Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto J. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys antstoliai G. J., A. S., L. P., B. T., A. R. Ž., J. P., Z. Z., V. D., R. V., V. V., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“, uždaroji akcinė bendrovė „Julianus Inkaso“, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“, uždaroji akcinė bendrovė „GelvoraSergel“, uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Ignitis“, akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“, uždaroji akcinė bendrovė „Civinity namai Klaipėda“, G. G., M. S., R. Č., A. D., J. B., J. J., R. P., R. M., K. N., UAB „Targetas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, prašo teismo iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą ir paskirti nemokumo administratore E. G., būtinosioms išlaidoms nustatyti 1 800 Eur per mėnesį sumą, nustatyti 300 Eur atlygį nemokumo administratorei. Nurodė, kad yra nemokus, pradelstos skolos sudaro 286 807,40 Eur, gaunamas pajamas sudaro apie 1 300 Eur per mėnesį. Pareiškėjas nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi. Pareiškėjas turi nepilnametį vaiką M. B., kurios išlaikymui kas mėnesį reikalinga 250 Eur suma. Teigia, kad 2007 m. prasidėjus nekilnojamojo turto kainų kilimui, pareiškėjas tikėdamasis gauti pelno perpardavus įsigytus daiktus, 2007 m. rugsėjo 17 d. ir 2007 m. lapkričio 28 d. su akcine bendrove SEB banku sudarė kredito sutartis dėl nekilnojamų daiktų įsigijimo. Už gautas lėšas įsigyti du butai. 2008 m. spalio 6 d. uždaroji akcinė bendrovė „General finansing“ suteikė 4344, 30 Eur (15 000 Lt) kreditą, kuris buvo panaudotas nekilnojamų daiktų gerinimui. 2008 m. sausio 10 d. uždarosios akcinės bendrovės „Robana“ įvykusio susirinkimo metu, M. S. atleistas iš užimamų (duomenys neskelbtini) pareigų ir išrinktas A. B.. 2009 m. vasario 13 d. M. S. pasiūlė įsigyti turimas akcijas. Pareiškėjas tikėdamas sutelkti verslą į vienas rankas, optimizuoti valdymą, nes turint 50 proc. akcijų, balsams pasiskirstant po lygiai, sprendimų priimti neįmanoma, įsigijo 50 proc. akcijų, tokiu būdu pareiškėjas tapo vieninteliu akcininku. Siekdamas garantuoti įmonės klientams prievolių įvykdymą, pareiškėjas yra ne kartą laidavęs asmeniškai už įmonės prievoles. Įmonei iškėlus bankrotą, vėliau ją likvidavus, perleisti reikalavimai dėl skolų yra išieškomi iš pareiškėjo. Sprogus nekilnojamo turto burbului, buvo imtasi priemonių, siekiant sumažinti galimus nuostolius ir praradimus. Dėl nekilnojamo daikto, (duomenys neskelbtini) sudaryta preliminari sutartis, kuri įregistruota ir sutarties sudarymo faktas išviešintas. Tačiau susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, Klaipėdos miesto apylinkės teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje, potencialiam pirkėjui nepavyko įsigyti parduodamo turto už (57 924 Eur) 200 000 Lt. Pareiškėjui nepavykus parduoti rekonstruotų ir įrengtų butų, jie parduoti iš varžytinių ir ženkliai mažesne kaina, nei pirkti. 2014 m. pareiškėjas buvo informuotas apie kito nekilnojamojo daikto, rekonstruoto buto, adresu (duomenys neskelbtini), pardavimą iš varžytinių. Pagrįstai tikėdamas, kad turtas yra vertas daugiau nei buvo įkainuotas, nes iš esmė padidintas gyvenamasis būsto plotas, pateikė prašymą antstoliui. Atlikus pakartotinį įvertinimą, kaina pasikeitė tik 579,24 Eur (2 000 Lt). Turtas vėl parduotas patyrus didelius nuostolius (skirtumas per 43 443 Eur (150 000 Lt)), nes padidintas parduoto buto plotas, atliktas remontas, supirkta įmontuojama technika ir baldai. Pareiškėjas turi kreditorių, kurių prievolių įvykdymo terminai yra suėję.

2. Suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė SEB bankas atsiliepimu į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo prašo pareiškėjo prašymo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo netenkinti, bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad pareiškėjas nenurodo gyvenamosios vietos, nepateikia informacijos ar yra mokami būsto nuomos bei kiti būsto išlaikymo mokesčiai. Nors pareiškėjas nurodo, kad vykstant į komandiruotes (duomenys neskelbtini) mokami dienpinigiai, jie negali būti laikomi pareiškėjo pajamomis. Pareiškėjo atstovo Klaipėdos apylinkės teismui pateiktame prašyme dėl trūkumų šalinimo nurodoma, jog iš gautu pajamų, kurios svyruoja (1 960 Eur - 2 195 Eur), atėmus 1 800 Eur likusi suma būtu skiriama kreditoriams, proporcingai jas paskirstant, tačiau nelabai suprantama kuo remiantis teigiama, jog pareiškėjo pajamos svyruoja, nors pats pareiškėjas teigia, kad jo gaunamas darbo užmokestis yra apie 1 300 Eur / mėn. (neatskaičius mokesčių), nuo kurio yra atliekamos išskaitos vaiko išlaikymui 250 Eur, taikant nustatyto dydžio indeksaciją. Būtiniems poreikiams tenkinti nurodoma 1 800 Eur / mėn. suma, kai pareiškėjo pajamos yra ženkliai mažesnės, o ir pats būtiniems poreikiams skiriamų lėšų išdėstymas nėra pagristas jokiais jas patvirtinančias dokumentais bei kelia abejonių. Pareiškėjas privalo siekti maksimalaus galimo kreditorinių reikalavimų patenkinimo, būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymo suteiktomis teisėmis, o tuo pačiu ir sąžiningai vykdyti įstatymo jam nustatytas pareigas. Pareiškėjas turi aiškiai nurodyti visus pajamų šaltinius, pagrįsti būtiniems poreikiams tenkinti reikalingas lėšas, pateikti aiškią informaciją apie gyvenamąjį būstą, kuriame gyvena šiuo metu, o taip pat aiškiai nurodyti kaip bus įgyvendinama pagrindinė Lietuvos Respublikos Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) paskirtis, siekiama teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, dengiamos administravimo išlaidos bei tenkinami kreditorių finansiniai reikalavimai.

3. Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą, kuriuo prašo pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo netenkinti. Nurodė, kad pareiškėjas nurodo, kad jo gaunamos pajamos per mėnesį 1 300 Eur prieš mokesčius. Kadangi pareiškėjas komandiruojamas į (duomenys neskelbtini), mokami ir dienpinigiai, todėl, pasak pareiškėjo, bendros jo pajamos svyruoja nuo 1 960 Eur iki 2 195 Eur. Tačiau pagal pateiktą pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, pareiškėjo pajamos per mėnesį vidutiniškai siekia 1 809 Eur (6 mėn. vidurkis), o nurodoma būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalinga suma net ~ 1800 Eur. Šiuo atveju akivaizdu, jog pareiškėjas turėtų susimažinti savo būtiniesiems poreikiams skirtų išlaidų sumą ir stengtis bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais. Šiuo atveju pareiškėjas uždirba mažiau, nei planuoja išleisti. Pagal pateiktus įrodymus gaunamos pajamos vidutiniškai – 1 809 Eur, kai būtinieji poreikiai 1 800 Eur, o planuojamas atlyginimas administratoriui - 300 Eur. Kreditoriams pareiškėjas neplanuoja skirti jokių sumų, todėl akivaizdu, jog bankroto bylos iškėlimas šiuo atvejų pažeistų kreditorių interesus.

4. Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Targetas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo pareiškimo netenkinti. Nurodo, kad uždaroji akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“ ir skolų išieškojimo įmonė uždaroji akcinė bendrovė „Targetas“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią lizingas naujajam kreditoriui uždarajai akcinei bendrovei „Targetas“ perleido visas reikalavimo teises į pirminiam kreditoriui skolingus asmenis, tame tarpe į pareiškėjo skolą. Visas savo nurodomas gaunamas pajamas pareiškėjas skiria tik savo poreikių tenkinimui ir išlaikymui mokėti, kas taip pat suponuoja išvadą, kad pareiškėjas niekada nesistengė ir toliau nesistengia, kad dalis pajamų būtų skiriama skoloms dengti. Pagal pateiktą pareiškimą, kreditoriams pareiškėjas apskritai neplanuoja skirti jokių sumų, todėl akivaizdu, jog bankroto bylos iškėlimas šiuo atvejų pažeistų kreditorių interesus.

5. Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „GelvoraSergel“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Prašo pareiškimo tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra

6. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą. Nurodė, kad dėl pareiškėjo pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo tenkinimo neprieštaraus teismui nustačius, kad į bylą pateikta pakankamai bankroto bylos iškėlimui reikalingų įrodymų.

7. Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Panevėžio skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą, kuriuo prašo bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui klausimą spręsti teismo nuožiūra, ištyrus visus byloje esančius įrodymus.

8. Suinteresuotas asmuo M. S. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą, prašo pareiškimą atmesti. Nurodė, kad pareiškėjas nurodo, kad vidutiniškai jam per mėnesį yra reikalinga apie 1 800 Eur suma. Tuo tarpu jo mėnesinis atlyginimas yra 1 300 Eur neatskaičius mokesčių. Taigi pareiškėjas visiškai neketina planuojamo fizinio asmens bankroto proceso metu atsiskaityti su kreditoriais.

9. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų per pirmosios instancijos teismo nustatytą terminą teismui nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. vasario 9 d. nutartimi pareiškėjo pareiškimą tenkino, iškėlė pareiškėjui bankroto bylą, paskyrė E. G. pareiškėjo bankroto administratore, nustatė 30 dienų terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos, patvirtino 300 Eur plius PVM lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti pareiškėjo bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, patvirtino 709 Eur lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, nustatė 4 mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:

11. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus nustatė, kad pareiškėjas turi kreditorių, skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję, Nustatė, kad vykdymo išlaidos antstoliams sudaro beveik 287 000 Eur. Pareiškėjas nekilnojamojo turto, automobilių neturi, dirba, jo pajamos atskaičius mokesčius sudaro 1900 Eur, taip pat pareiškėjas išlaiko nepilnametį vaiką, kurio išlaikymas yra išieškomas iš pareiškėjo darbo užmokesčio.

12. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad suinteresuotų asmenų teigimu, pareiškėjas elgiasi nesąžiningai, nededa jokių pastangų grąžinti skolas, prašo nustatyti tokio dydžio būtinąsias išlaidas, kad neliktų kreditoriams mokėtinų piniginių lėšų. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas dirba, gauna pajamas, tačiau pagal savo turtinę padėtį per protingą terminą negalėtų padengti įsiskolinimų, net ir skiriant didesnę darbo užmokesčio dalį. Pažymėjo, kad nenustatyta, jog pareiškėjas sudarydamas sandorius elgėsi nesąžiningai ar nerūpestingai, be to siekė gauti ir didesnes pajamas, dėl ko pareiškėjas nelaikytinas nesąžiningu.

13. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus darė išvadą, kad egzistuoja visos sąlygos bankroto bylos iškėlimui, pareiškėjo mokumo atstatymas taip pat atitiktų ir kreditorių interesus. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo prašoma nustatyti suma einamiesiems poreikiams patenkinti (1800 Eur kas mėnesį) yra per didelė, dėl ko teismas nutarė šią sumą sumažinti iki 709 Eur sumos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

14. Atskiruoju skundu apeliantas prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 9 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Nurodo, kad nėra ginčo aplinkybės, jog pareiškėjo skolos viršija 25 MMA, tačiau apelianto teigimu pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino į pareiškėjo galimybę grąžinti skolas, ar jis ėmėsi kokių nors veiksmų sumažinti įsiskolinimus. Teigia, jog pareiškėjas skolų negražina, o pareiškėjo kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimą yra siekis nurašyti turimus įsipareigojimus kreditoriams.

14.2. Nurodo, kad pareiškėjas nepateikė duomenų apie lėšų panaudojimą pardavus du butus, nepateikė duomenų, kur panaudoja gautą atlyginimą, nenurodo jokių sumų, skirtų kreditorių interesams tenkinti. Pažymi, jog pareiškėjas nesistengia gražinti skolų, elgiasi nesąžiningai, nurodė netikslų gyvenamosios vietos adresą, nenurodo, kur tiksliai gyvena. Mano, kad pareiškėjas neįrodė, jog yra nemokus, kas sudaro pagrindą panaikinti priimtą teismo nutartį.

15. Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į apelianto atskirąjį skundą, juo prašo atskirojo skundo reikalavimo netenkinti, palikti atskirąjį skundą nenagrinėtu. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

15.1. Nurodo, kad apelianto atskirasis skundas pasirašytas, tačiau teikiant jį elektroninių ryšių priemonėmis, jis nepasirašytas elektroniniu parašu. Teigia, jog apeliantas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patvirtino, jog turi aukštąjį teisinį išsilavinimą ir jam procesinių teisių ir pareigų aiškinti nereikia, dėl jo apeliantui turėtų būti žinoma ir procesinių dokumentų įteikimo teismui eiga. Mano, kad procesinis dokumentas neatitinka atskirajam skundui keliamų reikalavimų ir neturėtų būti nepriimtas.

15.2. Nurodo, kad pareiškėjo butai buvo parduoti varžytinių metu, patiriant nuostolius, dėl ko apelianto argumentai dėl pinigų panaudojimo pardavus butus yra nepagrįsti. Teigia, kad butai buvo įkeisti hipoteka, dėl ko pirmiausia ir buvo tenkinami hipotekos kreditorių reikalavimai. Pažymi, jog iš pareiškėjo atlyginimo taip pat yra išieškomas ir išlaikymas pareiškėjo nepilnamečiui vaikui.

16. Suinteresuotas asmuo J. B. pateikė atsiliepimą į apelianto atskirąjį skundą, juo prašo atskirojo skundo netenkinti, palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai

16.1. Nurodo, kad apelianto atskirajame skunde nurodomi tikrovės neatitinkantys teiginiai. Teigia, kad pareiškėjui įsidarbinus, mažėja išlaikymo įsiskolinimas, patenkinami nepilnamečio vaiko interesai. Mano, kad apeliantas kelia nepagrįstus klausimus, siekia, kad pareiškėjui nepavyktų atkurti mokumo.

16.2. Nurodo, kad už suteiktus kreditus buvo įsigyti du butai, kurie po gaisro pareiškėjo buvo suremontuoti. Jie buvo sutvarkyti su tikslu parduoti, tačiau to nepavyko padaryti dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių ir jie buvo išvaržyti maža suma. Nurodo, kad visos lėšos gautos išvaržius butus buvo panaudotos banko kredito dengimui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Atskirasis skundas atmetamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

18. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad šiuo atveju atskirajam skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

19. Apeliantas pateiktu atskiruoju skundu nurodo, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui klausimą išnagrinėjo tinkamai neįvertinęs pareiškėjo nesąžiningumo, pareiškėjo galimybę grąžinti skolas, neatsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas pardavęs du butus nepateikė duomenų apie gautų lėšų panaudojimą. Mano, kad pareiškėjas elgiasi nesąžiningai, nenurodo tikslaus gyvenamosios vietos adreso, skolų negrąžina, o pareiškėjo kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimą yra siekis nurašyti turimus įsipareigojimus kreditoriams. Mano, kad pareiškėjas neįrodė, jog yra nemokus, kas sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.

20. Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi fizinio asmens bankroto procedūra stengiamasi suteikti reikalingą apsaugą skolininkui su kuo mažiau kišantis į kreditorių teises. Fiziniam asmeniui, kuriam iškelta bankroto byla, tenka labai svarbus vaidmuo bankroto procese, nes nuo sąžiningų šio asmens pastangų priklauso mokumo atkūrimo plano įvykdymo sėkmė, o kartu ir jau minėtų fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra. Todėl fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-916/2019).

21. FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu, be kita ko, paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų, pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę, prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais (2 punktas).

22. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Fizinių asmenų, ypač vartotojų, išsilavinimas, gyvenimo patirtis yra skirtingi, todėl, sprendžiant dėl jų sąžiningumo, būtina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų. Civilinėje byloje galiojant sąžiningumo prezumpcijai, asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Ši taisyklė taikytina ir teismui sprendžiant dėl mokumo atkūrimo plano tvirtinimo, tai yra nesąžiningumas turi būti įrodytas, jo negalima preziumuoti. Kasacinės instancijos teismas taip pat yra pažymėjęs, kad nesąžiningumo samprata dėl bankroto instituto specifikos turi būti suprantama neperžengiant FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-916/2019).

23. Nagrinėjamu atveju sprendžiant bankroto bylos pareiškėjui iškėlimo klausimą, apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino pareiškėjo sąžiningumą, jo galimybes grąžinti skolą. Su šiais argumentais negalima sutikti. Pirmiausia pažymėtina, jog apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, jog pareiškėjo vardu registruotino nekilnojamojo turto, transporto priemonių nėra ir pareiškėjo pajamos vidutiniškai siekia apie 1 900 Eur per mėnesį į rankas, o vien pareiškėjo skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma, vykdymo išlaidos antstoliams sudaro beveik 287 000 Eur. Akivaizdu, jog pareiškėjas iš turimo turto, gaunamo darbo užmokesčio, nėra pajėgus patenkinti kreditorių reikalavimus, pareiškėjo įsiskolinimai viršija 25 MMA (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). Nors apelianto teigimu lieka neaišku, kaip pareiškėjas panaudojo pinigines lėšas, gautas pardavus butus, tačiau apeliantas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neginčijo pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad butai buvo parduodami ne asmeniškai pareiškėjo, o išvaržomi vykdymo procese, tuo tenkinant hipotekos kreditoriaus reikalavimus.

24. Nesutiktina ir su apeliantu, jog šiuo atveju pareiškėjas veikia ir ar tapo nemokus dėl nesąžiningumo. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas Įtariamųjų, kaltinamų ir nuteistųjų registre neregistruotas (2023 m. spalio 24 d. pažyma), nėra registruotas Lošimų priežiūros tarnyboje (2023 m. spalio 9 d. pažyma), dirbantis, gaunantis pastovų darbo užmokestį (2023 m. spalio 10 d. pažyma), be to, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, sandoriai, kurių pagrindu pareiškėjas įgijo prievoles minėtiems kreditoriams, sudaryti prieš daugiau nei trejus metus iki pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (2023 m. gruodžio 1 d.), o ir be to, nenustatyta, kad pareiškėjas sudarydamas nurodytus sandorius sąmoningai leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai. Minėtos aplinkybės leidžia spręsti, kad priešingai nei teigia apeliantas, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas spręsdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą įvertino pareiškėjo sąžiningumą, jo sudarytus sandorius, turimus skolinius įsiskolinimus, nutardamas iškelti pareiškėjui bankroto bylą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, priešingai, pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai, kurių pagrindu pareiškėjui iškelta bankroto byla yra išsamūs, įvertinant tiek pareiškėjo turimus įsiskolinimus, tiek ir pareiškėjo sąžiningumą.

25. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes (nutarties 19-24 punktai), konstatuoja, kad apelianto atskirajame skunde nurodyti argumentai, nesudaro pagrindo panaikinti ir ar pakeisti teisėtos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl nutaria atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

26. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, atskirajame skunde išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą.