Šiaulių apygardos teismo nutartis

2017-08-29 · Civilinė byla Nr. 2S-662-357/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-08-29
Bylos Nr.
2S-662-357/2017
Teisminio proceso Nr.
2-35-3-00288-2017-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Bartašienė
Suinteresuotas asmuo
G. B., Radviliškio rajono 2-ojo notaro biuro
Pareiškėjas
A. J.
Kategorijos
  • 3.4.5.19pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-662-357/2017Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00288-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.19; 3.3.2.5; 3.3.1.14 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugpjūčio 29 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens G. B. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. B., Radviliškio rajono 2-ojo notaro biuro notarei A. S. dėl praleisto termino palikimui priimti pagal testamentą atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas A. J. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas atnaujinti įstatymo nustatytą terminą palikimui pagal testamentą priimti po jo pusseserės G. B. mirties. Nurodė, kad jo pusseserė G. B. mirė (duomenys neskelbtini), 2014 m. spalio 1 d. ji surašė testamentą, kuriame nurodė, kad po jos mirties, jai priklausantį visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį bei visą kitą turtą, pinigines lėšas su priskaitomais procentais, esančias bet kuriame Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotame ir veikiančiame banke ar kitoje kredito įstaigoje, palieka jam, pareiškėjui A. J., gim. (duomenys neskelbtini). Laiku nesikreipė į notarą dėl palikimo pagal testamentą priėmimo, nes žinojo, kad nekilnojamąjį turtą, kurį būtų paveldėjęs, G. B. prieš pat mirtį padovanojo ją prižiūrėjusiai ir slaugiusiai D. M.. Kadangi 2017 m. sausio 17 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimu dovanojimo sandoris buvo pripažintas negaliojančiu ir taikyta restitucija, todėl jis kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti, kad terminą palikimui priimti pagal testamentą praleido dėl svarbių priežasčių ir šį terminą atnaujinti. Paveldimą G. B. turtą sudaro: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)ir butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Radviliškio rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 12 d. nutartimi atnaujino pareiškėjui A. J. terminą palikimui pagal 2014 m. spalio 1 d. testamentą, išduotą Radviliškio rajono 1-ojo notarų biuro notarės D. V., atsiradusiam po jo pusseserės G. B. mirties (duomenys neskelbtini), priimti. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėjas, per įstatymo nustatytą terminą nesikreipdamas į notarą dėl palikimo priėmimo, elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai. Pareiškėjas A. J. domėjosi savo teisėmis ir pareigomis, elgėsi rūpestingai, o jo nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės (teisminiai procesai dėl 2015-09-07 dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir panaikinimo) galėjo lemti, kad jis nespėjo laiku realizuoti savo teisės palikimo priėmimo. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais (CK 1.5 str.), teismas sprendė, jog pareiškėjas terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių ir tai sudaro pagrindą praleistą terminą atnaujinti. Esant išreikštai pareiškėjo valiai priimti palikimą, kuris nebuvo tinkamai įformintas per įstatymo nustatytą terminą dėl ne nuo pareiškėjo priklausančių priežasčių, terminas palikimui pagal testamentą priimti atnaujintinas, kaip praleistas dėl svarbių priežasčių (LR CPK 578 str.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

3. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo G. B. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartį ir pareiškėjo A. J. pareiškimą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Ieškinys dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu Radviliškio rajono teismui paduotas apelianto, o ne pareiškėjo tik 2016 m. balandžio mėnesį, t.y. praėjus 7 mėnesiams nuo palikimo atsiradimo. Tuo tarpu per visus 7 mėnesius pareiškėjas A. J. nesikreipė pas notarą dėl palikimo priėmimo. Net tuo metu, kai buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-18-632/2017 dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, į kurią A. J. buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu, jis nesikreipė pas notarą dėl palikimo priėmimo. Todėl teismo nurodytas argumentas, kad teisminiai procesai dėl 2015-09-07 dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir panaikinimo galėjo lemti, kad jis nespėjo laiku realizuoti savo teisės palikimo priėmimo, neatitinka ir prieštarauja byloje surinktiems įrodymams.

3.2. Teismas neišsiaiškino ir nenurodė nutartyje, kuo būtent pasireiškė pareiškėjo domėjimasis savo teisėmis ir rūpestingas elgesys. Taip pat teismas neįvertino fakto, kad nors pareiškėjas sutiko su tuo, kad nekilnojamas turtas atitektų D. M., jis nesikreipė pas notarą dėl likusios palikimo dalies priėmimo, t.y. piniginių lėšų esančių banko sąskaitose, kitų kilnojamų daiktų, testatorės turimų juvelyrinių dirbinių.

3.3. Pirmosios instancijos tesimas nagrinėdamas bylą ir priimdamas nutartį neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, pagal kurią terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007). Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nesiekė palikimo priimti, jo faktiškai atsisakė D. M. naudai, kreipėsi į teismą dėl termino atnaujinimo palikimui priimti tik po to, kai teismas pripažino negaliojančiu dovanojimo sandorį tarp dovanotojos G. B. ir apdovanotojos D. M.. Šio teisiškai reikšmingo pareiškėjo veiksmo palikimo atžvilgiu neginčijo pats pareiškėjas, todėl negalima teigti, kad pareiškėjo valia buvo priimti palikimą nuo palikimo atsiradimo pradžios

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

5. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Radviliškio rajono apylinkės teismo nutarties, kuria atnaujintas terminas palikimui pagal testamentą priimti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsnyje nustatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Atsižvelgdamas į tai, kad su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (CK 5.50, 57 str.), taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.).

7. Vertindamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą aukščiau minėtos teisminės praktikos kontekste, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes bei pareiškėjo, liudytojų, suinteresuoto asmens ir jo atstovo paaiškinimus, pagrįstai sprendė, jog teisminiai procesai dėl 2015-09-07 dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir panaikinimo galėjo lemti, kad pareiškėjas A. J. nespėjo laiku realizuoti savo teisės į palikimo priėmimą. Pažymėtina, kad pareiškėjas, kaip testamentinis įpėdinis, nebūdamas šeimos nariu galėjo neturėti informacijos apie kitą paveldimą turtą bei jo apimtį, todėl žinodamas apie G. B. prieš pat mirtį padovanotą turtą ją prižiūrėjusiam asmeniui D. M., kaip ir nurodo, nesikreipė laiku į notarą dėl palikimo pagal testamentą priėmimo. Šios faktinės aplinkybės įrodo, kad pareiškėjas kitaip rūpintis savo teisėmis ir negalėjo. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad pareiškėjas terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių ir tai sudarė pagrindą praleistą terminą atnaujinti.

8. Teismo vertinimu, kiti apeliantės apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės iš esmės pagrįsto ir teisingo teismo sprendimo teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau jų neanalizuoja.

9. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti, remiantis apelianto atskirojo skundo motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rasa Bartašienė