Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-11-14 · Civilinė byla Nr. e2S-1595-730/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-10-24Klaipėdos apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2019-11-14Klaipėdos apygardos teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2020-04-20Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-14
Bylos Nr.
e2S-1595-730/2019
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-06051-2019-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erinija Kazlauskienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Inkomsta“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Simis“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1533-730/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06051-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.3.2.3; 3.1.18.3 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 14 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Inkomsta“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Simis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Inkomsta“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose priimtas uždarosios akcinės bendrovės „Simis“ ieškinys atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Inkomsta“ dėl 3185,56 EUR skolos, 231,91 EUR delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų: 115 EUR žyminio mokesčio ir 927,71 EUR advokato atstovavimo išlaidų, priteisimo iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Inkomsta“.

Šalies argumentai

2. Ieškinyje taip pat prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovės pinigines lėšas, esančias jos sąskaitose (duomenys neskelbtini) akcinėje bendrovėje SEB banke, bendra iš atsakovės prašoma priteisti suma – 4 460,18 EUR.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi nutarė ieškovės prašymą tenkinti ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – ieškovės ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti areštavo atsakovei priklausantį kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, o, šio turto neradus ar esant nepakankamai, – atsakovei priklausančias pinigines lėšas, neviršijant 3 417,47 EUR sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitose esančių piniginių lėšų atsakovei leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės, savivaldybės ir socialinio draudimo biudžetams, atsiskaitymu su ieškove, darbo užmokesčio mokėjimu. Pirmosios instancijos teismo motyvai:

3.1. Pirmosios instancijos teismas dėl procesinių teisės normų taikymo nurodė, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

3.2. Pirmosios instancijos teismas dėl faktinių bylos aplinkybių nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė paaiškino, kad 3 417,47 EUR dydžio ieškinio reikalavimas atsakovei yra didelė suma, todėl tai gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Ieškovė nurodo, kad atsakovė neapmoka jai išrašytų sąskaitų jau nuo 2017 metų, atsakovė su ieškove nebendradarbiauja, todėl egzistuoja reali ieškovei galbūt palankaus sprendimo neįvykdymo rizika, dėl to teismo sprendimas gali pasunkėti ir (ar) pasidaryti nebeįmanomas.

3.3. Pirmosios instancijos teismas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad ieškovės prašoma taikyti atsakovo turto arešto suma – 4460,81 EUR – viršija pareikšto materialaus reikalavimo sumą – 3 417,47 EUR, nes į prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių mastą yra įskaičiuotos ir bylinėjimosi išlaidos, kurios nėra savarankiškas materialinės teisės reikalavimas. Taip pat pažymėtina, kad areštuojant konkrečią atsakovės sąskaitą kiltų didesnė grėsmė neproporcingai suvaržyti jos teises. Atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių tikslą, siekiant užtikrinti teismo procesinio sprendimo įvykdymą, tačiau kartu nepažeisti atsakovės interesų ir išvengti galimos didelės žalos atsakovei, ieškovės prašymas tenkintinas iš dalies ir taikytinos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovei priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, turtinių teisių, priklausančių atsakovei ir esančių pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, o tik jo neradus ar esant nepakankamai, – atsakovei priklausančių piniginių lėšų areštas, neviršijant ieškinio sumos – 3417,47 EUR.

III. Atskirojo skundo argumentai

4. Atskiruoju skundu atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Inkomsta“ prašo panaikinti 2019 m. rugpjūčio 14 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

4.1. Apeliantė dėl faktinių bylos aplinkybių nurodo, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti, galima užtikrintai teigti, kad būtent asmuo, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi įrodyti esant pagrindą jas taikyti. Net ir tais atvejais, kai prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra grindžiamas didele ieškinio suma, asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remiantis šiuo argumentu, turi pateikti teismui duomenis tiek, kiek jam yra įmanoma tokių duomenų gauti, apie tai, kad reikalavimo suma atsakovui yra didelė, nagrinėjamu atveju apeliantės teikiami įrodymai patvirtina, kad skola jai nėra didelė.

4.2. Apeliantė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, kai yra duomenų, kad atsakovas ketina perleisti, įkeisti turimą turtą. Ieškovė ginčo byloje nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie teismui leistų patvirtinti, kad atsakovė vengia vykdyti savo įsipareigojimus. Apeliantė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo praktikos, kadangi nagrinėjamu atveju nebuvo vertintas apeliantės galimas nesąžiningumas.

4.3. Apeliantė dėl jos teisių suvaržymo nurodo, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio turi būti užtikrinamas proporcingumas. Taikant tokias varžančias procesines priemones, kaip turto areštas, visuomet egzistuoja poreikis nepažeisti proceso šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principo. Nurodo, kad šiuo atveju laikinosios apsaugos priemonės pritaikymas vadovaujantis vien ieškinio pateikimu ir jame nurodytos didelės ieškinio sumos kriterijaus bei apeliantės vengimo atsiskaityti pagal jai siunčiamus raginimus aiškiai neatitinka šalių interesų derinimo taisyklės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl atskirojo skundo argumentų

5. Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad 3417,47 EUR suma yra didelė, o iš ieškovės pateiktų išrašų matyti, kad apeliantė su ieškove nebendradarbiauja. Apeliantė su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, nurodo, kad ieškinio suma jai nėra didelė, byloje nėra įrodymų, kad apeliantė vengia vykdyti įsipareigojimus, be to, pirmosios instancijos teismas nevertino apeliantės galimo nesąžiningumo, taip nukrypdamas nuo Lietuvos apeliacinio teismo praktikos.

6. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus (nutarties 4 punktas), daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė – turto areštas, teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovei priklausantį kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, o, šio turto neradus ar esant nepakankamai, – atsakovei priklausančias pinigines lėšas, neviršijant 3 417,47 EUR sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitose esančių piniginių lėšų atsakovei leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės, savivaldybės ir socialinio draudimo biudžetams, atsiskaitymu su ieškove, darbo užmokesčio mokėjimu.

8. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinosios sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, tai yra pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas ir yra grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 15 d. Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011).

9. Antra būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės reiškia atsakovo turtinių ir ar asmeninių teisių ribojimą, tai tokių ribojimų taikymas galimas tik tada, kai tam yra aiškus teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 15 d. Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktikoje“ Nr. 34, 2011). Be to, naujausioje ir aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pasisakoma, jog vien tik aplinkybė, kad ieškinio suma atsakovui yra didelė, negali būti vertinama kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nekuria materialinių vertybių, nedidina turto vertės ir nepagerina asmens turtinės padėties, jis padeda išsaugoti esantį turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą; laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo galimą nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą, kitaip jį apsunkinti ar apie kitokį jo elgesį, nesuderinamą su sąžiningo asmens elgesio principu (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017).

10. Nagrinėjamu atveju sutinkama su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemonės taikė neįvertinęs visų reikšmingų aplinkybių ir nukrypdamas nuo Lietuvos apeliacinio teismo praktikos.

11. Pirmiausia nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškiniu pareikšta materialinio reikalavimo suma – 3 417,47 EUR – apeliantei yra didelė. Kaip matyti, nagrinėjamu atveju apeliantė yra juridinis asmuo. Apeliantė pateikė metinių finansinių ataskaitų rinkinį už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., iš jo matyti, kad apeliantės pelnas už 2018 m. sudarė 242 246 EUR, pardavimo pajamos sudarė 2 945 156 EUR, apeliantė taip pat turi ilgalaikio materialaus turto už 1 481 041 EUR ir trumpalaikio turto už 348 214 EUR. Remiantis viešais skelbiamais duomenimis nustatyta, kad apeliantės pardavimo pajamos 2018 metais sudarė 2 000 001–3 000 000 EUR be PVM (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

12. Antra, taip pat nesutiktina, kad ieškovės argumentais, jog apeliantė nebendradarbiauja per se, sudaro pagrindą išvadai, kad egzistuoja reali ieškovei galbūt palankaus sprendimo neįvykdymo rizika, dėl ko teismo sprendimas gali pasunkėti ir (ar) pasidaryti nebeįmanomas, kadangi pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino apeliantės nesąžiningumo, taip nukrypdamas nuo Lietuvos apeliacinio teismo praktikos.

13. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė. Turto arešto institutas nėra skirtas turto ar piniginių lėšų sukaupimui, šios priemonės taip pat nėra skirtos atsakovo turto sudėties nustatymui, jo masės identifikavimui ar turto sukaupimui, kad iš jo būtų galima vėliau išieškoti teismo sprendimu priteistas lėšas. Šio instituto paskirtis kita – išsaugoti atsakovo turtą, kai esama duomenų apie galbūt nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis byloje Nr. 2-27-407/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Vadinasi, grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, gali patvirtinti duomenys apie galimą atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Todėl svarbu yra nustatyti ne asmens, kuriam prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-454-943/2019).

14. Konkrečius duomenis bei argumentus apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ir (ar) atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma) privalo pateikti pats tokį prašymą pareiškęs asmuo. Gali būti įvardyti bei vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu. Taip pat prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusi šalis turi pateikti bent minimalius įrodymus, patvirtinančius, kad priešinga šalis iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų turto masei sumažinti, jam nuslėpti (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-454-943/2019).

15. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad atsakovė ketino ir ar ketina perleisti, parduoti ar kitaip suvaržyti turimą turtą ar kitokiais nesąžiningais veiksmais siekia apsunkinti arba išvengti galbūt jai nepalankaus teismo sprendimo vykdymo. Dėl šių priežasčių darytina išvada, jog ieškovė neįrodė apeliantės nesąžiningumo.

16. Trečia, apeliacinės instancijos teismas vertindamas apeliantės galimą nesąžiningumą, remdamasis viešai skelbiamais duomenimis nustatė, kad apeliantė 2019 m. lapkričio 5 d. duomenimis neturi mokestinių nepriemokų Valstybinei mokesčių inspekcijai, o įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, 2019 m. spalio 31 d. duomenimis, sudaro tik 22 centus (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Šie duomenys leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad apeliantė vykdo įsipareigojimus valstybės biudžetui ir šie duomenys neįrodo tikėtino apeliantės nesąžiningumo.

17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nutarties 5–16 punktuose, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nukrypo nuo aktualios Lietuvos apeliacinio teismo praktikos (CPK 144 straipsniai), todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

18. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

19. Esant nustatytoms nutarties 5–17 punktuose nurodytoms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

20. Pažymėtina, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. spalio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-9621-1030/2019 teismas nusprendė ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Inkomsta“ 3 185,56 EUR skolą, 231,93 delspinigius ir 1042,71 EUR bylinėjimosi išlaidas ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Simis“, bei paliko laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Sprendimas neįsiteisėjęs. Atsižvelgiant į tai, jog laikinosios apsaugos priemonės nagrinėjamoje byloje buvo pritaikytos netinkamai, į tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas neįsiteisėjęs, 2019 m. rugpjūčio 14 d. taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas pasibaigia įsiteisėjus šiai nutarčiai, nepriklausomai nuo 2019 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-9621-1030/2019 įsiteisėjimo momento.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

21. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliantė pateikė įrodymus, jog už atskirąjį skundą sumokėjo 38 EUR žyminį mokestį (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Kadangi, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, ginčas tarp šalių išspręstas Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu, dėl šioje byloje šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas išspręstinas šioje byloje – tenkinus atsakovės atskirąjį skundą iš ieškovės apeliantei priteistinos 38 EUR bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Simis“ atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Inkomsta“ 38 EUR bylinėjimosi išlaidas.

Teisėja Erinija Kazlauskienė