Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2019-03-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-227-1036/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-03-06
Bylos Nr.
1-227-1036/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Povilanskas
Civilinis ieškovas
T. Š.
Kaltinamasis
V. K., M. Č.
Advokatai
Jurijus Surininas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-227-1036/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-58775-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2; 1.2.14.1.2.1; 2.3.6.4.4;
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 6 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Rūtai Čereškaitei, Ugnei Rėkutei, dalyvaujant prokurorėms Audronei Pupeikienei, Neringai Milinauskaitei - Posaškovai, Vidai Bracevičienei, Vaidai Matuzonienei, Ievai Rondomanskaitei, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui T. Š., kaltinamiesiems V. K., M. Č., jų gynėjams advokatams Jurij Surinin, Bogdan Chranovskij, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

Viktoras (Viktor) Klepus, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, teistas:

1) 2007 m. kovo 9 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 178 straipsnio 2 dalį (3 epizodai) – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus;

2) 2008 m. vasario 5 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 3 metams ir paskiriant įpareigojimus;

3) 2009 m. birželio 18 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

4) 2010 m. balandžio 12 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 242 straipsnį – 1 metų laisvės atėmimo bausme;

5) 2012 m. liepos 23 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

6) 2014 m. gegužės 27 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 140 straipsnio 1 dalį, BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme; bausmės vykdymą atidedant 2 metams ir paskiriant įpareigojimus. 2015 m. birželio 30 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi panaikintas 2014 m. gegužės 27 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas;

7) 2017 m. vasario 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – 30 parų arešto bausme, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones;

8) 2018 m. vasario 28 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 3 metams ir paskiriant įpareigojimus;

9) 2018 m. kovo 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir BK 243 straipsnį – 50 parų arešto bausme, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones;

Žemesnės instancijos teismas

10) 2018 m. balandžio 6 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę – Marijampolės pataisos namuose; kaltinamas pagal BK 284 straipsnį, 178 straipsnio 2 dalį;

M. Č. (M. Č.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis pagal verslo liudijimą, registruotas darbo biržoje, teistas:

1) 2008 m. spalio 6 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus;

2) 2008 m. gruodžio 12 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams ir paskiriant įpareigojimus;

3) 2009 m. rugsėjo 4 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK 187 straipsnio 1 dalį (2 epizodai) – 3 metų laisvės atėmimo bausme;

4) 2015 m. liepos 22 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK187 straipsnio 1 dalį – 8 MGL (301,28 Eur) dydžio bauda;

5) 2017 m. sausio 31 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – 6 mėnesių metų laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, paskiriant įpareigojimus ir draudimus. 2017 m. lapkričio 2 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi pakeistos 2017 m. sausio 31 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir paskirtas papildomas įpareigojimas; kaltinamas pagal BK 284 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. ir M. Č. teismui atiduoti kaltint juos tuo, kad jie 2017 m. lapkričio 10 d., apie 19:00 val. būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje – picerijoje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, tyčia, įžūliu elgesiu, susijusiu su necenzūrinių, įžeidžiančio ir žeminančio pobūdžio žodžių vartojimu bei smurto panaudojimu, picerijos (duomenys neskelbtini) darbuotojos B. P. akivaizdoje, niekindami elementarias moralės bei elgesio normas, iniciavo konfliktą su picerijos lankytoju T. Š. (T. Š.), be jokios aiškios asmeninės motyvacijos, išplūdo nukentėjusįjį T. Š. necenzūriniais, įžeidžiančio ir žeminančio pobūdžio žodžiais bei sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių rankų kumščiais T. Š. į įvairias kūno vietas, ko pasėkoje, bendrais veiksmais sukėlė nukentėjusiam T. Š. fizinį skausmą ir tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to V. K. teismui atiduotas kaltinti jį tuo, kad jis 2017 m. lapkričio 10 d., apie 19:00 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje – picerijoje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), atvirai –T. Š. akivaizdoje pagrobė svetimą turtą - juodos spalvos striukę „Magnum“ 100 eurų vertės, sujoję buvusiu mobiliojo ryšio telefonu „Samsung Galaxy S7“ 430 eurų vertės su jame buvusia beverte „Tele-2“ SIM kortele, juodos spalvos pinigine 40 eurų vertės su joje buvusiais pinigais – 15 eurų, asmens dokumentais – vairuotojo pažymėjimu 37 eurų vertės, asmens tapatybės kortele 14 eurų vertės, AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele 10 eurų vertės, „Euro vaistinė“, „Neste“, „Can Can“, „Senukai“ nuolaidų kortelėmis bendros 5 eurų vertės, sveikatos pažymėjimu, tarnybiniu policijos pažymėjimu, dviem ginklo kortelėmis, specialiųjų priemonių impulsinio prietaiso „Taser“ kortele, priklausantį T. Š., tuo padarydamas nukentėjusiajam T. Š. bendrą 656 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis V. K. kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino iš dalies ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinime nurodytą dieną užėjo į piceriją, prasidėjo konfliktas su T. Š.. Vėliau konfliktas peraugo į muštynes. Išeidamas iš picerijos paėmė nukentėjusiojo striukę, galvodamas, kad tai jo striukė, kurią vėliau išmėtė lauke, prie picerijos. Iš striukės kišenių nieko neėmė ir nieko neapžiūrinėjo. Nuo striukės paėmimo iki išmetimo praėjo gal 4 –5 minutės. Tą dieną pats dėvėjo juodą striukę. Į piceriją atėjo vienas, joje jau pirmas buvo atėjęs M. Č.. Neatsimena dėl ko prasidėjo konfliktas su T. Š., asmeninių santykių tarp jų niekada nebuvo. Nežinojo, kad nukentėjusysis dirba policijoje. Muštynėse su nukentėjusiuoju atrodo dalyvavo vienas. Neatsimena kokie smūgiai buvo, kiek jų buvo suduota ir kas pradėjo konfliktą, kadangi praėjo daug laiko ir jie su M. Č. buvo išgėrę. Patys išsiskyrė ir taip muštynės nutrūko. Nepripažįsta, kad sudavė 10 smūgių. Tą vakarą išgėrė tris butelius alaus, jautėsi neblaivus, kas paveikė jo atmintį. Be jų trijų, kitų lankytojų picerijoje nematė. Buvo darbuotoja B. P., kuri yra pažįstama, bet draugiškų santykių nepalaiko, susipykę taip pat nebuvo. Jos reakcijos į muštynes nepastebėjo, su ja apie įvykį nekalbėjo. Jam niekas nežinoma apie M. Č. ir T. Š. tarpusavio santykius prieš susitikimą. Nurodo, kad per muštynes jam buvo padaryti kūno sužalojimai ir sukeltas fizinis skausmas nuo nukentėjusiojo veiksmų. Civilinius ieškinius pripažįsta, bet mano, kad sumos per didelės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi kitiems įrodymams patikrinti buvo pagarsinti kaltinamojo V. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Kaltinamasis V. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo kaltu prisipažino pilnai dėl to, kad sumušė ir paėmė striukę su daiktais, labai gailisi ir parodė, kad kokia diena buvo jau nepamena, kaip viskas vyko jau nepamena, nuo ko prasidėjo žodinis konfliktas su T. Š. jau nepamena. Tačiau, kai atėjo į piceriją, M. Č. jau kibo žodžiais prie sėdinčio T. Š.. Kiek žino, jau nuo mokyklos laikų jų santykiai buvo blogi, konfliktavo tarpusavyje ne vieną kartą. Kadangi jau nepamena kaip viskas vyko, tik žino, kad pastūmė T. Š. ir tada prasidėjo muštynės, ten stumdėsi tarpusavyje, žino, kad rankų kumščiais sudavė kažkiek kartų T. Š. į įvairias kūno vietas, tačiau nei kiek kartų, nei kur tiksliai pataikė jam smūgiuodamas nepamena. Muštynėse dalyvavo pats, M. Č. ir T. Š.. Jau po to, kai baigėsi muštynės, į piceriją užėjęs F. P. (F. P.) tik bandė visus apraminti ir neleisti, kad vėl tęstųsi muštynės, jis T. Š. nemušė. Po to, kai baigėsi muštynės, nuo žemės paėmė gulinčią T. Š. striukę, ją, išnešęs iš picerijos patalpos, koridoriuje numetė ant žemės. Kai rankose laikė T. Š. striukę, T. Š. pasakė „atiduok striukę“, tačiau M. Č. pasakė ,,neatiduok“, ją ir paėmė su savimi. Ar buvo striukės kišenėse kokie nors T. Š. asmeniniai daiktai nežino, nes kišenių netikrino ir nieko iš striukės nepaėmė. Paėmė T. Š. striukę, kadangi pagalvojo, kad tai yra jo striukė. Kas vėliau surado ir paėmė tą striukę nežino, daugiau tos striukės nematė, kadangi numetė striukę koridoriuje ant grindų ir visi trys iš picerijos pastato išėjo. Daugiau apie tą striukę nieko nežino. Nuėjo į namus, o M. Č. pasiliko prie picerijos pastato, kieme. Tą vakarą į piceriją atėjo jau būdamas neblaivus, kadangi su M. Č. vartojo alkoholius gėrimus jis taip pat buvo neblaivus (t. I, b.l.172–173).

Pagarsinus kaltinamojo V. K. parodymus, jis nurodė, kad įvykio aplinkybes geriau atsimena teisiamojo posėdžio metu. Papildomai nurodė, kad T. Š. sudavė gal pora smūgių, bet 10 suduoti negalėjo.

Kaltinamasis M. Č. kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinime nurodytą dieną apie 18:00 val., stovėjo su V. K., F. P. ir dar vienu vaikinu prie picerijos ir parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios tame pačiame pastate. Tuo metu į piceriją eidamas nukentėjusysis T. Š. jį pastūmė pečiu. Nei jis, nei nukentėjusysis vienas kitam nieko nepasakė. Gal po 10 minučių, kai nukentėjusysis užėjo į piceriją, jis taip pat ten užėjo, buvo įsitikinęs, kad picerijoje nebėra nukentėjusiojo. Pamatęs nukentėjusįjį paklausė kodėl jis pastūmė, prasidėjo žodinis konfliktas. Po kurio laiko į piceriją užėjo V. K., priėjo prie jo ir nukentėjusiojo. Po to prasidėjo grumtynės. Nukentėjusysis trenkė V. K., po to jam ir abu kaltinamieji nukrito ant žemės. Jiems atsistojus nukentėjusysis vėl pradėjo juos mušti, taip sukeldamas jiems fizinį skausmą, dėl to jis kreipėsi į ekspertizės centrą, kur jam buvo nustatyti sužalojimai, nurodyti pateiktoje specialisto išvadoje. Nukentėjusiajam negrasino, rusiški keiksmažodžiai buvo vartojami iš jų abiejų pusės. Nukentėjusiajam smūgių nesudavė, gimdamasis bandė suduoti vieną smūgį, bet nepataikė. Konflikto pabaigoje į piceriją užėjo F. P.. Konflikto metu buvo išgėręs. Negali pasakyti, ar nukentėjusysis buvo išgėręs. Nematė, kaip V. K. paėmė striukę iš nukentėjusiojo ir negali pasakyti kas toliau vyko su striuke. Po įvykio nuėjo pas kaimynę į svečius. Nurodė, kad anksčiau picerijoje lankydavosi dažnai ir iki tol konfliktų nėra buvę.

Nukentėjusysis T. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2017 m. lapkričio mėnesį, tikslios datos neprisimena, eidamas prie pastato, kuriame yra picerija, pamatė stovinčius V. K., M. Č. ir dar vieną vyrą pažįstamą iš matymo. M. Č., būdamas prie įėjimo į piceriją, rusų kalba paniekinama forma pakomentavo „policininkas“. Nekreipdamas dėmesio užėjo į piceriją. Laukdamas užsakymo atsisėdo ant sofos. Tuo metu į piceriją užėjo M. Č.. Jam priėjus pirmus jo žodžius rusų kalba, suprato kaip grasinimą ir kreipimąsi, žeminantį kaip asmenį ir policijos pareigūno profesiją. Prasidėjo žodinis konfliktas. Jis atsakė, kad jam nėra ko bijoti tokio asmens kaip M. Č., kad toliau sėdės ir lauks. Tada užėjo V. K.. Jam priėjus prie M. Č., iš rusiško išsireiškimo suprato, kad jie buvo susitarę jį sumušti. Tuomet atsikėlė nuo sofos, paėjo pora žingsnių atgal, o kaltinamieji artinosi link jo, pirmas V. K., M. Č. iš galo. V. K., įkišęs ranką į kišenę, rusų kalba ragino žaloti. Nežinojo, ką V. K. turi kišenėje. Kaltinamieji eidami link jo be žodžių su rusiškais keiksmažodžiais „mušam policininką“ daugiau nieko nesakė. Iš šių veiksmų, nusiteikimo ir agresijos suprato, kad kyla realus pavojus sveikatai ir gyvybei. Siekdamas sustabdyti V. K. jam spyrė į koją. Tada abu kaltinamieji jį puolė. Kažkas iš jų buvo pagriebęs už striukės, ją traukė per galvą už kapišono. Striukė buvo ilga, su užtrauktuku, užsegtu iki krūtinės. Nepamena, kuris iš kaltinamųjų užtraukė striukę iki galo. Kažkuris iš kaltinamųjų muštynių metu pagriebė už kapišono ir užtraukė jam ant galvos. Kai ant galvos buvo užtraukta striukė, nematė, kas suduoda smūgius, kiek smūgių buvo tik jautė. Pajuto daug smūgių į galvos sritį, į pečius, į krūtinę. Mano, kad smūgiai greičiausiai buvo suduoti rankomis, kadangi jį bandė pargriauti, bet jis stovėjo. Smūgius sudavė ne vienas žmogus, nes jis laikė kaltinamojo ranką, kuri laikė striukės kapišoną, o smūgiai buvo iš įvairių pusių vienu metu. Pilnai nutraukus striukę per galvą toliau buvo suduodami smūgiai tiek iš M. Č., tiek iš V. K.. Muštynių metu pavyko išsilaisvinti, galėjo matyti aplinką. Matė priešais save stovinčius kaltinamuosius, kurie vienas kitą ragino sakydami mušti ir bandė suduoti. Jis smūgiavo besigindamas, sudavė 3 kartus. Negali pasakyti, ar abiem, ar vienam kaltinamajam sudavė, bandant juos nuo savęs nustumti. Asmeninio tikslo juos sužaloti neturėjo. Tuo metu picerijoje buvusi darbuotoja šaukė, kad baigtų muštynes, nes iškvies policiją. Taip pat picerijoje buvo moteris su vaikais, kuri rėkė, kad jie nusiramintų ir baigtų muštis, vėliau ji pasišalino. Pasibaigus muštynėms. V. K. paėmė jo striukę nuo žemės. Negali pasakyti, ar jis numetė striukę bandant išsilaisvinti, ar kažkuris iš kaltinamųjų nutempė nuo jo. V. K. paėmė striukę nuo žemės į rankas ir pasitraukė link durų su M. Č.. Tada į piceriją užėjus trečiam asmeniui, kurį matė prie picerijos įėjimo prieš konfliktą, jo pavardės nežino, M. Č. pradėjo jį raginti mušti trise. Trečias asmuo nesutiko su siūlymu, neketino jo mušti ir bandė raminti. Pamatęs, kad V. K. paėmė striukę, sakė ją grąžinti, nes ten buvo asmeniniai daiktai, tarnybinis pažymėjimas, telefonas, piniginė. M. Č. ragino neatiduoti striukės, tada visi trys pasišalino iš picerijos. Tuo metu picerijos darbuotoja kalbėjo telefonu su Bendruoju pagalbos centru, kadangi negalėjo pasakyti tikslaus adreso, kur konfliktas įvyko, pats paaiškino įvykio aplinkybes. Į įvykio vietą atvažiavus policijos ekipažui matė, kaip atvažiavo M. Č. sesuo, kuri iš matymo pažįstama. Po maždaug 10 minučių picerijos darbuotoja pasakė, kad jo striukė picerijoje ir paaiškino, kad kaltinamojo sesuo buvo užėjusi, pasižiūrėjusi, kad nėra pašalinių asmenų iš šiukšliadėžės išėmė jam priklausančią juodos spalvos striukę. Akivaizdžiai matėsi, kad kaltinamieji buvo neblaivūs, bet jų kalba, judesiai buvo koordinuoti, jie suvokė savo veiksmų esmę. Nurodė, kad tai ne pirmas jo konfliktas su M. Č.. Konfliktai vyksta dėl jo profesijos. Anksčiau jokių santykių nepalaikė, tik mokėsi vienoje mokykloje, draugai nebuvo, bendrų draugų neturi. Striukė jam buvo sugrąžinta, pinginė nebuvo paimta. Po to įvykio kreipėsi į Lazdynų ligoninę, kur buvo išduotas nedarbingumas. Ekspertizė nebuvo padaryta, nes buvo savaitgalis, o registracija tik darbo dienomis. Praėjus 5 dienoms po įvykio nubrozdinimai ir patinimai buvo praėję. Neturtinę žalą patyrė dėl didelio streso dėl šio įvykio, jam ne kartą buvo grasinama. Kaltinamieji žino, kur jis gyvena, ne kartą pravažiavo pro jo namus, matė jį kieme. Kelias savaites po įvykio naktimis nemiegojo, bijojo, kad nebūtų padaryta žala jo tėvų materialiniam turtui. Pergyveno, nerimavo, patyrė psichologinę traumą. Buvo pažemintas ne tik kaip pareigūnas, kaip asmuo, bet buvo pažeminta ir visa policijos sistema.

Liudytoja O. M. (kaltinamojo M. Č. sesuo) teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus. Nurodė, kad visko nepamena dėl patirto didelio streso ir praėjusio laiko bei nenori prisiminti įvykio aplinkybių.

Liudytojas F. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad užėjo į piceriją (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Tikslios datos neprisimena, buvo ruduo, vakaras. Užėjus į piceriją pamatė, kad ten vyksta konfliktas, nežino dėl ko ir kas jį pradėjo. Konfliktas vyko tarp pažįstamų – M. Č. ir V. K., ir vieno vyruko (liudytojas parodė į nukentėjusįjį). Bandė konfliktą sustabdyti, norėjo M. Č. pastatyti ant kojų ir išvesti. M. Č. sėdėjo ant žemės, kokioje padėtyje buvo V. K. neprisimena, o nukentėjusysis stovėjo. Pavyko M. Č. pakelti ir išvesti į lauką, neprisimena, ar kiti konflikto dalyviai liko picerijoje. Neprisimena ar V. K. po to prisijungė prie jų. Į piceriją užėjo, nes ieškojo draugų ir norėjo pavalgyti. Matė, kad M. Č. ir V. K. į piceriją užėjo anksčiau. Kartu su jais neįėjo į piceriją, nes stovėjo lauke ir rūkė.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi kitiems įrodymams patikrinti buvo pagarsinti liudytojo F. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas F. P. parodė, kad 2017 m. lapkričio 10 d., apie 17:00 val. prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), kur antrame aukšte yra įrengta picerija (duomenys neskelbtini), lauke sutiko pažįstamus M. Č. ir V. K.. Kartu su jais lauke prie parduotuvės gėrė alų. Praėjus kiek laiko, jie abu nuėjo į piceriją, pats pasiliko lauke. Negali pasakyti tiksliai kiek praėjus laiko, taip pat nuėjo į piceriją, kur norėjo nusipirkti alaus. Atėjęs į piceriją, išgirdo rėkiančią picerijos darbuotoją, kuri pasakė ,,pasiimk savo draugus“. Atėjęs pamatė muštynes, mušėsi pažįstami M. Č. ir V. K. su dar vienu vyriškiu, kuris, kaip vėliau iš vietinių gyventojų sužinojo, buvo policijos pareigūnas. Pamatęs muštynes, iš karto pribėgo prie M. Č., kuris buvo rankomis įsikabinęs į policininką, bandė M. Č. atitraukti nuo policininko ir taip juos išskirti. V. K. gulėjo ant grindų. Kai atėjo, muštynės jau buvo beveik pasibaigusios. Iš karto pradėjo vesti savo pažįstamus į lauką, pribėgo prie V. K., kurį už rankų bandė ištempti į lauką. Tiksliai negali pasakyti kas, kam, kokius smūgius sudavė, kas pradėjo muštynes, kadangi, kai atėjo, muštynės jau buvo pasibaigusios. Viskas įvyko labai greitai. Pats niekam jokių smūgių nesudavė, nebuvo sužalotas. Visą laiką tik bandė išvesti M. Č. ir V. K. į lauką. Po muštynių visi kartu išėjo į lauką, ar kas nors iš pažįstamų: M. Č. ar V. K. paėmė nukentėjusiojo striukę nematė. Išėję iš picerijos, iš karto nuėjo pas M. Č. į namus. Ar buvo sustoję prie pašto nepamena. Po įvykio jokios striukės nematė (t. I, b. l.128).

Pagarsinus liudytojo F. P. parodymus, jis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad duoti parodymai yra teisingai užfiksuoti ir teismas turėtų vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes teisiamojo posėdžio metu duodant parodymus yra praėję daug laiko ir jis nelabai atsimena.

Liudytojas J. D. (J. D.) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad Mickūnuose, tiksliai nepamena prieš kiek laiko, buvo sumuštas jo kolegas T. Š.. Tarnybos metu per radijo stotį išgirdo pranešimą, kad užpultas ir apvogtas policijos pareigūnas. Vykstant į įvykio vietą sužinojo, kad tai jo kolega T. Š.. Buvo pavogti T. Š. daiktai – striukė, piniginė, tarnybinis pažymėjimas, pinigai, telefonas. Budėtojui susisiekus su nukentėjusiuoju, jis paaiškino, kad atvyko pavakarieniauti picerijoje, kur jį užpuolė vietiniai gyventojai dėl neapykantos, kad jis yra policijos pareigūnas. Paaiškino kas užpuolė, kur galimai gali būti tie žmonės ir jie važiavo ieškoti užpuolikų. Jų ieškojo ne vieną valandą. Pavyko tą patį vakarą asmenis surasti. Jeigu neklysta, jie buvo trise. Vieną rado prie namų, o kur antrą neprisimenu – arba mieste, arba prie namų. Suradę tuos asmenis sulaikė. Neprisimena ar sulaikyti asmenys prisipažino, ar neigė kaltę. Kai sulaikė ir apžiūrėjo asmenis pas kažkurį buvo apibrozdintas veidas.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi kitiems įrodymams patikrinti buvo pagarsinti liudytojo J. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. D. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio pareigose. 2017 m. lapkričio 10 d. dirbo kartu su Mobilios kuopos 3- ojo būrio vadu A. P. ir vyriausiaisiais patruliais A. T., A. Č., G. P., kai apie 19:40 val. per radijo ryšį buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) buvo užpultas ir apiplėštas policijos pareigūnas. Nuvykus į įvykio vietą, t. y. (duomenys neskelbtini) sužinojo papildomas aplinkybes, o būtent užpuolikų, kurie iš karto po įvykio pasišalino duomenis ir tęsė jų paiešką. Dirbant pagal turimą informaciją apie 21:00 val. pagal minėtus požymius (duomenys neskelbtini) pastebėjo asmenį panašų pagal turimus duomenis į tą, kuris ir dalyvavo įvykyje, jis pastebėjęs policijos pareigūnus pradėjo bėgti, o jį pasivijus, pastarasis atsistojo į kovinės savigynos poziciją ir sakydamas „nu musara pidarasi zapizdžiu vsech“ pradėjo mosikuoti rankomis ir spardytis kojomis dėl to siekiant sulaikyti minėtą asmenį buvo panaudoti fizinės prievartos veiksmai. Minėtas asmuo buvo pargriautas ant žemės, jam užlaužtos rankos už nugaros ir uždėti antrankiai. Sulaikytas asmuo prisistatė kaip M. Č., gim. (duomenys neskelbtini). Įsodinus M. Č. į tarnybinį automobilį, toliau buvo tęsiama asmenų paieška. Maždaug apie 21:45 val. (duomenys neskelbtini), esančios kavinės teritorijoje buvo sulaikytas antras asmuo – F. P., gim. (duomenys neskelbtini) kuris taip pat pamatęs mūsų tarnybinę transporto priemonę užėjo už pastato ir pradėjo bėgti taip bandydamas pasislėpti tamsoje. Sulaikant minėtą asmenį jis žinojo, kad tai yra policijos pareigūnai, nes garsiai ir aiškiai buvo sakyta „stok policija“. F. P. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, bėgo, o jį pasivijus bei sulaikant jis bandė išvengti sulaikymo stumdėsi su rankomis stangrino rankas, ko pasėkoje panaudojus fizinę prievartą buvo pargriautas ant žemės ir uždėti antrankiai. Sulaikymo metu aiškiai matėsi, kad M. Č. veidas jau buvo sužalotas iki sulaikymo, matėsi sukrešėjęs kraujas ant veido. Minėti asmenys apie 22:30 val. pristatyti į 2-ąją policijos komisariatą (t. I, b. l. 121–122).

Pagarsinus liudytojo J. D. parodymus, jis teisiamojo posėdžio metu nurodė,

kad duoti parodymai yra teisingi ir teismas gali vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes teisiamojo posėdžio metu dėl praėjusio ilgo laiko tarpo ir dėl įvykių gausos tiksliai visų aplinkybių nepamena.

Liudytoja R. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinime nurodytą dieną, tikslaus laiko nepamena, buvo tamsu, ėjo į parduotuvę, esančią netoli namų – 10 min. kelio, ir pamatė, kad vyksta kažkoks sujudimas, kad buvo policija ir greitoji. Priėjus arčiau, prie pašto, kur stovėjo būrys žmonių, išgirdo, kad jos vyras M. Č. dalyvavo muštynėse. Tai išgirdusi sustojo prie pašto ir paskambino jo sesei O. M., paprašė jos atvažiuoti, nes buvo išsigandusi. Kol jos laukė, švietėsi telefonu, nes buvo tamsu ir pamatė, kad prie pašto guli kažkas juodo. Žmonės kalbėjo, kad per muštynes dingo striukė. Suprato, kad ten gali būti striukė. Nežino kieno ten striukė ir kaip ji ten atsirado. Kadangi turėjo juodą, celofaninį maišelį, įsimetė striukę į maišą ir laukė vyro sesės. Po striukės kišenes nelandžiojo, dedant striukę į maišelį, jautėsi, kad kažkas yra kišenėje. Atvažiavus vyro sesei papasakojo, kad žmonės šneka, jog galbūt M. Č. dalyvavo muštynėse. Jos nuėjo į piceriją pasiklausti kas buvo. Paštas nuo picerijos 3-4 m. atstumu. Už pašto yra picerija su parduotuve viename pastate. Picerijoje pasakė, kad buvo susistumdymas, kažkas iš nukentėjusiųjų policininkas. Tada jos išėjo į lauką. M. Č. sesė nuėjo prie policijos, bandė pasiaiškinti, bet jai niekas nepasakė, tiesiog atgrasiai šnekėjo. Jos išsigando, striukės neatidavė, vėliau vyro sesė nunešė striukę į piceriją. Kur tuo metu buvo M. Č. nežino. Po šio įvykio pirmą kartą su juo susitiko po poros dienų, jis papasakojo, kad buvo muštynės ir kad kaltas ne jis. Bendravo su kaimyne ir ji papasakojo, kad tą vakarą vyras buvo pas ją užsukęs ir, kad jo veidas buvo sumuštas, vėliau jis iš kaimynės išėjo pas policiją. Anksčiau vyras toje pačioje picerijoje turėjo kažkokį konfliktą.

Liudytoja B. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tikslios datos neatsimena, maždaug prieš metus dirbo picerijoje. Į piceriją atėjo vaikinas, užsakė dvi picas ir atsisėdo ant kušetės, sėdėjo labai tyliai. Po to kartu atėjo du vyrai ir pradėjo prie vaikino kabintis. Sakė, kad jei jie nenueis – iškvies policiją. Jie užpuolė tą vaikiną, kuris laukė užsakymo. Prasidėjo grumtynės. Negali pasakyti kas, kiek ir kam spyrė, kas pirmas sudavė, nes matė tik grumtynes. Grūmėsi vaikinas, kuris laukė picos su kitais užėjusiais vaikinais. Suprato, kad jie pažįstami, nes užėję iškart jį žinojo. Kai atėjo kaltinamieji į piceriją, negali pasakyti ar tarp jų vyko normalus bendravimas. Kaltinamieji kalbėjo neramiai, matėsi iš mimikos, bet jų žodžių negirdėjo. Girdėjo, kaip nukentėjusysis sakė jiems išeiti. Kaip suprato, jie buvo išgėrę. Jie iš jos neužsisakė picos, o priėjo prie vaikino, kuris sėdėjo ir laukė. Be jos picerijoje buvo kolegė V. L., viso konflikto nepertraukiamai nematė, nes dirbo. Buvo daug užsakymų, žmonės ateidavo, paimdavo picas ir išeidavo. Atėjo, kai jau kažkas dviese buvo ant grindų, bet kas – negali pasakyti. Įspėjo, kad išeitų į lauką, nes kvies policiją. Viskas vyko labai greitai. Kol jiems sakė, kad kvies policiją, baigėsi muštynės. Policiją iškvietė, nes prasidėjo grumtynės. Nukentėjusysis paėmė ragelį iš jos ir pats paaiškino, kas vyksta, tuo metu kaltinamieji pabėgo. Kol atvyko policijos pareigūnai toliau dirbo. Buvo dar vienas vaikinas, kurį žino iš matymo – (duomenys neskelbtini). Jis stovėjo ir žiūrėjo į konfliktą, suprato, kad yra jų pažįstamas. Konflikto metu nebuvo asmenų, kurie pasigestų daiktų. Po kiek laiko atėjęs nukentėjusysis klausė ar ji kažką matė, ji pasakė, kad ne. Praėjus pusei valandos ar valandai, kai išėjo asmenys, su kolege šiukšliadėžėje rado striukę. Šiukšliadėžė labai didelė, stovi picerijos patalpos gale esančiame kampe. Nematė, kas įdėjo striukę į šiukšliadėžę. Prieš randant striukę šiukšliadėžėje ir po pareigūnų atvykimo buvo užėjusi M. Č. sesuo ir žmona pasiklausti, kas buvo. Nematė, kad žmona ar sesuo ką nors turėtų. Po to, kai jos išėjo, striukė atsirado. Policiją informavo, kad atsirado striukė. Sužalojimų ant vyro, kuris sakėsi picą, nematė. Ant tų asmenų, kurie dalyvavo konflikte ir to, kuris atėjo vėliau, nematė sužalojimų, nes jie greitai pabėgo. Neatsimena, kaip V. K. buvo apsirengęs, nežino ar kuris atėjęs nusirengė. Po to nukentėjusysis buvo nusirengęs.

Liudytoja G. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pas ją maždaug 21:00 val. atėjo kaltinamasis (duomenys neskelbtini), kuris yra jos kaimynas. Pasakė, kad jį sumušė, gal ir sakė kas, bet ji to žmogaus nepažįsta. Jam buvo sužalota kairė veido pusė, turbūt buvo mėlynė, buvo sumušta ranka. Buvo kraujo, bet negali pasakyti kur. Po to jam paskambino žmona ir jis pasakė, kad eina pasiduoti. Praėjus 5 – 10 min. jis išėjo iš jos namo, kur jau stovėjo policija. Gyvena (duomenys neskelbtini), žino kur yra picerija (duomenys neskelbtini). Nuo jos namų iki picerijos maždaug pusės kilometro atstumas. Negali pasakyti, kodėl M. Č. atėjo pas ją, iki įvykio nedažnai ateidavo.

2017 m. lapkričio 10 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 10 d. buvo apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) picerija, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Į picerijos patalpas patenkama iš automobilių stovėjimo aikštelės, pro pagrindines pastato duris, koridoriuje tiesiai yra durys, ant jų yra užrašas (duomenys neskelbtini) picerija. Tiesiai yra picerijos virtuvė, kairėje ir dešinėje – stalai su kėdėmis, stalai su sofomis. Įėjimo durų dešinėje yra šiukšlių dėžė, netoli jos yra medinis suoliukas, ant jo yra juodos spalvos striukė. Patalpa stebima vaizdo kameromis, pastato prieigos taip pat stebimos vaizdo stebėjimo kameromis. Įvykio vietos apžiūros metu paimta juodos spalvos striukė „Magnum“ su joje buvusiais daiktais: rudos spalvos pinigine, 4 nuolaidų kortelėmis, vairuotojo pažymėjimu, asmens tapatybės kortele, tarnybiniu pažymėjimu, 2 ginklo kortelėmis, „Taser“ kortele, „Swedbank“ mokėjimo kortele, 15 eurų, mobiliojo ryšio telefonu „Samsung“ (t. I, b. l.28–31).

2017 m. lapkričio 10 d. daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 10 d. buvo apžiūrėta juodos spalvos striukė, joje buvusi rudos spalvos piniginė, joje buvę „Neste“ nuolaidų kortelė, „Tele-2 Pildyk“ SIM kortelė, vairuotojo pažymėjimas, asmens tapatybės kortelė, išduoti T. Š. vardu, policijos pareigūno tarnybinis pažymėjimas, sveikatos pažymėjimas, 2 ginklo kortelės, „Taser“ X26 kortelė, nuolaidų kortelės “Can can“, „Senukai“, „Euro vaistinė“, „Swedbank“ bankas mokėjimo kortelė, 5 eurai monetomis, 10 eurų kupiūra, mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“ (t. I, b. l. 32–36).

2017 m. gruodžio 14 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 14 d. buvo apžiūrėti medicininiai dokumentai, T. Š. po įvykio 2017 m. lapkričio 10 d. objektyvūs kūno sužalojimai nekonstatuoti. Medicininiuose dokumentuose nurodytos dešinio riešo, veido sumušimo, kairės čiurnos raiščių patempimo diagnozės sužalojimais nevertinamos, kadangi nepagrįstos objektyviais medicininiais duomenimis. Nesant sužalojimų, nėra ir pagrindo vertinti sveikatos sutrikdymo mastą (t. I, b. l. 54).

2017 m. gruodžio 9 d. daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 9 d. buvo apžiūrėtas CD-R diske, 7 failuose, užfiksuotas vaizdo įrašas, 2017 m. lapkričio 16 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paimtas iš T. Č. pateikto vaizdo įrašymo įrenginio „Aprica“ (t. I, b. l. 94–105). Vaizdo įrašas perklausytas teisiamojo posėdžio metu.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Dėl V. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje

Kaltinamasis V. K. buvo kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu, tačiau bylą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad teisinio bylos nagrinėjimo metu nenustatytos aplinkybės, leidžiančios V. K. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Teismas vertindamas kaltinamojo veiksmus pažymi, kad pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą. Pabrėžtina, kad svetimo turto užvaldymas padaromas pasisavinimo tikslais. Kasacinės instancijos teismo praktikoje tokio pobūdžio bylose nuosekliai pasisakoma dėl negalimumo remtis vien tik objektyviosiomis aplinkybėmis užvaldant svetimą turtą, bet pabrėžiamas būtinumas nustatyti ir subjektyviąsias aplinkybes, t. y. kaip asmuo suvokė savo veiksmus, kokius padarinius numatė ir kokio tikslo siekė. Siekiant asmens veiksmus kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnį (kaip vagystę) būtina nustatyti, kad kaltininkas neabejotinai suvokė, jog paėmė svetimą daiktą, numatė, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to norėjo arba kad kaltininkas suvokė, jog jis neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą, kad dėl tokių jo veiksmų padaroma turtinė žala kitam asmeniui, ir to norėjo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, Nr. 2K-351/2012, Nr. 2K-282/2012, Nr. 2K-6/2012).

Nagrinėjamu atveju nors kaltinamasis V. K. nurodė, kad kaltę pripažįsta, tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme nurodė, kad nukentėjusiojo striukę paėmė galvodamas, kad tai jo paties striukė. Striukės turinio neapžiūrėjo, kišenių netikrino ir nieko iš jų neėmė. Vėliau striukę išmėtė lauke, kai nuo jos paėmimo buvo praėjusios 4 – 5 minutės ir daugiau nieko apie striukę nežino. Nukentėjusysis T. Š. ikiteisminio tyrimo pirmosios apklausos metu nurodė, kad abu kaltinamieji plėšimo būdu pavogė striukę, su joje buvusiais daiktais. Kitoje apklausoje ir teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad negali pasakyti ar jis pats numetė striukę ant žemės ar kaltinamieji nutempė nuo jo, striukę nuo žemės paėmė kaltinamasis V. K.. Vėliau striukė buvo rasta picerijoje esančioje šiukšliadėžėje. Striukė buvo sugrąžinta, piniginė nebuvo paimta. Tą pačią įvykio dieną striukė su pinigine ir joje esančiais daiktais pakvitavimu buvo grąžinti nukentėjusiajam (t. I, b. l. 37). Striukės atsiradimo faktą šiukšliadėžėje patvirtino ir picerijos darbuotoja, liudytoja apklausta B. P.. Ji su kolege striukę rado šiukšliadėžėje, nematė kaip ji ten atsidūrė. Parodė, kad prieš atsirandant striukei buvo užėjusios kaltinamojo M. Č. sesuo ir žmona, po kurių išėjimo striukė atsirado. Liudytoja R. J. patvirtino, kad nukentėjusiojo striukę rado lauke prie pašto, esančio 3–4 m. atstumu nuo picerijos, įsidėjo ją į maišelį. Vėliau striukę perdavė vyro sesei, kuri ją nunešė atgal į piceriją. Taigi, aptarti teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai, nustatyta įvykio chronologinė eiga, patvirtina kaltinamojo V. K. parodymus, kad jis tikslo grobti nukentėjusiojo striukės neturėjo. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad pagal nustatytas faktines aplinkybes, kaltinamasis V. K. turėjo visas galimybes užvaldyti nukentėjusiojo striukę kartu su kišenėse esančiais daiktais, tačiau to nepadarė, kas teismui leidžia daryti išvadą, kad jis neturėjo tikslo pagrobti svetimą turtą. Nenustačius kaltinamojo tyčios, nukreiptos į negrįžtamą svetimo turto užvaldymą ir atitinkamos žalos nukentėjusiajam padarymą, teismas daro išvadą, kad veika neatitinka turto pagrobimo požymių kaip jie yra apibrėžti BK 178 straipsnio 2 dalyje. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamasis V. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, išteisintinas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje

Kaltinamieji V. K. ir M. Č. buvo kaltinami nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymu. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Bylą nagrinėjant teisme prieita prie išvados, kad kaltinamųjų V. K. ir M. Č. veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnyje.

Nors kaltinamasis V. K. nurodė, kad kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažįsta, tačiau tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad užėjęs į piceriją pamatė ten esančius M. Č. ir T. Š.. Prasidėjo žodinis konfliktas, kuris peraugo į muštynes. Tiksliai visko nurodyti negalėjo, nes nepamena, tik žino kad pastūmė nukentėjusįjį T. Š.. Muštynių metu, tarpusavyje besistumdant sudavė nukentėjusiajam, bet kiek tiksliai smūgių nurodyti negalėjo. Dešimt smūgių nukentėjusiajam tikrai nesudavė. Kaltinamasis M. Č. nurodė, kad jam užėjus į piceriją ir ten pamačius nukentėjusįjį jo paklausė, kodėl ji pastūmė. Nuo to prasidėjo žodinis konfliktas, kurio metu rusiški keiksmažodžiai buvo vartojami iš abiejų pusių. Į piceriją atėjus kaltinamajam V. K. prasidėjo grumtynės. Nukentėjusysis trenkė V. K., po to ir jam pačiam, ko pasėkoje jie nugriuvo ant žemės. Kai jie atsistojo nukentėjusysis toliau juos mušė. Norėdamas apsiginti bandė suduoti vieną smūgį nukentėjusiajam, bet nepataikė ir nukentėjusiajam smūgių nesudavė. Nurodė, kad dėl nukentėjusiojo veiksmų patyrė fizinį skausmą. Kaltinamųjų V. K., M. Č. parodymus dalyje dėl konflikto eigos, smūgių sudavimo, patvirtina nuo subjektyvaus vertinimo nepriklausantys įrodymai – teisiamojo posėdžio metu ištirtas (peržiūrėtas) vaizdo įrašas. Iš vaizdo įrašo nematyti, kad kaltinamieji kiekvienas atskirai ar abu kartu būtų sudavę kaltinime nurodytą skaičių (dešimt) smūgių nukentėjusiajam T. Š.. Iš vaizdo įrašo matyti, kad tarp nukentėjusiojo T. Š. ir kaltinamųjų V. K. bei M. Č. vykstančios grumtynės. Akivaizdžių smūgių, kuriuos pagal pateiktą kaltinimą suduoda kaltinamieji, vaizdo įraše neužfiksuota. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad ir teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai nepatvirtino, kad kaltinamieji V. K. ir M. Č. abu kartu ar kiekvienas atskirai būtų sudavę dešimt smūgių nukentėjusiajam T. Š.. Liudytojas F. P. į piceriją atėjo tik konflikto pabaigoje. Matė muštynes, bet negalėjo pasakyti kaip jos prasidėjo, bandė išskirti besimušančiuosius ir vėliau kartu su kaltinamaisiais išėjo iš picerijos. Liudytoja B. P. negalėjo pasakyti kaip vyko muštynės, nes viso konflikto nepertraukiamai nematė, nes tuo metu dirbo. Svarbu pažymėti ir tai, kad 2017 m. gruodžio 14 d. apžiūrint medicininiai dokumentus nustatyta, kad T. Š. po įvykio 2017 m. lapkričio 10 d. objektyvūs kūno sužalojimai nekonstatuoti. Medicininiuose dokumentuose nurodytos dešinio riešo, veido sumušimo, kairės čiurnos raiščių patempimo diagnozės sužalojimais nevertinamos, kadangi nepagrįstos objektyviais medicininiais duomenimis. Nesant sužalojimų, nėra ir pagrindo vertinti sveikatos sutrikdymo mastą (t. I, b. l. 54). Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad vien nukentėjusiojo T. Š. parodymai apie jam suduotus smūgius ir jų skaičių, negali būti pakankami veikos kvalifikavimui turinčių reikšmės aplinkybių nustatymui. Svarbu pažymėti ir tai, kad BPK 301 straipsnio 2 dalyje imperatyviai įtvirtinta, kad apkalinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik nukentėjusiųjų, ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas parodymais. Šių asmenų parodymais gali pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį tik tuo atveju, kai juos patvirtina kiti įrodymai. Bylą nagrinėjant teisme negauta įrodymų, kurie patvirtintų kaltinime nurodytas aplinkybes, kad kaltinamieji V. K. ir M. Č. sudavė nukentėjusiajam dešimt smūgių, todėl teismas šias aplinkybes laiko neįrodytomis.

Be smūgių sudavimo, kaltinamiesiems V. K. ir M. Č., pakeitus kaltinimą, buvo inkriminuotas ir necenzūrinių, įžeidžiančio ir žeminančio pobūdžio žodžių vartojimas nukentėjusiojo T. Š. atžvilgiu. Nukentėjusysis T. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamieji jį įžeidinėjo keikdamiesi rusiškais necenzūriniais žodžiais, grasino. Teismas pažymi, kad nors nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu įvardijo konkrečius žodžius, kuriais jį vadino kaltinamieji, tačiau konkretūs žodžiai kaltinime nebuvo nurodyti. Liudytoja B. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamieji kalbėjo neramiai, bet tarp jų vykusio pokalbio ir žodžių turinio negirdėjo. Teismas pažymi, kad necenzūrinių, įžeidžiančių žodžių vartojimo fakto teisiamojo posėdžio metu neneigė ir kaltinamieji. Šių teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko nustatytu, kad kaltinamieji, viešoje vietoje išsakė necenzūrinius, įžeidžiančio pobūdžio žodžius nukentėjusiojo T. Š. atžvilgiu. Kartu teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad BK 284 straipsnio 1 dalies nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama, ar veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015). Tik iš tiesų intensyvius, agresyvius ir aplinkinius trikdančius veiksmus galima laikyti tiek pavojingais, kad už juos kiltų baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171/2015, 2K-198/2015, 2K-492/2015, 2K-310-942/2016; 2K-308-942/2017).

Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad kaltinamojo M. Č. ir nukentėjusiojo T. Š. santykiai yra įtempti dėl praeityje buvusių konfliktų. Šias aplinkybes teisiamojo posėdžio metu nurodė pats nukentėjusysis T. Š., jų neneigė ir kaltinamasis M. Č.. Iš vaizdo įrašo matyti, kad konfliktas pradžioje prasidėjo tik tarp M. Č. ir T. Š., prie konflikto kaltinamasis V. K. prisijungė vėliau, todėl teismas sprendžia, kad konfliktas turi privataus konflikto požymių. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja B. P. parodė, kad matė muštynes, bet negalėjo pasakyti kaip jos vystėsi ir viso konflikto nepertraukiamai nematė, nes dirbo. Buvo daug užsakymų, žmonės ateidavo, paimdavo picas ir išeidavo. Vykusio pokalbio ir žodžių turinio negirdėjo. Nors iškvietė policiją, bet ir toliau tęsė darbą. Policiją iškvietė, nes prasidėjo grumtynės. Viskas įvyko labai greitai. Iš nurodytos liudytojos parodymų matyti, kad įprastas picerijos darbas nebuvo nutrauktas, ir prasidėjus konfliktui buvo tęsiama maisto gamyba, ir toliau buvo aptarnaujami klientai, liudytoja negirdėjo galimai išsakytų necenzūrinio pobūdžio įžeidimų, o policiją kvietė dėl prasidėjusių grumtynių (bet ne dėl V. K. ir M. Č. išsakytų žodžių). Teismas pažymi, kad kitų asmenų, kuriems kaltinamųjų elgesys išsakant necenzūrinio, įžeidžiančio pobūdžio žodžius, galimai sukėlė nepasitenkinimą, ar sutrikdė jų tvarką ir rimtį nenustatyta. Taigi, bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į konfliktą mačiusių asmenų reakciją, į tai, kad konflikto atskiras dalis matė tik vienas konflikte nedalyvavęs asmuo (B. P.), į labai trumpą kaltinamųjų nepriimtinų veiksmų trukmę daro išvadą, kad V. K. ir M. Č. veiksmai nebuvo tiek pavojingi, kad už juos kiltų baudžiamoji atsakomybė. Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, kaltinamųjų veiksmai turėtų būti vertinami kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK481 straipsnio 1 dalyje.

Nustatytų faktinių aplinkybių ir aptarto teisinio reglamentavimo pagrindu, V. K. ir M. Č. pagal BK 284 straipsnį išteisintini, jiems nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl civilinių ieškinių

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 31 euro turtinės žalos, sietinos su nukentėjusiojo T. Š. gydymo išlaidomis, atlyginimo (t. I, b. l. 72–73). Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius pareiškė civilį ieškinį dėl 37,23 eurų turtinės žalos, sietinos su nukentėjusiojo T. Š. draudžiamojo įvykio išmoka (t. I, b. l. 85–88). Nukentėjusysis T. Š. pareiškė 2000 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (t. II, b.l. 193). Kaltinamieji V. K. ir M. Č. dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų išteisintini, jiems nepadarius nusikaltimų požymių turinčių veikų, todėl civilinių ieškovų Vilniaus teritorinės ligonių kasos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus ir nukentėjusiojo T. Š. ieškiniai paliekami nenagrinėtais (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Kaltinamajam V. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo.

Kaltinamajam M. Č. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 304–305, 307 straipsniais,,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. (V.) K. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

V. (V.) K. pagal BK 284 straipsnį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

M. Č. (M. Č.) pagal BK 284 straipsnį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kardomąsias priemones V. (V.) K. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę M. Č. (M. Č.) – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Civilinių ieškovų Vilniaus teritorinės ligonių kasos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus ir T. Š. civilinius ieškinius palikti nenagrinėtais.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o kaltinamajam V. (V.) K. šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Mindaugas Povilanskas