Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Žemesnės instancijos teismas

Teismui pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovė 2018 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. R4-15-343 ir 2018 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. R4-15-458 atsisakė derinti Naudojimo projektą. Paminėtuose sprendimuose atsakovė nurodė atsisakymo derinti projektą pagrindus: 1) 2013 metų gyventojų apklausoje gyventojai vienbalsiai nepritarė Dainių miško iškirtimui ir durpyno įrengimui; 2) Dainių durpyno teritorijoje yra miškas, kuris turi būti priskirtas valstybinės reikšmės miškams; 3) pareiškėja, rengdama Naudojimo projektą, negali vadovautis iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusiu Naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius) išteklių ir žemės gelmių ertmių naudojimo projektų rengimo teisiniu reglamentavimu; 4) pareiškėjos 2003 metais parengta Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaita neatitiko teisės aktų reikalavimų. Pareiškėja šiuos sprendimus apskundė administraciniam teismui ir jie buvo įvertinti 2019 m. vasario 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-103-423/2019 (sprendimas įsiteisėjo 2019 m. kovo 19 d.). Teismas panaikino abu paminėtus atsakovės sprendimus ir įpareigojo atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. sausio 23 d. prašymą dėl Dainių durpyno telkinio naudojimo projekto derinimo. Įsiteisėjusiame sprendime apygardos administracinis teismas konstatavo, kad pareiškėja pagrįstai Naudojimo projektą rengė vadovaudamasi Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2005 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 1-107 patvirtintomis Naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius) išteklių ir žemės gelmių ertmių naudojimo projektų rengimo taisyklėmis. Pabrėžė, kad Aplinkos ministro 2014 m. vasario 17 d. įsakymo Nr. D1-145, kuriuo patvirtintos Žemės gelmių naudojimo planų rengimo taisyklės, 2 punkte nustatyta, kad iki 2014 m. sausio 1 d. pradėtų rengti detaliųjų planų ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų naudingųjų iškasenų teritorijoms formuoti pagrindu gali būti rengiami, derinami ir tvirtinami naudingųjų iškasenų išteklių naudojimo projektai pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį naudingųjų iškasenų išteklių naudojimo projektų rengimo teisinį reglamentavimą. Teismas taip pat nustatė, kad ginčijamų sprendimų motyvas, kad gyventojai 2013 m. vykdytoje apklausoje nepritarė miško pavertimui kitomis naudmenomis, kadangi durpyno eksploatavimo poveikis būtų neigiamas Jurbarko miesto žmonėms, yra nepagrįstas. Vietos savivaldos įstatymo 36 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad gyventojai savo nuomonę viešųjų savivaldybės reikalų tvarkymo klausimais gali pareikšti dalyvaudami vietos gyventojų apklausoje. Gyventojų apklausa yra tik patariamojo pobūdžio. Žemės sklypas suformuotas su aiškia paskirtimi - naudingųjų iškasenų teritorijos eksploatavimui, o valstybė jau išreiškė savo valią ir pritarė miško kirtimui. Dainių miškas nėra įtrauktas į valstybinės reikšmės miškus, o valstybė priėmė sprendimą leisti miško naudmenas pakeisti kitomis naudmenomis. Motyvai, kad šis miškas yra gausiai lankomas gyventojų ir tenkina visos visuomenės poreikius, turi ypatingą socialinę, ekologinę ir rekreacinę reikšmę, kadangi šiaurinėje Jurbarko miesto teritorijoje, nutolusioje nuo minimos teritorijos 2,6 km, yra 81,0 ha ploto privačių gyvenamųjų namų kvartalas, kuriame yra įregistruota 395 žemės sklypai, ir kurio didžioji dalis užstatyta gyvenamaisiais namais, kad iškirtus mišką ir pradėjus eksploatuoti durpes, Jurbarko ir aplinkinių vietovių gyventojai praras rekreacinę zoną, aplinka nebus saugi žmonių sveikatai negali būti vienu iš argumentų atsakovei nederinant Naudojimo projekto. Apygardos administracinis teismas sprendime taip pat konstatavo, kad LVAT dar 2016 m. gruodžio 19 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-2125-442/2016 nustatė, jog 2006 m. sausio 22 d. Lietuvos geologijos tarnybai išduodant Leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Dainių durpyne, Aplinkos ministerijos 2003 m. spalio 9 d. sprendimas Nr. 1-15-7088 pritarti durpių gavybai Dainių durpyno vakarinės dalies trijuose sklypuose buvo galiojantis. LVAT taip pat konstatavo, kad pareiškėjos parengta Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaita atitiko teisės aktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs skundžiamo 2019 m. rugpjūčio 12 d. individualaus administracinio akto turinį, daro išvadą, kad jis grindžiamas eile skirtingų argumentų: 1) Naudojimo projekte pateikiamas NTR centrinio duomenų banko išrašas nėra pilnos apimties, jame trūksta dalies duomenų apie žemės sklypui nustatytas Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas. Naudojimo projekte neparodytos visos Specialios žemės ir miško naudojimo sąlygos; 2) Naudojimo projekto rengėjas nesikreipė į melioruotų plotų duomenų teikėją (atsakovę) dėl melioracijos planų gavimo, taip pat nėra ir VĮ Valstybės žemės fondo rašto dėl žemės sklype esančių melioracijos statinių, nes žemės sklype yra melioracijos sistemos ir renginiai, todėl būtina laikytis Žemės ūkio ministro 1996 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 283 „Dėl techninių sąlygų statiniams melioruotoje žemėje projektuoti išdavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Techninių sąlygų statiniams melioruotoje žemėje projektuoti išdavimo taisyklių, melioracijos statinių projektavimą gali atlikti tik šios srities specialistas (turintis Žemės ūkio ministerijos išduotą kvalifikacijos atestatą arba kitą lygiavertį dokumentą, pripažintą Lietuvoje); 3) atsakovė atliko gyventojų apklausą dėl pareiškėjos planuojamos durpių gavybos ir gyventojai nepritarė, kad žemės sklype būtų kertamas miškas ir kasamos durpės.

Teismas pabrėžia, kad dėl savivaldybės gyventojų apklausos rezultatų neprivalomumo ginčo atveju (derinant Naudojimo projektą) jau buvo pasisakyta Regionų apygardos administracinio Kauno rūmų įsiteisėjusiame 2019 m. vasario 14 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. eI-103-423/2019, todėl šiame sprendime teismas plačiau nepasisako, tik dar kartą pabrėžia, kad ši aplinkybė negali būti pagrindu atsisakyti derinti projektą (ABTĮ 57 str. 2 d.). Tuo pačiu teismas akcentuoja, kad paminėtu teismo sprendimu taip pat imperatyviai nustatyta, jog Naudojimo projektą atsakovė privalo derinti vadovaudamasi iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusiomis Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2005 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 1-107 patvirtintomis Naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius) išteklių ir žemės gelmių ertmių naudojimo projektų rengimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės), todėl detaliau šiuo klausimu taip pat teismas detaliau nepasisako.

Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad Naudojimo projekto parengimas baigtas 2017 metų pabaigoje ir su 2018 m. sausio 23 d. prašymu Nr. 015 pateiktas derinti atsakovei. Tarp kitų Naudojimo projektų dokumentų yra 2017 m. spalio 2 d. Nekilnojamojo turto centrinis duomenų banko pateiktas išrašas, kuris patvirtina, kad žemės sklypui, kuriame parengtas Dainių durpyno išteklių Naudojimo projektas, nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos: „Kelių apsaugos zonos“, ,,Elektros linijų apsaugos zonos“, ,,Požeminių vandens telkinių (vandenviečių) sanitarinės apsaugos zonos“, tame tarpe ir ,,Žemės sklypai, kuriuose įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai“, bei ,,Naudingųjų iškasenų telkiniai“, ,,Vandens telkiniai“, ,,Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos“. Šių duomenų valdytoja yra ne pareiškėja, o Nekilnojamojo turto centrinis duomenų bankas ir jam kyla pareiga pateikti visus duomenis. Pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovei taip pat objektyviai yra žinomos ginčo sklypui nustatytos specialiosios sąlygos, kurios viešajame registre įregistruotos nuo 2017 m. birželio 9 d. Specialiosios naudojimo sąlygos, kurios betarpiškai liečia ginčo sklypą ir jame planuojamą veiklą (konkrečiai – melioracijos įrenginiai), taip pat detaliai aptartos ir Naudojimo projekto sudedamosios dalies - 2016 m. rugsėjo 16 d. NŽT Jurbarko skyriaus nedėjo įsakymu Nr. 32FPĮ-80-(14.32.124.) patvirtinto Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniuose.

Melioracijos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžta melioracijos sąvoka – tai dirvožemio gerinimas hidrotechninėmis, kultūrtechninėmis, agromelioracinėmis ir kitomis priemonėmis siekiant sureguliuoti dirvožemio vandens, šilumos ir oro režimą, sudaryti geresnes sąlygas žemdirbystei, išsaugoti ir padidinti dirvos derlingumą, formuoti racionalią ūkio žemėvaldą. Taigi, žemė melioruojama tam, kad ją būtų galima nusausinti, sureguliuoti dirvožemio režimą ir pritaikyti produktyviai žemdirbystei. Tam naudojami įvairus melioracijos statiniai: grioviai, drenažo rinktuvai, vandens nuleistuvai ir kt. (Melioracijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis), kuriais surenkamas ir iš žemės grunto pašalinamas perteklinis vanduo. Melioracijos statinių nuosavybės santykius, žemės savininkų ir kitų naudotojų teises ir pareigas, susijusias su melioracijos statinių statyba, naudojimu ir apsauga, taip pat melioracijos organizavimą, valdymą, projektavimą, ekspertizę, melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitą bei melioracijos finansavimo tvarką nustato būtent Melioracijos įstatymas (1 straipsnis). Melioracijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad valstybei nuosavybės teise priklauso sureguliuoti upeliai, grioviai, nuvedantys vandenį nuo daugiau kaip vieno žemės savininko ar kito naudotojo sklypo, juose esantys melioracijos statiniai,< ... >, nepaisant to, kas yra žemės sklypo, kuriame yra šie melioracijos statiniai, savininkas. Melioracijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Žemės ūkio ministerija rengia melioracijos programas, nustato melioracijos prioritetus, koordinuoja melioracijos darbų ir melioracijos statinių naudojimo valstybinę priežiūrą, melioruotos žemės ir melioracijos darbų ir melioracijos statinių naudojimo valstybinę priežiūrą, melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitos tvarkymą bei valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius patikėjimo teise valdančių institucijų veiklą šioje srityje, kartu su Aplinkos ministerija, kuriai pagal Statybos įstatymą pavesta rengti statybos techninius reglamentus, rengia melioracijos statinių projektavimo, statybos, statinio pripažinimo tinkamu naudoti normatyvinius dokumentus ir juos tvirtina, nustato melioracijos statinių techninių dokumentų pateikimo melioruotos žemės savininkams ir kitiems naudotojams tvarką. Žemės ūkio ministro 2008 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 3D-218, suderintu su Aplinkos ministru, patvirtintas „Melioracijos techninis reglamentas MTR 1.12.01:2008. Melioracijos statinių techninės priežiūros taisyklės“, kurių 32.2 punkte yra nustatyta, kad melioracijos griovių, kaip pagrindinių melioracijos sistemų statinių, saugojimui yra nustatoma (matuojant nuo griovio šlaito viršutinės briaunos) 15 m pločio griovio priežiūros juosta, kurioje draudžiama statyti statinius (išskyrus hidrotechnikos), tverti tvoras, sodinti medžius ir krūmus, ir 1 m pločio daugiamečių žolių apsauginė juosta, kurią galima arti tik persėjant žolę. Naudojimo projekte yra aptarti sprendiniai dėl melioracijos griovių priežiūros juostų. Teismas taip pat pabrėžia, kad 1992 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo Nr. 343 Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo 97 punktas (galiojęs iki 2020 m. sausio 1 d.) numatė, kad žemės savininkai turi leisti įrengti jų žemėje melioracijos įrenginius, kurių reikia kitų savininkų žemei melioruoti. Žemės savininkams ar naudotojams dėl to padaryti nuostoliai turi būti atlyginti, o melioracijos įrenginių užimta žemė – išpirkta. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 91 – 94, 109 straipsnių turinio analizė patvirtina, kad į šį įstatymą buvo perkeltos pagrindinės 1992 m. gegužės 12 d. LRV nutarimo Nr. 343 97 punkto nuostatos. Iš to seka, kad teisės aktai draudė sandorius su žeme, kuri užimta valstybei priklausančiais melioracijos įrenginiais, todėl akivaizdu, jog konkrečiai naudingų iškasenų išgavimo sklype jokių melioracijos įrenginių negali būti.

Teismui pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad Naudojimo projektas parengtas vadovaujantis 2016 m. rugsėjo 16 d. Valstybinio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniais. Projekto organizatorius - Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Jurbarko rajono skyrius. Šiame projekte įvertintos formuojam žemės sklypui nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (tame tarpe – ir melioracijos sistemų apribojimai, kurie nustatomi surenkamiesiems grioviams į kuriuos vanduo surenkamas iš aplinkinių teritorijų paklotomis drenomis ir šie grioviai betarpiškai nepatenka į naudingųjų iškasenų išgavimo teritoriją). Teismas pabrėžia, kad Naudojimo projekto sprendiniai patvirtina, kad naudingųjų iškasenų gavybos teritorija nesutampa (yra mažesnė) negu išnuomoto žemės sklypo kadastrinės ribos. Tai patvirtina ir 2006 m. sausio 23 d. Durpių išteklių dalies naudojimo sutarties Nr. 1p-06, taip pat 2017 m. rugpjūčio 8 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 32SŽN-47-(14.32.55.) duomenys, Naudojimo projekto sprendiniai. Šią teismo išvadą patvirtina ir 2007 m. birželio 7 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-330-74/2007, nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės (TIS Liteko duomenys). Paminėtu sprendimu teismas nusprendė panaikinti Tauragės apskrities viršininko 2006 m. vasario 13 d. įsakymą V-270 ir įpareigoti Tauragės apskrities viršininko administraciją suformuoti 179,4 ha žemės sklypą Jurbarko kadastrinėje vietovėje Dainių durpyno teritorijoje pagal pateikiamą planą, taip pat nusprendė įpareigoti Tauragės apskrities viršininko administraciją sudaryti su UAB Presto durpės suformuoto 179,4 ha žemės sklypo, esančio Jurbarko kadastrinėje vietovėje Dainių durpyno teritorijoje, nuomos sutartį laikotarpiui iki 2031 m. sausio 29 d. Bendrosios kompetencijos teismas akcentavo, kad analizuojant sudarytą Lietuvos geologijos tarnybos sutartį su UAB Presto durpės, turi būti atsižvelgta kaip į vientisą dokumentą, bet ne į atskiras jos dalis - šiuo atveju tik į Sutarties 4 punktą, numatantį kasybos sklypo ploną. Suprantant tikruosius šalių ketinimus, yra svarbus ir Sutarties 6 punktas, kuriame numatyta, kad išteklių naudojimo ribos sutampa su skirto kasybos ploto kontūru ir išteklių apskaičiavimo gyliu. Tai reiškia, kad visas skiriamas kasybos sklypas (nurodytas sutarties 4 punkte - 129,1 ha ploto) yra skirtas išteklių kasimui arba gavybai ir jame negali būti jokios kitos veiklos (sandėliavimo, technikos laikymo ir kt.). Išanalizavus Sutarties 4 ir 6 punktus, darytina išvada, kad kasybos sklypas yra skiriamas ne 129,1 ha plote kaip nurodo atsakovas, o kasybos sklypas užima visą 129,1 ha dydžio žemės plotą. Šios aplinkybės rodo tai, jog norint tinkamai ir visiškai naudotis visu LGT suteiktu kasybos sklypu žemės ištekliams išgauti (perdirbti, pervežti, sandėliuoti, laikyti techniką ir kt.), turi būti suteiktas ir atitinkamas plotas šiems veiksmams atlikti ir įrodo, kad Leidime naudoti žemės išteklius nurodytas kasybos plotas neturi sutapti su išnuomojamo žemės sklypo plotu. Be to, Žemės patikėtinis (NŽT) Valstybinės žemės nuomos sutarties 4 punkte patvirtino, kad žemės sklype, išnuomojamame pareiškėjai, savininkui (Lietuvos valstybei) ir kitiems asmenims priklausančių statinių bei įrenginių nėra. Kaip jau buvo paminėta, ginčo žemės sklypo paskirtis – naudingųjų iškasenų teritorija, pareiškėjai perduotas visas ginčo sklypas, jokių išimčių dėl melioracijos įrenginių užimamos teritorijos nėra numatyta. Melioracijos įstatymo nuostatų analizė duoda pagrindą išvadai, kad žemės plotai melioruojami tam, kad ją būtų galima nusausinti, sureguliuoti dirvožemio režimą ir pritaikyti produktyviai žemdirbystei, tačiau ginčo atveju žemės sklypo tikslinė paskirtis – naudingųjų iškasenų teritorija ir jos negalima vertinti kaip numelioruotos žemės, skirtos vystyti produktyvią žemdirbystę.