- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-04
- Bylos Nr.
- 2A-1139-264/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Baubienė (pirm.), Dalė Burdulienė, Neringa Venckienė
- Pareiškėjas
- E. Č.
- Suinteresuotas asmuo
- D. K., S. G., A. J., T. Č.
- Advokatai
- Rasa Malinauskienė
- Kategorijos
- 34.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.19pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Baubienės, kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės ir Neringos Venckienės, sekretoriaujant Skirmantei Sitkaitei,
dalyvaujant pareiškėjai E. Č., jos atstovei advokatei Rasai Malinauskienei, apeliantėms (suinteresuotiems asmenims D. K., S. G., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuotų asmenų D. K. ir S. G. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos E. Č. pareiškimą dėl įstatymų nustatyto termino priimti palikimą pratęsimo, suinteresuoti asmenys D. K., S. G., A. J., T. Č.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja E. Č. pareiškimu prašė nustatyti, kad terminą E. Č., mirusios 2006 m. lapkričio 2 d., palikimui pagal įstatymą priimti praleido dėl svarbių priežasčių ir pratęsti įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti (b. l. 2-3). Nurodo, kad 2006 m. lapkričio 2 d. mirė jos senelė E. Č.. Po senelės mirties liko jai nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas: 6700/27100 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 61/317 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 67/475 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 13/70 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 0,3800 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 90/530 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 64/380 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su ūkiniais pastatais, esantis (duomenys neskelbtini). Prieš mirtį senelė testamento nepaliko. Pareiškėjos tėvas ir senelės sūnus A. Č. mirė 1998 m. birželio 11 d. Jo palikimą pareiškėja kartu su seserimi A. J., broliu T. Č. ir motina N. Č. paveldėjo pagal 2004 m. balandžio 19 d. paveldėjimo teisės liudijimą. Po senelės E. Č. mirties pareiškėja įgijo teisę į palikimą, tačiau į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir praleido CK 5.50 str. 3 d. numatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti, todėl prašo šį terminą pratęsti (CK 5.57 str. 1 d.). Nurodo, kad terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, nes pareiškėja palikimo atsiradimo dieną buvo nepilnametė (16 metų), apie tai, kad ji turi teisę paveldėti senelės turtą ji nežinojo, pareiškėjos motina N. Č. nesikreipė pareiškėjos vardu į teismą dėl leidimo priimti palikimą nepilnametės pareiškėjos vardu gavimo, pareiškėjos tetos, mirusio pareiškėjos tėvo A. Č. seserys, D. K. ir S. G., klaidino pareiškėją aiškindamos, kad pareiškėjai senelės palikimas nepriklauso.
Žemesnės instancijos teismas
Prienų rajono apylinkės teismas 2011 m. vasario 21 d. sprendimu pareiškimą tenkino; E. Č. atnaujino terminą palikimui priimti po senelės E. Č., mirusios 2006-11-02, mirties; priteisė iš suinteresuotų asmenų D. K. ir S. G. po 44,39 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas nurodė, kad palikėjos E. Č. mirties dieną nebuvo gyvo pareiškėjos tėvo A. Č., kuris būtų buvęs įpėdiniu, todėl palikėjos vaikaitė pareiškėja E. Č. įgijo teisę pavedėti pagal įstatymą kartu su paveldinčiais įpėdiniais tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jos tėvui paveldint pagal įstatymą po E. Č. mirties (CK 5.12 str.). Priimti palikimą pareiškėja turėjo galimybę arba kreipdamasi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo, arba į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu apie palikimo priėmimą (CK 5.50 str. 1 d.). Pareiškėja per įstatymu nustatytą terminą nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėja palikimo atsiradimo metu buvo nepilnametė ir neturėjo civilinio veiksnumo bei teisinio išprusimo. Nepilnamečiai asmenys remiantis CK 5.56 straipsniu savo teises, priimant palikimą, įgyvendina per savo atstovus pagal įstatymą. Pareiškėjos atstovė pagal įstatymą palikimo atsiradimo momentu buvo jos motina N. Č., tačiau ji laiku nesikreipė dėl palikimo priėmimo nepilnametės pareiškėjos vardu dėl sunkios materialinės padėties, galimybių kreiptis kvalifikuotos teisinės pagalbos nebuvimo, teisinių žinių stokos, jai vienai teko rūpintis trimis vaikais, juos išlaikyti, be to ji buvo klaidinama suinteresuotų asmenų, kad palikimas jos nepilnametei dukrai po senelės mirties nepriklauso, nes vaiko tėvas mirė anksčiau nei senelė.
Pareiškėja, sulaukusi pilnametystės, į teismą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo kreipėsi praėjus dviem metams, tačiau teismas vertindamas šią aplinkybę, atsižvelgė į pareiškėjos socialinį nebrandumą (mokosi profesinėje mokykloje, turi kalbos defektą, mokymosi rezultatai tik vidutiniai), teisinį neišprusimą (apie galimybę ginti savo interesus teisme sužinojusi iš socialinės darbuotojos, kuri patarusi kreiptis dėl nemokamos teisinės pagalbos). Teismas nustatė, kad mirusiosios dukterys D. K. ir S. G. per tris mėnesius pateikė pareiškimą notarų biurui dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau savo pareiškimuose, kuriuos jos asmeniškai pasirašė, nurodė, kad daugiau mirusios E. Č. įpėdinių nėra, nors pagal bylos duomenis joms buvo žinoma, jog pareiškėja yra palikėjos vaikaitė, turinti teisę į palikimą. Teismas sprendė, kad tokiais veiksmais suinteresuoti asmenys D. K. ir S. G. pažeidė CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reikalavimą civilinių teisinių santykių subjektams, įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas, veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus.
Teismas iš suinteresuoto asmens T. Č., liudytojos A. G. ir S. M. parodymų nustatė, kad palikėjos turtas po jos mirties suinteresuoto asmens D. K. nebuvo ženkliai pagerintas, vandentiekis ir kanalizacija buvo įvesti dar jai gyvai esant. Paveldėjimo teisės liudijimai suinteresuotiems asmenims D. K. ir S. G. dar nėra išduoti, todėl teismas nenustatė aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti pratęsimas ypač neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus. Teismas, atsižvelgdamas į įpėdinio socialinę padėtį, teisinį išprusimą, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, vertinant tai, kad pareiškėjos teisė į senelės palikimą, atsiradusi įstatyme nustatytu pagrindu, negali būti ribojama dėl jos pačios ar jos įstatyminės atstovės neveikimo, vadovaudamasis CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, pripažino, kad yra pagrindas terminą palikimui priimti atnaujinti, o jo atnaujinimas sukurs teisines pasekmes, nes E. Č. galės kreiptis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą, todėl įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pratęsė (CPK 577 str.).
Šalies argumentai
Suinteresuoti asmenys D. K. ir S. G. apeliaciniu skundu (1t.b.l. 144-150) prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2011-02-21 sprendimą ir priimti naują sprendimą - pareiškimą atmesti. Apeliantės nurodo, kad teismo sprendimas yra šališkas, sprendimo motyvai prieštarauja byloje esantiems įrodymams, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Su teismo sprendimu nesutinka dėl sekančių priežasčių:
1. Teismas netinkamai įvertino priežasčių, įstatymo nustatytam terminui palikimui priimti, praleidimo svarbą kas įtakojo neteisėto sprendimo priėmimui. Byloje nenustatyta objektyvių kliūčių bei faktinių aplinkybių, sutrukdžiusių pareiškėjai ar jos atstovei laiku priimti palikimą. O tai reiškia, kad pareiškėja, turėdama apsisprendimo laisvę nepareiškė noro palikimą priimti. Aplinkybė, kad pareiškėja palikimo atsiradimo momentu buvo nepilnametė, savaime nėra pakankama priežastis, pateisinanti termino palikimui priimti praleidimą. Be to, pati pareiškėja ir jos pakviesti liudytojai bylos nagrinėjimo metu pareiškime nurodytas priežastis paneigė. Pareiškėjos motina N. Č. teisme paneigė pareiškime nurodytas priežastis, dėl klaidinimo, sunkios materialinės padėties, nežinojimo palikimo apimties ir kt. N. Č. nepateikė teismui jokių įrodymų kad jos turtinė padėtis buvo sunki, tik pripažino, kad dirbo užsienyje, grįžusi pirko lengvąjį automobilį, remontavo namą. Nurodytos priežastys N. Č. nesutrukdė laiku kreiptis į notarą dėl vyro palikimo. Teismas šių aplinkybių netyrė ir nevertino, kas įtakojo neteisėto sprendimo priėmimui. Dauguma apklaustų liudytojų yra pareiškėjos artimi giminaičiai, kurie buvo suinteresuoti bylos baigtimi.
2. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad pareiškėja palikimo metu buvo nepilnametė ir neturėjo civilinio veiksnumo. Ši priežastis negali būti pripažinta svarbia, nes nei jos įstatyminė atstovė, nei pati pareiškėja būdama nepilnamete, nei būdama pilnametė du metus, šios teisės neįgyvendino ir nenurodė objektyvių priežasčių kas joms sutrukdė laiku priimti palikimą iki kreipimosi į teismą dienos. Nei pareiškėja, nei jos atstovė, žinodamos apie atsiradusį palikimą nesirūpino jo priimti.
3. Prieštarauja bylos medžiagai teismo motyvai ir dėl pareiškėjos socialinio nebrandumo bei teisinis neišprusimas. Apeliančių manymu, vidutiniai mokymosi rezultatai, kalbos defektas, teisinis neišprusimas negali įtakoti palikimo priėmimui ir būti pripažintos svarbiomis priežastimis terminui atnaujinti. Byloje nėra pateikta duomenų iš specialistų dėl pareiškėjos socialinės brandos, ar tai, kad turi kalbos defektą, kuris trukdo jai tinkamai įvertinti aplinkybes, ar orientuotis laike ir aplinkoje, tai tik teismo samprotavimas, kurio pareiškėja neprašė pripažinti svarbiomis priežastimis termino palikimui priimti atnaujinimui ir tai tik patvirtina teismo šališkumą.
4. Teismas tenkindamas pareiškimą neatsižvelgė į tai, ar nebus pažeisti kitų asmenų interesai bei viešas interesas. Teismas padarė klaidingą išvadą, kad po senelės mirties, jos turtas nebuvo ženkliai pagerintas, vandentiekis ir kanalizacija buvo įvesti dar jai esant gyvai, paveldėjimo teisės liudijimai suinteresuotiems asmenims neišduoti, dėl to galima spręsti, kad termino atnaujinimas neigiamai nepaveiks suinteresuotų asmenų teisėtų interesų. A. D. K. sutuoktinio L. K. asmeninėmis lėšomis, kurias jis gavo pardavęs žemę, buvo įvestas vandentiekis, kanalizacija, sutvarkytas namo vidus, nes namas yra senos statybos.
5. Teismas nesiaiškino ir nevertino aplinkybių, kada pareiškėja sužinojo apie savo teisės pažeidimą, t.y. momentą su kuriuo įstatymas sieja ieškinio senaties termino eigos pradžią.
Atsiliepimas
Pareiškėja E. Č. atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t. b.l.9-11) prašo apeliacinį skundą atmesti, Prienų rajono apylinkės teismo 2011-02-21 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas teisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias paveldėjimo teisinius santykius bei nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančius teisės normų. Teismas, visapusiškai ir objektyviai ištyręs visus byloje esančius įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Palikimas, kurį priimti pareiškėja praleido įstatymo nustatytą terminą, atsirado 2006-11-02 mirus palikėjai E. Č.. Tokiu būdu turtą po E. Č. mirties turi teisę paveldėti ir palikėjos anūkai, tame tarpe ir pareiškėja, kaip palikėjos mirusio sūnaus A. Č. (mirė 1998-06-11) dukra. Pareiškėjai kreipiantis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, E. Č. daiktinės teisės į nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, lauko virtuvę ir kiemo statinius, nebuvo įregistruotos. Būtent dėl šios priežasties iki šiol nėra išduoti paveldėjimo teisės liudijimai ir apeliantėms. Apeliantės, prieštaraudamos pareiškimui dėl termino atnaujinimo, elgiasi formaliai ir nesivadovauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais ir konstituciniu asmenų lygybės prieš įstatymą principu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias apibrėžia apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjos E. Č. senelė E. Č. mirė 2006 m. lapkričio 2 d., jos sūnus – pareiškėjos tėvas A. Č. mirė anksčiau – 1998 m. birželio 11. Remiantis CK 5.12 str., pareiškėja, palikėjos E. Č. vaikaitė, turi teisę paveldėti pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos ar antros eilės įpėdiniais, nes nėra gyvo jos tėvo, kuris būtų buvęs įpėdinis. Pareiškėja turi teisę paveldėti tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jos tėvui.
Civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėja per įstatymų nustatytą terminą nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, nes palikimo atsiradimo metu buvo nepilnametė ir neturėjo civilinio veiksnumo ir teisinio išprusimo, o tapusi pilnamete beveik po 2 metų kreipėsi į notarą bei teismą, sužinojusi, kad jai priklauso dalis senelės palikimo, ir termino praleidimo priežastis pripažino svarbiomis.
Iš 2009-12-29 notarės pažymėjimo, paveldėjimo bylos kopijos ( 1 t. b. l. 6, 8, 117-124) matyti, kad dėl palikėjos E. Č. turto paveldėjimo 2006-11-02 buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. 6/07, pagal palikėjos dukterų D. K. ir S. G. pareiškimus, juose nenurodant savo mirusio brolio A. Č. įpėdinių, paveldėjimo teisės liudijimai niekam nėra išduoti.
Po palikėjos mirties liko paveldimas turtas, kuris 2010-01-20 VĮ Registrų centro Kauno filialo duomenimis yra įregistruotas palikėjos E. Č. vardu, į gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus (duomenys neskelbtini) daiktinės teisės neįregistruotos ( 1 t. b. l. 9-25, 86).
Pareiškėja pateikė teismui 2010-02-01 pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010-03-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010 konstatavo, kad ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose dėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti pratęsimo, kai kyla ginčas dėl teisės, pirmosios instancijos teismas bylą turi išspręsti iš esmės priimdamas teismo sprendimą, kurį galima apskųsti apeliaciniu skundu per CPK 307 str. nustatytą terminą. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, išskyrus CPK nustatytus atvejus. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį, nustatydamas 7 dienų terminą jai apskųsti, tačiau apeliacinės instancijos teismas suinteresuoto asmens atskirąjį skundą nagrinėja žodinio proceso tvarka, vadovaudamasis proceso žodiškumo bei asmens teisės į tinkamą teismo procesą principais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat pažymėjo, kad su terminų pabaiga įstatymas sieja tam tikrų materialinių teisių, pareigų bei teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, todėl sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai.
Vadovaujantis CK 5.57 str. 1 d., teismas gali pratęsti terminą palikimui priimti, jeigu terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Spręsdamas dėl termino pratęsimo, teismas turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo, taip pat kiek terminas buvo praleistas, kada pareiškėjas sužinojo apie palikimo atsiradimą, ar išreiškė norą priimti palikimą, kokios svarbios priežastys lėmė, kad per įstatyme nustatytą terminą jis negalėjo atlikti palikimo priėmimo veiksmų. Teismai, vertindami asmens elgesį, turi taikyti ne vidutinio, o individualaus sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-16 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-46/2006).
Aplinkybė, kad pareiškėja dalyvavo senelės laidotuvėse, yra tik vienas iš objektyvių kriterijų sprendžiant dėl asmens sužinojimo apie palikimo atsiradimo faktą. Kitomis objektyviomis priežastimis, kurios reikšmingos asmeniui sprendžiant dėl palikimo priėmimo, galėtų būti žinios apie paveldimą turtą bei palikėjos sudarytą testamentą, ar pan. Pareiškėja palikimo atsiradimo metu buvo nepilnametė. Iš bylos aplinkybių, matyti, kad palikimo atsiradimo metu pareiškėja buvo nepilnametė, turi kalbos sutrikimų, nuo 2009-09-01 mokosi (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 125), 2010-01-05 sprendimu jai skirta valstybės garantuojama teisinė pagalba ( 1 t.b.l. 4). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjos motina N. Č. dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo priimti palikimą nepilnametės dukters-pareiškėjos vardu kreipėsi į teismą dėl leidimo gavimo CPK XXXIX skyriaus tvarka, todėl pareiškėjos įstatyminės atstovės valia nebuvo aiškiai išreikšta įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėja bei teisme apklausta liudytoja jos motina N. Č. teigė, jog buvo įsitikinusios, kad pareiškėja negali paveldėti po senelės mirties, nes yra pirmos eilės įpėdiniai, ir pirmosios instancijos teismas pastarąją subjektyvaus pobūdžio aplinkybę pagrįstai pripažino svarbia priežastimi terminui atnaujinti. Kai asmuo klysta dėl pačios teisės paveldėti, objektyvieji kriterijai – palikėjo mirtis, paveldėtino turto buvimas neturi reikšmės, nes net ir žinodamas tokias aplinkybes, asmuo nesuvokia savo teisės. Subjektyvaus kriterijaus reikšmingumas neatsietinas nuo asmens sąžiningumo vertinimo, t.y. asmuo turėtų pagrįsti, kad dėl savo teisės klydo sąžiningai. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad neturi specialių teisinių žinių, vidutinių gabumų ir nepilno vidurinio išsilavinimo, turinti kalbos sutrikimą, apie savo teises į palikimą sužinojo kai 2009 m. pabaigoje kreipėsi į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ir nedelsiant ėmėsi jas įgyvendinti, pats terminas praleistas nežymiai, patvirtina, kad pareiškėja elgėsi sąžiningai. Apeliančių argumentai, kad D. K. sutuoktinio L. K. asmeninėmis lėšomis buvo pagerintas gyvenamasis namas, įvedant vandentiekį, kanalizaciją, sutvarkant namo vidų, nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais dėl tokių darbų atlikimo po palikėjos mirties, į gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus (duomenys neskelbtini) daiktinės teisės palikėjos E. Č. vardu, neįregistruotos. Iš pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų T. Č., A. G., S. M. paaiškinimų matyti, kad vandentiekis ir kanalizacija buvo įvesti iki palikėjos mirties (1 t.b.l. 108-109, 131), šie parodymai nepaneigti jokiais kitais įrodymais. Todėl apeliančių argumentai dėl gyvenamojo namo pagerinimų po palikėjos mirties atmestini (CPK 178 str.).
Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstyti, nes neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui.
Byloje nėra nustatytos aplinkybės, kad atnaujinus pareiškėjai terminą palikimui priimti, kiltų neigiamos pasekmės kitų įpėdinių teisėtiems interesams. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl termino atnaujinimo, įvertino visas reikšmingas aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso ir materialinės teisės normas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį naikinti (CPK 326 str. 1 d.1 p.).
Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliančių priteisti iš kiekvienos po 5, 10 Lt apeliacinės instancijos teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 96 str., 88 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš D. K. ir S. G. priteisti iš kiekvienos po 5, 10 Lt apeliacinės instancijos teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei