- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-06
- Bylos Nr.
- e2A-705-910/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-43183-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Asta Pikelienės, Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- R. R.
- Atsakovas
- V. P., K. P.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto (ieškovo) R. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovams V. P. ir K. P. dėl solidarios skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašė priteisti solidariai iš atsakovų 3000 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas V. P. pagal 2016 m. balandžio 26 d. išduotą paprastą neprotestuotiną vekselį įsipareigojo ieškovui sumokėti 3000 Eur iki 2016 m. rugsėjo 5 d. Suėjus nustatytam terminui atsakovas savo įsipareigojimų neįvykdė. Atsakovui buvo siunčiamas notariškai patvirtintas pranešimas su raginimu sumokėti skolą, tačiau pranešimo įteikti nepavyko. Dėl to ieškovas savo pažeistas teises ginti yra priverstas teismine tvarka, pateikiant teismui ieškinį dėl skolos pagal vekselį priteisimo.
Atsiliepimas
3. Atsakovas V. P. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu sutiko iš dalies. Atsakovas 3000 Eur skolą pripažino, kartu nurodydamas, jog dalį skolos – 860 Eur – ieškovui yra grąžinęs, todėl esama skola sudaro 2140 Eur. Atsakovas nurodė, kad su ieškovu yra pažįstami nuo 2015 metų, kai kartu pradėjo dirbti. 2015 metų pabaigoje atsakovui pradėjo šlubuoti sveikata, atsirado dideli kojos ir klubo skausmai. 2016 metų sausio mėnesį po atliktų tyrimų paaiškėjo, kad gydymas nepadeda, reikėjo kuo skubiau daryti operaciją ir keisti sąnarį. Buvo nukreiptas i Kauno klinikas pas gydytoją A. S., kuris užregistravo operacijai ir pasakė, kad reikia dėti mokamą implantą, kuris kainuoja apie 3000 Eur, nes šis implantas turi mažesnę riziką, jog bus organizmo atmestas, taip pat dėl amžiaus, kad atsakovas galėtų išlikti darbingas. Negalėdamas gauti reikiamos pinigų sumos iš draugų, tėvų ir kitų giminaičių, atsakovas pinigus pasiskolino iš ieškovo. Po operacijos, reabilitacijos laikotarpiu atsakovas kelis kartus savo sutuoktinei K. P. davė pinigų, kad pervestų juos į ieškovo sąskaitą, nes atsakovo sąskaitos buvo areštuotos. Atsakovas savo sutuoktinės į šį pinigų skolinimą neįtraukė ir nieko konkrečiai nepasakojo. Ji tik žinojo, kad atsakovas kartu su ieškovu dirba ir kad prašo paskolinti pinigų, tačiau nežinojo nei apie terminus, nei apie sumas, nei apie pasirašytą vekselį. Sutuoktinė nedalyvavo ir nesikišo į atsakovo verslą, bet ieškovą pažinojo, nes buvo kelis kartus sutikusi dirbtuvėse. 2016 metų pabaigoje atsakovas su ieškovu susipyko ir nutraukė visus verslo santykius. Atsakovo sutuoktinė apie visą skolą ir vekselį sužinojo tik gavus dokumentus iš antstolės ir teismo. Atsakovo manymu, ieškovas neturi teisės reikalauti grąžinti skolą ir atsakovo sutuoktinę, nes atsakovai 2015 m. birželio 27 d. yra sudarę ikivedybinę sutartį, pagal kurią prievolės atsiradusios atsakovo vardu yra atsakovo asmeninės prievolės. Ieškovo paskolinti pinigai buvo panaudoti atsakovo operacijai ir ieškovas apie tai žinojo. Dėl šios priežasties atsakovo sutuoktinė K. P. atsakove byloje įtraukta visiškai nepagrįstai.
4. Atsakovė K. P. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškinio reikalavimas priteisti įsiskolinimą pagal 2016 m. balandžio 26 d. vekselį iš atsakovės K. P. yra neteisėtas ir nepagrįstas. Atsakovė sudarė santuoką su atsakovu V. P. (duomenys neskelbtini). Iki santuokos sudarymo 2015 m. birželio 25 d. atsakovai sudarė ikivedybinę sutartį, pagal kurios nuostatas kiekvienas sutuoktinis asmeniškai atsako tik už savo prievoles. Gydymo įstaigoje 2016 metų pradžioje V. P. buvo pranešta, kad būtina atlikti sąnario protezavimo operaciją. Gydytojai pasiūlė įsigyti naujesnį sąnario implantą, kuris maksimaliai riboja sąnario atmetimo reakciją. Tokio endoprotezo kaina buvo 3000 Eur. Atsakovas sutuoktinei paaiškino, kad pinigus operacijai suras, tai yra arba kreipsis pagalbos į giminaičius, arba tiesiog pasiskolins. Vėliau atsakovas pranešė, kad pinigus pasiskolino, taip pat kad versle turi sunkumų ir kad kreditorius pradėjo išieškojimo veiksmus, tačiau užtikrino, jog yra galimybė grąžinti skolą dalimis, nes veiklą vykdo ir turi užsakymų. Atsakovas keletą kartų perdavė atsakovei pinigus ir paprašė, kad pervestų pinigus ieškovui iš savo banko sąskaitos, nes jo sąskaita buvo areštuota. 2017 metų birželio mėnesį vykdant išieškojimą iš atsakovo, buvo areštuotas atsakovei priklausantis žemės sklypas, tačiau atsakovei pateikus ikivedybinę sutartį antstolis areštą panaikino. Tuo metu atsakovė sužinojo, kad sutuoktinis yra išrašęs du vekselius ir paskolintus pinigus panaudojo operacijai bei verslui. Atsakovė asmeniškai nėra susijusi su ieškovo ir atsakovo paskoliniais santykiais. Vekselio surašymo metu atsakovė buvo motinystės atostogose, augino namuose mažametį vaiką, kuris gimė (duomenys neskelbtini). Iš ieškinio turinio nėra aišku, dėl kokios priežasties K. P. yra patraukta atsakove. Prašyme pakeisti trečiojo asmens K. P. procesinę padėtį ieškovas nurodė, kad atsakovas pinigus skolinosi verslui ir K. P. yra susijusi su verslu. Šie ieškovo teiginiai neatitinka tikrovės, nes atsakovė vekselio surašymo metu nedirbo, augino mažametį vaiką. Atsakovė viena arba su vaiku ateidavo pas sutuoktinį į dirbtuves, todėl ieškovas galėjo matyti atsakovę kartu su sutuoktiniu, tačiau jo versle atsakovė nedalyvavo, jokių sprendimų susijusių su verslu ir verslo finansavimu ar gaminių realizacija nepriiminėjo. Pokalbiuose su ieškovu atsakovė nedalyvavo. Pinigai, dėl kurių priteisimo ieškovas kreipėsi į teismą, buvo paskolinti atsakovui klubo sąnario keitimo operacijai. Neprotestuotiną paprastąjį vekselį 2016 m. balandžio 26 d. išrašė atsakovas. Vadovaujantis ikivedybinės sutarties 2.2 punktu, prievolė pagal vekselį yra asmeninė V. P. prievolė. Vekselio pagrindu perduoti pinigai buvo panaudoti V. P. operacijai, tai yra paskolinti pinigai nebuvo panaudoti šeimos poreikių tenkinimui. Kadangi vekselio pagrindu atsiradusi prievolė yra asmeninė V. P. prievolė, ieškovas neturi teisės reikalauti civilinę atsakomybę taikyti atsakovei.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 4 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovui R. R. iš atsakovo V. P. 2140 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2140 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 773,90 Eur bylinėjimosi išlaidų; ieškinį atsakovės K. P. atžvilgiu atmetė.
6. Teismas nustatė, kad 2016 m. balandžio 26 d. ieškovas ir atsakovas pasirašė paprastąjį vekselį 3000 Eur sumai, kurio apmokėjimo data – 2016 m. rugsėjo 5 d.. Atsakovė K. P. 2016 m. gruodžio 12 d., 2016 m. virželio 6 d. ir 2016 m. liepos 14 d. pervedė ieškovui 860 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodant sąskaitos papildymas.
7. Teismas nurodė, kad sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota CK trečiosios knygos VII skyriuje. Iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės yra išvardytos CK 3.109 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotos iš vieno iš sutuoktinių sudarytų sandorių atsirandančios solidariosios prievolės. Sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios. Tinkamas sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis).
8. Teismų praktikoje išaiškintina, kad kreditorius, siekdamas su vienu iš sutuoktinių sudarytą paskolos sutartį pripažinti bendra sutuoktinių prievole, negali remtis CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, o turi įrodyti bendros prievolės sąlygas pagal CK 3.109 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012). Iš paskolos sutarties kilusi prievolė gali būti pripažinta solidariąją sutuoktinių prievole, jeigu įrodoma, kad paskolos sutartis sudaryta šeimos interesais. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
9. Pagal CK 3.109 straipsnio 2 dalį kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą; pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga. Taigi šioje CK normoje įtvirtinta viena įstatyme nustatytų CK 6.6 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2012), išimčių. Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Ar sandoris yra būtinas ir ar jis atitinka šeimos poreikius, yra vertinamasis kriterijus, priklausantis nuo daugelio aplinkybių (šeimos gaunamų pajamų, turtinės bei socialinės padėties ir kitų veiksnių, lemiančių kiekvienos šeimos poreikius bei jų tenkinimo galimybes), todėl šeimos poreikių samprata kiekvienu atveju yra individuali (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009).
Žemesnės instancijos teismas
10. Byloje teismas nustatė, kad šalys buvo sudariusios 2015 m. birželio 25 d. ikivedybinę sutartį, kurios 2.2.1 punkte šalys išreiškė savo valią nurodydamos, jog vedybų sutarties 2.2 punkte nurodytos bet kokios prievolės (tai yra bet kokios teisės ir pareigos, atsirandančios teisinio santykio, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą, pagrindu (CK 6.1 str.)), kurios yra įgytos po šios sutarties sudarymo vieno iš sutuoktinių vardu ir (arba) įregistruotos vieno iš sutuoktinių vardu yra atitinkamai to sutuoktinio, kurio vardu prievolės yra įgytos ir / ar įregistruotos, asmeninė nuosavybė ir kiekvienas sutuoktinis pagal šias prievoles yra įsipareigojęs ir atsako tik savo asmeniniu turtu. Pagal vieno iš sutuoktinių asmenines prievoles kitas sutuoktinis neatsako. CK 3.109 straipsnis numato, jog solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio ima paskolą, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti.
11. Ieškovas, siekdamas, kad atsakovo prisiimta prievolė būtų pripažinta bendra sutuoktinių prievole ir padalyta tarp sutuoktinių, teigė, kad atsakovas, 2016 m. balandžio 26 d. pasirašydamas paprastąjį neprotestuotiną vekselį 3000 Eur sumai, šias lėšas skolinosi šeimos poreikiams tenkinti, t. y. atsakovo klubo sąnario pakeitimo operacijai. Šios atsakovo įrodinėtos faktinės aplinkybės dėl paskolinių piniginių lėšų tikslo ieškovas nekvestionavo ir su ta pozicija sutiko. Teismo vertinimu, ieškovo įrodinėjama pozicija, kad atsakovo pasiskolinti pinigai ir jų panaudojimas asmeninei klubo sąnario keitimo operacijai lemia vertinimą apie piniginių lėšų panaudojimą bendriems šeimos poreikiams tenkinti, laikytina nepagrįsta. Asmens sveikata yra kiekvieno asmens neįkainojama vertybė ir jos gerinimas negali būti traktuojamas kaip bendras šeimos gėris, bendras interesas, bendras šeimos poreikis. Teismas sutiko, kad sutuoktinio sveikata yra svarbi visos šeimos vertybė, tačiau nagrinėjamu atveju, įvertinęs atsakovo paaiškinimus bei byloje esančius įrodymus, nelaikė atitinkant bendrų šeimos poreikių sąvokos. Iš atsakovo paaiškinimų ir byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovas turėjo galimybę keisti klubo sąnarį ir valstybės lėšomis, tačiau esant jauno amžiaus asmeniui, buvo aktualus protezas, kurio garantinis terminas yra gerokai ilgesnis nei valstybės kompensuojamo, siekiant išvengti dažnų operacijų, pakartotinai keičiant klubo sąnarį. Byloje nepaneigta atsakovų įrodinėta faktinė aplinkybė, kad atsakovė K. P. nežinojo apie atsakovo pasirašomą 3000 Eur sumai vekselį ir jo pasirašyme nedalyvavo. Duomenų, kad atsakovė būtų davusi sutikimą skolintis pinigines lėšas, siekiant įsigyti geresnį nei valstybės kompensuojamą klubo sąnario protezą, byloje taip pat nepateikta. Tai, kad, kaip nurodo ieškovas, sutuoktiniai kalbėjo apie tokią galimybę, tačiau atsakovas žadėjo pasirūpinti pats piniginių lėšų gavimu, nesuponuoja išvados, jog atsakovė faktiškai davė sutuokimą ginčo vekseliui pasirašyti, tai vertindama kaip būtinųjų šeimos poreikių tenkinimą.
12. Byloje nenustatyta, kad V. P. pasiskolintus pinigus būtų naudojęs bendriems šeimos poreikiams, tokiems kaip nepilnamečių vaikų interesai, būsto, pragyvenimo niuansai, tenkinti. Be to, pats atsakovas patvirtino, kad pinigus iš ieškovo skolinosi asmeniškai nieko nežinant atsakovei.
13. Teismas svarbia aplinkybe taip pat laikė tai, kad įgyto turto ir prievolių visiško atskirumo režimas buvo numatytas šalių sudaryta 2015 m. birželio 25 d. ikivedybine sutartimi, kuri taip pat numatė, kad kiekvienas sutuoktinis asmeniškai atsako už savo prievoles. Teismas pažymėjo, kad ši sutartis yra galiojanti ir nebuvo ginčijama. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo sutikti su ieškovo argumentais, jog atsakovo prisiimta piniginė prievolė buvo šeimos interesais. Priešingai, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad pats kreditorius pagal vekselį prisiimtą prievolę laikė asmenine atsakovo prievole, t. y. vekselis pasirašytas asmeniškai atsakovo, neinformuojant sutuoktinės, neprašant sutuoktinės sutikimo ar laidavimo.
Žemesnės instancijos teismas
14. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, įvertinęs teisminę praktiką ir susiklosčiusius sutuoktinių tarpusavio santykius, pasirašytą ikivedybinę sutartį, apibrėžiančią prisiimtų prievolių pobūdį bei nesant objektyvaus pagrindo vertinti asmeniškai atsakovo prisiimtus įsipareigojimus grąžinti 3000 Eur sumą buvusiam verslo partneriui pagal pasirašytą vekselį kaip šeimos poreikių tenkinimą, atsakovui siekiant pagerinti sveikatos būklę įsigyjant savo lėšomis geresnį nei valstybės kompensuojamą klubo sąnario protezą, teismas sprendė, kad byloje neįrodytos sąlygos sutuoktinių solidarios atsakomybės už sutuoktinio prisiimtą įsipareigojimą kilimui. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė ieškinio reikalavimą atsakovės atžvilgiu.
15. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas sprendė, kad ieškovas įrodė tarp šalių susiklosčiusius paskolinius teisinius santykius ir tai, kad ieškovas perdavė atsakovui 3000 Eur sumą, o atsakovas įsipareigojo šią sumą ieškovui grąžinti iki 2016 m. rugsėjo 5 d.
16. Teismas konstatavo, kad trys po ginčo vekselio išrašymo ieškovo naudai atlikti mokėjimo pavedimai įrodo skolos grąžinimo faktą. Įvertinęs tai, kad 860 Eur suma ieškovui yra sumokėta 2016 m. birželio-gruodžio mėnesiais, atsakovui neginčijus likusios skolos grąžinimo fakto, o ieškovui nepaneigus skolos dalies grąžinimo fakto, teismas ieškovo reikalavimą dėl 3000 Eur skolos priteisimo tenkinno iš dalies, priteisiant ieškovui iš atsakovo 2140 Eur sumą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
17. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 4 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys atsakovės K. P. atžvilgiu. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
17.1. 2015 m. birželio 25 d. atsakovų sudarytos ikivedybinės sutarties 3.3 punkte yra numatyta, kad pagal bendras prievoles ir prievoles, susijusias su šeimos interesais, sutuoktiniai atsakys solidariai. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad sutuoktinio sveikata yra svarbi visos šeimos vertybė, tačiau nagrinėjamu atveju, įvertinęs atsakovo paaiškinimus bei byloje esančius įrodymus, nelaikė atitinkant bendrų šeimos poreikių sąvokos. Kasacinio teismo pažymėta, kad sąvoka „sandoris bendriems šeimos poreikiams tenkinti“ savo prasme yra platesnė nei „sandoris šeimos namų ūkiui išlaikyti“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2013).
17.2. Sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Pagal CK 3.109 straipsnio 2 dalį kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą; pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga. Taigi šioje CK normoje įtvirtinta viena įstatyme nustatytų CK 6.6 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje 3K- 3-361/2012), išimčių. Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
17.3. Pirmos instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas turėjo galimybę įsigyti klubo sąnario protezą finansuojamą valstybės, tačiau norėdamas geresnės kokybės pats pasirinko klubo sąnarį pirkti ir tuo tikslu skolintis piniginių lėšų. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad jis nesirinko dėti mokamo implanto – toks gydymo variantas buvo nurodytas gydytojo. Pats atsakovas atsiliepime nurodė, kad mokamas implantas turi mažesnę riziką, kad organizmas jį atmes, o taip pat dėl atsakovo amžiaus, kad galėtų išlikti darbingu. Taigi mokamas implantas atsakovui buvo būtinybė. Apie šią būtinybę buvo informuota atsakovo sutuoktinė. Be to, atsakovas savo atsiliepime nurodė, kad pinigų ieškojo pas savo giminaičius, tėvus ir draugus, tačiau niekas negalėjo padėti. Atsižvelgiant į šias paties atsakovo nurodytas aplinkybes, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog byloje nėra įrodyta, kad atsakovė buvo informuota apie sutuoktinio ketinimą skolintis pinigines lėšas klubo sąnariui, kuris kainuoja 3000 Eur. Byloje surinkti įrodymai įrodo faktą, kad atsakovei buvo žinomos visos sutuoktinio skolinimosi pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį aplinkybės.
17.4. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-665/2006). Asmeninėmis laikomos prievolės, kurios sutuoktinio yra įgyjamos savarankiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2009). Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės.
17.5. Byloje neįrodyta, kad atsakovas pinigines lėšas pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį skolinosi savo asmeninių poreikių tenkinimui. Byloje yra pateikti įrodymai, kad sutuoktiniai šeimoje augina du mažamečius vaikus. Tiek šiuo metu, tiek pinigų skolinimosi metu sutuoktiniai gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. Sutuoktinio sveikata, išlaidos sveikatos gerinimui, kurios atsakovui buvo būtinos, lemia sutuoktinių prievolės solidarumą. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad iki operacijos jis sunkiai galėjo judėti, negalėjo dirbti. Byloje pateikti įrodymai apie atsakovės gautas pajamas pinigų skolinimosi metu. Kaip nurodė atsakovas, šeima nuomojasi būstą, todėl akivaizdu, kad iš sutuoktinės gaunamų pajamų šeima neturėtų galimybės pragyventi. Dėl klubo sąnario operacijos, kuri buvo galima tik ieškovui paskolinus piniginių lėšų, atsakovas tapo darbingas, visavertiškai dalyvauja savo vaikų auklėjime ir priežiūroje, prisideda prie vaikų išlaikymo. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovo skolinti pinigai buvo panaudoti šeimos poreikių tenkinimui. Atsižvelgiant į tai, tiek pagal atsakovų sudarytos ikivedybinės sutarties nuostatas, tiek pagal teismų praktiką skolą ieškovui turi grąžinti abu sutuoktiniai solidariai.
Atsiliepimas
18. Atsakovai atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti atsakovei iš ieškovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
18.1. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovo operacija, kuri buvo apmokėta ieškovo paskolintomis lėšomis, buvo būtina šeimos poreikiams patenkinti, o tai, kad atsakovo išlaidos sveikatai gerinti buvo būtinos, lėmė sutuoktinių prievolės solidarumą. Ieškovo teiginiai apie išlaidų būtinumą neatitinka tikrovės, nes atsakovas pateikė įrodymus apie tai, kad sąnario keitimo operacija yra valstybės kompensuojama. Atsakovas priėmė sprendimą įsigyti sąnario protezą, kurio techniniai rodikliai yra geresni.
18.2. Ieškovo teiginiai, kad byloje liko nepaneigta faktinė aplinkybė, jog atsakovė nežinojo apie atsakovo pasirašomą 3000 Eur vekselį ir jos pasirašyme nedalyvavo, neatitinka tikrovės. Ieškovas, kaip ir kiti užsakovai, bendravo su atsakovu užsakymų reikalais, mokėjo jam pinigus, tuo tarpu atsakovė, kuri tuo metu buvo motinystės atostogose ir laukėsi antro vaiko, sutuoktinio veikloje nedalyvavo, užsakymų nepriiminėjo, sąlygų nederino, piniginių klausimų nesprendė. Akivaizdu, kad atsakovui išmokant pinigines lėšas atlikto užsakymo arba vekselio pagrindu atsakovė nedalyvavo, taip pat nedalyvavo ir pasirašant 2016 m. balandžio 26 d. paprastąjį vekselį.
18.3. Pats ieškovas nelaikė atsakovės paskolintų pinigų gavėja, nes paskolos grąžinimo sąlygas derino tik su atsakovu, pinigų perdavimo patvirtinimui priėmė išrašytą paprastąjį vekselį, išrašytą atsakovo, o suėjus pinigų grąžinimo terminui išieškojimo procesą pradėjo tik iš atsakovo.
Šalies argumentai
18.4. Atsakovai 2015 m. birželio 25 d. sudarė ikivedybinę sutartį, kuri nustatė, jog pagal vieno iš sutuoktinių asmenines prievoles kitas sutuoktinis neatsako. Ikivedybinė sutartis yra ir nenuginčyta ir galiojanti. Atsakovai nebuvo sudarę susitarimo, pagal kurį vienas iš sutuoktinių būtų įsipareigojęs dengti nebūtinas kito sutuoktinio sveikatos išlaidas. Priešingai, šalys vedybine sutartimi labai aiškiai susitarė, kad prievolės atsiradusios vieno iš sutuoktinio vardu yra jo asmeninės prievolės.
18.5. Atsakovai nors ir vedė bendrą ūkį, gyveno kartu, tačiau finansinius klausimus sprendė kartu tik tiek, kiek tai lietė mokesčius už būstą ir vaikų interesus. Atsakovas niekada nederino su sutuoktine verslo reikalų, finansinių klausimų, piniginių lėšų atsiradimo šaltinio. Atsakovė žinojo, kad visi sutuoktinio įsiskolinimai ikivedybinės sutarties pagrindu pripažintini jo asmeniniais įsiskolinimais. Atsakovė žinojo, kad įsiskolinimų, susijusių su šeimos poreikių tenkinimu, tai yra susijusių su mokesčiais už būstą ar vaikų išlaikymu, neatsirado. Paskutiniu metu atsakovui sekėsi vis sunkiau, tačiau ši aplinkybė nebuvo susijusi su jo sveikata, todėl mokesčius už būstą mokėjo ir vaikus išlaikė atsakovė.
18.6. Pagal CK 3.112 straipsnį asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Šiuo konkrečiu atveju išlaidos nebuvo būtinos, nes sąnario keitimo operacija Lietuvos Respublikoje yra kompensuojama, todėl jos laikytinos asmeninėmis atsakovo išlaidomis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
19. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
20. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovo paduoto apeliacinio skundo faktinių ir teisinių argumentų.
21. Byloje nustatyta, kad atsakovas 2016 m. balandžio 26 d. išrašė ieškovui paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo besąlygiškai įsipareigojo iki 2016 m. rugsėjo 5 d. sumokėti 3000 Eur. Atsakovas vekselyje nustatytu terminu skolos nesumokėjo. Byloje taip pat nustatyta ir nekilo ginčo, kad atsakovas šias pinigines lėšas skolinosi ir jas panaudojo savo klubo sąnario operacijai.
22. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl prievolės grąžinti vieno sutuoktinio pagal paprastąjį vekselį pasiskolintas lėšas, panaudotas jo sveikatos priežiūrai, teisinio kvalifikavimo.
23. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota CK trečiosios knygos VII skyriuje. Iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės yra išvardytos CK 3.109 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotos iš vieno iš sutuoktinių sudarytų sandorių atsirandančios solidariosios prievolės. Sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios. Tinkamas sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis).
24. Kasacinio teismo išaiškinta, kad bendrose sutuoktinių prievolėse yra skolininkų (abiejų sutuoktinių) daugetas. Tokios prievolės gali būti solidariosios arba dalinės. Šios klasifikacijos teisinė reikšmė reiškiasi per prievolių vykdymo bei jų apimties ypatumus. Solidarioji skolininkų prievolė geriau užtikrina kreditorių teisių įgyvendinimą, nes, esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1-5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Pažymėtina, kad CK 3.109 straipsnio 2 dalis sistemiškai turi būti taikoma su šio straipsnio 3 dalimi, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles. Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
25. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas prievolės pagal atsakovo išrašytą vekselį bendrumą ir solidarumą grindė tuo, kad atsakovas paskolintas pinigines lėšas panaudojo ne asmeniniams, bet šeimos poreikiams tenkinti. Ieškovo nuomone, sutuoktinio sveikata ir išlaidos sveikatos gerinimui lemia sutuoktinių prievolės solidarumą.
26. Pirmosios instancijos teismas laikė nepagrįsta ieškovo poziciją, kad atsakovo pasiskolinti pinigai ir jų panaudojimas asmeninei klubo sąnario keitimo operacijai reiškia lėšų panaudojimą bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Teismas nurodė, kad asmens sveikata yra kiekvieno asmens neįkainojama vertybė ir jos gerinimas negali būti traktuojamas kaip bendras šeimos interesas ir poreikis. Prievolę pagal atsakovo išrašytą vekselį laikydamas jo asmenine prievole, pirmosios instancijos teismas ieškinį atsakovės (atsakovo sutuoktinės) atžvilgiu atmetė.
27. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vekselio išdavimas, siekiant gauti piniginių lėšų atsakovo klubo sąnario keitimo operacijai, nėra susijęs su bendrų šeimos poreikių tenkinimu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Pažymėtina, kad asmens sveikata yra neturtinė vertybė, tiesiogiai susijusi su asmeniu ir neatskiriama nuo jo. Taigi ir išlaidos atsakovo sveikatos priežiūrai – klubo sąnario keitimo operacijai apmokėti – išimtinai susijusios su pačiu atsakovo asmeniu ir nėra skirtos šeimos poreikiams tenkinti, taip pat nėra susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymu ir vaikų auklėjimu bei švietimu (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija pripažįsta, kad gera sutuoktinio sveikatos būklė sudaro prielaidas išlaikyti ar prisidėti prie šeimos išlaikymo, taip pat visavertiškai dalyvauti vaikų auklėjime ir priežiūroje, todėl sutuoktinio, kaip ir bet kurio kito šeimos nario, gera sveikatos būkle yra suinteresuota visa šeima. Kita vertus, kaip jau nurodyta, sveikata yra nuo paties asmens neatskiriama vertybė, todėl šis bendras šeimos interesas, nors ir neginčytinas, tačiau yra išvestinis, netiesioginis, todėl nepakankamas solidariai sutuoktinių atsakomybei konstatuoti.
28. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai svarbia aplinkybe kilusiame ginče laikė ir tai, kad atsakovai 2015 m. birželio 25 d. sudaryta vedybine sutartimi pasirinko atskiro turto / prievolių režimą. Pagal vedybinės sutarties 2.2.1 punktą bet kokios prievolės, kurios yra įgytos po sutarties sudarymo vieno iš sutuoktinių vardu ir (arba) įregistruotos vieno iš sutuoktinių vardu yra atitinkamai to sutuoktinio, kurio vardu prievolės yra įgytos ir / ar įregistruotos, asmeninė nuosavybė ir kiekvienas sutuoktinis pagal šias prievoles yra įsipareigojęs ir atsako tik savo asmeniniu turtu; pagal vieno iš sutuoktinio asmenines prievoles kitas sutuoktinis neatsako. Aptariamu atveju ginčo vekselis išduotas 2016 m. balandžio 26 d., t. y. po vedybinės sutarties sudarymo, be to, vekselis buvo pasirašytas asmeniškai atsakovo, todėl iš jo kylanti prievolė kvalifikuotina asmenine atsakovo prievole, pagal kurią atsakovas atsako savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte.
29. Išdėstytų motyvų pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias prievoles, vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą atsakovės (atsakovo sutuoktinės) atžvilgiu.
30. Nagrinėjamoje byloje teismui pripažinus, kad atsakovas pinigines lėšas iš ieškovo skolinosi ir jas panaudojo asmeniniam poreikiui tenkinti, kiti apeliacinio skundo argumentai laikytini neaktualiais ir neturinčiais esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. Atsakovė pateikė įrodymus, kad patyrė 300 Eur advokato pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
32. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
33. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo apeliacinis skundas atmestas, bei tai, kad atsakovės prašomos priteisti išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija maksimalaus rekomenduotino priteisti išlaidų dydžio, atsakovei iš ieškovo priteistina 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
ieškovo apeliacinį skundą atmesti.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 4 d. sprendimą.
Priteisti atsakovei K. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo R. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.