Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2017-07-25 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-2791-486/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A6.-2791-486/2017Nutarimas · 2017-07-25Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. eAN2-119-654/2017Nutartis · 2017-09-14Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-07-25
Bylos Nr.
A6.-2791-486/2017
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01160-2017-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Pažeidėjas
T. G.
Kategorijos
Nuorašas
Administracinė byla Nr. A6-2791-486/2017Proceso Nr. 4-68-3-01160-2017-9Procesinio sprendimo kategorija 7.11 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. liepos 25 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant A. R., dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui G. S., administrinėn atsakomybėn trauktinam asmeniui T. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs T. G., a.k. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. G. žinodamas apie UAB (toliau – Bendrovė) finansinę padėtį, t.y., kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi LR CK 6.930 ¹ str. 1 d. įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau jis pirmenybę teikė kitiems kreditoriams, tokiu būdu jis pažeidė kreditoriaus – VMI interesus. Šiais savo veiksmais T. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d.

Teismo posėdyje valstybinės darbo inspekcijos atstovas G. S. parodė, kad T. G. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto LR (duomenys neskelbtini) str. požymių. Paaiškino, kad administracinio nusižengimo esmė, kad T. G., privalėdamas užtikrinti, jog būtų laikomasi LR CK 6.930 ¹ str. 1 d. įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tokiu būdu jis pažeidė kreditoriaus – VMI interesus, kadangi buvo atlikti mokėjimai kitiems kreditoriams, kai buvo nepriemoka VMI, kai tuo tarpu, šie mokėjimai turėjo būti atlikti VMI, o ne kitiems kreditoriams. Šiuo metu aišku, kad T. G. nepripažįsta, kad butų priteista nuostoliai - žala. T. G. negali būti perkeliama pareiga – mokestinė nepriemoka, bet šiuo atveju, VMI prašo priteisti žalą ne dėl to, kad įmonė nesumokėjo mokestinės nepriemokos, bet dėl to, kad atsiskaitė su kitais kreditoriais. Atsiskaitymas padarytas 13.000 eurų. Paaiškinimuose nurodyta, kad tokios nepriemokos nebuvo, bet su tuo nesutiktina ir prašytina priteisti žalos dydį. Yra nusatytos visos žalos sąlygos, neteisėtai veiksmai, priežastinis ryšys tai, kad jei T. G. būtų laikęsis eiliškumo atsiskaitymo – būtų tų pinigų pakakę nepriemokos padengimui. Susipažinus su T. G. paaiškinimais, nurodoma, kad prižįsta nusižengimą, dėl jo gailisi. Todėl prašo vietoj vidurkio, skirti T. G. minimalią baudą, dėl to, kad prisipažįsta, gailisi.

Teismo posėdyje admistracinėn atsakomybėn traukiamas T. G. parodė, kad supranta dėl ko yra surašytas administracinio nusižengimo protokolas, savo kaltę pripažįsta. Parodė, kad kai nupirko įmonę UAB– ji turėjo siaubingai daug skolų kreditoriams – Sodrai, M. D. to to pradėjo dengti skolas visiems kreditoriams ir per keletą mėnesių padengė visas skolas ir keletą mėnesių įmonė neturėjo jokių įsiskolinimų Sodrai, VMI ir kitiems kreditoriams. Nuo pradžių buvo iškeltas tikslas – įmonę padaryti pelningą, ji turėjo 40 tūkstančių eurų skolų, ir per 4 mėn. atidavė beveik 80 proc. skolų. Laikui bėgant apyvartinių lėšų pradėjo trūkti, kreditoriui UAB sumokėjo dėl to, kad tiekėjas būtų sustabdęs visą tiekimą ir įmonė būtų pasmerkta žlugti. Tai buvo gyvybės ir mirties klausimas, nes buvo perkama šviežia mėsa. Todėl priėmė sprendimą sumokėti tiekėjui vietoj M. Ž. apie tai, kad privaloma atsiskaityti VMI, tvarką. Bet priėmė tada tokį sprendimą, kaip pasirodo, netinkamą dabar sprendimą. Bet įmonė jauna, 1 metai, ir tokiai jaunai įmonei tokias dideles prievoles mokėti – labai sudėtinga. Šiuo metu UAB nusprendė parduoti. Atsirado savininkas, kuris norėjo nupirkti įmonę, ir pardavė ją – F. G.. Taip pat savininkas yra informuotas apie visas skolas ir jam viskas tas tinka. Kas su ja toliau vyksta – nežino. Įmonė parduota jau po pradelsto mokėjimo. Įmonė parduota kovo mėnesį.

Tuo laikotarpiu, kai buvo VMI nepriemoka vadovavo jis. Įmonė dirbo nuostolingai bet, kai tik įsigijo ją, oficialiai visus mokesčius mokėjo. Tačiau po 3 mėnesių, kadangi daug reikėjo pinigų, visi grasino sankcijomis, tai jis iš savo lėšų, iš kitos įmonės lėšų – visas skolas kreditoriams padengė. Galėjo skelbti bankrotą, tačiau tikėjo, kad padarys įmonę pelningą, ir padengė visas skolas.

Prašo paskirti minimalią baudą arba dar mažesnę baudą, ir prašo nepriteisti sumokėti iš jo asmeninės sąskaitos 2221,19 eurų, nes tą turėjo daryti įmonė. Paaiškino, kad sąžiningai iki to laiko mokėjo mokesčius, todėl papildomai dar 2221,19 eurų jam sudėtinga būtų sumokėti.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo išvados

LR (duomenys neskelbtini) str. 1 dalyje nustatyta, kad administracinę atsakomybę užtraukia kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais). Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka yra reglamentuojama ir CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, kur nurodyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Nustatyta, kad UAB yra Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau –VMI) skolininkė, Bendrovės įsiskolinimas biudžetui yra 225 543,72 eurų. Patikrinimo metu (laikotarpis nuo 2016-12-01 iki 2017-04-17) bendrovės vadovas tuo metu buvo T. G. (šiuo metu įmonė parduota).

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl jo, kaip bendrovės vadovo, netinkamo elgesio, t. y. konkrečių, visiems privalomų teisės normų, nurodytų LR CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, nesilaikymo ir iš to kylančios administracinės atsakomybės pagal LR (duomenys neskelbtini) straipsnį, šiuo atveju dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimo.

Iš pateiktos medžiagos matyti, kad siekiant nustatyti Bendrovės mokestinių prievolių nevykdymo priežastis VMI prie FM pateikė paklausimą SEB bankui apie Bendrovei priklausančių bankų sąskaitų apyvartą per laikotarpį nuo 2016-12-01 iki 2017-04-17. Iš pateikto SEB banko išrašo matyti, kad 2017-01-15, 2017-01-17, 2017-01-18, 2017-01-19 buvo atlikti skolos apmokėjimai kreditoriui UAB nors įmonė privalėjo pirmiau atlikti mokėjimus VMI.

Mokestinių nepriemokų balansas atspindi mokestinių nepriemokų dydžiai (b.l. 8-13).

Surinktų ir anksčiau teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2016-12-01 iki 2017-04-17 T. G. pirmenybę teikė atsiskaitydamas su kitais kreditoriais, todėl šiais savo veiksmais pažeidė kreditoriaus - VMI prie FM interesus. Neabejotinai įrodyta, kad T. G. žinodamas apie prievolę mokėti mokesčius VMI, ir turėdamas tuo metu pakankamai lėšų tą padaryti to nedarė ir pažeidė LR CK 6.930 ¹ str. eiliškumą ir tokiais savo neteisėtais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą LR (duomenys neskelbtini) str. Teismo posedžio metu T. G. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, numatytą LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d., tos aplinkybės neneigė, nurodė, kad žinojo apie prievolę pirmiau mokėti mokesčius VMI, bet nutarė mokėti kitiems kreditoriams, nes taip tikėjosi išsaugoti įmonę.

Dėl nuostolių atlyginimo

VMI prie LR FM atstovas tiek pareiškime, tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog teismui pripažinus, kad T. G. įvykdė LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą yra pagrindas konstatuoti, kad dėl šio nusižengimo valstybė patyrė 2221,19 eurų nuostolių, be to prašė VMI pripažinti nukentėjusiuoju.

VMI pareiškime, tiek teismo posėdžio metu buvo teigiama, jog T. G. atliko neteisėtus veiksmus - atsiskaitė su kitais kreditoriais, nors turėjo mokestinę nepriemoką ir pirmiausiai turėjo atsiskaityti su VMI prie FM, liko nepadengta mokestinė nepriemoka, kuri būtų buvusi padengta jeigu direktorius būtų laikęsis LR CK 6.930 ¹ str. numatytos kreditorių tenkinimo eilės. Anot VMI, minėto pažeidimo padarymas ir dėl to kilusi žala yra asmeninė direktoriaus atsakomybė, o dėl neteisėtų veiksmų likusi nepadengta mokestinė nepriemoka (nuostoliai) yra solidari Bendrovės ir direktoriaus atsakomybė. Tai reiškia, kad Bendrovei padengus nepriemoką, VMI prie FM nereikalaus iš T. G. žalos atlyginimo už jau padengtą nepriemoką.

Pažymėtina, jog nuostoliai yra piniginė žalos išraiška (LR CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Žalos atlyginimo galimybę administracinio nusižengimo byloje numato LR N. Š. įstatymo 665 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jeigu, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą apylinkės ar apygardos teisme arba ne teismo tvarka institucijoje, padarytos turtinės žalos dydį galima nustatyti neatidėjus šios bylos nagrinėjimo, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas ar institucija gali priteisti nukentėjusiajam žalos atlyginimą. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nenurodytais atvejais teismas ar institucija, priimdami nutarimą, gali pripažinti nukentėjusiajam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl turtinės žalos dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.Tačiau pastebėtina, kad žala yra priteisiama fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris laikantis LR (duomenys neskelbtini) straipsnyje numatytų taisyklių, yra pripažįstamas nukentėjusiuoju. Nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole, arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar teismo nutartimi (LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį).

LR (duomenys neskelbtini) straipsnyje numatyto pažeidimo sudėtis yra formali, todėl traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pakanka nustatyti veiksmus, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimų, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių veiksmų kilo padariniai, atsirado žala. Reikalaujama suma yra mokestinė nepriemoka, tuo tarpu T. G. traukiamas administracinėn atsakomybėn už kreditorinių reikalavimų patenkinimo eiliškumo pažeidimą, o ne už vengimą ar atsisakymą sumokėti mokesčius. Mokestinė nepriemoka nėra administracinio teisės pažeidimo pasekmė, ji išieškoma Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme numatyta tvarka. Teismo vertinimu, VMI nepagrįstai tapatina UAB “Meatlita” mokestinę nepriemoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2016-12-01 iki 2017-04-17., su turtine žala, už kurią, VMI teigimu, atsakingas T. G., kaip bendroves UAB vadovas, nes jis padarė administracinį nusižengimą. Pažymėtina, kad administracinį nusižengimą T. G. padarė, kaip bendrovės direktorius už tai, kad jis pažeidė atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą, nustatytą LR CK 6.930¹ straipsnyje. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 5 skirsnyje yra reglamentuota mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo tvarka, o minėto įstatymo 106 straipsnyje yra nurodyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdai: 1) duodant kredito įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos. Šis nurodymas vykdomas šio Įstatymo 63 straipsnyje nustatyta tvarka; 2) pateikiant laiduotojui arba garantui reikalavimą įvykdyti mokesčių mokėtojo prievolę ir už mokesčių mokėtoją sumokėti mokestinę nepriemoką (jeigu mokestinės prievolės įvykdymas užtikrintas laidavimu arba garantija); 3) duodant kredito įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš laiduotojo arba garanto sąskaitos, jeigu laiduotojas arba garantas nevykdo šio straipsnio 2 punkto reikalavimo. Šis nurodymas vykdomas šio Įstatymo 63 straipsnyje nustatyta tvarka; 4) priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo, laiduotojo arba garanto turto. Šį sprendimą vykdo antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Įvertinus aukščiau išdėstytą VMI prie FM prašymąas dėl nuostolių atlyginimo paliktinas nenagrinėtu, kadangi toks reikalavimas nagrinėtinas civilinio proceso tvarka, o ne vadovaujantis ANK nuostatomis. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje ( Kauno apygardos teismo 2017-07-03 nutartis adminisitraciniųo nusižengimo byloje Nr. Nr. AN2-429-397/2017.; Kauno apygardos teismo 2017-05-18 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-345-478/2017). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymui aiškiai reglamentuojant mokestinės nepriemokos išsieškojimo tvarką, siekimas šią nepriemoką išsiieškoti administracinio nusižengimo bylos proceso metu laikytinas netinkamu turimų teisių įgyvendinimo būdu, todėl prašymas dėl turtinės žalos, lygios bendrovės susidariusios mokestinės nepriemokos dydžiui, atlyginimo paliktas nenagrinėtu, tokiu būdu neužkertant kelio VMI išsiieškoti susidariusią nepriemoką įstatymų nustatyta tvarka (t.y. civiline tvarka).

Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad teisės aktų reglamentuotas UAB, kaip ribotos civilinės atsakomybės asmens, teisinis statusas patvirtina, kad šios bendrovės turtas yra atskirtas nuo šio juridinio asmens dalyvių (taip pat ir vienintelio akcijų savininko) turto. UAB nuosavybė – tai turtas, kurį sudaro akcinis kapitalas ir kitas turtas, įneštas pačių savininkų, pasiskolintas iš kitų kreditorių arba uždirbtas naudojant turtą, kuriuo tam tikru momentu disponavo bendrovė. Tačiau akcininkų nuosavybe laikytinas tik toks turtas, kuris jiems lieka, patenkinus visų kitų kreditorių reikalavimus, grąžinus skolas. Taigi, vadovaujantis šia bendrovės vadovo ir pačios bendrovės turto atskirtinumo taisykle, mokestinės nepriemokos priteisimas tik iš bendrovės direktoriaus nėra galimas.

Dėl nuobaudos skyrimo

T. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažįsta padaręs nusižengimą ir dėl jo gailisi.

Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už šio nusižengimo padarymą gali būti skiriama bauda nuo 1400 eurų iki 3000 eurų. T. G. padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingesnių LR ANK pažeidimų, tai patvirtina ir įstatymų leidėjo už šį pažeidimą numatyta pakankamai griežta administracinė nuobauda. Tačiau pagal tą patį LR ANK straipsnį kvalifikuotas administracinis nusižengimas kiekvienu konkrečiu atveju skiriasi pagal savo padarymo aplinkybes, jį padariusį asmenį charakterizuojančius duomenis, padarytos žalos dydį, pažeidėjo elgesį ir kt. T. G. padarytas pažeidimas nelaikytinas piktybišku, kadangi kaip jis pats paaiškino, kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės nesilaikė nenorėdamas, kad įmonė bankruotuotų, norėjo, kad toliau tęstusi bendrovės veikla, kadangi įmonė turėjo daug skolų, vis tikėjosi, jog įmonės finansinė padėtis pagerės. Be to, iš teismo posėdžio metu T. G. išsakytų paaiškinimų matyti, kad Bendrovė buvo dar „jauna“, tokie dideli mokesčiai jai buvo pernelyg didelė našta.

Lietuvos A. T. atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (A. T. nutartis Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8/2013, 2AT-7-4/2013).

LR ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog „teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti“. Kadangi tai išimtis iš bendros taisyklės, švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje gali būti skiriama tik ypatingais, išskirtiniais atvejais, esant aplinkybių, ypatingai teigiamai charakterizuojančių pažeidėjo asmenybę ar rodančių ypatingai mažą padaryto nusižengimo pavojingumą, visumai. Todėl individualizuojant pažeidėjams skiriamas nuobaudas turi būti išsamiai įvertintas pavojingumas, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas mano, kad LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatytos net ir minimalaus dydžio piniginės baudos taikymas šiuo atveju būtų akivaizdžiai neproporcingas savo pasekmėmis ir suvaržymais buvusiam UAB direktoriui T. G. bei aiškiai per griežta poveikio priemonė pasiekti nuobaudos tikslams, todėl vadovaujantis LR ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis, bausmė švelninama, paskiriant T. G. 500 (penkių šimtų) eurų baudą.

Teismas vertina, kad būten tokia nuobauda yra adekvati ir proporcinga padaryto nusižengimo pavojingumui bei T. G. asmenybei, o pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti LR ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalimi, 627-637 straipsniais, 675 straipsniu, teismas,

nutaria:

T. G., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis LR ANK 34 straipsnio 5 dalimi, paskirti jam mažesnę nei įstatymas numato administracinę nuobaudą – 500 (penkių šimtų) eurų baudą.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos prašymą dėl nuostolių priteisimo iš T. G., palikti nenagrinėtu.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad:

1) paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB banke DNB Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini), „D. B.“ Nr. (duomenys neskelbtini), banke „Nordea B. F. Plc“ Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Medicinos bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Šiaulių bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (LR (duomenys neskelbtini) str. 1-2 d.);

2) po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (LR (duomenys neskelbtini) str. 3 d.).

Teisėjas (parašas)Nuorašas tikras:Teisėjas J. J.