Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, išsituokęs, bedarbis, teistas:

1) 1993 m. lapkričio 18 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 metams, dėl amnestijos bausmė sumažinta iki laisvės atėmimo 2 metams 8 mėnesiams;

2) 1994 m. vasario 25 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 straipsnį, 147 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 metams, vadovaujantis 43 straipsniu, bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 1993 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė - laisvės atėmimas 5 metams;

3) 1997 m. sausio 30 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 272 straipsnio 1 dalį, 225 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis 42 straipsniu, laisvės atėmimu 5 metams su turto konfiskavimu, vadovaujantis 43 straipsniu, bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 1994 m. vasario 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė - laisvės atėmimas 6 metams su turto konfiskavimu, pripažintas ypatingai pavojingu recidyvistu;

4) 2003 m. vasario 25 d. Kauno apygardos teismo pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 272 straipsnio 3 dalį, 206 straipsnį, 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis 42 straipsniu, laisvės atėmimu 8 metams su turto konfiskavimu, vadovaujantis 43 straipsniu, bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 1997 m. sausio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė - laisvės atėmimas 8 metams 2 mėnesiams su turto konfiskavimu, Kauno apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 17 d. nutartimi veiką perkvalifikavus, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 7 metams 2 mėnesiams,

5) 2008 m. birželio 30 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2003 m. vasario 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė - laisvės atėmimas 3 metams;

6) 2011 m. gruodžio 22 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį areštu 25 paroms;

7) 2012 m. balandžio 6 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (3 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, laisvės atėmimu 4 metams, 2016 m. kovo 25 d. paleistas atlikęs bausmę, teistumas išnykęs;

8) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. vasario 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, areštu 20 parų, į bausmę įskaitytas laikino sulaikymo nuo 2021 m. sausio 21 d. 3.30 val. iki 2021 m. sausio 21 d. 19.45 val. laikas (viena diena);

9) 2021 m. kovo 9 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, 30 parų arešto, ši bausmė vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis subendrinta su 2021 m. vasario 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta arešto bausme, ir nuteistas galutine subendrinta 45 parų arešto bausme, į bausmės laiką įskaityta bausmė, iš dalies ar visiškai atlikta pagal 2021 m. vasario 2 d. baudžiamąjį įsakymą ir laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. sausio 21 d. 3.30 val. iki 2021 m. sausio 21 d. 19.45 val. laikas (viena diena) (nuosprendis neįsiteisėjęs), nusikalstamos veikos padarymo metu laikomas neteistu,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

G. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) 2012 m. liepos 31 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu 1 metams, taikant BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) 2014 m. vasario 19 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, 2014 m. liepos 31 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

3) 2014 m. kovo 6 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, areštu 20 parų;

4) 2015 m. sausio 16 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 189 straipsnio 3 dalį areštu 25 paroms. Remiantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. nuosprendžiu, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 20 dienų;

5) 2016 m. kovo 24 d. Trakų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

6) 2017 m. liepos 7 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 6 mėnesiams, Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutartimi bausmė pakeista areštu 45 paroms;

7) 2019 m. birželio 4 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, laisvės atėmimu 6 mėnesiams, 2020 m. balandžio 29 d. paleistas atlikęs bausmę;

8) 2021 m. kovo 9 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 8 mėnesiams (nuosprendis neįsiteisėjęs), teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamieji V. B. ir G. A. 2020 m. spalio 1 d. apie 21 val. Alytuje, prie (duomenys neskelbtini) namo, veikdami bendrai, tyčia smurtavo prieš nepilnametį O. D., o būtent: G. A. kumščiu sudavė vieną smūgį į veido sritį, V. B. spyrė vieną kartą į pilvo sritį, po ko nukentėjusysis O. D. nugriuvo ant žemės, V. B. ir G. A. bendrai įspyrė nemažau kaip dešimt smūgių nukentėjusiajam į galvos sritį, taip smurtaudami padarė nukentėjusiajam O. D. nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl poodinės kraujosruvos kairės akies viršutinio voko srityje, muštinės žaizdelės viršutinės lūpos gleivinėje, viršutinio žandikaulio III trečio danties iš kairės, apatinio žandikaulio III danties iš kairės nuskėlimą, veido sumušimą ir sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis V. B. savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad 2020 m. spalio 1 d. vakare paskambino sesuo B. A., kuri pasakė, kad ją skriaudžia vaikai. Abu su G. A. nubėgo gelbėti sesę. Miško gatvėje pamatė sėdinčius vaikus. Juos pamatę, jie pradėjo bėgti. Iš jų vieną pasigavo ir jį sumušė. Jis keletą kartų spyrė nukentėjusiajam koja. Pataikė į įvairias kūno vietas. Neatsimena, kuris iš jų pirmas pradėjo smurtauti. G. A. taip pat spyrė nukentėjusiajam, jį spardė abu su G. A.. Gerai neprisimena, kuris pirmas sudavė smūgį ranka. Nukentėjusysis pargriuvo nuo smūgio. Jis gulėjo ant pilvo. Tuomet abu su G. A. jį nukritusį spardė kojomis. Galėjo būti apie 10 kartų įspirta. Kai spardė, B. A. buvo nuėjusi toliau nuo jų, ji negalėjo matyti viso įvykio. Gulėdamas nukentėjusysis kažką rėkė. Negali pasakyti, kiek kartų A. įspyrė nukentėjusiajam. Baigę spardyti, iš įvykio vietos pasišalino.

Kaltinamasis V. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kurio parodymai (2 t., b.l. 54 – 57) buvo pagarsinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka parodė, jog jis gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su G. A.. G. yra jo sūnėnas. Jis su G. sutaria labai gerai. Šiuo metu G. yra Kauno tardymo izoliatoriuje. 2020 m. spalio 1 d. apie 21 val. jis buvo blaivus, buvo nakvynės namuose, kai pas jį į kambarį atbėgo blaivus G. A. ir jam pasakė, kad kažkokie vaikai skriaudžia B. A.. B. A. yra jo sesuo. G. pasakė, kad B. yra Vidzgirio gatvėje. Jis su G. nubėgo link B.. Jiems bėgant link B. pamatė prie daugiaaukščio tris paauglius. Jie sėdėjo prie namo ant suoliuko. Juos pašaukė. Vaikai pradėjo bėgti. Iš tų trijų vaikų, jis nei vieno nepažįsta, gal net nėra jų matęs ankščiau. Du vaikai kažkur nubėgo, o vienas nubėgo už (duomenys neskelbtini) namo. Jis atbėgo iš vienos pusės namo, o G. iš kitos pusės namo, ir taip apsupo namą, kad tas vaikas nepabėgtų. Jiems pribėgus prie vaiko, G. vaikui sudavė į veido sritį, o jis spyrė į pilvo sritį, po ko berniukas nugriuvo ant žolės. Berniukas šaukė, už ką jį muša. Jis sakė, kad už sesę. Berniukui gulint ant žolės, jis su G. vaikui spyrė į galvos, veido sritis po penkis smūgius, tai tikrai. Kai jie spardė, berniukas rankomis galvą dengėsi ir šaukė, kad baigtų spardyti. Sudavę smūgius, jis su G. nuėjo atgal į (duomenys neskelbtini). Berniuką paliko gulintį ant žolės. Ar buvo aplink žmonių, kai jie mušė berniuką, jis nematė, net dėmesio į tai neatkreipė. Jis nematė, kaip atrodė berniukas po jų suduotų smūgių, nes nekreipė dėmesio. Jis labai gailisi, kad sudavė smūgius berniukui, geriau berniukas būtų pabėgęs nuo jų. Mano, kad G. tuos vaikus pažinojo ir B. galėjo juos pažinoti.

Kaltinamasis V. B. teisme pareiškė, kad ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus tvirtina.

Kaltinamasis G. A. savo kaltę pripažino iš dalies. Parodė, jog įvykio dieną paskambino B. A., kuri pasakė: „atbėk, padėsi, piderastai puola“.Jis pasakė, kad tuoj atbėgs. Apsirengė, užėjo pas V., jam pasakė, kad B. puola kažkokie tai vaikai. B. ne pirmą kartą skundžiasi, kad ją terorizuoja vaikai, puldinėja. Jiems einant, B. vėl paskambino ir pasakė, kur yra tie vaikai. Jie priėjo prie namo, prie kurio buvo vaikai. Pamatė, kad prie laiptinės sėdėjo trys ar keturi paugliai. Pamatę juos, vaikai pradėjo bėgti. Jie pasigavo nukentėjusįjį, kiti pabėgo. Priėjęs prie nukentėjusiojo, jam dešinės rankos plaštaka sudavė smųgį į veido sritį. Nukentėjusysis nukrito ant žemės. Mano, kad jo smūgis nebuvo stiprus, nukentėjusysis griūdamas apsimetinėjo. Neatsimena, ar V. B. spardė nukentėjusįjį, tačiau jis pats jo nespardė. Jis pakėlė nukentėjusįjį nuo žemės ir kairės rankos plaštaka sudavė dar vieną smūgį per žandą. Atėjo B., jos paklausė, ar šis, ji patvirtino, kad tai jis. Perspėjo nukentėjusįjį, kad jis nekibtų prie B., nes kitą kartą su juo kalbėsis kitaip. Vėliau su V. B. grįžo į nakvynės namus. Galėjo V. B. kelis kartus spirti nukentėjusiajam, tačiau tikrai ne dešimt kartų. Smūgius koja V. B. galėjo suduoti po pirmo jo smūgio, nuo kurio nukentėjusysis nukrito ant žemės. Jeigu jis būtų spardęs, tai jam būtų padaręs didesnius sužalojimus. Prpažįsta, kad suduodamas smūgius nukentėjusiajam per veidą, galėjo jam sukelti fizinį skausmą. Dėl savo veiksmų gailisi.

Nukentėjusysis O. D. parodė, kad abu kaltinamuosius pažįsta iš matymo. Įvykio dieną vakare sėdėjo su draugais. Nutarė eiti pasivaikščioti. Vaikščiojo šalia kapinių. Ten sandėliuke gyvena G. A. teta B.. Su ja įvyko žodinis konfliktas. Į ją akmenimis nemėtė. B. vyras į juos metė plytą, tačiau nepataikė. B. su vyru buvo neblaivūs. B. kažkam paskambino ir pakvietė ateiti, nurodė, kad ją puola. Jis su draugais grįžo prie namų. Sėdėjo ant suoliuko. Pamatė ateinančius kaltinamuosius. Kiti jo draugai pabėgo, o jį abu kaltinamieji sugavo. G. A. rankos kumščiu sudavė per veidą, o V. B. įspyrė jam į pilvą. Tuomet jis nukrito. B. buvo šalia. G. A. paklausė, ar šitas. Ji pasakė, kad šitas. Tuomet jam abu kaltinamieji sudavė smūgius kojomis. V. B. spardė, o G. A. kojomis jį trynė. Jis gulėjo ant nugaros, o rankomis dengėsi galvą. Smūgiai buvo suduoti į veido sritį. Jautė fizinį skausmą. Dar kartą nebuvo pastatytas ant kojų ir suduotas smūgis į veidą, kaip nurodė G. A.. Po įvykio buvo sumuštas jo veidas. Veidas buvo apdraskytas, likusios žymės nuo batų. Grįžęs į namus, tėvams nepasakojo apie įvykį, galvojo, kad viskas tuo pasibaigs. Tačiau tėvai kreipėsi į policijos komisariatą. Nuo pirmo smūgio pajautė skausmą. Taip pat skaudėjo nuo smūgio į pilvą. Neabejoja, kad abu kaltinamieji jį spardė ir trypė. Atvažiavo jo draugas, kuris jį parvežė namo. Smurtas truko apie tris minutes laiko.

Panašius parodymus O. D. davė ir ikiteisminio tyrimo metu, taip pat savo parodymus patikrino parodymų patikrinimo vietoje (1 t., b.l. 35 – 42, 60 – 65).

Liudytoja I. T. parodė, jog O. D. yra jos sūnus. Įvykio dieną jis į namus sugrįžo sumuštas. Veidas buvo nubrozdintas, prie akies mėlynė, šonas sumuštas. Matėsi, kad jam skauda, kadangi iš karto nuėjo ir atsigulė. Sūnus nepasakojo, kas jį sumušė. Ji paskambino ir pranešė policijai apie sūnaus sumušimą. Vyko į ligoninę, buvo apžiūrėtas medikų. Specialisto buvo apžiūrėtas po pusantros savaitės laiko. Įvykio aplinkybes sūnus papasakojo policijoje. Sužalojimus gydėsi apie savaitę laiko, buvo nuskelti du dantys. Ieškinio dėl sūnaus sužalojimo nereiškia.

Liudytoja B. A., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog 2020 m. spalio 1 d. apie 17.00 -18.00 val. ji kartu su savo draugu R. T., grįžo į Alytų po darbų. Grįžę jie nuėjo ir atsisėdo prie jų lankomo sandėliuko Vidzgirio gatvėje, koks ten tikslus adresas nurodyti negali. Pasėdėjus kurį laiką, mano buvo apie 21.00 val., pro juos praėjo trys iš matymo jai pažįstami jaunuoliai: A., O. ir vienas nedidelio ūgio, kurio vardo nežino. Praeidami jie pamatė juos ir pradėjo įžeidžiamai kibti prie jos draugo R., pamena, kad pavadino jį "kačerga", kitų žodžių neprisimena. Ji tada užrėkė, norėdama paklausti, ko jie kabinasi prie R.. Tada jie pradėjo keikti ją necenzūriniais žodžiais, kokiais tiksliai, jau neprisimena. Ji labai supyko, todėl pasiėmusi mobiliojo ryšio telefoną paskambino savo sūnėnui G. A. ir pasakė, kad juos puola. G. jai pasakė, kad tuoj atlėks. Netrukus pamatė, kaip G. ir jos brolis V. A. greitai nubėgo link (duomenys neskelbtini). Kol ji atėjo, pamatė, kad už (duomenys neskelbtini), G. ir V. jau buvo pasigavę vieną iš jaunuolių, kurio vardas O., girdėjo kaip G. jam kažką aiškino, kad prie jos ir jos draugo nekibtų ir vieną kartą rankos kumščiu sudavė vieną smūgį jaunuoliui į veidą. Kas įvyko toliau, ji pasakyti negali, nes po G. suduoto smūgio ji nuėjo į kitą pusę namo prie laiptinės ir sutikusi savo pažįstamą V., kuri gyvena (duomenys neskelbtini) name numeris (duomenys neskelbtini), su ja kalbėjosi. Kitų jaunuolių ten nebuvo, mano, kad buvo pabėgę. Ar V. irgi sudavė smūgius jaunuoliui, ji nematė, nuo to karto ji su V. ir G. nebendravo ir apie įvykį nekalbėjo, todėl pasakyti daugiau nieko negali. V. ir G. būna nakvynės namuose, ateina pernakvoti. V. telefono numeris (duomenys neskelbtini). Pastovios gyvenamosios vietos jie neturi. Ji pati irgi nakvoja (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 92 – 95).

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, jog nukentėjusiojo O. D. motina I. T. pranešė, kad 2020 m. spalio 1 d. apie 21 val. į namus, adresu (duomenys neskelbtini), grįžo galimai sumuštas jos sūnus O. D.. Pats sūnus apie įvykį nieko nepasakojo, tačiau ji įtaria, kad jis buvo sumuštas (1 t., b. l. 1 – 7).

Iš protokolo - pareiškimo matyti, jog O. D. nurodė, kad 2020 m. spalio 1 d. apie 21.00 val. Alytuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, už namo Nr. (duomenys neskelbtini), jį užpuolė ir sumušė du jam iš matymo pažįstami vyrai. Vyras vardu G. sudavė jam vieną smūgį kumščiu į veido sritį, kitas, kurio vardo nežino, vieną kartą koja spyrė į pilvo sritį, ko pasekoje jis nukrito ant žemės. Tada jie abu nemažiau kaip 10 kartų kojomis spyrė jam į galvos sritį. Nuo jų suduotų smūgių ir spyrių jis jautė fizinį skausmą (1 t., b.l. 8 – 13).

Iš Alytaus apskrities VPK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos G. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad dirbant ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-39983-20, siekiant nustatyti galimus įtariamuosius, apklausiant liudytoją B. A., pastaroji nurodė, kad įvykio vietoje, kuomet buvo sumuštas O. D., buvo jos sūnėnas G. A. ir brolis V. A.. Tikslių duomenų savo brolio ji nurodyti negalėjo, todėl po apklausos, bandyta V. A. duomenis rasti per gyventojų registrą. Buvo nustatyta, kad B. A. vienas iš brolių yra V. B.. Pagal gyventojų registrą nustatyta, kad ši pavardė iš A. pakeista (duomenys neskelbtini) metais. Šią aplinkybę patvirtino B. A. ir nurodė, kad jos brolio vardas V. B. (1 t., b.l. 20 – 21).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, jog nukentėjusysis O. D. atpažino G. A., kaip jį mušusį asmenį (1 t., b.l. 66 – 71).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis O. D. atpažino V. B., kaip jį sumušusį asmenį (1 t., b.l. 76 – 79).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Alytaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 879/2020(06) matyti, jog O. D. padaryta poodinė kraujosruva kairės akies viršutinio voko srityje, muštinė žaizdelė viršutinės lūpos gleivinėje, viršutinio žandikaulio III danties iš kairės nuskilimas, veido sumušimas. Sužalojimai padaryti nemažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (1 t. b. l. 48).

Visi aukščiau aptarti duomenys gauti teisėtu būdu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, jie pripažintini įrodymais. Aptartų įrodymų visetas teismui leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamieji V. B. ir G. A. 2020 m. spalio 1 d. apie 21 val. Alytuje, prie (duomenys neskelbtini) namo tyčia smurtavo prieš nepilnametį O. D., o būtent: G. A. kumščiu sudavė vieną smūgį į veido sritį, V. B. spyrė vieną kartą į pilvo sritį, po ko nukentėjusysis O. D. nugriuvo ant žemės, V. B. ir G. A. bendrai sudavė ne mažiau kaip dešimt smūgių nukentėjusiajam į galvos sritį, taip smurtaudami padarė nukentėjusiajam O. D. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos kairės akies viršutinio voko srityje, muštinės žaizdelės viršutinės lūpos gleivinėje, viršutinio žandikaulio III trečio danties iš kairės, apatinio žandikaulio III danties iš kairės nuskėlimą, veido sumušimą ir sukėlė fizinį skausmą.

G. A. savo kaltę pripažino iš dalies. Parodė, kad B. A. pasiskundus, kad vaikai ją skriaudžia, nutarė paauklėti vaikus. Kartu su V. B. nuėjo į nurodytą vietą. Pamatė tris jaunuolius, kurie pradėjo bėgti. Vieną iš jų pagavo, tai buvo O. D.. Tuomet jam delnu sudavė į veido sritį. Nuo šio smūgio nukentėjusysis nukrito, tuomet pakėlė O. D. nuo žemės, ir dar vieną kartą delnu sudavė per veidą. Neatsimena, ar V. B. spardė nukentėjusįjį, pats smūgių kojomis nukentėjusiajam nesudavė. Teismas tokius kaltinamojo G. A. parodymus vertina kritiškai, kaip siekį sušvelninti savo atsakomybę, ir prieštaraujančius kitiems bylos duomenimis. Kaltinamasis V. B. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad įvykio dieną jos sesuo B. A. telefonu pasiskundė, kad ją skriaudžia vaikai. Kartu su G. A. bėgo padėti B. A.. Matė tris jaunuolius, kurie pamatę juos pradėjo bėgti. Pagavo nukentėjusįjį O. D., prieš kurį abu pavartojo smurtą. Nukentėjusiajam O. D. nukritus ant žemės, jam abu su G. A. sudavė smūgius kojomis. Kaltinamojo V. B. parodymai, duoti teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, pagrindinėse detalėse sutampa su nukentėjusiojo O. D. parodymais. O. D. parodė, kad pirmas smūgį ranka į veidą jam sudavė G. A., o V. B. koja spyrė į pilvą, nuo ko jis pargriuvo ant žemės. Jam gulinčiam abu kaltinamieji sudavė smūgius kojomis. Jis gulėjo ant nugaros, rankomis dengėsi galvą, neabejoja, kad spardė ir trypė abu kaltinamieji. Dėl suduotų smūgių jautė fizinį skausmą. Abejoti nukentėjusiojo O. D. ir kaltinamojo V. B. parodymais teismas neturi jokio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Taigi šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). Pagal teismų praktiką baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą, toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. G 879/2020(06) matyti, jog O. D. padaryta poodinė kraujosruva kairės akies viršutinio voko srityje, muštinė žaizdelė viršutinės lūpos gleivinėje, viršutinio žandikaulio III danties iš kairės nuskilimas, veido sumušimas, jie tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.l. 48). Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog abu kaltinamieji, veikdami bendrai, tyčia smurtavo prieš nukentėjusįjį O. D. ir jų veiksmai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nukentėjusiajam sukeltu fiziniu skausmu bei jam konstatuotu nežymiu sveikatos sutrikdymu. Teismas neturi pagrindo abejoti, jog kaltinamieji smurtaudami suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad gali būti padaryta žala nukentėjusiojo sveikatai ir sąmoningai leido tai žalai atsirasti. Nors kaltinime nurodyta, kad kaltinamieji bendrai gulinčiam nukentėjusiajam įspyrė ne mažiau kaip dešimt smūgių į galvos sritį, o specialisto išvadoje nurodyta, kad sužalojimai nukentėjusiajam padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje, tačiau teismas daro išvadą, kad smūgių skaičius šiuo atveju neturi lemiamos reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikacijai, nes yra neabejotinai nustatyta, kad kaltinamųjų V. B. ir G. A. bendrais smurtiniais veiksmais nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamųjų V. B. ir G. A. veika atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Bausmės skyrimas

Skiriant kaltinamiesiemsbausmę ir parenkant jos rūšį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias bei kitas teismo nustatytas aplinkybes.

Kaltinamojo V. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo V. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad šią nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje. V. B. padarė nesunkų tyčinį nusikalstimą. Praeityje teistas, tačiau šią nusikalstamą veiką padarė, esant išnykusiam teistumui. Po šios nusikalstamos veikos yra du kartus teistas – 2021 m. vasario 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 20 parų arešto bausme, ir 2021 m. kovo 9 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 30 parų arešto bausme (nuosprendis neįsiteisėjęs). Be to, V. B. atžvilgiu teisme yra nagrinėjamos kitos baudžiamosios bylos. V. B. eilę kartų baustas administracinėmis nuobaudomis, niekur nedirba, tačiau registruojasi Užimtumo tarnyboje. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad tik V. B. arešto bausmės paskyrimas užtikrins BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, nusikalstamos veikos sunkumą, pavojingumą, kaltinamajam skirtina arešto bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas dydžio vidurkis. Kadangi 2021 m. kovo 9 d. nuosprendžiu V. B. skirta arešto bausmę yra subendrinta su 2021 m. vasario 2 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta arešto bausme, taikant BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių nuostatas, todėl siekiant išvengti dvigubo bausmių bendrinimo, šiuo nuosprendžiu bausmės tarpusavyje nebendrintinos.

Kaltinamasis G. A. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. G. A. yra eilę kartų teistas, šią nusikalstamą veiką padarė neišnykusio teistumo metu. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. G. A. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad šią nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistas. Eilę kartų baustas administracine tvarka. Paminėtos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad yra susiformavusios akivaizdžios kaltinamojo antivisuomeninės pažiūros, jis turi polinkį nusikalsti, nenorą laikytis įstatymų bei pasitaisyti, iš ankstesnių teistumų ir baudimų kaltinamasis išvadų nedaro, teisei priešingo elgesio neatsisako. Jam skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmės rūšis, jos dydį nustatant artimą vidurkiui. Kadangi 2021 m. kovo 9 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendis, kuriuo G. A. yra skirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, nėra įsiteisėjęs, todėl bausmės tarpusavyje nebendrintinos.

Pradėjus vykdyti bausmę, panaikintinos V. B. ir G. A. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Dėl proceso išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateikta pažyma patvirtina, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl kaltinamojo G. A. gynybos sudaro 198 eurus (2 t., b.l. 100). Pagal nuo 2020 m. liepos 15 d. galiojančią BPK 106 straipsnio 1 dalies redakciją, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad G. A. nedirba, duomenų apie turimą turtą nėra, šiuo metu yra suimtas, dėl to, esant būtinam gynėjo dalyvavimo pagrindui, jam teismas paskyrė advokatą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, o išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo, todėl iš kaltinamojo nepriteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo asmens valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–322/2014, 2K-307-507-2015, 2K-84-699/2015).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303-308 straipsniais,

nusprendžia:

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 40 parų arešto.

Arešto bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio V. B. sulaikymo dienos, vykdant įsiteisėjusiu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę.

Išaiškinti V. B., kad jis po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ne vėliau kaip per 7 dienas darbo dienomis, įstaigos darbo metu privalo nuvykti į pataisos įstaigą – Alytaus pataisos namus – atlikti jam paskirtą arešto bausmę.

Išaiškinti V. B., kad jei dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių jis negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą – Alytaus pataisos namus, jis privalo iki pirmiau nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti Alytaus pataisos namų administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti V. B. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

G. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 7 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio pateikimo vykdymui dienos.

Pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti G. A. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nepriteisti Iš G. A. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam G. A. – per 20 dienų nuo jo nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą – Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.