- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-14
- Bylos Nr.
- 2S-2126-619/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-00857-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Ieškovas
- O. M.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Lekna“
- Kategorijos
- 110.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) uždarosios akcinės bendrovės „LEKNA“ atskirąjį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 3 d. nutarties, kuria patenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovės O. M. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Lekna“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą ir komandiruotpinigių priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė O. M. kreipėsi į teismą pareikšdama ieškinį atsakovui UAB „LEKNA“, prašydama panaikinti UAB „Lekna“ 2011 m. liepos 19 d. įsakymą Nr. 2011/07/19-2 dėl O. M. atleidimo iš darbo; grąžinti ieškovę O. M. į UAB „Lekna gamybos direktorės pareigas; priteisti ieškovei O. M. vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2011 m. liepos 19 d. iki teismo sprendimo grąžinti ieškovę buvusias pareigas įvykdymo; panaikinti UAB „Lekna“ 2010 m. gegužės 5 d. įsakymą dėl apmokėjimo už prastovos laiką; priteisti ieškovei O. M. iš atsakovo UAB „Lekna“ 59.825 Lt sumą dienpinigių už komandiruotes laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 21 d. iki 2011 m. liepos 21 d.
Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – taikyti atsakovui UAB „Lekna“ turto ir piniginių lėšų areštą bendrai ieškiniu reikalaujamai 59.825 Lt sumai.
Žemesnės instancijos teismas
Visagino miesto apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi ieškovės O. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – pritaikė areštą UAB „Lekna“ turtui 59.825 Lt sumai, o jo nesant – piniginių lėšų, esančių bankų, kredito įstaigose ir kasoje areštą, pavedant ieškovo pasirinktam antstoliui turtą surasti ir aprašyti bei savininkui uždraudžiant juo disponuoti ar perduoti tretiesiems asmenims. Skundžiama nutartimi leista atsakovui pervesti ieškovei O. M. 59.825 Lt sumą, mokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei ir socialinio draudimo įmokas. Teismas nutartį motyvavo tuo, kad pareikšto reikalavimo suma (59.825 Lt) yra didelė, reikšminga ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali pasunkėti arba tapti neįmanomu teismo sprendimo įvykdymas.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Lekna“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2011 m.rugpjūčio 3 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovui UAB „Lekna“. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad O. M. pareiškime nėra nurodomos grėsmės dėl galimo teismo sprendimo tinkamo įvykdymo ateityje, ar tokia grėsmė yra reali ir ateityje atsakovas UAB „Lekna“ gali imtis atitinkamų priemonių, kurios apsunkins būsimo teismo sprendimo tinkamą ir savalaikį įvykdymą. Ieškovė O. M. teismui nepateikė absoliučiai jokių duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvas, todėl skundžiamoje nutartyje padaryta išvados dėl didelės ieškinio sumos nepagrįstas. Nurodo, kad atsakovas sėkmingai ir pelningai vykdo ūkinę – komercinę veiklą – 2011 metų pirmąjį pusmetį grynasis pelnas sudarė 70.243, pardavimo pajamos 2009 metai sudarė 345.821 Lt, 2010 metais – 263.163 Lt, 2011 metų pirmąjį pusmetį – 249.325 Lt. Ieškovo pardavimo pajamos daugiau nei keturis kartus viršija ieškovės prašomos priteisti sumos dydį. Atsakovo nuosavas kapitalas 2008 metais sudarė 171.928 Lt; 2009 metais – 141.044 Lt. Taigi atsakovas yra sėkmingai ir pelningai veikiantis juridinis asmuo. Pažymi ir tai, kad atsakovui teismuose nėra iškelta daugiau jokių civilinių bylų dėl skolų priteisimo. Byloje nesant kitų įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad atsakovas būtų nepajėgus vykdyti teismo sprendimą, todėl daro išvadą, kad teismo sprendimo vykdymas negali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Atsiliepimas
I. O. M. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo UAB „Lekna“ atskirąjį skundą atmesti, Visagino miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 3 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo palikti nepakeistą. Nurodo, kad vertinant grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui tikimybę nagrinėjamos bylos atžvilgiu reikšminga aplinkybė yra tai, jog atsakovas neturi kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto. Atsakovo nurodomas turtas – piniginės lėšos pagal savo savybes nepasižymi stabilumu ir nesudaro didelių sunkumų perleidžiant jį tretiesiems asmenims. Dėl to vien UAB „Lekna“ balansų ir pelno ataskaitų pateikimas negali būti vertinamas kaip atsakovo finansinio stabilumo įrodymas. Nagrinėjamos bylos atžvilgiu yra reikšminga ta aplinkybė, jog ginčas ir reikalavimo suma yra kilę iš darbo teisinių santykių. Akivaizdu, kad darbo santykiuose 59.825 Lt suma laikytina reikšminga ir pakankamai didele.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, byloje surinktą medžiagą, sprendžia, jog skundžiama teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą (Civilinio proceso kodekso 144, 145 straipsniai), atsižvelgiant į teisingumo, ekonomiškumo principus, todėl ji paliktina nepakeista.
Laikinosiomis apsaugos priemonėmis, išvardintomis Civilinio proceso kodekso 145 straipsnyje, yra siekiama preliminariai, iki teismo sprendimo priėmimo, užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir užtikrinti teismo sprendimo privalomumą. Konkreti laikinoji apsaugos priemonė gali būti pritaikyta tik tada, jei ji gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Teismas turi parinkti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios neprieštarautų ekonomiškumo principui, reikalaujančiam, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kurios konkrečiu atveju yra būtinos (pakankamos) būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui, taip pat teisingumo principui, įpareigojančiam teismą, parenkant laikinąsias apsaugos priemones, išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t.y. nei vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina šioms priemonėms įstatymo leidėjo keliamam tikslui – užtikrinti teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą – pasiekti.
Ieškinio dalykas šioje byloje yra 59.825 Lt dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimas. Laikinąsias apsaugos priemones ieškovė prašė pritaikyti, nes siekiant apsaugoti jos, kaip darbuotojos, interesus dėl su darbo santykiais susijusių mokėjimų įvykdymo bei siekiant išvengti teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba negalimumo jį įvykdyti pareikšto reikalavimo ribose reikalinga taikyti atsakovo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones.
Įvertinus byloje esančią medžiagą, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ieškinio apsaugą užtikrino pagrįstai, nes jam pakako tik įsitikinti, jog neapsaugojus pakankamai didelės piniginio reikalavimo sumos galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, taikydamas byloje laikinąsias apsaugos priemones, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams ir užtikrina ieškovės bei atsakovo teisėtų interesų pusiausvyrą, kadangi atsakovo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto areštas, uždraudžiant turtu disponuoti, neatima iš atsakovo teisės minėtais daiktais naudotis. Net ir areštavus atsakovo pinigines lėšas, atsakovo veikla nebūtų suvaržyta, nes jam palikta teisė iš šių piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovu, mokėti darbuotojams darbo užmokestį, socialinio draudimo įmokas bei kitus mokesčius valstybei. Be to, skundžiama nutartimi nebuvo suvaržytos atsakovo teisės daugiau nei būtina ieškinio užtikrinimui. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su atskirajame skunde išdėstytais argumentais, susijusiais su įmonės finansinės būklės vertinimu. Apelianto teigimu atsakovas UAB „Lekna“ sėkmingai ir pelningai vykdo ūkinę – komercinę veiklą – 2011 metų pirmąjį pusmetį grynasis pelnas sudarė 70.243 Lt, o pardavimo pajamos 2011 metų pirmąjį pusmetį – 249.325 Lt. Pažymėtina ir tai, kad įvertinus atsakovo UAB „Lekna“ 2011 m. balansą, pagal kurį įmonės turimas turtas iš viso sudaro 240.621 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 50.833 Lt, ir ieškovės pareikšto reikalavimo (59.825 Lt) sumos santykį, akivaizdu, kad pareikšto reikalavimo suma atsakovui yra didelė. Juo labiau, kaip teisingai nurodo ieškovė, didžiąją dalį atsakovo turimo turto sudaro piniginės lėšos, kurios pagal savo savybes nepasižymi stabilumu. Taigi nagrinėjamu atveju apeliantas nepaneigė objektyvios grėsmės būsimam teismo procesiniam sprendimui įvykdyti egzistavimo dėl didelės reikalavimo sumos. Skundo argumentais nepaneigtas teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslingumas, o šiuo atveju ieškovės pareikšta didelė reikalavimo suma sudarė pakankamą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Išdėstytos aplinkybės neleidžia sutikti su apelianto motyvais, kad nėra pagrindo manyti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismui nustačius, jog byloje būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, įstatymas suteikia atsakovui galimybę kreiptis į teismą ir prašyti užtikrinti galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą jam ekonomiškai naudingiausiu būdu (CPK 146 str. 1, 2 d.). Atsakovas taip pat gali pasirinkti vieną iš kelių savo teisių gynimo būdų, tame tarpe ir prašyti areštuoti konkretų turtą, įmokėti į teismo specialiąją sąskaitą reikalaujamą pinigų sumą, pateikti banko garantiją, laidavimą, o taip pat prašyti užtikrinti galimus nuostolius dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo (CPK 146 str., 147 str.). Kita vertus, apeliantas, teigdamas, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neigiamai paveiks įmonės veiklą, kartu su skundu nepateikia teismui pakankamai šiuos jo teiginius pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 str., 314 str.).
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, į ginčo pobūdį, į prašomos priteisti sumos dydį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 3 d. nutartį atsakovo atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Procesinės teisės normų pažeidimų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, nes klausimas išspręstas teisingai (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334 - 339 straipsniais,
nutarė:
Visagino miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.