- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-10
- Bylos Nr.
- e2A-199-883/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-01542-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irena Stasiūnienė, Birutė Simonaitienė, Rasa Bartašienė
- Ieškovas
- K. L.
- Atsakovas
- A. U.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Birutės Simonaitienės ir Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) K. L. individualios įmonės (toliau – ir IĮ) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-12118-632/2019 pagal ieškovės K. L. IĮ ieškinį atsakovui A. U. dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė K. L. IĮ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. U. (toliau – ir atsakovas), prašydama išnagrinėti tarp bylos šalių kilusį darbo ginčą dėl teisės iš esmės ir atsakovo A. U. prašymą dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų neišmokėjimo atmesti kaip nepagrįstą.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovas A. U. prašymu Šiaulių darbo ginčų komisijai dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų neišmokėjimo prašė išieškoti iš ieškovės neišmokėtą 4 117 Eur darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką bei netesybas už uždelstą laiką. Šiaulių darbo ginčų komisija sprendimu darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė išieškoti iš ieškovo 4 964,73 Eur su darbo santykiais susijusias išmokas (t. y. darbo užmokestį, dienpinigius ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas, suma nurodyta atskaičius mokesčius) bei 3 465,52 Eur netesybas už uždelsimo laiką. Sprendimą dalyje dėl darbo užmokesčio išieškojimo atsakovui neviršijant 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio (t. y. 757,63 Eur), nurodė vykdyti skubiai. Atsakovo reikalavimo dėl dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos išieškojimo nagrinėjimą nutraukė.
Atsiliepimas
3. Atsakovas A. U. nurodė, kad sutinka, jog jo darbo užmokestis turėtų būti skaičiuojamas pagal žodinį susitarimą su ieškovu nuo 2018 metų – po 65 Eur už komandiruotėje dirbtą dieną, taip pat nurodė, kad darbdavys su juo iki 2018 metų lapkričio pabaigos visiškai atsiskaitęs, darbo užmokesčio mokėjimas pradėjo vėluoti nuo 2018 m. gruodžio mėnesio ir darbo užmokesčio nepriemoka sudaro 4117 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: 1) priteisė iš ieškovės K. L. individualios įmonės atsakovui 372,36 Eur darbo užmokestį su kompensacija už nepanaudotas atostogas (atskaičius mokesčius), 3 774,64 Eur komandiruotės dienpinigius ir 2 175 Eur netesybas (DK 147 straipsnio 2 dalis, neatskaičius mokesčių); 2) nurodė, kad šiuo sprendimu priteista ir pagal CPK 282 straipsnio 2 dalies 2 punktą skubiai vykdytina darbo užmokesčio dalis, neviršijanti 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, jau įvykdyta; 3) atsakovui priteisė 600 Eur už advokato padėjėjo pagalbą teisme.
5. Teismas pripažino, kad ieškovė apskaičiavo atsakovui tenkantį darbo užmokestį ir jį žymėjo darbo užmokesčio žiniaraščiuose, tačiau atkreipė dėmesį, jog ieškovė niekur nėra apskaičiusi ar kitaip parodžiusi atsakovui mokėtinų ir mokėtų sumų mokėjimo pavedimais. Bylos šalys pripažino, kad ieškovė darė mokėjimo pavedimus, ginčo dėl jų padarymo terminų ir juose nurodytų sumų nėra, todėl teismas šiuos pavedimus laikė teisingais ir vadovavosi kaip pavedimais, darytais ieškovės atsakovui už atliktą darbą. Nors ieškovė tvirtino, kad be mokėjimo pavedimų atsakovui mokėta ir grynais pinigais, teismas šiuos argumentus atmetė.
6. Teismas pritarė darbo ginčų komisijos išvadai, kad ieškovė turi pareigą užtikrinti tokią veiklos organizavimo tvarką, jog ją įgyvendinant būtų galima aiškiai identifikuoti veiksmų atlikimo seką ir aplinkybes, kad neliktų galimybės manipuliuoti dokumentais, o jos taip neorganizuojant ieškovė rizikuoja, jog tokie dokumentai esant ginčui bus pripažinti nepatikimais. Ieškovė, apskaitydama tik darbo užmokestį, o komandiruotpinigių neapskaitydama, neužtikrino galimybės tiksliai apskaičiuoti atsakovui priklausančių komandiruotpinigių ir patikimais įrodymais įrodyti, kad jis atsakovui sumokėjo darbo užmokestį, bei – atskirai komandiruotpinigius.
7. Teismas ieškovės argumentą, kad darbo užmokestį atsakovui mokėjo dar ir grynaisiais pinigais, laikė nepagrįstu ir juo nesirėmė. Nagrinėjamu atveju, iš viso mokėtinas atlyginimas su kompensacija už nepanaudotas atostogas sudaro 2 627,36 Eur, tačiau ieškovas už 2018 m. gruodžio mėn. – 2019 m. kovo mėn. atsakovui pervedė 2 105 Eur. Be to, iš atsakovo išskaitytina jo neginčijama 180 Eur išskaita, taigi, susidaro 372,36 Eur darbo užmokesčio skola (atskaičius mokesčius).
8. Taip pat, ieškovas nesumokėjo komandiruotės dienpinigių, iš viso 3 774,64 Eur. Atsakovui skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis yra 725 Eur, t. y. didesnis už 721,50 Eur (555 x 1,3 = 721,50 Eur), todėl visi jam išmokėtini komandiruotės dienpinigiai neapmokestinami gyventojų pajamų mokesčiu (2003 m. sausio 28 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 99 „Dėl komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių patvirtinimo 2.5 p., 2018 m. spalio 16 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 1025 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“).
9. Teismo vertinimu, nagrinėjamuoju atveju atsakovas nuo 2019 m. gegužės 1 d. pradėjo dirbti analogiškose pareigose kitoje įmonėje, todėl būtų neproporcinga iš ieškovės priteisti maksimalias 6 mėn. netesybas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, todėl jos mažinamos 50 proc. – iš ieškovo priteisiama 2 175 Eur netesybų. Darbo ginčų komisija, išnagrinėjusi darbo ginčą, darbo užmokesčio dalį dėl 1 vidutinio darbo užmokesčio išieškojimo atsakovui nurodė vykdyti skubiai ir ši suma ieškovo sumokėta, todėl teismo vertinimu nėra pagrindo jos priteisti dar kartą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
10. Apeliantė (ieškovė) K. L. IĮ apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
10.1. Apeliantas atsiskaitymą su atsakovu įrodinėjo ir darbo užmokesčio išmokėjimu grynaisiais pinigais; teismui pateikė darbo užmokesčio žiniaraščius ir atlyginimų priskaičiavimo žiniaraščius, iš kurių matyti, kad apeliantas atsakovui su darbo santykiais susijusias sumas (darbo užmokestį) mokėjo ir/ar grynais.
10.2. Apeliantas nuo 2017 m. spalio mėn. pradėjo taikyti praktiką – visuose mokėjimo nurodymuose paskirtį nurodydavo „komandiruotės išlaidos ir darbo užmokestis“, tačiau tai nereiškia, kad konkretų tokį mokėjimo nurodymą atitinkamo asmens atžvilgiu reikia vertinti, jog buvo mokėta ir darbo užmokestis, ir komandiruotpinigiai. Apeliantas sutinka, kad nagrinėjamu atveju trūksta tikslumo, tačiau toks netikslumas negali paneigti akivaizdžiai reikšmingesnių įrodymų – atsakovo parašais patvirtintų išmokų gautų grynaisiais.
10.3. Pavedimų sumos neįrodo, kad atsakovui nebuvo išmokėta grynais pinigai pagal darbo užmokesčio žiniaraščius bei atlyginimų priskaičiavimo žiniaraščius.
10.4. Teismas sprendime nepasisakė bei nenustatė įstatyme įtvirtintų pirmiau minėtų aplinkybių, kurios neleistų atsakovo pripažintą faktą apie dalies darbo užmokesčio išmokėjimą jam grynais pinigais laikyti nustatytu. Pripažinus, kad pagal pateiktus Darbo užmokesčio žiniaraščius ir Atlyginimų priskaičiavimo žiniaraščius tos pinigų sumos, prie kurių atsakovas yra pasirašęs, atsakovui grynais yra išmokėtos, teismo sprendimas, nustatantis ieškovo pinigines prievoles atsakovui, yra aiškiai nepagrįstas bei neteisėtas, nes ieškovas su atsakovu yra atsiskaitęs.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. U. prašo atmesti apeliacinį skundą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
11.1. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, patvirtinančių pinigų perdavimo atsakovui faktą. Teismas teisingai pastebėjo, kad atsakovo parašai darbo užmokesčio žiniaraštyje neprieštarauja jo paties paaiškinimams, jog jis pasirašęs už pavedimais gautą darbo užmokestį, nes žiniaraščiuose niekur nenurodyta, kad pinigai mokami grynaisiais.
Šalies argumentai
11.2. Apeliantas teismo posėdžio metu nurodė, kad apelianto nėra nustatyta, jog darbo užmokestis mokamas grynaisiais pinigais, to nėra nurodyta ir darbo sutartyje. Apelianto paaiškinimai, kad apelianto nustatyta apskaitos grynaisiais pinigais tvarka ir jis pats juos skaičiuoja, išmoka bei veda apskaitą asmeniškai, patvirtina tik tiek, kad tokie atsiskaitymai gali būti, tačiau neįrodo, kad atsakovui grynieji pinigai buvo mokami realiai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
13. Byloje kilo ginčas dėl darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, sumokėjimo atsakovui, dirbusiam pas apeliantą ir nutraukusiam darbo sutartį savo iniciatyva pagal DK 55 straipsnio 1 dalį, kuriam išspręsti reikšminga nustatyti, ar atsakovui buvo faktiškai sumokėtos jam priklausančios su darbo santykiais susijusios sumos.
Dėl ginčo esmės ir faktinių aplinkybių
14. Nagrinėjamu atveju, bylos šalys (duomenys neskelbtini) sudarė Darbo sutartį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir darbo sutartis), kurios pagrindu atsakovas nuo (duomenys neskelbtini)pradėjo dirbti K. L. individualioje įmonėje vairuotoju – ekspeditoriumi. Darbdavys įsipareigojo mokėti atsakovui 495 Eur darbo užmokestį, mokamą vieną kartą per mėn. iki sekančio mėnesio 30 d., darbo užmokestį pervedant į atsakovo nurodytą sąskaitą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, darbo sutartis nutraukta 2019 m. kovo 25 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 55 straipsnio 1 dalies pagrindu. Atsakovas kreipėsi Šiaulių darbo ginčų komisiją, kuri sprendimu priimtu darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) prašymą patenkino ir nusprendė išieškoti iš apelianto 4 964,73 Eur nesumokėtas su darbo santykiais susijusias išmokas (darbo užmokestį, delspinigius ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas), suma nurodyta atskaičius mokesčius; 3 465,52 Eur netesybas už uždelsimo laiką, suma nurodyta neatskaičius mokesčius; sprendimą dalyje dėl darbo užmokesčio išieškojimo atsakovui neviršijant 1 mėn. vidutinio darbo užmokesčio, t. y. 757,63 Eur, vykdyti skubiai, suma nurodyta neatskaičius mokesčių; atsakovo reikalavimą dėl 2 mėn. vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos išieškojimo nagrinėjimą nutraukti.
15. K. L. IĮ, nesutikdama su Šiaulių darbo ginčų komisijos sprendimu, kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama šalių ginčą dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, (ne)išmokėjimo išspręsti iš esmės.
16. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad apeliantė K. L. IĮ neįrodė darbo užmokesčio ir komandiruotės dienpinigių laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. kovo mėn. ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, atsakovą atleidus, sumokėjimo fakto, ginčijamu sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė atsakovui 372,36 Eur darbo užmokestį su kompensacija už nepanaudotas atostogas (atskaičius mokesčius), 3 774,64 Eur komandiruotės dienpinigius ir 2 175 Eur netesybas (DK 147 straipsnio 2 dalis; neatskaičius mokesčių). Apelinatė K. L. IĮ su tokiu sprendimu nesutinka, teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančia teisės normas, nesant atsakovo priešieškinio ėmė tirti atsiskaitymo sandorių galiojimą (negaliojimą).
Dėl su darbo santykiais susijusių išmokų sumokėjimo
17. Pagal DK 214 straipsnio 3 dalies nuostatas, jeigu darbuotojas kreipiasi į darbo ginčus nagrinėjantį organą dėl individualaus ginčo dėl teisės, darbdavys privalo įrodinėti tam tikras ginčui išspręsti svarbias aplinkybes ir pateikti įrodymus, jeigu jis juos turi arba jie jam lengviau prieinami. DK 148 straipsnyje reglamentuojama darbdavio pareiga tvarkyti informaciją apie darbuotojo darbo užmokestį ir dirbtą laiką. DK 65 straipsnio 7 dalyje ir 146 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama darbdavio pareiga užtikrinti tinkamą darbo santykių pasibaigimo įforminimą ir atsiskaitymą su darbuotoju. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad nurodytos nuostatos lemia darbdavio pareigą sudaryti ir turėti atsiskaitymą su darbuotoju patvirtinančius dokumentus. Dėl to, kilus darbdavio ir darbuotojo ginčui dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų sumokėjimo fakto, vadovaujantis CPK 178 straipsniu ir DK 214 straipsnio 3 dalimi, pareiga įrodyti, kad su atleistu darbuotoju atsiskaityta, tenka darbdaviui, nagrinėjamu atveju – apeliantei K. L. IĮ.
18. Apeliantė K. L. IĮ, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės remiasi pagrindiniu argumentu, kad priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus, tokiu būdu padarydamas nepagrįstas išvadas, kad atsakovui nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. kovo mėn. už darbo santykių laikotarpį nebuvo sumokėtos visos su darbo santykiais susijusios išlaidos.
19. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (t. y., procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis).
20. Kasacinis teismas dėl proceso teisės normų, kurios apibrėžia esmines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (LAT 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (LAT 2011 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).
21. Kartu su ieškiniu buvo pateikti darbo užmokesčio žiniaraščiai, kuriais apeliantas argumentavo ir įrodinėjo, kad su atsakovu buvo atsiskaitoma mokėjimo pavedimais ir išmokant grynuosius pinigus pagal Atlyginimų priskaičiavimo žiniaraščius. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog dėl darbo užmokesčio dalies mokėjimo būdo (t. y. grynais ir/ar pavedimu) bylos šalys rašytinio susitarimo sudarę nebuvo, priešingai, kaip minėta, pagal šalių sudarytą darbo sutartį darbo užmokestis atsakovui turėjo būti mokamas tik 1 kartą per mėnesį, iki sekančio mėn. 30 d., darbo užmokestį pervedant į atsakovo nurodytą sąskaitą. Kitokia darbo užmokesčio mokėjimo tvarka šalių susitarimu patvirtinta, kaip tai numatyta darbo sutarties 3 punkte, nebuvo. Duomenų, kad šalys dėl kitokių, negu buvusios numatytos darbo užmokesčio mokėjimo sąlygos, būtų inicijavusios derybas, nėra.
22. Nagrinėjamu atveju, atsakovui bylos nagrinėjimo metu pareiškus, kad dėl atsiskaitymo už darbą iki 2018 metų gruodžio mėnesio jis pretenzijų darbdaviui neturi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai (ne)išmokėtas sumas skaičiavo laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio iki 2019 m. kovo mėnesio. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra duomenų, kad už šį laikotarpį darbo užmokestis ir komandiruotės išlaidos atsakovui būtų buvę išmokėti grynais pinigais: byloje pateiktas tik 2018 m. gruodžio mėnesio Atlyginimų priskaičiavimo žiniaraštis, kuris atsakovo nėra pasirašytas. Remiantis šiomis aplinkybėmis atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą priteisti išmokas susijusias su darbo santykiais, neįvertino dalies atlyginimo išmokėjimo grynais pinigais fakto, nes tokio fakto laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio mėnesio iki 2019 m. kovo mėnesio ir nebuvo.
23. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad darbdavys turi pareigą užtikrinti tokią veiklos organizavimo tvarką, jog ją įgyvendinant būtų galima aiškiai identifikuoti veiksmų atlikimo seką ir aplinkybes, kad neliktų galimybės manipuliuoti dokumentais, o jos taip neorganizuojant, rizikuoja, jog tokie dokumentai esant ginčui bus pripažinti nepatikimais. Apeliantas, apskaitydamas tik darbo užmokestį, o komandiruotpinigių neapskaitydamas, neužtikrino galimybės tiksliai apskaičiuoti atsakovui priklausančių komandiruotpinigių ir patikimais įrodymais įrodyti, kad jis atsakovui sumokėjo darbo užmokestį, bei atskirai komandiruotpinigius.
24. Teismas turi vadovautis rašytiniais įrodymais, kurių visumos pagrindu galėtų daryti išvadas dėl tam tikrų faktinių aplinkybių (ne)egzistavimo. Nagrinėjamu atveju pagal rašytinių įrodymų visumą matyti, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio iki 2019 m. kovo mėnesio atsakovui pavedimu buvo išmokėta 2105 Eur, o teismo paskaičiuotų su darbo santykiais susijusių neišmokėtų sumų dydžio apeliantė neginčija.
Dėl bylos procesinės baigties
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo byloje esančius įrodymus ir atliko išsamų jų vertinimą, tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, pagrįstai nurodydamas, jog, kilus ginčui dėl darbo užmokesčio ir komandiruotės dienpinigių atsakovui mokėjimo, kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokėjimo, būtent apeliantui tenka pareiga įrodyti, kad tiek darbo užmokestis už ginčijamą laikotarpį, tiek kitos su darbo santykiais susijusios išmokos atsakovui sumokėtos tinkamai. Vertindamas byloje esančių įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 185 straipsnis).
26. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas teisingai taikant DK normas, reglamentuojančias individualaus darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimą darbo ginčų komisijoje ir teisme. Byloje nustatytoms bylos šalių ginčo aplinkybėms teismas tinkamai taikė materialiąsias darbo teisės normas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimą darbuotojo iniciatyva, su darbo santykiais susijusių išmokų, darbo sutarčiai pasibaigus, išmokėjimą. Apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 320 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
27. Atsakovas prašė priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje, tačiau elektroninėje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad šios išlaidos sumokėtos (CPK 93 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.