Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-10-19 · Civilinė byla Nr. 2A-871-653/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-19
Bylos Nr.
2A-871-653/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jelena Šiškina
Atsakovas
B. M., L. A. M., A. L.
Ieškovas
UAB „Vilniaus energija“
Kategorijos
  • 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinės bylos Nr. 2A-871-653/2012
Teisminio proceso Nr.: 2-01-3-02523-2010-1Procesinio sprendimo kategorija: 45.5, 121.14 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. spalio 19 d.

Vilniaus apygardos teismo teisėja Jelena Šiškina rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų B. M. ir L. A. M. bei ieškovo UAB „Vilniaus energija“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011-04-11 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr.2-273-600/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės “Vilniaus energija” ieškinį atsakovams A. L. M, B. M., trečiajam asmeniui 901-ajai Daugiabučio namo savininkų bendrijai dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė

I. Ginčo esmė

ieškovas ieškinyje prašė priteisti iš atsakovų solidariai 3596,60 Lt įsiskolinimo už suteiktas šilumos energijos ir karšto vandens teikimo paslaugas, 335,60 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlime teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas tiekia centralizuotą šilumą ir karštą vandenį daugiabučio namo butui adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovams. Minėto buto šilumos tiekimo – vartojimo įrenginiai prijungti prie daugiabučio namo šilumos energijos tinklų, todėl ieškovas CK 6.384 str., 1.71 str. pagrindu laiko, kad jis konkliudentiniais veiksmais sudarė su atsakovais neterminuotos energijos pirkimo – pardavimo sutartį. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), namo butų ir kitų patalpų savininkai yra įsteigę 910-ąją daugiabučių namų savininkų bendriją, kurios 2004-05-24 sprendimo pagrindu 2004-05-27 su ieškovu buvo pasirašytą Šilumos energijos paskirstymo sistemos įdiegimo sutartis ir įdiegta daugiabučiame name individuali butų (patalpų) sunaudotos šilumos energijos paskirstymo sistema. 2004-05-27 tarp ieškovo ir bendrijos buvo sudaryta pastato šildymo, karšto vandens sistemų ir paskirstymo sistemos priežiūros sutartis Nr. 335. Atsakovai laikotarpiu nuo 2006-03-01 iki 2009-12-31 liko neapmokėję 3596,60 Lt už šilumos energiją ir karštą vandenį bei šilumos ir karšto vandens sistemų aptarnavimą (priežiūrą). Mokesčio už paskirstymo sistemos priežiūrą ieškovė atsakovų butui neskaičiuoja. Atsakovas nenuginčijo 2004-05-24 priežiūros sutarties, kurios pagrindu ir buvo skaičiuojamas mokestis už priežiūrą.

Atsakovai su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ginčo tarp šalių objektas yra mokestis už individualios sunaudotos šilumos energijos paskirstymo sistemos, kuri bute Nr. 8 neįdiegta, priežiūrą. Tačiau šis ginčas jau buvo išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2008-02-26 sprendimu civ. byloje Nr. 2A(29)-157/2008. Tiesos neatitinka ieškovo tvirtinimas, kad šildymo ir karšto vandens sistemos yra patalpų savininkų bendroji nuosavybė, nes ieškovė nekalibruotą ir nesertifikuotą įrangą namo bendrijai perdavė ne nuosavybėn, o pasaugai. Apie tai, kad atsakovė moka mokestį už realiai suteiktas paslaugas, vadovaudamasi tarp šalių sudaryta sutartimi, pripažįsta ir ieškovas. Ieškovas nepagrindė, kad atsakovai privalėtų mokėti kitus mokesčius. Mano, kad ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu yra išspręstas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2008-02-26 sprendimu, todėl teismo prašo bylą nutraukti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus m. 1 apylinkės teismo apylinkės teismas 2011-04-11 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovų B. M. ir Leono A. M. solidariai ieškovo UAB “Vilniaus energija” naudai 2174,10 Lt skolą už laikotarpį nuo 2006-03-01 iki 2009-12-31 už šilumą ir šiluminę energiją, po 36,08 Lt žyminio mokesčio bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2010-02-10 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas nustatė, jog nagrinėjamoje byloje ir atsakovų nurodytoje byloje civ. byloje Nr. 2A(29)-157/2008 skiriasi skolos paskaičiavimo laikotarpiai, todėl taikyti CPK 293 str. 1 d. 3 punktą ir pripažinti, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu negalima, nes ieškinio pagrindas jau yra kitas.

Ieškovas reikalavimus grindžia ir 2004-05-27 Pastato šildymo, karšto vandens sistemų ir paskirstymo sistemos priežiūros sutartimi Nr. 335 (b.l. 9-14). Minėta sutartimi, pasirašyta tarp ieškovo ir 910-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos (toliau – DNSB), šalys susitarė dėl tiekimo sistemų ir name Vilniaus energijos įdiegtos individualios Paskirstymo sistemos priežiūros (sutarties 1 str. 1 d.) (b.l. 9). Teismas nustatė, kad dėl šios sutarties nuostatų taikymo atsakovų atžvilgiu pasisakė Vilniaus apygardos teismas 2088-02-26 sprendimu (b.l. 24-26, prijungta civilinė byla Nr. 2-1114-171/2007), todėl CPK 182 str. 2 punkto pagrindu rėmėsi apeliacinės instancijos teismo sprendime nustatytomis aplinkybės ir iš naujo jų nevertino (CPK 185 str.). Minėtame sprendime teismas konstatavo, kad ieškovui nevykdžius atsakovės bute šilumos paskirstymo sistemos įdiegimo, jis neturi teisės reikalauti mokesčio už šios sistemos įdiegimą ir priežiūrą, nes apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pasirašytomis sutartimis bendrijos atstovas neprisiėmė įsipareigojimų ir atsakovės vardu ieškovui, todėl pripažinus, kad sistemos įdiegimo sutartimi atsakovės butui teikiamų paslaugų ieškovas neįrodė, jis neturi pagrindo reikalauti iš atsakovės ir šios sistemos priežiūros mokesčio.

Šalies argumentai

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad mokesčio už paskirstymo sistemos priežiūrą atsakovų butui jis neskaičiuoja (b.l. 46), tačiau reikalavimą grindžia 2004-05-27 Pastato šildymo, karšto vandens sistemų ir paskirstymo sistemos priežiūros sutartimi Nr. 335 (b.l. 9-14). Prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-114-171/2007 apeliacinės instancijos vertino ir pasisakė dėl abiejų tuo metu kilusio ginčo pagrindu buvusių sutarčių vertinimo – ir dėl 2004-05-27 Šilumos energijos paskirstymo sistemos įdiegimo sutarties Nr. 333, ir dėl jau minėtos 2004-05-27 Pastato šildymo, karšto vandens sistemų ir paskirstymo sistemos priežiūros sutarties Nr. 335. Pastaroji sutartis sudaryta Šilumos energijos paskirstymo sistemos įdiegimo sutarties pagrindu (2004-05-27 Pastato šildymo, karšto vandens sistemų ir paskirstymo sistemos priežiūros sutarties Nr. 335 įžanginė dalis). Apeliacinės instancijos teismui 2008-02-26 sprendime konstatavus, kad ieškovui neįrodžius įdiegimo sutartimi atsakovės butui teiktų paslaugų, ieškovas neturi pagrindo reikalauti iš atsakovės ir šios sistemos priežiūros mokesčio. Dėl to teismas padarė išvadą, kad ieškovas neturi teisės reikalauti ir paslaugos, nurodytos 9 grafoje, t.y. „už šildymo ir karšto vandens sistemų aptarnavimą“, apmokėjimo, kadangi šis mokestis yra dalis 2004-05-27 Pastato šildymo, karšto vandens sistemų ir paskirstymo sistemos priežiūros sutartimi Nr. 335 (sutarties 4 str. 1 d.) nurodyto paskirstymo sistemos mokesčio – 0,30 Lt, kurį ieškovas įskaidė į 0,20 Lt ir 0,10 Lt mokesčius (šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros ir šilumos kaštų paskirstymo sistemos priežiūrą, b.l. 144, 155). Išdėstytų aplinkybių ir motyvų pagrindu teismas atmetė ieškovo reikalavimas dėl 1422,50 Lt sumos priteisimo (LR CPK 178 str.). Reikalavimas priteisti skolą už šildymą ir šiluminę energiją – 2174,10 Lt (3596,60 Lt – 1422,50 Lt) buvo patenkinamas, teismui konstatavus, jog iš atsakovų pusės nebuvo pateikti jokie įrodymai apie minėtų paslaugų apmokėjimą (LR CPK 178 str.). Ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovų 335,60 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2006-04-01 iki 2010-02-08, teismas atmetė tuo pagrindu, kad ieškovas tinkamais įrodymais nepagrindė aplinkybės, kad atsakovams pagrįstai skaičiavo palūkanas už ginčo laikotarpį, kai atsakovai mokėjo už šildymą ir šiluminę energiją, tačiau neaišku, kaip šias apmokėtas sumas skirstė ieškovas (LR CPK 178 str.).

III. Apeliaciniai skundai ir atsiliepimų į juos argumentai

Atsakovai B. M. ir Leonas A. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl 2246,26 Lt sumos priteisimo. Apeliantas nurodė, kad ne atsakovai, o ieškovas neįrodė skolos paskaičiavimo pagrįstumo, o pateiktos skaičiuotės skiriasi nuo sumų, nurodytų sąskaitose: ieškovas prašė priteisti iš atsakovų 3596,60 Lt skolos sumą, o sąskaitose nurodyta 4803,93 Lt suma; 2006 m. sąskaitoje nurodyta, kad atsakovai sumokėjo 478,96 Lt, o pažymoje – 351,53 Lt; pažymoje nenurodyta, kad atsakovai 2006 m. kovo mėn. sumokėjo 733,11 Lt, nors sąskaitoje nurodyta, kad tokia suma sumokėta. Apeliantai teigia, kad ieškovas atbuline data už 2009 m. gruodžio mėn. padidino mokėtiną sumą 263,13 Lt. Teismas nevertino ieškovo pateiktos Namo Blindžių g. 29 suvartotos šilumos energijos paskirstymo lentelėje nurodytų koregavimų 2009 m. spalio mėn. pagrįstumo. Apeliantų nuomonė koregavimai atsirado dėl to, kad ieškovas naudoja nesertifikuotus, nekalibruotus, metrologinės patikros neturinčius apskaitos prietaisus. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus

Ieškovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliantas nurodė, kad teismas netinkamai įvertino ir ištyrė byloje esančius įrodymus, netinkamai pritaikė materialinės teisės normas bei neatsižvelgė į teismų praktiką. Apelianto nuomone Individualaus reguliavimo sistemos įdiegimo ir priežiūros sutartis pagal savo esmę priskirtina prie atlygintinų paslaugų teikimo sutarties, tuo tarpu Šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartis susijusi su bendrojo naudojimo objektų (namo šildymo ir karšto vandens sistemos) priežiūros ir naudojimo privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, nes be šios sistemos neįmanomas šilumos energijos tiekimas pastato butams. Pastaroji sutartis sudaroma bendrijos narių nutarimu ir galioja visiems bendraturčiams. Tarp ieškovo ir daugiabučio namo gyventojų faktiškai susiklostė sutartiniai santykiai, kurie įforminti rašytine sutartimi. Apeliantas nesutinka, kad dėl 2004-05-27 Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų ir paskirstymo sistemų priežiūros sutarties Nr. 335 nuostatų netaikymo yra pasisakęs Vilniaus apygardos teismas sprendime: teismas pripažino sutartį netaikytina tik paskirstymo sistemos priežiūros dalyje ir nepanaikino sutarties galiojimo dėl šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros. Dėl to atsakovai turi apmokėti mokestį proporcingai savo daliai (CK 4.85 str.). Priežiūros sutarties Nr. 335 4 str. 7 p. šalys susitarė dėl įmokų užskaitymo eiliškumo, todėl ieškovo nuomone jis tinkamai pagrindė 335,60 Lt palūkanų apskaičiavimą.

Atsiliepimas

Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą prašė ieškovo skundą atmesti. Nurodė, jog realiai šalių santykių pagrindas yra šalių sudaryta neterminuota sutartis Nr. 2689240. Dėl Pastato šildymo, karšto vandens sistemų ir paskirstymo sistemos priežiūros sutarties Nr. 335 pasisakė Vilniaus apygardos teismas, kuris nurodė, jog šios sutarties nuostatos atsakovei negali būti taikomos, nes atsakovė prie jos neprisijungė. Po šio teismo sprendimo ieškovas sutartyje numatytą 0,30 Lt mokestį vienašališkai išskaidė į 0,20 Lt ir 0,10 Lt atskirus mokesčius.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai atmestini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Šiuo atveju nėra nustatyti absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindai.

Dėl ieškovo apeliacinio skundo

Iš c.b. Nr. 2-114-171/2007 matyti, kad minėtoje byloje ieškovas siekė priteisti 694,24 Lt dydžio skolą už šildymo, karšto vandens bei paskirstymo sistemų priežiūrą (1 t. b.l. 46). Sprendžiant minėtą ginčą apeliacinės instancijos teismas 2008-02-26 sprendime konstatavo, jog pasirašytomis sutartimis bendrijos atstovas neprisėmė įsipareigojimų ir atsakovės vardu ieškovui. Pripažinus, kad sistemos įdiegimo sutartimi atsakovės butui teikiamų paslaugų ieškovas neįrodė, teismas konstatavo, jog ieškovas neturi pagrindo reikalauti iš atsakovės ir šios sistemos priežiūros mokesčio. Nurodytu pagrindu visi ieškovo reikalavimai, jų tarpe ir dėl skolos už šildymo, karšto vandens bei paskirstymo sistemų priežiūrą, buvo atmesti. Taigi, minėtame sprendime buvo nustatyti prejudiciniai faktai dėl atsakovės prievolės mokėti mokestį už šildymo, karšto vandens bei paskirstymo sistemų priežiūrą pagal 2004-05-27 sutartį Nr. 335, nes būtent šios aplinkybės sudarė ieškinio pagrindą ir dalyką, todėl atmestinas apelianto argumentas, kad teismas minėtoje byloje nepasisakė dėl sutarties taikymo dalyje dėl šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas, nagrinėjant šalių ginčą dėl skolos už šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą, kurią ieškovas grindė 2004-05-27 Pastato šildymo, karšto vandens sistemų ir paskirstymo sistemos priežiūros sutartimi Nr. 335, pagrįstai rėmėsi CPK 182 str. 2 d. Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip ir šioje byloje, taip ir civilinėje byloje Nr. 2-114-171/2007 ieškinys taip pat buvo grindžiamas daiktinės teisės normomis, reglamentuojančiomis butų savininkų prievolę apmokėti bendrosios dalinės nuosavybės priežiūros išlaidas (1 t. b.l. 46). Dėl išdėstyto kitos apelianto skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su atsakovų prievole apmokėti už šilumos sistemos priežiūrą, yra teisiškai nereikšmingos.

Be to, iš ieškovo procesinių dokumentų matyti, kad minėtas mokestis apskaičiuotas remiantis 2004-05-27 sutarties Nr. 335 4 p. numatyta atsiskaitymo tvarka, pagal kurią nustatytas bendras 0,30 Lt plius PVM už 1 kv.m. naudingo ploto mokesčio dydis. Sutartyje, kuria remiasi ieškovas, šalys nebuvo susitarę mokėti atskirą 0,10 ct mokestį už individualios sistemos priežiūrą ir 0,20 ct mokestį už šilumos ir karšto vandens sistemos priežiūrą, todėl sutiktina su atsakovų argumentais, jog ieškovas vienašališkai išskaidė sutartyje numatytą mokestį. Ieškovas nurodė, kad mokesčio dydį grindžia Vilniaus miesto tarybos 2004-11-17 sprendimu Nr. 1-569 patvirtintais Daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimaliais tarifais bei Daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) maksimalių tarifų nustatymo metodika, tačiau toks ieškovo argumentas yra deklaratyvaus pobūdžio - įrodymų apie konkretaus 0,20 ct mokesčio dydžio paskaičiavimą, šio mokesčio išskaidymo pagrįstumą ir proporcingumą, atsižvelgus į abiejų sistemų priežiūros paslaugų apimtį, ieškovas nepateikė. Taigi, ir dėl šių motyvų ieškovo reikalavimas atmestinas kaip neįrodytas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal minėtos priežiūros sutarties 4.2 p. sutarties 4.1 p. numatytas bendras šildymo, karšto vandens sistemų bei paskirstymo sistemų priežiūros tarifas negali viršyti Vilniaus miesto savivaldybės nustatytų maksimalių tarifų, tačiau ieškovas šiais maksimaliais tarifais apskaičiuoja dalies minėto mokesčio dydį.

Apeliantas palūkanų paskaičiavimo pagrįstumą grindžia 2004-05-27 Pastato šildymo, karšto vandens sistemų ir paskirstymo sistemos priežiūros sutartimi Nr. 335 4 str. 7 p. 2008-02-26 Vilniaus apygardos teismas 2008-02-26 sprendime pripažino, kad šis sutarties punktas yra niekinis. Teismas konstatavo, kad įsipareigojimas, kurį prisiėmė butų savininkai minėta sutartimi atsakovei nesukuria pareigos mokėjimus ieškovui atlikti jo nustatytu eiliškumu. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šį ieškovo reikalavimą kaip neįrodyta.

Dėl atsakovų apeliacinio skundo

Atsakovas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad ieškovas neįrodė skolos dydžio skaičiavimo pagrįstumo.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovas 2010-09-14 tikslino ieškinio sumą dėl to, kad užskaitė 2010 m. vasario mėn. atliktą mokėjimą (b.l. 46). Atsakovas pripažįsta, kad šias sumas ieškovas nurodo ir mokesčių paskaičiavimo pažymose. Tai, kad atsakovei 2010-01-01 buvo paskaičiuota kita skolos suma, t.y. 4803,93 (b.l. 15) neįrodo, jog prie ieškinio pridėti 2010-01-26 skolos skaičiavimai už šildymą ir šilumos energiją yra neteisingi, tuo labiau, kad ieškovas prašė priteisti mažesnę sumą, kas atitinka atsakovų interesus. Be to, ieškovo papildomi paaiškinimai patvirtina, jog sumų skirtumas susidarė ieškovui nusprendus nereikalauti iš atsakovų delspinigių.

Esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių, tarp kurių draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai).

Iš byloje esančio atsakovų atsiliepimo į ieškinį (b.l. 21-22), teismo posėdžio protokolų matyti, kad atsakovai neginčijo skolos už šilumos energiją paskaičiavimo apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėms, t.y. už 2006 m. gruodžio mėn., kovo mėn. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka tik su 2009 m. gruodžio mėn. paskaičiavimo lentelėje nurodyta skola, su kitais mėnesiais sutinka (b.l. 159). Kadangi minėtos aplinkybės nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, todėl jos neturi būti nagrinėjamos ir apeliacine tvarka (CPK 306 str. 2 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas išaiškino atsakovui procesinę teisę pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kad buvo sumokėtos sumos, su kuriomis atsakovas nesutinka (b.l. 139). Atsakovas jokių įrodymų, patvirtinančių kokios sumos buvo sumokėtos nepateikė.

Papildomai pažymėtina, kad atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateikti papildomi paaiškinimai paneigia apeliantų nurodytus argumentus dėl neįrodyto skolos dydžio, nes, esant tarp šalių ilgalaikiams tęstiniams santykiams, apelianto minėtas mokėjimų ir sąskaitose nurodytų sumų už 2006 m. gruodžio mėn. ir kovo mėn. skirtumas susidarė dėl mokėjimų įskaitymo už ankstesnį laikotarpį.

Faktas, kad namui 2009 m. spalio mėn. buvo perskaičiuotas suvartotas šilumos kiekis (b.l. 62) neįrodo, jog atsakovui buvo neteisingai paskaičiuota skola. Ieškovo atstovas teismo posėdyje paaiškino, jog dėl šio koregavimo mokestis atsakovės butui nesikeitė (b.l. 156), tą patvirtina ir papildomai ieškovo paaiškinimai, kad korekcijos buvo būtinos butams, kuriuose įrengti dalikliai paskirstomą šilumos kiekį normatyvinės sumos apimtyje sumažinti, taikant šilumos paskirstymo metodą Nr. 6, tuo tarpu butams, kuriuose neįrengti dalikliai, ši korekcija įtakos neturėjo, nes šilumos kiekis skaičiuojamas pagal normatyvus. Taigi, apeliantų nurodytos aplinkybės dėl koregavimų įtakos skolos dydžiui atmestini kaip neįrodyti.

Apeliantų nurodytos aplinkybės, jog koregavimai atsirado dėl to, kad ieškovas naudoja nesertifikuotus, nekalibruotus, metrologinės patikros neturinčius apskaitos prietaisus, yra grindžiamos tik prielaidomis, todėl atmestinos kaip neįrodytos. Be to, pagal LR Šilumos įstatymo 2 str. daliklis yra netiesioginis matavimo prietaisas, t.y. jis yra nemetrologinis elektroninis prietaisas, kas paneigia apeliantų nurodytas aplinkybes dėl neįrodyto skolos dydžio.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei atsakovų apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatant atsakovų skolos dydį.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str., 96 str. 6 d., bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė

Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011-04-11 sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr.2-273-600/2011, palikti nepakeistą.

Teisėja Jelena Šiškina