- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Baudžiamasis įsakymas
- Data
- 2019-10-17
- Bylos Nr.
- 1-3000-865/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36419-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Priimtas baudžiamasis įsakymas
- Teisėjas
- Irma Randakevičienė
- Kaltinamasis
- A. K.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3 – ojo skyriaus prokuroro Sigito Jankausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje A. K. (A. K.), gimęs (duomenys neskelbtini). Baltarusijos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Vilnius, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, vedęs, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu, -
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. K. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas daugiau negu 1,5 promilių neblaivumo laipsnis, o būtent 2019 m. rugpjūčio 25 d., apie 8.57 val., Vilniuje, Grigiškėse, Projektavimo g. ties pastatu 36, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairuodamas automobilį Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį, t.y. nesuvaldęs vairuojamo automobilio atsitrenkė į automobilį SAAB-93, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš eismo įvykio vietos pasišalino ir vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, t.y. Vilniuje, Projektavimo g. 36, gėrė alkoholinius gėrimus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore 9.37 val. buvo 2,18 promilės ir 9.56 val. buvo 1,90 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. K. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 25 d., buvo Vilniuje, Projektavimo g. 36. Nakties metu, kai jau miegojo, jį pažadino bendradarbiai, kurie paprašė juos nuvežti į naktinę parduotuvę nusipirkti alkoholio. Prie namo aukščiau minėtu adresu stovėjo automobilis Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį prieš 3 mėnesius nusipirko jo bendradarbis. Su kuriuo kartu dirbo statybose. Kadangi jis buvo blaivus, todėl atsisėdo prie automobilio vairo ir bendradarbius nuvežė į naktinę parduotuvę. Kai važiavo atgal, jis susinervino ir vairuojamo automobilio nesuvaldė bei atlikdamas posūkio manevrą atsitrenkė į kažkokį stovėjusį automobilį. Vėliau pažeisdamas KET iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Dėl streso išgėrė alkoholio (degtinės). Apie 8.00 val. grįžo į eismo įvykio vietą. Eismo įvykio vietoje prisipažino, kad sukėlė eismo įvykį ir po to vartojo alkoholį iki aplinkybių išaiškinimo. Jam buvo nustatytas vidutinis girtumas ir todėl buvo sulaikytas. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Psichinių sutrikimų neturi, narkologo įskaitoje nebuvo įrašytas (b. l. 47).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas Martynas Kaminskas parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 25 d. dirbo kartu su policijos vyr. patruliu D. Azulevičiumi, kai iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Projektavimo g., ties 36 pastatu, įvyko eismo įvykis. Atvykus aukščiau minėtu adresu į juos kreipėsi automobilio Saab 93, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, kuris paaiškino, kad būdamas namuose išgirdo garsą, kuris buvo panašus į eismo įvykį. Išėjo į kiemą ir pamatė, kad automobilis Škoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į jo stovėjusį automobilį Saab 93, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Vėliau į įvykio vietą atėjo A. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad vairuodamas automobilį Škoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį ir pasišalino, o po to vartojo alkoholinius gėrimus, nes išsigando. Blaivumo patikrinimo alkotesteriu metu nustatyta, kad A. K. iškvėptame ore 9.37 val. buvo 2,18 promilės, o 9.56 val. buvo 1,90 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 7).
Iš 2019 m. rugpjūčio 25 d., 9.37 val., patikrinimo aktu Nr. 964 nustatyta, kad A. K. nustatytas 2,18 promilių girtumo laipsnis ir 2019 m. rugpjūčio 25 d., 9.56 val., patikrinimo aktu Nr. 956 nustatytas 1,9 promilių girtumo laipsnis (b. l. 30).
Iš VĮ ,,Regitra‘‘ duomenų matyti, kad automobilio Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savinikas yra N. R., gimusi (duomenys neskelbtini) (b. l. 21).
Iš VŠĮ „Emprekis“ išrašo matyti, jog lengvojo automobilio Škoda Octavia 1.6 GLX (kėbulo tipas – hečbekas, kuras – benzinas, variklio darbinis tūris – 1595 cm³, variklio galia – 74 kW, gamybos metai – 1999) vidutinė kaina Lietuvoje be PVM yra 910 eurų ir su PVM 1100 eurų.
Teismo motyvai dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymo
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Asmuo atsako ir tais atvejais, kai šio straipsnio 1 dalyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo.
Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis vairuodamas transporto priemonę padarė eismo įvykį, iš eismo įvykio pasišalino ir vartojo alkoholį iki minėto įvykio aplinkybių nustatymo. Jam buvo nustatytas 2,18 promilių girtumo laipsnis.
Kaltinamasis A. K. savo kaltę pripažino visiškai, parodė, jog nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos (b. l. 47). Jo kaltę ir padarytą nusikaltimą, be jo paties prisipažinimo, įrodo liudytojo Martyno Kaminsko parodymai (b. l. 7), BIRT ataskaitų žiūryklė (b. l. 4), policijos vyr. patrulio M.Kaminsko tarnybinis pranešimas (b. l. 5), eismo įvykio vietos schema (b. l. 10), administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 11), papildomi duomenys apie eismo įvykį (b. l. 12), priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas (b. l. 13), transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas (b. l. 17-18), fotolentelės (b. l. 19), informacija apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje (b. l. 20), VĮ „Regitra“ informacija apie transporto priemonę (b. l. 21), neblaivumo nustatymo aktas (b. l. 29). Taigi, visi šie duomenys sutampa ir sudaro nuoseklią įrodymų grandinę, todėl kaltinamojo A. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo A. K. atsakomybę švelnina prisipažinimas ir gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.
A. K. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 56,57,58).
Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 ir 4 dalies pagrindams, sprendžia, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą veiką gali būti skiriama bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Skirdamas kaltinamajam A. K. bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t.y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį.
Kaltinamasis A. K. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą. Nors nusikaltimas nėra sunkus visgi, jis kėlė didelį pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams, vartojo alkoholį po eismo įvykio, o prieš tai sukėlė eismo įvykį. Nusikaltimas tyčinis. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Be to, atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, vedęs, neteistas (b. l. 48), administracine tvarka baustas (b. l. 49). Taigi, atsižvelgus į minėtas aplinkybes, sutiktina su prokuroro pozicija, jog kaltinamajam atsižvelgus į visas aplinkybes, tikslinga už šią nusikalstamą veiką paskirti - baudos bausmę.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. K. prisipažino esąs kaltas, todėl jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
A. K. buvo sulaikytas BPK 140 straipsnio tvarka nuo 2019 m. rugpjūčio 25 d., 9.30 val., iki 2019 m. rugpjūčio 26 d., 13.21 val. (b. l. 54, 55) t.y. 1 parą. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, taikymo
Pagal BK 68 straipsnį teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis.
Teismas, įvertinęs kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajam.
Kadangi kaltinamasis vairuodamas automobilį pažeidė KET taisykles, padarė autoįvykį vairuodamas automobilį, iš įvykio vietos pasišalino, po to vartojo alkoholį iki įvykio aplinkybių nustatymo, taigi kaltinamajam taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos padarymo aplinkybes, įvertina ir tai, jog kaltinamasis savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281(1) straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.
Teismas nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikytina minimaliam terminui – 1 metams.
Atsižvelgiant į tai, kad A. K. teisę vairuoti transporto priemones prarado nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d., kai jam buvo skirtos kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas, kurios savo turiniu faktiškai atitinka skirtinos baudžiamojo poveikio – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo turinį, nes visais šiais atvejais asmeniui yra taikomi tokio paties pobūdžio ir griežtumo apribojimai, todėl teismas sprendžia, jog kaltinamajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d., kai asmeniui buvo realiai suvaržyta galimybė naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72 straipsnyje, taikymo
Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas <...> priklauso tretiesiems asmenims <...>, teismas iš kaltininko <...> išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (2019 01 11 įstatymas Nr. XIII-1929 (nuo 2019 04 01)) numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Iki 2019 m. balandžio 1 d. atsakomybę už vairavimą neblaiviu, kai nustatomas neblaivumas didesnis nei 1,5 promilės, buvo nustatyta BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Pagal teismų praktiką darant Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (2019 01 11 įstatymas Nr. XIII-1929 (nuo 2019 04 01)) numatytą veiką panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. vasario 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018).
Teismas, atsižvelgęs į tai, jog kaltinamasis nagrinėjamą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį, sukėlė autoįvykį, po to pasišalino, po to iki aplinkybių išaiškinimo vartojo alkoholį, automobilį pripažįsta nusikalstamos veikos priemone.
Netaikyti turto konfiskavimo teismas neturi pagrindo, kadangi siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus minėtą veiką, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant baudžiamajame kodekse, automobilio konfiskavimas yra iš esmės būtinas (pvz., Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-385-211/2017, Nr. 1A-242-870/2017).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti bei VšĮ „Emprekis“ duomenimis nustatyta, kad vidutinė lengvojo automobilio Škoda Octavia 1.6 GLX, kaina Lietuvoje be PVM yra 910 eurų ir su PVM 1100 eurų. Pats kaltinamasis nurodė, kad įvykio metu vairuotas automobilis priklausė jo bendradarbiui su kuriuo jis kartu dirbo statybose, t.y. kaip matyti iš VĮ „Regitra“ pateiktų duomenų, automobilio Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra N. R., gimusi (duomenys neskelbtini) (b. l. 21). Nors A. K. ir nurodė, jog eismo įvykis buvo padarytas vairuojant jo bendradarbiui priklausantį automobilį, visgi atsižvelgtina, jog alkoholį asmuo vartojo po autoįvykio iš kurio pasišalino, praeityje baustas už KET pažeidimus, todėl teismas sprendžia, kad automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone ir konfiskuotina automobilio vertę atitinkanti pinigų suma - 910 eurų be PVM.
Dėl kardomųjų priemonių
A. K. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (paimtas A. K. Baltarusijos Respublikos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini) ir vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 50, 51), paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o įsakymui įsiteisėjus, Baltarusijos Respublikos piliečio pasas atiduotinas A. K., o vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“.
A. K. paskirta kardomoji priemonė – specialios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (b. l. 52), paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o įsakymui įsiteisėjus panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-
nusprendžia:
A. K. (A. K.), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 64¹ straipsniu – paskirti galutinę 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. rugpjūčio 25 d., 9.30 val., iki 2019 m. rugpjūčio 26 d., 13.21 val. (vieną dieną), t.y. 2 MGL baudos ir A. K. (A. K.) skirti gaulinę bausmę 48 MGL (2 400 Eur) dydžio baudą.
Paskirti A. K. (A. K.) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti iš A. K. (A. K.) automobilio Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 910 Eur.
A. K. (A. K.) paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų (paimtas Baltarusijos Respublikos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini) ir vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)), palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o įsakymui įsiteisėjus, Baltarusijos Respublikos piliečio pasą Nr. KH2301944 atiduoti A. K. (A. K.), o vairuotojo pažymėjimą Nr. 4AC026842 perduoti VĮ „Regitra“.
A. K. (A. K.) paskirtą kardomąją priemonę – specialios teisės vairuoti kelių transporto priemonės sustabdymą, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o įsakymui įsiteisėjus panaikinti.
1. Šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.
5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.