Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-103-423/2019

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-02-14
Bylos Nr.: eI-103-423/2019
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Asta Urbonienė, Rimantas Giedraitis, Audrius Grauželis
Pareiškėjas: UAB „Presto durpės“
Atsakovas: Jurbarko rajono savivaldybės administracijos
Trečiasis asmuo: UAB „GJ Magma“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei miškų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI-103-423/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00591-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.6; 55.1.1 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 14 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Audriaus Grauželio, Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Ritai Kinderienei,dalyvaujant pareiškėjos UAB „Presto durpės“ atstovei advokatei R. S.,atsakovės Jurbarko rajono savivaldybės administracijos atstovėms G. G. ir R. V.,

trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „GJ Magma“ atstovams T. K. ir G. J., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui R. B., Valstybinės miškų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovui R. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Presto durpės“ skundą atsakovei Jurbarko rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „GJ Magma“, Valstybinei miškų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB „Presto durpės“ skundu prašo: panaikinti Jurbarko rajono savivaldybės administracijos 2018-02-23 sprendimą Nr. R4-15-343 „Dėl Žemės gelmių naudojimo projekto derinimo“ ir 2018-03-16 sprendimą Nr. R4-15-458 „Dėl Žemės gelmių naudojimo projekto derinimo“; įpareigoti Jurbarko rajono savivaldybę suderinti UAB „Presto durpės“ 2018-01-23 raštu Nr. 015 pateiktą Dainių durpyno telkinio žemės gelmių naudojimo projektą.

Pareiškėja skunde nurodė bei teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė paaiškino, jog UAB „Presto durpės“, planuodama ir siekdama vykdyti durpių gavybos veiklą Tauragės apskrities Jurbarko rajono Dainių durpių telkinyje (toliau – ir Dainių durpynas), savo lėšomis atliko planuojamos veiklos poveikio aplinkai vertinimą ir poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą teisės aktais nustatyta tvarka pateikė Aplinkos ministerijai, kuri 2003-10-09 priėmė teigiamą sprendimą Nr. 1-15-7088 dėl UAB „Presto durpės“ planuojamos veiklos galimumo. Pareiškėja, gavusi Aplinkos ministerijos sprendimą ir siekdama gauti leidimą eksploatuoti Dainių durpyną, savo lėšomis atliko Dainių durpyno išžvalgymą, parengė poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą. Aplinkos ministerijos sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo poveikio aplinkai požiūriu bei išžvalgymo ataskaita buvo pateikti Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos, kuri 2006-01-23 išdavė leidimą Nr. 1p-06 naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Dainių durpyne. Pagal šį leidimą UAB „Presto durpės“ turi teisę nuo 2006-01-30 naudoti Dainių durpyno išteklius atsižvelgdama į 2006-01-23 Dainių telkinio durpių išteklių dalies naudojimo sutarties sąlygas (toliau – ir Naudojimo sutartis). Šios sutarties 14 punkte nurodyta, kad UAB „Presto durpės“ durpių išteklius gali kasti tik turėdama nustatyta tvarka patvirtintą telkinio išteklių naudojimo projektą ir sudariusi žemės nuomos sutartį.

Pažymėjo, kad UAB „Presto durpės“ turimas Leidimas vykdyti durpių gavybos veiklą Dainių durpyne yra galiojantis ir nepanaikintas, todėl pareiškėjos teisė vykdyti durpių gavybą Dainių durpyne negali būti apribota jokiais nepagrįstais ir teisės aktuose nenumatytais pagrindais. Po ilgo bylinėjimosi teismuose, pareiškėjai laimėjus procesus dėl įpareigojimo institucijoms išduoti teritorijos planavimo sąlygas, buvo suformuotas Dainių durpynui eksploatuoti reikalingas valstybei priklausantis ir 2017-06-07 įregistruotas Nekilnojamojo turto registre žemės sklypas, kurio paskirtis - naudingųjų iškasenų teritorijos. Šis žemės sklypas 2017-08-08 Valstybės žemės nuomos sutartimi Nr. 32SŽN-47-(14.32.55.) (toliau - ir Nuomos sutartis) iki 2042-08-08 yra išnuomotas UAB „Presto durpės“. Nuomos sutarties 3 punktas nustato, kad žemės sklypo tikslinė paskirtis - naudingųjų iškasenų teritorijos. Naudojimo sutartis ir Nuomos sutartis numato, kad žemės gelmių išteklius UAB „Presto durpės“ gali naudoti Žemės gelmių naudojimo projekte nustatyta tvarka. Pareiškėjas parengė Dainių durpyno žemės gelmių naudojimo projektą (toliau – ir Naudojimo projektas) ir pateikė jį derinti atitinkamoms institucijoms, kurios jį suderino. Tačiau vienintelė institucija - Jurbarko rajono savivaldybė nederina pateikto Naudojimo projekto.

Pareiškėjos nuomone, atsakovė nepagrįstai atsisako suderinti Naudojimo projektą, kadangi pareiškėja atliko visus reikiamus veiksmus, kad galėtų eksploatuoti Dainių durpyną: gavo Leidimą, suformavo reikiamą žemės sklypą, kurio paskirtis - naudingųjų iškasenų teritorijos, pasirašė valstybinės žemės sklypo, kuris būtinas Dainių durpynui eksploatuoti, Nuomos sutartį, parengė Naudojimo planą, pagal kurį bus kasamos durpės, suderino jį su atitinkamomis institucijomis, prisiėmė įsipareigojimą valstybei sumokėti 826 747,94 Eur dydžio kompensaciją už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis. Atsakovė savo veiksmus grindžia šiais argumentais (2018-02-23 sprendimas Nr. R4-15-343): nepateiktas Valstybinės miškų tarnybos raštas apie atnaujintus Miškų kadastro duomenis, pridedant žemėlapių fragmentus, taip pat nepateikta pažyma apie piniginę kompensaciją už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis ir dokumentai, įrodantys kompensacijos sumokėjimą; 2013 metų gyventojų apklausoje gyventojai vienbalsiai nepritarė Dainių miško iškirtimui ir durpyno įrengimui.

UAB „Presto durpės“ Naudojimo projektą rengė vadovaudamasi Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2005-09-05 įsakymu Nr. 1-107 patvirtintomis Naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius) išteklių ir žemės gelmių ertmių naudojimo projektų rengimo taisyklėmis (toliau - ir Taisyklės), kurių 23.2 punktas numato, kokie dokumentai turi būti pridėti prie teikiamo derinti Naudojimo projekto. Taisyklėse nėra numatyti Jurbarko rajono savivaldybės reikalaujami dokumentai. Pažymėjo, kad žemės sklypas nėra miškų paskirties žemė, todėl savivaldybės argumentai, kad savivaldybės gyventojai nepritaria miško iškirtimui, kuriais grindžiamas nepritarimas pateiktam projektui, yra nepagrįsti.

Šalies argumentai

Pareiškėja 2018-03-05 raštu pateikė atsakovei papildomus paaiškinimus ir prašė dar kartą svarstyti pateiktą Naudojimo projektą, tačiau atsakovė 2018-03-16 sprendimu Nr. R4-15-458 taip pat atsisakė derinti Naudojimo projektą, nurodydama, kad pareiškėja negali vadovautis iki 2014-01-01 galiojusiu naudingųjų iškasenų naudojimo projektų rengimo teisiniu reglamentavimu, kad savivaldybės gyventojai 2013 m. nepritarė miško kirtimui, kad 2003 m. parengta planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaita neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Dar 2007-06-07 Jurbarko rajono apylinkės teismas sprendimu panaikino Tauragės apskrities viršininko 2006-02-13 įsakymą Nr. V-270, kuriuo buvo atmestas pareiškėjos prašymas suformuoti ir išnuomoti žemės sklypą, ir įpareigojo Tauragės apskrities viršininko administraciją suformuoti 179,4 ha žemės sklypą Jurbarko kadastrinėje vietovėje Dainių durpyno teritorijoje pagal pateikiamą planą ir sudaryti su UAB „Presto durpės“ suformuoto 179,4 ha žemės sklypo, esančio Jurbarko kadastrinėje vietovėje Dainių durpyno teritorijoje, nuomos sutartį laikotarpiui iki 2031-01-29. Šio sprendimo pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas. Įsiteisėjus teismo sprendimui UAB „Presto durpės“ ne kartą kreipėsi į valstybinės žemės patikėtinį dėl žemės sklypo formavimo ir nuomos, tačiau prašymai nebuvo patenkinti. Tai, kad valstybės ir savivaldybės institucijos nevykdė teismo sprendimo ir vilkino procedūras, nereiškia, kad sklypo formavimo procedūros nebuvo pradėtos. Jos buvo pradėtos dar 2006 metais.

Gyventojų nepritarimas durpyno eksploatavimui negalėjo turėti įtakos skundžiamo sprendimo priėmimui, kadangi teisės aktai nereikalauja, jog miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis, būtinas gyventojų pritarimas. Priešingai, ginčo atveju žemės sklypas suformuotas su aiškia paskirtimi - naudingųjų iškasenų eksploatavimui, o valstybė jau išreiškė savo valią ir pritarė miško kirtimui, už tai UAB „Presto durpės“ privalės sumokėti kompensaciją. Pažymėjo, jog iki šiol Valstybinė miškų tarnyba neįtraukė šio miško į valstybinės reikšmės miškų schemas.

Klausimą dėl 2003 m. parengtos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos atitikties teisės aktams galutiniu ir įsiteisėjusiu sprendimu išsprendė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016-12-19 nutartimi, kurioje konstatavo, jog pareiškėja tinkamai atliko poveikio aplinkai vertinimą, jo pagrindu išduotas Leidimas eksploatuoti Dainių durpyną yra galiojantis.

Esant tokiai faktinei ir teisinei situacijai, atsakovė įpareigotina atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, t. y. savivaldybė įpareigotina teisės aktų nustatyta tvarka suderinti UAB „Presto durpės“ pateiktą Naudojimo projektą. Prašė skundą patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė Jurbarko rajono savivaldybės administracija su skundu nesutinka, atsiliepime nurodė ir atsakovės atstovės teismo posėdyje paaiškino, kad ginčijami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti. Dar 2013 metais Dainių kaimo gyventojai nepritarė miško žemės, esančios Dainių pelkėje, pavertimui kitomis naudmenomis ir durpių karjero įrengimui. Savivaldybės taryba, atsižvelgdama į oficialią visuomenės apklausą, vykdydama įsipareigojimus bendruomenei, siekdama saugoti visuomenės interesus, žmonių sveikatą, mišką, gamtą, aplinką, atsižvelgdama į tai, kad vyko Dainių miško įtraukimo į valstybinės reikšmės miškų plotus procedūros, 2013 metais nepritarė UAB „Presto durpės“ 179,4 ha ploto žemės sklypo Jurbarko rajono savivaldybėje, Jurbarkų seniūnijoje, Dainių kaime, suformavimo laisvoje valstybinėje žemėje durpynui įrengti ir miško žemės paskirties keitimo į kitos paskirties (naudingųjų iškasenų teritorijos, naudingųjų iškasenų gavybos atvirų kasinių (karjerų)) detaliojo plano rengimui. 2013 metais Valstybinė miškų tarnyba buvo parengusi valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, kurioje buvo numatyta Dainių mišką priskirti valstybinės reikšmės miškams, tačiau iki šiol Dainių miškas nėra priskirtas valstybinės reikšmės miškams.

Pritardama pareiškėjos pateiktam projektui ir neatsižvelgdama į gyventojų pareikštą nuomonę, visuomenės poreikius, atsakovė pažeistų Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 5 punkte numatytą atsakingumo savivaldybės bendruomenei principą; 9 punkte numatytą savivaldybės gyventojų dalyvavimo tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus principą; 12 punkte numatytą reagavimo į savivaldybės gyventojų nuomonę principą; 15 punkte numatytą viešumo principą; 6 punkte numatytą savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principą. Savivaldybė, siekdama saugoti visuomenės interesus, mišką, žmogų, gamtą, aplinką, vykdydama įsipareigojimus bendruomenei, pagrįstai nederino UAB „GJ Magma“ parengto Jurbarko rajono Dainių durpių telkinio naudojimo (kasybos ir rekultivavimo) projekto.

Pažymėjo, jog pareiškėja siekia Dainių mišką, kuris yra registruotas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre, iškirsti ir durpes išgauti visiškai šalia Jurbarko miesto. Šis miškas yra gausiai lankomas gyventojų ir tenkina visos visuomenės poreikius, turi ypatingą socialinę, ekologinę ir rekreacinę reikšmę. Šiaurinėje Jurbarko miesto teritorijoje, nutolusioje nuo minimos teritorijos 2,6 km, yra 81,0 ha ploto privačių gyvenamųjų namų kvartalas, kuriame yra įregistruoti 395 žemės sklypai, kurių didžioji dalis užstatyta gyvenamaisiais namais. Iškirtus mišką ir pradėjus eksploatuoti durpes, ne tik Jurbarko ir aplinkinių vietovių gyventojai praras rekreacinę zoną, bet esant šiaurės vakarų vėjui, durpių dalelės pasieks šiaurinį Jurbarko miesto kvartalą, tuo pakenkdamos aplinkai ir žmonių sveikatai. Iškirtus mišką ir pradėjus eksploatuoti durpyną, nebus sveika ir harmoninga gyvenamoji, darbo ir poilsio aplinka, atsiras grėsmė gamtai, miškams ir jų apsaugai.

Be to, Dainių miško teritorija Bendrojo plano sprendiniuose yra įtraukta į teritorijas, kuriose grąžinami ir gausinami kraštovaizdžio natūralumą atkuriantys elementai, o Gamtos ir kultūros paveldo teritorijos bei rekreacijos ir turizmo plėtojimo sprendiniuose - priskirta rekreacinio arealo didelio resursinio potencialo kategorijai, ir tai aiškiai parodo, kad plano sprendiniuose yra siūlomas labiau visuomeniškai priimtinas šios teritorijos vystymas, atitinkantis Jurbarko rajono savivaldybės bendruomenės interesus. Tai dar kartą patvirtina, kaip yra svarbu išsaugoti Dainių mišką ir jį būtina priskirti valstybinės reikšmės miškams.

Šalies argumentai

Nors pareiškėja skunde nurodo, kad 2003 m. parengtos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos atitiktį teisės aktų reikalavimams išsprendė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016-12-19 nutartimi, tačiau šioje byloje nebuvo paliesti klausimai, susiję su visuomenės viešo svarstymo procedūra. Visuomenė neturėjo realios galimybės pasisakyti dėl planuojamos veiklos, jos informavimas ir dalyvavimas priimant sprendimus sudaro visuomenės (viešąjį) interesą planuojant teritorijas, kuris turi būti apsaugotas.

Pažymėjo, kad pareiškėja Žemės gelmių naudojimo projektą rengė vadovaudamasi Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2005-09-05 įsakymu Nr. 1-107 patvirtintomis Naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius) išteklių ir žemės gelmių ertmių naudojimo projektų rengimo taisyklėmis. Tačiau Aplinkos ministro 2014-02-17 įsakyme Nr. Dl-145 nustatyta, kad pagal senąjį reglamentavimą gali būti rengiami, derinami ir tvirtinami naudingųjų iškasenų išteklių naudojimo projektai, jei detalieji planai pradėti rengti iki 2014-01-01. Šiuo atveju UAB „Presto durpės“ 2012 ir 2013 metais kreipėsi į savivaldybės tarybą su prašymais dėl detaliojo plano rengimo, tačiau savivaldybės taryba nepriėmė sprendimų dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžios, todėl detalusis planas dėl šios teritorijos nei 2012 metais, nei 2013 metais nebuvo pradėtas rengti. Aplinkybė, kad teismas priėmė sprendimą, įpareigojantį suformuoti sklypą, atsakovės nuomone, negali būti laikoma, kad buvo pradėtos sklypo formavimo procedūros. Prašė skundą atmesti.

Tretieji suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinė miškų tarnyba prie Aplinkos ministerijos sprendimą prašė priimti teismo nuožiūra. Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „GJ Magma“ atstovai prašė skundą tenkinti pareiškėjo skundo motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Administracinėje byloje keliamas ginčas dėl Jurbarko rajono savivaldybės administracijos 2018-02-23 sprendimo Nr. R4-15-343 „Dėl Žemės gelmių naudojimo projekto derinimo“ ir 2018-03-16 sprendimo Nr. R4-15-458 „Dėl Žemės gelmių naudojimo projekto derinimo“, kuriais atsakovė atsisakė suderinti UAB „Presto durpės“ pateiktą Dainių durpyno telkinio žemės gelmių naudojimo projektą, pagrįstumo ir teisėtumo.

Bylos faktiniai duomenys neginčijamai patvirtina, kad pareiškėja, planuodama ir siekdama vykdyti durpių gavybos veiklą Tauragės apskrities Jurbarko rajono Dainių durpių telkinyje, savo lėšomis atliko planuojamos veiklos poveikio aplinkai vertinimą, parengė poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą ir pateikė ją Aplinkos ministerijai, kuri 2003-10-09 priėmė sprendimą Nr. 1-15-7088 dėl UAB „Presto durpės“ planuojamos veiklos galimumo. UAB „Presto durpės“, gavusi minėtą Aplinkos ministerijos sprendimą ir siekdama gauti leidimą eksploatuoti Dainių durpyną, savo lėšomis atliko Dainių durpyno išžvalgymą. UAB „Presto durpės“ lėšomis parengta poveikio aplinkai vertinimo ataskaita ir Aplinkos ministerijos sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo poveikio aplinkai požiūriu bei išžvalgymo ataskaita buvo pateikti Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos, kuri 2006-01-23 išdavė leidimą Nr. 1p-06 naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Dainių durpyne. Vadovaudamasi šiuo leidimu, UAB „Presto durpės“ turi teisę nuo 2006-01-30 naudoti Dainių durpyno išteklius pagal 2006-01-23 Dainių telkinio durpių išteklių dalies naudojimo sutarties sąlygas. Šios sutarties 14 punkte nurodyta, kad UAB „Presto durpės“ durpių išteklius gali kasti tik turėdama nustatyta tvarka patvirtintą telkinio išteklių naudojimo projektą ir sudariusi žemės nuomos sutartį. Pareiškėjai laimėjus teisminius procesus dėl įpareigojimo institucijoms išduoti teritorijos planavimo sąlygas, buvo suformuotas Dainių durpynui eksploatuoti reikalingas valstybei priklausantis ir 2017-06-07 įregistruotas Nekilnojamojo turto registre žemės sklypas, kurio paskirtis - naudingųjų iškasenų teritorijos. Šis žemės sklypas 2017-08-08 Valstybės žemės nuomos sutartimi Nr. 32SŽN-47-(14.32.55.) iki 2042-08-08 yra išnuomotas UAB „Presto durpės“. Sutarties 3 punktas nustato, kad žemės sklypo tikslinė paskirtis - naudingųjų iškasenų teritorijos. Miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis galimas tada, kai nuomininkas sumoka piniginę kompensaciją į Lietuvos Respublikos biudžetą pagal tuo metu galiojančią Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos pažymą „Apie piniginę kompensaciją už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis“ (Sutarties 17 p.). UAB „Presto durpės“ 2017-06-20 gavo tokią pažymą ir parengė Dainių durpyno žemės gelmių naudojimo projektą bei pateikė jį derinti atitinkamoms institucijoms. Visos institucijos - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko skyrius, Jurbarko priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas, Valstybinė darbo inspekcija (su kuriomis pagal teisės aktų reikalavimus UAB „Presto durpės“ privalėjo suderinti Naudojimo projektą) jį suderino.

Atsakovė atsisakė derinti Naudojimo projektą 2018-02-23 sprendimu Nr. R4-15-343 bei 2018-03-16 sprendimu Nr. R4-15-458, kuriuose nurodė atsisakanti derinti Naudojimo projektą šiais pagrindais:

1. Pareiškėja nepateikė Valstybinės miškų tarnybos rašto apie atnaujintus Miškų kadastro duomenis, pridėdama žemėlapių fragmentus, ir pažymos apie piniginę kompensaciją už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis bei dokumentų apie sumokėtą kompensaciją (šalys teismo posėdžio metu nurodė, jog šiuos dokumentus pareiškėja vėliau pateikė ir ginčo dėl to nėra, todėl teismas dėl šio argumento nepasisakys);

2. 2013 m. gyventojų apklausoje gyventojai vienbalsiai nepritarė Dainių miško iškirtimui ir durpyno įrengimui;

3. Dainių durpyno teritorijoje yra miškas, kuris turi būti priskirtas valstybinės reikšmės miškams;

4. Pareiškėja, rengdama Naudojimo projektą, negali vadovautis iki 2014-01-01 galiojusiu Naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius) išteklių ir žemės gelmių ertmių naudojimo projektų rengimo teisiniu reglamentavimu;

5. Pareiškėja nepateikė papildomų dokumentų, kuriuos kiti subjektai paprastai pateikia (šalys teismo posėdžio metu nurodė, jog reikalaujamus dokumentus pareiškėja vėliau pateikė ir ginčo dėl to nėra, todėl teismas dėl šio argumento nepasisakys);

6. UAB „Presto durpės“ 2003 m. parengta planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaita neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Dėl Naudojimo projekto rengimo teisinio reglamentavimo. UAB „Presto durpės“ Naudojimo projektą rengė vadovaudamasi Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2005-09-05 įsakymu Nr. 1-107 patvirtintomis Naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius) išteklių ir žemės gelmių ertmių naudojimo projektų rengimo taisyklėmis. Aplinkos ministro 2014-02-17 įsakymo Nr. D1-145, kuriuo patvirtintos Žemės gelmių naudojimo planų rengimo taisyklės, 2 punkte nustatyta, kad iki 2014-01-01 pradėtų rengti detaliųjų planų ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų naudingųjų iškasenų teritorijoms formuoti pagrindu gali būti rengiami, derinami ir tvirtinami naudingųjų iškasenų išteklių naudojimo projektai pagal iki 2014-01-01 galiojusį naudingųjų iškasenų išteklių naudojimo projektų rengimo teisinį reglamentavimą.

Anksčiau minėti bylos duomenys patvirtina, kad dar 2007-06-07 Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimu buvo panaikintas Tauragės apskrities viršininko 2006-02-13 įsakymas Nr. V-270 ir Tauragės apskrities viršininko administracija įpareigota suformuoti 179,4 ha žemės sklypą Jurbarko kadastrinėje vietovėje Dainių durpyno teritorijoje pagal pateikiamą planą ir sudaryti su UAB „Presto durpės“ suformuoto 179,4 ha žemės sklypo, esančio Jurbarko kadastrinėje vietovėje Dainių durpyno teritorijoje, nuomos sutartį laikotarpiui iki 2031-01-29. Šio sprendimo pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas. Įsiteisėjus teismo sprendimui UAB „Presto durpės“ ne kartą kreipėsi į valstybinės žemės patikėtinį dėl šio žemės sklypo formavimo ir nuomos, tačiau Nacionalinė žemės tarnyba šių veiksmų neatliko, o informavo pareiškėją, kad žemės sklypas, kurį numatoma naudoti durpių išteklių gavybai, prieš sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį, turi būti suprojektuotas rengiant detalųjį planą ir pasiūlė pareiškėjai kreiptis į detaliojo plano organizatorių - Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktorių. UAB „Presto durpės“ pateikė Jurbarko rajono savivaldybės tarybai prašymą leisti rengti 179,4 ha ploto žemės sklypo suformavimo detalųjį planą Jurbarko rajono Jurbarkų kadastro vietovės Dainių durpyno teritorijoje. Jurbarko rajono savivaldybės administracija parengė Jurbarko rajono savivaldybės tarybos sprendimo projektą ir pateikė jį svarstyti 2012-02-29 Jurbarko rajono savivaldybės tarybos posėdyje. Jurbarko rajono savivaldybės taryba 2012-02-29 posėdyje svarstė klausimą dėl detaliojo plano rengimo ir nepriėmė sprendimo „Dėl detaliojo plano rengimo“, t. y. nepritarė jo rengimui. Pareiškėja Jurbarko rajono savivaldybės tarybos sprendimą apskundė Kauno apygardos administraciniam teismui, kuris 2012-10-22 sprendimu tarybos sprendimą panaikino ir įpareigojo tarybą iš naujo svarstyti pareiškėjos prašymą leisti rengti detalųjį planą Dainių durpyno teritorijoje, tačiau atsakovė nepriėmė tokio sprendimo. Taigi, detaliojo plano rengimas prasidėjo nuo UAB „Presto durpės“ prašymo pradėti detaliojo planavimo procedūras, o toks prašymas buvo pateiktas dar 2006 m., 2007 m. teismas įpareigojo pagal planą suformuoti žemės sklypą, o 2012-10-22 sprendimu teismas įpareigojo Jurbarko rajono savivaldybės tarybą iš naujo svarstyti pareiškėjo prašymą leisti rengti detalųjį planą Dainių durpyno teritorijoje. Šie konkretūs pareiškėjos veiksmai neabejotinai patvirtina, kad sklypo formavimo ir planavimo procedūros buvo pradėtos.

Dėl gyventojų nepritarimo miško kirtimui. Ginčijamų sprendimų motyvas, kad gyventojai 2013 m. vykdytoje apklausoje nepritarė miško pavertimui kitomis naudmenomis, kadangi durpyno eksploatavimo poveikis būtų neigiamas Jurbarko miesto žmonėms, yra nepagrįstas. Vietos savivaldos įstatymo 36 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad gyventojai savo nuomonę viešųjų savivaldybės reikalų tvarkymo klausimais gali pareikšti dalyvaudami vietos gyventojų apklausoje. Gyventojų apklausa yra tik patariamojo pobūdžio. Ginčo atveju žemės sklypas suformuotas su aiškia paskirtimi - naudingųjų iškasenų teritorijos eksploatavimui, o valstybė jau išreiškė savo valią ir pritarė miško kirtimui, už tai UAB „Presto durpės“ privalės sumokėti kompensaciją. Iki šiol Dainių miškas nėra įtrauktas į valstybinės reikšmės miškus, o valstybė priėmė sprendimą leisti miško naudmenas pakeisti kitomis naudmenomis. Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti ir naudoti, kai nėra galimybės šių iškasenų eksploatuoti ne miško žemėje savivaldybės teritorijoje arba kai baigiamas eksploatuoti pradėtas naudoti telkinys ar jo dalis, dėl kurių išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas. Ginčo situacija atitiko šiuos reikalavimus, todėl buvo priimti sprendimai dėl miško žemės naudmenų pakeitimo kitomis. Sprendimai nėra panaikinti teisės aktų nustatyta tvarka.

Pažymėtina, kad Teritorijų planavimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kas sudaro visuomenės (viešąjį) interesą planuojant teritorijas: visuomenės gyvenimo kokybė, pagrįsta objektyviais visuomenės poreikiais ir ištekliais, nuosavybės teisių apsaugos prioritetu, investicijų skatinimu, nustatyta teritorijų planavimo, želdynų normomis, visuomenės sveikatos saugos reglamentais, kitais teisės aktuose nustatytais reikalavimais; kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamojo kultūros paveldo, žemės ūkio naudmenų su derlinguoju dirvožemiu, miškų, žemės gelmių išteklių, kitų gamtos išteklių apsauga ir racionalus naudojimas, darnus kultūrinio kraštovaizdžio formavimas; valstybės ir savivaldybių funkcijoms ar teritorijų funkcionavimui reikalinga socialinė ar inžinerinė infrastruktūra, šių teritorijų plėtojimas; valstybei svarbūs projektai; visuomenės informavimas ir jos dalyvavimas priimant sprendimus.

Teismų praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad viešasis interesas, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymą, paprastai turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai ir tai turi būti pagrįsta objektyviais ir patikimais įrodymais. Atsižvelgtina ir į tai, kad visuomenės poreikiai nėra statiškas reiškinys. Reikšmės, kurios viename visuomenės ir valstybės raidos etape galėjo būti suprantamos kaip visuomenės poreikiai, kitame visuomenės ir valstybės raidos etape gali būti vertinamos kaip neatitinkančios konstitucinės visuomenės poreikių sampratos, ir atvirkščiai. Ar yra visuomenės poreikiai konkrečiam objektui, kiekvieną kartą turi būti sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į tai, kokių socialiai reikšmingų tikslų tuo metu yra siekiama (Konstitucinio Teismo 2003-03-04, 2008-05-20 nutarimai).

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), aiškindamas Europos žmogaus teisių konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio nuostatas, yra pažymėjęs, kad žinodamos visuomenės poreikius nacionalinės institucijos turi geresnį suvokimą, kas tai yra viešasis interesas, pati sąvoka „viešasis interesas“ yra neišvengiamai plati, o įgyvendindamas socialinę ar ekonominę politiką įstatymų leidėjas neišvengiamai turi plačią vertinimo laisvę. Vis dėlto tokiais atvejais svarbu užtikrinti sąžiningą individo ir visuomenės interesų pusiausvyrą, kad asmuo nepatirtų neproporcingos ir perdėtos naštos (žr., pvz., 2004-06-22 EŽTT Didžiosios kolegijos sprendimą B. prieš Lenkiją ir jame nurodytą teismo praktiką).

Atsakovės motyvai, kad šis miškas yra gausiai lankomas gyventojų ir tenkina visos visuomenės poreikius, turi ypatingą socialinę, ekologinę ir rekreacinę reikšmę, kadangi šiaurinėje Jurbarko miesto teritorijoje, nutolusioje nuo minimos teritorijos 2,6 km, yra 81,0 ha ploto privačių gyvenamųjų namų kvartalas, kuriame yra įregistruota 395 žemės sklypai, ir kurio didžioji dalis užstatyta gyvenamaisiais namais, kad iškirtus mišką ir pradėjus eksploatuoti durpes, Jurbarko ir aplinkinių vietovių gyventojai praras rekreacinę zoną, aplinka nebus saugi žmonių sveikatai, nėra patvirtinti jokiais objektyviais, patikimais ir neginčijamais įrodymais ir negali būti vienu iš argumentų atsakovei nederinant Naudojimo projekto.

Dėl 2003 m. parengtos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos atitikties teisės aktų reikalavimams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016-12-19 nutartyje (administracinė byla Nr. eA-2125-442/2016) konstatavo, jog planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje (2013-06-27 įstatymo Nr. XII-418 redakcija) nustatyta, kad planuojamai ūkinei veiklai, kuriai privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą ar atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo, ūkinės veiklos leidimas gali būti išduotas, jeigu yra galiojantis atsakingos institucijos teigiamas sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių ar atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvados, kad neprivaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 10 straipsnio (2011-06-09 įstatymo Nr. XI-1433 redakcija) 1 dalį, atsakinga institucija, išnagrinėjusi ataskaitą, poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių, argumentuotą suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą, taip pat raštu gautus suinteresuotos visuomenės pasiūlymus, per 25 darbo dienas nuo ataskaitos gavimo dienos teikia motyvuotus reikalavimus ataskaitą pataisyti ar papildyti arba priima sprendimą. Pagal to paties straipsnio 8 dalį, atsakingos institucijos priimtas teigiamas sprendimas galioja 5 metus nuo jo priėmimo dienos. Atsakinga institucija, vadovaudamasi Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka ir patvirtintais kriterijais, gali priimti sprendimą pratęsti sprendimo galiojimą ne ilgesniam kaip 5 metų terminui per 20 darbo dienų nuo planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) pateikto motyvuoto prašymo dėl sprendimo galiojimo pratęsimo.

Nurodytos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatos reiškia, jog atsakingos institucijos, šiuo atveju – Aplinkos ministerijos teigiamas sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių yra reikalingas ūkinės veiklos leidimui išduoti. Nagrinėjamu atveju 2006-01-22 Lietuvos geologijos tarnybai išduodant Leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Dainių durpyne, Aplinkos ministerijos 2003-10-09 sprendimas Nr. 1-15-7088 pritarti durpių gavybai Dainių durpyno vakarinės dalies trijuose sklypuose buvo galiojantis.

Pažymėtina, kad Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas, kurio kompetencijai priklauso klausimas dėl poveikio aplinkai vertinimo, suderino ir pritarė Naudojimo projektui.

Dėl durpyno teritorijoje esančio miško priskyrimo valstybinės reikšmės miškams. Bylos duomenys patvirtina, jog Dainių kaimo gyventojai į Aplinkos ministeriją dėl Dainių miško kreipėsi jau 2012 metais. Aplinkos ministerija 2012-04-16 rašte Nr. (12-1)-D8-3480 „Dėl Dainių kaimo gyventojų kreipimosi“ nurodė, kad rengiant savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimą, būtų tikslinga Dainių mišką priskirti valstybinės reikšmės miškams. 2013 metais buvo parengta valstybinės reikšmės miškų plotų schema, kurioje Dainių miškas priskirtinas valstybinės reikšmės miškams, tačiau procedūra nebuvo užbaigta ir iki šiol šis miškas nėra priskirtas valstybinės reikšmės miškams. Valstybinės miškų tarnybos 2018-11-23 rašte Nr. R2-2070 taip pat nurodyta, jog nėra teisinio pagrindo šios teritorijos priskirti valstybinės reikšmės miškų teritorijai. Valstybinės miškų tarnybos 2018-06-21 pažyma apie piniginę kompensaciją už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis patvirtina, kad už tai pareiškėjas privalės sumokėti 832276,02 Eur piniginę kompensaciją.

Atsižvelgiant į nurodytas faktines šios bylos aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą ginčijami administraciniai aktai yra nepagrįsti, neteisėti, todėl naikintini (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).

Pažymėtina, jog Žemės gelmių naudojimo projekto derinimas yra viešojo administravimo subjekto – Jurbarko rajono savivaldybės kompetencija, todėl teismas, įpareigodamas atsakovę iš naujo išnagrinėti 2018-02-23 pareiškėjos prašymą, neturi pagrindo nurodyti atsakovei, kokį sprendimą ji turėtų priimti. Remiantis išdėstytais argumentais, pareiškėjos reikalavimas dėl įpareigojimo Jurbarko rajono savivaldybę suderinti UAB „Presto durpės“ 2018-01-23 raštu pateiktą Dainių durpyno žemės gelmių naudojimo projektą netenkinamas. Tačiau Jurbarko rajono savivaldybės administracija įstatymų nustatytais terminais įpareigotina iš naujo, atsižvelgiant į šio sprendimo motyvus, išnagrinėti pareiškėjos 2018-01-23 prašymą ir priimti sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 ir 3 punktais, 132 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Jurbarko rajono savivaldybės administracijos 2018-02-23 sprendimą Nr. R4-15-343 „Dėl Žemės gelmių naudojimo projekto derinimo“ ir 2018-03-16 sprendimą Nr. R4-15-458 „Dėl Žemės gelmių naudojimo projekto derinimo“.

Įpareigoti Jurbarko rajono savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos UAB „Presto durpės“ 2018-01-23 prašymą dėl Dainių durpyno telkinio naudojimo projekto derinimo.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Asta UrbonienėAudrius GrauželisRimantas Giedraitis