Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-12-31 · Civilinė byla Nr. 2-2690/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-31
Bylos Nr.
2-2690/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Artūras Driukas, Audronė Jarackaitė
Trečiasis asmuo
uždarosios akcinės bendrovės „Expert group LT“
Kategorijos
  • 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinės bylos Nr. 2-2690/2013
Procesinio sprendimo kategorija: 126.5. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 31 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Expert group LT“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. spalio 3 d. nutarties, priimtos pagal atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Viltlit“ administratoriaus prašymą dėl atsakovo kreditorių sąrašo patvirtinimo (civilinė byla Nr. B2-465-252/2013),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutartimi buvo iškelta UAB „Viltlit“ bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Admivita“ (2 b. t., 193-196 l.); minėta nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2013-06-27 nutartimi palikta nepakeista (3 b. t., 71-76 l.).

Šalies argumentai

Kreditorius N. S. 2013-07-29 pareiškimu, pateiktu atsakovo BUAB „Viltlit“ bankroto administratoriui, prašė patvirtinti jo 1 525 421,57 Lt finansinį reikalavimą UAB „Viltlit“ bankroto byloje (4 b. t., 9-10 l.). Nurodė, jog pagal 2011-09-30 Kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ su atsakovu sudarytą paskolos sutartį Nr. 11-00378 LTL, atsakovui BUAB „Viltlit“ buvo suteikta 1 250 000 Lt paskola, o pagal 2011-06-08 paskolos sutartį Nr. 11-00240 EUR, minėtam atsakovui buvo suteikta 76 000 EUR paskola (toliau – Paskolos sutartys); paskolos sutartys nutrauktos 2012-09-01. Kreditoriaus teigimu, 2012-08-30 reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. 1-LTL bei 2012-08-30 reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. 1-EUR Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ (pradinis kreditorius) perleido kreditoriui N. S. reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimus pagal Paskolos sutartis (toliau – Reikalavimo perleidimo sutartys), pagal kurias bendra skola 20013 m. gegužės 9 dieną sudarė 1 525 421,57 Lt, iš kurių 1185446,83 Lt (813526,61 Lt negrąžintos paskolos suma, 69809,84 Lt nesumokėtų palūkanų suma, 292869,58 Lt nesumokėtų delspinigių suma, 9240,80 Lt teisinių išlaidų) pagal 2011-09-30 paskolos sutartį Nr. 11-00378 LTL ir 339974,74 Lt (231551,54 Lt negrąžintos paskolos suma, 25064,67 Lt nesumokėtų palūkanų suma, 83358,53 Lt nesumokėtų delspinigių suma) pagal 2011-06-08 paskolos sutartį Nr. 11-00240 EUR.

Atsakovo BUAB „Viltlit“ bankroto administratorius prašė patvirtinti kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, tarp jų ir N. S. 1 525 421,57 Lt finansinį reikalavimą (4 b. t., 2-5 l.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apygardos teismas 2013 m. spalio 3 d. nutartimi patvirtino atsakovo BUAB „Viltlit“ kreditorių sąrašą ir jų finansinių reikalavimų dydį, tarp jų ir atsakovo kreditoriaus N. S. 1 525 421,57 Lt trečios eilės finansinį reikalavimą bei trečiojo asmens UAB „Expert Group LT“ 26 819,25 Lt trečios eilės finansinį reikalavimą (4 b. t., 81-84 l.).

Nurodė, jog atsakovo bankroto administratorius pateikė sąrašą kreditorių, pareiškusių finansinius reikalavimus, kurių dydį administratorius sutikrino su įmonės apskaitos duomenimis.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Trečiasis asmuo UAB „Expert group LT“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartį ir įpareigoti atsakovo bankroto administratorių pateikti kreditoriaus N. S. 1 525 421,57 Lt dydžio finansinio reikalavimo detalizaciją bei reikalavimą pagrindžiančius įrodymus (4 b. t., 136-140 l.). Atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:

1) Kreditoriaus N. S. finansinį reikalavimą tvirtinti nebuvo teisinio pagrindo. Bankroto bylos iškėlimo metu (2013-05-09) kreditoriaus N. S. finansinis reikalavimas buvo 1 303 354,71 Lt, o skundžiama nutartimi patvirtintas 1 525 421,57 Lt dydžio finansinis reikalavimas. Teismas nevykdė pareigos bankroto byloje būti aktyviu ir nesiaiškino, dėl kokių priežasčių kreditoriaus finansinis reikalavimas padidėjo 222 066,86 Lt po nutarties iškelti bankroto bylą;

2) Bendrovei iškėlus bankroto bylą, palūkanų ir netesybų už visas bendrovės prievoles skaičiavimas yra nutraukiamas (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p.). Tuo atveju, jeigu kreditoriaus N. S. finansinis reikalavimas nuo UAB „Viltlit“ bankroto bylos iškėlimo iki finansinių reikalavimų patvirtinimo padidėjo dėl skaičiuojamų palūkanų ar netesybų, finansinis reikalavimas buvo patvirtintas pažeidžiant ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą, todėl nutartis yra neteisėta ir turi būti panaikinta;

3) Netesybos ar palūkanos, nepriklausomai nuo jų skaičiavimo laikotarpio, turi atitikti viešąją tvarką, sąžiningumo bei protingumo principus. Teismas turėjo patikrinti, ar reikalaujamos palūkanos ir delspinigiai atitinka viešosios tvarkos, protingumo bei sąžiningumo reikalavimus, ar reikalavimas turi faktinį pagrindą, juolab kad kreditoriaus N. S. finansinį reikalavimą tvirtinti teikė bankroto administratorius UAB „Admivita“, paskirtas kreditoriaus N. S. siūlymu.

Atsiliepimas

Atsakovas BUAB „Viltlit“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo kreditoriaus UAB „Expert Group LT“ skundą atmesti (5 b. t., 2-5 l.). Nurodo, jog apygardos teismui teikiant 2013-09-30 prašymą dėl BUAB „Viltlit“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo tvirtinimo, pateikė ir kreditorių finansinių reikalavimų kopijas, todėl nepagrįstas apelianto teiginys, jog teismas nesiaiškino, dėl kokių priežasčių padidėjo kreditoriaus N. S. finansinis reikalavimas. Atsakovo teigimu, kreditoriaus N. S. finansinis reikalavimas padidėjo nepažeidžiant ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatų. Nurodė, jog kreditoriaus N. S. finansinis reikalavimas 1 303 354,17 Lt sumos buvo pateiktas teismui 2012-11-30 kreipiantis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, o po apygardos teismo 2013-05-09 nutarties iškelti UAB „Viltlit“ bankroto bylą įsiteisėjimo 2013-06-27 (ją palikus nepakeistą Lietuvos apeliaciniam teismo 2013-06-27 nutartimi), kreditorius N. S. 2013-07-26 pateikė pareiškimą su 2013 m. gegužės 9 d. 1 525 421,57 Lt sumos finansinio reikalavimo paskaičiavimu ir jo pagrįstumą patvirtinančius įrodymus. Taigi, kreditorius N. S. turėjo teisę skaičiuoti palūkanas ir netesybas iki 2013-06-27 (iki nutarties iškelti UAB „Viltlit“ bankroto bylą įsiteisėjimo), nors skaičiavo jas iki 2013-05-09. Atsakovo teigimu, apeliantas buvo informuotas dėl kreditoriaus N. S. finansinio reikalavimo detalaus paskaičiavimo kreiptis į Panevėžio apygardos teismą, kadangi nėra kreditorių susirinkimo patvirtintos informacijos teikimo apie bankroto procedūras tvarkos, todėl apeliantas savo nesikreipimu į apygardos teismą dėl susipažinimo su reikalaujama informacija, apribojo savo teisę į teisėtų interesų gynybą (ĮBĮ 11 str. 3 d. 15 p.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.).

ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 10 punkte numatyta, kad bankrutuojančios įmonės bankroto administratorius, remdamasis pareikštais reikalavimais, patikslintais pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaro šios įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo nustatyto termino pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, kreditorių susirinkime ir teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus. Kreditorių reikalavimų bankroto byloje tvirtinimo klausimus reglamentuoja ĮBĮ 26 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas, kuris ne vėliau kaip per 45 dienas nuo kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo gavimo dienos priima nutartį patvirtinti neginčijamus kreditorių reikalavimus (neginčijamą jų dalį), o kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai galimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 26 str. 1 d.; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1977/2013). Pagal teismų praktiką, bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tada tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2471/2013 ).

Be to, pagal teismų praktiką, bankroto bylose egzistuoja viešasis interesas, kuris neišnyksta ir teismui tvirtinant bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus, t. y. išlieka pareiga ex officio įvertinti jų pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2006; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2292/2013). Beje, pagal teismų praktiką, teismas tvirtina bankroto administratoriaus pateiktą neginčijamą kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą, o ginčijamus finansinius reikalavimus teismas patvirtina nustatęs, kad kreditoriaus reikalavimas yra pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012).

Nagrinėjamu atveju apygardos teismas skundžiama nutartimi patvirtino atsakovo BUAB „Viltlit“ bankroto administratoriaus pateiktą kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą, dėl kurių nebuvo ginčo, tarp jų ir kreditoriaus N. S. 1 525 421,57 Lt dydžio finansinį reikalavimą, kuris yra pagrįstas byloje esančiais duomenimis (CPK 176-178, 185 str.; ĮBĮ 26 str. 1 d.).

Nustatyta, kad kreditoriaus N. S. finansinis reikalavimas grindžiamas 2012-08-30 reikalavimo perleidimo sutartimis Nr. 1-LTL ir Nr. 1-EUR, kurių pagrindu Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ (pradinis kreditorius) perleido kreditoriui N. S. reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimus pagal Paskolos sutartis, sudarytas Kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ su atsakovu UAB „Viltlit“ (1 b. t., 23-34 l., 39-47 l.). Bylos duomenimis, kreditoriaus N. S. reikalavimas atsakovui 2013-01-28 kreipiantis į apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, 2012-11-20 paskaičiavimu, sudarė 1 303 354,71 Lt (1 b. t., 48 l.; 2 b. t., 193-196 l.), o 2013-07-26 atsakovo bankroto administratoriui pateikiant apygardos teismui prašymą tvirtinti neginčijamus kreditorių finansinius reikalavimus, šio kreditoriaus finansinis reikalavimas atsakovui, apskaičiuotas su palūkanomis ir delspinigiais 2013-05-09 duomenimis, sudarė 1 525 421,57 Lt, kurį ir patvirtino teismas skundžiama nutartimi (4 b. t., 2-5 l.).

Nėra pagrindo sutikti su apelianto atskirojo skundo argumentu, jog apygardos teismas kreditoriaus N. S. 1 525 421,57 Lt dydžio finansinį reikalavimą patvirtino be teisinio pagrindo.

Bylos duomenimis, atsakovo bankroto administratorius kartu su pareiškimu apygardos teismui dėl atsakovo kreditorių finansinių reikalavimų sąrašo tvirtinimo pateikė ir kreditoriaus N. S. pareiškimą dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo (4 b. t., 9-10 l.), o kiti kreditoriaus N. S. reikalavimą pagrindžiantys įrodymai, tarp jų ir Paskolos sutartys su priedais (paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafikais) pateikti teismui prieš iškeliant atsakovui bankroto bylą (1 b. t., 23-34 l.). Be to, skundžiama nutartimi patvirtintas kreditoriaus finansinio reikalavimo dydis, paskaičiuotas 2013-05-09, praėjus pusei metų nuo kreditoriaus kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo, vadovaujantis Paskolos sutartimis sulygtu palūkanų ir delspinigių dydžiu ir remiantis byloje esančiais įrodymais, tarp jų įsiskolinimo suvestinėmis ir Paskolos sutartimis (1 b. t., 23-24 l., 5 b. t., 43-44 l.). Taigi kreditoriaus N. S. finansinis reikalavimas po jo kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (nuo 2013-01-18) iki pareiškimo pateikimo bankroto administratoriui pagrįstai padidėjo iki 1 525 421,57 Lt dėl 2013 m. gegužės 9 d. apskaičiuotų 46 990 Lt palūkanų ir 175 076,86 Lt delspinigių dydžiu, o tai, jog apygardos teismas, skundžiamoje nutartyje plačiau nepasisakė apie šio kreditoriaus finansinio reikalavimo dydžio nustatymą, nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti iš esmės teisingo teismo sprendimo (CPK 328 str., 338 str.). Juolab kad, teismui tvirtinant kreditoriaus N. S. finansinį reikalavimą pagal bankroto administratoriaus pateiktus duomenis, dėl jo nebuvo ginčo.

Nepagrįstas ir apelianto argumentas, jog kreditoriaus N. S. finansinis reikalavimas buvo patvirtintas pažeidžiant ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą.

Pagal įstatymą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles skaičiavimas (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p.).

Nagrinėjamu atveju UAB „Viltlit“ bankroto byla iškelta apygardos teismo 2013-05-09 nutartimi, kuri įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui 2013-06-27 nutartimi palikus nepakeistą apygardos teismo nutartį (2 b. t., 193-196 l; 3 b. t. 71-76 l.). Iš BUAB „Viltlit“ Paskolos sutarčių padengimo suvestinių nustatyta, jog kreditorius N. S. palūkanas ir delspinigius skaičiavo iki 2013 m. gegužės 9 dienos, nors teismo nutartis iškelti BUAB „Viltlit“ bankroto bylą įsiteisėjo 2013-06-27 (5 b. t., 43-43 l.). Nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, paneigiančių kreditoriaus N. S. finansinio reikalavimo pagrįstumą ar pagrindžiančių apelianto argumentą, jog šio kreditoriaus finansinis reikalavimo dydis nustatytas, pažeidžiant ĮBĮ nuostatas, tarp jų ir ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą; tokių įrodymų apeliantas nepateikė ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 178 str., 183 str., 314 str., 338 str.).

Nors apeliantas teisingai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinio reikalavimo, tarp jo palūkanų ar delspinigių, skaičiuojamų pagal Paskolos sutartis, dydžio pagrįstumą, turi patikrinti, ar reikalaujamos priteisti palūkanos ir delspinigiai atitinka viešosios tvarkos, protingumo bei sąžiningumo reikalavimus, tačiau minėta, kad bylos įrodymai (tarp jų Paskolos sutartys bei jų padengimo suvestinės) patvirtina, jog apygardos teismo patvirtintas pagrįstas kreditoriaus N. S. finansinio reikalavimo dydis, tarp jo ir palūkanos bei delspinigiai, kurie atitinka protingumo bei sąžiningumo principus (CPK 185 str.; CK 1.5 str.). Juolab kad tiek palūkanos, tiek delspinigiai sulygti Paskolos sutartimis, kurios nėra ginčijamos, o atskirojo skundo argumentai nesuteikia pagrindo išvadai, kad teismo nutartimi patvirtintas kreditoriaus reikalavimas dėl palūkanų ir delspinigių prieštarauja sąžiningumo ar protingumo principams.

Dėl pasakyto nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329 str., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti nepakeistą Panevėžio apygardos teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartį.

Teisėjai Artūras DriukasAudronė JarackaitėGintaras Pečiulis