Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis rašytinio supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Loretos Masiulionytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis, teistas:

- 2017 m. lapkričio 30 d. Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 2 dalį, 223 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirta – 4 metų laisvės atėmimo bausmė, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant iš nusikalstamos veikos gautą turtą 23401,30 Eur. Vadovaujantis 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- 2021 m. birželio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 75 MGL ( 3750 Eur ) dydžio bauda, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus ir turto konfiskavimą – konfiskuojant automobilio „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią 1950 Eur sumą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3, paliekant 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, įskaičius į paskirtą bausmę laikinojo sulaikymo laiką, galutinė likusi bausmė – 48 MGL (2400 Eur) dydžio bauda, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, turto konfiskavimą – konfiskuojant automobilio „Mitsubishi colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią 1950 Eur sumą (2024 m. gegužės 27 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

E. S., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, 2024 m. vasario 14 d., apie 12.30 val. vairavo automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėmis būdamas neblaivus, kai prie (duomenys neskelbtini) g. – (duomenys neskelbtini) g. sankryžos (duomenys neskelbtini), jam nuvažiavus nuo kelio ir nuo įvykio vietos nuėjus apie kilometrą, o policijos pareigūnams jį radus ir pristačius atgal į įvykio vietą, 13.44 val. alkotesteriu jam nustatytas 2,83 promilės girtumas.

E. S. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Taip pat E. S. žinodamas, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. baudžiamuoju įsakymu, įsiteisėjusiu 2021 m. liepos 7 d., yra pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trims) metams, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. gegužės 26 d., šios baudžiamojo poveikio priemonės nevykdė ir 2024 m. vasario 14 d. apie 12.30 val. būdamas neblaivus (nustatytas 2,83 promilės girtumas) vairavo automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėmis, kai prie (duomenys neskelbtini) g. – (duomenys neskelbtini) g. sankryžos nuvažiavo nuo kelio, taip tyčia vengė atlikti teismo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

E. S. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 243 straipsnyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

2024 m. vasario 23 d. įtariamojo apklausos protokole E. S. nurodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, įtarimo esmę suprato, kaltu prisipažįsta visiškai. 2024 m. vasario 14 d. nuo ryto apie 7.00 val. dirbo su kolega A. Ž., bendravo naudodamasis kompiuteriu, per Skype programėlę, po to buvo namuose ir jo sutuoktinė G. S. taip pat buvo jų nuosavame name, nes dirbo iš namų. Tada ji su juo susibarė ir tada jis išgėrė du butelius alaus 5 laipsnių, vieno butelio talpa yra 1 litro, tai viso du litrus šviesaus alaus Leader, ir tada jam aptemo protas ir jis paėmė sutuoktinės įmonei, UAB „(duomenys neskelbtini)“, priklausančius raktelius nuo automobilio Toyota Corola, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurie gulėjo prie įėjimo esančioje spintos lentynoje. Tuo metu sutuoktinė dirbo antrame namo aukšte, ji nematė, kaip jis paėmė jos įmonei priklausančius raktelius ir išėjo iš namų. Nori paminėti, kad įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis nedirba ir tikrai nėra su šia įmone pasirašęs jokių sutarčių, kaip panaudos – nuomos dėl automobilio naudos. Taip pasielgė, o būtent paėmė raktelius impulsyviai, nors tikrai žino, kad neturi vairuotojo pažymėjimo ir negali vairuoti automobilio, nes yra praradęs teisę prieš du metus dėl panašaus įvykio, o būtent vairavimo neblaiviam. Kai sėdo už vairo, galėjo būti jau apie 12.35 val., ir tada jam bevažiuojant pasidarė bloga ir jis sustojo, kur tiksliai sustojo, pasakyti negali, nepamena, bet galimai (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur tiksliai, nepamena, ir išlipo iš automobilio. Patikina, kad už vairo vairuodamas neblaivus jis jokio alkoholio nevartojo. Alkoholį turėjo kuprinėje gal prieš keturias dienas prieš pat šį įvykį, tas alus gulėjo, nes jį nusipirko ir įsidėjo į kuprinę, net nežinojo, kad jį turėjo. Bet ar galėjo ten būti nugertas butelis, atsakyti negali, nepamena, bet jis prie miško nevartojo daugiau alkoholinių gėrimų iki policijos jo blaivumo patikrinimo, kur jam buvo nustatytas girtumas. Pamena, kad pareigūnai tikrino blaivumą du kartus, jis su tikrinimo rezultatais sutiko. Alkoholio vartojimo ir sėdimo už vairo neblaiviam ir vairavimo automobilio Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis neneigė, su viskuo sutinka. Tada policijos pareigūnai leido jam pasiimti savo asmeninius daiktus, ką jis padarė ir jie jį pavežė dar iki namų. Policijos pareigūnai buvo labai paslaugūs. Kaip įvyko policijos pareigūnų jo sulaikymas, jau nepamena, nes sąmonė buvo aptemus. Dėl šio įvykio labai apgailestauja, kaltę visiškai pilnai pripažįsta, kad vairavo neblaivus. Daugiau šiam momentui nieko papildyti neturi (1 t., el. b. l. 96-99).

2024 m. birželio 18 d. įtariamojo apklausos protokole E. S. nurodė, analogiškas įvykio aplinkybes papildomai nurodė, jog Vilniaus m. apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu pagal baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. gegužės 26 d., žinojo, nes baudžiamąjį įsakymą gavo elektroniniu paštu. Sutinka pilnai, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės nevykdė, o būtent vairavo neturėdamas teisių vairuoti ir būdamas neblaivus. Kodėl 2024 m. vasario 14 d. apie 12.30 val. vairavo automobilį, paaiškinimo neturi, bet galimai dėl to, kad gėrė raminamuosius su alkoholiu, nors buvo gydytojo informuotas, kad taip daryti griežtai draudžiama, bet kadangi namuose yra įtampa dėl (duomenys neskelbtini) vaiko ir uošvių, nes jie nuolat gyvena kartu, turi sveikatos problemų abu, jiems virš (duomenys neskelbtini) metų ir abu serga (duomenys neskelbtini), dabar nuolat su jais gyvena. Tikrai patikina, kad dėl šių abiejų veikų nuoširdžiai gailisi, esant galimybei prašo skirti jam kuo mažesnę bausmę (2 t., el. b. l. 54-56).

Dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įrodymų

2024 m. vasario 14 d. (duomenys neskelbtini) E. L. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. vasario 14 d. apie 12.50 val. patruliuodami (duomenys neskelbtini) mieste tarnybiniu automobiliu kartu su vyresniuoju specialistu Š. M. iš (duomenys neskelbtini) budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) g. prie pat (duomenys neskelbtini) g. sankryžos neblaivus vairuotojas su automobiliu Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į griovį, vaikšto aplink automobilį, galimai bandys šalintis. Atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko liudytojas G. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nurodė, kad iš automobilio TOYOTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išlipo galimai neblaivus vyras ir pasišalino link miško. Vyras nurodė, jog minėtas vairuotojas svirduliavo, nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai, iš automobilio pasiėmė kuprinėlę ir išėjo link miško. TOYOTA automobilis buvo užvažiavęs ant šaligatvio, pakibęs ant šlaito, tačiau jokio turto neapgadino, nieko nesužalojo, todėl nėra eismo įvykio sudėties pagrindų. Panaudojus tarnybinį šunį F., nuėjus pėdsakų kvapų taku, asmuo, kaip paaiškėjo vėliau, E. S., gim. (duomenys neskelbtini), tel. (duomenys neskelbtini), buvo rastas nuėjęs apie 1 kilometrą į miško gilumą, arčiau (duomenys neskelbtini) gatvės. Pastebėjus vyrą, jis stovėjo miške, pamačius jo kolegą nebandė šalintis ir vykdė reikalavimus. Einant link automobilio, E. S. pasakojo kolegai Š. M., jog kelias dienas vartojo alkoholį ir šiandien važiavo su TOYOTA automobiliu, kuris priklauso įmonei. Taip pat minėjo, jog išmano teisinę sistemą ir po to neigs, jog vairavo automobilį, nors pokalbio metu ne kartą patvirtino šitą faktą ir visa tai yra užfiksuota BODY kamera. Pabendravus su G. G., jis nurodė, kad važiavo (duomenys neskelbtini) gatvės pradžioje, po ko jį sustabdė (duomenys neskelbtini) ir paprašė pasaugoti automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas buvo galimai neblaivus. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau kontaktų nustatyti nepavyko, nes, kaip teigė G. G., jis labai skubėjo išvežioti (duomenys neskelbtini). G. G. nurodė, kad pastebėjo nuo kelio nuvažiavusį automobilį, iš kurio vidaus išlipo E. S., pasiėmė kuprinę ir pasišalino miško link, dėl ko G. G. nepavyko jo sulaikyti. G. G. nurodė pranešėją moterį, tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri vairavo automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ji pranešusi policijai apie įvykį, išvažiavo. Suradus E. S., G. G. patvirtino, kad tai tas pats vyras, kurį matė už vairo. Pabendravus su E. S., jis nurodė, kad alkoholį paskutinį kartą vartojo kur kas daugiau nei prieš valandą. Taip pat nurodė, kad tarp jo ir jo žmonos vyksta skyrybų procesas, todėl vakar ir šiandien vartojo alkoholinius gėrimus. Paklausus vyro, kodėl vairavo automobilį būdamas neblaivus, jis nurodė, kad norėjo parvažiuoti iki namų, pripažino, kad padarė didelę klaidą. Bendraujant su vyru nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, svirduliavo. Pasiūlius pasitikrinti blaivumą, E. S. sutiko pasitikrinti, tačiau jiems pasakė, jog jau nebe jis vairavo automobilį ir nežino, kas tai darė. Pirmu tikrinimu alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 2,83 prom. neblaivumas, antru tikrinimu ( po 15 min. ) – 2,92 prom. neblaivumas. Į įvykio vietą iškviesta GMP brigada, kurie apžiūrėjo E. S., nes vyras skundėsi prasta savijauta. Apžiūrėjus vyrą, prie savęs jis jokių draudžiamų daiktų neturėjo, vyro kairėje striukės kišenėje buvo minėto automobilio raktai. Apžiūrėjus vyro kuprinę, joje buvo rasti 2 buteliai alaus. Apžiūrėjus automobilį TOYOTA, valst. Nr, (duomenys neskelbtini), jo salone buvo E. S. asmeniniai daiktai, kuriuos buvo leista pasiimti. Į įvykio vietą buvo iškviesta techninė pagalba, kurie nugabeno minėtą automobilį į automobilių saugojimo aikštelę. E. S. įteiktas šaukimas atvykti į (duomenys neskelbtini) AVPK 3-ajį policijos komisariatą. Pradėta AN teisena ROIK: (duomenys neskelbtini). Užpildytas reikalaujamų daiktų pateikimo protokolas, E. S. supažindintas su juo ir sutiko daiktus atiduoti. Įvykis filmuotas BODY kamera (1 t., el. b. l. 8-11).

2024 m. birželio 17 d. liudytojo apklausos protokole E. D. nurodė, kad pasižada pasakyti viską, kas jam yra žinoma. Viskas nutiko 2024 metų pradžioje, tikslaus mėnesio nepamena ir tikslios datos nepamena, buvo apie pietus, tikslios datos nepamena, bet regis apie 13.00 val. Viskas nutiko jam tuo metu dirbant dar UAB (duomenys neskelbtini) ir vežiojant (duomenys neskelbtini) tarnybiniu mikroautobusu. Nuo (duomenys neskelbtini) pusės pasuko link (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini), pastebėjo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojant Toyota lengvąjį automobilį, jo valstybinių numerių nurodyti negali, nepamena, kuris, regis, buvo sidabrinės spalvos. Prie jo privažiavus arčiau savo mikroautobusu pastebėjo, kad minėto automobilio vairuotojas vyriškis iš karto metėsi į dešinę pusę ir pakibo ant skardžio, jis nedelsdamas sustabdė savo automobilį ir nubėgo iki jo automobilio, nes iš karto išsigando, gal vairuotojui pasidarė bloga ir jis taip pasielgė. Jie važiavo priešingomis kryptimis, dėl to ir sukėlė didelę nuostabą šio vyro staigus nusukimas į dešinę pusę, nes jo juostoje jokių kliūčių nebuvo tokiam poelgiui. Pribėgus prie vairuotojo pusės durelių ir jas atidarius, už vairo buvo vyriškis, kuris buvo neblaivus, tai suprato iš jo nekoordinuotų judesių, apsiblaususių akių ir nerišlios kalbos, kad jis yra stipriai pavartojęs alkoholinių gėrimų. Toyota automobilio salone be minėto vyriškio daugiau jokių pašalinių asmenų nebuvo. Kadangi automobilis buvo pakrypęs tai salone jokių alkoholinių gėrimų nepastebėjo, bet vairuotojas už vairo sėdėdamas alkoholio rankose nelaikė. Pasiteiravo vyro, kodėl jis toks girtas sėdo už vairo, jis į tai atsakė – „Susipykau su drauge, dėl to taip važiuoju“. Tada pro šalį važiavo kaip ir šis vyras taip ir kitas liudytojas, o būtent už vairo vairavo moteris, kokį būtent automobilį vairavo moteris, nepamena, bet jis jos paprašė iškviesti policiją, dar po to važiavo trečias liudytojas, tai vyras su šeima, ir sustojo, kokį jis vairavo automobilį, taip pat nepamena, ir jis pasakė jiems, kad matė, kaip vyras girtas vos nenuskrido į griovį, kad jam iškviestų policiją ir palauktų policijos atvykimo, o jam reikia važiuoti darbo reikalais. Jie sutiko pabūti su vyru, o jis sėdo į savo mikroautobusiuką ir išvyko toliau dirbti. Šį vyrą dar matė prieš porą savaičių, bet jis jau ėjo pėsčiomis, jis jį galėtų atpažinti, jeigu prireiks, patikina, kad jo nepažįsta, jų nesieja jokie ryšiai, jį to įvykio metu matė pirmą kartą. Minėtą Toyota vairuotoją gali apibūdinti, jo ūgis 183 cm, jis tamsių žilstelėjusių, poilgių, banguotų plaukų iki pečių, vidutinio kūno sudėjimo, jokių išskirtinių bruožų daugiau nepastebėjo. Kaip minėtas vyras buvo apsirengęs, nepamena. Bet žino, kad po to, kai nuvežė (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), jis grįžtant pamatė tą vairuotoją šalinantis link miško pusės, jau po to įvykio buvo praėję apie 10 minučių. Kadangi neturi įgūdžių sulaikyti, jis jį tik užfiksavo ir dar pamatė prie to vyro Toyotos automobilio atvykusius policijos pareigūnus, tuo metu buvo praėję apie 20 minučių. Jis sustojo, pasiteiravo, kas nutiko, ir tada jam policijos pareigūnė pranešė, kad jos kolega su tarnybiniu šunimi nuėjo ieškoti girto vairuotojo. Esant galimybei prašo jo į teismo posėdį nekviesti, o vadovautis šios apklausos parodymais, nes daugiau nieko reikšmingo šio įvykio metu nepastebėjo, o ką žinojo, nurodė šios apklausos metu, nieko papildyti neturi ir neturės. Daugiau nieko neužfiksavo (2 t., el. b. l. 34-37).

2024 m. vasario 14 d. liudytojo apklausos protokole A. Š. nurodė, kad ji apie 12.30 val. važiavo savo automobiliu Toyota, valst. (duomenys neskelbtini) iš savo namų, (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) rajono sav. į (duomenys neskelbtini). Važiavo viena. Važiuodama (duomenys neskelbtini) gatve pastebėjo, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie sankryžos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. nedideliu greičiu link griovio juda automobilis Toyota, numerių neprisimena (kai skambino policijai, buvo pasakiusi automobilio numerius). Pastebėjusi automobilį ji jį pravažiavo, tačiau iš karto grįžo prie to automobilio. Grįžusi pastebėjo, kad autobusiuko vairuotojas (duomenų apie automobilį ir vairuotoją nežino) padėjo išlipti Toyota vairuotojui. Toyota vairuotojas išlipo, apie ką jie kalbėjo, negirdėjo, nes tuo metu sėdėjo automobilyje. Tada autobusiuko vairuotojas priėjo prie jos ir pasakė, kad iškviestų policiją, nes įtarė, kad Toyota vairuotojas yra neblaivus, ir išvažiavo savo reikalais. Sėdėdama automobilyje matė, kaip Toyota vairuotojas svirduliavo į šonus, negalėjo pastovėti tolygiai ant kojų. Po to, kai autobusiuko vairuotojas pasakė jai iškviesti policiją, ji tą ir padarė. Po to, kai iškvietė policiją, sėdėjo savo automobilyje, prie Toyota vairuotojo nebuvo priėjusi. Kol laukė policijos, buvo atvažiavęs juodos spalvos automobilis visureigis (duomenų neatsimena ir nežino), kuris žadėjo papildomai pranešti policijai. Kol laukė policijos pastebėjo, kad Toyota vairuotojas pradėjo šalintis iš įvykio vietos nežinoma kryptimi. Taip pat matė, kad kol jis ėjo, toliau svirduliavo į šonus. Juodos spalvos automobilio vairuotojas bandė stabdyti asmenį, kad šis nepasišalintų, tačiau jam tai padaryti nepavyko. Taip kaip jai reikėjo važiuoti į darbą, ji, nesulaukusi policijos, išvažiavo. Esant reikalui, galėtų sudalyvauti kaip liudytoja teisme. Daugiau apie įvykį nieko pridurti neturi (1 t., el. b. l. 31-34).

2024 m. vasario 23 d. liudytojo apklausos protokole G. S. nurodė, kad ji dirba įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra šios įmonės (duomenys neskelbtini) ir minėtas automobilis Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priskirtas jos vykimui darbo reikalais ir naudojimui darbo tikslams. Minėtą įvykio dieną 2024 m. vasario 14 d. nuo ryto apie 10.00 val. iki 15.00 val. dirbo nuotoliu iš namų adresu, (duomenys neskelbtini) sav. Tai yra nuosavas namas, kuris priklauso jos tėvams. Tame name gyvena penkiese, ji, jos sutuoktinis E. S. ir vienas jų bendras vaikas M. S., jam (duomenys neskelbtini) metai, ir dar jos abu tėvai L. Č. K. ir mama V. K. Mama ir tėtis nuolat būna namuose, nes mama serga (duomenys neskelbtini), o tėtis (duomenys neskelbtini) metų taip pat būna namuose dėl savo prastos sveikatos būklės, jis vaikšto namuose, bet labai nedaug. Minėtą įvykio dieną namuose buvo ji su tėvais ir sutuoktinis, o vaikas buvo nuvežtas į (duomenys neskelbtini). Nuo ryto dirbo labai įtemptą darbą, nes yra (duomenys neskelbtini) ir atlieka konsultacijas pacientams nuotoliniu būdu. Tuomet, kai dirba namuose savo darbo kambaryje antrame namo aukšte, visuomet užsidaro ir su namiškiais nebendrauja. Tada tarp jų ryte įvyko žodinis konfliktas dėl buitinių priežasčių. Konflikto iniciatorė buvo ji, nes ji jam priekaištavo dėl to, kad jis mažai uždirba pinigų. Kai jie susibarė antrame namo aukšte miegamajame kambaryje E. S. tuo metu buvo visiškai blaivus ir ji po šio jų barnio nuėjo toliau į savo darbo kambarį tęsti darbo, jį palikusi miegamajame kambaryje. Tada apie 13.00 val. gavo skambutį iš sutuoktinio E. S., kuris pranešė, kad ar tai jį pagavo, ar tai jį vijosi kažkas, tiksliai nesuprato, tas jo pokalbis jai buvo panašus į kliedesį. Reziumė buvo tokia, kad jis pabėgo ir automobilį paliko prie miško aikštelėje, o kadangi jie ten gyvena ir pasivaikščiojimai su sutuoktiniu būna ten, žino tą tikslią vietą. Jis nurodė pasiimti atsarginį automobilio raktą ir ateiti parsivaryti automobilio. Jai E. S. pokalbis iš balso buvo kliedintis. E. S. nėra gerai su sveikata, būna kartais atitrūkimai nuo realybės. Dėl to, kad jis yra buvęs (duomenys neskelbtini) ir buvo netekęs draugų per tarnybos laiką, tai jam sukėlė psichologinių traumų. Nes jis dirbo pagrinde su (duomenys neskelbtini), tai taip pat paveikė jo psichinę būseną. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų jis jokių nevartoja, E. S. prieš narkotines medžiagas visapusiškai, jis nėra gydytas nuo alkoholio priklausomybių. Padėjo ragelį ir nuėjo toliau dirbti, nes buvo sekantis pacientas, po to paciento jau baigė darbą, paėmė raktą nuo automobilio ir judėjo iki tos aikštelės, už 200 metrų sutiko pėsčiomis pareinantį savo sutuoktinį E. S. Jis prastai atrodė, pasitaršiusiais plaukais, pajuto alaus kvapą, sklindantį iš jo burnos. Jis nurodė, kad nieko nepamena ir nieko paaiškinti negalėjo, tik padavė pareigūnų išduotus popierius, kur buvo šaukimas į 3 policijos komisariatą, ir automobilio nuvežimo aktą. Kad sutuoktinis E. S. vartojo alkoholinius gėrimus ir sėdo už automobilio Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairo neblaivus, nežinojo ir jo nematė po rytinio jų barnio. Automobilio raktelius laiko namuose koridoriuje esančios spintos stalčiuje. Dėl to tikėtina, kad sutuoktinis E. S. iš ten juos ir pasiėmė, nes žinojo, kur ji laiko raktą nuo automobilio. Apie tai, kad sutuoktinis neturi vairuotojo pažymėjimo, žino, nes jis prarado pažymėjimą gal prieš metus, bet nėra tikra. Jis prarado dėl analogiško įvykio sėdimo už vairo neblaiviam. Tada jis taip pat sėdo už jos automobilio vairo ir važiavo, tai taip pat buvo be jos žinios, jos nebuvo namuose to įvykio metu. Jai jis po šio įvykio pasakojo, kad jis vairavo išgėręs minėtą įvykio dieną ir kad gailisi, jos atsiprašė dėl šio įvykio. Jai buvo nuostaba, nes jis paskutinius tris keturis mėnesius nevartojo visai jokių alkoholinių gėrimų, nei stiprių, nei nestiprių. Kadangi minėto automobilio Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra (duomenys neskelbtini) UAB, o ji yra šio automobilio valdytoja, yra gavusi atsakymą iš (duomenys neskelbtini) UAB, kad šį automobilį Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įgalioja grąžinti jai. Nori atgauti įmonės automobilį, nes jo reikia darbo tikslais (1 t., el. b. l. 116-119).

2024 m. gegužės 20 d. liudytojo apklausos protokole Š. M. nurodė, kad sutinka papasakoti viską, kas jam yra žinoma apie minėto įvykio aplinkybes. Dirbo su (duomenys neskelbtini) E. L. 2024 m. vasario 14 d. dieną ir tuomet apie 12.50 val. patruliuodami gavo iš (duomenys neskelbtini) pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje prie pat (duomenys neskelbtini) g. sankryžos neblaivus vairuotojas su automobiliu Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į griovį ir vaikšto aplink griovį, galimai šalinsis iš įvykio vietos. Atvykus į įvykio vietą, juos su kolege pasitiko vyras G. G., kuris nurodė, kad jį sustabdė nepažįstamas vyras (duomenys neskelbtini), jo kontaktiniai duomenys nėra žinomi, kuris nurodė, kad jis sustabdė girtą vairuotoją ir kad jį pasaugotų, kol atvyks policija, nes (duomenys neskelbtini) labai skuba išvežioti (duomenys neskelbtini). Iš automobilio Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), G. G. pats matė, kaip iš minėto automobilio išlipo galimai neblaivus vyras ir šalinosi link miško, nuo vyro buvo juntamas alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli ir eidamas jis svirduliavo. Minėtas vyras iš mašinos salono pasiėmęs kuprinę nuėjo link miško, G. G. minėto vyro sulaikyti nepavyko. Tuo tarpu minėtas automobilis Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo paliktas užvažiavęs ant šaligatvio, pakibęs ant šlaito, tačiau jokio turto neapgadino, nieko nesužalojo, dėl to nebuvo nustatyti eismo įvykio sudėties pagrindai. Tuomet nedelsiant buvo panaudotas tarnybinis šuo F. ir nueitas vienas kilometras pėdsakų kvapu ir aptiktas įvykio vairuotojas apie vieno kilometro atstumu arčiau (duomenys neskelbtini) gatvės. Vyras juos pastebėjęs stovėjo miške, nemėgino šalintis. Po to, jiems grįžtant su vyru link automobilio, vyras, kurio tapatybė buvo nustatyta, tai E. S., minėjo, kad jis alkoholį vartojo kelias dienas ir šiandien važiavo automobiliu, kuris priklauso įmonei. Taip pat teigė, kad išmano teisinę sistemą ir po to neigs, jog vairavo automobilį, nors pokalbio metu ne kartą patvirtino vairavimo faktą išgėrus ir visa tai užfiksuota Body ( kūno ) kamera. Grįžus iki įvykio vietos su E. S., įvykio vietoje buvęs G. G. patvirtino, kad tai tas pats vyras, kuris ir pasišalino iš įvykio vietos ir kuris sėdėjo už vairo. E. S. pokalbio metu nurodė, kad alkoholį vartojo daugiau nei prieš valandą laiko. Bei nurodė, kad alkoholį vartojo dėl šeimyninių aplinkybių, nes šiuo metu tarp jo ir sutuoktinės vyksta skyrybų procesas. Pasiteiravus, dėl ko vairavo išgėręs, jis nurodė, kad norėjo grįžti namo ir dėl vairavimo išgėrus gailisi. Nuo vyro buvo juntamas stiprus alkoholio kvapas, jis svirduliavo ir jo judesiai buvo nekoordinuoti. E. S. sutikus, buvo patikrintas jo blaivumas, pirmu pūtimu nustatytas girtumas 2,83, po 15 minučių antru pūtimu buvo nustatytas girtumas 2,92. Į įvykio vietą buvo iškviesti GMP medikai, nes vyras skundėsi, kad prastai jaučiasi. Apžiūrėjus vyrą, ar jis su savimi neturi draudžiamų daiktų, jo striukės kišenėje buvo rasti automobilio raktai. Vyro kuprinėje buvo rasti du buteliai alaus. Minėtas automobilis buvo nugabentas į saugojimo aikštelę. Įtariamajam E. S. buvo įteiktas šaukimas (1 t., el. b. l. 190-193).

2024 m. gegužės 20 d. liudytojo apklausos protokole E. L. nurodė, analogiškas įvykio aplinkybes kaip 2024 m. vasario 14 d. tarnybiniame pranešime (1 t., el. b. l. 199).

2024 m. balandžio 17 d. liudytojo apklausos protokole D. N. nurodė, kad sutinka papasakoti viską, kas jam yra žinoma apie minėto įvykio aplinkybes. Dirba (duomenys neskelbtini), jo darbo laikas minėtą 2024 m. vasario 14 dieną buvo nuo 18.00 val. iki 2024 m. vasario 15 d. 6.00 val. ryto. 2024 m. vasario 14 d. apie 18.29 val. gavo pranešimą per raciją iš VPK OVS, o atvyko paimti medžiagos 18.50 val. ir su šia medžiaga dirbo iki 21.50 val. Iš VPK OVS gavo pranešimą, kad reikia atvykti į (duomenys neskelbtini), pasiimti surinktos medžiagos, kurią yra atvežęs kitas ekipažas ir pradėti ikiteisminį tyrimą. Atvyko su kolega (duomenys neskelbtini) K. S., jis dirbo pagal kitą gautą ikiteisminio tyrimo medžiagą, o jis pagal šitą. Atvykus buvo gauta informacija, kad tyrimo medžiagą surinko specialistė E. L., kuri ir vyko su vyresniuoju specialistu Š. M. į šio įvykio iškvietimą, tai yra kinologų poskyrio pareigūnai. Pats su įvykio kaltininku ir įvykio dalyviais nedalyvavo, su kitais įvykio dalyviais taip pat nebendravo. Daugiau nieko papildyti neturi (1 t., el. b. l. 172-175).

2024 m. vasario 14 d. G. G. paaiškinime nurodė, kad šiandien 12.45 val. (duomenys neskelbtini) gatvės pradžioje jį susistabdė (duomenys neskelbtini) ir paprašė neleisti išvažiuoti Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio vairuotojui, nes jis įtarė, kad vairuotojas yra neblaivus, o jis pats skuba išvežioti (duomenys neskelbtini). Sustojęs pamatė automobilį, nuvažiavusį nuo kelio, ir vairuotoją, kuris pasiėmė kuprinę ir pasišalino. Sulaikyti jo nepavyko (1 t., el. b. l. 12).

2024 m. birželio 10 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad Bendrasis pagalbos centras pateikė 2 garso įrašus, kuriuos apžiūrėjus nustatyta, kad pateikti garso įrašai pavadinimais –

BPC skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia 2024 m. vasario 14 d. 12.51.38), „BPC skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia 2024 m. vasario 14 d. 12.42.11)“. Apžiūrimas BPC įrašas pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia 2024 m. vasario 14 d. 12.51.38 )“. Įrašo data 2024 m. vasario 14 d., laikas 12.49 val., trukmė 1.09 min. Apžiūrimas BPC įrašas pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia 2024 m. vasario 14 d. 12.42.11 )“. Įrašo data 2024 m. vasario 14 d., laikas 12.42 val., trukmė 1.21 min. (2 t., el. b. l. 8-11).

2024 m. birželio 12 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas pateikė Body kamera vaizdo įrašus, kuriuos apžiūrėjus nustatyta, kad pateikti vaizdo įrašai pavadinimais – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (2 t., el. b. l. 12-19).

2024 m. vasario 14 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad E. S. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinta bendra asmens būklė: eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali, Alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 7510 Nr. (duomenys neskelbtini), pirmo tikrinimo metu 13.44 val. nustatytas 2,83 promilių girtumas, antro tikrinimo metu 14.01 val. nustatytas 2,92 promilių girtumas (1 t., el. b. l. 16).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio Toyota Corolla, 2021 metų, vertė 2024 m. vasario mėnesiui yra 17980 Eur be PVM, su PVM – 19607 Eur (1 t., el. b. l. 72).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, valdytojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., el. b. l. 69-70).

Dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 243 straipsnyje įrodymų

2024 m. vasario 19 d. įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį duomenimis nustatyta, kad 2021 m. birželio 11 d. baudžiamuoju įsakymu, įsiteisėjusiu 2021 m. liepos 7 d., yra pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trims) metams (1 t., el. b. l. 62-63).

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus 2024 m. kovo 12 d. rašte dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo E. S. nurodyta, kad nuo 2021 m. rugpjūčio 2 d. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. baudžiamąjį įsakymą (baudžiamosios bylos Nr. el-1877-716/2021), kuriuo E. S., gim. (duomenys neskelbtini) d., gyvenantis (duomenys neskelbtini), nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirta 50 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsniu, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 3 (trejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones. Baudžiamojo poveikio priemonės pabaiga – 2024 m. gegužės 25 d. Bylos duomenimis, E. S. vengia vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, t. y. 2024 m. vasario 14 d., būdamas neblaivus vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti buvo atimta. 2024 m. vasario 19 d. (duomenys neskelbtini) miesto 1-asis policijos komisariatas šiam asmeniui pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Atsižvelgdami į tai, kad E. S. vengia vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, vadovaudamiesi BK 74 straipsnio 2 dalį, 243 straipsnį, siūlo E. S., gim. (duomenys neskelbtini) d., pradėti ikiteisminį tyrimą už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę (1 t., el. b. l. 124-143).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Minėtos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Kaltinamasis, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio faktą. Nurodė, jog susibarė su žmona ir jis po to barnio išgėrė du butelius alaus 5 laipsnių, vieno butelio talpa yra 1 litro, tai viso du litrus šviesaus alaus „Leader“. Tada paėmė sutuoktinės įmonei, UAB „(duomenys neskelbtini)“, priklausančius raktelius nuo automobilio Toyota Corola, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sutuoktinei to nematant ir nežinant sėdo už vairo apie 12.35 val. Jam bevažiuojant pasidarė bloga, galimai dėl to, kad gėrė raminamuosius su alkoholiu, jis sustojo, galimai (duomenys neskelbtini) gatvėje. Prisipažįsta, kad už vairo sėdo būdamas neblaivus. Išlipęs iš automobilio kažkur ėjo, bet jį surado policijos pareigūnai su tarnybiniu šunimi miške ir jį atsivedė atgal prie jo automobilio. E. S. kaltę pagrindžia ne tik jo paties prisipažinimas, bet ir liudytojų E. D., A. Š., G. S., Š. M., E. L., D. N. parodymai, liudytojo G. G. paaiškinimas bei kiti byloje surinkti ir pirmiau aptarti rašytiniai įrodymai – 2024 m. vasario 14 d. tarnybinis pranešimas, 2024 m. birželio 10 d. ir 2024 m. birželio 12 d. kitų objektų apžiūros protokolai. E. S. neblaivumą patvirtina 2024 m. vasario 14 d. neblaivumo nustatymo aktas. Teismas nesiremia liudytojo K. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes liudytojas nenurodė reikšmingų aplinkybių, kurios būtų susijusios su E. S. neteisėtais veiksmais.

Aptartų įrodymų visetas patvirtina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia bei norėjo taip veikti, t. y. žinodamas, kad yra išgėręs alkoholio (neblaivumo nustatymo akte nustatyta, kad alkoholį vartojo prieš valandą), vis tiek vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (nustatytas 2,83 promilių girtumas). Darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi E. S. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo padaryta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina E. S. pareikštą kaltinimą, t. y., kad jis 2024 m. vasario 14 d. apie 12.30 val. vairavo automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėmis būdamas neblaivus, kai prie (duomenys neskelbtini) g. – (duomenys neskelbtini) g. sankryžos (duomenys neskelbtini), jam nuvažiavus nuo kelio ir nuo įvykio vietos nuėjus apie kilometrą, o policijos pareigūnams jį radus ir pristačius atgal į įvykio vietą, 13.44 val. alkotesteriu jam nustatytas 2,83 promilės girtumas.

Dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 243 straipsnyje

Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formalioji, todėl jis laikomas baigtu, kai padaroma veika, įvertinta kaip teismo paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės arba baudžiamojo poveikio priemonės vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytas baudžiamasis nusižengimas – vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemones – padaromas tik tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę.

Kaltinamasis E. S., žinodamas, kad įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. baudžiamajam įsakymui jam, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo paskirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) 3 metų laikotarpiui. Kaltinamasis E. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino nurodė, kad žinojo apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą 3 metus vairuoti kelių transporto priemones, buvo supažindintas su tvarka, jos turiniu, baudžiamojo įsakymo nuorašą gavo elektroniniu paštu. Tai, jog E. S. buvo pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. baudžiamąjį įsakymą, patvirtina Probacijos tarnybos pateiktas Bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planas Nr. (duomenys neskelbtini).

Taigi šiuo atveju nėra abejonių, kad E. S. žinojo, kad jam draudžiama vairuoti transporto priemones, tačiau 2024 m. vasario 14 d. apie 12.30 val. neblaivus (nustatytas 2,83 promilės girtumas) vairavo automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėmis, kai prie (duomenys neskelbtini) g. – (duomenys neskelbtini) g. sankryžos nuvažiavo nuo kelio, taip tyčia vengė atlikti teismo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Taigi, ši kaltinamojo padaryta nusikalstama veika atitinka BK 243 straipsnį numatyto nusikaltimo požymius ir kvalifikuota tinkamai.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, E. S. nurodė, kad sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (2 t., el. b. l. 90-92).

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 243 straipsnio sankcijoje taip pat numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Vertinant visas reikšmingas aplinkybes teismas vadovaujasi BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų reguliavimu.

Teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – E. S. padarė vieną tyčinį (tiesiogine tyčia) baigtą nusikaltimą priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, susijusį su transporto eismo saugumu. Taip pat padarė vieną tyčinį (tiesiogine tyčia) baigtą baudžiamąjį nusižengimą teisingumui.

E. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad E. S. praeityje teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamas veikas nuosavybei, finansų sistemai (2 t., el. b. l. 57-61). Baustas administracine tvarka už vairavimą neblaiviam, kai nustatytas 0,68 promilės girtumas, neturėdamas teisės vairuoti, kai jį yra atimta (2 t., el. b. l. 73-75), nuo 2024 m. balandžio 18 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., el. b. l. 62-63). Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti E. S. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus BK 243 straipsnio bei 281¹ straipsnio 1 dalyje sankcijoje nustatytą ir prokurorės pareiškime pasiūlytą bausmės rūšį – baudą. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punktą už baudžiamąjį nusižengimą bauda nustatoma nuo 15 MGL (750 Eur) iki 500 MGL (25000 Eur) dydžio, pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkų nusikaltimą bauda nustatoma nuo 50 MGL (2500 Eur) iki 2 000 MGL (100 000 Eur) dydžio. Teismas vertina, kad prokurorės siūlomi bausmių dydžiai – už baudžiamąjį nusižengimą numatytą BK 243 straipsnyje skirti 30 MGL (1500 Eur), o už nusikaltimą numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje skirti 90 MGL (4500 Eur), viršija sankcijoje numatytus bausmės minimumus, tačiau neviršija bausmės vidurkio už nesunkių nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų padarymą, taigi atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą. Siūlomi baudų dydžiai yra protingi ir proporcingi, jų mažinti ar didinti nėra pagrindo, todėl tokio dydžio bausmės E. S. ir yra skirtinos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, E. S. paskirtos bausmės tarpusavyje bendrinamos apėmimo būdu, griežtesne 90 MGL (4500 Eur) baudos bausme apimant švelnesnę 30 MGL (1500 Eur) baudos bausmę, ir paskiriant E. S. subendrintą 90 MGL (4500 Eur) baudą.

E. S. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai

Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti E. S. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 5 metams (BK 68 straipsnis); 2) konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio „Toyota“ vertę atitinkančią pinigų sumą – 19607 Eur (BK 72 straipsnis).

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Pažymėtina, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. E. S. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,83 promilės etilo alkoholio koncentracija (nustatytas neblaivumas priskiriamas sunkiam girtumo laipsniui). Savo neteisėtu elgesiu E. S. kėlė realų pavojų ne tik sau, tačiau ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir jų turto saugumui. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajam būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).

Nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką įvykdė po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. teismo baudžiamojo įsakymo paskelbimo ir įsiteisėjimo, kai jam buvo uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams. Nusikaltimo padarymo metu E. S. jau galiojo teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones ir teisės vairuoti transporto priemones jis neturėjo. Todėl E. S. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 5 metams (BK 67 straipsnio 3 dalis, 68 straipsnis 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad nauja nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padaryta ankstesnės baudžiamojo poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti) vykdymo metu, naujai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).

E. S. automobilį vairavo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,83 promilių neblaivumas), mieste, dienos metu kaip nurodo kaltinamasis nuo alkoholio ir vaistų poveikio pasijuto blogai, todėl nuvažiavo nuo kelio, taip sukeldamas akivaizdžią grėsmę eismo saugumui ir tik atsitiktinumo dėka išvengęs rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių, todėl automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone ir turi būti konfiskuojamas. Visgi iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, jog automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini) veikos padarymo metu nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui – UAB „(duomenys neskelbtini)“, o automobilio valdytoju yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., el. b. l. 69-70). Byloje nėra duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų buvę žinoma, kad kaltinamasis panaudos šią transporto priemonę nusikalstamai veikai daryti, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies, 5 dalies nuostatomis, nesant galimybės konfiskuoti šio turto, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto – automobilio „Toyota“ – vertę atitinkanti pinigų suma.

Nagrinėjamoje byloje keliamų klausimų aspektu yra aktualus turto konfiskavimo tikslas – panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, o ne jį nubausti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-91-303/2021). Teismų praktikoje nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019). Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, o jos vertę atitinkančią pinigų sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195-788/2019, 2K-72-489/2020). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-72-489/2020). Tačiau teismų praktikoje labai aiškiai yra nurodyta, kad įrankių (priemonių) vertės išieškojimu, be kita ko, siekiama, kad nebūtų sąmoningai panaudoti kitiems asmenims priklausantys daiktai, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos.

Teismų praktikoje pažymėta, kad turto konfiskavimo ar jo vertės išieškojimo – kaip baudžiamojo poveikio priemonės – taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat ar turto vertės išieškojimas kiekvienu konkrečiu atveju yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2018, Nr. 2K-262-489/2017). Be to, ir Konstitucinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) pačiam teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2004 m. sausio 26 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Teismų praktikoje išaiškinta, kad atsižvelgus į visas nusikalstamos veikos padarymo bei baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas ir vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, gali būti išieškoma ne visa konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų sumą, o jos dalis (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 24 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-560-312/2017, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-108-851/2018).

VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje nurodyta, kad automobilio „Toyota“, vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 19607 Eur (1 t., el. b. l. 72). Atkreiptinas dėmesys, kad konfiskuotino turto vertė (taikant BK 72 straipsnio 5 dalį) turi būti nustatoma su PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Todėl spręstinas klausimas dėl transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos – 19 607 Eur – konfiskavimo pagrįstumo.

Nagrinėjamu atveju E. S. vairuojamas automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso ne jam, o trečiajam asmeniui – UAB „(duomenys neskelbtini)“. E. S. savo veiksmais kėlė akivaizdžią grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai bei turtui, jo padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo tyčinis, t. y. sąmoningas ir valingas kaltininko elgesys naudotis automobiliu būnant neblaiviam sudaro pagrindą pripažinti, kad nekonfiskavus turto vertę atitinkančios pinigų sumos būtų formuojama asmens nebaudžiamumo ir nepagarbos baudžiamajam įstatymui tendencija, nebūtų užtikrintas prevencinis baudžiamosios poveikio priemonės tikslas. Visgi, taikant turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą visa apimtimi ir išieškant visą konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą (19607 Eur), kaltinamasis patirtų išskirtinai dideles neigiamas pasekmes. Kaltinamasis 2024 m. birželio 21 d. paskelbimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu protokole nurodė, jog sutinka su bausmės rūšimi ir dydžiu bei sutinka su baudžiamojo poveikio priemonėmis – uždraudimu naudotis specialia teise ir automobilio vertę atitinkančios sumos konfiskavimu. Visgi teismas įvertinęs kaltininko asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininkui taikomas kitas poveikio priemones, daro išvadą, kad automobilio „Toyota“ vertę atitinkančios visos pinigų sumos (19 607 Eur) išieškojimas iš E. S. būtų neadekvati poveikio priemonė, nes ji sukeltų žymiai didesnes neigiamas turtinės pasekmes, negu siekiama tinkamu baudžiamosios atsakomybės realizavimu ir atliktu ne prevencinę atgrasymo funkciją, bet nubaudimo funkciją. Pažymėtina, jog turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas negali būti prilyginamas bausmei.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, iš kaltinamojo E. S. turi būti konfiskuojama tokia dalis automobilio vertės, kuri būtų pakankama pažeidėją atgrasinti nuo tokio pobūdžio teisės pažeidimų ateityje. Teismo vertinimu, tokius principus atitiktų 60 procentų automobilio vertės t. y. 11 764,20 Eur išieškojimas iš E. S. kaip balansas tarp kaltinamojo turtinės padėties, jo padarytos nusikalstamos veikos turinio bei aptartai baudžiamojo poveikio priemonei keliamų tikslų.

Pažymėtina, kad E. S. turi teisę kreiptis į antstolį, vykdantį dėl jo priimtą baudžiamąjį įsakymą (informaciją galima gauti iš Lietuvos antstolių rūmų), ir tartis su juo dėl galimybės sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą per pageidautiną terminą.

VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

E. S. ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. vasario 23 d. nutarimu (1 t., el. b. l. 104-107) paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas – paliekama galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, vykdymo pradžios. Paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, priteistinų proceso išlaidų nėra, laikinas nuosavybės teisių apribojimas nebuvo taikomas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – vaizdo-garso įrašai apžiūrėti 2024 m. birželio 10 d. ir 2024 m. birželio 12 d. kitų objektų apžiūros protokole – vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 90 MGL (4500 Eur) dydžio baudą.

E. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti jam 30 MGL (1500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti E. S. subendrintą 90 MGL (4500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę mažinti vienu trečdaliu ir paskirti 60 MGL (3000 Eur) (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti E. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkeriems) metams, šios poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini) – vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 11 764,20 Eur – valstybės naudai.

- rašytinį pasižadėjimą neišvykti įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti;

- specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones, vykdymo pradžios, o pradėjus ją vykdyti – panaikinti;

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – vaizdo-garso įrašus apžiūrėtus 2024 m. birželio 10 d. ir 2024 m. birželio 12 d. kitų objektų apžiūros protokoluose – vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

- vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per įstatyme nustatytą 2 (dvejų) mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“;

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele bank“ Lietuvos filialas.

- Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už“ (nurodyti bylos numerį (duomenys neskelbtini));

- sumokėjus baudą, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 0 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt;

- laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

- jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

- jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

- nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

- padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

- išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t., y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

- nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

- įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.