta galimybė pateikti į bylą įrodymus, pagrindžiančius faktines aplinkybes. 2011-05-05 įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą pateikiami vienas kitam prieštaraujantys teiginiai. Tai, kad UAB „Lekna“ niekuomet neturėjo siekio nutraukti gamybos ir ją toliau sėkmingai vykdo, savo procesiniuose dokumentuose patvirtino ir pats atsakovas, nurodęs, jog UAB „Lekna“ iki šiol sėkmingai ir pelningai veikiantis juridinis asmuo. Aplinkybę, kad ieškovė po 2006 m. toliau dirbo UAB „Lekna“ gamybos direktore ir atliekant šias pareigas buvo komandiruojama į Ukrainą, atsakovas patvirtino direktorės J. S. 2011-03-31 reikalavime pateikti pasiaiškinimą, kuriame nurodyta, jog dėl pasikeitusios ekonominės situacijos ne tik Lietuvoje, bet ir Ukrainoje, UAB „Lekna“ nėra būtinybės komandiruoti ieškovės, gamybos direktorės, dirbti Ukrainoje. UAB „Lekna“ gamybos veikla po 2006 m. buvo perkelta į Ukrainą ir yra vykdoma iki šiol, todėl laikytina, kad įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą ir įsakyme dėl atleidimo iš darbo nurodytas DK 129 str. bei jo taikymą pagrindžiančios aplinkybės įvardytos fiktyviai. Atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl komandiruočių, teismas nepagrįstai neįvertino paties nustatytos aplinkybės, jog už O. M. bei jos kelionių draudimą į Ukrainą 2008 m., 2009 m. bei 2010 m. mokėjo UAB „Lekna“. Ši aplinkybė sudaro pagrindą priteisti ieškovei dienpinigius už komandiruotes.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Lekna“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas atmesti ieškovės O. M. apeliacinį skundą ir Visagino m. apylinkės teismo 2012 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, panaikinti Visagino m. apylinkės teismo 2012 m. vasario 3 d. nutartį ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Nurodė, kad nesutinka su apeliantės argumentais neva byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad UAB „Lekna“ 2006 m. nutraukusi gamybą Lietuvoje perkėlė jos vykdymą į Ukrainą trišalių santykių su įmonėmis „Adateks“ ir „Cosma moden“ pagrindu. Apeliantės teigimu, šiuos jos teiginius patvirtina 2010-01-11 sutartis, tačiau UAB „Lekna“ minėtos sutarties niekada nesudarinėjo. Nurodė, kad atsakovo 2011-07-19 įsakymas dėl O. M. atleidimo iš darbo yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas laikantis LR Darbo kodekso nuostatų. Apeliantė nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos teiginius, kad siuvimo veikla UAB „Lekna“ nebuvo nutraukta. Pirmosios instancijos teismas teisingai skundžiamame sprendime nurodė, kad teismas neturi įgaliojimų vertinti etatų mažinimo, nulemto ekonominių priežasčių, tikslingumo ir pagrįstumo, t. y. negali vertinti, ar darbdavys tikslingai ir pagrįstai atsisakė vieno ar kito etato, nes tai ne teismo kompetencija. Nurodė, kad atsakovas 2011-05-05 įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą išsamiai ir aiškiai informavo ieškovę apie tai, dėl kokių priežasčių ketina su ja nutraukti darbo sutartį, kada ir kaip atsiskaitys. Nėra jokio pagrindo sutikti su apelianto teiginiais apie jos bandymą įžvelgti tam tikrų teiginių prieštaravimą minėtame įsakyme. Atsakovas informavo apeliantę apie gamybos nutraukimą, neatnaujinimą ir tolimesnį gamybos nevykdymą, tačiau tai negali būti tapatu apskirtai bet kokios atsakovo ūkinės-komercinės veiklos nutraukimui. Nusprendus vykdyti pertvarkymus, apeliantės užimama bendrovėje gamybos direktorės pareigybė tapo nereikalinga, nes realiai nebereikia atlikti gamybos direktorės darbo, nes neliko pačios gamybos. UAB „Lekna“ visus partnerius – UAB „Pasala“, AB Teo LT, UAB „Bankrotera“, Vilniaus teritorinę muitinę, UAB „Visagino būstas“ – apie sutarčių nutraukimą dėl gamybos informavo 2006 m. rugsėjo 13-15 d. Apeliantė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos teiginius, kad UAB „Lekna“ siuvimo veikla buvo perkelta į Ukrainą. Ukrainoje veikia atskiras ūkio subjektas – įmonė „Adateks“. Atsakovas niekada nesudarinėjo jokių nei žodinių, nei rašytinių sutarčių su „Adateks“ dėl darbuotojų, gamybos ar veiklos perkėlimo. Nurodė, kad apeliantė nuo 2005-05-18 iki 2011-02-18 dirbo ribotos atsakomybės bendrovėje „Adateks“, esančioje Ukrainoje, gamybos direktorės pareigose. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo ir akcentavo, kad tuo atveju, jei darbo sutartimi sulygstama dėl nuolatinės darbo vietos kitoje vietovėje, nei yra darbuotojo gyvenamoji vieta, tokia situacija nelaikytina tarnybine komandiruote. Nesutinka su apeliantės reikalavimu panaikinti atsakovo 2010-05-05 įsakymą dėl apmokėjimo už prastovos laiką.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Byloje esančia rašytine medžiaga nustatyta, kad ieškovė O. M. pagal 1995 m. lapkričio 2 d. darbo sutartį dirbo UAB „Lekna“ gamybos direktorės pareigose (t. 1, b.l. 79-80). 2011 m. liepos 19 d. įsakymu ieškovė buvo atleista iš darbo pagal DK 129 str., t. y. dėl ekonominių priežasčių ir struktūrinių pertvarkymų – gamybos nutraukimo.
Apeliantės O. M. teigimu, ji nepagrįstai buvo atleista iš darbo UAB „Lekna“, nes atsakovas niekuomet neturėjo siekio nutraukti gamybos ir ją toliau sėkmingai vykdo, taip pat, apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jos prašymą priteisti dienpinigius už komandiruotes į Ukrainą. Taigi šios apeliacijos dalykas yra patikrinimas, ar apeliantė teisėtai ir pagrįstai buvo atleista iš UAB „Lekna“ gamybos direktorės pareigų pagal DK 129 str. ir ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priteisti dienpinigius už komandiruotes.
LR DK 129 str. 1 d. numato, kad darbdavys gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjęs jį DK 130 str. nustatyta tvarka. Svarbiomis gali būti pripažįstamos tik tos aplinkybės, kurios yra susijusios su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais gebėjimais, jo elgesiu darbe. Darbo sutartis taip pat gali būti nutraukta dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir dėl panašių svarbių priežasčių (DK 129 str. 2 d.). Taigi, tam kad būtų galima konstatuoti, jog darbo sutartis, remiantis nurodytu pagrindu, buvo nutraukta teisėtai, būtina nustatyti reikšmingų faktų visumą: 1) darbo sutartis nutraukta dėl svarbios priežasties; 2) darbdavys tinkamai įspėjo darbuotoją apie būsimą sutarties nutraukimą; 3) darbuotojas negali būti perkeltas jo sutikimu į kitą darbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2011, 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2012).
Pažymėtina, kad ne bet koks įmonės struktūrinis pertvarkymas gali būti vertinamas kaip svarbi priežastis nutraukti neterminuotą darbo sutartį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad darbovietės struktūriniai pertvarkymai gali būti teismo pripažįstami svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį tuo atveju, jeigu dėl struktūrinių pertvarkymų darbuotojas arba keli darbuotojai nebegali atlikti darbo sutartimi prisiimtų funkcijų, nes tokios funkcijos ar jų dalis darbovietėje iš viso nebeatliekamos arba joms atlikti užtenka mažiau darbuotojų; struktūriniai pertvarkymai turi būti įforminti atitinkamo darbdavio valdymo organo sprendimu ir jis turi būti realiai vykdomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2004, 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2012). Struktūrinių pertvarkymų faktui konstatuoti, be kita ko, aktualu nustatyti, kokia iki jų buvo darbdavio struktūra (sandara) ir kaip ji pakito (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 11 d. nutartis Nr. 3K-3-238/2005, 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2012); taip pat būtina nustatyti, ar struktūriniai pertvarkymai nėra fiktyvūs, t. y. tokie, kuriais remiantis tik siekiama pagrįsti darbo sutarties su konkrečiu darbuotoju nutraukimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007, 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2012).
Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė O. M. 2011-05-05 buvo įspėta apie darbo sutarties nutraukimą nuo 2011 m. liepos 19 d. pagal DK 129 str. dėl ekonominių priežasčių ir struktūrinių pertvarkymų – gamybos (siuvimo darbų veiklos) nutraukimo (t. 1, b.l. 13-14). Įspėjimas iš esmės atitiko DK 130 str. reikalavimus, t. y. ieškovė buvo raštu įspėta prieš du mėnesius (DK 130 str. 1 d.), nurodant atleidimo iš darbo priežastis ir aplinkybes, atleidimo datą, atsiskaitymo tvarką (DK 130 str. 2 d.). UAB „Lekna“ direktorės 2011 m. liepos 19 d. įsakymu O. M. buvo atleista iš darbo (t. 1, b.l. 23).
Apeliantės teigimu tiek įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą, tiek ir įsakyme dėl atleidimo nurodytas DK 129 str. bei jo taikymą pagrindžiančios aplinkybės įvardytos fiktyviai, nes UAB „Lekna“ neturėjo siekio nutraukti gamybos ir ją toliau sėkmingai vykdo. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, sprendžiant dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva dėl ekonominių priežasčių, teismas turi ištirti ir nustatyti, ar realiai buvo darbdavio nurodytos ekonominės priežastys, ar į atleistų darbuotojų vietas nebuvo priimta kitų darbuotojų, tačiau teismas neturi įgaliojimų vertinti etatų mažinimo, nulemto ekonominių priežasčių, tikslingumo ir pagrįstumo, nes tai nepriklauso teismo kompetencijai. Iš byloje esančių VSDFV Visagino skyriaus pažymų matyti, kad UAB „Lekna“ 2005 m. gruodžio 31 dienai dirbo 56 darbuotojai, 2006 m. gruodžio 31 dienai – 9 darbuotojai, 2011 m. birželio 30 dienai – 4 darbuotojai (t. 1, b.l. 107-109). Taip pat iš byloje esančių atsakovo pranešimų matyti, jog UAB „Lekna“ dar 2006 m. rugsėjo 12-15 d. informavo partnerius (UAB „Pasala“, TEO LT, AB, UAB „Bankrotera“, Vilniaus teritorinė muitinė, UAB „Visagino būstas“) apie gamybos nutraukimą (t. 1, b.l. 110-114). Taigi šie duomenys patvirtina, kad bendrovėje nuo 2006 metų vyko realūs struktūriniai pertvarkymai, nulemti gamybos proceso nutraukimo, buvo atleisti beveik visi darbuotojai.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovas, atleisdamas O. M. iš gamybos direktorės pareigų UAB „Lekna“, nepažeidė DK 129 str. nuostatų. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas, atleidęs iš darbo ieškovę, priėmė naujus darbuotojus gamybos vadovo funkcijoms atlikti. Taip pat byloje nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog UAB „Lekna“ siuvimo veikla buvo perkelta į Ukrainos įmonę „Adateks“.
Nepagrįstas apeliantės argumentas, jog UAB „Lekna“ ir toliau sėkmingai vykdo gamybą, ką, anot jos, patvirtino pats atsakovas, nurodydamas, jog yra sėkmingai veikiantis juridinis asmuo, taip pat apeliantė remiasi 2010 m. sausio 11 d. sutartimi, sudaryta tarp UAB „Lekna“ ir Ukrainos įmonės „Adateks“, pagal kurią „Adateks“ sutarties veikimo metu įsipareigojo Ukrainos įstatymuose ir sutartyje numatytomis sąlygomis už mokestį priimti ir saugoti muitinės sandėlyje su muitinės kontrole prekes, kurioms taikomas muitinės sandėlio muitinės režimas, perduotas UAB „Lekna“ (t. 1, b.l. 144-150). Kaip minėta, bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Lekna“ nuo 2006 metų vyko struktūriniai pertvarkymai, nulemti gamybos proceso nutraukimo, tačiau tai nereiškia, jog atsakovas apskritai nutraukė bet kokią ūkinę-komercinę veiklą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog šiuo atveju apeliantė nepagrįstai tapatina sąvokas gamyba ir įmonės veikla.
Apeliantė taip pat nesutinka su UAB „Lekna“ direktorės 2011 m. gegužės 5 d. įsakymu dėl apmokėjimo už prastovos laiką, kuriuo nuo 2011 m. gegužės 9 d. gamybos direktorei O. M. buvo paskelbta prastova, mokant dviejų trečdalių vidutinio valandinio darbo užmokesčio dydžio atlygį, bet ne mažesnį nei Vyriausybės patvirtintą minimalųjį valandinį atlygį už kiekvieną prastovos valandą (t. 1, b.l. 15). LR DK 122 str. 1 d. numato, kad prastova ne dėl darbuotojo kaltės yra tokia padėtis darbovietėje, kai darbdavys neduoda darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl tam tikrų objektyvių priežasčių (gamybinių ar kt.). Nustačius, kad UAB „Lekna“ nuo 2006 metų nutraukė gamybinę (siuvimo) veiklą, dėl ko darbdavys nebedavė apeliantei darbo sutartyje sulygto darbo, todėl pagrįstai buvo priimtas įsakymas dėl apmokėjimo už prastovos laiką. Įsakyme nustatyta apmokėjimo už prastovos laiką tvarka atitiko DK 195 str. nuostatas.
Apeliantės teigimu, dirbdama UAB „Lekna“ ji buvo komandiruojama į Ukrainoje esančią bendrovę „Adateks“. Kelionių tikslas buvo tiesiogiai susijęs su gamybos direktorės funkcijų vykdymu, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priteisti ieškovei dienpinigius už komandiruotes. Kaip įrodymus pateikė autobusų bilietus, paso kopijas, patvirtinančius sienų kirtimą.
Tarnybine komandiruote yra laikomas teisės aktų nustatyta tvarka įformintas darbuotojo išvykimas iš nuolatinės darbo vietos tam tikram laikui vadovo (ar jo įgalioto asmens) siuntimu atlikti darbo funkcijų. Tokiu atveju darbo sutartis nėra nutraukiama, darbuotojas tik atlieka darbo funkcijas ne savo nuolatinėje darbo vietoje bei lieka atsakingas jį išsiuntusiam subjektui (darbdaviui), kuris ir toliau moka jam atlyginimą bei dienpinigius, kompensuoja su komandiruote susijusias išlaidas.
Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kurie neginčijamai patvirtintų, jog ieškovė buvo siunčiama į komandiruotes į Ukrainoje veikiančią įmonę „Adateks“. Priešingai, bylos medžiaga patvirtina, jog O. M. laikotarpiu nuo 2005-05-18 iki 2011-02-18 dirbo minėtoje Ukrainos bendrovėje (t. 1, b.l. 70, 72-73, 156). Ieškovės į bylą pateikti autobusų bilietai, paso kopijos patvirtina apeliantės vykimą į Ukrainą, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas pripažinti, jog į Ukrainoje veikiančią įmonę „Adateks“ ji būtų vykusi dirbti būtent UAB „Lekna“ siuntimu. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės O. M. reikalavimo dėl dienpinigių priteisimo.
Atmestinas apeliantės argumentas, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakęs išreikalauti iš atsakovo UAB „Lekna“ dokumentus, t. y. tarp UAB „Lekna“ ir Vokietijos bendrovės „Cosma moden“ sudarytą sutartį, UAB „Lekna“ pajamų ir išlaidų suvestines nuo 2006 metų, pažeidė rungimosi bei lygiateisiškumo principus (CPK 12 str., 17 str.) bei CPK 414 str. nuostatas. Pažymėtina, kad teismas kiekvienu atveju turi įvertinti ar prašomi išreikalauti dokumentai yra susiję su nagrinėjama byla. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, dokumentų apie atsakovo ūkinę komercinę veiklą nepateikimas nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo dėl ieškovės atleidimo, susijusio su bendrovės struktūriniais pertvarkymais, teisėtumo.
Išdėstytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, o teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo tinkamam materialinių ir procesinių teisės normų taikymui bei aiškinimui. Apeliantės O. M. apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti arba keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antros šalies (CPK 93 str.). Atmetus ieškovės O. M. apeliacinį skundą, iš jos priteistinos bylinėjimosi išlaidos atsakovo UAB „Lekna” naudai už advokato paslaugas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, kurios, kaip matyti iš byloje esančios PVM sąskaitos-faktūros Nr. 00369 ir 2012-03-15 kvito, sudarė 2420 Lt (t. 2, b.l. 127-128).
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas taip pat prašė panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 3 d. nutartį, kuria netenkintas jo prašymas dėl 2956,82 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės O. M. pirmosios instancijos teisme, ir šias išlaidas priteisti. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2012-01-20, t. y. po bylos išnagrinėjimo iš esmės (2012-01-16) atsakovo atstovas pateikė papildomus dokumentus, prašydamas priteisti iš ieškovės 2956,82 Lt bylinėjimosi išlaidų (t. 2, b.l. 95-98). Visagino m. apylinkės teismas 2012 m. vasario 3 d. nutartimi šias išlaidas priteisti atsisakė, vadovaudamasis CPK 98 str. 1 d. (t. 2, b.l. 99). Minėta nutartis atsakovo atstovui įteikta 2012-02-06 (t. 2, b.l. 102), tačiau atsakovas nepasinaudojo teise per septynias dienas pateikti atskirąjį skundą dėl 2012-02-03 nutarties. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti UAB „Lekna“ atsiliepime į apeliacinį skundą pateikto reikalavimo dėl Visagino m. apylinkės teismo 2012 m. vasario 3 d. nutarties panaikinimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Ieškovės O. M. apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš ieškovės O. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui UAB „Lekna“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) 2420,00 Lt už advokato paslaugas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Visagino miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.