Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-81-554/2019

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-05-28
Bylos Nr.: I-81-554/2019
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-00368-2018-2
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Algis Markevičius
Pareiškėjas: I. A.
Atsakovas: Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato

Kategorijos

Administracinė byla Nr. I-81-554/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00368-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.10; 21.3.4; 21.3.12; 22.1; 22.7; 55.1.1 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 28 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Algis Markevičius,sekretoriaujant Neringai Musinienei,dalyvaujant pareiškėjai – I. A.,atsakovo – Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Ž. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. A. patikslintą skundą atsakovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja 2018 m. kovo 20 d. patikslintu skundu kreipėsi į apygardos administracinį teismą, prašydama:

1) panaikinti 2018 m. sausio 25 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymą Nr. 64-TE-30 Dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ panaikinimo;

2) panaikinti 2018 m. sausio 26 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymą Nr. 64-TE-31 Dėl I. A. atleidimo iš vidaus tarnybos;

3) įpareigoti atsakovą Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą priimti sprendimą dėl pareiškėjos I. A. atleidimo iš vidaus tarnybos dėl jos išėjimo į pensiją pagal Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 12 punktą (jos pačios prašymu dėl išėjimo į pensiją);

4) įpareigoti atsakovą Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą išnagrinėti

pareiškėjos I. A. 2018 m. sausio 12 d. prašymą Nr. 64-IL-838 ir dėl jo priimti sprendimą.

Pareiškėja patikslintame skunde (b. l. 19-28) nurodė, taip pat paaiškino teismo posėdžių metu, kad Marijampolės AVPK viršininkas 2018 m. sausio 26 d. Įsakymu Nr. 64-TE-31 pareiškėją (vyresniąją komisarę - Migracijos skyriaus viršininkę, laikinai perkeltą į Kelių policijos skyriaus veiklos organizavimo ir prevencijos grupės vyresniosios specialistės pareigas) atleido iš vidaus tarnybos. Šis įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau - ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, nes minėtas įsakymas grindžiamas tik nuoroda į Marijampolės AVPK viršininko 2018 m. sausio 25 d. įsakymą Nr. 64-TE-30 Dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ panaikinimo, nenurodant kokios konkrečiai teisės normos ir kuriame minėto įsakymo punkte sudaro teisinį pagrindą spendimui dėl pareiškėjos atleidimo iš vidaus tarnybos. Tai akivaizdžiai prieštarauja VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytiems reikalavimams bei administracinio akto teisėtumo principui. Individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. 2018 m. sausio 26 d. įsakymui Nr. 64-TE-31 priimti 2018 m. sausio 25 d. įsakymas Nr. 64-TE-30 negali būti laikomu teisiniu pagrindu.

Nurodė, kad 2018 m. sausio 25 d. įsakymo Nr. 64-TE-30 Dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ panaikinimo motyvai prieštarauja Konstituciniam teisinės valstybės principui. Vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarimo nuostatomis, kad asmens, siekiančio eiti ar einančio pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, patikimumas ir lojalumas Lietuvos valstybei turi būti vertinami atsižvelgiant į visas reikšmingas tą asmenį apibūdinančias aplinkybes, inter alia jo veiklą, padarytus teisės pažeidimus, dalykines ir asmenines savybes, reputaciją, ryšius su kitais asmenimis ir t.t.. Nėra jokių faktinių duomenų, kad pareiškėja tarnybos eigoje anksčiau buvo praradusi teisę dirbti su tarnybinę paslaptį turinčia informacija, anksčiau buvo teista, per paskutinius 3 metus turėjo drausminių nuobaudų ir charakterizuojama neigiamai, atliko kokius nors kitus veiksmus, kuriais atskleidė tarnybinę paslaptį, yra nepatikima ir pan. Motyvai grindžiami Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau - ir VTPĮ) 17 straipsnio 1 dalies 20 punktu, tačiau toks motyvas neturi teisinio pagrindo, nes minėto įstatymo 17 straipsnio 1 dalį sudaro tik 4 punktai.

Pabrėžė, kad Marijampolės AVPK Specialiosios ekspertų komisijos (toliau - SEK) 2017 m. rugsėjo 19 d., 2017 m. spalio 4 d., 2018 m. sausio 23 d. posėdžių protokolų turinys patvirtina, jog pareiškėjos atžvilgiu nėra užfiksuotų ir ištirtais įrodymais pagrįstų faktų, leidžiančių padaryti išvadą, kad SEK pagrįstai ir teisėtai nustatė pareiškėjos asmenines ir dalykines savybes: nepatikimumą, nesąžiningumą, nepareigingumą, nelojalumą Lietuvos valstybei. Nesutikdama su išvada dėl tyrimo poligrafu aplinkybių, nurodytų SEK 2018 m. sausio 23 d. protokole, pažymėjo, jog teismų praktikoje tyrimas poligrafu yra papildomas, tačiau ne pagrindinis kriterijus vertinant asmens tinkamumą darbui su įslaptinta informacija. 2018 m. sausio 23 d. SEK protokolo 1 punkte išdėstyti motyvai dėl aplinkybių dėl poligrafo naudojimo pareiškėjos atžvilgiu nėra pagrįsti ir todėl paminėtame protokole pateikta išvada, kad pareiškėjai neva atsisakius atsakyti į tam tikrus klausimus, tai kelia abejones dėl jos sąžiningumo, patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei, laikytina nepagrįsta bei neteisėta ir prieštaraujanti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 daliai, teismų praktikai.

Akcentavo, kad nesutinka su SEK išvadomis, pateiktomis remiantis tik ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-19612-17 duomenimis dėl jos nesąžiningumo, nepatikimumo, nepareigingumo ir nelojalumo Lietuvos valstybei, nurodytomis SEK 2018 m. sausio 23 d. protokolo 2 punkte. Nėra jokių teismo ištirtų ir nustatytų pagrįstų įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja buvo tyčia padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio l dalyje. Nėra nustatytų tarnybinių nusižengimų bei teismo ištirtų ir nustatytų pagrįstų įrodymų patvirtinančių, kad pareiškėjai vykdant Migracijos skyriaus viršininkės funkcijas neveikimas už patvirtintus prašymus trečiųjų šalių piliečiams atvykti į Lietuvos Respubliką padarė akivaizdžiai neturtinę žalą Lietuvos Respublikai kaip patikimai Europos Sąjungos šaliai, taip pat padarė turtinę žalą susijusią su iš kitų Europos Sąjungos valstybių grąžinamais trečiųjų šalių piliečiais ir vertinamas kaip pareiškėjos nepatikimumas, nepareigingumas ir nelojalumas Lietuvos valstybei.

Paaiškino, kad formuojant vienodą prašymų patvirtinti kvietimą užsieniečiui laikinai atvykti į Lietuvos Respubliką praktiką, buvo bendraujama su Migracijos departamento darbuotojais, kurie atliko Migracijos skyriaus veiklos patikrinimą bei teikė metodinę pagalbą. Tai patvirtina Migracijos departamento 2014 m. gruodžio 8 d. pažyma Nr. (15/1-1)10k-56974. Šios Pažymos 9.2. punkte nurodyta, kad esminių neatitikimų teisės aktų nuostatoms, reglamentuojančioms kvietimų patvirtinimo procedūras, Migracijos skyriuje nėra. 2016 metų pabaigoje iš Migracijos departamento buvo gauta informacija, jog reikia atkreipti dėmesį į UAB „ (duomenys neskelbtini) “, kuri galimai galėjo piktnaudžiauti teikdama dokumentus, dėl ko šios įmonės teikiami prašymai bei juos patvirtinantys dokumentai turėjo būti tikrinami kruopščiau ir atidžiau. Apie tai pareiškėja informavo skyriaus darbuotojus, taip pat ir pati reagavo į pateiktą nurodymą, juos tikrindavo atidžiai ir kruopščiai. Pareiškėjos atžvilgiu nebuvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo pareiškėja pripažinta kalta dėl bet kokio apysunkio nusikaltimo arba nusikalstamos veikos dėl tarnybos paslapties pagrobimo, kitokio neteisėto įgijimo ar atskleidimo arba nusikalstamos veikos valstybės tarnybai ir pan. Konstatuojant kitas asmenines ir dalykines savybės, dėl kurių pareiškėja esanti netinkama darbui su įslaptinta informacija, SEK buvo būtina remtis faktais, kurie, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo principais, priežastiniu ryšiu yra susiję su asmens netinkamumu darbui su įslaptinta informacija. Tokie faktai turi rodyti realų pavojų, dėl kurio įslaptinta informacija asmeniui negali būti patikėta - nelojalumą arba nepakankamą lojalumą Lietuvos Respublikai, nesugebėjimą saugoti paslaptis, veiksnumo trūkumus, teistumą, ryšius su potencialiai pavojingomis arba pavojingomis organizacijomis, informacijos nuslėpimą arba melagingos informacijos pateikimą priimant į tarnybą, gyvenimą ne pagal pajamas ir pan.

Nurodė, kad vadovaujantis VTPĮ 14 straipsnio reikalavimais, SEK nariais ar už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingais asmenimis gali būti tik asmenys, kurie šio Įstatymo nustatyta tvarka yra gavę leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. SEK narių ar už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingų asmenų leidimai dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turi atitikti įslaptintos informacijos, kuria disponuoja paslapčių subjektas, aukščiausią slaptumo žymą. Aukščiausia slaptumo žyma yra „Visiškai slaptai“ ir ja manytina, kad disponuoja paslapčių subjektas. Tai patvirtina Marijampolės AVPK viršininko pareigybių aprašyme numatytas specialusis reikalavimas „turėti leidimą dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“ (2017 m. kovo 22 d. Pavyzdiniai AVPK viršininko pareigybės aprašymai, patvirtinti Policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 275). Dėl to 2016 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 64-V- 178 (2016 m. balandžio 27 d. Įsakymo Nr. 64-V-189 pakeitimas) patvirtinti Marijampolės AVPK SEK sudėtis yra neteisėta, tiek SEK sprendimai pareiškėjos atžvilgiu yra neteisėti ir nepagrįsti.

Pažymėjo, kad pareiškėja 2018 m. sausio 16 d. kreipėsi į Marijampolės AVPK viršininką su prašymu (reg. Nr. 64-PR4-13) atleisti ją iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto (toliau - VTS) 62 straipsnio 1 dalies 12 punktą (pačios prašymu dėl išėjimo į pensiją), nurodant atleidimo datą 2018 m. sausio 17 d. Pagal VTS 64 straipsnio 1 dalies nuostatas pareigūnas turi teisę nutraukti vidaus tarnybą paties prašymu (VTS 62 straipsnio 1 dalies 1 ir 12 punktai), ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų į pareigas paskyrusiam vadovui pateikęs prašymą atleisti iš tarnybos. 2018 m. sausio 18 d. atsakovas telefonu pareiškėjai paaiškino, jog sprendimas dėl pareiškėjos atleidimo bus priimtas po tyrimo poligrafu. Tolesni atsakovo veiksmai, susiję su pareiškėjos teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, parodo, kad atsakovas, nepriėmęs sprendimo dėl pareiškėjos prašymo atleisti iš vidaus tarnybos pagal VTS 62 straipsnio 1 dalies 12 punktą, pareiškėjos sąmoningai neinformuodamas ir pasirinkdamas kitą pareiškėjos atleidimo iš vidaus tarnybos būdą, elgėsi tendencingai, nepagrįstai bei neteisėtai, sukliudydamas pareiškėjai naudotis Konstitucijos 47 straipsnyje įtvirtinta teise laisvai pasirinkti darbą bei verslą.

Nurodė, kad pareiškėja atsakovui buvo pateikusi tarnybinį prašymą dėl išvykimo iš tarnybos vietos ir vykimo išlaidų kompensavimo (prašymas reg. Nr. 64-IL-838), tačiau iki šiol atsakovas nėra informavęs apie priimtą sprendimą ir dėl kokių priežasčių minėtų išlaidų nekompensavo. Toks atsakovo veiksmų neatlikimas neatitinka VTS 69 straipsnio, Darbo kodekso 146 straipsnio nuostatų.

Atsiliepimas

Atsakovas ir jo atstovas teismo prašė pareiškėjos patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 28-45) atsakovas nurodė, taip pat atsakovo atstovas paaiškino teismo posėdžių metu, kad 2017 m. liepos 31 d. buvo gautas Marijampolės AVPK Imuniteto skyriaus vyriausiosios tyrėjos tarnybinis pranešimas Nr. 1.8-657774 dėl Marijampolės AVPK Migracijos skyriaus viršininkės (pareiškėjos) tinkamumo darbui su įslaptinta informacija tinkamumo įvertinimo.

Marijampolės AVPK viršininko 2017 m. rugpjūčio 1 d. pavedimu atlikus pateiktos informacijos įvertinimą (Marijampolės AVPK vidaus tyrimų grupės vyriausiojo tyrėjo 2017 m. rugsėjo 7 d. Teikimas Nr. 64-IL-19604), Marijampolės AVPK Specialioji ekspertų komisija (toliau - SEK), 2017 m. rugsėjo 13 d. priėmė sprendimą (SEK posėdžio protokolas Nr. 64-P1-207) atlikti papildomą patikrinimą dėl pareiškėjos tinkamumo darbui su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“.

Nurodė, kad atlikusi papildomą patikrinimą bei įvertinusi ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1- 19612-17 metu surinktus duomenis, Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamosios bylos Nr. 1-564-416/2017 (2017 m. gruodžio 6 d. buvo priimtas Baudžiamasis įsakymas) duomenis, SEK 2018 m. sausio 23 d. protokole Nr. 64-P1-10 konstatavo, jog kad įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu turi teisę atsisakyti duoti parodymus, tačiau vertinant aplinkybę, kad parodymus ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti aukštas pareigas užimanti statutinė valstybės tarnautoja (pareiškėja), kuriai keliami nepriekaištingos reputacijos reikalavimai ir kuri turi laikytis įstatymo viršenybės, lygiateisiškumo, politinio neutralumo, skaidrumo, karjeros, tarnybos ypatumų kompensavimo, vienvaldiškumo ir kolegialumo, teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms, nuolatinio bendrųjų pareigūno pareigų vykdymo principų yra vertintinas kaip nepatikimumas, nepareigingumas ir nelojalumas Lietuvos valstybei. Taip pat SEK pažymėjo, kad šioje apimtyje pareiškėjos nesąžiningumas, nepatikimumas, nepareigingumas ir nelojalumas Lietuvos valstybei pagrindžiamas objektyviais duomenimis, o taip pat ir pačios pareiškėjos atsisakymu duoti parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Be to, SEK nustatė, kad Migracijos departamento 2015 m. lapkričio 4 d. raštu Nr. (15/5-8)10K-62488 pareiškėja buvo informuota apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikiamų prašymų patvirtinti kvietimus trečiųjų šalių piliečiams atvykti į Lietuvos Respubliką verslo reikalais kontrolės sustiprinimą, tačiau ir toliau priiminėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikiamus prašymus patvirtinti kvietimus trečiųjų šalių piliečiams atvykti į Lietuvos Respubliką verslo reikalais (2016 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ MS pateikė 753 prašymus, iš kurių 633 patvirtino pareiškėja), iki 2017 m. gegužės 24 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė 189 prašymus patvirtinti trečiųjų šalių piliečiams kvietimus atvykti į Lietuvos Respubliką (iš kurių 169 patvirtino pareiškėja). SEK taip pat vertino ir tai, kad trečiųjų šalių piliečiai, kurių kvietimus atvykti verslo reikalais patvirtino Marijampolės AVPK Migracijos skyrius, atvykę į Šengeno erdvę pateikė prašymus Europos Sąjungos valstybėms suteikti jiems politinį prieglobstį ir Lietuvos Respublika pagal Dublino reglamento nuostatas vien 2016 m. gavo 84 prašymus atsiimti Tadžikistano piliečius ir perimti Lietuvos Respublikai atsakomybę už jų pateiktų prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimą (34 prašymus pateikė Vokietija, po 17 prašymų pateikė Švedija ir Austrija, 9 pateikė Nyderlandai, 3 Lenkija, 2 Norvegija, po 1 Šveicarija ir Suomija). Absoliuti dauguma šių Tadžikistano piliečių į Europos Sąjungos erdvę atvyko pagal kvietimus, kuriuos patvirtino Marijampolės AVPK Migracijos skyrius. SEK taip pat vertino, kad kvietimus trečiųjų šalių piliečiams tvirtinanti pareiškėja, turėdama pareigą ir teisę, nekontroliavo bei nevertino, ar prašymus teikiantys juridiniai asmenys netarpininkauja kitiems asmenims, norintiems, kad užsienietis laikinai atvyktų į Lietuvos Respubliką (Vizų tvarkos aprašo 19.4 p.), ar nepateikiami tikrovės neatitinkantys duomenys (Vizų tvarkos aprašo 19.5 p.), taip pat nereikalavo, jog papildomų dokumentų, pagrindžiančių prašymuose nurodytas aplinkybes, būtų užpildoma grafa, kurioje privaloma nurodyti gyvenamųjų patalpų savininko vardą ir pavardę, nereikalavo pateikti dokumentų, kad kviečiamas užsienietis atstovauja užsienio valstybės verslo subjektą ir turi tam suteiktus įgaliojimus, nekreipė dėmesio, kad trečiųjų šalių piliečius kviečiantys fiziniai ir juridiniai asmenys yra tarpusavyje susiję. SEK vertino, kad toks nekontroliuojamas kvietimų trečiųjų šalių piliečiams atvykti į Europos Sąjungą tvirtinimas kėlė realią grėsmę Europos Sąjungos piliečių saugumui (vertinant galimo terorizmo grėsmes). Ši aplinkybė akivaizdžiai patvirtino abejones dėl pareiškėjos nepatikimumo, nepareigingumo ir nelojalumo Lietuvos valstybei. SEK nariai vienbalsiai konstatavo, kad toks pareiškėjos neveikimas padarė akivaizdžią neturtinę žalą Lietuvos Respublikai kaip patikimai Europos Sąjungos šaliai, taip pat padarė turtinę žalą, susijusią su iš kitų Europos Sąjungos valstybių grąžinamais trečiųjų šalių piliečiais ir vertintinas kaip nepatikimumas, nepareigingumas ir nelojalumas Lietuvos valstybei.

Nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 26 d. pareiškėja buvo iškviesta pokalbiui į SEK. Įvertinus SEK posėdyje duotus pareiškėjos parodymus SEK konstatavo, kad pareiškėja nebuvo visiškai atvira ir neatsakinėjo į SEK narių klausimus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ kvietimų trečiųjų šalių piliečiams atvykti į Lietuvos Respubliką motyvuodama atliekamu ikiteisminiu tyrimu, pokalbio metu teigė atlikusi visas procedūras dėl minėtų kvietimų tvirtinimo, taip pat pokalbio metu nurodė gaudavusi dovanas iš pavaldžių darbuotojų. SEK pažymėjo, kad turi pareigą patikrinti ir užtikrinti, jog nekiltų nei mažiausių abejonių pareiškėjos asmeninių ir dalykinių savybių: sąžiningumo, patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei. Dėl šios priežasties pareiškėjos atsisakymas atsakyti į SEK narių klausimus (susijusius su SEK turima medžiaga) buvo vertinamas kaip vengimas dalyvauti asmens patikimumo vertinimo procedūroje ir tai sukėlė pagrįstas abejones dėl pareiškėjos tinkamumo darbui su įslaptinta informacija.

SEK 2017 m. rugsėjo 26 d. protokoliniu nutarimu (2017 m. rugsėjo 28 d. protokolas Nr. 64-P1-217) kreipėsi į Lietuvos policijos generalinį komisarą priimti sprendimą dėl pareiškėjos tyrimo poligrafu. 2017 m. spalio 10 d. Lietuvos policijos generalinis komisaras priėmė sprendimą Nr. 64-TA-316 skirti pareiškėjai tyrimą poligrafu. Pareiškėja 2017 m. spalio 24 d., 2017 m. lapkričio 8 d. nenuvyko atlikti tyrimo. Savo atsisakymą motyvavo laikinu nedarbingumu ir atostogomis. 2018 m. sausio 11 d. pareiškėja nuvyko į Policijos departamento Imuniteto valdybą atlikti tyrimą poligrafu. Tyrimą poligrafu atlikusi specialistė tarnybiniame pranešime nurodė, kad pradėjus tyrimą pareiškėja skundėsi sunkia emocine būkle, buvo susijaudinusi, verkė ir prašė tyrimą atidėti, taip pat nurodė, kad klausimus, susijusius su ikiteisminiu tyrimu, neatsakinės. Dėl to tyrimas buvo atidėtas. 2018 m. sausio 19 d. atvykusi į tyrimą pareiškėja pateikė laikino nedarbingumo pažymėjimą.

SEK vertino, kad pareiškėjai 4 kartus pasirašytinai buvo įteiktas siūlymas atlikti tyrimą poligrafu ir suderintas šio tyrimo laikas, o su įslaptinta informacija turėtų teisę dirbti tik tie asmenys, kurių asmeninės ir dalykinės savybės nekelia pavojaus dėl tokios informacijos atskleidimo. Pareiškėja vengė atlikti tyrimą poligrafu ir siekė sulaukti Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 8 dalyje nustatyto pakartotinio asmens tikrinimo procedūros senaties termino. Dėl to SEK nariai vienbalsiai konstatavo, kad pareiškėjos vengimas atlikti tyrimą poligrafu bei atsisakymas atsakinėti į klausimus, susijusius su ikiteisminiu tyrimu vertintinas kaip jos nesąžiningumas, nepatikimumas, nepareigingumas ir nelojalumas Lietuvos valstybei. Atsižvelgdama į papildomo patikrinimo dėl pareiškėjos tinkamumo darbui su įslaptinta informacija metu nustatytas aplinkybes, SEK 2018 m. sausio 23 d. protokolo Nr. 64-P1-10 nutariamosios dalies 1 punktu pasiūlė Marijampolės AVPK viršininkui panaikinti leidimą Nr. 64-14-L-61 dirbti su įslaptinta informacija.

Nurodė, kad Marijampolės AVPK viršininkas, vadovaudamasis SEK 2018 m. sausio 23 d. SEK posėdžio protokolu Nr. 654-P1-10, Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 17 straipsnio 1 dalies 20 punktu (teismo posėdžio metu patikslino, kad įsivėlė techninė klaida ir turi būti įrašytas 2 dalies 20 punktas), 20 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2017 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 5-V-441 patvirtinto Asmenų, dirbančių arba pretenduojančių dirbti Policijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos ir jam pavaldžiose policijos įstaigose, tikrinimo dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikimo tvarkos aprašo 8.7 punktu, 2018 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 64-TE-30 panaikino pareiškėjai 2014 m. lapkričio 27 d. išduotą leidimą Nr. 64-14-L-61 dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Taip pat vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 15 punktu (kai įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su tiesioginių pareigų atlikimu), 66 straipsnio 1 dalimi, 2018 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. 64-TE-31 atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos.

Pabrėžė, kad pareiškėja nepagrįstai reikalauja apmokėti kelionės išlaidas į Policijos departamentą atlikti tyrimą poligrafu. Pareiškėja turėjo visas sąlygas ir galimybes vykti atlikti minėtą tyrimą Marijampolės AVPK tarnybiniu transportu (tokios galimybės jai buvo sudarytos), tačiau ji pati pasirinko veikimo būdą vykti į Policijos departamentą atlikti tyrimą poligrafu nuosava transporto priemone - pareiškėjai savo noru ir laisva valia pasirinkus minėtą veikimo būdą, atsakovas neturi pareigos kompensuoti pareiškėjo patirtų kelionės išlaidų.

Akcentavo, kad visi Marijampolės AVPK SEK nariai turi teisę dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „SLAPTAI“.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismui pateiktų įrodymų visetas, taip pat TIS Liteko, prijungtos Marijampolės AVPK Medžiagos dokumentų duomenys patvirtina, kad 2017 metų balandžio mėnesį buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 1 dalyje, 227 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2017 m. gruodžio 6 d. Baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-564-416/2017 (Baudžiamasis įsakymas buvo panaikintas ir surengtas teisiamasis posėdis), taip pat 2018 m. birželio 13 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-534-537/2018 (teisiamajame posėdyje išnagrinėjus tą pačią baudžiamąją bylą, kurioje anksčiau buvo priimtas Baudžiamasis įsakymas,) Marijampolės AVPK Migracijos skyriaus darbuotoja (pareiškėjos pavaldume buvusi valstybės tarnautoja) buvo nuteista pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (kyšio priėmimas - 2 nusikalstamos veikos, padarytos 2017 m. kovo 14 d., 2017 m. balandžio 18 d.). Nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. liepos 4 d. (TIS Liteko duomenys, b. l. 105-113, taip pat prijungtos Medžiagos dokumentų duomenys).

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų baudžiamosios bylos Nr. I-78-537/2019 (TIS Liteko duomenys, b. l. 114-129) duomenys patvirtina, kad 2017 m. balandžio mėnesį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pareiškėjos ir dar dviejų Migracijos skyriaus pareigūnų atžvilgiu, įtariant juos kyšio paėmimu – pagal BK 225 straipsnio 1 dalį. Ikiteisminio tyrimo metu pareiškėja ir dar vienas Migracijos skyriaus pareigūnas buvo kaltinami tuo, kad jie, veikdami bendrai grupėje su kitais valstybės tarnautojais, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, už palankumą bei išimtinę UAB „(duomenys neskelbtini)“ padėtį ir vykdomą tarpininkavimą, teikiant atitinkamus dokumentus, kviečiant užsieniečius atvykti į Lietuvos Respubliką, organizuojant jų apgyvendinimą, tvirtinant kvietimus, priėmė kyšį. 2019 m. vasario 14 d. nuosprendžiu (nuosprendis šiuo metu neįsiteisėjęs) pareiškėja buvo išteisinta pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, nenustačius, kad ji dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas, išteisindamas pareiškėją, konstatavo, kad bendradarbė, atnešusi pareiškėjai krepšį, aiškiai nepasakė, jog dovanas pateikė bendrovės atstovė kaip kyšį. Kaltinamoji (pareiškėja) teigė, jog suprato, kad krepšys, kuris skirtas jai, yra asmeninė dovana nuo bendradarbės Velykų šventės proga. Nuosprendyje pabrėžta, kad byloje nėra kitų įrodymų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamoji (pareiškėja) suprato, jog tai ne kolegės, bet privačios bendrovės atstovės jai perduotas brendžio butelis ir saldainių dėžutė už teisėtą veikimą ar išimtinę padėtį jos ar jos artimųjų atžvilgiu migracijos srityje. Šiuo metu baudžiamoji byla nagrinėjama Kauno apygardos teisme (Nr. 1A-428-383/2019).

Teismui pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėja nuo 2014 m. vasario 25 d. ėjo Marijampolės AVPK Migracijos skyriaus viršininkės pareigas ir buvo laikoma statutine valstybės tarnautoja. 2014 m. lapkričio 27 d. jai teisės aktų nustatyta tvarka jai buvo išduotas Leidimas dirbti su įslaptinta informacija ,,Riboto naudojimo“ Nr. 64-14-L-61. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartimi pareiškėja buvo nušalinta nuo pareigų, ryšium su įtarimų pareiškimu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-19612-17 (Marijampolės apylinkės teismo bylos Nr. I-78-537/2019) iki 2017 m. spalio 28 d. (nušalinimo terminas keletą kartų buvo pratęstas). 2017 m. spalio 30 d. Marijampolės AVPK viršininko įsakymu Nr. 64-TE-641 pareiškėja 3 mėnesių laikotarpiui buvo perkelta į Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus veiklos organizavimo ir prevencijos grupės vyresniosios specialistės pareigas, laikino perkėlimo metu uždraudžiant jai dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija (prijungtos Medžiagos dokumentų duomenys). Marijampolės AVPK Specialioji ekspertų komisija (toliau – SEK) 2017 m. rugsėjo 13 d. priėmė sprendimą atlikti papildomą patikrinimą dėl pareiškėjos tinkamumo darbui su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Tai patvirtina 2017 m. rusėjo 13 d. SEK posėdžio protokolo Nr. 64-P1-207 duomenys. SEK, atlikusi papildomą patikrinimą dėl pareiškėjos tinkamumo darbui su įslaptinta informacija ir remdamasi patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis (ir susipažinusi su dalimi ikiteisminio tyrimo duomenų), kurios buvo užfiksuotos 2017 m. rugsėjo 21 d. SEK protokole Nr. 64-P1-211, 2017 m. rugsėjo 26 d. SEK protokole Nr. 64-P1-216, 2017 m. rugsėjo 28 d. SEK protokole Nr. 64-P1-217, 2017 m. spalio 5 d. SEK protokole Nr. 64-P1-220, 2018 m. sausio 23 d. SEK protokole Nr. 64-P1-10, padarė išvadą, kad pareiškėja, kaip įtariamoji, ikiteisminio tyrimo metu turi teisę atsisakyti duoti parodymus, tačiau įvertino ir tai, jog parodymus ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti aukštas pareigas užimanti statutinė valstybės tarnautoja, kuriai keliami nepriekaištingos reputacijos reikalavimai ir kuri turi laikytis įstatymo viršenybės, lygiateisiškumo, politinio neutralumo, skaidrumo, karjeros, tarnybos ypatumų kompensavimo, vienvaldiškumo ir kolegialumo, teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms, nuolatinio bendrųjų pareigūno pareigų vykdymo principų, todėl tokie veiksmai vertintini kaip nepatikimumas, nepareigingumas ir nelojalumas Lietuvos valstybei. SEK taip pat konstatavo, kad pareiškėjai 4 kartus buvo pasirašytinai įteiktas siūlymas atlikti tyrimą poligrafu ir suderintas šio tyrimo laikas, tačiau ne nuo poligrafo specialisto nepriklausančių aplinkybių šio tyrimo atlikti nebuvo galimybių. 2018 m. sausio 11 d., pradėjus tyrimo poligrafu procedūrą, pareiškėja atsisakė atsakinėti į klausimus, susijusius su ikiteisminiu tyrimu. SEK įvertino, kad pareiškėja, turėdama visas galimybes tyrimo poligrafo metu paneigti bet kokias abejones dėl jos tinkamumo darbui su įslaptinta informacija, atsisakė atsakinėti į tam tikrus klausimus, kas sukelia pagrįstų abejonių dėl jos sąžiningumo, patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei. SEK padarė išvadą, kad pareiškėja vengė atlikti tyrimą poligrafu ir siekė sulaukti Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 8 dalyje nustatyto pakartotinio asmens tikrinimo procedūros senaties termino (Medžiagos duomenys).

Pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad vadovaudamasis 2018 m. sausio 23 d. SEK posėdžio protokolu Nr. 654-P1-10, Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 17 straipsnio 1 dalies 20 punktu (teisme atsakovo atstovas patikslino, kad turėjo būti įrašyta 2 dalis), 20 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2017 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 5-V-441 patvirtinto Asmenų, dirbančių arba pretenduojančių dirbti Policijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos ir jam pavaldžiose policijos įstaigose, tikrinimo dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikimo tvarkos aprašo 8.7 punktu, Marijampolės AVPK viršininkas pareiškėjos ginčijamu 2018 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 64-TE-30 panaikino Marijampolės AVPK Migracijos skyriaus viršininkei (pareiškėjai) 2014 m. lapkričio 27 d. išduotą leidimą Nr. 64-14-L-61 dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ (b. l. 11, taip pat ir prijungtos Medžiagos dokumentų duomenys). Marijampolės AVPK viršininkas, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 15 punktu (kai įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su tiesioginių pareigų atlikimu), 66 straipsnio 1 dalimi, Marijampolės AVPK viršininko 2018 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 64-TE-30, ginčijamu 2018 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. 64-TE-31 atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos (b. l. 14-15).

Teismui pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėja 2018 m. sausio 12 d. atsakovui pateikė tarnybinį pranešimą Nr. 64-IL-838 (b. l. 31-32), kuriuo prašė apmokėti kelionės asmeniniu automobiliu į Policijos departamentą išlaidas. 2018 m. sausio 16 d. pareiškėja atsakovui taip pat įteikė prašymą Nr. 64-PR4-13 (b. l. 29-30), kuriuo prašė atleisti ją iš vidaus tarnybos dėl išėjimo į pensiją pagal Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 12 punktą.

Teismas konstatuoja, kad Marijampolės AVPK viršininko 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 64-V-1067 (Medžiagos duomenys) patvirtinto Migracijos skyriaus viršininko pareigybės aprašymo 3 punkte nustatyta pareigybės paskirtis - išduoti užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje patvirtinančius dokumentus, vykdyti užsieniečių kontrolę ir nelegalios migracijos prevencijos priemones. 5.8 punkte nustatytas specialusis reikalavimas šias pareigas einančiam valstybės tarnautojui - atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Pareigybės aprašymo 6.1 punkte įtvirtinta pareiga viršininko pareigas einančiam valstybės tarnautojui - planuoti, organizuoti ir kontroliuoti skyriaus darbą, o 6.4 punkte nustatyta funkcija Migracijos skyriuje organizuoti ir įgyvendinti korupcijos prevencijos priemones (su pareigybės aprašymu pareiškėja susipažinusi pasirašytinai – Medžiagos duomenys).

Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau – Įstatymas) 14 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad Specialioji ekspertų komisija (toliau – SEK) teikia paslapčių subjekto vadovui pasiūlymus dėl leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo asmenims arba išduotų leidimų panaikinimo. Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 20 punktas reglamentuoja, kad asmuo nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei ir leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija tokiam asmeniui neišduodamas, jeigu tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui. Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinamas, jeigu atlikus pakartotinį ar papildomą asmens tikrinimą nustatoma kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje. Iš šių teisės normų turinio analizės matyti, kad dispozicijoje yra pateikiamas tik pavyzdinis (neišbaigtas) aplinkybių sąrašas (asmens atlikta ar atliekama veikla, turėti ar turimi ryšiais su kitais asmenimis, jo paties asmeninės savybės ar kitos su jo asmeniu susijusios savybės), kurių buvimas gali sudaryti pagrindą neišduoti, arba panaikinti turimą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Tačiau tai turi būti ne bet kokios aplinkybės, o yra reikalaujama, kad viena kuri iš šių aplinkybių, ar jų visuma, sukeltų ir atitinkamas pasekmes – keltų grėsmę patikėtos įslaptintos informacijos saugumui.

Teismas atkreipia dėmesį, kad šių teisės normų nuostatų aiškinimui bei taikymui aktuali yra tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, tiek ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija (Teismų įstatymų 33 str., ABTĮ 15 str., 21 str.).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. rugpjūčio 13 d., 2011 m. liepos 7 d. nutarimuose pažymėjo, kad pagrindiniai arba minimalūs kriterijai vertinant asmens lojalumą ir patikimumą nėra siejami tik su asmens kalte padarius nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą. Jie apima ir informaciją apie potencialias grėsmes saugumui: asmens savybes, veiklą bei kitas aplinkybes, liudijančias jo nesąžiningumą, nelojalumą, nepatikimumą ar neapdairumą, taip pat jo pažeidžiamumą per su juo susijusius artimus asmenis. Tačiau asmens (ir siekiančio eiti pareigas valstybės tarnyboje, ir jas jau einančio) patikimumo patikros santykių teisinis reglamentavimas turi būti toks, kad mažareikšmiai, atsitiktiniai ir pan. faktai ir aplinkybės netaptų pagrindu konstatuoti asmens, siekiančio eiti arba einančio pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje, nepatikimumo, juo labiau kad asmens nepatikimumas nebūtų konstatuojamas remiantis vien prielaidomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, taip pat yra išaiškinęs, kad Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 20 punkte nurodytos aplinkybės yra vertinamojo pobūdžio, jų sąrašas nėra baigtinis, jos yra apibūdinamos tinkamumo darbui su įslaptinta informacija kriterijumi. Kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaudamasis proporcingumo bei protingumo kriterijais, teismas turi spręsti, ar per konkrečias faktines situacijas (per konkrečius faktus) pasireiškusias asmens savybes jis yra tinkamas dirbti su įslaptinta informacija (žr., pvz., LVAT 2011-12-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A143-3779/2011; 2012-09-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1932/2012; 2017-06-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A3125-492/2017, 2018-03-19 nutartį administracinėje byloje Nr. eA3124-1062/2018, 2019 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2047-438/2019 ir kt.).

SEK 2018 m. sausio 23 d. protokole Nr. 64-PI-10 suponavo išvadą, kad nustatytos neigiamos asmeninės ir dalykinės pareiškėjos savybės gali pasireikšti taip pat ir ateityje, jai toliau vykdant tiesiogines Migracijos skyriaus viršininkės funkcijas, o tai kelia realią grėsmę nepakankamam įslaptintos informacijos saugumo užtikrinimui. Dėl to toks pareigūnas gali būti nepatikimas darbui su įslaptinto pobūdžio informacija bei nepakankamai lojalus Lietuvos valstybės tarnybai. SEK nariai taip pat padarė išvadą, kad pareiškėja, kaip įtariamoji, ikiteisminio tyrimo metu turi teisę atsisakyti duoti parodymus, tačiau parodymus ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti aukštas pareigas užimanti statutinė valstybės tarnautoja (skyriaus viršininkė), kuriai keliami nepriekaištingos reputacijos reikalavimai ir kuri turi laikytis įstatymo viršenybės, lygiateisiškumo, politinio neutralumo, skaidrumo, karjeros, tarnybos ypatumų kompensavimo, vienvaldiškumo ir kolegialumo, teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms, nuolatinio bendrųjų pareigūno pareigų vykdymo principų. SEK taip pat neigiamai vertino ir tai, kad pareiškėjai 4 kartus buvo pasirašytinai įteiktas siūlymas atlikti tyrimą poligrafu ir suderintas šio tyrimo laikas, tačiau ne nuo poligrafo specialisto priklausančių aplinkybių šio tyrimo atlikti nebuvo galimybių. Akcentavo, kad 2018 m. sausio 11 d., pradėjus tyrimo poligrafu procedūrą, pareiškėja atsisakė atsakinėti į klausimus, susijusius su ikiteisminiu tyrimu. SEK įvertino, kad pareiškėja, turėdama visas galimybes tyrimo poligrafo metu paneigti bet kokias abejones dėl jos tinkamumo darbui su įslaptinta informacija, be svarbaus pagrindo atsisakė atsakinėti į tam tikrus klausimus, kas sukelia pagrįstų abejonių dėl jos sąžiningumo, patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei.

Teismas daro išvadą (taip pat įvertinęs aukščiau paminėtų 2 baudžiamųjų bylų procesinių dokumentų duomenis – TIS Liteko; 2015 m. lapkričio 4 d. Migracijos departamento pažymos Nr. (15/5-8)10K-62488, 2015 m. lapkričio 26 d. Marijampolės AVPK Migracijos skyriaus pažymos Nr. 64-IL-32122, 2017 m. balandžio 19 d. Migracijos departamento pažymos Nr. 9K-1 (RN) duomenis – prijungtos Medžiagos dokumentai), kad SEK nariai turėjo pakankamą pagrindą duomenų neigiamos išvados padarymui bei siūlymui Marijampolės AVPK viršininkui panaikinti pareiškėjai leidimą dirbti su įslaptinta informacija. Kaip jau buvo paminėta, pareiškėja buvo statutinė valstybės tarnautoja - Marijampolės AVPK Migracijos skyriaus viršininkė, davusi priesaiką Lietuvos valstybei ir atsakinga už Migracijos skyriaus funkcijų tinkamą vykdymą. Atitinkamai jai taikomi užaukštinti moraliniai, dalykiniai, profesiniai ir etikos reikalavimai. Teismas visiškai pritaria SEK protokole įtvirtintam neigiamam pareiškėjos savybių vertinimui, nes jas patvirtina pareiškėjos veiksmai, užfiksuoti ikiteisminio tyrimo ir SEK tyrimo metu. Teismas, vertindamas vidinio patikrinimo medžiagoje surinktus faktus Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 20 punkto taikymo požiūriu, daro išvadą, kad surinktų duomenų visuma duoda pakankamą pagrindą išvadai, jog pareiškėjos elgesys leidžia konstatuoti neigiamas jos asmenines ir dalykines savybes: nesąžiningumą ir neatsakingumą ikiteisminio tyrimo bei SEK patikrinimo atlikimo metu, taip pat netinkamą ir neprofesionalų elgesį atliekant tyrimą poligrafu Policijos departamente ir iš šių jos savybių kylantį akivaizdų nepatikimumą bei nelojalumą Lietuvos valstybei. Teismas pabrėžia, kad priesaiką Lietuvos valstybei davęs statutinis pareigūnas, turintis paminėtas asmenines ir dalykines savybes, akivaizdžiai negali dirbti su įslaptinta informacija ir, tuo pačiu, kelia grėsmę tokios informacijos saugumui.

Pažymėtina, kad Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 20 punkte nustatytu teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas sudarė prielaidas, kad asmuo, dėl kurio patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei yra abejonių, neturėtų prieigos prie įslaptintos informacijos. Minėtame Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 20 punkte nustatyti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo pagrindai gali būti nustatyti tik per konkrečių faktų, įvykių, kurie atskleidžia tokias leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turėtojo asmens savybes, kitą veiklą ar ryšius, ar kitas su asmeniu susijusias aplinkybes ar faktus, kurie paslapčių subjektui sukelia abejonių dėl tokio asmens patikimumo darbui su įslaptinta informacija ar lojalumo Lietuvos valstybei. Kilus ginčui dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo, teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal įrodymų vertinimo taisykles (ABTĮ 56 str. 6 d.) turi vertinti, ar paslapčių subjektas pagrįstai nustatė, jog leidimo turėtojas pagal atitinkamas savybes, pasireiškusias konkrečiose faktinėse situacijose (per konkrečius faktus) Įstatymo keliamų patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei reikalavimų kontekste yra netinkamas dirbti su įslaptinta informacija. Kaip jau buvo paminėta, visos šios aplinkybės išsamiai išdėstytos ir įvertintos SEK 2018 m. sausio 23 d. protokole Nr. 64-PI-10, kuris yra neatskiriama 2018 m. sausio 25 d. įsakymo 64-TE-30 dalis, teismas jas laiko teisėtis ir pagrįstomis faktiniais duomenimis (ABTĮ 56 str.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas taip pat pabrėžia, kad pagrįstai 2018 m. sausio 25 d. įsakymo Nr. 64-TE-30 priėmimas tiesiogiai nebuvo siejamas su pareiškėjai baudžiamojoje byloje inkriminuota nusikalstama veika. Asmens tikrinimo procedūros metu, nepažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principo, gali būti vertinamos konkrečios aplinkybės, susijusios su ikiteisminio tyrimo faktais, kitais asmens padarytais teisės pažeidimais, taip pat to asmens konkrečiomis savybėmis, ryšiais, veikla, kitomis svarbiomis aplinkybėmis, kurios leistų daryti pagrįstą išvadą, kad tikrinamam asmeniui dėl tam tikrų minėtų konkrečių aplinkybių (jų visumos) negali būti išduodamas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 20 punkte numatytos aplinkybės atliekant patikrinimą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo gali būti nustatytos remiantis įvairia teisės aktų nustatyta tvarka paslapčių subjekto gauta medžiaga: ikiteisminio tyrimo, tarnybinių patikrinimų ir tyrimų, pareigūnų tarnybos bylų duomenimis ir kt. (2015 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2193-146/2015, 2015 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-148-146/2015 ir kt.).

Paslapčių subjekto vadovas, būdamas atsakingas už bendrą įslaptintos informacijos apsaugos tame paslapčių subjekte organizavimą, turi būti įsitikinęs, kad su įslaptinta informacija dirbs patikimi darbuotojai, kad bus užtikrintas įslaptintos informacijos saugumas ir naudojimas pagal įstatyme numatytą paskirtį. Su valstybės paslaptimis gali būti leidžiama susipažinti tik tokiam asmeniui, kurio veikla, savybės, ryšiai ir panašiai negali suteikti pagrindo nuogąstauti, kad jam sužinojus valstybės paslaptį, kils grėsmė ar bus padaryta žalos itin svarbiems valstybės interesams ar bus pažeisti svarbiausi Lietuvos Respublikos Konstitucijos reguliuojami, ginami ir saugomi santykiai, kuriuos kaip tik ir turi padėti apsaugoti ir apginti tai, kad tam tikra informacija pagal įstatymus yra įslaptinta. Įvertinus pareiškėjos elgesį (veiksmus, neveikimą) išduodant didelį kiekį leidimų užsieniečiams, taip pat ikiteisminio tyrimo metu ir SEK tyrimo metu, akivaizdžiai matyti, kad Marijampolės AVPK viršininkas negalėjo būti užtikrintas, kad su įslaptinta informacija dirba patikima darbuotoja, kad bus užtikrintas įslaptintos informacijos saugumas ir naudojimas pagal įstatyme numatytą paskirtį. Taigi, asmeniui, praradusiam valstybės pasitikėjimą, teisė susipažinti ar dirbti su informacija, sudarančia valstybės paslaptį, turi būti atimama, o prieigą prie įslaptintos informacijos gali turėti tik tie asmenys, kurių lojalumas ir patikimumas yra patikrintas ir nekelia jokių abejonių. Kilus pagrįstų abejonių dėl pareigūno patikimumo dirbant su įslaptinta informacija, turi būti konstatuota, kad jis nėra tinkamas dirbti su tokia informacija. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad 2018 m. sausio 25 d. įsakymas Nr. 64-TE-30 yra teisėtas ir pagrįstas faktiniais duomenimis. Netiksliai nurodyta 17 straipsnio dalis (vietoje 2 dalies nurodyta 1 dalis) nesudaro pagrindo šio administracinio akto panaikinimui.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas taip pat akcentuoja, kad jokie esminiai SEK veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai nebuvo padaryti. Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad visi SEK nariai turėjo leidimus susipažinti ir dirbti su informacija, žymima slaptumo žyma ,,Slaptai“, SEK sudėtis savalaikiai buvo keičiama Marijampolės AVPK viršininko įsakymais, nepažeidžiant SEK Nuostatų, patvirtintų 2016 m. balandžio 19 d. Marijampolės AVPK viršininko įsakymu Nr. 64-V-178. Teismas taip pat nenustatė jokių Lietuvos policijos generalinio komisaro 2017 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 5-V-441 patvirtinto Asmenų, dirbančių arba pretenduojančių dirbti Policijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos ir jam pavaldžiose policijos įstaigose, tikrinimo dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikimo tvarkos aprašo, Įstatymo, VTS imperatyvių reikalavimų pažeidimų.

Pagal Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 15 punktą pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu. LVAT administraciniams teismams yra nurodęs, kad ši teisės norma nesuteikia vidaus reikalų įstaigos vadovui pasirinkimo teisės atleisti tokį pareigūną iš tarnybos ar jo neatleisti (2011 m. balandžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-997/2011). Nagrinėjamu atveju pareiškėjos pareigybės aprašymo, patvirtinto Marijampolės AVPK viršininko 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 64-V-1067, 5.8 punkte nustatytas specialusis reikalavimas šias pareigas einančiam valstybės tarnautojui - atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Taigi konstatavus, kad pareiškėjai pagrįstai panaikintas leidimas dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, darytina išvada, kad Marijampolės AVPK viršininkas 2018 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. 64-TE-31 pagrįstai atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos, todėl nėra pagrindo panaikinti paminėtą įsakymą. Be to, pareiškėjos ginčijamame 2018 m. sausio 25 d. d. įsakyme Nr. 64-TE-30 ir SEK 2018 m. sausio 23 d. protokole buvo aiškiai suformuluotas įsakymo priėmimo teisinis pagrindas, be to, pareiškėjos skundo argumentai patvirtina, kad ji iš esmės suprato, dėl kokių priežasčių buvo panaikintas minėtas leidimas dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija.

Pareiškėjos skundžiami 2018 sausio 25 d. įsakymas Nr. 64-TE-30 ir 2018 m. sausio 26 d. įsakymas 64-TE-31 Viešojo administravimo įstatymo bei Administracinių bylų teisenos įstatymo požiūriu yra individualūs administraciniai aktai, todėl jiems taikomi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatyti reikalavimai. Pagal šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomo poveikio priemonės turi būti motyvuotos. VAĮ 8 straipsnio nuostatos įtvirtina viešojo administravimo subjektams pareigą priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pabrėžia, kad paminėti įsakymai yra tinkamai motyvuoti. 2018 m. sausio 25 d. įsakymo Nr. 64-TE-30 sudėtine dalimi esančio SEK 2018 m. sausio 23 d. posėdžio protokolo Nr. 64-P1-10 turinys pilnai atskleidžia faktinius duomenis ir motyvus. Be to, iš pareiškėjos patikslinto skundo argumentų yra akivaizdu, kad minėto įsakymo priėmimo priežastys jai detaliai buvo žinomos. Įsakymas Nr. 64-TE-31, kaip jau nurodyta šiame sprendime, priimtas remiantis Įsakymu Nr. 64-TE-30 ir vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 15 punktu (kai įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su tiesioginių pareigų atlikimu), todėl laikoma, kad jis pakankamai motyvuotas ir atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

Pareiškėja taip pat teismo prašė įpareigoti atsakovą priimti sprendimą dėl pareiškėjos atleidimo iš vidaus tarnybos dėl jos išėjimo į pensiją pagal Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 12 punktą (jos pačios prašymu dėl išėjimo į pensiją).

Šis pareiškėjos patikslinto skundo reikalavimas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad tokį prašymą pareiškėja atsakovui pateikė 2018 m. sausio 16 d. (b. l. 29-30).

VTS 62 straipsnio 1 dalies 12 punktas numato, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu dėl išėjimo į pensiją. VTS 64 straipsnio 1 – 3 dalys reglamentuoja, kad pareigūnas turi teisę nutraukti vidaus tarnybą paties prašymu (šio statuto 62 straipsnio 1 dalies 1 ir 12 punktai), ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų jį į pareigas paskyrusiam vadovui pateikęs prašymą atleisti iš tarnybos. Pareigūnas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo atliekamas tarnybinis patikrinimas, turi teisę nutraukti vidaus tarnybą, ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų pateikęs prašymą jį į pareigas paskyrusiam vadovui, į šį terminą neįskaitant laiko, kurį pareigūnas nebuvo darbe dėl ligos arba atostogavo. Šakos kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas kitoks prašymo atleisti iš tarnybos pateikimo terminas. Pareigūnas turi būti atleistas kitą darbo dieną po šio straipsnio 1 dalyje nurodyto termino pabaigos, o pareigūną į pareigas paskyrusio vadovo sutikimu – ir nesibaigus šiam terminui. Pareigūnas turi teisę atšaukti savo prašymą atleisti iš tarnybos ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo padavimo dienos. Po to atšaukti šį prašymą pareigūnas gali tik jį į pareigas paskyrusio vadovo sutikimu.

Pažymėtina, jog pagal paminėtas teisės normas pareigūno atleidimas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu dėl išėjimo į pensiją yra savarankiškas pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas, kurio taikymas išimtinai priklauso nuo paties pareigūno valios. Statuto 64 straipsnyje nustatytas 14 dienų terminas yra aiškiai ir vienareikšmiškai apibrėžtas kaip saistomas tik su pareigūno valios būti atleistam iš vidaus tarnybos išreiškimo diena. Esant situacijai, kai pareigūno priešingi teisei faktai yra nustatomi (paaiškėja) per Statuto 64 straipsnyje nustatytą 14 kalendorinių dienų terminą, turi būti priimti šiuos faktus atitinkantys sprendimai atleisti jį konkrečiai pagal Statuto 62 straipsnio 1 dalies 15 punktą. Šiuo nustatytu terminu nepaaiškėjus tokių aplinkybių, pareigūnas turi būti atleistas iš vidaus tarnybos savo noru pagal Statuto 62 straipsnio 1 dalies 12 punktą nesvarbu, kad jo patraukimo atsakomybėn ar atleidimo iš tarnybos kitu neigiamu pagrindu procedūros nėra pasibaigę. Nustatytų reikšmingų tarnybos santykiams faktų (veikų bei įvykių) teisinis vertinimas pagal teisės taikymo taisykles reiškia nuoseklų veiksmų (įvykių) kvalifikavimą pagal jų padarymo (vykimo) laiką. Todėl tuo atveju, kai dėl anksčiau (laiko prasme) vykusių veiksmų taikant teisę yra pagrindas neigiamoms teisinėms pasekmėms kilti: panaikinti leidimą dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija ir atleisti pareigūną iš tarnybos, kitų, vėlesnių, įvykių teisinis vertinimas atleidimo iš tarnybos pagrindų taikymo požiūriu tampa nereikšmingas. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje laiko prasme pirmesnis veiksmas laiko požiūriu yra pareiškėjos veiksmai, sudarę pagrindą panaikinti leidimą dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija ir atleisti pareigūną iš tarnybos, todėl vėlesnių įvykių (pareiškėjos prašymo atleisti iš tarnybos dėl išėjimo į pensiją pateikimas) teisinis vertinimas atleidimo iš tarnybos pagrindų taikymo požiūriu tampa nereikšmingas.

Teismas konstatuoja, jog atsakovas, gavęs pareiškėjos 2018 m. sausio 16 d. prašymą atleisti ją iš tarnybos Statuto 62 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu, privalėjo per Statuto 64 straipsnyje numatytą terminą išspręsti jos atsakomybės klausimą arba patenkinti pateiktą prašymą atleisti ją iš tarnybos, ryšium su išėjimu į pensiją. Atsakovas 2018 m. sausio 25 d. ir 2018 sausio 26 d. pareiškėjos ginčijamais įsakymais plačiąja prasme išsprendė jos atsakomybės ir tarnybos santykių pasibaigimo klausimus (panaikino leidimą ir atleido iš vidaus tarnybos), todėl nebuvo jokios būtinybės individualiu administraciniu aktu papildomai įvertinti 2018 m. sausio 16 d. prašymą.

VTS 66 straipsnio 6 dalis reglamentuoja, kad atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos pagal šio statuto 62 straipsnio 1 dalies 4, 11, 14, 15 ir 16 punktus galima tik tuo atveju, kai nėra galimybės jį perkelti į lygiavertes pareigas arba pareigūno rašytiniu sutikimu – į žemesnes pareigas. 2016 m. sausio 16 d. prašyme pareiškėja tiksliai išreiškė savo valią dėl tolimesnės tarnybos eigos – prašė ją atleisti iš vidaus tarnybos – t. y. savo valia pageidavo nutraukti vidaus tarnybos teisinius santykius. Dėl to atsakovui nebuvo būtina siūlyti lygiavertes arba žemesnes pareigas.

Pareiškėja taip pat patikslintame skunde prašė įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. sausio 12 d. prašymą Nr. 64-IL-838 ir dėl jo priimti sprendimą.

Pareiškėja nurodė, kad atsakovui buvo pateikusi tarnybinį prašymą dėl išvykimo iš tarnybos vietos ir vykimo išlaidų kompensavimo (prašymas reg. Nr. 64-IL-838), tačiau iki šiol atsakovas nėra informavęs apie priimtą sprendimą ir dėl kokių priežasčių minėtų išlaidų nekompensavo. Toks atsakovo veiksmų neatlikimas neatitinka VTS 69 straipsnio, Darbo kodekso 146 straipsnio nuostatų.

Atsakovas ir jo atstovas nurodė, kad pareiškėja nepagrįstai reikalauja apmokėti kelionės išlaidas į Policijos departamentą atlikti tyrimą poligrafu. Pareiškėja turėjo visas sąlygas ir galimybes vykti atlikti minėtą tyrimą Marijampolės AVPK tarnybiniu transportu (tokios galimybės jai buvo sudarytos), tačiau ji pati pasirinko veikimo būdą vykti į Policijos departamentą atlikti tyrimą poligrafu nuosava transporto priemone. Pareiškėjai savo noru ir laisva valia pasirinkus minėtą veikimo būdą, atsakovas neturi pareigos kompensuoti pareiškėjo patirtų kelionės išlaidų.

VTS 69 straipsnio 1 dalis įpareigoja atsakovą su atleidžiamu iš vidaus tarnybos pareigūnu visiškai atsiskaityti jo atleidimo dieną, išskyrus atvejus, kai pareigūnas nevykdo šio straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų. Darbo kodekso 146 straipsnio 2 dalis taip pat nustato, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad su pareiškėja buvo galutinai atsiskaityta priėmus 2018 m. sausio 26 d. įsakymą Nr. 64-TE-31 (dėl tarnybos santykių nutraukimo). Šiuo įsakymu buvo nuspręsta pareiškėjai išmokėti tik kompensaciją už nepanaudotas atostogas.

Atsakovo atstovas paaiškino, kad nuvykti į Policijos departamentą pareiškėjai buvo suteiktas tarnybinis transportas, tačiau pareiškėja atsisakė vykti jai suteiktu tarnybiniu transportu.

Policijos generalinio komisaro 2017 m. spalio 10 d. Sprendimo Nr. 5-IL-5262 (Medžiagos duomenys) turinio analizė patvirtina atsakovo atstovo argumentus. 2018 m. sausio 11 d. pareiškėja asmeniškai raštu nurodė atsakovui, kad vykti į Policijos departamentą kartu su Imuniteto tarnybos atstovais atsisako ir nuvyks savo transportu.

Tai patvirtina, kad pareiškėjai nuvykimui į Policijos departamentą buvo neatlygintinai suteiktas atsakovui priklausantis tarnybinis transportas, tačiau pareiškėja dėl nesvarbių priežasčių atsisakė juo pasinaudoti. Pareiškėjos argumentus dėl daromo psichologinio spaudimo laiko nepagrįstais. Tyrimas poligrafu – tai iš esmės savanoriškas veiksmas, kurį atlikti pareiškėja sutiko laisva valia. Be to, remiantis pareiškėjos argumentais, psichologinį spaudimą jai galėjo padaryti nebūtinai tarnybiniame automobilyje. Kadangi atsakovas realiai užtikrino nemokamą pareiškėjos nuvykimą į Policijos departamentą, todėl jam neatsiranda pareigos atlyginti pareiškėjai kelionės išlaidas ir dėl to priimti individualų administracinį aktą. Kaip jau buvo paminėta, visos išmokos, priklausančios pareiškėjai, buvo nurodytos 2018 m. sausio 26 d. įsakyme dėl tarnybos santykių pasibaigimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos patikslintas skundas atmetamas kaip nepagrįstas pilnoje apimtyje (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).

Likusieji tiek pareiškėjos, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 200 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjos I. A. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams.

Teisėjas Algis Markevičius