Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-548-1040/2022 pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovui M. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo ir pagal M. K. priešieškinį ieškovei E. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių taikymo, trečiasis asmuo Swedbank, AB, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovui M. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo ir pagal M. K. priešieškinį ieškovei E. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių taikymo.

10. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad sprendžiant ieškovės prašymą turi būti atsižvelgta ne į tėvų, kurie pagal įstatymą lygūs, bet į vaiko interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Rezoliucinė dalis

12. Teismas nustatė, kad šalių nepilnametė dukra yra (duomenys neskelbtini). Šalių dukra, mokydamasi (duomenys neskelbtini) klasėje, papildomai lankėsi (duomenys neskelbtini) (4 popamokinius užsiėmimus). Tuo metu dukrai pasireiškė (duomenys neskelbtini) (2020 m. gruodžio 30 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas Nr. 1TSD-4524). Dukra lankė (duomenys neskelbtini). Šeimai nuo 2020 m. gruodžio 11 d. taikoma atvejo vadyba, šalių tarpusavio santykiai konfliktiški. Šiuo metu šalių nepilnametė dukra lanko 8 skirtingus popamokinius užsiėmimus po kelis kartus per savaitę kiekvieno (6 mokykloje: (duomenys neskelbtini); 2 po mokyklos, į kuriuos turi būti nuvežama ((duomenys neskelbtini))). Vaiko sulėtėjusį tempą ir nuovargį pastebėjo nepilnametės mokytoja, elektroniniame laiške nurodžiusi susirūpinimą dėl tokio įtempto vaiko tempo popamokinėje veikloje, kuris, jos vertinimu, nėra į naudą, bei nurodė, kad ne daugiau nei 2 būreliai yra optimalus variantas sveikam vaiko vystymuisi (2021 m. spalio 15 d. R. V. laiškas).

13. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju dėl tokio įtempto vaiko popamokinės veiklos grafiko ne tik nukenčia tiesioginis vaiko bendravimas su tėvu nutartyje numatytu laiku pilna apimtimi, kadangi vaikas jo bendravimo darbo dienomis metu lanko po tris popamokinius užsiėmimus, į vieną iš kurių turi būti nuvežamas atsakovo darbo metu, tačiau ir pagal vaiko amžių (pastebimą nuovargį net tretiesiems asmenims,) yra neproporcingai jo jėgoms ir galimybėms užkraunama papildoma popamokine veikla, kuri neprisideda prie stabilios ir saugios vaiko psichologinės aplinkos kūrimo.

14. Teismas nurodė, kad dėl vaiko užimtumo užklasinėje veikloje atsakovas realiai su vaiku darbo dienomis bendrauja vos 1,5 val. Teismas nesuabejojo atsakovo argumentais, kad dukra po tokios intensyvios popamokinės veiklos neturi motyvacijos daryti namų darbų, būna pavargusi, mieguista.

15. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos aplinkybės, kad dukrai po susitikimų su tėvu būna sunku susikaupti kitą dieną mokykloje, ji nebūna spėjusi atlikti visų namų darbų, iš tėvo grįžta nepamaitinta (kas tikėtinai yra sudėtinga įgyvendinti per 1,5 valandos su (duomenys neskelbtini)), yra susiję ne išimtinai su atsakovo veikimu ar neveikimu, o ir su vaiko intensyviu popamokinio ugdymo režimu.

16. Teismas sprendė, kad intensyvi mažamečio vaiko popamokinė veikla negali tapti prioritetu prieš bendravimą su skyriumi gyvenančiu tėvu, o ieškovės argumentai, kad atsakovas, bendraudamas su dukra darbo dienomis, neužtikrina dukters interesų, būrelių lankymo, namų darbų atlikimo, nelaikytini pagrindu minimalizuoti bendravimo tvarką ribojant tėvo bendravimą darbo dienomis. Tėvas turi užtikrinti vaiko saugumą, dukros popamokinę veiklą, rūpintis vaiko namų darbų atlikimu bei užtikrinti vaiko maitinimą jo buvimo su dukra laikotarpiu, tačiau skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos minimalizavimas negali būti taikomas ir suvokiamas kaip sankcija tėvui, o kartu ir vaikui.

17. Teismas nurodė, kad skirtingos tėvų nuomonės dėl vaiko ugdymo, auklėjimo ar kitais klausimais, kad tik tam tikro vieno iš tėvų pilnavertis dalyvavimas vaiko gyvenime jį ugdant, auklėjant, leidžiant laiką su juo yra atitinkantis vaiko interesus, nepatvirtina, kad kito iš tėvų toks dalyvavimas žalingas. Vaikui reikalingas abiejų tėvų rūpestis ir globa, o jų nuomonių skirtybės tik sudaro galimybes vaikui augti visapusiška pilnaverte asmenybe, tačiau tik tuo atveju, kai jos yra derinamos, prie jų taikantis ar reiškiant savo nuomonę, į kurią turėtų būti įsiklausoma. Ieškovė neįrodė objektyvių sąlygų, dėl kurių būtų pagrindas keisti nustatytą laikinąją tėvo bendravimo su dukra tvarką, juolab, atsakovas patvirtino, jog pagal savo darbo grafiką ir šiuo metu galiojančią bendravimo su vaiku tvarką jis turi galimybę bendrauti su dukra antradieniais ir ketvirtadieniais 2021 m. birželio 6 d. nutartyje numatytu laiku pasiimdamas dukrą iš mokyklos.

18. Teismas sprendė, kad prarastas ar susilpnėjęs vaiko ryšys su tėvu gali padaryti didesnę žalą vaiko, kaip visavertės asmenybės, vystymuisi nei trumpalaikis vaiko rutinos ir papildomo ugdymo sutrikdymas. Teismas sutiko su ieškove, kad būtina užtikrinti vaiko interesus ir stabilumą jo gyvenime, tačiau toks įtemptas popamokinės veiklos grafikas vaikui tam akivaizdžiai trukdo ir yra per didelis krūvis, kuris atima bendravimo su tėvu laiką.

19. Siekdamas sušvelninti vaiko rutinos neigiamą poveikį vaiko interesams (stabiliai aplinkai), teismas nutarė įpareigoti šalis sumažinti dukters lankomų popamokinių užsiėmimų apimtį iki dviejų būrelių. Laikinoji bendravimo tvarka turi užtikinti tiesioginio ir pastovaus ryšio su atskirai gyvenančiu tėvu nuolatinį palaikymą, todėl teismas įpareigojo šalis parinkti ir organizuoti nepilnametės dukters popamokinę veiklą tokiu būdu, kad kiekvienam iš tėvų tektų lygi (vienoda) pareiga jo buvimo su vaiku metu užtikrinti vaiko dalyvavimą popamokinėje veikoje. Teismo vertinimu, nebūtų teisinga, kad pareigą užtikrinti vaiko dalyvavimą popamokinėje veikloje turėtų tik motina, kuri yra dirbanti, ar tik tėvas savo bendravimo su dukra metu, t. y. teisinga ir protinga šią pareigą paskirstyti.

20. Teismas pažymėjo, kad tarpusavio geranorišku susitarimu, atsižvelgdami į nepilnamečio vaiko poreikius, interesus tėvai gali sutarti ir kitokią bendravimo ir su vaiku tvarką ir jo lankomų užsiėmimo kiekį bei intensyvumą.

21. Ieškovė E. K. pateikė atskirąjį skundą, prašydama pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartį ir įpareigoti ieškovę E. K. ir atsakovą M. K. parinkti ir organizuoti nepilnametės dukters B. K. popamokinę veiklą tokiu būdu, kad atsakovo bendravimo su dukra darbo dienomis laiku (antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 15.00 val. iki 20.00 val.) dukra lankytų ne daugiau kaip po vieną popamokinės veiklos užsiėmimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

21.1. Ginčas tarp šalių iš esmės kilo tik dėl dukters lankomų (duomenys neskelbtini) užsiėmimų, vykusių 2021 m. rugsėjo 6 d. teismo nutartimi atsakovui nustatyto bendravimo su dukra laiku ir į kuriuos atsakovui reikėdavo vežti dukrą jo darbo laiku, todėl nebuvo pagrindo riboti vaiko lankomų būrelių tomis dienomis, kurios nėra atsakovo bendravimo dienos, ir dėl kurių lankymo nenukenčia tiesioginis vaiko bendravimas su tėvu. Dukra antradieniais nuo 14.00 val. iki 14.45 val. ji lanko (duomenys neskelbtini) (mokykloje), nuo 15.00 val. iki 15.45 val. – (duomenys neskelbtini) (mokykloje), o ketvirtadieniais nuo 14.00 val. iki 14.45 val. – (duomenys neskelbtini) (mokykloje), nuo 15.00 val. iki 15.45 val. – (duomenys neskelbtini) (mokykloje). Iki šiol antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 17.00 val. iki 18.00 val. nepilnametė dukra lankė (duomenys neskelbtini) užsiėmimus, į kuriuos ją turėjo nuvežti atsakovas, kadangi tai yra jo bendravimo su dukra laikas, tačiau sutartis dėl (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta 2021 m. gruodžio 1 d.

21.2. Papildoma popamokinė veiklą nepažeidžia šalių dukros interesų, nes šios veiklos ((duomenys neskelbtini)) nėra didelio intensyvumo ir energijos reikalaujantys užsiėmimai, dukra per juos atsipalaiduoja, pailsi. Šalių dukra papildomus užsiėmimus lanko kartu su savo draugėmis, todėl tai tikrai geriau nei vienai sėdėti ir žaisti telefone prailgintoje ir triukšmingoje grupėje kartu su kitais 25–30 vaikų. Nėra galimybės paimti dukrą iš mokyklos po pamokų, todėl vaikui naudingiau yra užsiimti mėgstamomis įdomiomis veiklomis.

21.3. Skundžiama nutartimi nustatytas papildomų užsiėmimų skaičius iki dviejų per savaitę riboja dukters pomėgius ir kūrybinę veiklą, pažeidžia jos interesus. Keli dukters lankomi būreliai turi po du užsiėmimus per savaitę, todėl dukra galėtų lankyti tik vieną veiklą ((duomenys neskelbtini)) arba dvi skirtinga veiklas, kurių užsiėmimai vysta vieną kartą per savaitę. Dukra yra labai gabi ir imli meno, muzikos, sportiniams ir mąstymą skatinantiems užsiėmimams, o šias aplinkybes patvirtina dukros mokytojos ir būrelių vadovų atsiliepimai. Jokių nerimo ar nuovargio požymių vaiko ugdytojai nepastebėjo. Dukra socialinei darbuotojai patvirtinto, kad pati išsirinko būrelius, nori juos lankyti, po būrelių nepavargsta. Jau darželyje dukra lankė papildomas veiklas: (duomenys neskelbtini).

21.4. Teismas, apribodamas vaiko popamokines veiklas iki dviejų užsiėmimų, vadovavosi tik pradinių klasių mokytojos (atleista 2021 m. lapkričio 10 d.) elektroniniu laišku, kuriame išreikšta subjektyvi nuomonė, jog optimalus variantas sveikam vaiko vystymuisi yra ne daugiau nei 2 būreliai, nors nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių kiek veiklų gali lankyti kiekvienas vaikas, nes tai yra individualu.

21.5. Teismas nepagrįstai vadovavosi išvadą teikiančios institucijos 2020 m. gruodžio 30 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktu, kuriame nurodyta, jog šalių dukrai pasireiškė (duomenys neskelbtini), taikyta atvejo vadyba. Nurodytas aktas yra susijęs su konfliktais, kurie kildavo atsakovui atvykus į dukters gyvenamąją vietą, policijos kvietimu, o ne su popamokine veikla. Po apsilankymo pas (duomenys neskelbtini) vasaros pabaigoje, vaikui (duomenys neskelbtini), konsultacijos tęsiamos nebuvo.

22. Atsakovas M. K. pateikė atsiliepimą į ieškovės atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

22.1. Kai dukra pradėjo lankyti mokyklą atsakovas prieštaravo dideliam būrelių kiekiui, nes mokykloje yra daug didesnis krūvis nei ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Nepaisant to, ieškovė dukros lankomų būrelių kiekį padidino, siekdama, kad dukra mažiau bendrautų su atsakovu. Ieškovė yra atsakinga už atsakovo ir dukros santykių pablogėjimą, nes ne tik atsakovą, bet ir nesilaikė jokių psichologų rekomendacijų kaip elgtis tėvams skyrybų metu, kad vaikams būtų mažiau streso.

22.4. Ieškovė, įrodinėdama būtinumą šalių dukrai lankyti daug būrelių, vadovavosi portale paskelbtu straipsniu, kuriame didelis kiekis (7) būrelių vaikams nėra rekomenduojamas dėl kūrybiškumo pablogėjimo, mažesnio emocinio intelekto nei kitų panašaus amžiaus vaikų. Būreliai turi turtinti ir spalvinti gyvenimą, o ne jį užgožti, vaikas turi juo pasidžiaugti, panaudoti ar pasidalinti, tačiau šalių dukra apie būrelius nieko net nepasakoja.

22.5. Su ieškove apie būrelių sumažinimą kalbėjo ne tik mokytoja, bet ir Socialinės paramos centro darbuotojai. Buvusi šalių dukros mokytoja buvo neatleista, o pasirinko tęsti karjerą kitur. Su atskiruoju skundu pateikti nauji įrodymai nepatvirtina apeliantės argumentų, kad atsakovei didelis būrelių kiekis yra naudingas, o buvimas prailgintoje grupėje po pamokų žalingas. Dukra daug kartų prašė atsakovo pasilikti prailgintoje grupėje, nes norėdavo pabaigti darbelį arba likti žaisti su drauge.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Byloje kilo ginčas dėl skundžiama nutartimi pakoreguotos laikinos bendravimo su mažamečiu vaiku tvarkos, įpareigojant vaiko tėvus sumažinti (duomenys neskelbtini) metų amžiaus ir mokykloje (duomenys neskelbtini) klasę lankančios dukters lankomų popamokinių užsiėmimų kiekį iki dviejų popamokinių užsiėmimų bei parinkti ir organizuoti dukros popamokinę veiklą tokiu būdu, kad kiekvienam iš tėvų tektų lygi (vienoda) pareiga jo buvimo su vaiku metu užtikrinti vaiko dalyvavimą popamokinėje veikloje.

24. Apeliantė E. K. kartu su atskiruoju skundu pateikė elektroninį susirašinėjimą (2021 m. lapkričio 25 d., 26 d., 28 d., 29 d. ir gruodžio 1 d. elektroninius laiškus) tarp apeliantės ir jos dukros mokyklos administracijos, klasės mokytojos, pradinių klasių mokytojos, vedančios būrelį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mokytojos, (duomenys neskelbtini) mokytojos, dukros lankomų būrelių (duomenys neskelbtini) mokytojų, susirašinėjimą socialiniame tinkle „Facebook“. Apeliantė naujais įrodymais įrodinėja, kad popamokinė veikla jos dukrai yra naudinga, nevargina, o prailginta grupė mokykloje – priešingai, nes joje vaikai nieko gero neveikia, žaidžia telefonais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas įstatymo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 314 straipsnis, 338 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad naujais įrodymais grindžiamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (pakeitimui) reikšmingos aplinkybės ir būtinybė pateikti naujus įrodymus iškilo po skundžiamos nutarties priėmimo, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas priimti apeliantės pateiktus naujus įrodymus.

25. Pagal Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, įtvirtintų Civilinio proceso kodekso 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio ir CK 3.3 straipsnio nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

27. Pagal Civilinio kodekso 3.65 straipsnio 2 dalies 8 p. teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, iš jų – kitas, teismo manymu, reikalingas priemones.

28. Pagal Civilinio kodekso 3.161 straipsnio nuostatas viena iš vaiko teisių įvardinta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams.

29. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (Civilinio kodekso 3.156 straipsnis). Tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta.

30. Pagal Civilinio kodekso 3.170 straipsnio nuostatas tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (Civilinio kodekso 3.170 straipsnio 3 dalis).

31. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str. reikalauja, kad, priimdamos sprendimus, valdžios institucijos siektų teisingos vaiko ir tėvų interesų pusiausvyros, suteikiant ypatingą svarbą geriausiems vaiko interesams, o sprendimo priėmimo procesas, kuriuo apribojama teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, turi būti teisingas bei užtikrinti šiuo straipsniu saugomus interesus.

32. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viešojo intereso, taigi ir vaiko interesų, apsauga apima teisės aktuose įtvirtintas prevencines priemones bei jų įgyvendinimą, siekiant išsaugoti esamas socialiai reikšmingų vaiko poreikių tenkinimo galimybes, sudaryti sąlygas tolesnei plėtotei ir užkirsti kelią vaiko interesų pažeidimams. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

33. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja, visų pirma, siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016). Nustatant bendravimo tvarką turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

34. Vadinasi, laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, kuri skirta apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, taip pat ir sprendžiant dėl laikinos vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.

35. Pagal Civilinio proceso kodekso 148 straipsnį teismas dalyvaujančių byloje ir kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita.

36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.

37. Nagrinėjamu atveju apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta (pakoreguota) laikina bendravimo su mažamečiu vaiku tvarkos, įpareigojant vaiko tėvus sumažinti (duomenys neskelbtini) metų amžiaus ir mokykloje (duomenys neskelbtini) klasę lankančios dukters lankomų popamokinių užsiėmimų (būrelių) kiekį iki dviejų popamokinių užsiėmimų bei parinkti ir organizuoti dukros popamokinę veiklą tokiu būdu, kad kiekvienam iš tėvų tektų lygi (vienoda) pareiga jo buvimo su vaiku metu užtikrinti vaiko dalyvavimą popamokinėje veikloje.

38. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas iš esmės siekė sudaryti sąlygas tinkamai vykdyti 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartimi nustatytą laikiną bendravimo tvarką, kurios laikymąsi apsunkino didelis šalių dukros popamokinės veiklos (9 per savaitę pagal atskirajame skunde nurodytą grafiką) skaičius, nes dėl didelio popamokinės veiklos skaičiaus šalių dukra ne tik pavargdavo, bet tai turėjo įtakos ir bendravimo tarp atsakovo ir dukros laikui, bendravimo kokybei ir pan., atsižvelgiant į tai, jog pagal nustatytą bendravimo tvarka atsakovas, dirbantis nuo pirmadienio iki penktadienio nuo 9.00 val. iki 18.00 val. (antradienį ir ketvirtadienį nuotoliniu būdu), su dukra turėjo teisę bendrauti kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 15 val. iki 20 val.

39. Apeliantė įrodinėja, kad didelis popamokinės veiklos ((duomenys neskelbtini)) skaičius šalių dukrai nekenkia, atitinka tiek vaiko, tiek tėvų interesus, todėl koreguotinas tik popamokinės veiklos skaičius tomis dienomis, kai su vaiku bendrauja tėvas (antradieniais, ketvirtadieniais).

40. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra nustatyta jokių faktinių duomenų, jog šalių dukrai yra būtinas toks didelis popamokinės veiklos skaičius. Nors apeliantė nurodė, kad atsakovas tik dabar pradėjo reikšti pretenzijas dėl dukros lankomų būrelių reikalingumo, nes tiek būrelių šalių dukra lankė ir anksčiau, tačiau apeliantė neįvertina, kad šiuo metu šalių dukra mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, pamokos vyksta 6 valandas per dieną, 5 dienas per savaitę, t. y. šalių dukrai tenka didelis mokymosi krūvis.

41. Civilinė byla dėl šalių santuokos nutraukimo ir su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių nagrinėjama nuo 2020 m. gruodžio mėn., t. y. kai šalių dukrai buvo tik (duomenys neskelbtini) metai, dukra lankė (duomenys neskelbtini) klasę. Visuotinai yra žinoma, kad dėl pasaulinės COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje nuo 2020 m. vasario 26 d. buvo paskelbta ekstremalioji situacija, o nuo 2020 kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 17 d. ir nuo 2020 m. lapkričio 4 d. iki 2021 m. liepos 1 d. visuotinis karantinas, kurio metu buvo ribojamos įvairios kontaktinės veiklos, įskaitant vaikų ugdymą, popamokines veiklas, kurios kurį laiką iš viso nevyko arba vyko nuotoliniu būdu, naudojantis telekomunikacinėmis priemonėmis. Kontaktinis vaikų ugdymas leistas nuo 2021 m. naujųjų mokslų metų pradžios, t. y. kai šalių dukra pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini) klasę. Akivaizdu, kad negalima lyginti situacijos, buvusios iki šalių dukrai pradėjus lankyti mokykloje (duomenys neskelbtini) klasę su dabartine situacija (mokymosi krūvis neabejotinai padidėjo), todėl apeliantės argumentai dėl atsakovo neprieštaravimo šalių dukrai lankyti didelį būrelį skaičių praeityje yra nepagrįsti.

42. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad apeliantės pozicija dėl būtinumo šalių dukrai po pamokų lankyti didelį būrelių kiekį yra prieštaringa, nes prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nurodė, jog šalių dukra po bendravimo su tėvu grįžta nepadariusi namų darbų, o juos daro vėlai, todėl kitą rytą dukrai sunku atsikelti į mokyklą, tą pastebėjo mokytoja B., tačiau tuo pačiu įrodinėja, kad būrelių vadovai jokių šalių dukros nerimo ar nuovargio požymių nepastebi. Su atskiruoju skundu pateiktas šalių dukros klasės mokytojos 2021 m. lapkričio 25 d. elektroninis laiškas patvirtina, kad šalių dukra pamokose dalyvauja aktyviai, būna pasirengusi, o rūpestį tik kelia žaidimai su lėlėmis. Su atskiruoju skundu pateiktuose kituose įrodymuose (pradinių klasių mokytojos, vedančios būrelį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mokytojos, (duomenys neskelbtini) mokytojos, dukros lankomų būrelių (duomenys neskelbtini)) mokytojų atsakymai į apeliantės elektroninius laiškus) taip pat neužfiksuotas šalių dukros nuovargis ar kiti susirūpinimą keliantys reiškiniai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju labiau tikėtina atsakovo pozicija, kad būtent po pamokų ir būrelių, kurie vyksta iki 15.45–17.45 val., šalių dukra pavargsta, todėl atsakovas, bendravimo su dukra dienomis, nereikalauja atlikti namų darbų.

43. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartimi nutarė skirti šalių dukrai kompleksinį psichologinį įvertinimą ekspertizės tikslais, pavedant ekspertizę atlikti Vilniaus universiteto filosofijos fakulteto Konsultavimo ir mokymo centro specialistams (psichologams), ir sustabdyti civilinę bylą, kol bus atliktas kompleksinis psichologinis įvertinimas ekspertizės tikslais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesant byloje duomenų apie tai, kad šalių dukros bendravimas su atsakovu kenktų vaiko interesams, nėra pagrindo nustatyti apeliantės siūlomą bendravimo tvarką, nes prieštaringa apeliantės pozicija dėl popamokinės veiklos įtakos šalių dukrai, bendravimui tarp jos ir tėvo, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, jog dėl įtempto šalių dukros popamokinės veiklos grafiko ne tik nukenčia tiesioginis dukros bendravimas su tėvu, tačiau ir pagal dukros amžių yra neproporcingai jos jėgoms ir galimybėms užkraunama papildoma popamokine veikla, kuri neprisideda prie stabilios ir saugios vaiko psichologinės aplinkos kūrimo.

44. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad tarp šalių susiklostė konfliktiniai santykiai, negali paneigti prioritetinių šalių dukros interesų bendrauti su tėvu, nes vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu, yra vertingas socialiai ir suteikia kitokių vertybinių suvokimo galimybes. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šalių ir jų dukros santykiai priklauso tik nuo pačių šalių geranoriškumo, siekio kurti ryšį su vaiku, todėl šalys turėtų vengti konfliktinių tarpusavio santykių, nepilnametį vaiką auklėti ir jais rūpintis abipusiu sutarimu. Kadangi tėvams nepavyko susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jos užtikrinimo, pirmosios instancijos teismas ir nustatė tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma. Nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos, šalims neužkertamas kelias geranoriškai susitarti dėl labiausiai vaiko interesus atitinkančios, nesukeliančios rizikos vaiko sveikatai popamokinės veiklos lankymo, bendravimo su tėvu ir siekiant išvengti konfliktinių situacijų – prašyti teismo įtvirtinti tokį šalių susitarimą nutartimi.

45. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, vadovaujantis vaiko interesais, siekiant jo netraumuoti, nesukelti sveikatos problemų, yra teisinis pagrindas pritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms, kurių pagrindu buvo iš esmės pakoreguota 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka, nes nuolatinė šalių bendravimo su tėvais tvarka bus nustatyta tik teismui iš esmės išnagrinėjus bylą. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuo metu nustatytos bendravimo tvarkos vykdymo sąlygos sudaro visas galimybes tinkamai vykdyti 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartį ir atsakovui bendrauti su vaiku, neapkraunant šalių dukros papildoma popamokine veikla.

46. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė neįrodė grėsmės, jog, esant galiojančioms laikinosioms apsaugos priemonėms, ieškovei galimai palankus teismo sprendimas šioje byloje gali būti neįvykdomas, ar, kad gali nukentėti šalių vaiko interesai.

47. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl nutartis paliekama nepakeista. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti ieškovės E. K. atskirąjį skundą.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartį nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.