Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Z. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Greitista“, J. K. ir I. S. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo Vilniaus miesto 7-ojo notaro biuro notarė D. B.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. pripažinti ieškovės ir atsakovo UAB „Greitista“ 2015-09-11 sudarytą mainų sutartį negaliojančia nuo sudarymo momento, kaip sudarytą dėl suklydimo;

2. pripažinti atsakovų J. K. ir UAB „Greitista“ 2015-11-03 sudarytą žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia;

3. pripažinti atsakovų I. S. ir UAB „Greitista“ 2015-11-03 sudarytą žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia.

4. Pripažinus sandorius negaliojančiais, taikyti restituciją:

4.1. atsakovui UAB „Greitista“ pripažinti nuosavybės teisės į 45 / 426 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 13 / 1 883 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ir 3 141 / 8 509 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

4.2. priteisti iš atsakovo UAB „Greitista“ 3 700 Eur atsakovei J. K. už jai parduotą dalį žemės sklypo;

4.3. priteisti iš atsakovo UAB „Greitista“ 5 200 Eur atsakovei I. S. už jai parduotą dalį žemės sklypo;

4.4. ieškovei pripažinti nuosavybės teisės į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančius statinius – sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

4.2. priteisti iš ieškovės 14 481 Eur atsakovui UAB „Greitista“.

5. Priteisti valstybės naudai ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklausė žemės sklypas ir jame esantys statiniai – sodo bei ūkinis pastatai, esantys (duomenys neskelbtini). Turtas jai atiteko padalinus su sutuoktiniu R. Z. (R. Z.) santuokoje įgytą turtą. Ieškovė šiltuoju metų sezonu gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini), o šaltuoju – buvusiam sutuoktiniui R. Z. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Tokia situacija susiklostė dėl to, kad ieškovei priklausantis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), nebuvo tinkamas gyventi žiemą. Ieškovės ir buvusio sutuoktinio R. Z. santykiai buvo konfliktiški.

UAB „Greitista“ atstovas E. S. žinojo apie konfliktiškus sutuoktinių santykius. Ieškovė vėliau sužinojo, kad E. S. yra UAB „Greitista“ vadovas. Jis nuolat prašė mainyti ieškovės žemės sklypą į butą arba apšiltinti sodo namelį mainais į dalį žemės sklypo, arba mainyti į jam priklausantį butą, o kai pastatys namą, ieškovė grąžins užimtą butą ir turės naują butą jos turėtame žemės sklype. Ieškovės gyvenime buvo susiklosčiusios sudėtingos šeiminės aplinkybės – skyrybos su sutuoktiniu, su kuriuo kartu pragyveno 55 metus. E. S. sužinojęs, kad sutuoktinis nesutinka leisti ieškovei gyventi jam priklausančiame bute, pasiūlė savo dukters butą mainais į ieškovei priklausantį žemės sklypą su statiniais, suteikiant ieškovei teisę po mainų dvejus metus naudotis jai priklausiusiu žemės sklypu.

2015-09-11 buvo sudaryta notarinės formos mainų sutartis, kurios pagrindu UAB „Greitista“, atstovaujama E. S., perdavė ieškovei 45 / 426 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 13 / 1 883 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); ir 3 141 / 8 509 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), mainais už ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir jame esančius statinius – sodo ir ūkinį pastatus, esančius (duomenys neskelbtini); UAB „Greitista“ įsipareigojo ieškovei sumokėti 14 481 Eur kompensaciją.

Ieškovė buvo įsitikinusi, kad sandorį sudaro su E. S., o ne su UAB „Greitista“. Ieškovė iš esmės suklydo dėl jai tenkančios nuosavybės formos, nes buvo įsitikinusi, kad butą įgyja asmeninės nuosavybės teise ir bus savininkė be kitų bendraturčių. Įsigyjamas turtas buvo suformuotas kaip atskiras butas, turintis atskirą įėjimą. Pradėjusi gyventi ir norėdama butą apdrausti sužinojo, kad reikalingas kito bendraturčio sutikimas. Valdydama butą bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovė negali pasinaudoti kompensacija pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą. Iš anksto negavusi bendraturčio sutikimo ieškovė negali atlikti remonto darbų. Tai riboja nuosavybės teises.

Ieškovė siekė atidalinti butą, tačiau paaiškėjo, kad nepakeitus žemės sklypo naudojimo būdo, atidalinimas negalimas. Žemės sklypo naudojimo paskirtis – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija, todėl žemės sklype negalima suformuoti daugiau nei dviejų butų. Tokia situacija susiklostė dėl to, kad statytojas suformavo daugiau butų, nei leidžiama. E. S., prieš sudarant ginčo sandorį, nepateikė ieškovei buto nuosavybės dokumento, neinformavo apie buto kainą.

Ieškovei bendrosios nuosavybės turėjimas nepriimtinas, ji neketino įgyti turto su nepažįstamu asmeniu. Ieškovė garbaus amžiaus, sandorio sudarymo metu buvo septyniasdešimt aštuonerių metų. Kiti atidūs asmenys, apžiūrėję butą, būtų susidarę analogišką nuomonę, nes butas tinkamai suformuotas, izoliuotas nuo to paties namo kitų butų. E. S. nutylėjo esmines aplinkybes, kad butas bus valdomas su kitu bendraturčiu. Ieškovė nesupranta lietuvių kalbos, o notarė atsisakė padaryti sandorio vertimą, bandė sutartį versti pati, tačiau dėl nekokybiško vertimo ieškovė negalėjo suprasti esminių sutarties aplinkybių, į ieškovės klausimus buvo atsakyta, kad viskas pagal įstatymą. Ieškovė siūlė notarą R. T., tačiau E. S. aiškino, kad visi nuosavybės dokumentai yra tik pas notarę D. B.. Už komunalines ir namo administravimo paslaugas siųstose sąskaitose nurodytas vienintelis savininkas E. S., kitų bendraturčių nėra.

Atsakovas UAB „Greitista“ dalį žemės sklypo perleido kitiems asmenims: 430 / 1 269 dalys žemės sklypo 2015-11-03 pirkimo-pardavimo sutartimi parduota atsakovei J. K. už 3 700 Eur, nors jo vertė sudaro 16 875 Eur; 430 / 1 269 dalys žemės sklypo 2015-11-03 pirkimo-pardavimo sutartimi parduota atsakovei I. S. už 5 200 Eur, nors jo vertė 16 875 Eur. Pardavus šiuos žemės sklypus, 2016-10-24 sudaryta žemės sklypo padalijimo sutartis, kurios pagrindu suformuoti atskiri žemės sklypai: 0,0430 ha ploto žemės sklypas, priklausantis atsakovei J. K.; 0,0430 ha ploto žemės sklypas, priklausantis atsakovei I. S. ir 0,0409 ha ploto žemės sklypas, priklausantis UAB „Greitista“. Visus sandorius tvirtino notarė D. B..

Mainų sutarties sudarymo metu UAB „Greitista“ interesus atstovavo direktorius E. S.. Parduodant žemės sklypus susijusiems asmenims UAB „Greitista“ vadovu buvo A. G.. Atsakovės J. K. gyvenamoji vieta sutampa su atsakovo E. S. gyvenamąja vieta. Kyla abejonių dėl sąžiningumo, nes atsakovė J. K. gali būti atsakovo UAB „Greitista“ vadovo sutuoktinė arba sugyventinė, o atsakovė I. S. gali būti dukra. Atsakovės J. K. ir I. S. laikytinos nesąžiningais įgijėjais, taikytina restitucija. Žemės sklypo dalys perleistos kitiems fiziniams asmenims, siekiant apsisaugoti nuo galimų ieškovės pretenzijų. Atsakovo UAB „Greitista“ nesąžiningumą rodo tai, kad dalies žemės sklypų pardavimas įvyko nepraėjus nei 2 mėnesiams nuo mainų sutarties.

Teismo posėdyje A. Z. paaiškino, kad susipažino su atsakovu E. S. 2013 m., susidraugavo. E. S. žinojo ieškovės asmeninio gyvenimo aplinkybes. Atsakovas norėjo vykdyti statybų projektą, tačiau ieškovės žemės sklypo ribos įsiterpė į projekto ribas. E. S. bandė įkalbėti ieškovę parduoti sklypo dalį. Ieškovė neketino parduoti žemės sklypo, prašė rekomenduoti žmogų sodo namelio remontui. Remonto metu pakeitė 8 langus, 2 duris, vandens hidroforą. Mainų sandorį apsisprendė sudaryti, kadangi į žemės sklypo dalį pretendavo sutuoktinis. E. S. pasiūlė sodą mainyti į trijų kambarių butą be priemokos. Mainomą butą apžiūrėjo kartu su E. 2015 m. rugpjūčio mėn. Susitaikė su vyru ir nusprendė nemainyti, tačiau rugsėjo mėnesį vėl susipyko. Rugsėjo 4-5 d. susitiko su E. prekybos salone ir susitarė dėl mainų. Ieškovė nežinojo mainų sandorio esmės, E. S. paaiškino, jog abu neturėdami pinigų, gali sudaryti mainų sandorį kaip du pirkimo-pardavimo sandorius.

Pas notarą susitarė, kad bus sutarties vertimas į rusų kalbą, notaras užsakys turto vertinimą, po kurio ieškovė apsispręs, ar ją tenkina 50 000 Lt priemoka. Susitarė, kad mainų sandoris įvyks po savaitės, ieškovė norėjo, jog dalyvautų jos advokatė, sudarytų pas notarą T. Pas notarę atvyko po savaitės su anūku D. S. (D. S.). Notarė pateikė mainų sutarties tekstą lietuvių kalba, vertimo nebuvo. Atsakovas sakė, kad notarė puikiai moka rusų kalbą ir atliks vertimą žodžiu. Pradėjus versti, ieškovė nurodė, kad nieko nesupranta. Ieškovė prašė pateikti UAB „Greitista“ nuosavybės dokumentus, registrų išrašus. Ieškovė nesuprato, kodėl buvo vardijamos kitų butų dalys ir unikalūs numeriai, taip pat žemės sklypo dalys. Notarė patikino, kad detalus kitų butų ir tų butų dalių išvardijamas sutarties tekste būtinas. Teigė, kad jeigu ieškovei būtų buvęs pateiktas dokumentas, iš kurio ji galėtų suprasti, kad namas turi kelis buto savininkus, ji būtų atsisakiusi mainų sandorio dėl jos neigiamos patirties būnant bendraturčiu su sutuoktiniu. Kai kreipėsi į savivaldybę dėl balkono įstiklinimo, gavo atsakymą, jog reikia kitų namo savininkų sutikimo. Apie kitus bendraturčius sužinojo praėjus dviem savaitėms, 2015-09-22, kuomet gavo nuosavybės teisės liudijimą apie buto ir žemės sklypo dalies nuosavybės teisę. Kai ieškovei sumokėjo kompensaciją, banke siūlė sudaryti būsto draudimo sutartį, tačiau nurodė, kad reikia suderinti su kitu buto savininku. Ieškovė kreipėsi į socialinę rūpybą dėl kompensacijos už šildymą, tačiau paaiškėjo, jog teisiškai ji turi tris butus. Pas notarę buvo tris kartus: pirmą kartą atvežė sklypo dokumentus, buvo viena; antrą kartą buvo po savaitės pakalbėti dėl sutarties, šio susitikimo metu ir buvo sudaryta mainų sutartis. Trečią kartą pas notarę buvo su pretenzijomis dėl to, kad notarė neišaiškino dėl buto savininkų. Nurodė, kad pirmo susitikimo metu notarė pasisiūlė žodžiu atlikti vertimą, tačiau raštu vertimo atlikti nesiūlė.

Atsakovai UAB „Greitista“, I. S. ir J. K. prašė ieškinį atmesti. Atsakovas UAB „Greitista“ nurodė, kad dirba statybų versle. Ieškovė negalėjo sodo name gyventi žiemą, tuo pripažino, jog turėjo poreikį įgyti gyvenamąjį būstą. Abi šalys turėjo interesų dėl sutarties sudarymo ir juos suderino. Ieškovės teiginys, kad ji buvo įsitikinusi, jog mainų sutartį sudaro su E. S. yra neteisingas, nes sutarties šalimi nurodytas atsakovas UAB „Greitista“. Mainų sutartyje aiškiai apibrėžtas sutarties dalykas, todėl ieškovės teiginiai, jog ji manė perkanti atskirą butą, yra išsigalvojimas. Ieškovė gali pasinaudoti parama pagal Socialinės paramos gyventojams įstatymą, nes parama teikiama ir buto dalį turinčiam asmeniui. Notaro patvirtintas sandoris laikytinas oficialiu rašytiniu įrodymu, kuris turi didesnę įrodomąją galią. Jeigu ieškovė nepasitikėjo notare ar nesuprato notarės vertimo, turėjo nepasirašyti sutarties, nes notaro patvirtinti sandoriai rodo šalių suderintą valią. Šalis, kuri lengvabūdiškai vertina notarinių sandorių tvirtinimą, turi būti laikoma kalta dėl savo didelio neatsargumo.

Mainų sutartyje mainomų daiktų rinkos vertės nustatytos pagal viešo registro duomenis, aiškiai nurodytos mainomų daiktų savybės, įrašyta, kad šalys susipažino su mainomų daiktų būkle, naudojimosi paskirtimi ir pretenzijų neturi; pažymėta, kad sutartis balsu išversta į ieškovei suprantamą rusų kalbą. Ieškovė neskundė notaro veiksmų.

Restitucijos taikymas negalimas, nes tai pažeistų sąžiningų įgijėjų, atsakovių I. S. ir J. K., teises. Prašė taikyti CK 1.137 straipsnio 3 dalį ir atsisakyti ginti ieškovės teises dėl piktnaudžiavimo subjektine teise.

Atsakovės J. K. ir I. S. nurodė, kad įgytus žemės sklypus ketina panaudoti versle. Jų nesąžiningumas neįrodytas. Sandoris patvirtintas notaro, todėl laikytinas teisėtu. Palaikė kitus UAB „Greitista“ atsiliepimo argumentus. Teismo posėdžio metu atsakovių J. K. bei I. S. atstovas palaikė atsiliepimuose nurodytus argumentus.

Teismo posėdžio metu E. S. nurodė, kad yra UAB „Greitista“ ir UAB „Greitista statyba“ vadovas ir akcininkas. Vystė projektą (duomenys neskelbtini), statė 56 butus. Šalia buvo ieškovės sodo namas, todėl teiravosi, ar ieškovė nenori parduoti savo sklypo. 2014 m. rudenį, užbaigiant statybų projektą, ieškovė paprašė trijų kambarių buto. UAB „Greitista“ butą nusipirko iš UAB „Greitista statyba“, jį įrenginėjo nuomai. Ieškovė buvo atėjusi 7 kartus su prašymu sudaryti mainų sutartį, keisti vieno kambario butą į žemės sklypą. Ieškovė pateikė savo turto vertinimą, prašė 50 000 Lt priemokos už mainus. Ieškovei žodžiu paaiškino, kad butas padalintas į daugiau butų. Ieškovė savarankiškai domėjosi butu, (duomenys neskelbtini) nuosavų namų savininkų bendrijos pirmininko klausinėjo apie butus. Kaip pas notarę buvo daromi vertimai, paaiškinti negalėjo. Pas notarę vyko vieną kartą, tada pasirašė sutartį. Sutarties sąlygas ieškovė derino su notare. Prieš pasirašant mainų sutartį, sandorio sąlygos su ieškove jau buvo suderintos. Nurodė, kad I. S. yra jo dukra, o J. K. yra žmonos sesuo.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo notarė D. B. paaiškino, kad ieškovė pirmą kartą rugpjūčio pradžioje į notarę kreipėsi su anūku, kai jau buvo susiderėję su UAB „Greitista“ dėl sutarties sąlygų. Pirmo susitikimo metu ieškovė norėjo išsiaiškinti galimybę įgyti patalpas asmenines nuosavybes teise pirkimo būdu, nes nebuvo pasibaigusi skyrybų byla. Notarė paprašė pateikti nuosavybės teisės ir skyrybų dokumentus. Antrą kartą ieškovė atvežė dokumentus, notarė paaiškino, jog mainų sutartimi neprarandama asmeninės nuosavybės teisė, įteikė registro išrašą. Prieš sudarant sandorį ieškovė buvo atvykusi trečią kartą, kalbėjo apie sutarties vertimą. Paaiškinus, jog vertimas gali kainuoti 200 – 300 Eur, ieškovė nurodė, jog ji neturi lėšų, todėl atvažiuos su anūku, pažadėjo išversti sutartį žodžiu iš rusų kalbos. Dalis pokalbio buvo lietuvių kalba. Sudarant mainų sutartį ieškovei buvo pateikta kadastrinė buto byla ir neįregistruota kadastrinių matavimų byla. Ieškovei buvo išaiškinta, kad įgyjama buto dalis, o ne visas butas. Sutartyje išaiškinta buto dalies naudojimosi tvarka, kad ieškovė galės naudotis atskirai patalpomis kaip atskiru turtiniu vienetu, atšaukta pirmenybės teisė siūlyti bendraturčiams pirkti butą. Buvo aiškiai aprašyta, kad bus mainoma buto dalis. Pažymėjo, kad buvo parengti keli sutarties egzemplioriai ir anūkas skaitė sutartį kartu. Mano, kad įteikė sutarties projektą.

Ieškinys tenkintinas.

Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl mainų sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl suklydimo, kai mainų sutartimi suklysta dėl įgyjamo buto statuso, vietoje atskiro buto, įgyjant buto dalį, tinkamo nesupažindinimo su sandorio sąlygomis, kai sandoris sudaromas kalba, kurios viena iš šalių nesupranta, bei trečiojo asmens sąžiningumo vertinimo, svarstant restitucijos taikymo galimumą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovo UAB „Greitista“, atstovaujamo atsakovo E. S., 2015-09-11 sudaryta Nekilnojamųjų daiktų mainų sutartis, pagal kurią atsakovas UAB „Greitista“ ieškovės asmeninėn nuosavybėn perdavė 45 / 426 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 3 141 / 8 509 dalis buto / patalpos-buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei 13 / 1 883 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), mainais į ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir ant jo esančius pastatą-sodo pastatą bei pastatą-ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini) (El. b. t. 1, b. l. 23-53, mainų sutarties 1.1. punktas). Mainų sutarties 3.11. punkte šalys susitarė, kad nekilnojamasis turtas mainomas sumokant 14 481 Eur priemoka ieškovei.

Taip pat nustatyta, kad atsakovas UAB „Greitista“ 2015-11-03 žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartimis atsakovėms J. K. ir I. S. pardavė po 430 / 1 269 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (El. b. t. 1, b. l. 54-73).

Iš ieškovės įsigytas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016-10-04 sprendimu buvo padalintas į tris atskirus 409 m², 430 m² ir 430 m² ploto nekilnojamojo turto objektus, esančius (duomenys neskelbtini) (El. b. t. 1, b. l. 89-91).

Pertvarkius ieškovės atsakovui UAB „Greitista“ perleistą žemės sklypą į tris atskirus nekilnojamojo turto objektus, atsakovas UAB „Greitista“ 2016-10-24 su atsakovėmis J. K. ir I. S. sudarė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo sutartį (El. b. t. 1, b. l. 74-88). Padalijimo sutartimi žemės sklypas buvo padalintas į 0,4030 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį atsakovui UAB „Greitista“; į 0,0430 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise priklausantį atsakovei J. K.; ir į 0,0430 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį atsakovei I. S. (El. b. t. 1, b. l. 96-109).

Iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro 2017-02-23 išrašo nustatyta, jog ieškovės vardu, mainų sutarties pagrindu įregistruota nuosavybės teisė į 3 141 / 8 509 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) (El. b. t. 1, b. l. 92-95). Iš minėto išrašo matyti, jog likusi buto, esančio (duomenys neskelbtini), 5 368 / 8 509 dalis nuosavybės teisė priklauso D. M..

Dėl suklydimo sudaryto sandorio (mainų sutarties) pripažinimo negaliojančia

Ieškovė ieškinį grindė tuo, kad mainų sutartis buvo sudaryta jai suklydus dėl esminių aplinkybių, t. y. jei ieškovei būtų tinkamai išaiškinta, jog mainomas butas jai priklausys ne asmeninės, o dalinės nuosavybės teise, mainų sandoris nebūtų įvykęs. Ieškovei dėl gyvenimiškos patirties butą buvo svarbu įgyti būtent asmeninėn nuosavybėn.

Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90 straipsnį dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus jo sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis). Suklydimo nėra pagrindo vertinti kaip turinčio esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 5 dalis).

Kasacinis teismas išaiškinęs, jog suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. CK 1.90 straipsnio taikymui būtina nustatyti, jog asmuo suklydo arba buvo suklaidintas dėl esminių sandorio aplinkybių. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Jei iš faktinių aplinkybių matyti, kad, net ir žinodamas konkrečią informaciją, ieškovas sandorį vis vien būtų sudaręs, ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu remiantis suklydimu negali būti tenkinamas. Suklydimo faktą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo. Sandorio šalies individualios savybės (amžius, sveikata, išsilavinimas, verslo ir kitokia praktika ir kita) yra svarbios, kai vertinama, ar asmuo be suklydimo suvokė ar galėjo suvokti sandorio sudarymui svarbias aplinkybes. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Konkretaus sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-695/2017, 60-63 punktai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-686/2016, 29-30 punktai).

Nagrinėjamoje byloje klaidinga prielaida dėl esminio sandorio fakto įrodinėjama suklydimu dėl mainų sutartimi įgyto daikto – sandorio dalyko. Jau minėti VĮ Registrų centro duomenys patvirtina, jog mainų sutartimi A. Z. įgijo dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Byloje turi būti nustatyta: 1) ar sudarydama sandorį A. Z. žinojo ir suprato, jog ji įsigyja ne atskirą butą, o tik buto dalį; 2) ar toks suklydimas turi esminės reikšmės; 3) ar normaliai atidus ir protingas žmogus būtų sudaręs sandorį tokiomis sąlygomis.

Tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar ieškovė suprato ir ar turėjo suprasti, kad jos įgyjamas turtas sudaro tik buto dalį. Svarstant ieškovės supratimo apie įgyjamą turtą aplinkybę, turi būti įvertinama, jog jos įgyta buto dalis yra įrengta kaip visiškai atskiras butas. Iš Nekilnojamojo turto registre įregistruotos Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos, registro Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad butas, (duomenys neskelbtini), suformuotas kaip atskiras vienetas. Šis butas neturi jokių bendrų patalpų su kita tame pačiame aukšte esančia buto dalimi, pavyzdžiui koridoriaus, tualeto, bendro įėjimo, bendrų durų ar panašiai. Abi buto (duomenys neskelbtini) dalys yra suformuotos kaip du atskiri butai, įrengti atskiri įėjimai, sanitariniai mazgai, atskiros virtuvės, kitos patalpos. Į ieškovės įgytą buto dalį patenkama per atskiras duris, greta įėjimo durys į kitą buto dalį. Esant tokiai padėčiai nei vienas apdairus žmogus vien apžiūrėjęs įgytą turtą negalėtų suprasti, kad ieškovės įsigytas butas yra didesnio buto dalis. Visiškas butų atskirumas rodo, jog tai, kad ieškovės įgytas nekilnojamasis turtas sudaro tik kito nekilnojamojo turto dalį, galima nustatyti tik pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis.

Atskirai suformuoto buto statusas kaip kito didesnio buto dalies yra visiškai neįprastas dalykas nekilnojamojo turto rinkoje, apie tokį nekilnojamojo turto statusą joks apdairus žmogus net nepagalvotų, todėl tokio turto statuso buvimas turi būti vienos sandorio šalies kitai sandorio šaliai išaiškinamas itin nuodugniai. Vien pasakymas žodžiu, jog įsigyjamas turtas sudaro buto dalį, nėra pakankamai informatyvus ir nelaikytinas tinkamu ikisutartiniu elgesiu. Teismo posėdžio metu duotuose paaiškinimuose ieškovė nuosekliai teigė, jog už kitą sandorio šalį veikęs E. S. jos neinformavo, kad perkama tik buto dalis, teigė, jog prieš pasirašant mainų sutartį jai nebuvo įteikti Nekilnojamojo turto registro išrašai, nepripažino, kad gavo mainų sutarties projektą. E. S. teigė, jog jis ieškovei žodžiu paaiškino, kad butas yra padalintas į daugiau butų, tačiau nenurodė, jog būtų išaiškinęs esmines sutarties dalyko ypatybes, atskiro buto ir buto dalies įrengimo skirtumus bei skirtingą teisinį asmeninės nuosavybės teisės ir dalinės nuosavybės teisės reguliavimą. CK 6.163 straipsnio 1 dalis įpareigoja šalis sąžiningai elgtis ikisutartiniuose santykiuose. To paties straipsnio 4 dalis įpareigoja šalis atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminės reikmės sutarčiai sudaryti. Remiantis šia nuostata daroma išvada, jog pareiga įrodyti, kad ieškovei pateikė tinkamą ir pakankamą informaciją apie mainomą turtą, priskirtina atsakovui UAB „Greitista“.

Byloje konstatuotini skirtingi šalių paaiškinimai dėl to, kokia informacija buvo suteikta ieškovei ir kokius dokumentus dėl mainomo turto prieš pasirašant sutartį turėjo ieškovė. Nors E. S. ir teigė, kad jis ieškovei aiškino apie tai, jog mainoma tik buto dalis, tačiau įrodymų šiam teiginiui patvirtinti nepateikė ir šio fakto neįrodė ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Kiti byloje apklausti kiti asmenys taip pat davė prieštaraujančius paaiškinimus. Notarė D. B. nurodė, jog su ieškove bendravo 3-4 kartus, ieškovei atvykus 2 kartą, jai davė Nekilnojamojo turto registro išrašą, o mainų sutarties pasirašymo metu pateikė buto kadastrinę bylą bei antrą neregistruotą bylą. Liudytojas D. S. teigė, jog jam dalyvaujant sutarties pasirašyme pas notarą nekilo įtarimų, kad butas galėjo būti padalintas ar parduodamas daline nuosavybės teise, liudytojas nematė, kad ieškovei duotas mainų sutarties projektas.

Byloje nepateikta įrodymų, jog mainų sutarties projektas buvo parengtas bent kelios dienos iki sutarties pasirašymo, taip pat nepateikta įrodymų, jog notarė užsakė ir išspausdino Nekilnojamojo turto registro duomenis, nepateikti registro duomenys, kuriuose būtų ankstesnė išrašo sudarymo data. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla Nr. (duomenys neskelbtini) parengta 2016-09-15, o kadastriniai matavimai atlikti 2016-09-07. Atsižvelgiant į dokumento parengimo datą (2016-09-15), matyti, jog šios bylos notarė ieškovei sutarties sudarymo dieną (2016-09-11) negalėjo įteikti. Kadastrinių matavimo bylos buto daliai sudarymas yra netikslingas nežinomos paskirties veiksmas, kadangi butas dėl žemės sklypo naudojimo paskirties negali būti atidalijamas, o pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 ir 8 straipsnius kadastriniai matavimai atliekami visam nekilnojamajam daiktui, o ne daikto daliai. Jokių veiksmų dėl buto (duomenys neskelbtini) atidalijimo atsakovas nesiėmė ir negalėjo nežinoti teritorijos planavimo apribojimų. Vadinasi, kadastrinių matavimų byla butui (duomenys neskelbtini) buvo užsakyta tikslais, nesusijusiais su teritorijų planavimo ir nekilnojamojo daikto formavimu.

Tiek ieškovė, tiek E. S. patvirtino, kad nors šalys nuo 2013 metų kalbėjo apie galimą nuosavybės teisių perleidimą, tačiau galutinai derybos dėl mainų sutarties sąlygų truko apie savaitę. Tai rodo, jog mainų sutarties projektas galėjo būti pradėtas rengti ir Nekilnojamojo turto registro dokumentai užsakyti apie savaitę prieš mainų sutarties sudarymą. Notarė nurodė, jog ieškovė pas ją pirmą kartą buvo atvykusi rugpjūčio mėnesį ir konsultavosi dėl asmeninės nuosavybės teisės išsaugojimo į turimą nekilnojamąjį turtą įsigyjant kitą turtą, kol nepabaigęs skyrybų procesas. Šis vizitas negali būti laikomas konkrečių mainų sutarties šalių derybų pradžia, tai tik patvirtina faktą, jog ieškovė iš esmės ketino sudaryti sandorį dėl kito turto įsigijimo. Nesant rašytinių įrodymų dėl supažindinimo su dokumentais ar buto statusu, pripažįstama, kad atsakovai ir trečiasis asmuo neįrodė atsikirtimų, jog ikisutartiniu laikotarpiu išsamiai išaiškino ieškovei kokį turtą maino ir, kad įteikė ieškovei dokumentus prieš mainų sutarties pasirašymą ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Kadangi buto statusas yra itin neįprastas, tai tinkamu supažindinimu su siūlomu mainyti turtu gali būti laikomas buto dalies nuosavybės ir valdymo teisės įgyvendinimo ypatybių išaiškinimas.

Vertinant mainų sutarties tekstą matyti, jog sutartyje išsamiai aprašomas mainomas turtas bei aptariama nuosavybės ir naudojimo teisių įgyvendinimo tvarka. Susipažinus su mainų sutartimi abejonių dėl mainomo daikto protingam žmogui negalėtų kilti. Byloje ginčijama, kad ieškovė buvo tinkamai supažindinta su sutartimi. Sandoris sudarytas lietuvių kalba. Ieškovė nurodė, jog ji nesupranta lietuvių kalbos. Lietuvių kalbos nemokėjimą ji tvirtino ir teismo posėdžio metu, visiškai nebendraudama ir nei iš dalies nedalyvaudama posėdyje lietuvių kalba. Nors notarė D. B. nurodė, jog vieną kartą pas ją atvykusi ieškovė bendravo ir lietuvių kalba, tačiau nei dokumentais, nei iš ieškovės elgesio teismo posėdžio metu to nebuvo galima nustatyti, todėl aplinkybė, jog ieškovė supranta lietuvių kalbą neįrodyta ((duomenys neskelbtini) straipsnis).

Mainų sutarties vertimas į rusų kalbą nebuvo parengtas. Notarė nurodė, jog ji ieškovei siūlė vertimų biure užsisakyti mainų sutarties vertimą į rusų kalbą, tačiau ieškovė atsisakė dėl per didelės vertimo kainos. Ieškovė nepripažino, kad jai buvo siūloma atlikti sutarties vertimą vertimų biure. Byloje dalyvavusių sudarant sandorį asmenų paaiškinimais buvo nustatyta, jog notarė D. B. mainų sutarties pasirašymo metu pati atliko mainų sutarties vertimą į rusų kalbą. Notarė nurodė, jog ji į rusų kalbą vertė ir aiškino mainų sutarties sąlygas. Ieškovė pripažino, kad vertimas žodžiu buvo daromas, tačiau nurodė, kad notarei sakė, jog nesupranta vertimo, uždavinėjo klausimus. Liudytojas D. S. aiškino, jog jis pats nesuprato vertimo, gali būti, jog dėl notarės akcento, sudėtingo teksto, sutarties vertimas truko apie 15 min. E. S. dėl vertimo nepaaiškino. Matyti, jog mainų sutartis be priedų sudaro 19 lapų. Mainų sutarties tekstas yra teisinis ir sudėtingas, jam suprasti reikalinga įsigilinti ir pageidautina turėti specialių teisinių žinių. Tokio teksto vertimas yra sudėtingas, taip pat sudėtinga tekstą suprasti tik girdint vertimą. Ieškovės įsigytas turtas susideda iš trijų pozicijų, kuriose numatyta dalinė nuosavybė. Tai apsunkina teksto supratimą. Prie mainų sutarties pridėti žemės sklypų planai, tačiau žemės sklypų dalys yra susijusios su buto plotu, iš šių planų buto statusas nepaaiškėja. Notariato įstatyme nėra konkrečiai nurodyta, kokia tvarka turi būti atliekamas vertimas, kai sandoris sudaromas kalba, kurios sandorio šalis nemoka. Šiuo atveju remtinasi Notariato įstatymo 30 straipsnio nuostata, jog notarai privalo išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims, kurie nori juos atlikti. Įstatymo nuostata apima ir notaro pareigą įsitikinti, ar asmuo suprato notaro aiškinimą. Įvertinus sutarties apimtį, turinio sudėtingumą, liudytojo D. S. paaiškinimus, daugiau tikėtina išvada, kad ieškovė iš atliekamo vertimo galėjo nesuprasti, jog turtą įgyja dalinės nuosavybės teise. Atsakovas UAB „Greitista“ neįrodinėjo, jog ieškovei buvo paaiškinta, kuo buto dalies statusas skiriasi nuo atskiro buto, kokie yra nuosavybės ir valdymo teisių skirtingumai.

UAB „Greitista“ atstovas paaiškinimuose teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė domėjosi buto statusu, visi aplinkui gyvenantys žmonės žinojo, kokie butai yra statomi. Šie atsakovo paaiškinimai yra paneigti liudytojos V. M. paaiškinimais. Teismo posėdžio metu liudytoja V. M. paliudijo, kad vadovauja sodo bendrijai (duomenys neskelbtini), yra ieškovės kaimynė. Ieškovė 2013 m. kreipėsi į bendrijos valdybą su prašymu išsiaiškinti padėtį dėl vykstančių statybų, kadangi žemės plotas, esantis aplink ieškovės sodybą, buvo paaukštintas vienu metru, buvo pašalinti ir neatstatyti vartai ir pan. Bendrijos pirmininkė domėjosi statybų situacija šalia ieškovės namų, kreipėsi į institucijas, buvo straipsnis spaudoje, tačiau padėtis nepasikeitė. Liudytoja, nors ir būdamas sodų bendrijos pirmininke, teigė, kad nežinojo, kokie butai buvo statomi šiame projekte.

Ieškovė teigė, jog didelę įtaką klaidingam įsitikinimui susiformuoti turėjo sąskatos už komunalines paslaugas. 2015-04-01 – 2015-07-01 mokėjimo kvitai už paslaugas, suteiktas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), buvo išrašyti E. S. vardu (El. b. t. 1, b. l. 133-114).

Apibendrinant išdėstytą, daroma išvada, jog UAB „Greitista“ netinkamai vykdė CK 6.163 straipsnio 4 dalies pareigą ikisutartiniuose santykiuose atskleisti ieškovei informaciją, turinčią esminės reikmės sutarčiai sudaryti; neįrodyta, jog ieškovei iki sandorio sudarymo buvo pateikti Nekilnojamojo turto registro išrašas bei mainų sutarties projektas; sandoris sudarytas netinkamai ieškovei suprantama kalba supažindinus su sudaromu sandoriu.

Sandoris CK 1.90 straipsnio pagrindu sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik tada, kai suklydimas turi esminės reikšmės. Mainų sandorio dalykas yra buto dalis. Tiek atskiras butas, tiek buto dalis gali būti naudojami tai pačiai paskirčiai, kaip gyvenamosios patalpos. Visgi, nuosavybės ir valdymo teisės lyginant butą ir buto dalį yra skirtingos apimties. Buto dalis valdoma bendrosios nuosavybės teise, reglamentuota Civilinio kodekso 4 knygos V skyriaus ketvirtojo skirsnio normomis. Bendraturtis turi pareigą valdomas, naudodamas ir disponuodamas daiktu turėti kito bendraturčio sutikimą (CK 4.75 straipsnis); bendraturtis turi atsakyti pagal su prievoles, apmokėti išlaidas daiktui išlaikyti, kitų bendraturčių, kurie nevykdo pareigos rūpintis daiktu, dalis gali būti priteisiami kaip nuostoliai (CK 4.76 straipsnis); turi gauti bendraturčio sutikimą daikto padidinimui (CK 4.77 straipsnis); bendraturtis turi pirmumo teisę pirkti buto dalį (CK 4.79 straipsnis) ir kita. Mainų sutarties 2.4 ir 2.5 punktuose nurodoma, jog A. Z. įgyja teisę be bendraturčių sutikimo naudoti, valdyti, perleisti, įkeisti buto dalis, tačiau nepateiktas bendraturčių susitarimas atsisakyti tokių teisių. Išankstinis atsisakymas pirmumo teisės įsigyti buto dalį tiesiogiai nėra numatytas CK 4.79 straipsnyje, jis neregistruojamas registre ir kitam savininkui nepereina. CK 4.81 straipsnis nurodo, jog naudojimosi tvarka nekilnojamojo daikto dalimis gali būti registruojama viešame registre ir būti privaloma naujam savininkui. Mainų sutartyje įtvirtintas tam tikrų bendraturčio teisių išankstinis atsisakymas negali būti vertinamas vienareikšmiai. CK 4.81 straipsnio 1 ir 2 dalyse reikalaujama, kad naudojimosi tvarka būtų nustatoma bendraturčių susitarimu, o ne vienašaliu teisių atsisakymu, taip pat tiksliai nėra apibrėžta naudojimosi tvarkos, dėl kurios sudarytas susitarimas galioja ir paskesniam savininkui, apimtis. Jokio susitarimo su bendraturčiu D. M. ieškovė nėra sudariusi ir, kaip nurodė ieškovė, antrojo savininko nepažįsta.

Pastebėtina, jog UAB „Greitista“ mainų sutarties 5.4 punktu tvirtina, jog buto dalyje kitų gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų ar juridinių asmenų nėra. Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktas nustato, jog deklaruojant gyvenamąją vietą turi būti nurodomas gyvenamosios vietos adresas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Žemės duomenų skyriaus 2016-09-30 rašte nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2014-10-28 įsakymu Nr. A30-3828 „Dėl numerių butams pastatuose (duomenys neskelbtini) suteikimo Vilniaus miesto savivaldybėje“ suteikti adresai: butui , kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o butui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – (duomenys neskelbtini); pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis butas, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis dvibučiame gyvenamajame name, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas dviejų bendraturčių; nekilnojamojo turto (buto) dalys nėra atskiri nekilnojamieji daiktai, kuriems pagal galiojančius teisės aktus galima būtų suteikti naujus adresus (El. b. t. 1, b. l. 109-110).

Kadangi ieškovei priklausanti buto dalis neturi atskiro adreso, tai tiek ji, tiek kitas bendraturtis gali leisti deklaruoti gyvenamąją vietą kitiems asmenims, naudoti adresą juridinių asmenų registracijai bei kitiems reikalams. Tai patvirtina, kad deklaravimo ir registracijos situacija gali kisti be ieškovės valios. Tai, kad gyvenamosios vietos deklaravimas vykdomas pagal adresą (duomenys neskelbtini), t. y. visam butui, patvirtina 2017-03-01 Pažyma Nr. (2017-42411-PS)-57.

Ieškovė negali atsidalinti jai priklausančio buto dalies ir suformuoti atskiro buto. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus 2016-12-06 rašte nurodyta, kad ieškovės turimo žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas yra vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija, todėl galimybės pakeisti dvibučio gyvenamojo namo paskirtį į daugiabutį (3 ir daugiau butų) gyvenamąjį namą galiojantys teisės aktai nenumato, kadangi pastato paskirtis turi atitikti žemės sklypo naudojimo būdą (statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 12 priedo 2.1. punktas); norint pakeisti dvibučio gyvenamojo namo paskirtį į daugiabutį (3 ir daugiau butų) gyvenamąjį namą, žemės naudojimo būdas turėtų būti pakeistas į „daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos“ (Aplinkos ministro įsakymas 2013-12-11, Nr. 3D-830/D1- 920) (El. b. t. 1, b. l. 112).

Aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymu Nr. 705 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 4.13 punkte nurodyta, kad butas yra gyvenamojo namo (pastato) dalis iš vieno ar kelių gyvenamųjų kambarių, virtuvės ir kitų patalpų atitvaromis atskirta nuo bendrojo naudojimo patalpų, kitų butų ar negyvenamųjų patalpų. Nėra numatyta, kad vienas butas gali būti ir kito buto dalimi. Šio reglamento 18 punkte nurodyta gyvenamojo pastato patalpų struktūra, kuri labai skiriasi priklausomai nuo to, ar pastatas yra daugiabutis ar vienbutis, dvibutis. Daugiabučiuose namuose įrengiamos papildomos patalpos, nurodytos 18 punkto lentelės 10-10 pozicijose, kas nėra privaloma vienbučiuose ir dvibučiuose. Tai rodo, jog įsigydamas butą daugiabutyje asmuo gauna papildomas paslaugas, kurios nėra gaunamos, kai butas įsigyjamas tokiomis sąlygomis, kai vienbučiai ir dvibučiai namai realiai pastatomi kaip daugiabučiai.

Pažymėtina tai, kad Įvairiuose statybos techniniuose reglamentuose yra nustatyti visiškai skirtingi techniniai reikalavimai atskiro buto patalpoms ir buto dalies patalpoms. Pavyzdžiui, aplinkos ministro 2003-07-17 įsakymu Nr. 387 patvirtinto statybos techninio reglamento „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“ 15.1 punkte nustatytas skirtingas pastato vidinių atitvarų ore sklindančio garso izoliavimas butui ir atskiroms buto patalpoms. Aplinkos ministro 2006-02-01 įsakymu Nr. D1-62 patvirtinto statybos techninio reglamento „Langai ir išorinės įėjimo durys“ 20 punkte patvirtinti reikalavimai išorinėms durims, kurios pagal 7.6 punkte pateikiamą sąvoką yra ir durys įėjimui į patalpas iš bendro naudojimo laiptinių ir holų, ir durys tarp patalpų, kai oro temperatūrų skirtumas abiejose durų pusėse didesnis už 4?C. Garso, šilumos izoliavimo klausimai yra ypatingai svarbūs naudojantis gyvenamosiomis patalpomis, todėl su įsigyjančiu butą asmeniu pardavėjas šiuos klausimus turi aptarti. Užbaigiant pastato statybą, šių reikalavimų priežiūra yra numatyta Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 16 straipsnyje ir atliekamas prižiūrint statybos valstybinę priežiūrą atliekančių pareigūnų. Tai rodo, kad butą perkantis asmuo turi pagrindą manyti, jog jo įsigytas butas bus tinkamai pastatytas ir atitiks butui keliamus garso, šilumos izoliavimo bei kitus reikalavimus. Įsigydamas buto dalį asmuo turi žinoti, jog jis pagrindo tikėtis butui įprastų techninių sprendimų, neturi. Ši sąlyga yra esminė buto charakteristika. Nors teisės aktai nedraudžia nuosavybės teise įgyti dalies buto ir tokia nuosavybės forma yra plačiai paplitusi, tačiau turtą įsigyjantis asmuo turi būti tinkamai informuojamas apie įgyjamo turto savybes, kurios turi esminę reikšmę naudojant turtą.

Įvertinus išdėstytus teisinio reguliavimo skirtumus, daroma išvada, jog buto ir būto dalies skirtumai turi esminę reikšmę priimant sprendimą dėl turto įsigijimo.

Sprendžiant dėl suklydimo įtakos sandorio galiojimui visada reikalinga įvertinti CK 1.90 straipsnio sąlyga, kad normaliai atidus ir protingas žmogus, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Suklydimas dėl sandorio dalyko turi esminę reikšmę, tačiau turi būti įvertintas normaliai atidaus ir protingo žmogaus standartas.

Aptariant byloje susidariusią padėtį turėtina omenyje, kad iš atidaus ir protingo žmogaus turi būti reikalaujama, kad jis įsigyjamą turtą suprastų kaip daiktą, sukurtą pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus. Negali būti reikalaujama, kad asmuo numatytų, suprastų ir sutiktų su padarytais pažeidimais. Jau buvo minėta, kad teritorijos, kurioje ieškovė ilgus metus turėjo sodo sklypą, naudojimo būdas yra vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija. Gyvenamieji vienbučiai ir dvibučiai namai apibrėžiami pagal aplinkos ministro 2003-06-11 įsakymu Nr. 289 patvirtintą statybos techninį reglamentą STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ (teisės aktas galiojo iki 2017-01-01). Pagal šio statybos techninio reglamento 7.1 punktą gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatai (namai) yra skirti gyventi vienai šeimai. Šiam pastatų pogrupiui priskiriami atskiri vieno buto namai ar keli sublokuoti vieno buto namai, kurių kiekvienas butas turi atskirą stogą ir įėjimą iš lauko; pagal 7.2 punktą gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastatai (namai) yra skirti gyventi dviem šeimoms. Šiam pastatų pogrupiui priskiriami atskiri namai ar keli sublokuoti namai, išskyrus vieno buto namus, atitinkančius 7.1 punkto reikalavimus; pagal 7.3 punktą daugiabutis namas – trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas. Esant teritorijos naudojimo būdui vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija daugiabučiai namai negali būti statomi. Kadangi ieškovės butas yra antrame aukšte, o šio statinio 2 aukšte yra dar vienas butas, tai galima daryti išvadą, jog statinys, esantis (duomenys neskelbtini), yra daugiabutis. Taikant apdairaus ir protingo asmens standartą negalima reikalauti, jog toks asmuo norėtų gyvenamąsias patalpas įgyti statybos techninio reglamento reikalavimų neatitinkančiame pastate. Statybos vykdymą reglamentuojantys teisės aktai yra imperatyvios teisės normos, todėl šiame sprendime teismas taiko viešosios teisės normas ex officio.

Apibendrinant daroma išvada, jog buto ir buto dalies turėjimas yra labai skirtingi dalykai, todėl negalima laikyti, jog normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje būtų sudaręs panašų sandorį.

Atsakovo atstovas prašė remtis CK 1.90 straipsnio 5 dalimi, sakančia, kad suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika klysti. Šiuos argumentus grindė tuo, jog ieškovė galėjo užsakyti mainų sutarties vertimą į rusų kalbą ir pasirūpinti advokato dalyvavimu.

Vertinant ieškovės elgesį kaip neatsargumą turi būti atsižvelgta į tai, kad ji gimusi (duomenys neskelbtini) m., jai sandorio sudarymo metu buvo suėję 78 metai. Nors bylos nagrinėjimo metu ieškovė parodė, kad ji gerai orientuojasi visuomeniniuose santykiuose, tačiau ieškovės amžius gali turėti įtakos sugebėjimui greitai ir tiksliai priimti sprendimus. Kita priežastis, dėl kurios su ieškovės asmeniu susijusios savybės gali neigiamai veikti elgesį sandorio sudarymo metu ir įtakoti veiksmų nesupratimą, yra tai, kad ji nemoka lietuvių kalbos. Asmuo negali būti diskriminuojamas dėl kalbos (Konstitucijos 29 straipsnis). Bylos duomenys rodo, jog tarp E. S. ir ieškovės buvo draugiški santykiai, jie nuo 2013 metų buvo geri pažįstami, ieškovė jam pasakojo savo asmeninius reikalus, juo pasitikėjo. Dėl draugiškų asmeninių santykių, notaro dalyvavimo ieškovė neturėjo pagrindo įtarti, jog E. S. jai neatskleis esminę reikšmę sudarančios informacijos apie sandorio dalyką. Ieškovė turėjo pagrindą tikėti kitos sandorio šalies sąžiningumu. Kaip atskiri butai įrengtos buto dalys yra itin naujas ir retas dalykas nekilnojamojo turto rinkoje, buto įrengimas vien iš jo apžiūros neleidžia suprasti turto statuso, todėl klaida dėl perkamo daikto yra labai tikėtina. Ieškovės elgesys, kai ji nepareikalavo sutarties vertimo, advokato dalyvavimo, atsižvelgiant į išdėstytą, nelaikomas neatsargiu elgesiu.

Byloje buvo nustatyta, kad A. Z. 2015-09-11 mainų sutartį sudarė dėl suklydimo, klaidinga prielaida susidarė dėl sandorio dalyko, kitai sandorio šaliai neatskleidus pakankamos informacijos apie esminę reikšmę turinčias sandorio aplinkybes, todėl ieškinio dalis dėl mainų sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.90 straipsnio 1 dalies pagrindu tenkinama.

Dėl J. K. ir I. S. su UAB „Greitista“ 2015-11-03 sudarytų žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčių ir restitucijos

Ieškovė taip pat prašo pripažinti negaliojančiomis atsakovų J. K. ir UAB „Greitista“ 2015-11-03 sudarytą žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį ir atsakovų I. S. ir UAB „Greitista“ 2015-11-03 sudarytą žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovė nurodo, jog abi sutartys sudarytos nepraėjus dviem mėnesiams po mainų sutarties sudarymo su atsakovo UAB „Greitista“ susijusiems asmenims – dukrai ir žmonos seseriai, už mažesnę nei rinkos kainą. Ieškovės nuomone, abi žemės sklypo dalis nusipirkusios atsakovės yra nesąžiningos įgijėjos.

CK 1.90 straipsnio 3 dalis nustato, jog, jeigu iš esmės suklydus sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, taikomos CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos. Pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalį, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi natūra, - atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Restitucijos taisyklės nustatytos CK 6.145-6.153 straipsniuose. CK 6.153 straipsnio 1 dalis nurodo, jog sąžiningi tretieji asmenys, pagal atlygintinį sandorį įgiję nuosavybės teise grąžintiną turtą, gali panaudoti šį sandorį prieš asmenį, kuris reikalauja restitucijos. Daikto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo ypatumai nustatyti CK 4.96 straipsnyje. CK 1.80 straipsnio 4 dalis nurodo, jog turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, negali būti išreikalautas iš jį sąžiningai įgijusio asmens, išskyrus CK 4.96 straipsnio 1-3 dalyse numatytus atvejus. CK 4.96 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-19 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2012 išaiškinta, kad ribota vindikacija siekiama protingos savininko ir kitų asmenų teisėtų interesų pusiausvyros, kad būtų užtikrinti ne tik savininko, bet ir kitų civilinių teisinių santykių subjektų, kurie, įgydami daiktą, elgėsi sąžiningai, interesai. Toks vindikacijos ribojimas užtikrina civilinės apyvartos saugumą ir stabilumą. Priešingu atveju bet kuris asmuo, sąžiningai įgijęs daiktinę teisę, neturėtų garantijų, kad ji pagal savininko ieškinį nebus atimta.

Atsakovo UAB „Greitista“ su atsakovėmis J. K. ir I. S. sudaryti sandoriai turi nesąžiningo elgesio elementų, todėl trečiųjų asmenų sąžiningumo įvertinimui būtina detali analizė. Iš ieškovės ir E. S. paaiškinimų matyti, jog jau nuo 2013 m. UAB „Greitista“ pradėjo teirautis dėl galimumo įsigyti ieškovės žemės sklypą. Iš ieškovės pateikto žemės sklypų plano matyti, jog UAB „Greitista“ sodų bendrijoje statomų pastatų kvartalas yra prie pat ieškovės žemės sklypo ribos. Teismo posėdžio metu UAB „Greitista“ vadovas neneigė suinteresuotumo sklypo įsigijimu. Nepaisant to, iš karto po mainų sutarties sudarymo, nepraėjus nė dviem mėnesiams, UAB „Greitista“ pardavė didžiąją dalį žemės sklypo. Jokių motyvų, ekonominio suinteresuotumo, ūkinės naudos ar panašių su įmonės veikla susijusių argumentų UAB „Greitista“ atstovai nenurodė. UAB „Greitista ir žemės sklypo dalis įsigijusios atsakovės J. K. ir I. S. buvo atstovaujami to paties advokato, kuris visų trijų asmenų teisių gynime interesų konflikto nematė. Visi trys atsakovai bylos nagrinėjimo metu teikė vieningą poziciją.

Atsakovės J. K. ir I. S. teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, jog žemės sklypą ketina panaudoti versle, kurį abi atsisakė atskleisti. Byloje nėra jokių duomenų, kad abi atsakovės yra verslininkės, turi kokios nors įmonės akcijų, dalyvauja įmonių veikloje ar yra sudariusios kokias nors panašias su žemės sklypais susijusias komercinę naudą teikiančias sutartis. E. S. teismo posėdžio metu pripažino, jog I. S. yra jo dukra, o J. K. yra jo žmonos sesuo. UAB „Greitista“ direktorius su abiem atsakovėm yra susijęs giminystės ryšiais.

Pažymėtina tai, kad UAB „Greitista“ žemės sklypo dalis pardavė už itin mažą kainą. Mainų sutartimi nustatyta, jog A. Z. priklausiusio žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 49 800 Eur. Žemės sklypo su statiniais vertė, kuri mainų sutartyje nustatyta pagal sandorių šalių vertinimą yra 41 771,90 Eur. Pagal Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį I. S. už 430 / 1 269 dalis žemės sklypo sumokėjo 5 200 Eur, į kainą įskaičiavus visus su daiktu susijusius mokesčiu ir kitus mokėjimus. Pagal Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį J. K. už 430 / 1 269 dalis žemės sklypo sumokėjo 3 700 Eur, į kainą įskaičiavus visus su daiktu susijusius mokesčiu ir kitus mokėjimus. Skaičiuojant pagal VĮ Registrų centro pateikiamą vertinimą 430 / 1 269 žemės sklypo dalies vertė būtų 16 874, o pagal vertę, už kurią vos prieš du mėnesius mainų sutartimi turtą įgijo UAB „Greitista“, žemės sklypo dalies vertė būtų 14 154,39 Eur. Tai patvirtina, jog UAB „Greitista“ nesant jokio suprantamo paaiškinimo bei ūkinės logikos daugiau nei 2 / 3 dalis A. Z. priklausiusio žemės sklypo pardavė 3-4 kartus mažesne kaina.

Vertinant trečiojo asmens sąžiningumą, kai turtas perleistas sandorių grandinėje esančiu sandoriu, reikalinga įvertinti, ar sudarydamas sandorį trečiasis asmuo žinojo ir ar galėjo žinoti, kad perleidžiantis daiktą asmuo neturi į jį teisės. Nesąžiningo valdymo sąvoka pateikiama CK 4.97 straipsnio 1 dalyje, kurioje nesąžiningas valdytojas apibrėžiamas kaip asmuo, kuris žinojo ar turėjo žinoti, kad jo valdymas neteisėtas. Byloje nustatytos aplinkybės, jog būdamas UAB „Greitista“ direktoriumi E. S. pats sąžiningai nevykdė ikisutartinių pareigų supažindinti su esminėmis mainomo daikto savybėmis, nepraėjus dviem mėnesiams UAB „Greitista“ žemės sklypo dalis pardavė už 3-4 kartus mažesnę kainą nei įsigijo ar nustatyta rinkos vertė, su įmonės vadovu susijusiems asmenims, turtą įgijusios atsakovės J. K. ir I. S. neturi konkrečių turto naudojimo planų, leidžia daryti išvadą, jog asmeninių ryšiu būdu už daug mažesnę kainą įgydamos turtą atsakovės turėjo suprasti, jog sandoris sudaromas ne siekiant sudaromo pirkimo-pardavimo sandorio pasekmių, o siekiant įgyti sąžiningo įgijėjo statusą.

Nei viena atsakovė, akivaizdžiai sutartyse matydamos kelis kartus mažesnę sandorio kainą, nesiėmė priemonių išsiaiškinti, kodėl kaina mažesnė kelis kartus. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad UAB „Greitista“ būtų skelbusi apie turto pardavimą viešai ar ėmusis priemonių turtą parduoti per nekilnojamojo turto agentus, ar jai būtų būtinybė turtą parduoti daug pigiau ir itin greitai. Kiekvieno asmens pareiga yra prieš sudarant sandorį imtis visų įmanomų priemonių išsiaiškinti, ar į perkamą turtą teisių neturi kiti asmenys ir ar sudaromas sandoris nepažeis trečiųjų asmenų teisių. Jeigu asmuo dėl savo teisinio neišprusimo to padaryti negali, jis turi kreiptis teisinės pagalbos. Asmuo, kuris prieš sudarydamas sandorį nesiima visų įmanomų priemonių išsiaiškinti aukščiau nurodytas aplinkybes, negali būti laikomas sąžiningu ir turi prisiimti visus neigiamus tokio neapdairumo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2000-09-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-827/2000).

Tai, kad sandorių su I. S. ir J. K. sudarymo metu UAB „Greitista“ direktoriumi nurodytas A. G., esmės nekeičia, nes šiuo metu įmonės vadovu vėl yra E. S., sandorių sudarymui direktoriumi kitas asmuo paskirtas direktoriumi siekiant išvengti interesų konflikto sudarant sandorius su giminaičiais (CK 2.87 straipsnio 3 dalis). UAB „Greitista“ atstovas šios ieškovės versijos neneigė, vadovo skyrimo klausimai priklauso vidinei įmonės kompetencijai, todėl atsakovas turėjo pateikti savo atsikirtimus.

Apibendrinant daroma išvada, jog atsakovas UAB „Greitista“ negaliojančiu mainų sandoriu nuosavybės teisių į ieškovei priklausiusį žemės sklypą su statiniais neįgijo, todėl šios teisės negalėjo perleisti. Nesamų nuosavybės teisių perleidimo sandoris negalioja CK 1.80 straipsnio pagrindu.

Pripažinus atsakoves I. S. ir J. K. nesąžiningomis įgijėjomis, o jų sudarytas pirkimo-pardavimo sutartis negaliojančiomis pagal CK 1.80 straipsnį, taikytina restitucija CK 180 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Ieškovė taip pat teigė, jog ji suklydo dėl kitos sandorio šalies, tačiau šio aplinkybė sandorio galiojimui reikšmės neturi, nes nuo to, iš ko įsigyjamas turtas nepriklauso turto ypatybės.

CK 6.146 straipsnis nustato, jog restitucija taikoma natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma ar sukeltų didelių nepatogumų šalims. nagrinėjamu atveju jokių nepatogumų dėl restitucijos natūra taikymo nenustatyta, todėl remiamasi ieškovės prašoma restitucijos forma. Atsakovai dėl restitucijos netinkamumo būdo nepasisakė.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, iš ieškovės įsigytas mainų sutarties pagrindu įgytas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016-10-04 sprendimu buvo padalintas į tris atskirus 409 m², 430 m² ir 430 m² ploto nekilnojamojo turto objektus.

Pagal 2016-11-14 Nekilnojamojo turto registro duomenis UAB „Greitista“ nuosavybės teise registruotas UAB „Greitista“ nuosavybės teise registruotas 0,0409 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuriame yra sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); J. K. nuosavybės teise registruotas 0,0430 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pastatų nėra; I. S. nuosavybės teise registruotas 0,430 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuriame nėra pastatų. Kaip matyti iš nepadalinto žemės sklypo su statiniais, (duomenys neskelbtini) registro duomenų išrašo ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas UAB „Greitista“ nuosavybės teise.

Teismas šiame sprendime nustatė, jog žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurio paskirtis vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, pastate, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 3A2b, adresu (duomenys neskelbtini), pastatytas ne vienbutis ar dvibutis, o daugiabutis namas. Kadangi statinys neatitinka teritorijos naudojimo būdo, (duomenys neskelbtini) straipsnio pagrindu priimtina atskiroji nutartis, kuria apie nustatytą pažeidimą praneština Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme nustatytų funkcijų atlikimui.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

(duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu.

Ieškovės iniciatyva byloje Vilniaus apygardos teismo 2017-05-04 buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. ieškinio reikalavimo užtikrinimui buvo padaryti įrašai VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre dėl: atsakovui UAB „Greitista“, priklausančio žemės sklypo ir jame esančių statinių: sodo pastatų, ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės perleidimo draudimo; atsakovei J. K. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės perleidimo draudimo; atsakovei I. S., priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės perleidimo draudimo (El. b. t. 1, b. l. 122-126). (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo.

Kadangi byloje reikalinga užtikrinti restitucijos taikymo galimumą, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo tikslinga atskira nutartimi pilnai tenkinti ieškovės kartu su ieškiniu pareikštą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – uždrausti vykdyti statybos darbus atsakovams šiuo metu priklausančiuose sklypuose (CPK 144 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista, nes jai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016-10-17 sprendimu suteikta antrinė teisinė pagalba. Ieškinys turtinis, jo kainą ieškovė skaičiavo pagal VĮ Registrų centre nurodytą bendrą ieškovė išmainyto turto vertę 88 030 Eur. Tai atitinka CPK 85 straipsnio 2 punktą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2017-06-28 pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pagal kurią prašė priteisti 375,02 Eur, ir patikslintą 2017-07-03 Pažymą, kurioje nurodyta bendra 545,65 Eur suma. Teismas turėjo 9,91 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista (1 528 Eur), išlaidos advokato pagalbai ir pašto išlaidos, patenkinus ieškinį, priteistinos iš atsakovo UAB „Greitista“ į valstybės pajamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento ieškovės A. Z. ir atsakovo UAB „Greitista“ 2015-09-11 sudarytą Nekilnojamųjų daiktų mainų sutartį, kaip sudarytą dėl suklydimo.

Pripažinti atsakovų J. K. ir UAB „Greitista“ 2015-11-03 sudarytą Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia.

Pripažinti atsakovų I. S. ir UAB „Greitista“ 2015-11-03 sudarytą Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia.

Taikyti restituciją ir atsakovui UAB „Greitista“ pripažinti nuosavybės teises į 45 / 426 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 13 / 1 883 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ir 3 141 / 8 509 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

Taikyti restituciją ir ieškovei A. Z. pripažinti nuosavybės teises į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančius statinius – sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Priteisti iš atsakovo UAB „Greitista“ atsakovei J. K. 3 700 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus eurų) už jai parduotą dalį žemės sklypo. Priteisti iš atsakovo UAB „Greitista“ atsakovei I. S. 5 200 Eur (penkis tūkstančius du šimtus eurų) už jai parduotą dalį žemės sklypo. Priteisti iš ieškovės A. Z. atsakovui UAB „Greitista“ naudai 14 481 Eur (keturiolika tūkstančių keturis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą) kompensacijos.

Priteisti iš UAB „Greitista“ 2 083,56 Eur (du tūkstančius aštuoniasdešimt tris eurus 56 euro centus) bylinėjimosi išlaidų į valstybės pajamas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus apygardos teismą.