Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Presto durpės“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Jurbarko rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2019 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą Nr. R4-29-1563 „Dėl projekto nederinimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Jurbarko rajono savivaldybės administraciją teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, bet ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, pagal savo kompetenciją išnagrinėti UAB „Presto durpės“ 2018 m. sausio 23 d. raštu Nr. 015 pateiktą prašymą dėl Dainių durpyno telkinio naudojimo projekto derinimo ir priimti sprendimą dėl projekto derinimo. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Lietuvos geologijos tarnyba) 2006 m. sausio 23 d. išdavė leidimą Nr. 1p-06 (toliau – ir Leidimas) naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Dainių durpyne. Vadovaudamasi šiuo Leidimu pareiškėjas turi teisę nuo 2006 m. sausio 30 d. naudoti Dainių durpyno išteklius pagal 2006 m. sausio 23 d. naudojimo sutarties sąlygas (toliau – ir Naudojimo sutartis). Šios sutarties 14 punkte nurodyta, kad durpių išteklius galima kasti tik turint nustatyta tvarka patvirtintą telkinio išteklių naudojimo projektą ir sudarius žemės nuomos sutartį. Buvo suformuotas Dainių durpynui eksploatuoti reikalingas valstybei priklausantis žemės sklypas, kurio paskirtis – naudingųjų iškasenų teritorijos, ir 2017 m. birželio 7 d. įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Šis žemės sklypas 2017 m. rugpjūčio 8 d. valstybės žemės nuomos sutartimi Nr. 32SŽN-47-(14.32.55.) (toliau – ir Nuomos sutartis) iki 2042 m. rugpjūčio 8 d. buvo išnuomotas pareiškėjui. Nuomos sutarties 3 punktas nustato, kad žemės sklypo tikslinė paskirtis – naudingųjų iškasenų teritorijos. Nuomos sutarties 17 punktas numato, kad miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis galimas tada, kai nuomininkas sumoka piniginę kompensaciją į LR biudžetą pagal tuo metu galiojančią Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos pažymą. Pareiškėjas 2017 m. birželio 20 d. ir 2018 m. birželio 21 d. tokias pažymas gavo. Kadangi Naudojimo sutarties 14 punktas ir Nuomos sutarties 5 punktas numato, jog žemės gelmių išteklius pareiškėjas gali naudoti žemės gelmių naudojimo projekte nustatyta tvarka, pareiškėjo atstovas UAB „GJ Magma“ (projekto rengėjas) parengė Dainių durpyno žemės gelmių naudojimo projektą (toliau – ir Naudojimo projektas) ir pateikė jį derinti atitinkamoms institucijoms. Visos institucijos: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), Jurbarko priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas, Valstybinė darbo inspekcija projektą suderino. Vienintelė institucija – Jurbarko rajono savivaldybė, nederina pateikto Naudojimo projekto. Atsakovas atsisakė derinti Naudojimo projektą 2018 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. R4-15-343. Pareiškėjas atsakovui pateikė raštą su paaiškinimais ir papildomais dokumentais, tačiau Jurbarko rajono savivaldybė 2018 m. kovo 16 d. raštu Nr. R4-15-458 pakartotinai atsisakė derinti Naudojimo projektą. Pareiškėjas dėl nurodytų atsakovo sprendimų pateikė skundą Regionų apygardos administraciniam teismui (toliau – ir RAAT), kuris įsiteisėjusiu 2019 m. vasario 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-103-423/2019 iš dalies patenkino skundą, ginčijamus sprendimus panaikino ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl projekto derinimo. Naudojimo projekto rengėjas – UAB „GJ Magma“, 2019 m. vasario 20 d. raštu Nr. 046 kreipėsi į atsakovą dėl teismo sprendimo vykdymo ir Naudojimo projekto derinimo. Atsakovas 2019 m. gegužės 23 d. raštu Nr. R4-23-997 pateikė dėl Naudojimo projekto naujas pastabas. UAB „Presto durpės“ atstovas UAB „GJ Magma“ įvertino pastabas, dalį pakoregavo, dėl dalies pastabų pateikė paaiškinimus ir vėl pateikė pakoreguotą Naudojimo projektą atsakovui. Administracija šioje byloje ginčijamu 2019 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. R4-29-1563 vėl atsisakė derinti Naudojimo projektą. Tokiais sprendimais vietos savivaldos institucija pažeidžia ne tik pareiškėjo teises ir interesus, bet ir viešą interesą – valstybės interesą gauti pinigines lėšas į biudžetą ir jas panaudoti. Valstybė jau išreiškė savo valią leisti pareiškėjui eksploatuoti Dainių durpyną ir kasti durpes – išdavė Leidimą, leido suformuoti žemės sklypą ir jį išnuomojo pareiškėjui tikslu eksploatuoti durpyną, leido paversti miško žemę kitomis naudmenomis, tačiau Jurbarko rajono savivaldybė toliau kliudo valstybei disponuoti jai priklausančiomis žemės gelmėmis ir ištekliais ir gauti už tai įplaukas į biudžetą.

2.2. RAAT įsiteisėjusiame sprendime jau konstatavo, kad Naudojimo projektas pagrįstai parengtas ir derinamas pagal Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus 2005 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 1-107 patvirtintas Naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius) išteklių ir žemės gelmių ertmių naudojimo projektų rengimo taisykles. Atsakovas nevykdo teismo sprendimo, tikslingai ir sąmoningai vilkina Naudojimo projekto suderinimą, tolimesnius vilkinimo veiksmus siekdami pagrįsti įvykdyta gyventojų apklausa, dėl kurios nereikšmingumo įsiteisėjusiame teismo sprendime buvo jau aiškiai pasisakyta. Neigdama teismo sprendimo išvadas dėl Naudojimo projekto rengimo teisinio reguliavimo, teikė naujas nepagrįstas pastabas, kurių anksčiau neteikė, nors derinamas tas pats Naudojimo projektas. Tokie veiksmai leidžia pagrįstai teigti, kad atsakovas tik vilkina sprendimo dėl Naudojimo projekto priėmimą ir nevykdo teismo sprendimo, kuris turi res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią.

2.3. Šioje byloje skundžiamą sprendimą atsakovas grindžia tuo, kad Naudojimo projekte pateikiamas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (toliau – ir NTR išrašas) nėra pilnos apimties, jame trūksta dalies duomenų apie žemės sklypui nustatytas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas (Naudojimo projekte neparodytos visos specialios žemės ir miško naudojimo sąlygos). Be to, Naudojimo projekto rengėjas nesikreipė į melioruotų plotų duomenų teikėją – Administraciją, dėl melioracijos planų gavimo, Naudojimo projekte nėra ir valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Valstybės žemės fondo rašto dėl žemės sklype esančių melioracijos statinių. Atsakovas konstatavo, kad žemės sklype yra melioracijos sistemos ir renginiai, todėl būtina laikytis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 1996 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 283 patvirtintų Techninių sąlygų statiniams melioruotoje žemėje projektuoti išdavimo taisyklių (toliau – ir Techninių sąlygų taisyklės). Melioracijos statinių projektavimą gali atlikti tik šios srities specialistas, t. y. turintis Žemės ūkio ministerijos išduotą kvalifikacijos atestatą arba kitą lygiavertį dokumentą, pripažintą Lietuvoje, o tokio dokumento Naudojimo projekte nėra. Administracija įvykdė gyventojų apklausą dėl pareiškėjo planuojamos durpių gavybos ir gyventojai nepritarė, kad žemės sklype būtų kertamas miškas ir kasamos durpės.

2.4. Atsakovas nevykdo teismo sprendimo tuo aspektu, kad ignoruoja teismo nustatytą neginčijamą faktą, kad Naudojimo projektas pagrįstai parengtas ir derinamas pagal Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2005 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 1-107 patvirtintas Naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius) išteklių ir žemės gelmių ertmių naudojimo projektų rengimo taisykles (toliau – ir Taisyklės). Tuo metu atsakovas nepagrįstai nurodė, kad dabar jau būtina laikytis Techninių sąlygų taisyklių, nors argumentų, susijusių su melioracijos statiniais ir įrenginiais, anksčiau neteikė nei karto. Tai tik patvirtina atsakovo piktnaudžiavimą ir pastabų teikimą „dalimis“ siekiant vilkinti laiką. Skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas, kadangi jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams ir neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, kadangi nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, t. y. nemotyvuotas. Skundžiamas sprendimas prieštarauja Taisyklių 29 punktui, pagal kurį kiekviena iš institucijų vadovaudamasi VAĮ 28 straipsnyje nurodytu terminu išnagrinėja jos kompetencijai priskirtinus Naudojimo projekto sprendinius ir derina Naudojimo projektą arba raštu nurodo trūkumus, kuriuos būtina pašalinti ar pataisyti.

2.5. Naudojimo projektas buvo parengtas 2017 m. pabaigoje ir jame patalpintas 2017 m. spalio 2 d. būklę duomenis atspindintis NTR išrašas. Tokį dokumentą pateikė Nekilnojamojo turto centrinis duomenų bankas. Teikiamas atnaujintas išrašas patvirtina, kad žemės sklypui, kuriame parengtas Dainių durpyno išteklių Naudojimo projektas, nustatytos šios specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos: „II. Kelių apsaugos zonos, VI. Elektros linijų apsaugos zonos, XX. Požeminių vandens telkinių (vandenviečių) sanitarinės apsaugos zonos, XXI. Žemės sklypai, kuriuose įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai, XXIII. Naudingųjų iškasenų telkiniai, XXVIII. Vandens telkiniai, XXIX. Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos“. Naudojimo projektas parengtas vadovaujantis valstybinio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniais. Projekto organizatorius – NŽT Jurbarko rajono skyrius. Šiame projekte nurodoma, kad „Kelių apsaugos zonos nustatomos krašto keliui Nr. 198 Jurbarkas - Skaudvilė, vietinės reikšmės keliui vakarinėje dalyje. Elektros linijų apsaugos zona nustatoma 0,4 kV orinei elektros perdavimo linijai vakarinėje formuojamo sklypo dalyje. Požeminių vandens telkinių (vandenviečių) sanitarinė apsaugos zona nustatoma UAB „Dainiai“ vandenvietei. Melioracijos sistemų apribojimai nustatomi surenkamiesiems grioviams į kuriuos vanduo surenkamas iš aplinkinių teritorijų paklotomis drenomis. Naudingųjų iškasenų telkinių apribojimai numatyti žemės gelmių registre registruotam Dainių durpyno pramoninio klodo plotui. Vandens telkinių apribojimas numatytas Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre registruotai upei Vajota (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)). Šiai upei yra taikoma ir paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta bei zona“. Melioracijos įrenginių apsaugos zonos plotas – 4,6197 ha. Šie melioracijos įrenginiai – grioviai yra projektuojamo durpyno pakraščiuose ir jokie darbai, išskyrus šių griovių priežiūrą, nenumatomi. Todėl Lietuvos valstybei priklausantys melioracijos įrenginiai lieka nekintantys, nes jie net nėra projektuojamame sklype. Priežiūros darbams (žolės nupjovimui, krūmokšnių nukirtimui ar bebrų užtvankų pašalinimui) jokie projektai nėra rengiami, todėl melioratorių paslaugos nereikalingos. Naudojimo projekto rengėjui nebereikėjo kreiptis į jokias institucijas dėl valstybei priklausančių melioracijos įrenginių išsidėstymo durpių išteklių naudojimui skirtame žemės sklype, nes ši informacija jau buvo surinkta ir išanalizuota minėto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo metu. Durpių išteklių Naudojimo projekto sprendiniai neliečia jokio melioracijos įrenginio, nes projektuojamame žemės sklype jų nėra.

2.6. Žemės gelmių išteklių naudojimo projektai rengiami pagal Taisykles, ką konstatavo ir teismas įsiteisėjusiame sprendime. Šių Taisyklių 3 punktas numato, kad Taisyklių reikalavimai privalomi juridiniams asmenims bei šių asmenų grupėms, veikiančioms pagal jungtinės veiklos sutartį, turintiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotą leidimą naudoti žemės gelmių išteklius, rengiantiems Naudojimo projektus, valstybės institucijoms ir įstaigoms, dalyvaujančioms šiame procese, arba pagal kompetenciją vykdančioms žemės gelmių išteklių naudojimo ir apsaugos kontrolę bei monitoringą. Esant tokiam teisiniam reguliavimui atsakovas negali iškelti savų reikalavimų dėl bet kokių sprendinių, susijusių su durpyno sausinimo sistema, kuri yra būtent durpyno sausinimo sistema, o ne melioracijos įrenginiai (sistemos), o klausimai, susiję su durpynų sausinimo sistemomis, netgi nepriskirti atsakovo kompetencijai. Taigi, rengiant Naudojimo projektą, vadovaujamasi žemės gelmių išteklių naudojimo projektų rengimą reglamentuojančiais teisės aktais, o ne atsakovo nurodytomis taisyklėmis.

2.7. Akmenų greitvietė suprojektuota pagal konkrečius duomenis ir matmenis. Jos įrengimas, reikalingos medžiagos ir darbų apimtys aprašomos Naudojimo projekto 3.2 skyrelyje. Tai yra sudėtinė durpyno rekultivavimo proceso dalis. Tokius darbus, kaip ir visą žemės gelmių išteklių naudojimo projektą atlikti turi teisę įmonė, gavusi Lietuvos geologijos tarnybos leidimą (kokį turi ir UAB „GJ Magma“). Be to, atsakovui jau buvo paaiškinta anksčiau, kad šiuo metu tikslūs vandens nuotėkio matavimai nereikalingi. Pakanka žinoti apytikrį ištekančio iš durpyno vandens kiekį. Iškasus durpes iš durpyno ištekės tiktai iškritęs atmosferinių kritulių vanduo. Ištekančio vandens kiekis reikalingas parinkti rekultivavimo darbų metodologiją. Rekultivavimo darbai prasidės tiktai iškasus visas durpes, o tai bus ne anksčiau kaip po 50 metų. Pagal projektų rengimo taisykles, projektas privalo būti atnaujinamas kas 20 metų. Taigi, durpyną eksploatuojanti įmonė, mažiausiai dar du kartus iki rekultivavimo pradžios turės koreguoti teikiamą projektą ir galės atsižvelgti į vandens nuotėkio kaitą. Paspartėjus klimato kaitai, įrengus durpių gavybos laukus, jis per 20 ar 50 metų bus tikrai ne toks kaip dabar. Bet kokius durpių išteklių ir durpyno naudojimo aspektus, tarp jų ir iškastų durpynų rekultivavimą teisę projektuoti turi ne melioratoriai, o geologai.

2.8. Atsakovas nepagrįstai abejoja dėl UAB „GJ Magma“ kompetencijos rengti durpių išteklių naudojimo projektus (Taisyklių 13 p.) Trečiajam suinteresuotam asmeniui leidimas atlikti naudingųjų iškasenų paiešką ir žvalgybą buvo išduotas Lietuvos geologijos tarnybos. Šio dokumento turinys patvirtina, kad projekto rengėjas yra teisėtas Naudojimo projekto rengėjas. Lietuvoje nėra nei vieno naudojamo durpių telkinio, kuriame durpės būtų kasamos vadovaujantis durpių išteklių naudojimo projektu, kuris būtų parengtas ne pagal minėtas Taisykles. Visus šiuos projektus parengė UAB „GJ Magma“ specialistai. Visus geodezinius matavimus Dainių durpyne atliko privataus matininko L. S. įmonė, pagal tuo metu galiojusią licenciją Nr. 65, išduotą 2001 m. sausio 16 d.

2.9. RAAT sprendimu jau nustatyta neįrodinėtina aplinkybė, kad gyventojų apklausa yra tik patariamojo pobūdžio ir neturi jokio įtakos Naudojimo projekto derinimui. Valstybės valdomos institucijos ir planuotojai tariasi su visuomene dėl teritorijų vystymo ir naudojimo krypčių planavimo etape, o ne parengtų techninių darbo projektų derinimo etape. Rengiant Jurbarko rajono savivaldybės bendrąjį planą jis buvo pristatytas visuomenei, gautus visuomenės pasiūlymus vertino plano rengėjai ir pakoreguotas rajono bendrasis planas buvo patvirtintas Jurbarko rajono tarybos. Šis planas yra pagrindas Jurbarko rajono teritorijų vystymui. Remiantis šiais bendrojo plano sprendiniais, buvo suformuotas sklypas naudingųjų iškasenų gavybai atviru būdu, jis išnuomotas pareiškėjui naudingųjų iškasenų eksploatavimui ir parengtas pateiktas derinimui Dainių durpių telkinio naudojimo (kasybos-rekultivavimo) projektas. Šie dokumentai atitinka bendrojo plano tvarkymo zonos 5Z specialiuosius reglamentus, nes tokia vietovės plėtra atitinka galiojančius Jurbarko rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius.

2.10. Taisyklių 29 punktas įpareigoja Naudojimo projektą derinti pagal savo kompetenciją, o ginčo atveju akivaizdu, jog atsakovo argumentai ne tik kad nepagrįsti, bet ir nesusiję su jo kompetencija, visos institucijos jau suderino Naudojimo projektą, o savivaldybė vien tik deklaratyviomis nuostatomis jo nederina, todėl savivaldybės veiksmus galima vertinti kaip piktnaudžiavimą. Be to, Taisyklės aiškiai įtvirtina terminą, per kurį pateiktas Naudojimo projektas turi būti suderintas arba pateiktos pastabos, trūkumai. Terminas yra siejamas su VAĮ, o jo 31 straipsnis įtvirtina 20 darbo dienų terminą. Tačiau atsakovas neatliko Taisyklėmis nustatytų veiksmų nustatytais terminais ir toliau jų neatlieka.

15. Atsakovas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Iš Administracijoje saugomų archyvinių melioracijos dokumentų, kurie buvo pridėti prie atsiliepimo, o visa archyvinė byla perduota teismui, matyti, kad ginčo sklype yra melioracijos grioviai. Teismui pateiktas Jurbarko rajono Gegužės Pirmojo kolūkio melioravimo objekto perdavimo-priėmimo naudotis tarpinis aktas Nr. 39, Dainių pelkės sausinimo sistemos Jurbarko rajono galutinis atliktų melioracijos darbų perdavimo-priėmimo eksploatacijon aktas patvirtina, kad ginčo sklype melioracijos statiniai yra, tikslią jų vietą patvirtina Jurbarko MSV Dainių durpyno eksploatacija kraikui planas. Taip pat archyvinėje byloje esantys duomenys apie darbų apimtis pagrindžia, kad sausinimo sistema yra ginčo sklype. Be to, teismas remiasi Jurbarko rajono melioruotų žemių ir melioracijos įrenginių, esančių aplink Dainių durpyną, schema, ir daro išvadą, kad konkrečiai naudingųjų iškasenų gavybos sklypo dalyje jų nėra. Tačiau viešai prieinamame VĮ Registrų centro žemės sklypų internetiniame žemėlapyje (regia.lt), kuriame atvaizduojami VĮ Registrų centro suformuoti ir įregistruoti žemės sklypai, sluoksnyje „Sklypai“ yra matoma, kad ginčijami, kaip ne žemės sklype esantys melioracijos grioviai (sureguliuoti upeliai) yra žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-4607-7450, pakraščiuose (nagrinėjamoje teritorijoje), o žemės sklypo išorinės ribos yra suformuotos melioracijos griovių (sureguliuotų upelių) viduriu. Vadinasi, melioracijos statiniai, net jei jie ir eina sklypo pakraščiu, yra sklypo dalis ir yra ginčo sklype.

15.2. Teismas teisingai vertina Melioracijos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje melioracijos sąvoką, tačiau visiškai neįvertino to, kad Melioracijos įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje yra paaiškinama plačiau apie melioracijos sistemas. Melioracijos įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžta, kas yra melioracijos sistema – tai grupė melioracijos statinių, kurie yra susiję funkciniais ryšiais ir išsidėstę konkrečiame melioruotos žemės plote. Melioracijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje apibrėžta, kas yra melioracijos statiniai. Iš šių sąvokų matyti, kad melioracijos grioviai yra melioruotų plotų dalis. Ginčo sklypo pakraščiuose esantys melioracijos statiniai (grioviai) pagal Melioracijos įstatymo 2 straipsnio 4 dalį sudaro melioracijos sistemą ir yra melioruotų plotų dalis, o bet koks naujų ar rekonstruojamų sausinimo, melioravimo ar vandens nuvedimo nuo durpyno paviršiaus sistemų įrengimas ar atnaujinimas sudarys funkcinį ryšį su jau esamais valstybei nuosavybės teise priklausančiais melioracijos grioviais, dar kitaip vadinamais – priimtuvais, kuriais yra nuvedamas susidaręs perteklinis vanduo tiek iš žemės ūkio laukų, tiek iš ginčijamo žemės sklypo.

15.3. Administracija 2015 m. gruodžio 15 d. gavo NŽT prašymą Nr. SFP-157-(14.32.36) pateikti reikalavimus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui rengti. Administracija 2015 m. gruodžio 16 d. raštu Nr. ŽSD-278 pateikė reikalavimą, vadovaudamasi Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 2.2 papunkčiu, taikyti ūkinės veiklos apribojimą, dėl žemės sklype įrengtų valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos sistemų ir įrenginių. NTR išrašas patvirtina, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotas turtas – žemės sklypas (sudarymo data 2017 m. birželio 8 d.), savo ribose turi nusausintos žemės plotų (4.6199 ha, 2.1. išrašo punktas), be to 9.6 punkte atsispindi jau minėtos Administracijos pateiktos pastabos formuojamam žemės sklypui taikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos – XXI. Žemės sklypai, kuriuose įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai.

15.4. Pareiškėjo teiginiai, kad apie jų valdomame žemės sklype esančius melioracijos statinius informacija yra nauja ir nepagrįsta, neatitinka tikrovės, nes jie šią informaciją turėjo matyti NTR išraše. Be to, Melioracijos įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtinta, kad žemės savininkai ar kiti naudotojai turi teisę nemokamai gauti informaciją ir techninius dokumentus apie jų žemėje esančius melioracijos statinius. Pareiškėjas nesistengė išsiaiškinti jo sklype esančių melioracijos statinių lokacijos. Pareiškėjas elgėsi nesąžiningai ir atsakovui pateikė NTR išrašą nepilnos apimties.

15.5. Teismas nepagrįstai daro išvadą, kad jei sklypo tikslinė paskirtis – naudingųjų iškasenų teritorija, jos negalima vertinti kaip numelioruotos žemės, skirtos vystyti produktyvią žemdirbystę. Tačiau šiame sklype yra melioracijos statiniai (grioviai), kurie sudaro melioracijos sistemą. Pareiškėjo parengtame ir savivaldybei pateiktame derinti projekte (11 puslapis), pateikta ir pavadinta Jurbarko rajono melioruotų žemių ir melioracijos įrenginių, esančių aplink Dainių durpyną, schema, patvirtina durpyno nusausėjimo (nusausinimo) funkcinį ryšį su valstybei nuosavybės teise priklausančiais melioracijos statiniais (grioviais). Minėtų, žemės sklype, jo pakraščiuose esančių melioracijos statinių (griovių) statybos metai datuojami 1965–1978 m., o ankstesnis šių aplinkybių neįvertinimas nepaneigia fakto, kad šie melioracijos statiniai yra ir jie funkciškai susiję su minėtu durpynu (šalina vandenį ir iš jo). Atsižvelgiant į tai, žemės sklypo savininkui, naudotojui ar kitokiam valdytojui taikomi Melioracijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatos, tai yra – žemės savininkai naujas melioracijos sistemas statyti, melioracijos statinius remontuoti ir rekonstruoti privalo Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Melioracijos įstatymo 6 straipsnio 4 punkte apibrėžtos melioruotos žemės ar kitų naudotojų pareigos. Administracija išdėstytais principais ir vadovavosi prašydama parengti melioracijos dalį, siekdama tausoti ir techniškai išspręsti galimas grėsmes, susijusias su durpių gavyba, bei taip apsaugoti valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius. Administracijos argumentas nederinti projekto ir reikalavimas laikytis Techninių sąlygų taisyklių yra pagrįstas ir teisėtas.

15.6. Administracija visada laikėsi VAĮ nustatytų terminų. Administracija tik vieną kartą per VAĮ nustatytą terminą nespėjo pareiškėjo įgaliotam asmeniui pateikti atsakymo, tačiau teismui nurodė objektyvias aplinkybes ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Administracija nespėjo atsakyti, nes tuo metu savivaldybėje susidarė ypatinga situacija, dėl kurios buvo išbalansuotas savivaldybės darbas, sutriko užduočių vykdymas ir sprendimų priėmimas. Teismas nevertino atsakovo pateiktų įrodymų, neskaičiavo ir nenurodė terminų, kuriuos savivaldybė pažeidė, o tiesiog remdamasis pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis padarė išvadą, kad atsakovas akivaizdžiai vilkina atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus. Teisės aktais nėra apibrėžta, per kiek kartų reikia suderinti pateiktą projektą. Teismas, priimdamas sprendimą, nurodydamas, kad savivaldybė vilkina atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, taip pat nesivadovauja jokia teisės norma. Kadangi žemės gelmių naudojimo projekto derinimas yra viešojo administravimo subjekto – Jurbarko rajono savivaldybės kompetencija, Administracija, gavusi prašymą, pradėjo vykdyti RAAT sprendimą – iš naujo pradėjo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl Naudojimo projekto derinimo. Administracija neskundė RAAT 2019 m. vasario 14 d. sprendimo, nes buvo įsitikinusi, kad ji turi visas teises iš naujo nagrinėti pateiktą projektą. Naudojimo projektas buvo peržiūrimas iš naujo, įvertinant visus privalomus vertinti aspektus. Teismas nepagrįstai vertina, kad atsakovas ieškojo priežasčių ir argumentų neigiamo sprendimo priėmimui. Naudojimo projektas 2019 m. balandžio 24 d. buvo pristatytas visuomenei, tarybos nariams, taip pat teismui paaiškinta, kad keitėsi specialistai, vertinantys šį projektą, todėl pagrįsta, kad tokiu atveju atsiranda daugiau galimybių projektą tinkamai įvertinti ir pateikti pastabas. Byloje nėra pateikta duomenų, įrodančių, kad atsakovas sąmoningai, tyčia vilkino projekto suderinimą. Vienstadijinio projekto pateikimas nebuvo „siurprizinis“, kaip konstatuoja teismas, apie jo pateikimą Administracija nurodė 2019 m. spalio 25 d. atsiliepime, pateiktame administracinėje byloje Nr. eI-9572-554/2019. Prie pateikto atsiliepimo buvo pridėta 18 lapų iš šios archyvinės bylos (atsiliepimo 6 priedas), atsiliepime nurodyta, kad šio projekto dėl jo apimties neįmanoma nuskanuoti ir įkelti į EPP, todėl teismui ir proceso šalims pateiks popierinį variantą ir visa archyvinė byla buvo perduota posėdžio metu. Teismas nenurodė, kokius teisės aktus Administracija pažeidė pateikdama Projektą. Teismas vadovavosi emocijomis, o ne taikė teisės normas.

15.7. Atsižvelgiant į tai, kad projekto sprendiniai yra reikšmingi ir svarbūs Jurbarko rajono gyventojams, ir buvo tikslinga išsiaiškinti, kokia yra vietos gyventojų nuomonė šiuo klausimu praėjus šešiems metams po gyventojų atliktos apklausos, bei siekiant tinkamai atstovauti Jurbarko rajono savivaldybės gyventojams, savivaldybės meras inicijavo gyventojų apklausą. Administracija galėjo remtis argumentu, kad atsakovas atliko gyventojų apklausą dėl pareiškėjo planuojamos durpių gavybos ir kad gyventojai nepritarė, kad žemės sklype būtų kertamas miškas ir kasamos durpės, nes buvo atlikta visiškai nauja apklausa, o RAAT 2019 m. vasario 14 d. sprendime buvo svarstoma 2013 m. vykdyta apklausa. Administracija yra bendruomenę atstovaujanti institucija ir ji negali nenurodyti tokio argumento pareiškėjui, jeigu jis toks yra. Teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, neteisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas.

Šalies argumentai

16.2. Teismas pagrįstai konstatavo ir padarė išvadas dėl melioracijos renginių, o atsakovas apeliaciniame skunde nepateikė jokių argumentų, paneigiančių šias išvadas. Teismas pagrįstai nurodė, kad durpių išteklių Naudojimo projekto sprendiniai neliečia jokio melioracijos įrenginio (pvz., Jurbarko rajono melioruotų žemių ir melioracijos įrenginių, esančių aplink Dainių durpyną, schema), nes konkrečiai naudingųjų iškasenų gavybos sklypo dalyje jų nėra, o už šios teritorijos esančių įrenginių – melioracijos griovių apsauginės juostos (priežiūros juostos) tinkamai įvertintos Naudojimo projekto sprendiniuose. Teismas atlikęs išsamią teisės aktų analizę pagrįstai konstatavo, kad teisės aktai draudė sandorius su žeme, kuri užimta valstybei priklausančiais melioracijos įrenginiais, todėl akivaizdu, jog konkrečiai naudingų iškasenų išgavimo sklype jokių melioracijos įrenginių negali būti, nes kaip ir minėta, valstybė žemės sklypą suformavo ir išnuomojo pareiškėjui naudingųjų iškasenų eksploatavimo tikslais. Teismas taip pat pagrįstai akcentavo, kad Naudojimo projektas parengtas vadovaujantis 2016 m. rugsėjo 16 d. Valstybinio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniais.

16.3. Žemės patikėtinis (NŽT) valstybinės žemės nuomos sutarties 4 punkte patvirtino, kad žemės sklype, išnuomojamame pareiškėjui, savininkui (Lietuvos valstybei) ir kitiems asmenims priklausančių statinių bei įrenginių nėra. Kaip jau buvo paminėta, ginčo žemės sklypo paskirtis – naudingųjų iškasenų teritorija, pareiškėjui perduotas visas ginčo sklypas, jokių išimčių dėl melioracijos įrenginių užimamos teritorijos nėra numatyta. Melioracijos įstatymo nuostatų analizė duoda pagrindą daryti išvadą, kad žemės plotai melioruojami tam, jog ją būtų galima nusausinti, sureguliuoti dirvožemio režimą ir pritaikyti produktyviai žemdirbystei, tačiau ginčo atveju žemės sklypo tikslinė paskirtis – naudingųjų iškasenų teritorija, ir jos negalima vertinti kaip numelioruotos žemės, skirtos vystyti produktyvią žemdirbystę.

16.4. Vienintelis įrodymas, kuriuo atsakovas grindžia savo teiginį, kad ginčo žemės sklype yra melioracijos įrenginiai, yra paskutinio teismo posėdžio metu pateiktas 1966 m. Jurbarko MSV Dainių durpyno eksploatacijos kraikui vienstadijinis projektas. Tačiau atsakovas ignoruoja faktą, kad pats dokumento pavadinimas jau rodo, kad tai nėra melioracijos projektas, o „Dainių durpyno eksploatacijos kraikui planas“. Tai yra analogiškas durpių naudojimo projektas, kurį UAB „GJ Magma“ pateikė derinimui ir jame yra nurodyta durpyno sausinimo sistema, o ne melioracijos įrenginių sistema, o tai yra skirtingi dalykai, nes durpyno sausinimo sistema nėra melioracijos įrenginiai. Be to, atsakovo teiginiai prieštarauja ir kitiems byloje esantiems įrodymams. Visi duomenys apie Lietuvos Respublikos teritorijoje esančias melioruotas žemes ir jų būklę yra sukaupti ir susisteminti Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10 000 žemių melioracinės būklės ir užmirkimo erdvinių duomenų rinkinyje, kurį galima rasti www.geoportal.lt. Šio oficialaus dokumento ištrauka Dainių durpynui ir jo aplinkai buvo pateikta teismui. Žemėlapis rodo, kad visos melioruotos žemės tėra aplink Dainių pelkę, o projektuojamame durpyne žemė nėra melioruota, o nėra ir melioracijos įrenginių.

16.5. Taisyklių 29 punktas įpareigoja Naudojimo projektą derinti pagal savo kompetenciją, o ginčo atveju akivaizdu, kad atsakovo argumentai ne tik kad nepagrįsti, bet ir nesusiję su jo kompetencija, visos institucijos jau suderino Naudojimo projektą, o savivaldybė vien tik deklaratyviomis nuostatomis jo nederina, todėl savivaldybės veiksmus galima vertinti kaip piktnaudžiavimą. Atsakovas teikdamas skundą bando paneigti piktnaudžiavimą ir vilkinimą aplinkybėmis, susijusiomis su Administracijos direktoriaus pavaduotojo sulaikymu, tačiau ne vien šis laikotarpis pagrindžia atsakovo vilkinančius ir piktnaudžiaujančius veiksmus, nes Naudojimo projektą bandoma suderinti jau nuo 2018 m., be to, nušalinto Administracijos direktoriaus pareigos buvo pavestos kitiems asmenims, kurie galėjo laiku pasirašyti reikiamus dokumentus.