- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-20
- Bylos Nr.
- e2A-635-259/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-00975-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal balance“
- Atsakovas
- J. S.
- Kategorijos
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal balance“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui J. S. dėl skolos ir negautų pajamų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Legal balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo J. S. ieškovės naudai 188,33 Eur negrąžinto kredito, 17,72 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 12,10 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos, 25,25 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 32,20 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 188,33 Eur, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021-04-04), 32,20 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (188,33 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2021-04-04) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 Eur žyminio mokesčio, 121,00 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp pradinio kreditoriaus UAB „BnP Finance“ ir atsakovo vartojimo kredito gavėjo J. S. 2018-04-04 buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovui buvo suteiktas 400,00 Eur vartojimo kreditas 36 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 220,64 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma: 32,20 proc.) ir 108,00 Eur administravimo mokesčio) sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovas nesilaikė sudarytos sutarties sąlygų, todėl ieškovė iniciavo su atsakovu sudarytos sutarties nutraukimą nuo 2020-07-05. 2020-03-03 tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovės UAB Legal Balance buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-03/01, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 22¹ straipsnio 1 dalimi bei nepažeidžiant kredito gavėjo teisių, pradinis kreditorius perleido ieškovui reikalavimo teises į pradiniam kreditoriui skolingus asmenis, nurodytus 2020-07-09 bylų priėmimo – perdavimo akte Nr. 6 prie Reikalavimo perleidimo sutarties, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą. Atsižvelgiant į tai, reikalavimą priteisti skolą ir negautas pajamas reiškia reikalavimo teisę į atsakovą įgijusi ieškovė.
2. Atsakovas J. S. atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei UAB „Legal balance“ iš atsakovo J. S. 188,33 Eur negrąžinto kredito, 17,72 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo, 12,10 Eur administravimo mokesčio, 25,25 Eur negautų pajamų (nuostolių) paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 31,20 procentų negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 188,33 Eur, nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 4 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. balandžio 4 d.), 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 243,40 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 136,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, o likusioje dalyje ieškinį atmetė.
4. Teismas nustatė, kad AB „BnP Finance“ (nuo 2019 m. sausio 28 d. – UAB „BnP Finance“) ir atsakovas J. S. 2018 m. balandžio 4 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu AB „BnP Finance“ suteikė atsakovui 400 Eur kreditą 36 mėnesių terminui, už suteiktą kreditą nustatyta 31,20 procentų metinė palūkanų norma. Nors ieškinyje nurodoma, kad metinė palūkanų norma yra 32,20 procentų, tačiau iš sutarties sąlygų, iš reikalavimo perleidimo išrašo matyti, kad metinė palūkanų norma yra 31,20 procentų, todėl ieškovės nurodomą 32,20 procentų metinę palūkanų norma teismas laikė rašymo apsirikimu. Atsakovas pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 3.1, 3.5.2 ir 5 punktus įsipareigojo laikantis terminų bei kitų įsipareigojimų, numatytų sutartyje, iki 2021 m. balandžio 4 d. grąžinti AB „BnP Finance“ gautą vartojimo kreditą, sumokėti vartojimo kredito mokestį (palūkanas) bei administravimo mokestį. Atsakovas tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, todėl pirminis kreditorius 2020 m. birželio 4 d. raginimu Nr. 2020-06-04/0 įspėjo atsakovą apie susidariusį įsiskolinimą ir pareikalavo per 14 dienų apmokėti įsiskolinimą bei įspėjo, kad nesumokėjus įsiskolinimo Sutartis bus nutraukta. Atsakovui neapmokėjus įsiskolinimo, pirminis kreditorius 2020 m. birželio 19 d. raštu informavo atsakovą apie Sutarties nutraukimą nuo 2020 m. liepos 5 d. UAB „BnP Finance“ ir ieškovė 2020 m. kovo 3 d. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-03/01, kurios pagrindu UAB „BnP Finance“ perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo skolą pagal sutartį.
5. Teismas pažymėjo, jog CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Atsakovas tinkamai ir laiku sutartinės prievolės nevykdė, ieškovė reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu įgijo reikalavimo teisę (CK 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.109 straipsnio 1 dalis), todėl teismas sprendė, kad iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 188,33 Eur negrąžinto kredito, 17,72 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 12,10 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos, 25,25 Eur negautų pajamų (nuostolių) paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, iš viso iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 243,40 Eur skola (CK 6.2 straipsnis, 6.63 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 6.156 straipsnio 1 dalis, 6.189, 6.200, 6.205, 6.872 straipsniai, 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.881 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai).
6. Dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo 31,20 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą 188,33 Eur vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. balandžio 4 d.), teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog kreditoriui nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl jos pažeidimo, galimi šie teisiniai padariniai: kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovo kaltės – atsakovui tinkamai nevykdant sutartinių įsipareigojimų, ieškovė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis po sutarties nutraukimo iki sutarties pabaigos, jeigu ji nebūtų nutraukta, atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.16 punkte nustatyta, kad už naudojimąsi kreditu kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas, nustatytas Sutarties specialiosiose sąlygose. Šalys sutarties specialiosiose sąlygose susitarė, jog palūkanų norma yra 31,20 procentai. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendė, kad ieškovei iš atsakovo priteistina 31,20 procentai negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą 188,33 Eur vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą 2020 m. gruodžio 4 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Vartojimo kredito sutarties termino pabaigos – 2021 m. balandžio 4 d.
7. Teismas spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti 31,20 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (188,33 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos (2021 m. balandžio 4 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, nurodė, kad atsižvelgia į VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, kuri numato, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ne daugiau kaip už 180 dienų ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Nagrinėjamu atveju Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1. punkte šalys susitarė, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Be to, sutarties bendrųjų sąlygų 8.6. punkte šalys susitarė, kad <...> sutarties nutraukimas nesustabdo tolimesnio palūkanų skaičiavimo. Palūkanos skaičiuojamos iki visiško vartojimo kredito gavėjo prievolės, kylančios pagal šią sutartį, įvykdymo. Taigi, tiek sutarties bendrųjų sąlygų 6.1.punkte, tiek 8.6. punkte šalys susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų, kurių dydis pagal sutarties specialiąsias sąlygas yra 31,20 procentai (31,20 procentai / 360 d. = 0,086 procentai) ir yra ženkliai didesnis nei nei VKĮ nustatytas maksimalus 0,05 procentų dydis bei pagal sutartį kompensuojamąsias palūkanas nustatyta skaičiuoti iki visiško vartojimo kredito gavėjo prievolės, kylančios pagal šią sutartį, įvykdymo, kai pagal VKĮ 11 straipsnio 8 dalį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos, atitinkamai ir kompensuojamosios palūkanos, negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Aiškinant priešingai, būtų sudaroma vartojimo kredito davėjams galimybė apeiti Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą ribojimą. Tokiu atveju nebūtų pasiekti tiek Vartojimo kredito įstatymo, tiek Direktyvos 2008/48/EB, kuri buvo įgyvendinta minėtu įstatymu, tikslai vartotojų teisių apsaugos prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Kadangi sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 ir 8.6 punktų nuostatos, iš kurių ieškovė kildina aptariamą reikalavimą, neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalies (t. y. 0,05 procentų už 180 dienų), teismas sprendė, kad sutartinės sąlygos dėl kompensuojamųjų palūkanų pripažįstamos negaliojančiomis ex officio (CK 6.284 straipsnio 9 dalis) ir reikalavimas šioje dalyje negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018), tuo labiau, kad negautų pajamų (nuostolių) prašoma priteisti už laikotarpį, kuris prasidės (arba ne) kažkada ateityje. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimas priteisti 31,20 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (188,33 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos (2021 m. balandžio 4 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, atmestinas.
8. Teismas taip pat sprendė, kad atsakovei laiku neatsiskaičius su ieškove, iš atsakovės ieškovei priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 243,40 Eur (188,33 Eur + 17,72 Eur + 12,10 + 25,25 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
9. Patenkinus ieškinį iš dalies, teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir ieškovei iš atsakovės priteisė žyminį mokestį bei bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai, nes ieškovės ieškinys iš esmės patenkintas atmetant tik išvestinį reikalavimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Legal balance“ prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimą už akių dalyje dėl 31,20 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 188,33 Eur, nuo sutarties termino pabaigos (2021-04-04) iki visiško kredito grąžinimo dienos ir priteisti ieškovei iš atsakovo J. S. 31,20 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 188,33 EUR, nuo Sutarties termino pabaigos (2021-04-04) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bei bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretuoja naujausius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos priimtus išaiškinimus dėl negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo tvarkos bei jų santykio su kompensuojamąją funkciją atliekančiomis palūkanomis. Visiškai nesuprantama, kodėl pirmosios instancijos teismas negautas pajamas (nuostolius) traktuoja kaip kompensuojamąsias palūkanas ir remiantis tokiais motyvais sprendžia netenkinti apeliantės reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo. Ieškovė, kreipdamasi į teismą neprašė priteisti kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų ir ieškinyje aiškiai nurodė, kad prašo priteisti negautas pajamas (nuostolius) po sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos.
10.2. Kaip yra išaiškinęs kasacinės instancijos teismas, kreditoriui gali būti priteisiamos negautos pajamos (nuostoliai) ir už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tačiau šių negautų pajamų (nuotolių) dydį kreditorius privalo įrodyti. Tokių negautų pajamų (nuostolių) pagrįstumo ir jų dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, teismų praktika 52, p. 71).
10.3. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pateiktais išaiškinimais, apeliantė turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Konkretus tokių palūkanų dydis buvo numatytas sutarties specialiosiose sąlygose – 31,20 proc. dydžio metinės palūkanos. Taigi, pradinis kreditorius, paskolindamas pinigus sutartam laikotarpiui, pagrįstai tikisi, kad visą šį laikotarpį iš kredito gavėjo, šiuo atveju atsakovo, bus gaunamos pajamos mokėjimo (pelno) palūkanų forma. Atsakovui netinkamai vykdant sutartį, ji buvo nutraukta ir pradinis kreditorius negavo to, ko tikėjosi iš sutarties, todėl ieškovė, perėmusi reikalavimą iš pradinio kreditoriaus pareiškė ieškinį atsakovui ir dėl nuostolių negautų pajamų forma atlyginimo. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų.
10.4. Ieškovės kartu su ieškiniu pateikti įrodymai patvirtiną faktą, kad apeliantė patiria nuostolius negautų pajamų forma tol, kol atsakovas negrąžina pasiskolintos vartojimo kredito sumos, tačiau apeliantė dėl to, kad negautos pajamos (nuostoliai) kasdien kinta, neturi galimybės paskaičiuoti tikslios negautų pajamų (nuostolių) sumos kreipimosi į teismą metu bei reikalavimus dėl negautų pajamų priteisimo formuluoja procentine išraiška. Apeliantė neturi galimybės nustatyti konkrečios vartojimo kredito sumos grąžinimo dienos bei paskaičiuoti tikslios negautų pajamų (nuostolių) sumos, nes atsakovas gali visą likusią vartojimo kredito sumą grąžinti apeliantui praėjus dienai, metams, dviem nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. netgi anksčiau nei baigtųsi sutarties terminas. Todėl apeliantė į visus su ieškiniu reiškiamus negautų pajamų (nuostolių) reikalavimus, kurie yra išreikšti procentine išraiška, įdeda papildomus saugiklius, kad negautos pajamos (nuostoliai) bet kokiu atveju negali būti skaičiuojamos ilgiau nei iki visiško kredito grąžinimo dienos. Tokiu būdu atsakovas išsaugos galimybę sumokėti tik faktiškai patirtas ieškovo negautas pajamas (nuostolius), o ieškovė įgis teisę gauti negautas pajamas (nuostolius) tik už tą laikotarpį, kuriuo atsakovas faktiškai naudojasi paskolinta vartojimo kredito suma, bei už tą laikotarpį, kuriuo prarandama galimybė vartojimo kredito sumą perskolinti kitiems asmenims bei gauti realias pajamas. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovės negautos pajamos yra grindžiamos realia jų atsiradimo tikimybe, todėl pirmosios instancijos teismo turėjo būti priteistos ieškovei iš atsakovo.
11. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
13. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje sprendžiamas ginčas dėl paskolos davėjos negautų pajamų (nuostolių) priteisimo už negrąžintą vartojimo kredito sumą (188,33 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos (2021 m. balandžio 4 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, paskolos davėjai nutraukus netinkamai atsakovo vykdytą vartojimo kredito sutartį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
14. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog tarp pradinio kreditoriaus AB „BnP Finance“ (nuo 2019 m. sausio 28 d. – UAB „BnP Finance“) ir atsakovas J. S. 2018 m. balandžio 4 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu AB „BnP Finance“ suteikė atsakovui 400 Eur kreditą 36 mėnesių terminui, už suteiktą kreditą buvo šalių nustatyta 31,20 procentų metinė palūkanų norma. Kredito gavėjas netinkamai vykdė prievolę laiku ir tinkamai grąžinti gautą kreditą, todėl vartojimo kredito sutartis paskolos davėjos iniciatyva buvo nutraukta 2020 m. liepos 5 d.
15. Pirmosios instancijos teismas apeliantės reikalavimus dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo išsprendė taip: priteisė ieškovei iš atsakovo 31,20 procentų negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 188,33 Eur, nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 4 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. balandžio 4 d.). Teismas ieškovės reikalavimą priteisti 31,20 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (188,33 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos (2021 m. balandžio 4 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos atmetė.
16. Apeliantė skunde teigia, jog ji turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, teigia, jog kreditorei pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką gali būti priteisiamos negautos pajamos (nuostoliai) ir už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, apeliantė patiria ir patirs nuostolius negautų pajamų forma tol, kol atsakovas negrąžins visos pasiskolintos vartojimo kredito sumos, apeliantė dėl to, kad negautos pajamos (nuostoliai) kasdien kinta, neturi galimybės paskaičiuoti tikslios negautų pajamų (nuostolių) sumos kreipimosi į teismą metu, reikalavimus dėl negautų pajamų priteisimo formuluoja procentine išraiška nuo Sutarties termino pabaigos (2021 m. balandžio 4 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos..
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
18. Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).
19. Bendrąja prasme nuostoliai kaip negautos pajamos yra sumos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).
20. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
21. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis anksčiau nurodytais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, sprendžia, jog ieškovės reikalavimo dėl 31,20 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (188,33 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos (2021 m. balandžio 4 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos tenkinimo atveju būtų viršytos sutartine teise ginamo lūkesčio intereso, apimančio tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias pagrįstai galėjo būtų tikimasi gauti sutartį įvykdžius tinkamai, ribos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tuo atveju, jeigu atsakovo pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išliktų iki faktinio kredito sumos grąžinimo net ir tada, kai faktinis kredito negrąžinimo terminas būtų ilgesnis, nei kredito grąžinimo terminas nustatytas sutartyje, nepagrįstai būtų užtikrinama ieškovės teisė į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi. Nors apeliantė nurodo, kad jeigu po Sutarties termino pabaigos atsakovas vis dar nebus grąžinęs visos jam suteiktos vartojimo kredito sumos, tai ieškovė ir toliau patirs nuostolius negautų pajamų forma, tai yra ne realiai tikėtini, o hipotetiniai nuostoliai. Pirmiau nurodomais motyvais Kauno apygardos teismas atmeta apeliantės argumentus, jog pirmosios instancijos teismas ginčą šioje bylos dalyje išsprendė neteisingai, be pagrindo netenkino reikalavimo priteisti 31,20 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (188,33 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos (2021 m. balandžio 4 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas visiškai atitinka formuojamą teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020, Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-579-601/2021; Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-710-924/2021).
22. Nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismas skundžiamu apeliacine tvarka teismo sprendimu priteisė ieškovei iš atsakovo 31,20 procentų negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 188,33 Eur, nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 4 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. balandžio 4 d.). Iš šalių sudarytos kredito sutarties nuostatų matyti, jog šalys susitarė jas skaičiuojant atsižvelgti į sutartinius įsipareigojimus dėl pelno palūkanų mokėjimo, t. y. kad jos mokamos nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio. Sutarties 6.1. punktas nustatė, jog „Vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti Mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamas Sutarties administravimo mokestis bei Specialiosiose sąlygose numatytos Palūkanos. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos Mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi Vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos“. Sutarties priede – specialiosiose sąlygose buvo numatytos konkrečios įmokos nuo kurių skaičiuojamos palūkanos nuo pagal vartojimo kredito sutartį nuo tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio. Pirmosios instancijos teismas, priteisęs 31,20 procentų negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 188,33 Eur, nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 4 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. balandžio 4 d.), neįvertino šalių sulygtų sutartinių nuostatų. Kadangi byloje minima sutartis buvo sudaryta verslininko su fiziniu asmeniu, todėl ši sutartis yra vertinama kaip vartojimo sutartis. Nors apeliaciniame skunde nekeliamas klausimas dėl tos teismo sprendimo dalies, kur ieškovei iš atsakovo priteista 31,20 procentų negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 188,33 Eur, nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 4 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. balandžio 4 d.), apeliacinės instancijos teismas, gindamas vartotojo teises ir vadovaudamasis įstatymo leidėjo suteikta teismui diskrecijos teise, papildo pirmosios instancijos teismo sprendimą negautas pajamas (nuostolius) priteisti, jas skaičiuojant atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus dėl pelno palūkanų mokėjimo, t. y. kad jos mokamos nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio. Toks apeliacinė instancijos teismo sprendimas atitinka formuojamą teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020, Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-579-601/2021; Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-710-924/2021). Pažymėtina, kad būtent toks (tokio dydžio) pajamų gavimas kredito davėjai buvo iš anksto numatytas pagal Sutartį ir būtent tokių pajamų apeliantė galėjo tikėtis gauti už suteiktą paskolą atsakovui tinkamai ją vykdant. Ir priešingai, apeliantė sudarant sutartį, tinkamu jos vykdymo atveju, neturėjo (ir negalėjo turėti) teisėto lūkesčio gauti didesnes mokėjimo (pelno) palūkanas, negu numatyta sutartyje. Nurodomais motyvais apeliacinės instancijos teismas pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje, į teismo rezoliucinę dalį įrašant nuostatą, kad ieškovei iš atsakovo priteisiama 31,20 procentų negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 188,33 Eur, nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 4 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. balandžio 4 d.) nuo likusio pagal mokėjimo grafiką kas mėnesį nesumokėto kredito likučio. Kitoje dalyje teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimą už akių pakeisti.
Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Priteisti ieškovei UAB „Legal Balance“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 188,33 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt aštuonių eurų 33 ct) negrąžinto kredito, 17,72 Eur (septyniolikos eurų 72 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo, 12,10 Eur (dvylikos eurų 10 ct) administravimo mokesčio, 25,25 Eur (dvidešimt penkių eurų 25 ct) negautų pajamų (nuostolių) paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 31,20 procentų negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 188,33 Eur, nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 4 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. balandžio 4 d.) nuo likusio pagal mokėjimo grafiką kas mėnesį nesumokėto kredito likučio, 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 243,40 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 136,00 Eur (vieno šimto trisdešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.