Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

7. Trečiasis asmuo Kredito unija „Memelio taupomoji kasa“ pateikė atsiliepimus į ieškinį ir priešieškinį, kuriuose nurodė, jog tarp Unijos ir J. L. buvo sudaryta 2022 m. gegužės 4 d. kredito kortelės sutartis KMC202205- 000004 (toliau - Sutartis), kuria suteiktas 1000,00 Eur kredito limitas. Sutartį taip pat yra pasirašęs ir atsakovas T. L., kuris pasirašydamas sutartį, patvirtino, kad yra susipažinęs su sutarties sąlygomis ir su ja sutinka, o taip pat pasirašydamas patvirtinto ir tai, kad sutartis neprieštarauja jų šeimos interesams ir sukuria solidarias J. L. ir T. L., kaip sutuoktinių, prievoles. Ieškovės J. L. ir atsakovo T. L. solidari atsakomybė pagal sutartį yra nenuginčyta ir galiojanti, todėl prašo teismo prievoles pagal 2022 m. gegužės 4 d. kredito kortelės sutartį KMC202205-000004 palikti nemodifikuotas, paliekant jas J. L. ir T. L. solidaria atsakomybe.

8. I. J. L. ir jos atstovas teismo posėdžio metu palaikė patikslintą ieškinį pastarajame nurodytais motyvais. Davė paaiškinimus.

17. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nutraukti jos su atsakovu 2009 m. gegužės 22 d. įregistruotą santuoką dėl atsakovo kaltės. Atsakovas priešieškiniu prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tačiau baigiamosiose kalbose atsakovo atstovė nurodė, jog teismui nusprendus, kad dėl santuokos nutraukimo kaltas atsakovas, jie neprieštaraus tokiam sprendimui.

18. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką šiame skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.

20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės ir atsakovo sudaryta santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

21. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl disponavimo bendrąja jungtine nuosavybe esančiu turtu ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-07-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

22. Iš byloje pateiktų šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalys nustojo kartu gyventi 2023 m. vasario 4 d., ginčo dėl to nekilo, ieškovė pateikė reikalavimą, todėl nustatytina, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė, kai šalys ėmė faktiškai gyventi skyrium, t. y. nuo 2023 m. vasario 4 d.

23. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą, į bylos šalių nuomonę ir atsakovės prašymą palikti santuokinę pavardę, po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė „L.“, o ieškovui turima – „L.“ (CK 3.69 straipsnis).

24. Spręsdamas santuokos nutraukimo klausimą, teismas privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, kartu ir padalinti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). CK 3.118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito asmeninis turtas, t. y. turi būti sudarytas turto balansas. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys.

25.1. Ieškovė nurodė, jog buto vidutinė rinkos vertė, vadovaujantis VĮ „Registrų centras“ atliktu masiniu vertinimu, sudaro 38600 Eur. Pagal 2023 m. gruodžio 8 d. UAB „Marleksa“ konsultacinę išvadą dėl objekto rinkos kainos Nr. NT 23-12-05K, buto rinkos kaina sudaro 53000 Eur. Atsakovas pateikė duomenis, jog remiantis 2023 m. gegužės 30 d. turto vertintojo teismo eksperto R. G. pateikta išvada, šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis priklausančio buto kaina yra 56 000,00 Eur. Šalys bylos nagrinėjimo metu išsprendė ginčą dėl buto vertės ir teismo posėdžio metu sutiko, kad buto kaina būtų nustatyta 54500 Eur, todėl ginčo dėl buto vertės nebeliko. Šalys taip pat sutarė dėl turto padalijimo būdo.

26. Ieškovė turi savo vardu registruotą transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininku - valdytoju pagal 2022 m. spalio 14 d. registracijos liudijimą Nr. J129906, yra J. L.. Šio turto vertė, remiantis 2024 m. sausio 1 d. VšĮ „Emprekis“ vidutinės rinkos vertės vertinimu, sudaro 8752 Eur be PVM, su PVM 10590 Eur. Atsakovas į bylą pateikė UAB „Westotauto“ PVM sąskaitą faktūrą Nr. WA 7089, tai yra, automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, kuriame automobilio vertė 2022 m. spalio 13 d. nurodyta 12500 Eur. Šalys dėl automobilio vertės nustatymo teismo posėdžio metu nesutarė, kiekvienas pasiliko prie savo išsakytų sumų, tačiau atsakovas nurodė, kad neprieštaraus dėl automobilio vertės, kokią teismas nustatytų.

26.1. Vertinant, kokio dydžio automobilio vertė pažymėtina, kad teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad daikto (turto) vertė gali būti nustatoma įvairiais būdais: pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, įsigijimo kaštus. Kilus abejonėms dėl turto (daikto) vertės, pasitelkiama šios srities specialisto pagalba ar skiriama prekinė ekspertizė. Nagrinėjamu atveju automobilio „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos kainos individualus vertinimas nebuvo atliktas. Ieškovė teigė, kad automobilio kaina pagal 2024 m. sausio 1 d. VšĮ „Emprekis“ vidutinės rinkos vertės vertinimu, sudaro 8752 Eur be PVM, ir tokia turėtų būti laikoma šioje byloje. Atsakovas į bylą pateikė UAB „Westotauto“ PVM sąskaita faktūra Nr. WA 7089 - automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, kuriame automobilio vertė 2022 m. spalio 13 d. nurodyta 12500 Eur.

28. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje numatyta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. CK 3.127 straipsnio 3 dalis numato, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

29. Šalys susitarė, kad šalims priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas atitektų atsakovei, o iš atsakovės ieškovo naudai būtų priteista kompensacija už jai tenkančią didesnę turto dalį. Ieškovas nurodo, kad jo turto dalies negalima realiai atidalyti, nepadarius žalos turtui bei paskirčiai, be to, esant konfliktiškiems šalių santykiams, atidalijimo proceso faktinis įgyvendinimas būtų ypač apsunkintas, lemtų nuolatinius ginčus bei galimai lemtų naujus teisminius procesus. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisiant kompensaciją šiuo atveju yra racionaliausias atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas ir teismas su tuo sutinka.

33.2. Iš esmės atsakovas tokiam reikalavimui neprieštaravo, tačiau nurodė, jog automobilio pirkimui J. L. iš UAB ,,SB lizingas” pasiėmė 9 000,00 Eur vartojimo kreditą, likusi suma - 3 850,00 Eur buvo sumokėta iš bendrų lėšų, gautų pardavus šalims priklausantį automobilį „Š. O.“. Atsakovas sutinka, kad transporto priemonė - automobilis Peugeot 308, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būtų priteista ieškovei, tačiau prašo iš ieškovės priteisti 1 925,00 Eur kompensaciją už ieškovo įdėtas lėšas šio turto įsigijimui. Ieškovė 2024 m. sausio 19 d. pateikė teismui papildomus įrodymus dėl automobilio „Š. O.“. Nurodė, jog kadangi buvo parduotas ir įsigytas ne vienas automobilis, ieškovė plačiau paaiškina automobilių įsigijimo aplinkybes ir pateikia visus susijusius su šiomis aplinkybėmis dokumentus. 2002 m. (t. y. iki santuokos sudarymo) ieškovė įsigijo pirmąjį „Š. O.“ automobilį iš asmeninių lėšų (santaupų). Tuo metu ieškovė dirbo Lietuvos draudime draudimo eksperte, pajamų vidurkis siekė 1500 iki 2500 Eur. 2012 m. antrąją „Š. O.“ buvo nusipirkta pardavus ieškovės 2002 m. įsigytą pirmąją „Š. O.“, taip pat paėmus paskolą ir ieškovės tėčio dovanotus 1000 Eur. Kreditas buvo pilnai išmokėtas. 2022 m. šis automobilis buvo parduotas už 4200 Eur, ruošiantis pirkti naują automobilį. 2022 m. rugsėjo 30 d. buvo įsigytas trečiasis „Š. O.“ automobilis iš UAB Herlanda už 11550 Eur, tiek pirkimui, tiek kitoms su automobilio įsigijimu susijusioms išlaidoms (remontai, registracija, kt.) panaudojant už parduotą automobilį gautas lėšas bei UAB SB lizingas“ gautą 9000 Eur paskolą. Vėliau, aptikus rimtus šio automobilio defektus, automobilis buvo grąžintas pardavėjui. Atgavus pinigus už grąžintą automobilį bei paėmus papildomą 1000 Eur kreditą iš Kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“, 2022 m. spalio 13 d. buvo įsigytas automobilis „Peugeot 308“. Šias aplinkybes patvirtina pridedami mokėjimo pavedimai, pirkimo pardavimo sutartis patvirtinantys patirtas išlaidas.

35. Apibendrinant turto padalijimo klausimą, teismas konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas priteisti ieškovei natūra 26,76 kv. m. butą su bendro naudojimo patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Palangoje, (duomenys neskelbtini), automobilį „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), tenkintinas; ieškovės reikalavimai pripažįstant solidaria ieškovo ir atsakovo prievole šiuos kreditorinius įsipareigojimus: „Swedbank“, AB pagal 2015 m. balandžio 29 d. kredito sutartį Nr. 15-031416-FA; UAB „SB lizingas“, pagal 2022 m. rugsėjo 16 d. vartojimo kredito sutartį Nr. E209572645; kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“, pagal 2022 m. gegužės 4 d. kredito kortelės sutartį Nr. KMC202205-000004; santykiuose tarp šalių nustatant, kad prievolė po šalių santuokos nutraukimo visiškai atsiskaityti pagal nurodytas kredito sutartis tenka J. L. tenkintinas, atsakovui pagal šiuos reikalavimus priteistina piniginė kompensacija yra 14771,05 Eur.

36. Ieškovė ieškiniu taip pat prašo, kad jai turėtų būti priteista kompensacija už atsakovo asmeninio turto padidinimą. Atsakovas turi nepilnametį vaiką A. L., kuriam privalo mokėti išlaikymą. Iš pridedamų išrašų matyti, kad didelę dalį išlaikymo už atsakovą sumokėjo ieškovė iš savo asmeninės banko sąskaitos. Vadovaujantis CK 3.88 str. 1 d. 5 p. nuostatomis teigia, kad ieškovė bendra jungtine nuosavybe valdomu turtu (darbinėmis ir kitokiomis pajamomis) pagerino atsakovo turtinę padėtį, nes bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomomis lėšomis padengė atsakovo asmeninę prievolę. Santuokos metu iš ieškovės sąskaitos buvo sumokėta 10950 Lt (3171,34 Eur) ir 1897,86 Eur išlaikymo į gavėjos D. B. (buvusios L., A. L. motinos) banko sąskaitą. Taigi, sutuoktinio asmeninėms prievolėms vykdyti buvo panaudota 5069,20 Eur (3171,34+1897,86) bendrų lėšų, tuo sumažinant bendrąją jungtinę nuosavybę, ir, atitinkamai, ieškovės dalį joje. CK 3.117 str. 1 d. nustato prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Taigi, vadovaujantis CK ieškovei priklauso kompensacija, lygi pusei šių sumokėtų įmokų, t. y. 2534,60 Eur (5069,20/2).

38. CK 3.88 str. 1 d. 5 d. numato, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė yra pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).

39. Byloje nėra įrodymų, jog sutuoktiniai santuokoje įgytą turtą būtų pasidalinę arba kitaip nustatę jo teisinį režimą. Ieškovės santuokos metu gautos pajamos yra bendroji jungtinė nuosavybė, jų santuoka nenutraukta, laikytina, kad po santuokos sudarymo įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl šiuo atveju sutiktina su atsakovo priešieškinyje nurodytais motyvais ir ieškovės reikalavimo už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą priteisimo netenkintinas.

40. Be to, ieškovė ieškiniu prašo priteisti 5000 Eur neturtinės žalos, kuri grindžiama santuokos iširimo priežastimis - atsakovo girtavimu, naudotu smurtuą prieš ieškovę, neištikimybę, taip pat atsižvelgiant į pasekmes, kilusias dėl ieškovo elgesio, žlugę lūkesčiai dėl darnios šeimos, turi kęsti dideles moralines kančias, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą.

41. Atsakovas su reikalavimu dėl neturtinės žalos priteisimo nesutiko. Nurodė, jog Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose buvo 2023 m. gruodžio 11 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e-4620-999/2023, kurioje iš atsakovo T. L. ieškovei J. L. priteista 500 Eur neturtinė žala, todėl mano, kad šis klausimas išspręstas. Tačiau nesutiktina su tokia atsakovo pozicija, kadangi minėtu sprendimu buvo priteista neturtinė žala tik už smurto panaudojimą ieškovės atžvilgiu pagal Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų priimtą teismo baudžiamąjį įsakymą byloje Nr. e1-208-999/2023.

43. Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad poros santykiai pašlijo nuo 2014 m. Atsakovas negalėjo ilgai vienoje darbovietėje išdirbti, todėl pradėjo vartoti alkoholį beveik kasdien, išgėręs išliedavo pykti ant ieškovės, žemino, įžeidinėjo negražiais ir necenzūriniais žodžiais. Ji buvo ne kartą atsakovo sumušta, tačiau į policiją nesikreipė. Atsakovas apgailestavo, pažadėjo, kad nepasikartos ir atsakovė juo patikėdavo. Be to, buvo ir psichologinis smurtas. Atsakovas išgėręs gadindavo, laužydavo jų daiktus, nuolat konfliktuodavo su kaimynais, atvažiuojančiais poilsiautojais. Labai pablogėjo santykiai ne tik su ieškove, bet ir su jos dukra. 2019 m. po eilinio barnio dėl atsakovo išgėrinėjimų, atsakovas vėl panaudojo smurtą prieš ieškovę ir jos dukrą, ir išvažiavo atsakovas pas savo seserį. Po kiek laiko, vėl apgailestavo ir ieškovė vėl patikėjo, bet praėjus keliems mėnesiams, vėl pradėjo išgėrinėti. Atsakovas tapo vis agresyvesnis, daug gerdavo, naudojo ne tik grasinimus, bet ir smurtą, ko pasėkoje tekdavo bėgti iš namų, nakvoti automobilyje, viešbutyje ar pas drauges. Be to, atsakovas susidraugavo su savo viršininke Kristina, pradėjo su ja familiariai bendrauti, siųsti vienas kitam meilias žinutes, net kalbėdavo prie ieškovės su ja, neslėpdamas savo simpatijos ir jai dėmesio. Tokiais veiksmais atsakovas sukėlė ieškovei didelį širdies skausmą, nepasitikėjimą ir pasišlykštėjimą. Viskas baigėsi, kai po eilinio smurto, ieškovė kreipėsi į policiją.

44. Šias ieškovės nurodytas aplinkybes patvirtina ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai. Liudytojas A. Ž., kuris buvo atsakovo kaimynas, paliudijo, kad atsakovas gerdavo, šūkaudavo, buvo konfliktiška asmeniška, mano, kad atsakovui kažkas negerai su psichika, kaimynai net vaizdo kamerą buvo pasistatę dėl saugumo. Liudytoja D. M. paliudijo, kad ieškovė yra jos draugė, kartu dirbo vienoje darbovietėje nuo 2016 m. Liudytoja patvirtino, kad ieškovė yra nakvojusi pas ją 3-4 kartus su dukra, nes bijodavo būti sumušta. Ypač buvo ieškovei sunkūs metai, kai prasidėjo karantinas. Atsakovas gėrė, vadino ieškovę necenzūriniais žodžiais, smurtavo. Liudytoja V. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirbo kurį laiką su ieškove. Atsakovas J. L. rašydavo daug žinučių, tikrindavo, kontroliuodavo. Būdavo, kad J. L. namuose nenakvodavo, yra jai atsiuntusi nuotrauką, kur ieškovė yra sumušta. Liudytoja D. B. - ieškovės dukra paliudijo, kad jai buvo 5 metukai, kai atsakovas atėjo į jų šeimą. Ji buvo laikoma griežtomis sąlygomis, negalėjo parsivesti draugų, buvo nuteikinėjama prieš giminaičius. Kai buvo mažesnė, atsakovas mušdavo su diržu, drausdavo eiti į lauką, bendrauti su savo tėčiu. Dažnai gerdavo ir smurtaudavo, bet ir blaivus buvo neadekvatus. Ji yra nakvojusi pas mamos drauges kartu su mama. Mamą irgi įžeidinėdavo ir žemindavo.