- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-09-28
- Bylos Nr.
- 1-841-834/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35775-2019-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaida Sinkevičienė
- Nukentėjusysis
- V. B.
- Civilinis ieškovas
- Vilniaus teritorinės ligonių kasos
- Kaltinamasis
- D. B.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. B. (D. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. , Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. B. 2019 m. rugpjūčio 18 d. apie 2.00 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto su savo broliu V. B. metu, 3 kartus kumščiu smogė V. B. į veidą, padarydamas kraujosruvas abiejų akių srityse su muštine žaizdele dešinio antakio srityje, kairio nosikaulio bei abipus žandinių ančių sienelių lūžius, t. y. sužalojimus vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. B. kaltę pripažino ir paaiškino, jog jis atvažiavo pas brolį. Jis (brolis) jam (D. B.) koją buvo sulaužęs, atvyko jam (broliui) paaiškinti, buvo išgėręs, nesusivaldė ir jam (broliui) kelis kartus trenkė. Jei nebūtų išgėręs, taip nebūtų nutikę. Brolis neturi pretenzijų. Broliui atlygino žalą. Su ligonių kasa kalbėjosi, kad atiduoti pusę, ne iš karto visą sumą. Ligonių kasa nesutiko, nes suma per maža. Dirba nuo praėjusio mėnesio. Jam antstoliai nuskaičiavo pinigus, nes turi kitų įsiskolinimų. Kitą mėnesį užsidirbs ir padengs. Ligonių kasa nesutiko dalimis, kad jis (D. B.) sumokėtų, nes suma per maža. Kaltę pilnai pripažįsta. 550 Eur gauna į rankas. Kitą mėnesį galės sumokėti. 241 Eur atskaičiuoja antstoliai. Gyvena su broliais. Kaltę pripažįsta pilnai. Labai gailisi.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Iš byloje, esančio nukentėjusiojo V. B. apklausos matyti, kad nori pateikti galutinius ir tikslius parodymus, nes pirmutiniai parodymai buvo netikslūs. Jis įvykio metu buvo pakankamai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl ne viską tiksliai prisimena. Dabar daugmaž viską prisimena, todėl nori padėti tyrimui, kad šis tyrimas būtų pabaigtas kuo skubiau. Pagrindinis jį sumušęs asmuo yra brolis D. B.. Brolis D. B. įvykio metu buvo atvykęs į namą, kuriame jis gyvena, t. y. (duomenys neskelbtini). Kilusio konflikto metu jis su broliu išėjo atskirai į virtuvę, kur pastarasis apie 3 kartus rankų kumščiais, tikrai nepasakys kokios rankos, sudavė jam į veidą, pataikydamas į kairę akį, dešinės akies sritį. Brolis D. B. atvažiavo lygtais su 2 vaikinais, vieno atsimena vardą – T. ar T., bet nei jis, nei kitas vaikinas nebuvo užėję į virtuvę, jo nemušė, jie nieko nedarė. Jis berods iš virtuvės grįžo prie visų į kambarį, todėl jie galėjo matyti, kad jo veidas patinęs. Konfliktas žodinis tarp jo ir D. B. kilo dėl mamos H., kurią anksčiau jis buvo pastūmęs. Visus 3 smūgius jam smogė brolis D. B.. Niekas kitas jo nemušė. Ankstesnėje apklausoje berods nurodė, kad jam sudavė T., bet to nebuvo, nes kaip minėjo, įvykio metu buvo neblaivus, todėl visko gerai neprisiminė. Gal T. kažką pasakė, bet tikrai nemušė. Kitas vaikinas, jo vardo dabar tikrai neprisimins, iš viso nieko nedarė. Atsimena, kad jam pasidarė bloga, galimai nuo sumušimo ir, kad buvo neblaivus. Kiek atsimena, D. B. su savo draugais jau ruošėsi išvažiuoti ar jau jie buvo išvažiavę, kai jis parkrito ant grindų. Prie jo tuo metu priėjo namuose buvęs jo kitas brolis J. B., kuris bandė jį gaivinti, padėjo atgauti sąmonę, pylė vandenį. Broliui D. B. pretenzijų neturi, nes berods kitą dieną, ar tos pačios dienos dieną, nes įvykis buvo naktį, jis su broliu D. B. buvo susitikęs. Brolis davė 100 Eur ar net daugiau. Atsimena, kad net parašė raštelį, kad broliui ir kitiems asmenims jokių pretenzijų neturi. Jo, kaip nukentėjusiojo, pozicija šiame tyrime būtų ta, kad, kaip minėjo, jį sumušė brolis D. B., suduodamas 3 smūgius kumščiais į veido sritį. Brolis su juo atsiskaitė, atsiprašė, todėl jam atleido, jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio broliui D. B. nereikš, esant galimybei prašo šį tyrimą nutraukti jiems susitaikius. Broliui J. B. išviso jokių pretenzijų neturi, nes pastarasis jo nemušė. Tegul brolis D. B. apmoka už suteiktas med. paslaugas. Sutinka parodyti ir paaiškinti, savo šiuos galutinius ir tikslius parodymus parodymų patikrinimą vietoje metu (b. l. 46-48);
Iš byloje, esančio liudytojos G. B. apklausos matyti, kad gyvena pastoviai pažymoje nurodytu adresu. (duomenys neskelbtini) gyvena jos brolis V. B. ir mama H. B.. 2019 m. rugpjūčio mėnesį šiuo adresu pastoviai gyveno jos brolis V. B.. Mama tuo metu ten negyveno, ji gyveno Vilniuje. Brolis J. B. irgi lankydavo brolį V. B.. Jai išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus, nes, kaip supranta, įtariamasis šioje byloje yra jos brolis. Žino, kad brolis V. B. yra parašęs policijai pranešimą, kad buvo sumuštas ir jį sumušė jam artimi žmonės. Tą pačią dieną, kai buvo sumuštas brolis V. B. (jis buvo sumuštas nakties metu), ji po pietų su savo draugu atvažiavo į tuos namus. Juose buvo broliai V. B. ir J. B.. V. B. aiškiai matėsi, kad yra sumuštas, t. y. brolio veidas buvo sumuštas. Paklausus jo, kas jį sumušė, jis negalėjo atsakyti. Paklausus brolio J. B., tas irgi nieko negalėjo paaiškinti. Tiek V. B., tiek J. B. buvo pavartoję alkoholio. Ji su draugu V. B. nuvežė jį į Santariškių ligoninę, kur medikai liepė dėl dantų sužalojimų važiuoti į Žalgirio ligoninę. Po medikų apžiūros V. B. nuvežė pas draugus į Nemenčinę. V. B. neprasitarė, kas jį sumušė. Tik vėliau brolis paminėjo, kad buvo sumuštas kito jos brolio D. B., kuris įvykio dieną buvo ne vienas, o su savo draugais A. ir T. Nori tik paminėti, kad su savo broliais – V. B. ir J. B. ji bendrauja gerai, santykiai geri, o su broliu D. B. nelabai bendrauja, tik žino, kad jis gyvena Nemenčinėje. Jį susitikus tik pasisveikina ir tiek. D. B. vienas iš geriausių draugų ir yra A., kurio pavardė berods J. Kiek žino, jis irgi gyvena Nemenčinėje (b. l. 63-65);
Iš byloje, esančio liudytojo T. Ž. apklausos matyti, kad D. B. pažįsta, nes kartu su juo dirbo. Nieko blogo neįtardamas sutiko su juo nuvažiuoti, kaip jis minėjo, pas jo brolį vardu V. B., gyvenantį kažkur už Nemenčinės. Tai buvo 2019 m. berods rugpjūčio mėnesio viduryje. Tą dieną jis buvo vakare užvažiavęs pas D. B. į Nemenčinę, kur, kaip minėjo, jis pasiūlė nuvažiuoti pas savo brolį V. B.. Jis neklausė kokiu tikslu, D. B. nori nuvažiuoti pas brolį. Jis su jam priklausančiu motoroleriu su D. B. ir važiavo berods į (duomenys neskelbtini). Pakeliui, netoli to kaimo, sutiko bent jau jam nepažįstamą vaikiną, kurį pavežė iki kaimo. Atsimena, kad jau buvo vakaras ar tai nakties metas, kai atvyko į tuos namus. Tą šeimą kažkiek pažinojo, nes buvo padėjęs atvežti D. B. statybines medžiagas. Iš nuogirdų girdėjo, kad tas brolis, o būtent V. B. kažką buvo padaręs mamai, kažką su ranka. Tuose namuose minimos moters nebuvo. Ten buvo D. B. brolis V. B. ir kitas brolis J. B.. Kažkokiu tai momentu broliai D. B. ir V. B. buvo nuėję į virtuvę, kaip suprato kalbėjosi, aiškinosi santykius. Nori patikslinti, kad atvykus į tuos namus V. B. jau buvo pakankamai pavartojęs alkoholio, nes jiems besėdint, jis ir kurstė konfliktą. Kai kalba užėjo apie jų mamą, broliai nuėjo aiškintis savo santykių į virtuvę. Maždaug po 5 minučių, jiems grįžus iš virtuvės pastebėjo pas V. B. ar tai praskeltą, ar tai patinusią lūpą. Dar atsimena, kad kažkiek pabuvus jie išvažiavo atgal pas D. B.. Jis V. B. nemušė, nesudavė jam nei vieno smūgio. Atsimena, kad brolis, tai yra V. B. dar prieš išvažiuojant atsiprašė savo brolių – D. B. ir J. B., kaip suprato, už savo poelgį dėl jų mamos. Sugrįžus pas D. B., jis liko pas jį nakvoti. Atsimena, kad dar tą pačią dieną, dienos bėgyje, V. B. buvo atvykęs į Nemenčinę, kur D. B. jam perdavė 100 eurų, nes V. B. tuos pinigus norėjo gauti kaip kompensaciją. Matė, kaip V. B. parašė kažkokį tai lapelį, kad niekam pretenzijų neturi. Tikrai gali partvirtinti, kad V. nemušė, kaip tik broliams prie stalo pradedant konfliktuoti, jau beveik susikibus, jis juos išskyrė. Niekas iš V. B. nesityčiojo (b. l. 67-69);
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2019 m. gruodžio 13 d. vadovaujantis BPK 187 straipsnio nuostatomis J. B. buvo pareikštas įtarimas padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Jis kaltu dėl jam pareikšto įtarimo prisipažino iš dalies ir apklausos metu parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 17 d. į 2019 m. rugpjūčio 18 d. nakvojo pas savo brolį V. B. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Buvo savaitgalis, jis padėjo broliui daryti remontą namuose, kur jis gyvena su tėvais. Naktį, kiek buvo valandų nežiūrėjo, miegojo, išgirdo triukšmą. Nuėjo į koridorių, kur pamatė, kad atvažiavo brolis D. B. su 2 nepažįstamais vaikinais, kurių nei vardų, nei pavardžių nežino. Tėvų namuose tuo metu nebuvo. Matė, kad D. B. kelis kartus trenkė V. B.. Paklausė, dėl ko D. B. jį muša. D. B. atsakė, kad dėl motinos. V. B. sulaužė motinai koją ir ji guli ligoninėje. Kiek kartų ir kur tiksliai sudavė D. B. V. B., neįsidėmėjo. Išėjo į kitą kambarį, todėl kas buvo toliau nematė, tik girdėjo, kad jie visi tarpusavyje kalbėjosi. Ar V. B. nukrito ant grindų nematė, negirdėjo. Vėliau pamatė, kad D. B. ir 2 nepažįstami vaikinai nuėjo į kambarį. Tuomet jis nuėjo į koridorių ir pamatė, kad ant grindų guli V. B.. Dar nori pasakyti, kad tiek jis, tiek V. B. vakare gėrė alų, todėl abu buvo neblaivūs. V. B. buvo sąmoningas. Priėjęs savo kojomis nestipriai suspaudė V. B. galvą ir užsuko jam už nugaros ranką. Negali paaiškinti, kodėl taip padarė, buvo neblaivus. Tuomet nuėjo į kambarį, kur buvo D. B. su 2 vaikinais. Jie visi išgėrė alaus. V. B. taip pat pakvietė. Jis atėjo, atsisėdo, bet alaus negėrė. Matė, kad V. B. prie antakio buvo kraujas. Kraujosruvų jo veide nematė. Po pusvalandžio D. B. su 2 vaikinais išvažiavo, o jis nuėjo miegoti. V. B. irgi. V. B. jokių pretenzijų neišsakė. Ryte atsikėlė ir tęsė remonto darbus. V. B. dirbo lauke, o jis viduje. Apie 12-14 val. išėjęs į lauką pamatė, kad V. B. nėra. Paklausė netoli buvusio kaimyno, ar jis matė V. B.. Kaimynas atsakė, kad jį sesuo su draugu išvežė į ligoninę. Kaimyno vardo ir pavardės nežino. Jis baigė remonto darbus ir išvažiavo namo į Vilnių. Iš V. B. žino, kad jį į ligoninę nuvežė G. B. ir jos draugas V. Ž.. 2020 m. gegužės 13 d. ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-35775-19 J. B. atžvilgiu buvo nutrauktas vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis (b. l. 79-81);
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu V. B. buvo pripažintas nukentėjusiuoju (b. l. 24);
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusysis V. B. savo 2020 m. gegužės 8 d. duotus parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu bei parodė, kokiomis aplinkybėmis, jį 2019 m. rugpjūčio 18 d. sužalojo brolis D. B. (b. l. 50-54);
Iš byloje esančio 2019 m. rugpjūčio 19 d. raštelio pavadinto ,,susitaikymas“ matyti, kad V. B. neturi jokių pretenzijų nei T., nei D. B., nei A., nes jie susitarė dėl žalos atlyginimo. Jam sumokėta 100 eurų (b. l. 88);
Iš byloje esančio 2019 m. lapkričio 5 d. apžiūros protokolo matyti, kad Teismo medicinos ekspertas – specialistas V. K., susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei V. B. medicininiais dokumentais, davė išvadą, kad V. B. po 2019 m. rugpjūčio 18 d. įvykio nustatyta: kraujosruvos abiejų akių srityse su muštine žaizdele dešinio antakio srityje, kairio nosikaulio bei abipus žandinių ančių sienelių lūžiai. Sužalojimai galėjo būti padaryti nuo dviejų ar trijų trauminių poveikių ir būdingi smūgių sudavimams (mažiausiai vienas – į kairės akies sritį; vienas arba du – į dešinę akies/veido sritį). Sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą dėl veido kaulų lūžių, tiek visumoje, tiek atskirai (b. l. 34-35);
Iš byloje esančio Vilniaus aps. VPK Vilniaus r. PK 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjos D. V. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad tikslinant Santarų ligoninės slaugytojos L. pranešimą ROIK Nr. 0119000439758 buvo nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 18 d. apie 2.00 val. nakties (duomenys neskelbtini), namuose buvo sumuštas V. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuris dėl patirtų sumušimų 2019 m. rugpjūčio 18 d. 18.30 val. kreipėsi į Santarų ligoninę ir jam buvo nustatytas smegenų sukrėtimas, skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžimas, nosies kaulo lūžimas. V. B. paaiškino, kad jį sumušė broliai J. B. ir D. B. bei pažįstami A. J. ir T. Ž. (b. l. 1-3);
Iš byloje esančio įvykio vietos su fotolentele apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros atlikimo vieta – (duomenys neskelbtini), apžiūros objektas – namo patalpos. Įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Į įvykio vietą važiuojama Nemenčinė – Sužionys pagrindiniu keliu tiesiai 10 km iki Raistelio k. ir nuo pagrindinio kelio pasukama į kairę. Važiuojama tiesiai miško – lauko keliu 3.60 km iki (duomenys neskelbtini). Įvažiavus į (duomenys neskelbtini), važiuojama kaimo keliu 200 m iki įvykio vietos. Gyvenamasis namas nuo (duomenys neskelbtini), pagrindinio kelio yra dešinėje pusėje. Namas vieno aukšto, baltų plytų, stogas padengtas pilkos spalvos šiferiu. Namas neaptvertoje teritorijoje, įėjimas į namą iš kiemo pusės. Įėjimo durys metalinės, rudos, užėjus patenkama į patalpą – remontuojamą virtuvę. Grindys dalinai išardytos, dešinėje yra pečius, kuris taip pat dalinai išardytas, šalia jo guli statybinės medžiagos, įvairūs daiktai, kibirai. Grindys purvinos, dulkėtos nuo statybinių medžiagų. Iš virtuvės patenkama į patalpą – remontuojamą kambarį. Kambario kairėje nuo įėjimo, šalia lango stovi dujinė viryklė, kambario dešinėje nuo durų palei sieną stovi lova. Kambarys yra pereinamasis, be durų, sienos – plytų, grindys purvinos, dulkėtos nuo statybinių medžiagų. Iš kambario patalpos patenkama į kitą kambario patalpą. Dešinėje nuo įėjimo yra pečius. Dešiniajame kambario kampe palei sieną stovi kampinė lova. Kambario kairėje prie lango stovi virtuvinė spintelė su įmontuota kriaukle, šalia jos kėdė ir stalas. Kambario grindys taip pat dulkėtos, purvinos nuo statybinių medžiagų. Apžiūrint įvykio vietą visose namo patalpose yra atliekami remontai, aplinka netvarkinga, dulkėta. Apžiūrėjus įvykio vietą pėdsakų, tinkamų fiksavimui, neaptikta (b. l. 9-12).
Dėl veikos kvalifikavimo
BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-247-788/2017). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo D. B. kaltė, jog jis nesunkiai sutrikdė sveikatą savo artimam giminaičiui – broliui V. B., visiškai įrodyta. Kaltinamojo įvykdytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktas) yra tyčinis, baigtas nusikaltimas, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Nusikalstamą veiką D. B. padarė tiesiogine tyčia, kadangi suvokė pavojingą savo veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veiksmų kils pavojingi padariniai (bus sužalotas nukentėjusysis V. B.) ir tokių padarinių norėjo (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 29 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-655-870/2018). Padariniai sukelti broliui V. B. (vadovaujantis BPK 38 straipsnio nuostatomis), dėl ko buvo nustatytas nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojantis požymis. Kaltinamasis savo kaltę prisipažino. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę patvirtina nukentėjusio V. B., liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys bei kiti įrodymai, ištirti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka. Taigi, teismas įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog jų visiškai pakanka išvadai, kad D. B. 2019 m. rugpjūčio 18 d. apie 2.00 val. nesunkiai sutrikdė sveikatą savo artimam giminaičiui – broliui V. B., todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Dėl bausmės skyrimo
D. B. padarė apysunkią nusikalstamą veiką. Jo atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis praeityje nėra teistas, tačiau yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip nepilnametis (b. l. 98-99), baustas už 2 administracinius nusižengimus, paskirtų baudų nėra sumokėjęs (b. l. 100-101), todėl teismo vertinimu, jog BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtis nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bus įgyvendinta paskyrus vienintelę straipsnio sankcijoje numatyta terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnį ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, teismas mano, jog nagrinėjamu atveju gali būti taikomas BK 75 straipsnis. Taikant BK 75 straipsnio nuostatą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, socialiniai ryšiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-536/2014). Nagrinėjamu atveju, teismas atsižvelgia, kad D. B. yra jauno amžiaus, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą tyčia, ankščiau nėra teistas. Taip pat teismas atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, o būtent į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi, atsiprašė nukentėjusio, atsiskaitė su nukentėjusiuoju. Todėl teismo nuomone, išsaugojus teigiamus socialinius ryšius, bausmės tikslai gali būti pasiekti greičiau ir efektyviau, nei izoliavus kaltinamąjį nuo visuomenės. Atsižvelgiant į tai kas pasakyta, teismo manymu, yra pakankamas pagrindas atidėti bausmės vykdymą, kartu paskiriant įpareigojimus, kurie padėtų kaltinamajam tinkamai integruotis į visuomenę ir susilaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų.
Dėl civilinio ieškinio
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. Pagal BPK 110 straipsnio 1 dalį civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-18-693/2019). Nagrinėjamoje byloje civiliniu ieškovu pripažintina Vilniaus teritorinė ligonių kasa – ieškinio suma 158,47 Eur Šioje baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kalto asmens (nagrinėjamu atveju iš D. B.) PSDF biudžetui padarytą 158,47 Eur žalą už V. B. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (b. l. 14-15). Kaip nustatyta dėl kaltinamojo D. B. veiksmų nukentėjusysis V. B. buvo gydomas sveikatos priežiūros įstaigose (b. l. 15-16). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, todėl ieškinys pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas, priteisiant šią sumą iš kaltinamojo D. B. (Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 30 straipsnio 1 punktas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.279 straipsnio 1 dalis). Kaltinamajam D. B. nustatytinas 6 (šešių) mėnesių terminas žalai atlyginti.
Šioje byloje paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
D. B. ( D. B.) pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir nubausti laisvės atėmimo bausme 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. B. paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.
Pritaikyti BK 75 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 5, 6, 10 punktus, ir D. B. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant: tęsti darbą, netekus darbo užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš D. B. 158,47 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt aštuonis eurus 47 ct) (Valstybinė ligonių kasa, Ž. Liauksmino g. 6, Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita LT217300010002484333, AB bankas “Swedbank”, banko kodas 73000), žalą atlyginti per 6 (šešis) mėnesius.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.