Panevėžio apygardos teismo nutartis

2019-11-05 · Civilinė byla Nr. e2S-659-544/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-05
Bylos Nr.
e2S-659-544/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Čeknienė
Ieškovas
G. K.

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-659-544/2019

teisėjai Ignas Totilas ir Ledina Šinkūnienė Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00762-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.1.18.3; 3.2.6.10; 3.3.1.17; 3.3.2.3; 3.3.2.5
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 5 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (atsakovo) A. K. atskiruosius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. liepos 18 d. ir 2019 m. liepos 29 d. nutarčių civilinėje byloje Nr. e2VP-6053-1059/2019 pagal pareiškėjo (atsakovo) A. K. prašymą ieškovei G. K., bendraatsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Teisinių žinių centras“ dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-9429-1059/2018 ieškovės G. K. ieškinys tenkintas visiškai ir atsakovai A. K. bei UAB „Teisinių žinių centras“ iškeldinti su visu jiems priklausančiu turtu iš G. K. priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini): žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statinio – kontoros su gyvenamosiomis patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių (kiemo aikštelės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

2. Pareiškėjas (atsakovas) A. K. pateikė prašymą minėtoje civilinėje byloje atidėti 2018 m. gruodžio 21 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teismo sprendimo vykdymą iki 2021 m. birželio 30 d.

3. Nurodė, kad antstolė I. B. pagal teismo sprendimą šioje byloje jau užvedė vykdomąją bylą Nr. 0115/19/00921 ir 2019 m. gegužės 28 d. raštu paragino jį išsikeldinti iš nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Terminas sprendimui įvykdyti baigiasi 2019 m. liepos 7 d. Šiuo atveju turi būti atsižvelgta į 2018 m. gruodžio 21 d. teismo sprendimo pobūdį: teismas nusprendė jį, fizinį asmenį, iškeldinti iš kontoros su gyvenamosiomis patalpomis, kurios ir yra jo gyvenamoji vieta. Siekiant nustatyti šalių interesų pusiausvyrą bylose dėl iškeldinimo iš gyvenamojo būsto, privalo būti atsižvelgiama į žmogaus teisę į būsto neliečiamybę, nepriklausomai nuo to, ar asmuo būste apsigyveno laikydamasis nustatytos tvarkos. Kontorą su gyvenamosiomis patalpomis įgijo santuokos su G. K. metu, tačiau teismas, nutraukdamas jų santuoką, šį nekilnojamąjį turtą priteisė tik G. K.. Šis iškeldinimas jam sukeltų labai sunkias asmenines pasekmes, nes kitos gyvenamosios patalpos neturi, sodybą (duomenys neskelbtini) kaime 2018 m. gegužės 10 d. sutartimi už skolas turėjo perleisti motinai J. K., o ji nebeprivalo jam leisti ten gyventi. Be to, gyventi minėtoje sodyboje jis neturėtų tinkamų sąlygų, nes tai yra vasarnamis, nėra vandentiekio, tualetas tik lauke, interneto ryšys nestabilus, žiemos metu kelias iki sodybos gali būti nepravažiuojamas. Kadangi yra patyręs tris infarktus ir priskirtas labai didelės rizikos asmenų grupei, pripažintas neįgaliu, sveikata gali ūmiai pablogėti, o greitoji medicinos pagalba laiku atvykti ten negalės.

4. Nurodė, kad gauna senatvės pensiją, kuri, atlikus išskaitas pagal vykdomuosius dokumentus, sudaro vos 283,42 Eur/mėn. ir simbolinį (10,92 Eur/mėn.) darbo užmokestį iš UAB „Teisinių žinių centras“. Antstolė I. B. vykdo iš jo pajamų didelius išieškojimus: virš 71 tūkst. Eur G. K. naudai, apie 3,5 tūkst. Eur dukters I. P. naudai, 5 760,57 Eur valstybės naudai. Pagrįstas turtines pretenzijas jam reiškia kiti kreditoriai. Todėl tvirtina, jog jam šiuo metu trūksta lėšų savo būtiniems kasdieniams poreikiams patenkinti, todėl išsinuomoti ar įsigyti kito gyvenamojo būsto neišgalės. Teismo sprendimu santuokos nutraukimo byloje jo asmeninėn nuosavybėn teismas priteisė 145 901,14 Eur vertės neįkeistus žemės sklypus ir pripažino, kad 150 215,1 Eur prievolės valstybei pagal valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis yra solidarios jo ir buvusios sutuoktinės G. K. prievolės. Todėl laikytina, kad jis turi 75 107,55 Eur (1/2 dalis nuo 150 215,1 Eur) prievolę valstybei pagal valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis, o jam nuosavybės teise priklausančių sklypų vertė bent jau 70 793,59 Eur didesnė nei neįvykdyta prievolė valstybei. Kadangi nebeturi intereso dar ilgą laiką užsiimti žemės ūkio veikla, ketina parduoti žemės sklypus ir už gautas lėšas įsigyti kitą gyvenamąjį būstą, atitinkantį jo poreikius.

5. Paaiškino, kad norint rasti mokų žemės sklypų pirkėją, galintį už juos sumokėti realią rinkos kainą ir už gautas lėšas įsigyti kitas gyvenamąsias patalpas, reikalingas dviejų metu laikotarpis iki 2021 m. birželio 30 d. Mano, kad sprendimo vykdymo atidėjimas tokiam laikotarpiui atitiktų šio procesinio instituto tikslus ir paskirtį. Trejų metų laikotarpis nuo kontoros su gyvenamosiomis patalpomis priteisimo G. K. (nuo 2018 m. balandžio 18 d.) iki jos faktinio atlaisvinimo (2021 m. birželio 30 d.) nebūtų neprotingai ilgas, nebūtų paneigtas nei teismo sprendimo privalomumo principas, nei pažeisti G. K. teisėti lūkesčiai. Be to, name yra 16 kambarių, todėl su buvusia žmona galėtų gyventi kartu. Jo ir G. K. turtinė padėtis nėra vienoda – jis neįgalus, gauna apie 280 Eur pajamas kas mėnesį, turi finansinių įsipareigojimų, negalinti imti naujų kreditų, o buvusi žmona dirba, yra sveika, gali nuomotis butą, prisiimti finansinių įsipareigojimų, sveika, todėl didelių suvaržymų ir nuostolių dėl sprendimo vykdymo atidėjimo nepatirs.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2019 m. liepos 18 d. atsakovo A. K. prašymo dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-9429-1059/2018 vykdymo atidėjimo netenkino.

7. Teismas nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-282-227/2018, kuria pakeistos Kupiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimo nutraukti santuoką tarp A. K. ir G. K. dalys, žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniu – kontora su gyvenamosiomis patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitais inžineriniais statiniais – kiemo statiniais (kiemo aptvėrimas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitais inžinieriniais statiniais – kiemo statiniais (kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), priteisti G. K. asmeninėn nuosavybėn. Nuosavybės teisę į ginčo turtą G. K. įregistravo Nekilnojamojo turto registre 2018 m. balandžio 26 d., taigi, ji yra ginčo turto savininkė, turinti teisę savo nuožiūra įgyvendinti nuosavybės teisę ir reikalauti teismo tvarka pašalinti bet kokius jos nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą pažeidimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalis, 4.98 straipsnis).

8. Teismas nustatė, kad, 2019 m. balandžio 29 d. įsiteisėjus Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimui iš ginčo turto iškeldinti atsakovus A. K. ir UAB „Teisinių žinių centrą“ su visu jiems priklausančiu turtu, atsakovas A. K. neišsikėlė iš savininkei G. K. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, todėl pažeidė savininkės teisę naudotis jai priklausančiu turtu, juo toliau naudojasi be teisinio pagrindo.

9. Teismas konstatavo, jog teismo proceso metu pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad po ginčo turto priteisimo G. K. bei jo iškeldinimo iš aptarto turto jis ėmėsi realių veiksmų, siekdamas užtikrinti savo teisę į būstą. Pareiškėjas neįrodė realių pastangų ginčą su G. K. išspręsti taikiai, susirasti kitą gyvenamąjį būstą, o jo teisė į gyvenamąjį būstą negali paneigti G. K. teisės nekliudomai naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu turtu.

10. Teismas vertino, kad pareiškėjas neįrodė nei itin sunkios jo turtinės padėties, nei kitų ypatingai svarbių aplinkybių, kurios būtų pagrindu pripažinti esant išimtinį atvejį ir būtinumą nukrypti nuo bendros teismo sprendimų vykdymo tvarkos atidedant teismo sprendimo vykdymą. Kaip pats pareiškėjas nurodo, jis nuosavybės teise valdo žemės sklypus, kuriuos realizavus gali įsigyti kitą būstą, verčiasi žemės ūkio veikla, iš kurios gauna pajamas. Teismo nuomone, iš byloje esančių dokumentų nenustatyta, kad pareiškėjo sveikatos būklė yra sunki (ankščiau nustatytos širdies ligos ir dalinis nedarbingumas) ar kad po teismo sprendimo iškeldinti pareiškėją priėmimo jo sveikatos būklė iš esmės pablogėjo taip, kad neleistų vykdyti teismo sprendimo. Nenustačius A. K. itin sunkios turtinės padėties ar kitų ypatingai svarbių aplinkybių atidėti teismo sprendimo vykdymą, buvo padaryta išvada, kad teismo sprendimo vykdymo atidėjimas nėra galimas, nes būtų pažeidžiami fundamentalūs civilinio proceso principai, įskaitant ir teismo sprendimo vykdymo privalomumo principą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Atskiruoju skundu pareiškėjas A. K. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. liepos 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atidėti 2018 m. gruodžio 21 d. teismo sprendimo vykdymą iki 2021 m. birželio 30 d. Taip pat prašo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti išieškojimą antstolės I. B. vykdomojoje byloje Nr. 0115/19/00921, kol Panevėžio apygardos teismas peržiūrės bylą apeliacine tvarka.

12. Nurodo, kad nagrinėjant prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo pirmosios instancijos teisme jis buvo išklausytas tik formaliai. Teismas neatsižvelgė į eilę jo išsakytų argumentų, kodėl sprendimo vykdymo atidėjimas atitiks šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Todėl šį atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teisme prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka.

13. Teigia, jog įstatymas galimybę atidėti sprendimo vykdymą pirmiausia sieja su abiejų šalių turtine padėtimi, taip pat su kitomis svarbiomis aplinkybėmis. Teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė nei itin sunkios jo turtinės padėties, nei kitų ypatingai svarbių aplinkybių, kurios būtų pagrindu atidėti teismo sprendimo vykdymą. Apelianto nuomone, tokia teismo išvada prieštarauja bylos medžiagai, kurios pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nevertino. Taigi, nutartis yra deklaratyvi ir neindividualizuota, priimta išsamiai neišnagrinėjus ir neišanalizavus pateiktų įrodymų, ignoruojant pateiktus dokumentus ir paaiškinimus.

14. Pažymi, jog teismo posėdžio metu paaiškino, kad teismo sprendimo iškeldinti jį iš kontoros su gyvenamosiomis patalpomis atidėjimas nebūtinai reiškia, kad ieškovė atidėjimo laikotarpiu negalės naudotis jai priteistu nekilnojamuoju turtu. Bylos duomenys rodo, kad gyvenamąsias patalpas sudaro net šešiolika kambarių, todėl iki 2021 m. birželio 30 d. šiuo turtu jie abu galėtų naudotis bendrai. Tai, kad ieškovė pasirinko alternatyvą – nuomotis butą, yra tik jos asmeninio pasirinkimo reikalas.

Žemesnės instancijos teismas

15. Apeliantas tvirtina, kad, nors teismo sprendimu jam nuosavybėn priteisti žemės ūkio paskirties žemės sklypai įkeisti, tai nėra kliūtis juos parduoti ir ketina tai padaryti, tačiau norint rasti mokų pirkėją, galintį už sklypus sumokėti realią rinkos kainą, reikia laiko. Teismui pateikė 2019 m. gegužės 22 d. gautą AB „Baltic Mill“ pirkimų vadovo e. laišką, kuriame nurodyta, kad yra potencialus ūkio pirkėjas. Todėl nesutinka su teismo išvada, esą jis nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad po ginčo turto priteisimo G. K. bei teismo sprendimo iškeldinti įsiteisėjimo jis ėmėsi realių veiksmų, siekdamas užtikrinti savo teisę į būstą.

16. Nurodo, kad iš pateiktų medicininių dokumentų (išrašų, epikrizių) matyti, kad jis yra patyręs tris infarktus, priskiriamas labai didelės rizikos asmenų grupei. Kitų gyvenamųjų patalpų neturi. Sodybą (duomenys neskelbtini) kaime, jam priteistą santuokos nutraukimo byloje, 2018 m. gegužės 10 d. sutartimi turėjo perleisti savo motinai, taip padengdamas skolas jai. Teismui pateikė motinos raštą, kad dabar ji atsisako leisti jam gyventi sodyboje. Labai didelės rizikos grupei priklausančio asmens iškeldinimas, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, keltų realų pavojų jo sveikatai ir gyvybei.

17. Mano, jog teismas visiškai nepaisė jo cituojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos, susijusios su asmens būsto neliečiamybės gerbimu.

18. Nurodo, kad antstolė I. B. pagal Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimo pagrindu ieškovei išduotą vykdomąjį raštą jau užvedė vykdomąją bylą Nr. 0115/19/00921, o 2019 m. liepos 11 d. priėmė patvarkymą Nr. S-19-115-37655 „Dėl skolininko A. K. priverstinio iškeldinimo, iškeldinamojo turto saugotojo skyrimo, policijos ir išieškotojo – turto saugotojo dalyvavimo iškeldinime“. Kadangi savo pareiškimą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo pagrindė eile rašytinių įrodymų, todėl turėtų būti laikoma, kad pareiškimas yra bent jau tikėtinai pagrįstas. Viena iš galimų laikinųjų apsaugos priemonių – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Todėl prašo taikyti šią laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti išieškojimą antstolės I. B. vykdomojoje byloje 0115/19/00921, kol Panevėžio apygardos teismas peržiūrės šią bylą apeliacine tvarka. Tokios laikinosios apsaugos priemonės taikymas nepažeistų ir teisėtų išieškotojos interesų.

Atsiliepimas

19. Atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą ieškovė G. K. prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti skundžiamą 2019 m. liepos 18 d. nutartį nepakeistą.

20. Nurodo, kad apeliantas dėsto tuos pačius argumentus, kuriuos buvo nurodęs pirmosios instancijos teismui prašyme atidėti sprendimo dėl iškeldinimo vykdymą. Mano, kad apeliantas nepagrindė ir nenurodė, kuo pasireiškia pirmosios instancijos teismo nutarties ydingumas, dėl kurio reikėtų tą nutartį keisti (naikinti), kuo teismas netinkamai vertino visas tas aplinkybes, kurias jis iš naujo dėsto atskirajame skunde. Vertina, kad apeliantas iškelia savo interesus aukščiau ieškovės teisėtų interesų, juo sureikšmina, t. y. jis nori išsirinkti kitą tinkamą būstą neskubėdamas, jam reikia laiko, jis negali nieko prarasti, turi gauti protingą kainą už savo žemes, neskubėdamas ieškoti pirkėjo ir t. t. Tačiau apelianto aprašyta jo vertinama kaip sunki finansinė situacija susiklostė išimtinai dėl jo paties veiksmų ir elgesio, todėl, net jeigu jis ir patirs kažkokius nepatogumus dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo, tai yra normali jo netinkamo elgesio pasekmė, kurią jis, kaip profesionalus teisininkas, galėjo ir privalėjo įvertinti bei numatyti.

IV. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

21. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2019 m. liepos 29 d. apelianto A. K. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

22. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2019 m. liepos 18 d. nutartimi netenkino atsakovo A. K. prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo. Kadangi teismas netenkino A. K. prašymo atidėti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą, tai patvirtina jo reikalavimo preliminarų nepagrįstumą, vadinasi, vadinasi, nebeliko teisinio pagrindo spręsti ir dėl tokio reikalavimo būsimo vykdymo užtikrinimo taikant laikinąsias apsaugos priemones – vykdymo veiksmų stabdymo vykdomojoje byloje (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

V. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

23. Atskiruoju skundu pareiškėjas 9atsakovas) A. K. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. liepos 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – sustabdyti išieškojimą antstolės I. B. vykdomojoje byloje Nr. 0115/19/00921, kol Panevėžio apygardos teismas peržiūrės šią bylą apeliacine tvarka.

24. Nurodo, kad šio teismui pateikto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dėl objektyvių priežasčių nebegalint nagrinėti teisėjui I. Totilui, Panevėžio rajono apylinkės teismo Rokiškio rūmuose šis prašymas iš viso negalėjo būti nagrinėjamas, t. y. nuo prašymo nagrinėjimo turėjo nusišalinti visi teismo rūmai. Kadangi skundžiamą nutartį priėmė neteisėtos sudėties teismas, tai sudaro absoliutų nutarties negaliojimo pagrindą.

25. Mano, jog, priešingai nei sprendė teismas, tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė vienokį sprendimą, nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas nenutars kitaip. Teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartis atsisakyti atidėti sprendimo vykdymą nėra įsiteisėjusi, yra apskųsta įstatymo nustatyta tvarka. Todėl teismas, ką tik priėmęs atskirąjį skundą, negali būti įsitikinęs, jog apeliacinės instancijos teismas tikrai jį atmes.

Atsiliepimas

26. Atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą ieškovė G. K. prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti skundžiamą 2019 m. liepos 29 d. nutartį nepakeistą.

27. Nurodo, kad teismo nešališkumas pažeistas nebuvo, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Apeliantas neįrodė nei laikinosios apsaugos priemonės taikymo būtinybės, nei savo skundo pagrįstumo. Priešingai, pats apeliantas savo atskirajame skunde pripažįsta, kad jis apskundė antstolės 2019 m. liepos 11 d. patvarkymą, dėl ko iškeldinimas, kuris buvo numatytas 2019 m. rugpjūčio 1 d., neįvyko, o antstolė, perduodama vykdomąją bylą teismui, 2019 m. liepos 31 d. patvarkymu pati sustabdė savo 2019 m. liepos 11 d. patvarkymo vykdymą. Todėl atsakovo prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė yra akivaizdžiai perteklinė ir neatitinka privalomos taikyti nustatant laikinąsias apsaugos priemones būtinumo sąlygos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

Atskirasis skundas dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. liepos 18 d. nutarties atmetamas.

Dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. liepos 29 d. nutarties apeliacinis procesas nutraukiamas.

VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Žemesnės instancijos teismas

29. Apeliantas pateikė teismui prašymą atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. liepos 18 d. nutarties nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 336 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad apeliantas prašyme nenurodė, kokios bylos aplinkybės gali būti tinkamai išaiškintos tik žodinio bylos nagrinėjimo metu, taip pat atsižvelgia ir į tai, kad visas bylai reikšmingas aplinkybes apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo atskirajame skunde, be to, išsamiai žodinio proceso metu bylą išnagrinėjo pirmosios instancijos teismas, teismo posėdis, įskaitant visus šalių pasisakymus, yra fiksuotas garso įrašu. Esant tokioms aplinkybėms ir įvertinus byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad apelianto pateikto atskirojo skundo išnagrinėjimui nėra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, todėl prašymas netenkinamas.

30. Ieškovė G. K. kartu su atskiruoju skundu pateikė ir prašė priimti naują įrodymą – antstolės I. B. 2019 m. liepos 24 d. raštą, jog apeliantui vien nuo vasaros buvo leista disponuoti 4 000 Eur pajamomis, kurias jis gavo iš savo, ne motinos vykdomos ūkinės veiklos. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, rengiant bylą nagrinėti pirmosios instancijos teisme bei ją nagrinėjant žodinio proceso tvarka yra surinkta pakankamai faktinių duomenų reikšmingoms ginčo faktinėms aplinkybėms nustatyti ir skundams iš esmės išnagrinėti, todėl nėra pagrindo CPK 314 straipsnyje nustatytos išimties taikymui. Atsižvelgiant į įstatyme nustatytus ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, naujai teikiamą įrodymą atsisakoma priimti.

Dėl skundžiamos Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. liepos 18 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

31. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo sprendimas gali būti vykdomas priverstinai.

32. CPK 284 straipsnio 1 dalis suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui (pavyzdžiui, teismo sprendimo įvykdymas sąlygotų skolininkui itin sunkias finansines pasekmes). Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

33. Taigi klausimo dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo atidėjimo būtinumą. Tačiau savo sunkią turtinę padėtį ar kitas ypatingai svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą taikyti aptartą išimtinę procesinę galimybę atidėti teismo sprendimo vykdymą, turi įrodyti sprendimo vykdymo atidėjimo prašantis asmuo, nes rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjime tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsnis). Tai reiškia, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Taigi nagrinėjamu atveju būtent apeliantui tenka pareiga įrodyti aplinkybes, su kuriomis jis sieja teismo sprendimo vykdymo atidėjimo pagrindą.

34. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliantas A. K. skunde nepagrįstai nurodo, kad bylą nagrinėjęs teismas netinkamai įvertino įrodymus ir pažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas. Pažymėtina, kad, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, teismas remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis).

35. Išnagrinėjus civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinus skundžiamoje nutartyje padarytas teismo išvadas, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžiama, jog, priešingai apelianto argumentams, pirmosios instancijos teismas nutartyje išdėstė šalių prašymus, paaiškinimus, kitus įrodymus, kurių visumą įvertinęs tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, bei padarė išvadas dėl atsakovo A. K. reikalavimo atidėti 2018 m. gruodžio 21 d. teismo sprendimo vykdymą iki 2021 m. birželio 30 d. nepagrįstumo, su kuriomis apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka. Tai, kad teismas nesutiko su apelianto argumentais ir vertino įrodymus bei aplinkybes nepalankiai apeliantui, nereiškia, jog įrodymai buvo įvertinti pažeidžiant įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, numatytas CPK 176-185 straipsniuose, ar kad buvo nukrypta nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos dėl įrodinėjimo proceso normų taikymo. Teismo nuomone, atskirojo skundo argumentai neatskleidžia apelianto nurodymo dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių normų pažeidimo turinio, nes jais išreiškiamas nesutikimas su apeliantui nepalankiomis teismo išvadomis dėl bylos faktų, tačiau nepagrindžiama, kur ir kaip teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir dėl to tam tikru klausimu buvo priimtas neteisėtas ir (ar) nepagrįstas procesinis sprendimas.

36. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad bylos duomenys nepatvirtina, jog pareiškėjo turtinė padėtis yra tokia sunki, jog būtų galima pripažinti, kad nagrinėjamas atvejis yra išimtinis ir būtina nukrypti nuo bendros teismo sprendimų vykdymo tvarkos atidedant teismo sprendimo vykdymą. Atsižvelgus į bylos faktinius duomenis, su tokia pirmosios instancijos teismo nuomone sutiktina, todėl nepagrįstu laikytinas apelianto teiginys, jog teismo išvados dėl sunkios jo turtinės padėties ar kitų ypatingai svarbių aplinkybių nebuvimo prieštarauja bylos medžiagai. Šiuo atveju svarbu tai, kad pats apeliantas pripažįsta, jog turi vertinto nekilnojamojo turto – žemės sklypus, kuriuos sieks realizuoti už rinkos kainą, o iš gautų įsigys gyvenamąjį būstą. Bylos duomenys rodo, kad apeliantas vykdo ūkinę veiklą tiek savo ūkyje, tiek jo motinos vardu esančioje ūkio dalyje ir iš šios veiklos gauna ženklios vertės pajamas. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje jis siekė įgyvendinti buto Vilniaus mieste atpirkimo teisę už 133 450 Eur. Siekis atpirkti tokios vertės butą prieštarauja apelianto argumentams apie itin sunkią ir jam nepalankią finansinę padėtį, kuri neužtikrina būtinus poreikius atitinkančio pragyvenimo lygio.

37. Apelianto argumentai apie tai, kad iš jo gaunamų pajamų kas mėnesį atliekami išlaikymai pagal išduotus vykdomuosius dokumentus įvairiems išieškotojams, įskaitant ir ieškovę G. K., neįrodo CPK 284 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, galinčių būti teismo sprendimo vykdymo atidėjimo pagrindu, buvimo, nepaneigia ieškovės G. K. teisėto lūkesčio turėti galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jai įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu priklausančiu turtu. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog apeliantas ieškovei G. K. pagal priverstine tvarka perduotą vykdyti vykdomąjį raštą yra skolingas virš 71 000 Eur, įrodo, kad apeliantas šių išlaidų iki šiol nėra patyręs, o ieškovė, priešingai, yra negavusi, to, kas jai priteista teismo sprendimu, ir tai neigiamai įtakoja jos turtinę padėtį.

38. Teismas kritiškai vertina apelianto teiginius apie tai, kad jis deda realias pastangas parduoti žemės sklypus už realią kainą ir kad tai įrodo elektroninio laiško duomenys. Byloje esančio elektroninio laiško turinys nepatvirtina nei realios tikimybės, kad apelianto ketinimai parduoti žemės sklypus yra rimti ir realiai per protingą laikotarpį bus įgyvendinti, nei kitų objektyvių aplinkybių, reikšmingų sprendžiant klausimą, ar yra faktinis pagrindas atidėti teismo sprendimo vykdymą dėl apelianto iškeldinimo iš kontoros su gyvenamosiomis patalpomis.

39. Bylos duomenys rodo, kad apeliantui nuosavybės teise priklauso žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį, žemės savininkas apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą praneša pasirinktam notarui arba Nacionalinei žemės tarnybai (toliau – NŽT). Įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad NŽT apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kurioms esant asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo žemės savininko pranešimo gavimo dienos raštu praneša parduodamo žemės sklypo naudotojui (naudotojams), asmenims, kurių nuosavybės teise turimi žemės sklypai ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, savivaldybės pagal žemės buvimo vietą administracijos direktoriui ar kitai žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotai institucijai, jeigu parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą pagal galiojančius detaliuosius ar specialiuosius planus numatoma panaudoti visuomenės poreikiams, ir valstybės įmonei Valstybės žemės fondui. NŽT informaciją apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kurioms esant šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyti asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo žemės savininko pranešimo gavimo dienos taip pat paskelbia NŽT interneto svetainėje ir t.t Taigi žemės ūkio paskirties žemės sklypai parduodami pagal įstatymais bei poįstatyminiais aktais reguliuojamą tvarką, terminus ir suteikiant pirmenybę tam tikriems subjektams. Todėl apelianto galimybės rinktis pirkėją savo nuožiūra yra ribojamos aptartuose teisės aktuose nurodyta reglamentacija. Pagal bylos duomenis, apeliantas aptartos žemės sklypų pardavimo procedūros nėra pradėjęs. Taigi, nepateikti įrodymai, patvirtinantys, jog apelianto finansinė padėtis artimiausiu ir protingu terminu pasikeis taip, kad sprendimo dėl iškeldinimo įvykdymas apeliantui nebesukels šiuo metu jo nurodomų sunkių pasekmių. Todėl teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog po ginčo turto priteisimo G. K. bei jo iškeldinimo iš aptarto turto, jis ėmėsi realių veiksmų, siekdamas įsigyti kitą būstą (CPK 178 straipsnis).

40. Teismas taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad pareiškėjas neįrodė realių pastangų ginčą su G. K. išspręsti taikiai ir kad apelianto teisė į gyvenamąjį būstą negali paneigti G. K. teisės nekliudomai ir laisvai naudotis, valdyti ir disponuoti jai nuosavybės teise priklausančiu turtu įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu, apie ką Nekilnojamojo turto registre paskelbta 2018 m. balandžio 26 d. Šiuo aspektu kartu atmestini kaip nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo tenkinti atskirąjį skundą jo argumentai, susiję su ieškovės G. K. turtine padėtimi, teise nuomotis kitą būstą ar šalims gyventi kartu. Kadangi nuosavybės teisės klausimas jau yra išspręstas, dėl leidimo ieškovei G. K. gyventi (naudotis) jai priklausančiame turte sprendžia ne apeliantas, o turto savininkė G. K., kuri, pagal bylos duomenis, nesutinka ir nenori naudotis jai priteistu turtu kartu su atsakovu, nes tarp jų kyla nuolatiniai konfliktai ir įtampa, ir tai yra jos teisė bei teisėtas interesas.

41. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, kad nuosavybės klausimas jau yra išspręstas, o apeliantą teismo sprendimu nuspręsta iškeldinti su visu jam priklausančiu turtu iš G. K. priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), laikytina, jog apelianto atskirajame skunde dėstoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika apie asmens būsto neliečiamybę yra neaktuali šiai bylai, kurioje nagrinėta visai kitokia faktinė situacija.

42. Apelianto teigimu, labai didelės rizikos asmens iškeldinimas, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, sukeltų realų pavojų jo sveikatai ir gyvybei. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendžia, jog apelianto sveikatos būklė nesudaro prielaidų nevykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Byloje nėra pateikta patikimų ir objektyvių įrodymų apie tai, kad apeliantas neturi galimybės gyventi jam teismo priteistoje sodyboje, kurią perleido savo motinai, ar kad ji nepritaikyta gyventi visais metų laikais, nes šalių santuokos nutraukimo byloje yra priešingi duomenys, kurie byloja apie tai, kad minėtoje sodyboje gyvenimo sąlygos tinkamos ir saugios (Teismo informacinės sistemos Liteko duomenys).

43. Išdėstytų argumentų pagrindu teismas daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti apelianto nurodomi teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl teismas išsamiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, jei yra atskleista bylos esmė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

44. Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, susijusių su teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo institutu, teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį, apeliantas nenurodė, todėl skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. liepos 18 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl skundžiamos Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. liepos 29 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

45. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). CPK 315 straipsnio 2 dalies nuostatos numato atvejus, kada apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, o minėto straipsnio 5 dalis nustato, jog, jeigu CPK 315 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas.

46. Kadangi Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. liepos 29 d. nutartis netenkinti prašymo atidėti minėto teismo sprendimo vykdymą dėl iškeldinimo įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties atmesti atskirąjį skundą priėmimo datos (CPK 331 straipsnio 6 dalis), sprendžiama, kad atskiruoju skundu skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. liepos 29 d. nutartis dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje nebegali būti apskundimo objektas, kadangi civilinė byla Nr. e2VP-6053-1059/2019 yra užbaigiama. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad netenka teisinės prasmės skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo nustatinėjimas apeliacine tvarka, nes šio klausimo išsprendimas nesukels byloje dalyvaujantiems asmenims jokių teisinių pasekmių. Šios aplinkybės nustatytos išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, todėl apeliacinis procesas, pradėtas pagal atsakovo A. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. liepos 29 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis).

47. Nutraukus apeliacinį procesą, netenka teisinės reikšmės kiti atskirojo skundo argumentai dėl 2019 m. liepos 29 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

48. Ieškovė G. K. prašė atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad prašomų išlaidų suma už dviejų atsiliepimų į du atskiruosius skundus parengimą sudaro 350 Eur. Šios išlaidos neviršija rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą numatyto dydžio, atitinka protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, todėl priteistinos iš apelianto A. K., kurio atskirieji skundai netenkinami (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutraukti apeliacinį procesą pagal apelianto A. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. liepos 29 d. nutarties.

Priteisti iš A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 350,00 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Ramunė Čeknienė