Kauno apygardos teismo nutartis

2024-04-25 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-74-593/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-04-25
Bylos Nr.
AN2-74-593/2024
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Daiva Jankauskienė
Pažeidėjas
M. B.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-74-593/2024Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01079-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6.; 21.11.10; 21.11.11. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. vasario 22 d. nutarties, kuria netenkintas M. B. skundas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyresniosios tyrėjos R. D. 2023 m. lapkričio 24 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. M. B. Institucijos 2023 m. lapkričio 24 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, ir nubaustas 950 Eur (devynių šimtų penkiasdešimties eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams ir draudimu 1 (vienus) metus vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, už tai, kad jis 2023 m. lapkričio 5 d., apie 20.39 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus vairavo automobilį, kai jam nustatytas 0,58 promilės neblaivumas. Tokiais veiksmais M. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus.

2. Nesutikdamas su 2023 m. lapkričio 24 d. nutarimu nustatytu alkoholio vartojimo faktu ir paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimu, M. B. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismas 2024 m. vasario 22 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė, nurodydamas, kad nuo policijos pareigūnų atlikto alkoholio kiekio asmens organizme patikrinimo ir kraujo mėginio alkoholio kiekiui kraujyje nustatyti paėmimo praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas, jog nedidelis kiekis alkoholio savaime išsiskaidytų asmens organizme ir Kauno klinikose tikrinant asmens neblaivumą nebūtų nustatytas alkoholio vartojimas, ypač atsižvelgiant į tai, jog pats M. B. raštu patvirtino alkoholio vartojimo faktą įvykio dieną. Minimoje nutartyje pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad M. B. elgėsi neatsakingai, priešingai teisei ir padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, todėl jo patiriami nepatogumai dėl teisės vairuoti neturėjimo yra jo pavojingo elgesio kelyje rezultatas ir pasekmė. Be to, šis nusižengimas nėra atsitiktinio pobūdžio. Per penkerius metus jis dvidešimt du kartus baustas už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Pažymėta ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog M. B. teiktų kažkam išlaikymą ar būtų vienintelis šeimos maitintojas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pažeidėjo interesas išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su jo darbu ar šeimyniniais įsipareigojimais, yra adekvatus padaryto nusižengimo rezultatas ir negali būti vertinamas ignoruojant viešąjį interesą. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde aukštesnės instancijos teismui M. B. prašo sumažinti draudimo vairuoti transporto priemones terminą, leidžiant vairuoti transporto priemones nuo 2024 metų balandžio ar gegužės mėnesio, o taip pat panaikinti draudimą 1 (vienus) metus vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Skunde prašoma atsižvelgti į tai, kad vairavimas yra apelianto vienintelis pragyvenimo šaltinis, kad daugiau tokio pažeidimo apeliantas nebedarys, nebevartos alkoholinių gėrimų. Nurodoma, kad panaikinus apribojimus vairuoti transporto priemones, M. B. sutinka sumokėti didesnę (1 500 Eur) administracinę nuobaudą.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija prašo šio skundo netenkinti, nes jo reikalavimai yra nepagrįsti, ir palikti galioti apylinkės teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartį nepakeistą. Nurodoma, kad apeliaciniame skunde M. B. nenurodė jokių aplinkybių, kuriomis remiantis šioje byloje jam galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos. Atsiliepime pabrėžiama, kad pats M. B. skundą nagrinėjančio pareigūno prašė taikyti administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Argumentuojama, kad M. B. paskirta administracinė nuobauda ir administracinės poveikio priemonės buvo tinkamai individualizuotos, yra ne per griežtos, adekvačios padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl nėra pagrindo sumažinti paskirtą nuobaudą ar neskirti administracinio poveikio priemonės.

5. Atsiliepime (prašyme) M. B. prašo sumažinti draudimo vairuoti transporto priemonę terminą, leidžiant vairuoti nuo gegužės mėnesio ir sutinka su administracinio poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones su neįrengtu antialkoholiniu variklio užraktu, taikymu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. B. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nagrinėjamoje byloje ginčo dėl nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo fakto nėra, apeliaciniame skunde keliamas tik Institucijos 2023 m. lapkričio 24 d. nutarimu paskirtų administracinio poveikio priemonių individualizavimo klausimas ir Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 22 d. nutarties, kuria Institucijos nutarimas paliktas galioti be pakeitimų, teisėtumo bei pagrįstumo klausimas. Prašoma pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti, 2024 m. balandžio 12 d. atsiliepime (prašyme) sutinkant su administracinio poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, taikymu, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo apibrėžtose ribose (ANK 652 straipsnis).

7. ANK 422 straipsnio 5 dalyje administracinė atsakomybė numatyta tam, kas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, taip pat vengė apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojo iki patikrinimo. Šis administracinis nusižengimas vairuotojui užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. To paties straipsnio 6 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

8. M. B. skundžiamu Institucijos Nutarimu už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta artima minimaliam dydžiui 950 Eur nuobauda ir nustatytos šios administracinio poveikio priemonės: teisės vairuoti transporto priemones atėmimas aštuonių mėnesių terminui ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai vienerių metų terminui.

9. ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Be kita ko, tiek baudos dydis, tiek specialiosios teisės atėmimo trukmė bei draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmė nustatomi atitinkamai pagal straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį ir administracinio poveikio priemonės minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 2, 3, 4 dalys).

10. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, motyvuotu sprendimu gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti (ANK 34 straipsnio 6 dalis).

11. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs apylinkės teismo nutarties motyvus, apeliacinio skundo bei atsiliepimo argumentus sprendžia, kad nagrinėjamu atveju taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, kaip to prašoma skunde, pagrindo nėra.

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022). Be to, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Visais atvejais teismas gali, bet neprivalo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

13. Nagrinėjamu atveju atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau nustatyta vos viena administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pažeidėjas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tai, kad M. B. darbas yra susijęs su transporto priemonės vairavimu, nėra kuo nors išskirtinė aplinkybė, išskiriantį jį iš kitų visuomenės narių. Taip pat nėra pagrindo spręsti, jog jis yra itin pavyzdingas pilietis, kadangi nuo 2019 metų jis 22 kartus baustas administracinėmis nuobaudomis už pažeidimus, kuriuos laikyti nepavojingais ar mažareikšmiais nėra jokio pagrindo, šiuo metu 7 nuobaudos dar yra galiojančios. Taigi akivaizdu, jog nusižengimas dėl kurio M. B. patrauktas atsakomybėn, kaip teisingai konstatavo žemesnės instancijos teismas, laikytinas sistemingu, būdingu ir dėsningu jo elgesio rezultatu.

14. Apygardos teismas taip pat sutinka su Institucijos bei žemesnės instancijos teismo procesinių sprendimų išvadomis, kad M. B. padarytas administracinis nusižengimas priskiriamas vieniems iš šiurkščiausių ir pavojingiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik eismo saugumui, tačiau ir žmonių gyvybei bei sveikatai, o tai, jog tokia žala nebuvo padaryta lėmė tik laimingas atsitiktinumas.

15. Nėra pagrindo teigti, jog teisė vairuoti transporto priemones yra tiesiogiai susijusi su jo darbinėmis funkcijomis ir, kad netekęs šios teisės, jis netektų ir galimybės dirbti. Kaip nurodė administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, jis dėl paskirtos nuobaudos patiria tik nepatogumus dėl būtinybės samdyti vairuotoją. Taigi privataus asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, interesas išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su jo darbu, yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas ir negali būti vertinamas ignoruojant viešąjį interesą. Pažymėtina ir tai, kad net ir esant grėsmei pažeidėjui prarasti darbą, nebūtų pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nes įstatymas aukščiau iškelia visuomenės saugumą, kuris buvo pažeistas įvykdžius tokio pobūdžio administracinį nusižengimą. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo (Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-514-493/2021), neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Todėl šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytais nusižengimais. Tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes.

16. Pažymėtina ir tai, kad teismas arba institucija, nagrinėjanti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, spręsdami asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio bei administracinio poveikio priemonės termino nustatymo klausimus, be kita ko, turi vadovautis proporcingumo principu, t. y. išlaikyti adekvačią pusiausvyrą tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės dydžio.

17. Apeliacinės instancijos teismas pritaria M. B. skundo teiginiams, kad pažeidėjas tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą, vis dėlto tai nepateisina ir nemenkina padaryto šiurkštaus nusižengimo. Nors iš tiesų administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nustatytas girtumo laipsnis gana nedaug viršijo leistiną ribą, tačiau dėl to trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą – jokio pagrindo nėra, juo labiau, kad padidinto pavojaus šaltiniu – automobiliu – buvo vykstama mieste, judrioje gatvėje, tamsiu paros metu. Taigi pritartina žemesnės instancijos teismui, kuris konstatavo, jog Institucijos paskirtos baudos ir administracinio poveikio priemonių dydis, įvertinus visas administracinio nusižengimo aplinkybes, apeliantą charakterizuojančius duomenis, nebuvo maksimalus, todėl sprendžia jog M. B. administracinė nuobauda ir baudžiamojo poveikio priemonė individualizuota teisingai ir pagrįstai. Aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę ir dėl kurių būtų pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą – nenustatyta.

18. ANK 563 straipsnio (administracinių nusižengimų teisenos paskirtis), 567 straipsnio 1 dalies (visapusiškas ir objektyvus bylos aplinkybių ištyrimas), 569 straipsnio 5 dalies (įrodymų įvertinimas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu), 22 straipsnio (administracinės nuobaudos paskirtis) ir 32 straipsnio (bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai) nuostatos nebuvo pažeistos, todėl apylinkės teismo nutartis paliekama galioti, o apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 22 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. B. skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

TeisėjaDaiva Jankauskienė