Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-10-17 · Civilinė byla Nr. 2A-2270-450/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2011-12-14Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-07-02Vilniaus apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2013-04-08Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2013-10-17Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-17
Bylos Nr.
2A-2270-450/2013
Teisminio proceso Nr.
2-11-3-00857-2011-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Asta Radzevičienė, Aldona Tilindienė, Andrius Ignotas
Ieškovas
O. M.
Atsakovas
LUAB „Lekna”
Kategorijos
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-2270-450/2013Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00857-2011-1Procesinio sprendimo kategorija: 121.21.; 11.9.6.; 11.9.5.11.10.; 14.3.16.4.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aldonos Tilindienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės O. M. apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. M. ieškinį atsakovui LUAB „Lekna” dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė O. M. ieškiniu atsakovui UAB „Lekna“, prašė panaikinti atsakovo 2011 m. liepos 19 d. įsakymą Nr. 2011/07/19-2 dėl O. M. atleidimo iš darbo, grąžinti ieškovę į UAB „Lekna“ gamybos direktorės pareigas, priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2011-07-19 iki teismo sprendimo, panaikinti atsakovo 2010 m. gegužės 5 d. įsakymą dėl apmokėjimo už prastovos laiką, priteisti iš atsakovo 59 825 Lt dienpinigių už komandiruotes laikotarpiu nuo 2008-07-21 iki 2011-07-21.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Lekna“ pateikė atsiliepimą, prašydamas atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Visagino m. apylinkės teismas 2012 m. vasario 1 d. sprendimu ieškovės O. M. ieškinį atsakovui UAB „Lekna“ atmetė, priteisė iš ieškovės UAB „Lekna“ naudai 2512,81 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 32,05 Lt išlaidų į valstybės biudžetą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovas kaip juridinis asmuo, turi teisę savarankiškai nuspręsti, kokiu būdu ir kaip atlikti struktūrinius pertvarkymus ir optimizuoti gamybą, savo nuožiūra pasirinkti jam geriausiai tinkančią veiklos strategiją bei personalo politiką. Bendrovėje nuo 2006 m. buvo nutraukta gamyba, atleisti beveik visi darbuotojai (iš 56 buvusių 2005 m., 2011 m. kartu su ieškove liko 4). Teismas sprendė jog bendrovėje nuo 2006 m. vyko realūs struktūriniai pertvarkymai, nulemti gamybos proceso nutraukimu. Atsakovas turėjo teisę atleisti ieškovę. Teismas konstatavo, kad atsakovo įspėjimas ieškovei atitiko DK 130 str. 2 d. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovė tuo pat laikotarpiu dirbo ir Ukrainoje registruotoje bendrovėje „Adateks“, tuo patvirtinama jog ieškovė negalėjo būti komandiruojama į šią bendrovę, kadangi joje dirbo pagal darbo sutartį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė O. M. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Visagino m. apylinkės teismo 2012 m. vasario 1 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. UAB „Lekna“ 2006 m. nutraukusi siuvimo veiklą Lietuvoje, perkėlė jos vykdymą į Ukrainą trišalio susitarimo tarp UAB „Lekna“, „Adateks“ ir „Cosma moden“ pagrindu. Tarp atsakovo ir Vokietijos bendrovės „Cosma moden“ yra sudaryta sutartis dėl siuvimo darbų. 2011-05-05 įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą pateikti prieštaraujantys teiginiai. Pasak ieškovės, pats atsakovas patvirtino, kad jis nenutraukė gamybos ir ją toliau sėkmingai vykdo. Aplinkybę, kad ieškovė po 2006 m. toliau dirbo UAB „Lekna“ gamybos direktore ir atliko jai pavestas pareigas, buvo komandiruojama į Ukrainą, atsakovas patvirtino direktorės J. S. 2011-03-31 reikalavime pateikti pasiaiškinimą, kuriame nurodyta, jog dėl pasikeitusios ekonominės situacijos ne tik Lietuvoje, bet ir Ukrainoje, UAB „Lekna“ nėra būtinybės komandiruoti ieškovės, gamybos direktorės, dirbti Ukrainoje. UAB „Lekna“ gamybos veikla po 2006 m. buvo perkelta į Ukrainą ir yra vykdoma iki šiol, todėl laikė, kad įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą ir įsakyme dėl atleidimo iš darbo nurodytas DK 129 str. bei jo taikymą pagrindžiančios aplinkybės įvardytos fiktyviai. Atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl komandiruočių, teismas nepagrįstai neįvertino paties nustatytos aplinkybės, jog už O. M. bei jos kelionių draudimą į Ukrainą 2008 m., 2009 m. bei 2010 m. mokėjo UAB „Lekna“. Ši aplinkybė sudaro pagrindą priteisti ieškovei dienpinigius už komandiruotes.

Išreikalavus papildomus rašytinius įrodymus apeliacinėje instancijoje, ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad Atsakovas pateikė teismui banko sąskaitų išrašus, įrodančius, jog vyko pinigų pervedimas iš Vokietijos bendrovės „Cosma moden“ įmonei UAB „Lekna“, o iš pastarosios ir įmonei „Adateks“. Ieškovė įrodinėja, kad UAB „Lekna“ 2006 metais nutraukusi gamybą (siuvimo veiklą) Lietuvoje perkėlė jos vykdymą į Ukrainą trišalių UAB „Lekna“ santykių su įmonėmis „Adateks“ ir „Cosma moden“ pagrindu (iki veiklos pradžios su Vokietijos bendrove „Cosma moden“ užsakymai buvo atliekami ir pinigai Atsakovui mokami kitos Vokietijos bendrovės - Avicenna GmbH, kas matyti UNITED EXPERIENCE ir iš sąskaitų išrašo). Tarp UAB „Lekna“ ir Vokietijos bendrovės „Cosma moden“ buvo sudaryta sutartis dėl siuvimo darbų, kurioje UAB „Lekna“ įsipareigojo vykdyti įmonės „Cosma moden“ siuvimo užsakymus. Kai siuvimo darbai buvo nutraukti Lietuvoje, UAB „Lekna“ visus „Cosma moden“ užsakymus vykdė Ukrainoje pasitelkus įmonę „Adateks“. Atsakovo pateiktuose banko sąskaitų išrašuose matomi pinigų pervedimai ir jų eiliškumas patvirtina Ieškovės įrodinėjamus faktus. Iš banko išrašų matyti, jog Vokietijos bendrovė „Cosma moden“ pervedinėjo atitinkamas sumas bendrovei UAB „Lekna“ pagal šios pateiktas sąskaitas, o UAB „Lekna“ pervedinėjo atitinkamas sumas įmonei „Adateks“ pagal pastarosios pateiktas sąskaitas. Tai patvirtinama banko išrašuose (III tomas, b. l. 88 - 99; 122 -136) matomi pinigų pervedimai. Pinigų pervedimai patvirtina Ieškovės teiginius apie tarp UAB „Lekna“, Vokietijos bendrovės „Cosma moden“ ir įmonės „Adateks“ egzistavusius trišalius santykius, kurių pagrindu po 2006 m. buvo toliau tęsiama UAB „Lekna“ veikla“, kurioje, kaip šios bendrovės darbuotoja, savo darbo funkcijas atliko ir Ieškovė. Atsakovas šios sutarties su Vokietijos bendrove „Cosma moden“ nepateikia, Valstybinėje mokesčių inspekcijoje jos nėra. Atsakovas nepateikia ir sutarties su UAB „Naklete“, nors iš Atsakovo pateiktų banko sąskaitos išrašų matyti, kad UAB „Lekna“ periodiškai atliko mokėjimo pavedimus UAB „Nakletė“ už įrengimus, pagal pateikiamas sąskaitas faktūras (pavyzdžiui 2006-04-28 mokėjimo nurodymas Nr. 41, 2007-01-19 mokėjimo nurodymas Nr. 75 III tomas, b. l. 69, 78 ir kt.). Pažymėjo, jog šių naujai išreikalautų dokumentų pagrindu, LUAB „Lekna“ pirmą kartą per visą teisminį nagrinėjimo procesą pripažino, veiklos vykdymą po 2006 metų: t. y. jog UAB „Lekna“ laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. iki 2011 m. spalio mėn. Vokietijos bendrovei Cosma moden GmbH teikė logistikos paslaugas, susidedančias iš muitinės forminimo atlikimo Ukrainoje, transporto paslaugų ir laikymo muitinės sandėliuose paslaugų. Atsakovas klaidina teismą teigdamas, jog „visas šias paslaugas UAB „Lekna“ vardu teikė ir tvarkė direktorė J. S.“ (žr. III tomas, b. l. 206), jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė. Pažymėjo, jog iš AB SEB Lizingas gauti dokumentai patvirtina, jog Atsakovas UAB „Lekna“ 2004 m. liepos 20 d. su minėta lizingo bendrove sudarė Finansinio lizingo sutartį Nr. 2004-070167 ir jos mokėjimo grafikus Nr. 2004-070167-01, Nr. 2004-070167-02 ir Nr. 2004-070167-03 dėl siuvimo įrangos lizingavimo/įsigijimo. Siuvimo įrangą sudarė viso - 51 vnt. siuvimo įrangos, kaip antai siuvimo mašinos, juostinis dubliavimo presas, garintuvai, lyginimo stalai, automatinė nukirpimo liniuotė. Per visą šį laikotarpį nuo sutarties sudarymo iki pagal sutartį numatyto šios įrangos atpirkimo Atsakovo nuosavybėn 2007 m. gruodžio 12 d., Atsakovas atliko eilę mokėjimų. 2007 m. gruodžio 12 d. 3 (trimis) Priėmimo ir perdavimo aktais AB SEB Lizingas ši turtą perdavė UAB „Lekna“ nuosavybėn. Ieškovė Ukrainos bendrovėje Adateks pradėjo dirbti dar 2005 m. gegužės 18 d. Tuo tarpu pats Atsakovas pripažįsta, jog siuvimo veikla UAB „Lekna“ buvo vykdoma iki 2006 m. liepos mėnesio. Vadinasi, darbas Ukrainos bendrovėje Adateks niekaip neįtakojo, nesutrukdė ir neatėmė galimybės Ieškovei atlikti (įgyvendinti) savo darbo funkcijas ir bendrovėje UAB „Lekna“. Liudijimas apie fizinio asmens kaip verslininkės registraciją buvo gautas formaliai, Ieškovei, kaip Lietuvos Respublikos pilietei, siekiant nepažeisti Ukrainos Respublikos galiojančių teisės aktų dėl užsieniečių veiklos šioje valstybėje.

Pažymėjo, kad ieškovė butą įsigijo 2009 m. rugsėjo 11 d. - jeigu vadovautis Atsakovo logika, kyla klausimas - kaip, kokiu būdu Ieškovė galėjo numatyti bemaž prieš metus, 2008 m. pabaigoje, prašydama padidinti algą, apie ateityje numatomą buto pirkimą.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Lekna“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė atmesti ieškovės O. M. apeliacinį skundą ir Visagino m. apylinkės teismo 2012 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, panaikinti Visagino m. apylinkės teismo 2012 m. vasario 3 d. nutartį ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Nurodė, kad nesutinka su apeliantės argumentais neva byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad UAB „Lekna“ 2006 m. nutraukusi gamybą Lietuvoje perkėlė jos vykdymą į Ukrainą trišalių santykių su įmonėmis „Adateks“ ir „Cosma moden“ pagrindu. Apeliantės teigimu, šiuos jos teiginius patvirtina 2010-01-11 sutartis, tačiau UAB „Lekna“ minėtos sutarties niekada nesudarinėjo. Apeliantė nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos teiginius, kad siuvimo veikla nebuvo nutraukta. Nurodė, kad atsakovas 2011-05-05 įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą, išsamiai ir aiškiai informavo ieškovę apie tai, dėl kokių priežasčių ketina su ja nutraukti darbo sutartį, kada ir kaip atsiskaitys. Nėra jokio pagrindo sutikti su apelianto teiginiais apie jos bandymą įžvelgti tam tikrų teiginių prieštaravimą minėtame įsakyme. Nusprendus vykdyti pertvarkymus, apeliantės užimama bendrovėje gamybos direktorės pareigybė tapo nereikalinga, nes realiai nebereikėjo atlikti gamybos direktorės darbo, nes neliko pačios gamybos. UAB „Lekna“ visus partnerius – UAB „Pasala“, AB Teo LT, UAB „Bankrotera“, Vilniaus teritorinę muitinę, UAB „Visagino būstas“ – apie sutarčių nutraukimą dėl gamybos informavo 2006 m. rugsėjo 13 - 15 d. d. Ukrainoje veikia atskiras ūkio subjektas – įmonė „Adateks“. Atsakovas nesudarinėjo nei žodinių, nei rašytinių sutarčių su „Adateks“ dėl darbuotojų, gamybos ar veiklos perkėlimo. Apeliantė nuo 2005-05-18 iki 2011-02-18 dirbo ribotos atsakomybės bendrovėje „Adateks“, esančioje Ukrainoje, gamybos direktorės pareigose. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo ir akcentavo, kad tuo atveju, jei darbo sutartimi sulygstama dėl nuolatinės darbo vietos kitoje vietovėje, nei yra darbuotojo gyvenamoji vieta, tokia situacija nelaikytina tarnybine komandiruote. Nesutinka su apeliantės reikalavimu panaikinti atsakovo 2010-05-05 įsakymą dėl apmokėjimo už prastovos laiką.

Papildomai apeliacinės instancijos teismui išreikalavus rašytinius įrodymus, atsakovas paaiškino, kad iš pateiktų apeliantės įrodymų spręstina, kad apeliantės atstovo paaiškinime esantys teiginiai, kad (1) „UAB „Lekna” 2006 metais nutraukusi gamybą (siuvimo veiklą) Lietuvoje, perkėlė jos vykdymą į Ukrainą trišalių UAB “Lekna” santykių su įmonėmis „Adateks” ir „Cosma moden” (iki veiklos pradžios su Vokietijos bendrove „Cosma moden” užsakymai buvo atliekami ir pinigai atsakovui mokami kitos Vokietijos bendrovės - Avicenna GmbH”, (2) Tarp UAB „Lekna” ir Vokietijos bendrovės „Cosma moden” buvo sudaryta sutartis dėl siuvimo darbų, kuriuos UAB „Lekna” įsipareigojo vykdyti pagal įmonės „Cosma moden” siuvimo užsakymus, (3) Po to, kai siuvimo darbai buvo nutraukti Lietuvoje, UAB „Lekna” visus „Cosma moden” užsakymus vykdė Ukrainoje pasitelkus įmonę „Adateks, (4) Atsakovo pateiktuose banko sąskaitų išrašuose matomi pinigų pervedimai ir jų eiliškumas, patvirtina minėtus Ieškovės įrodinėjamus faktus“ yra neteisingi, klaidinantys teismą ir prieštaraujantys byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Ieškovė ir jos atstovas nepateikė į bylą nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad UAB „Lekna” 2006 metais nutraukusi gamybą (siuvimo veiklą) Lietuvoje, perkėlė jos vykdymą į Ukrainą. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad UAB „Lekna” siuvimo įrenginius pardavė kitai Lietuvoje registruotai bendrovei „Nakletė”. UAB „Lekna”, Vokietijos bendrovė „Cosma moden GmbH”, Vokietijos bendrovė „Avicenna GmbH”, Ukrainos bendrovė „Adateks” yra nepriklausomos viena nuo kitos veikiančios bendrovės, todėl visi teiginiai apie vien tik Apeliantės įsivaizduojamus ryšius

ir sąsajas tarp šių bendrovių, vertintini kritiškai. Ieškovės pateiktas gretinimas ir netgi sutapatinamas dviejų Vokietijos bendrovių „Cosma moden GmbH” ir „Avicenna GmbH” yra nepagrįstas. UAB „Lekna” bendrovei „Avicenna GmbH” laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2006 m. liepos mėnesio (kai buvo nutraukta siuvimo veikla) teikė siuvimo paslaugas pagal teismui pateiktą Bendradarbiavimo sutartį Nr. 2006/03 ir išrašytas sąskaitas - faktūras, tuo tarpu UAB „Lekna” bendrovei „Cosma moden GmbH” laikotarpiu nuo 2007-08-23 iki 2011 m. spalio mėnesio teikė ne siuvimo paslaugas (kaip teigia Ieškovė ir jos atstovas), bet logistikos paslaugas, susidedančias iš muitinės forminimo atlikimo Ukrainoje, transporto paslaugų ir sandėliavimo muitinės sandėliuose paslaugų. Visas šias paslaugas teikė ir tvarkė direktorė J. S., tuo tarpu apeliantė O. M. UAB „Lekna” vardu jokių siuvimo gamybos organizavimo funkcijų minėtu laikotarpiu neatliko ir atlikti negalėjo, nes neturėjo tam reikiamo išsilavinimo, kvalifikacijos, darbo patirties, bet ir todėl, kad jai nebuvo suteikti jokie įgalinimai. Atsakovo teismui pateikti banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad UAB „Lekna” vykdė veiklą ir vykdė atsiskaitymus su kitais ūkio subjektais, tai paneigia Ieškovės įsivaizduojamas aplinkybes apie neva tai egzistavusias trišales sutartis ar trišalius santykius tarp UAB „Lekna” ir bendrovių „Adateks” bei „Cosma moden”. Nutraukus gamybos (siuvimo) veiklą 2006 metais, nei viena sąskaita - faktūra UAB „Lekna” vardu jokiam ūkio subjektui už neva tai suteiktas siuvimo paslaugas nebuvo išrašyta, nes tokių paslaugų UAB „Lekna” nuo 2006 metų liepos mėnesio neteikė, vadinasi, ir Ieškovė negalėjo vykdyti jokių savo, kaip gamybos vadovės pareigų ar funkcijų, nes nebuvo pačios gamybos (siuvimo veiklos). Apeliantė dar 2005 m. gegužės 18 dieną buvo priimta dirbti gamybos vadove nuolatiniam darbui (8 val. per dieną) Ukrainos bendrovėje „Adateks“ (byloje yra įsakymo kopija) ir nuo 2007 m. gruodžio 1 d. pagal sudarytą atstovavimo sutartį Nr. 12/07) (Sutarties kopija buvo pridėta prie atsiliepimo į ieškinį), pati savarankiškai kaip verslininkė teikė Vokietijos įmonei „Cosma moden GmbH” paslaugas ir gavo atlyginimą už paslaugas ir netgi komandiruotpinigius. Atsakovas tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek apeliacinės instancijos teisme metu, tiek ir posėdžių metu, tiek ir procesiniuose dokumentuose niekada nenurodė, kad UAB „Lekna” nuo 2006 metų liepos mėnesio iš viso nutraukė veiklos vykdymą. Atsakovas, nutraukęs siuvimo veiklą, kaip pelno siekiantis ūkio subjektas, gali užsiimti ir užsiėmė bet kokia kita Lietuvos Respublikoje leidžiama ūkine komercine veikla.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Ši byla nagrinėjama ieškovės apeliacinio skundo ribose.

UAB „Lekna“ 2011 m. liepos 19 d. įsakymu, Darbo sutartis su ieškove buvo nutraukta pagal DK 129 str., kuris reglamentuoja darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės. Nutraukti darbo sutartį šiuo pagrindu darbdavys gali tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjęs DK 130 straipsnyje nustatyta tvarka bei jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą. Darbo sutartis taip pat gali būti nutraukta dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir dėl panašių svarbių priežasčių (DK 129 straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2009-08-04 iki 2012-12-01). Įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą buvo įvardinta, kad minėtu pagrindu ieškovė bus atleidžiama iš darbo dėl ekonominių priežasčių ir struktūrinių pertvarkymų – gamybos (siuvimo darbų veiklos) nutraukimo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad darbo sutarties nutraukimas dėl technologinių priežasčių, struktūrinių pertvarkymų yra darbuotojo atleidimas, tiesiogiai nulemtas darbdavio arba ūkio šakos, kuriai priklauso darbdavys, būklės ir (ar) ūkio vienetų sistemos, kurios dalis yra darbdavys, pasikeitimų. Darbdavys turi teisę į tai reaguoti pertvarkydamas įmonės, įstaigos darbą, be kita ko, ir nutraukdamas darbo sutartis su tam tikrais darbuotojais pagal DK 129 straipsnį. Tokiu atveju darbo sutartys faktiškai nutraukiamos dėl įmonės, įstaigos darbo, veiklos organizavimo pasikeitimų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2011).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kasacine tvarka nagrinėdamas šį ginčą, 2013-04-08 nutartimi nutarė Visagino miesto apylinkės teismo 2012-02-01 sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-07-02 nutartį panaikinti ir perduoti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi nustatė, jog bylą nagrinėjusių teismų išvada, jog ieškovę atleidžiant iš darbo 2011 metais egzistavo DK 129 str. 1 - 2 dalyse nustatytos sąlygos, nepakankamai pagrįsta. Įspėjime dėl atleidimo turi būti nurodyta tikroji atleidimo iš darbo priežastis. Nurodė, kad teismai netyrė ir nevertino, kokios darbo funkcijos įėjo į ieškovės gamybos direktorės pareigybę, ar jos (jų dalis) buvo panaikintos nutraukus siuvimo veiklą, nenustatė, kokias funkcijas ieškovė atliko 2006 - 2011 metais ir/ar jos nėra išlikusios. Nustačius, kad ieškovės funkcijos nebeatliekamos, turi būti įvertinta, ar šių funkcijų panaikinimą 2011 metais lėmė darbdavio įspėjime nurodyta priežastis – gamybos veiklos nutraukimas 2006 metais.

Pirmos instancijos teismas nustatė, kad Bendrovėje nuo 2006 m. buvo nutraukta gamyba, atleisti beveik visi darbuotojai (iš 56 buvusių 2005 m., 2011 m. kartu su ieškove liko 4). Teismas sprendė jog bendrovėje nuo 2006 m. vyko realūs struktūriniai pertvarkymai, nulemti gamybos proceso nutraukimo. Atsakovas turėjo teisę atleisti ieškovę šiuo pagrindu.

Ieškovė pripažįsta, kad atsakovas UAB „Lekna“ 2006 metais nutraukė gamybą (siuvimo veiklą) Lietuvoje, tačiau teigia, kad tokią veiklą jis tuo pačiu metu perkėlė į Ukrainą trišalio UAB „Lekna“, „Adateks“ ir „Cosma moden“ susitarimo pagrindu. Ieškovė teigia, kad UAB „Lekna“ yra sudariusi sutartį su Vokietijos įmone „Cosma moden“, kurioje ji kaip Vykdytojas, įsipareigojo vykdyti Vokietijos įmonės (Užsakovo) siuvimo užsakymus. Ieškovė taip pat teigia, kad nutraukus siuvimo veiklą Lietuvoje, UAB „Lekna“ visus Vokietijos įmonės „Cosma moden“ užsakymus vykdė Ukrainoje, pasitelkus įmonę „Adateks“. Apeliacinės instancijos teismas išreikalavo apeliantės prašomus papildomus rašytinius įrodymus, tačiau duomenų apie tokios sutarties tarp UAB „Lekna“, įmonės „Adateks“ ir Vokietijos įmonės „Cosma moden“ buvimo faktą, teismui nėra pateikta. Apeliantė nurodydama, kad iš 2006 metų atsakovo banko sąskaitos išrašų matyti, jog atsakovui UAB „Lekna“ nuolat atliko mokėjimus ir kita Vokietijos įmonė Avicena GmbH, prašė išreikalauti tarp UAB „Lekna“ ir Vokietijos įmonės Avicena GmbH sudarytą sutartį. Byloje pateikta tarp šių šalių sudaryta Bendradarbiavimo sutartis Nr. 2006/03 (b. l. 212 - 222, t. 3), patvirtina, kad šalys nuo 2005-11-01 iki 2006-12-31 ketino gaminti ar duoti gaminti 2 skyriuje nurodytas laikinai įvežtas prekes (įeina sukirpimas, siuvimas, lyginimas, ženklinimas, diržo įvėrimas ir pakavimas bei galimi užsakymų pataisymai ir su tuo susijęs papildomas perdirbimas). Taigi, kaip patvirtina sutartis, atsakovas paslaugas susitarė teikti tiksliai įvardintu laikotarpiu, bei pateikti duomenys iš atsakovo Banko sąskaitos patvirtina aplinkybę, kad šios paslaugos buvo teiktos iki 2006 m. liepos mėnesio (2006-07-28 PVM sąskaita-faktūra LEK Nr. 2006084), paskutinis mokėjimas atsakovo įmonei atliktas 2006 m. spalio 23 d. Tokiu būdu minėta sutartis patvirtina, kad atsakovui dar vykdant siuvimo veiklą Lietuvoje, o ieškovei einant gamybos vadovės pareigas, ir buvo teikiamos anksčiau nurodytos paslaugos Vokietijos įmonei Avicena GmbH, tačiau jokiu būdu tokie argumentai neįrodo siuvimo veiklos atsakovo įmonėje perkėlimo į Ukrainą.

Kaip paaiškino atsakovas, nuo 2007 m. birželio mėnesio iki 2011 m. spalio mėnesio UAB „Lekna“ teikė logistikos paslaugas Vokietijos bendrovei „Cosma moden“ GmbHQCo. Į šias paslaugas įėjo muitinės forminimas Ukrainoje, transporto paslaugų ir laikymo muitinės sandėliuose paslaugos. Tai patvirtina į bylą pateiktos PVM sąskaitos faktūros (b. l. 259, 263, 266 - 364, t. 3). Kaip paaiškino atsakovas, šias paslaugas UAB „Lekna” vardu Vokietijos bendrovei „Cosma moden GmbH” teikė ir tvarkė direktorė J. S.. Duomenų, patvirtinančių faktą, kad apeliantė O. M. atsakovo UAB „Lekna” vardu būtų įgalinta veikti ir veikė teikiant logistikos paslaugas minėtai bendrovei, byloje nepateikta. Teisėjų kolegija sutinka, kad Atsakovo pateikti papildomi įrodymai patvirtina, kad nurodytu metu UAB „Lekna” vykdė veiklą, todėl ir vyko atsiskaitymai tarp ūkio subjektų, tačiau tai nebuvo siuvimo veikla. Utenos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija patvirtino, kad tarp UAB „Lekna“ dokumentų, sutarties, sudarytos su Vokietijos bendrovių „Cosma moden“ GmbH ir/ar Avicena GmbH, nėra (b. l. 391, t. 3). Tokiu būdu byloje pateikti duomenys leidžia daryti išvadą, kad UAB „Lekna“ siuvimo veiklos Ukrainoje nevykdė.

Apeliantės argumentai dėl atsakovo 2006-04-28, 2007-01-19 atliktų mokėjimų UAB „Nakletė“ už įrengimus, pasak O. M. sudaro pagrindą teigti, jog siuvimo paslaugos buvo perkeltos į Ukrainą, atmestini, kaip nepagrįsti. Kaip matyti iš byloje pateiktų papildomų paaiškinimų, atsakovas nurodė, kad 2004 metais UAB „Lekna” pardavė seną nenaudotą ir nereikalingą siuvimo įrangą bendrovei UAB „Nakletė” ir tais pačiais 2004 metais sudarė finansinio lizingo sutartis su UAB „SEB banko lizingu” ir iš UAB „Olteksa” įsigijo naują siuvimo įrangą. Duomenys apie Lizingo sutarčių sudarymą teismui pateikti. Kaip paaiškino atsakovas, UAB „Nakletė” už jai parduotą seną siuvimo įrangą su UAB „Lekna” atsiskaitė dalimis, laikotarpiu iki 2007 m. gruodžio mėnesio. Apeliantė nepateikė kokių tai duomenų leidžiančių teigti, jog atsakovo santykyje su UAB „Nakletė“, 2006-04-28 ar 2007-01-19 atlikti piniginiai pervedimai reiškia atsakovo siuvimo paslaugų perkėlimą ir vykdymą Ukrainoje.

Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovas UAB „Lekna“ 2004-07-20 sudarė su AB SEB Lizingas Finansinio lizingo sutartį ir jos mokėjimo grafikus. Šia sutartimi atsakovas 2007-12-12 įsigijo siuvimo įrangą. Lizingo sutarties pagrindu atsakovas numatytu grafiku privalėjo atlikti mokėjimus Lizingo bendrovei. Vien ta aplinkybė, jog atsakovas, kaip juridinis asmuo, nutraukęs siuvimo veiklą Lietuvoje, bet veikęs kitose veiklos srityse (logistikoje ar panašiai), privalėjo vykdyti ir vykdė įsipareigojimus pagal Lizingo sutartį numatytu grafiku, o vėliau perėmė nuosavybėn lizinguotą turtą, nepatvirtina apeliantės argumento, kad UAB „Lekna“ Lietuvoje nutraukusi gamybos procesą (siuvimo paslaugas) šią veiklą perkėlė į Ukrainą. Lizingo sutarties sudarymas ir ketinimas įsigyti naują siuvimo įrangą galėtų būti vertinami pagrindžiant siuvimo veiklos perkėlimo faktą tik kartu su kitais tokią veiklą patvirtinančiais duomenimis.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliantės apeliacinio skundo argumentus (prašymą išreikalauti įrodymus), išreikalavo papildomus rašytinius įrodymus, juos įvertino ir atsižvelgdama į šalių pateiktus rašytinius paaiškinimus, daro išvadą, kad pateikti byloje duomenys leidžia teigti jog atsakovas UAB „Lekna“, 2006 metais nutraukusi siuvimo veiklą Lietuvoje, šios veiklos daugiau nevykdė nei Lietuvoje, nei Ukrainoje. Pateikti duomenys leidžia teigti, kad atsakovas tokios veiklos neperkėlė į Ukrainą ir laikotarpiu nuo 2006 metų iki 2011 m. gegužės 5 d., kai ieškovei buvo įteiktas Įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą, ir iki jos atleidimo iš darbo, 2011 m. liepos 19 d. Byloje išreikalautos Sutartys ir/ar kiti duomenys paneigia apeliantės argumentus, kad tokia veikla atsakovas užsiėmė ir po 2006 metų. Tokiu būdu nustatyta, kad ieškovė nuo 2006 metų liepos mėnesio, Darbo sutartyje sulygtų gamybos vadovės pareigų neatliko.

Vertinant aplinkybę, kokias pareigas ėjo ieškovė atsakovo bendrovėje nuo 2006 metų iki jos atleidimo, pripažintina, kad į bylą pateikti duomenys bei šalių paaiškinimai leidžia teigti, kad ankstesnių tiesioginių savo pareigų – gamybos vadovės, ieškovė neatliko. Aplinkybė, dėl ko ieškovė ilgą laiką po gamybos nutraukimo bendrovėje, nebuvo atleista iš darbo, viena vertus, pripažintina neįprasta, kita vertus, teisėjų kolegija negali paneigti ir/ar netikėti atsakovo atstovo paaiškinimais apie apeliantės ir atsakovo bendrovės vadovės buvusius draugiškus santykius, kas tikėtina ir lėmė tokią ieškovės padėtį bendrovėje, kai ji nors ir neatlikdama savo tiesioginių pareigų, iš darbo ilgą laiką nebuvo atleista. Kodėl ieškovė, nutraukus siuvimo veiklą, nebuvo atleista 2006 metais, teisėjų kolegija nevertina, kadangi, kaip teisingai pažymėjo pirmos instancijos teismas, tik darbdavys turi nuspręsti, tikslinga ar ne atsisakyti konkrečios pareigybės etato. Byloje pateikti duomenys leidžia teigti, kad laikotarpiu nuo 2006 metų iki ieškovės atleidimo iš darbo, pastaroji nevykdė gamybos vadovės pareigų, tikslių duomenų, kokias funkcijas ji vykdė ir/ar kas įėjo į jos užimamas pareigas, byloje nepateikta. Atsakovas pripažino, kad dėka jos gerų santykių su bendrovės vadove, ji iki 2011 metų nebuvo atleista.

Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad nustačius, jog UAB „Lekna“ nuo 2006 metų nutraukė gamybinę (siuvimo) veiklą, dėl ko darbdavys negalėjo duoti darbo sutartyje su ieškove sulygto darbo, todėl pagrįstai buvo priimtas įsakymas dėl apmokėjimo už prastovos laiką.

Byloje pateikti duomenys, kad 2005-05-18 ieškovė buvo priimta dirbti Ukrainos bendrovėje „Adatex“, taip pat gamybos vadovės pareigoms, nuolatiniam darbui. Atleista iš šio darbo 2011-02-18. Nuo 2007 metų gruodžio 1 d. ji veikė Ukrainos Respublikoje savarankiškai, kaip verslininkė. Tai patvirtina jai suteiktas mokesčio mokėtojo indentifikavimo numeris. Išduotuose dokumentuose ieškovės gyvenamoji vieta įvardijama Ukrainoje. Pagal 2007-12-01 Atstovavimo sutartį Nr. 12/07, ji veikė kaip verslininkė ir vykdė Vokietijos įmonės „Cosma moden“ GmbH pavedimus, pastaroji jai mokėjo atlyginimą.

Vertinant apeliacinio skundo argumentus dėl dienpinigių už komandiruotes priteisimo, būtina paminėti, kad ieškovės ir UAB „Lekna“ sudarytoje 1995-11-2 Darbo sutartyje nebuvo sutarta dėl ieškovės kilnojamojo darbo pobūdžio (darbo ne nuolatinėje vietoje). Byloje taip pat nepateikti jokie UAB „Lekna“ įsakymai, iš kurių būtų galima spręsti, kad ieškovė buvo komandiruota į Ukrainos Respubliką. Pažymėtina, kad nuo 2005-05-18 iki 2011-02-18 ieškovė dirbo nuolatinėje darbo vietoje bendrovėje „Adateks“, Ukrainoje. Tai, kad nėra duomenų, kad atsakovas būtų komandiravęs ieškovę, patvirtino ir Valstybinės darbo inspekcijos Utenos skyriaus pareigūnai, atlikę UAB „Lekna“ patikrinimą. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus duomenis, 2013-09-30 Ukrainos profsąjungų gydymo – sveikatingumo įstaigos raštą „Dėl gydymosi“, kuriame patvirtinama, kad laikotarpiu nuo 2010-07-27 iki 2010-08-10 ieškovė buvo Sanatoriniame – kurortiniame komplekse „Morinkurort“, skyriuje „Sanatorija Dnister“, pagal kelialapį. Ieškovės pirmos instancijos teisme pateikti bilietai kelionei į Ukrainą, duomenys patvirtinantys valstybinių sienų kirtimą, viena vertus, nepatvirtina, jog ieškovė buvo komandiruota į šią valstybę atsakovo UAB „Lekna“, kita vertus, tokie duomenys patvirtina, kad ji lankėsi minėtoje valstybėje, tačiau kitais (asmeniniais ar panašiai) tikslais. Sutiktina, kad darbdavio pareiga yra įforminti komandiruočių dokumentus, tačiau tam turi būti pagrindas. Jei tikėti ieškovės argumentais dėl jos komandiruočių į Ukrainą, ieškinyje įvardintu laikotarpiu, jų darbdaviui neįforminus, ar netinkamai įforminus, ieškovė turėjo teisę reikalauti iš savo darbdavio tinkamo komandiruočių įforminimo, tuo labiau, kad komandiruotės laiką ir faktą turi patvirtinti asmuo, pas kurį vykstama darbo užduotimi. Per visą reikalaujamą išmokėti dienpinigius laiką, nuo 2008 metų liepos 21 d. iki 2011 metų liepos 21 d., jokių pretenzijų ieškovė darbdaviui nepateikė, dienpinigių nereikalavo.

Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisakys, kadangi jie neturi reikšmės vertinant priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Įvertinus aukščiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčo santykiams reglamentuoti taikytinas materialiosios teisės normas, visapusiškai bei išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, byloje pateiktus įrodymus ir nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, padarė pagrįstas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas, išreikalavęs papildomus rašytinius įrodymus, juos įvertino, ištyrė ir padarė išvadą, kad apeliacinis skundas atmestinas, skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atmetus apeliacinį skundą, apeliantės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų klausimas nėra sprendžiamas. Atsakovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje ir kasacinėje instancijose. Atsižvelgiant į tai, kad išnagrinėjus apeliantės skundą ir jį atmetus, palikus galioti pirmos instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys buvo atmestas, šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų priteisimą (CPK 93 str. 1 d.), todėl galutiniame rezultate atsakovui laimėjus bylą, darytina išvada, kad jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų patenkinimą bet kurioje teismų instancijoje. Atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkintinas iš dalies (CPK 93 str., 98 str.).

Atsakovas pateikė duomenis, kad jis turėjo išlaidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme 2420 Lt (b. l. 127 - 128, t. 2), 453,75 Lt (b. l. 138 - 141, t. 2), 2339,35 Lt (b. l. 436 - 437, t. 3) bei išlaidas už vertimo paslaugas 56,75 Lt (b. l. 435, t. 3). Kasacinės instancijos teisme – 1815 Lt už advokato pagalbą (b. l. 33 - 36, t. 3). Viso atsakovas prašo priteisti 7028 Lt advokato pagalbai apmokėti ir 56,75 Lt vertimo išlaidų. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad apeliacinės instancijos teisme, ieškovės prašymu, papildomai išreikalavus rašytinius įrodymus, bei suteikus galimybę šalims pateikti papildomus paaiškinimus dėl naujai gautų ir priimtų rašytinių įrodomų, atsakovas turėjo nemažų laiko sąnaudų tiek surenkant, tiek pateikiant reikalaujamus duomenis, bei parengiant rašytinius paaiškinimus. Visgi, įvertinus ginčo teisinius santykius ir pobūdį, bei aplinkybę, jog ieškovė yra buvusi atsakovo bendrovės darbuotoja, ilgą laiką dirbusi bendrovėje, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.), teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas išlaidas advokato pagalbai apmokėti mažinti per pusę, iki 3514 Lt. Atsakovo naudai taip pat priteistinos išlaidos už vertimo paslaugas 56,75 Lt (CPK 88 str. 1 d. 9 p.).

Atmestinas atsakovo UAB „Lekna“ prašymas panaikinti 2012-02-03 Visagino miesto apylinkės teismo nutartį ir priteisti iš ieškovės jo naudai visas bylinėjimosi išlaidas. 2012-02-03 Visagino miesto apylinkės teismo nutartyje aiškiai nurodyta šios nutarties apskundimo terminas ir tvarka. Atsakovas nutarties neskundė, savo prašymą panaikinti minėtą nutartį išdėstė atsiliepime į apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija vertina, kad atsakovas nepateikė skundo dėl minėtos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl spręsti jos teisėtumo klausimo, nėra pagrindo.

Iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai už procesinių dokumentų įteikimą: 44,56 Lt Kasacinės instancijos teisme (b. l. 49, t. 2) ir 29,35 Lt Apeliacinės instancijos teisme.

Vilniaus apygardos teismo 2013-08-07 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, uždraudimas LUAB „Lekna“ likvidatorei J. S. dalinti UAB „Lekna“ akcininkams likviduojamos bendrovės turtą ir uždrausti VĮ Registrų centro, Juridinių asmenų registro tvarkytojui, registruoti LUAB „Lekna“ išregistravimą iš Juridinių asmenų registro iki kol byloje įsiteisės teismo sprendimas, atmetus apeliacinį skundą. Pagal CPK 302 str. apeliaciniam procesui taikomos šio Kodekso bendrosios taisyklės. CPK 150 str. 2 d. numato, kad teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo pritaikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu. Atsižvelgiant į tai, kad aukščiau nurodytas laikinas apsaugos priemones taikė apeliacinės instancijos teismas, tokiu atveju, taikant analogiją, atmetus apeliantės skundą ir palikus galioti pirmos instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys buvo atmestas, yra pagrindas panaikinti minėtas laikinas apsaugos priemones. Teisėjų kolegija apžymi, kad naikinant pritaikytas laikinas apsaugos priemones, vadovaujamasi ir CPK 7 str. įtvirtintu operatyvumo ir ekonomiškumo principais.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93 str., 150 str. 2 d., 302 str.,

nutarė:

Visagino miesto apylinkės teismo 2012-02-01 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui UAB „Lekna“, įm. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)iš ieškovės O. M., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)3570,75 Lt (tris tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt litų 75 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės O. M. 73,91 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013-08-07 nutartimi pritaikytas laikinas apsaugos priemones, draudimą LUAB „Lekna“ likvidatorei J. S. dalinti UAB „Lekna“ akcininkams likviduojamos bendrovės turtą ir uždrausti VĮ Registrų centro, Juridinių asmenų registro tvarkytojui, registruoti LUAB „Lekna“ išregistravimą iš Juridinių asmenų registro.

Teisėjai Andrius IgnotasAsta RadzevičienėAldona Tilindienė