Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartis

2022-01-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-29-951/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-01-10
Bylos Nr.
II-29-951/2022
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-00003-2022-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Ilona Jakubėnienė (pirm.)
Institucija
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-29-951/2022Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00003-2022-3Procesinio sprendimo kategorija: 16.9.6; 21.10.4.; 21.11.3. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. sausio 10 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Ilona Jakubėnienė,sekretoriaujant V. A.,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui V. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos D. A. 2021 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio specialistas T. B. 2021 m. lapkričio 27 d. V. K. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 422 straipsnio 5 dalį, kuriame nurodė, kad V. K. 2021-11-27 17.35 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,03 promilių girtumo laipsnis. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos D. A. 2021 m. gruodžio 10 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) V. K. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, ir jai paskirta administracinė nuobauda – 800 EUR bauda, bei pritaikyta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas, atimant teisę vairuoti transporto priemones 12 mėnesių.

2022 m. sausio 3 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas V. K. skundas dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos D. A. 2021 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ji nubausta pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės atėmimu 12 mėnesių, pakeitimo. Skunde nurodoma, kad šio nusižengimo padarymo atveju turėtų būti taikoma ANK 34 straipsnio 6 dalis, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjos kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vairavimo stažą, ankstesnį asmens patraukimą administracinėn atsakomybėn, asmeninio pobūdžio aplinkybes, administracinio nusižengimo padarinius ir įvertinus tikimybę, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus. Skunde pareiškėja nurodo, kad transporto priemonę vairavo užmiestyje, kur nėra nei reguliuojamų sankryžų, nei pėsčiųjų perėjų, nei pačių pėsčiųjų, nei kitų didelio atidumo reikalaujančių vietų, dėl ko nors ji ir vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, tačiau nekėlė pavojaus dideliam žmonių skaičiui, t. y. nevažiavo mieste, kur eismo dalyvių tankis daug didesnis. Be to, važiavo tokioje vietovėje, kurioje ji gyvena, kas rodo, kad asmuo gerai pažįsta eismo sąlygas ir patį kelią. Pareiškėjos atžvilgiu neužfiksuoti kiti administraciniai nusižengimai dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, t. y. ji važiavo įsijungusi šviesas, transporto priemonė atitiko keliamus reikalavimus, nei protokole, nei nutarime nėra nurodyta, kad ji vairavo įtartinai. Pareiškėja save apibūdina kaip dorą pilietę, vedančią visuomenei priimtiną gyvenimo būdą, yra įgijusi profesinį išsilavinimą, dirbanti, augina du vaikus ir tinkamai jais rūpinasi. Dėl padaryto nusižengimo nuoširdžiai gailisi bei padėjo jį išaiškinti, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pareiškėja nurodo, kad nusižengimas padarytas visiškai atsitiktinai ir neatspindi jos skeptiško, antivisuomeninio požiūrio į galiojančias teisės bei moralės normas. Iki šio administracinio nusižengimo įvykdymo anksčiau nėra padariusi visiškai jokio administracinio nusižengimo ar kitokio teisės pažeidimo, kas rodo, jog asmuo nėra linkęs nei grubiai, nei kitaip pažeisti Kelių eismo taisyklių ar kitų teisės aktų reikalavimų. Pažymi, kad teisę vairuoti transporto priemones pareiškėja turi jau ilgą laiką, apytiksliai 18 metų, o ilgos vairavimo patirties turėjimas mažina būtent aptariamo administracinio nusižengimo pavojingumą, nes ANK 422 str. 4 d. yra numatyta pradedančiojo vairuotojo, kurio stažas iki 2 m., atsakomybė už vairavimą esant neblaiviam, kai jo neblaivumas didesnis nei 0 promilių, bet ne didesnis nei 0,4 promilės. Tuo tarpu jau nebe pradedantysis, o patyręs vairuotojas transporto priemonę, esant ANK 422 str. 4 d. nustatytam neblaivumo laipsniui, vairuoti gali. Pareiškėja skunde nurodo, jog, visų pirma, teisė vairuoti transporto priemones jai reikalinga tam, kad galėtų išlaikyti turimą darbo vietą, o tuo pačiu - išsaugoti pajamų šaltinį. Gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), tuo tarpu faktinė darbo vieta - (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į atstumą, darbo grafiką, darbo laiką, nes, pasibaigus darbo pamanai, iš esmės nėra jokio viešojo transporto, grįžimas namo būtų labai problematiškas, o kiti alternatyvūs važiavimo būdai, kaip naudojimasis pavežėjų paslaugomis, yra nepriimtinas dėl brangumo. Teisės vairuoti atėmimas pareiškėjai iš esmės atima galimybę dirbti, o tai sukelia dideles neigiamas pasekmes, nes darbo užmokestis reikalingas ne tik savęs ir vaikų išlaikymui, bet ir turimoms skoloms padengti. Jokių kitų pajamų asmuo neturi ir negauna. Transporto priemonių vairavimas pareiškėjai reikalingas ne tik dėl finansinių priežasčių, tačiau ir dėl vaikų ugdymosi poreikių patenkinimo, nes vienas iš vaikų mokosi (duomenys neskelbtini), o kitas lanko darželį (duomenys neskelbtini). Be to, netekimas teisės vairuoti sukelia įvairius sunkumus ir kasdieniame gyvenime, kadangi net nuvykimas į maisto prekių parduotuvę ar kitokių buitinių poreikių patenkinimas tampa labai sudėtingas. Neturėdama galimybės vairuoti individualios transporto priemonės, pareiškėja yra priklausoma nuo daugelio aplinkybių, prie kurių reikia prisiderinti, o tai pavyksta ne visada. V. K. skunde atkreipia teismo dėmesį ir į tai, kad šiuo atveju jos padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė visiškai jokių realių padarinių (eismo įvykis nesukeltas, ji pati nesusižalojo ir pan.). Taip pat, pareiškėjos manymu, pagrindinė administracinės nuobaudos rūšis - bauda jai suteikia pakankamą auklėjimo ir atgrasymo poveikį, t. y. paskirta bauda yra pakankamas neigiamas valstybės atsakas į padarytą administracinį nusižengimą ir šiuo atveju jai tai labai efektyvi administracinės nuobaudos rūšis. Pareiškėja skunde pažymi, kad ANK 27 str. 1 d. 3 p. yra numatyta, jog teismas kartu su administracine nuobauda gali skirti administracinę poveikio priemonę - įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose, kas taip pat padeda įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį. Teismui naikinant specialiosios teisės atėmimą, prašytų skirti įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose. Atkreiptas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 str. 3 d. nustatyta, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomus vairuotojų mokymus, kas reiškia, jog pareiškėja dėl jos padaryto administracinio nusižengimo yra įpareigota baigti papildomus vairuotojų mokymus, kuriuos baigusi neabejotinai patirs auklėjamąją bei prevencinę priemonę dėl administracinių nusižengimų. Pareiškėja pažymi ir tai, kad ji baudimą dėl padaryto administracinio nusižengimo jaučia ir tuo aspektu, jog jai teko patirti gėdos jausmą prieš aplinkinius, taip pat dėl to, kad ji nesugebėjo elgtis taip, kaip nustato teisės ir moralės normos. Skundu pareiškėja prašo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021-12-10 nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių panaikinti arba pakeisti nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių ir skirti kuo trumpesnį šios administracinio poveikio priemonės terminą.

Atsiliepimas

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atsiliepime į skundą nurodyta, kad su V. K. skundu nesutinka ir nurodo, jog 2021-12-10 nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), yra teisėtas ir pagrįstas, byloje nėra faktinio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir V. K. neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar sutrumpinti jos minimalų terminą. Prašo nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.

Teisme V. K. palaikė savo skundą ir papildomai paaiškino, kad patį nusižengimo faktą pripažįsta. Jai buvo nustatytas 1,03 promilių girtumas. Kai su kaimynais vakare žiūrėjo krepšinio varžybas, trupučiuką buvo padauginę alkoholio, tai ryte jos vyrui pasidarė blogai. Jam buvo silpna, jis vėmė, todėl jam iškvietė greitąją. Kadangi jo ilgai neišleido, su juo susisiekti negalėjo, jam padarė „Covid“ testą ir atsakymo negavę jį išleido namo, tai jį galėjo paimti tik ji – asmuo, su kuriuo jis būtų karantinavęsis, jei būtų buvęs teigiamas atsakymas. Jį galėjo parvežti tik greitoji arba ji. Perskambino visiems pažįstamiems, kam galėjo, bet jo niekas negalėjo paimti, o greitoji, neaišku kada būtų atvažiavusi, nes ir policija sakė, kad tada buvo labai baisus oras. Todėl rizikavo parsivežti. Jie žiūrėjo krepšinio varžybas, ji buvo susitarusi su jo bendradarbiu, kad jis tikrai jį parveš, jei reikės. Ji buvo sustabdyta lapkričio 27 d., šeštadienį, apie penktą valandą. Alkoholį vartojo lapkričio 26 d. ir ryte, kadangi buvo garantuota, jog tas bendradarbis parveš vyrą, tai susitiko su kaimyne vėl ir išgėrė alaus. Iki ją sustabdant, alkoholinius gėrimus buvo vartojusi maždaug prieš 20 min. Ji tokia yra, pasakė, kad rizikuos. Galvojo, kas bus, tas bus, nes visiems skambino, niekas negalėjo padėti, visiems buvo šeštadienis, visiems šventė ir visi buvo užsiėmę, todėl išgėrusi alkoholio sėdo prie vairo. Grįžtant vyras pats būtų parvairavęs per aplinkkelį namo. Gerai jautėsi pavartojusi alkoholio. Buvo tokiame strese, kad gal ten vyrą išvarė, o gal koridoriuje sėdi, nes visą dieną buvo nevalgęs. Jos vaikai tuo metu buvo namuose. Alkoholinių gėrimų dažnai nevartoja, gal per pusmetį būna 2-3 kartai, o vasarą dažniau. Nemano, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo. Sutuoktinis irgi neturi, nes dabar visą laiką vairuoja. Jos sutuoktinis turi teisę vairuoti transporto priemones. Šiuo metu, jai neturint teisės vairuoti, sutuoktinis yra atostogose, kadangi jis užsiima gerbūviu, trinkelių dėjimu, todėl dabar per šalčius jam yra atostogos. Aišku, galėtų susirasti kitokį darbą, bet dabar negali, nes juos visus tris reikia vežioti, kol kas vežioja, iki kol prasidės darbai. Jo darbovietė dažnai jį iškviečia, darbai būna aplink (duomenys neskelbtini). Jis dirba „(duomenys neskelbtini)“. Sutuoktinis padeda tik su vežiojimu, bet gyvena vien iš jos. Ji vairuoja nuo 2004 m., tai 18 metų. Labai blogai vertina savo elgesį. Ji taip karštai išpuolė ir daugiau gyvenime taip nedarys. Tikrai nemalonu, nepatogu ir gėda. Labai gailisi, daugiau taip tikrai nebus, su alkoholiu problemų neturi, bet matomai atsisveikins visam. Jie nesusėda taip gerti, išgeria tik tada, kai pasidaro šventę – per kokią cepelinų dieną, kad paįvairintų kaimišką gyvenimą, bet nėra taip, kaip kaimuose, jog susėdę gertų. Jie kultūringai. Vyras irgi dažnai negeria, nes jam po to buvo labai blogai. Labai gailisi, labai gėda ir labai sunku gyventi, kai neturi teisių. Pas juos autobusų nėra daug, 2-3 per dieną, o pastoviai prašyti kažko, kad vežtų, irgi neįmanoma. Jei taip bus toliau, praras darbą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Kaip rodo pateiktas skundas, pareiškėja savo kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo neginčija ir su administracinio nusižengimo kvalifikavimu sutinka, tačiau kelia administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimą bei prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, nei konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Aptariamo straipsnio 6 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių, t. y. administracinio poveikio priemonę, numatytą ANK 27 str. 1 d. 1 p.

ANK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos minėtame straipsnyje (t. y. ANK 27 straipsnio 1 dalyje) numatytos administracinio poveikio priemonės, tarp jų ir specialiosios teisės atėmimas. Skiriant administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos ar poveikio priemonės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos ar poveikio priemonės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017). Remiantis iš esmės tomis pačiomis nuostatomis vadovaujamasi ir nustatant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti atėmimo trukmę. Tokia teismų praktika ir teisinis reglamentavimas reiškia, kad taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, būtina nustatyti išimtines aplinkybes ir neatkuriamus itin svarbius padarinius, kurie kiltų pažeidėjui skyrus administracinio poveikio priemonę atsakomybę numatančio straipsnio sankcijos ribose.

Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo ir pažeidėjos kaltės nėra, tačiau skundu prašoma pakeisti 2021-12-10 nutarimą, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisė atėmimo arba paskirti švelnesnę negu numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje administracinio poveikio priemonę, tai yra atimant teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam nei vienerių metų laikotarpiui.

Nagrinėjamu atveju Institucija 2021 m. gruodžio 10 d. nutarimu V. K. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrė administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam 12 mėnesių terminui. Skirdama bausmę ir poveikio priemonę už nusižengimo įvykdymą Institucija atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. kaltininkė pripažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi arba padėjo jį išsiaiškinti. Be to, nutarime nurodė, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismo vertinimu, V. K. padarytas nusižengimas negali būti laikomas mažareikšmis ar mažiau pavojingas nei įprastas tokio pobūdžio administracinis nusižengimas, priešingai, jis yra vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Todėl skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs tai, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinant saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą (nusižengimą), asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (nusižengimu). Administracinio poveikio priemonė yra atsakomybės priemonė, kuri neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes pažeidimą (nusižengimą) padariusiam asmeniui, tuo siekiant administracinės nuobaudos tikslų, numatytų ANK 22 ir 27 straipsniuose. Skiriama priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, nagrinėtinu atveju, sudarančia pagrindą švelninti paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo terminą.

Šiuo atveju matyti, kad V. K. buvo nustatytas lengvas neblaivumas – 1,03 promilės, kas rodo, kad asmuo žymiai viršijo įstatymu nustatytą leistiną normą (0,4 promiles), nuo kurios kyla administracinė atsakomybė, atkreipiant dėmesį ir į tai, kad girtumas nuo 1,51 promilių jau užtraukia net baudžiamąją atsakomybę, o tai neleidžia kalbėti apie mažareikšmį padaryto nusižengimo pobūdį. Priešingai, rodo, kad tokiais savo neatsakingais ir lengvabūdiškais veiksmais V. K. sukėlė didelį pavojų ne tik viso eismo saugumui, bet ir kitų žmonių turtui, jų sveikatai, taip pat gyvybei. Be to, nors pareiškėja nurodė, kad jos vairavimas nebuvo pavojingas, vairavo gerai žinomoje vietoje, niekam nesukėlė jokių neigiamų pasekmių, niekam žalos nepadarė ir nusižengimas padarytas ne iš tyčios, o atsitiktinai, tačiau iš bylos duomenų matyti, jog administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 str. 5 d., V. K. padarė pavojingoje vietoje – (duomenys neskelbtini). Dar daugiau, kaip V. K. paaiškino teismui, ji, būdama neblaivi, iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), ketino vykti į (duomenys neskelbtini) esančią (duomenys neskelbtini) ligoninę, t. y. itin didelį atstumą, kas itin neigiamai charakterizuoja pareiškėjos asmenybę ir užkerta kelią ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymui.

Pastebėtina ir tai, kad V. K., būdama neblaivi, automobilį vairavo tokiu paros metu (17.35 val.), kada vyksta intensyvus eismas. Nors skunde ir nurodyta, kad neigiamų padarinių dėl aptariamo nusižengimo padarymo nekilo, tačiau šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį į tai, jog V. K. savo elgesiu sukėlė didelį pavojų ne tik viso eismo saugumui, bet ir kitų žmonių turtui, jų sveikatai, taip pat gyvybei. Nors šiuo atveju buvo išvengta rimtesnių pasekmių, tačiau tai nedaro nusižengimo mažiau pavojingu ir jo nepateisina, nes galimai sunkesnių pasekmių buvo išvengta tik todėl, kad pareiškėja buvo laiku sustabdyta ir nušalinta nuo transporto priemonės vairavimo. Be to, nors pareiškėja akcentuoja, kad ji turi ilgametę vairavimo patirtį, tačiau, kaip matyti, turimas net ir pakankamai nemažas vairavimo stažas, kuris apytiksliai siekia 17 metų, nesulaikė ir neatgrasė nuo transporto priemonės vairavimo esant tokiam neblaivumui.

Atsakomybė už transporto priemonės vairavimą, kai tai daro neblaivūs vairuotojai, yra diferencijuojama pagal asmens, vairavusio transporto priemonę, girtumo laipsnį – už vairavimą esant lengvam girtumo laipsniui, įstatymų leidėjas numatė administracinę atsakomybę, tuo tarpu už vairavimą esant vidutiniam ar sunkiam girtumui – baudžiamąją atsakomybę. Taigi, esant sunkesniam girtumui, V. K. būtų taikoma jau ir baudžiamoji atsakomybė. Paminėtina, kad Lietuvos įstatymų leidėjas itin griežtai vertina atvejus, kai asmenys vairuoja neblaivūs. Be to, įstatymų leidėjas nustatė būtent tokią, o ne kitokią atsakomybės ribą ir jos reikia laikytis. Bandymas nusižengimą sumenkinančiais argumentais koreguoti administracinio poveikio priemonės terminą, nesilaikant įstatyme nustatytų girtumo ribų, nėra priimtinas. Įstatymų leidėjas nustatė būtent tokias draudimo vairuoti apsvaigus nuo alkoholio ribas ir jų nesilaikymas turi būti pagrįstas labai svariais argumentais, o ne kasdieniais elementariais kiekvienoje byloje pateikiamais motyvais, kurie lemia tik minimalaus dydžio nuobaudos paskyrimą. Valstybė jau daug metų skiria didelį dėmesį kovai su neblaiviais vairuotojais, šviesdama visuomenę, griežtindama atsakomybę, tačiau, kaip rodo bylos medžiaga, V. K. važiavo net ir žinodama bei suprasdama, kad yra išgėrusi, kai neblaivumo laipsnis buvo artimas tokiam, nuo kurio kyla net baudžiamoji atsakomybė, t. y. sąmoningai pasirinko priešingą teisei elgesį ir neblaivi sėdo už vairo, teikdama prioritetinę reikšmę (svarbą) savo asmeniniams poreikiams, lengvabūdiškai sumenkindama visuomeninį interesą, šiuo atveju įstatymų saugomą nedalomą gėrybę (vertybę) – viešojo eismo saugumą ir jo svarbą. Todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios, poveikio priemonės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinio poveikio priemonei keliamų tikslų. Visas aplinkybes prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti pats asmuo, o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Laikytina, kad administracinio poveikio priemonės ir nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra adekvatus jo padaryto nusižengimo rezultatas, už kurį atsakinga pati pareiškėja. Be to, aukščiau išdėstyti duomenys rodo, kad padarytas administracinis nusižengimas turi būti vertinamas kaip itin šiurkštus, pavojingas ir tyčinis. Dar daugiau, nusižengimas negali būti vertintinas kaip mažareikšmis ar nedidelio pavojingumo, nes šis nusižengimas nepatenka į ANK 12 straipsnio 1 dalį, kurioje numatytos mažai pavojingos veikos.

V. K., teikdama skundą ir duodama paaiškinimus teismui, nurodė, jog teisė vairuoti transporto priemonę jai yra reikalinga tiek dėl šeimos poreikių tenkinimo, nes turi finansinių įsipareigojimų, darbas yra vienintelis jos pragyvenimo šaltinis, be to, vaikai lanko ugdymo įstaigas skirtingose, nei gyvena, vietose, tiek dėl turimo darbo pobūdžio, nes dirba (duomenys neskelbtini), o gyvena (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į atstumą, darbo grafiką, darbo laiką, pasibaigus darbo pamanai, iš esmės nėra jokio viešojo transporto, grįžimas namo būtų labai problematiškas. Be to, transporto priemonė reikalinga ir tam, kad patenkintų ir kitus būtinus poreikius – nuvykti į parduotuves apsipirkti ir pan. Šiuo atveju nepaneigtina, kad asmuo patiria įvairių sunkumų tiek buityje, tiek darbe, o galimi kiti alternatyvūs susisiekimo būdai yra nepatogūs ar per brangūs, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjai visos šios aplinkybės buvo žinomos, nepatogumai jau egzistavo administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau tai nesutrukdė V. K. pažeisti teisės normų reikalavimus, o buities problemos, šeimyninės gerovės išsaugojimas, darbas, vaikų ugdymo poreikių tenkinimas nesutrukdė vartoti alkoholį. Apie neigiamas pasekmes V. K. buvo iš anksto informuota įstatymu įtvirtinant draudžiamą veiką ir nustatant už ją konkrečią sankciją, nepaisydama to, pareiškėja elgėsi neatsakingai, vairavo neblaivi, žymiai viršydama įstatymu nustatytą leistiną minimalią ribą, nuo kurios kyla administracinė atsakomybė, nors iš visų aplinkybių, įvertinant pareiškėjos amžių, asmenybę, gyvenimišką patirtį, vairavimo stažą, pareiškėja galėjo ir privalėjo aiškiai suvokti tokios veikos pavojingumą. Teismui nekyla jokių abejonių, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pakeitė V. K. asmeninį gyvenimą, prie kurio ji ir jos artimieji buvo įpratę, tačiau tai yra neišvengiamos jai paskirtos administracinio poveikio priemonės pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kalta pati pažeidėja. Pastebėtina ir tai, kad, kaip teismo posėdžio metu paaiškino pareiškėja, ji teisės vairuoti transporto priemones jau neturi apie pusantro mėnesio ir kol kas išeina suderinti visus šeimyninius reikalus, vaikų ugdymo klausimus ir darbus. Dar daugiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja šeimoje nėra vienintelis asmuo, kuris galėtų vairuoti automobilį, nes V. K. vyras taip pat turi teisę vairuoti.

Iš bylos medžiagos matyti ir tai, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, V. K. dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 str. 5 d., padarymo savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, suvokė padaryto nusižengimo pavojingumą, todėl pagrįstai jai buvo nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šiaulių apylinkės teismui pateiktame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo taip pat nurodė ir tai, kad sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose, dėl ko jai galėtų būti paskirta ir ši administracinio poveikio priemonė. ANK 30 str. 4 d. imperatyviai nurodoma, kad ši priemonė gali būti skiriama tik tuomet, kai ji numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje. ANK 30 str. 3 d. inter alia įtvirtinta, jog įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose (kursuose) skiriamas tik asmens sutikimu, toks sutikimas laikomas lengvinančia aplinkybe skiriant administracinę nuobaudą. Nagrinėjamu atveju ANK 422 str. nėra numatyta galimybė skirti tokio pobūdžio administracinio poveikio priemonę, todėl ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens sutikimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose neturi jokios reikšmės individualizuojant administracinę atsakomybę už administracinio nusižengimo įvykdymą. Šiame kontekste pažymėtina, jog, vadovaujantis aptartomis ANK normomis, nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas ir svarstant administracinių nuobaudų skyrimo klausimą, teismas yra saistomas įstatymo, todėl net ir esant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymui, negali taikyti administracinio poveikio priemonės – įpareigojimo dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose), jei ji nėra numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje.

Be to, nors V. K. skunde pažymėjo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymu, asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik užbaigus papildomus vairuotojų mokymus, kas neabejotinai turėtų auklėjamąjį bei prevencinį poveikį dėl administracinio nusižengimo padarymo. Teismas pažymi, kad toks pareiškėjos teiginys rodo jos geranorišką nusiteikimą išklausyti papildomus vairavimo mokymus, padėsiančius suvokti nesaugaus vairavimo priežastis, aplinkybes ir galimas pasekmes, parodo pareiškėjos susirūpinimą dėl savo veiksmų, norą taisytis, adekvatų požiūrį į padarytą nusižengimą bei jo pasekmes, todėl vertintinas teigiamai, tačiau tai negali būti laikoma kaip išskirtinė aplinkybė, galinti įtakoti administracinio poveikio priemonės švelninimą arba jos neskyrimą, kadangi, praradus teisę vairuoti, pabaigti papildomus vairuotojų kursus, yra įstatymo nustatyta pareiga.

Teismo vertinimu, V. K. nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos išskirtinėmis, dėl ko turėtų būti švelninama paskirta administracinio poveikio priemonė arba ji visai neskiriama. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo ar šeimyninių aplinkybių, turi būti pats suinteresuotas nedaryti nusižengimų, galinčių lemti šios specialios teisės netekimą. V. K., žinodama, kad teisė vairuoti transporto priemones jai yra būtina nuvykti/parvykti į darbą, reikalinga dėl šeimyninių aplinkybių, šia teise naudojosi neatsakingai, todėl jos patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti. Be to, pagal formuojamą teismų praktiką, net ir darbas, tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos (priemonės) taikymą. Tuo tarpu paminėtina, kad šiuo atveju, specialiosios teisės turėjimas nėra tiesiogiai susijęs su V. K. darbinių funkcijų atlikimu, net ir netekusi teisės vairuoti, pareiškėja darbą yra išsaugojusi ir toliau sėkmingai atlieka darbines funkcijas.

Tai, jog pati V. K. patiria (patirs) neigiamus taikytos priemonės padarinius, yra natūralus jos padaryto nusižengimo rezultatas. Teismas pažymi, jog asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį, galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, taip pat kitiems eismo dalyviams dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui visos aplinkybės buvo žinomos ir prieš darant nusižengimą, tačiau tai jo nuo itin neatsakingo ir pavojingo elgesio nesulaikė ir kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neatsakingo elgesio rezultatas. Byloje nėra jokių aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę ir dėl kurių būtų pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą ar visai jos neskirti. Atvirkščiai, V. K. padaryto administracinio nusižengimo, susijusio su transporto priemonės vairavimu esant neblaiviai ir Kelių eismo taisyklių nesilaikymu, itin didelis pavojingumas rodo, kad ji nepakankamai suvokė savo padaryto nusižengimo rimtumą ir pavojingumo visuomenei, o taikomos švelnesnės atsakomybės priemonės V. K. elgesiui viešajame kelių eisme nebūtų efektyvios, net ir įvertinus tą aplinkybę, kad penkerių metų laikotarpyje ji nebuvo bausta administracine tvarka dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad ANK 22 straipsnyje įtvirtinta, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti, apriboti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, o taip pat siekiant juos atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Iš įstatymo formuluotės seka išvada, kad nuobauda skiriama siekiant prevencinių tikslų – sukurti nubaustajam suvaržymus, dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Kaltas asmuo, kuriam skiriama administracinė nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų, tačiau, darydamas teisės pažeidimus, asmuo pats priima atsakomybę už jam galinčius kilti tokio pobūdžio padarinius. Dar kartą pažymėtina ir tai, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja 2021-12-10 nutarimu skirdama V. K. administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, įvertino visas pareiškėjai palankias aplinkybes, taip pat ir tai, kad ji prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, bei paskyrė minimalią ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui.

Įvertinus tiek nusižengimo pobūdį, tiek jo pavojingumą visuomenei, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad ji savo kaltę pripažino ir dėl nusižengimo padarymo nuoširdžiai gailėjosi bei gailisi iki šiol, be to, tai, kad anksčiau nebuvo padariusi tokio pobūdžio nusižengimų, atsakomybę sunkinančių aplinkybių dėl šio nusižengimo padarymo nebuvimą, tiek kitus atsakomybei individualizuoti reikšmingus duomenis bei juos sugretinus su asmenybę charakterizuojančiais požymiais, V. K. pagrįstai paskirta švelniausia ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui. Esant šioms aplinkybėms, teismas pripažįsta, jog sušvelninus administracinio poveikio priemonę ir sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nebūtų pasiekti administracinio poveikio priemonės tikslai, todėl V. K. skundas netenkintinas, o Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos D. A. 2021 m. gruodžio 10 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

V. K. skundo netenkinti.

Palikti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos D. A. 2021 m. gruodžio 10 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Jakubėnienė