- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-10-29
- Bylos Nr.
- 1A-655-870/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03076-2018-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Liudvinavičienė, Alenas Piesliakas, Stasys Lemežis
- Nuteistasis
- A. M.
- Nukentėjusysis
- A. Š.
- Advokatai
- Gediminas Skaistys
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Lemežio, Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aleno Piesliako,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro Renaldo Budrio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, paskiriant jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pagal 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, paskiriant 1 metų laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, paskiriant jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, ir galutinė bausmė A. M. paskirta – laisvės atėmimas 2 metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant A. M. įsiteisėjus nuosprendžiui nedelsiant įsidarbinti ir dirbti visą nuosprendžio vykdymo laiką. Darbo praradimo atveju nedelsiant registruotis darbo biržoje; visą šio nuosprendžio vykdymo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; visą šio nuosprendžio vykdymo laikotarpį nevartoti alkoholinių gėrimų bei kitų psichiką veikiančių medžiagų, jei pastarųjų nėra paskyręs gydytojas.
Laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, į paskirtą bausmę nurodyta įskaityti laikinojo sulaikymo laikotarpį nuo 2018 m. sausio 17 d. iki 2018 m. sausio 19 d. (dvi dienas).
Iš A. M. priteista 43,34 Eur Vilniaus teritorinei ligonių kasai dėl nukentėjusiosios A. Š. gydymosi išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. A. M. nuteistas už tai, kad jis nežymiai sužalojo savo šeimos narę tokiomis aplinkybėmis: jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2018 m. sausio 17 d., apie 18.40 val. tuometinės sugyventinės A. Š. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu stumdė pastarąją ir kumščiais keletą kartų sudavė jai į galvą, sukeldamas fizinį skausmą.
2. A. M. taip pat nuteistas už tai, kad jis nesunkiai sužalojo žmogų bei grasino nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas: jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2018 m. vasario 28 d., apie 18 val. tuometinės sugyventinės A. Š. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu ją stumdė ir kumščiais sumušė smūgiuodamas A. Š. į galvą, pilvą, nugarą, krūtinę ir kitas kūno vietas, be to, laikydamas peilį ties A. Š. širdimi ir pasakęs „tu negyvensi“ ne mažiau kaip tris kartus dūrė jai į koją. Šiais veiksmais A. M. padarė A. Š. plaštakos, šlaunų odos nubrozdinimus, nugaros, krūtinės, pilvo poodines kraujosruvas, dešinės šlaunies durtinę - pjautinę žaizdą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras Renaldas Budrys prašo už BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos veikos padarymą A. M. skirti 2 metų laisvės atėmimo bausmę; už 140 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymą – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; už BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą – 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir 145 straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir A. M. paskirti subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, nuosprendžiu paskirtą bausmę už nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 145 straipsnio 1 dalyje, padarymą subendrinti iš dalies sudedant su paskirta bausme pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, ir A. M. skirti galutinę bausmę – 2 metus 2 mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant A. M. pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nuosprendžio vykdymo laikotarpiu nevartoti alkoholinių gėrimų bei kitų psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 72² straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 9 mėnesių trukmės dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Kitą nuosprendžio dalį prašo palikti nepakeistą.
4. Prokuroro teigimu, skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas parinko teisingą bausmės rūšį, tačiau paskirdamas atitinkamas bausmes, parinkdamas bausmių bendrinimo būdą, netinkamai pritaikė BK 41, 54, 63, 75 straipsnių nuostatas ir neteisingai paskyrė bausmę A. M..
5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. M. anksčiau teistas du kartus, taip pat ir už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą. Nors skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu teistumas jau yra išnykęs, A. M. padarytos nusikalstamos veikos vėl yra susijusios su smurtinio pobūdžio pastarojo veiksmais. BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 145 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos susijusios su peilio panaudojimu ar grasinimu panaudoti peilį, ir yra itin pavojingos. Prokuroro įsitikinimu, byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad A. M. yra nelinkęs pasitaisyti, piktnaudžiauja alkoholiu, daro vis pavojingesnes nusikalstamas veikas. Siekiant asmenį teisingai nubausti, sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, galima tik skyrus griežtas bausmes, kurių dydis turėtų būti artimas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytų veikų sankcijose nustatytiems bausmių vidurkiams. Tuo tarpu, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, A. M. už BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos veikos padarymą skirdamas 1 metų laisvės atėmimo bausmę, netinkamai įvertino pastarojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį.
6. Prokuroras akcentuoja, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į BK 41 straipsnyje suformuotus principus, įvertina BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. A. M. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, už kurio padarymo straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo iki 5 metų bausmė. Veika tyčinė, baigta, asmuo prieš tai du kartus teistas, baustas administracine tvarka, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Pažymėjo, kad kaltę nuteistasis pripažino iš dalies, kas rodo, jog pastarasis nėra linkęs taisytis ir kritiškai vertinti savo veiksmų, taigi nėra ir pagrindo švelninti bausmę BK 61 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais. Be to, būtina atsižvelgti ir į nusikalstama veika sukeltus padarinius. Prokuroro manymu, švelnios bausmės A. M. paskyrimas prieštarautų teisingumo principui, visuomenės teisėtiems lūkesčiams ir teismų praktikai.
7. Prokuroro nuomone, veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 145 straipsnio 1 dalyje, sudaro idealiąją sutaptį, ir teismas, bendrindamas bausmes, skirtas pagal nurodytus BK straipsnius, turėjo taikyti bausmių apėmimą. Tokiu būdu, A. M. buvo paskirta neteisinga bausmė, neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, pasirinkta neteisinga bausmių bendrinimo tvarka, kas taip pat sudaro pagrindą nuosprendį pakeisti.
8. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas pagrįstai taikė BK 75 straipsnio nuostatas, tačiau, įvertinus A. M. asmenybę, jo padarytų veikų pavojingumą, siekiant jį sulaikyti nuo naujų veikų darymo, paveikti nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas per trumpam laikui.
9. Prokuroras taip pat prašo nuteistajam paskirti BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Tokios priemonės skyrimo būtinumą motyvuoja tuo, kad veikų pobūdis yra smurtinis, jos padarytos prieš šeimos narį.
10. Teismo posėdžio metu prokuroras palaikė apeliacinio skundo argumentus ir prašė skundą tenkinti. Nuteistasis nurodė kaltę pripažįstantis, prašo duoti šansą pasitaisyti, savo pozicijos dėl prokuroro apeliacinio skundo argumentų neišsakė. Nuteistojo gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, bendrinant bausmes, paskirtas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir 145 straipsnio 1 dalį, taikyti bausmių apėmimą. Neprieštaravo dėl BK 72² straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
11. Baudžiamojoje byloje nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, A. M. veiksmų kvalifikavimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 145 straipsnio 1 dalį. Prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą paskirta bausme, vertindamas ją kaip per švelnią. Taip pat prašo taikyti ilgesnį laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą, skirti 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, taip pat prašo bausmes, paskirtas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą bendrinti apėmimo būdu.
12. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, prokuroro apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymą, bei bendrindamas paskirtąsias bausmes pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 145 straipsnio 1 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keistinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 1, 2 punktuose numatytais pagrindais.
Dėl bausmės pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą dydžio nustatymo
13. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu pripažinęs A. M. kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, skyrė jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir į tai, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, į kaltininko asmenybę. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas A. M. kaltu pripažino dėl trijų nusikalstamų veikų padarymo, sprendė, jog kaltininkui skirtina laisvės atėmimo bausmė, tačiau nepateikė jokių motyvų, kuriais vadovaujantis nustatytinas bausmių dydis už kiekvieną iš padarytų nusikalstamų veikų.
14. Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas netinkamai vertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pažeisdamas BK 54 straipsnio 2 dalies, 61 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
15. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
16. Vertinant nuteistojo asmenybę, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad dėl A. M. veiksmų (grasinimų, fizinio smurto naudojimo), taip pat tarpusavio konfliktų 2015 m. gruodžio 20 d. - 2018 m. kovo 3 d. laikotarpiu fiksuota per dvidešimt nukentėjusiosios A. Š. pranešimų policijai (t. 1, b.l. 33-36), iš ko matyti, kad judviejų tarpusavio santykiai yra pakankamai konfliktiški, dėl nederamo nuteistojo elgesio A. Š. dažnai kreipiasi pagalbos į teisėsaugos institucijas. Be to, 2013 m. liepos 26 d. nuosprendžiu A. M. buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl to, kad, būdamas neblaivus, sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai A. Š. bei nežymiai sutrikdė pastarosios sveikatą (dvi nusikalstamos veikos) (t. 1, b.l. 93-95). Nors, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, teistumas už šias padarytas nusikalstamas veikas yra išnykęs ir tokios aplinkybės negali tapti reikšmingos nustatant bausmės dydį, tačiau tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kaip linkusį nesilaikyti teisės aktais reguliuojamo elgesio taisyklių. Jis kritiškai savo elgesio nevertina, ne tik smurtauja prieš moterį, su kuria kartu gyveno reikšmingą laiką tarpą (nuteistasis pirmosios instancijos teisme parodė, kad su A. Š. kartu gyveno 5-6 metus), tačiau jo daromos veikos sunkėja. Akivaizdu, kad švelnesnės bausmės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, kadangi jis ir vėl nusikalto, šį kartą ne tik sukeldamas buvusiai sugyventinei fizinį skausmą, tačiau ir, grasindamas nužudyti, panaudojo peilį, taip sukeldamas A. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
17. Nuteistojo A. M. įvykdytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktas) yra tyčinis, baigtas nusikaltimas, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Nusikalstamą veiką A. M. padarė tiesiogine tyčia, kadangi suvokė pavojingą savo veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veiksmų kils pavojingi padariniai (bus sužalota nukentėjusioji) ir tokių padarinių norėjo. Padariniai buvo sukelti tuometinei A. M. sugyventinei (vadovaujantis BPK 38 straipsnio nuostatomis, asmenys, kurie bendrai gyvena neįregistravę santuokos, laikomi šeimos nariais), dėl ko buvo nustatytas nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojantis požymis. Pirmosios instancijos teismas nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos veikų padarymui. Akivaizdu, jog alkoholio vartojimas turi reikšmingą įtaką nuteistojo elgesiui. Tiek iš jo ankstesnio teistumo (pagal BK 140 straipsnio 1 dalį), tiek iš policijos sistemoje fiksuotų duomenų matyti, kad konfliktai tarp A. M. ir jo buvusios sugyventinės kyla jam būtent esant neblaiviam. Kaip matyti iš Sodros duomenų bazės išrašo, A. M. nuo 1997 m. iki nuosprendžio priėmimo dirbo tik epizodiškai, kiekvienoje darbovietėje po 1-3 mėnesius, trumpais, paprastai vieno mėnesio, laikotarpiai vykdė individualią veiklą (t. 1, b.l. 113). Šiuo metu niekur nedirba, darbo biržoje neregistruotas (t. 1, b.l. 114). Baustas administracine tvarka už Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais, nedidelius viešosios tvarkos pažeidimus esant neblaiviam (2018 – 2016 padaryta per 20 administracinių nusižengimų) (t. 1, b.l. 100-112).
18. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta nusikalstama veika, kaip minėta, priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, įstatymo sankcijoje numatyta iki 5 metų laisvės atėmimo bausmė, taigi jos vidurkis yra 2,7 m. Šiuo konkrečiu atveju, įvertinus tai, kad buvo nustatyta viena A. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių konstatuota nebuvo, taip pat įvertinus neigiamai jo asmenybę charakterizuojančiuos duomenis, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra teisinio pagrindo nuteistajam už aptariamą veiką bausmės dydį nustatyti artimesnį minimaliam, kadangi toks bausmės dydis nebus pakankamai efektyvus, norint sulaikyti nuteistąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, jis nebuvo pakankamai nubaustas ir nebus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Prokuroro skundas šioje dalyje yra tenkinamas ir A. M. už BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos veikos padarymą, atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, skirtina 2 metų laisvės atėmimo bausmė.
Dėl bausmių bendrinimo
19. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo bausmes, skirtas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir 145 straipsnio 1 dalį, bendrinti taikant bausmių apėmimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks prokuroro prašymas yra pagrįstas, tokį bausmių bendrinimo būdą prašė taikyti ir nuteistojo gynėjas. Teismų praktikoje ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2010, 2K-P-78/2012, 2A-7-4-699/2015, 2K-329-976/2017). Ideali nusikalstamų veikų sutaptis gali būti ir tada, kai, įgyvendinant vieningą sumanymą, padaromos kelios skirtinguose BK straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos, kurios iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) viso kaltininko sumanymo įgyvendinimo dalys, šios veikos padaromos viena po kitos, per sumanymui įgyvendinti būtiną laiko tarpą (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92/2005, 2K-516/2005, 2K-477/2008, 2K-355/2009, 2K-P-78/2012, 2K-207/2013).
20. Pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad A. M. 2018 m. vasario 28 d., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, stumdė nukentėjusiąją, kumščiais sudavė pastarajai į galvą, pilvą, nugarą, krūtinę ir kitas kūno vietas, laikydamas peilį ties A. Š. širdimis sakė jai „tu negyvensi“, ir tuomet ne mažiau kaip tris kartus dūrė jai peiliu į koją. Matyti, kad nuteistojo veiksmus – smurtavimą bei grasinimus nužudyti, siejo bendra tyčia, šios veikos buvo padarytos iš esmės tuo pačiu metu, veiksmai sekė vienas po kito. Tai sudaro pagrindą spręsti, kad A. M. įvykdytos veikos sudarė idealią nusikalstamų veikų sutaptį, todėl bendrinant paskirtas bausmes pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 145 straipsnio 1 dalį, turėjo būti vadovaujamasi BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu. Skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).
Dėl bausmės vykdymo atidėjimo termino
21. Prokuroras prašo nustatyti ilgesnį subendrintos laisvės atėmimo bausmės terminą, t.y. paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams. Vadovaujantis 75 straipsnio nuostatomis, asmeniui, nuteistam ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Nagrinėjamu atveju, nors pirmosios instancijos teismas nustatydamas bausmės vykdymo atidėjimo termino, jo trukmės nemotyvavo, teisėjų kolegijos vertinimu, minimalius vienerių metų terminas yra optimalus ir pakankamas, atsižvelgiant tiek į nuteistojo asmenybę, tiek ir į padarytų veikų pavojingumą. Kaip minėta, A. M. nuteistas už vieno apysunkio ir dviejų nesunkių nusikaltimų padarymą. Šias veikas jis padarė turėdamas išnykusį teistumą, taigi buvo teisiamas kaip pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vienerių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas yra pakankamas, siekiant įvertinti jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių veiksmingumą bei padaryti teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui, siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų tikslų. Toks bausmės vykdymo atidėjimo terminas nepažeis teisingumo principo įgyvendinimo bei nukentėjusiosios lūkesčių.
Dėl BK 72² straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo
22. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo asmenybę, A. M. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sprendžia, kad prokuroro prašymas taikyti BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę bei įpareigoti A. M. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, yra pagrįsta. Kaip minėta, A. M. padarė nusikalstamas veikas savo šeimos nariui (veikų padarymų metu pastarasis ir A. Š. buvo sugyventiniai). Už tokio pobūdžio veikas nuteistasis jau buvo teisiamas ir anksčiau. Taigi atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, jam skirtina papildoma baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktu,
nusprendžia:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro Renaldo Budrio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendį:
A. M. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymą skirti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes, skirtas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 145 straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir subendrintą bausmę A. M. paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, prie subendrintos bausmės, paskirtos pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 145 straipsnio 1 dalį, pridėti dalį pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės (2 mėnesius) ir galutinę subendrintą bausmę A. M. paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 72² straipsniu, skirti A. M. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 9 (devynis) mėnesius nuo šios nutarties priėmimo dienos.