- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-03
- Bylos Nr.
- 2-687-368/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00568-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Ieškovas
- D. A.
- Trečiasis asmuo
- R. A., A. A., J. A., AB SEB bankui
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. A. ieškinį atsakovams antstolei R. G. ir MB „Fobdevus“ bei tretiesiems asmenims R. A., A. A., J. A. ir AB SEB bankui dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas D. A. pareiškė ieškinį dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu. Nurodo, kad 2016-03-22 vykusių varžytynių metu buvo parduotas jam priklausantis žemės sklypas su gyvenamuoju namu, esantys (duomenys neskelbtini), atsakovui MB „Fobdevus“ už 45 042,00 Eur. Teigia, kad parduodant šį turtą buvo pažeistos jo kaip turto savininko teisės, nes varžytinių metu jam nebuvo suteikta teisė pasiūlyti turto pirkėją, pateikti prieštaravimų dėl turto vertės, ko pasekoje varžytinės vyko neteisėtai, o turtas buvo parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 718 straipsnyje ir 772 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Mano, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas turi būti pripažintas negaliojančiu CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktų pagrindu kaip pažeidžiantis ieškovo – turto savininko teises.
Šalies argumentai
Atsakovas MB „Fobdevus“ su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir nurodo, kad ieškovas piktnaudžiauja procesu bei siekia užvilkinti bylos nagrinėjimą. Teigia, kad parduodant turtą iš varžytinių jokie teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti.
Atsiliepimas
Atsakovė antstolė R. G. atsiliepime į ieškinį prašo jį atmesti. Nurodo, kad vykdant varžytines visi procesiniai dokumentai ieškovui buvo siunčiami registruotais laiškais, tačiau dauguma jų grįždavo neįteikti. Pats ieškovas dažnai lankėsi antstolės kontoroje, todėl varžytinių eiga jam buvo gerai žinoma, todėl jis turėjo visas galimybes siūlyti savo pirkėją. Atsakovas su ekspertizės aktu buvo supažindintas pasirašytinai, tačiau jokių prašymų ar prieštaravimų dėl turto vertės nereiškė. Pažymi, kad 2014-09-22 vykusiose varžytinėse turtas buvo parduotas už 93 836,89 Eur. Tačiau pirkėjas pareikalavo grąžinti pinigus, nes suprato, kad dar ilgai negalės disponuoti sąžiningai įgytu turtu. Jokio suinteresuotumo parduoti turtą pigiau ar šališkumo nebuvo, buvo vykdomos elektroninės varžytynės. Už eksperto nustatytą kainą turto niekas nepirko. Pagrindo abejoti, kad turto kaina per maža, nebuvo.
Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepime į ieškinį prašo jį atmesti. Nurodo, kad jokių pažeidimų, dėl kurių reikėtų pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, nėra padaryta. Teigia, kad jei ieškovas nebūtų reiškęs prieštaravimų, turtą buvo galima parduoti už 93 836,89 Eur. Tvirtina, kad varžytinių procesas užsitęsė dėl paties ieškovo kaltės, kuris vengė bendradarbiauti su antstole, nesidomėjo vykdymo veikla.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Skolininkui, nevykdančiam savo įsipareigojimų, gali būti taikomos turtinio poveikio priemonės ir skola išieškoma priverstinai, o viena iš tokių priemonių – turto pardavimas iš varžytynių, kai skolininko turtas priverstinai realizuojamas (parduodamas), ir iš lėšų, gautų už parduotą turtą, atsiskaitoma su kreditoriumi.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad antstolės R. G. kontoroje 2013-01-02 užvesta vykdomoji byla pagal Kauno 4-ojo notarų biuro 2012-12-03 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 676 885,14 Lt (196 039,48 Eur) skolos išieškojimo iš skolininkės J. A. skolos išieškojimą nukreipiant į hipoteka įkeistą D. A., R. A. ir A. A. turtą – žemės sklypą su gyvenamuoju namu, esančius (duomenys neskelbtini) (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), 2-11 b. l.). Pradėjus vykdymo veiksmus, 2014-08-21 – 2014-09-22 minėtą turtą už 324 000,00 Lt (93 836,89 Eur) nupirko D. G. įmonė, tačiau pirkėjo prašymu dėl vykstančio skundų nagrinėjimo 2014-11-20 antstolės patvarkymu pinigai buvo grąžinti pirkėjui (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), 134, 135 b. l.). Vėliau, t. y. 2016-01-28 – 2016-02-29 vykusių varžytinių metu turtas pagal 2016-03-22 turto pardavimo aktą buvo parduotas atsakovui MB „Fobdevus“ už 45 042,00 Eur (I t., b. l. 14-16, 17).
Ieškovo teiginiai, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie vykstančias varžytines, nieko nežinojo apie turto vertės pasikeitimą, todėl negalėjo pasiūlyti savo pirkėjo yra visiškai nepagrįsti. Su turto vertininmo ekspertize ieškovas buvo supažindintas pasirašytinai 2014-06-12 (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 82-87), tačiau jokių prieštaravimų nepareiškė (CPK 682 str.). Kauno apylinkes teismo 2014-02-19 nutartimi ieškovas buvo paskirtas trečiojo asmens – skolininkės J. A. kuratoriumi, todėl netrukdomai galėjo domėtis varžytinių eiga. Iš minėtų vykdomųjų bylų medžiagos matyti, kad ieškovas buvo informuojamas apie visas vykusias turto varžytines. Tai, kad ieškovas aktyviai domėjosi varžytinių eiga patvirtina jo paties bei trečiojo asmens J. A. skundai teismams dėl antstolės veiksmų bei jos nušalinimo. Šias aplinkybes patvirtina prie minėtų vykdomųjų pridėtos Panevėžio apygardos teismo 2015-04-23 bei Kauno apylinkės teismo 2016-03-31 nutartys.
Šiuo atveju nėra pagrindo nesutikti su atsakovės – antstolės teiginiais, kad paskelbus ne vienerias varžytines ir neatsiradus pirkėjų, norinčių turtą įsigyti už aukštesnę kainą, turtas varžytinėse buvo parduotas pagal tikrąją rinkos kainą.
Žemesnės instancijos teismas
Nepagrįstas ir kitas ieškovo teiginys, kad antstolė pažeidė Sprendimų vykdymo instrukcijos 96 punktą kuriame nurodyta, kad antstolis pirmąsias varžytines skelbia ne anksčiau kaip po 20 dienų nuo informacijos apie areštuoto turto įvertinimą išsiuntimo skolininkui dienos, todėl jis negalėjo pasiūlyti savo pirkėjo (CPK 704 str.). Vykdomojoje byloje yra duomenys, kad vykdant varžytines, kurių metu buvo parduotas ginčo turtas, vadovaujantis SVI 96 straipsniu tokie pranešimai proceso šalims buvo išsiųsti teisės aktų reglamentuotais terminais, t. y. 2015-09-28 bei 2016-01-05 (vykd. b. l. 197, 224).
Po įvykusių varžytynių 2016-03-22 ieškovas D. A. pareiškė antstolei nušalinimą, su kuriuo antstolė nesutiko bei 2016-03-23 priėmė patvarkymą nenusišalinti ir perdavė šį klausimą spręsti teismui (vykd. b. l. 243-246, 247-248). Minėta Kauno miesto apylinkės teismo 2016-03-31 nutartimi ieškovo prašymas dėl antstolės nušalinimo buvo atmestas.
Ieškovas prašo pripažinti 2016-03-22 ginčo turto aktą negaliojančiu vadovaujantis CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktais, kadangi antstolė šį aktą surašė pažeisdama vykdymo procesą reglamentuojančias normas ir esmines jo teisesnes, nes turtas buvo parduotas pažeidžiant jo įkainojimo bei pardavimo tvarką.
Turto pardavimo iš varžytynių akto, kaip sandorio, pripažinimo negaliojančiu pagrindams reglamentuoti specialiai skirtas CPK 602 straipsnis. CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, kad turto pardavimo iš varžytinių aktas gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu turto pardavimas iš varžytynių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises. Pagal šią teisės normą ne bet koks pažeidimas gali sudaryti pagrindą pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą neteisėtu ar negaliojančiu. Tokiu pagrindu gali būti tik esminiai pažeidimai, pažeidžiantys ar varžantys vykdymo proceso dalyvių teises bei teisėtus interesus. Kokie pažeidimai yra laikomi esminiais, CKP 602 straipsnio 1 dalies 7 punkte nėra detalizuota, todėl ar buvo pažeistos esminės suinteresuotų asmenų teisės, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiama įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes.
Ieškovas prašydamas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, teigė, kad antstolė nesilaikė teisės aktais nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, surašė turto pardavimo iš varžytynių aktą ir tuo pažeidė jo teisėtus interesus bei asmens teisę į nuosavybės apsaugą.
Varžytynių specifika pasireiškia tuo, kad jomis siekiama priverstinai įvykdyti teismo sprendimą, užtikrinti skolininko turto realizavimo visapusišką efektyvumą (vienas iš jo požymių – ekonomiškumas), t. y. užtikrinti tokį areštuoto turto pardavimą, kuris atitiktų tiek skolininko, tiek išieškotojo interesus.
CPK 725 straipsnyje įtvirtintas išankstinės varžytynių akto teisminės kontrolės institutas, kuriuo sudarytos teisinės garantijos šalinti pažeidimus, padarytus parduodant turtą iš varžytynių, pasiekti didesnį vykdymo proceso operatyvumą, turto pardavimo iš varžytynių efektyvumą, ekonomiškumą ir stabilumą, eliminuoti arba minimalizuoti varžytynių būdu sudaromų sandorių rizikingumą. Ieškovas, manydamas, kad vykdant išieškojimą – parduodant ginčo turtą – yra pažeidžiamos vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos, jo, kaip skolininko, teisės ar teisėti interesai, savo teises galėjo ginti pasinaudodamas kitomis CPK įtvirtintomis teisėmis, tačiau to nedarė (CPK 643 str.). Ieškovas jau po įvykusių varžytynių pasirinko nušalinimo pagrindą. Nušalinimo pagrindas buvo tas, kad, ieškovo nuomone, pardavimo iš varžytynių turto vertė yra daug didesnė nei antstolio nustatyta turto vertė, todėl antstolė, imdamasi pardavinėti turtą iš antrųjų varžytynių, privalėjo paskirti naują turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę ir išsiaiškinti, kokia turto rinkos vertė.
CPK 681 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Nagrinėjant antstolio teisę (pareigą) vertinti eksperto nustatytą turto įvertinimą ir savo iniciatyva skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimus dėl nustatytos turto kainos tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių. Pažymėtina, kad ieškovas nei iki pirmųjų, nei iki antrųjų varžytynių pradžios antstolei nereiškė jokių prašymų, neprašė pakartotinai vertinti turtą, neteikė savo įrodymų apie galimai kitokią turto vertę, o antstolei nebuvo pagrindo abejoti ekspertizės būdu nustatyta parduodamo turto verte. Ieškovas, net ir reikšdamas ieškinį, neteikė jokių įrodymų apie turto vertę, net nenurodė, kokia, jo nuomone, ji galėtų būti. Varžytinių metu paklausus turtas gali būti nuperkamas už didesnę nei antstolio nustatytą parduodamo turto pradinę kainą. Šiuo atveju teismas sutiktina su antstolės nuomone, kad turtas nupirktas už realią rinkos kainą. Taigi kainą koreguoja patys pirkėjai: jei turtas būtų vertas daugiau, kaina galėjo būti ir didesnė.
Ieškovas savo reikalavimą pripažinti negaliojančiu 2016-03-22 turto pardavimo iš varžytynių aktą grindžia tuo, kad ieškovui priklausančio nekilnojamojo turto vertė buvo nustatyta netinkamai.
Nors pagal CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktą turto pardavimo iš varžytynių aktas gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta šio Kodekso 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatytas turto pardavimo iš varžytynių pagrindas – turto pardavimas už mažesnę, nei turėjo būti nustatyta pagal įstatymų reikalavimus, kainą – turi būti aiškinamas ir taikomas sistemiškai, t. y. kartu su kitomis CPK normomis, tarp jų ir CPK 681 straipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009-04-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2011-05-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2011; kt.). CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo konstatavimas ir varžytynių akto pripažinimas negaliojančiu galimas tada, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, gauta už turtą suma neproporcinga to turto rinkos vertei ir taip neproporcingai apribojamos skolininko nuosavybės teises. Tai, ar kaina yra ,,esmingai mažesnė“, taip pat kitos pirmiau nurodytos reikšmingos aplinkybės turėtų būti nustatomos įvertinus konkrečios bylos duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009-04-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2011-05-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2011).
CPK 681 straipsnyje nustatyta turto įkainojimo tvarka vykdymo procese. Pagal minėto straipsnio nuostatas reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-05-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008-09-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008; 2009-04-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; kt.). Tinkamas areštuoto turto kainos nustatymas visų pirma yra antstolio pareiga. Antstolis turi diskrecijos teisę pasirinkti, kokiomis priemonėmis jis šią pareigą įgyvendins (vadovausis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, paskirs ekspertizę turto vertei nustatyti ir pan.), tačiau bet kuriuo atveju jis turi veikti taip, kad nustatyta areštuoto turto kaina būtų kuo objektyvesnė, artimesnė rinkos kainai. Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, kad atsakovė antstolė R. G. vykdydama Kauno miesto 4-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš J. A. 2013-01-16 turto arešto aktu areštavo ieškovui nuosavybės teise priklausantį ginčo turtą, arešto akte nurodydama, jog turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Pažymėtina, kad proporcingumo ir interesų derinimo principų laikymąsi turto vertės nustatymo stadijoje užtikrina ir galimybė išieškotojui bei skolininkui išsakyti savo nuomonę dėl įkainojamo turto vertės bei antstolio pareiga į ją atsižvelgti. Be to, skolininkui ir išieškotojui suteikta teisė prieštarauti antstolio atliktam įkainojimui. CPK 681 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Minėta, kad dėl ekspertize atlikto turto vertės nustatymo ieškovas jokių prieštaravimų nepareiškė. Ieškovui taip pat buvo įteiktas antstolio 2016-01-05 patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolininko pareigų išaiškinimo, kuriame detaliai nurodyta turto pardavimo iš varžytynių data ir laikas, pradinė iš varžytynių parduodamo turto kaina, tačiau ieškovas šio patvarkymo CPK nustatyta tvarka neskundė. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus bei atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog atsakovė antstolė R. G. tinkamai ir vadovaudamasi CPK nustatyta tvarka įkainojo ieškovui nuosavybės teise priklausantį iš varžytynių parduotiną nekilnojamąjį turtą. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus teismas konstatuoja, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog turtas buvo parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 718 straipsnyje ir 772 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, nors šią aplinkybę ieškovas privalėjo įrodyti, kuria grindė savo reikalavimų pagrindą (CPK 178 str.), todėl nėra teisinio pagrindo ieškinį tenkinti remiantis CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktu.
CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, kad turto pardavimo iš varžytynių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais, jeigu turto pardavimas iš varžytynių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises. Turto pardavimas iš varžytynių negali būti pripažįstamas negaliojančiu tik dėl formalių trūkumų, kurie negalėjo turėti įtakos šių veiksmų teisėtumui. Veiksminga bylinėjimosi šalių apsauga ir teisėtumo atkūrimas suponuoja pareigą įvykdyti privalomą sprendimą ir jo vykdymas negali būti nepagrįstai uždelstas (žr. Hornsby v. Greece, judgment of 19 March 1997, Reports 1997-II, p. 510, par. 40). Šiuo atveju teismas konstatuoja, kad turto pardavimo iš varžytynių metu esminės byloje suinteresuotų asmenų teises nebuvo pažeistos.
Esant nurodytoms aplinkybėms ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Atmetus ieškinį, iš ieškovo priteistina valstybei 32,67 Eur išlaidų (I t., b. l. 62), susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 9 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš D. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 32,67 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.