- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-04-06
- Bylos Nr.
- 1-1676-311/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13817-2018-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimantas Grigas
- Kaltinamasis
- T. U.
- Advokatai
- Algimantas Palijanskas
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso bei žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. U., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) BK 281 straipsnio 7 dalyje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. U. 2018-03-25 apie 01.45 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Hyundai Sonata“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 2,01 promilių etilo alkoholio kraujyje), t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Kaltinamasis T. U. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018-03-24 vakare su jam priklausančiu automobiliu “Hyundai” važiavo namo. Netoli namų automobilis sugedo, todėl jis nutarė palikti automobile (duomenys neskelbtini) g. galvodamas, kad sekančią dieną jį susitvarkęs pasiims. Grįžęs namo jis atsigėrė alaus ir nuėjo miegoti. Naktį, apie 01 val. Jis pabudo ir pagalvojo, kad automobiliui jo paliktoje vietoje yra nesaugu, todėl nusprendė jį pervaryti ar bent patraukti į saugesnę vietą. Nuėjęs prie automobilio, įsėd, per kelis bandymus užvedė variklį ir pradėjo važiuoti. Ketino nuo (duomenys neskelbtini) g. nuvažiuoti iki (duomenys neskelbtini) g. ir palikti automobile prie namų. Važiuojant (duomenys neskelbtini) sankryžoje, jį su įjungtais šviesos signalais pasivijo policijos pareigūnų automobilis ir sustabdė. Prie jo priėjęs policijos pareigūnas iškarto pasiūlė pasitikrinti blaivumą, kadangi jam sukėlė įtarimus dėl nuo jo sklindančio alkoholio kvapo. Patikrinus alkotesteriu jo blaivumą, jam buvo nustatytas virš dviejų promilių girtumas. Po patikrinimo alkotesteriu pareigūnų buvo pristatytas į gydymo įstaigą, kur buvo paimtas jo kraujo mėginys alkoholio kiekio kraujyje nustatymui. Dėl savo poelgio labai gailisi, nes pasielgė neapgalvotai ir netinkamai.
Kadangi kaltinamasis T. U. kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama, sutrumpinus įrodymų tyrimą, vadovaujantis BPK 273 straipsniu, 291 straipsniu.
Liudytojas T. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-03-25 apie 01.45 val., patruliuojant kartu su vyr. patruliu V. D., važiuojant (duomenys neskelbtini), pastebėjo automobilį „Hyundai Sonata“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris važiavo (duomenys neskelbtini). Važiuojant pro juos priešprieša, minėto automobilio vairuotojas nusuko galvą į kitą pusę, taip sukėlė įtarimą, kad galimai jų vengia. Automobilį sustabdė šalia (duomenys neskelbtini) Sankryžos. Priėjus prie automobilio, jam bendraujant su vairuotoju T. U., gim. (duomenys neskelbtini) bei paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą, jis paaiškino, kad šiuo metu vairuotojo pažymėjimo su savimi neturi. Asmuo pateikė privalomosios techninės apžiūros lapą, draudimo lapą, tačiau nei automobilio registracijos liudijimo, nei vairuotojo pažymėjimo nepateikė, teigė, kad dokumentus turi namuose. Paklausus asmens ar šiandien vartojo alkoholinių gėrimų, asmuo paaiškino, kad gėrė alų prieš 4 valandas. Kilus įtarimui, kad vairuotojas yra galimai neblaivus bei vartojęs alkoholio, vairuotojui buvo pasiūlyta neblaivumo (girtumo) laipsnį pasitikrinti specialiomis techninėmis priemonėmis, t. y. alkotesteriu „Drager Alcotest 6810 ARZH-0077“, vairuotojas sutiko. Papildomai pasiteiravus, ar vairuotojas nevartojo alkoholinių ar kitų svaigiųjų medžiagų paskutines 15-20 min., minėtas asmuo patvirtino, kad pastaruoju metu, t. y. 20 min. bėgyje, tikrai nieko nėra vartojęs. Vairuotojui davė naują, nepanaudotą bei neišpakuotą alkotesterio pūtimo antgalį. Minėtam vairuotojui buvo nustatytas vidutinis - 2.45 promilės neblaivumas (girtumas). Patikrinus asmenį per duomenų bazę, buvo nustatyta, kad vairuotojas turi teisę vairuoti tos rūšies transporto priemonę. T. U. apie 02.25 vai. buvo pristatytas į KMUK kraujo mėginiui dėl alkoholio nustatymo kraujyje paėmimui, vėliau buvo pristatytas į Kauno apskr. VPK OVS. Automobilį, kolegos dirbantys šaukiniu „1901“ nuvairavo į Kauno apskr.VPK automobilių saugojimo aikštelę, adresu Chemijos g. 4b, Kaune (b.l. 19).
Iš 2018-03-25 Kauno apskrities VPK KP NVRS tyrėjo M. Č. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2018-03-25 apie 01.45 val. Kauno apskr. VPK PR 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyr. patruliai T. J. ir V. D., prie (duomenys neskelbtini), sustabdė automobilį „Hyundai Sonata“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojui T. U., gim. (duomenys neskelbtini), alkotesteriu „Drager Alcotest 6810 ARZH-0077“, nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, t. y. 2.45 promilės girtumas. Automobilis apžiūrėtas ir uždarytas į Kauno apskr. VPK automobilių saugojimo aikštelę, adresu Chemijos g. 4b, Kaune (b.l. 7).
Iš 2018-03-25 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Hyundai Sonata“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovintis Chemijos g. 4B, Kaune. Apžiūros metu išimta: automobilis „Hyundai Sonata“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tech. apžiūros rezultatų kortelė, draudimo sutartis ir raktai (b.l. 9-16).
Iš 2018-03-25 transporto priemonės perdavimo-priėmimo akto Nr. 93 matyti, kad automobilis „Hyundai Sonata“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas Kauno apskrities VPK aikštelėje, (duomenys neskelbtini) (b.l. 20-22).
Iš informacijos apie kelių transporto priemones matyti, kad automobilio „Hyundai Sonata“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra T. U. (b.l. 23).
Iš 2018-03-25 alkotesterio kvito Nr. 3348 matyti, kad 2018-03-25 01.53 val. nustatytas 2,45 promilių girtumas (b.l. 31).
Iš 2018-03-26 specialisto išvados Nr. T-A 2901/2018(01) matyti, kad T. U. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,01 promilės etilo alkoholio (b.l. 37).
Iš 2018-03-25 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad T. U. pateikė automobilio registracijos liudijimą ir vairuotojo pažymėjimą (b.l. 40).
Iš 2018-03-25 pakvitavimo matyti, kad T. U. grąžinti raktai 2 vnt. (b.l. 41).
Iš 2018-04-04 pakvitavimo matyti, kad T. U. grąžinta: automobilio tech. apžiūros rezultatų kortelė ir draudimo liudijimas (b.l. 42).
Motyvuojamoji dalis
Dėl veikos kvalifikavimo
Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamojo T. U. veikoje, visiškai įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį
Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis T. U. 2018-03-25 apie 01.45 val. (duomenys neskelbtini) sankryžoje buvo sustabdytas policijos pareigūnų, vairuojantis jam asmeninės nuoisavybės teise priklausantį automobilį “Hyundai Sonata”. Policijos pareigūnai, kilus įtarimui, kad T. U. vairavo automobile, būdamas neblaivus, patikrino jį alkotesteriu ir nustatė jo girtumą-2.45 promilės. Šių duomenų patvirtinimui Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijoje iš T. U. buvo paimtas kraujasir nustatyta jo kraujyje yra daugiau negu 1, 5 promilės alkoholio, t.y. nustatyta mažiausia koncentracija 2,01 promilės etilo alkoholio. Kad vairavo automobilį, prieš tai vartojęs alkoholinių gėrimų, pripažino ir pats T. U..
Dėl bausmės
Kaltinamasis T. U. kaltas ir baustinas.
Kaltinamojo T. U. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltu visiškai prisipažino, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, jo stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 str. nuostatomis.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str.. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis T. U. kaltu visiškai prisipažino, gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas (b.l. 49), baustas administracine tvarka, nuobaudos galiojančios (b.l. 52), dirba (duomenys neskelbtini), VšĮ Respublikinės kaunop ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje, priklausomybės ligų centro Kauno filiale neužregistruotas (b.l. 453, 54).
Visuma aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, rodo, kad BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskiriant BK 281 straipsnio 7 dalyje sankcijose numatytą bausmę–baudą. Nustatydamas bausmės dydį teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį–T. U. padarė nusikalstamą veiką, susijusią su transporto eismo saugumu, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, todėl skiria jam baudą, artimą minimaliai.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir T. U. pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu jam skiriama bausmė ra sumažintina vienu trečdaliu.
Ikiteisminio tyrimo metu T. U. paskirta kardomoji priemonė–dokumento paėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina, vairuotojo pažymėjimas Nr. 00472791, išduotas T. U. vardu, persiųstinas į VĮ „Regitra“.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės-specialios teisės atėmimo taikymo
Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį, vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.
Nustatyta, jog T. U. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, t.y. būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (2,01 promilės), vairavo transporto priemonę. Vairavimas transporto priemonių neblaiviame stovyje kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Nors T. U. kaltu prisipažino, nurodė, kad dėl to labai gailisi, tačiau, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, paskyrus tik bausmę, netaikant specialiosios teisės atėmimo, šiuo atveju, akivaizdžiai neatitiktų bausmės paskirties, todėl tikslinga T. U. skirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte bei 68 straipsnyje-uždraudimą naudotis specialia teise- teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, nustatatant minimalų 1 metų laikotarpį.
Dėl automobilio konfiskacijos
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte bei 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2-3 dalys).
Turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas), tirdamas turto konfiskavimo kaip papildomos bausmės atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija) konstatavo, kad turto konfiskavimu yra siekiama daryti poveikį tai nusikalstamo elgesio motyvacijai, kuri visų pirma lemia savanaudiškų nusikaltimų padarymą (Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d. nutarimas).
BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, T. U. automobilį vairavo, būdamas neblaivus. Automobilis „Hyundai Sonata“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso T. U., todėl šis automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos priemone ir privalo būti konfiskuotas.
Daiktas, turintis reikšmės bylai nagrinėti teisme-automobilio „Hyundai Sonata“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas byloje (b.l. 68), nuosprendžiui įsiteisėjus persiųstinas anstoliui, vykdysiančiam automobilio konfiskavimą
2018-04-03 Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės K. M. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas T. U. automobiliui „Hyundai Sonata“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinas nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus konfiskacijos procesą panaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 301-302 straipnsiais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
T. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje ir nuteisti 60 (šešiasdešimties) MGL, t.y. 3000 (trijų tūkstančių) eurų dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti T. U. galutinę bausmę–40 (keturiasdešimties) MGL, t.y. 2000 (dviejų tūkstančių) eurų dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 68 straipsniu skirti T. U. baudžiamojo poveikio priemonę-uždrausti naudotis specialia teise-teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 1 (vieneriems) metams.
Ikiteisminmio tyrimo metu T. U. paskirtą kardomąją priemonę–dokumento paėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti, vairuotojo pažymėjimą Nr. 00472791, išduotą T. U. vardu, persiųsti į VĮ „Regitra“.
Automobilį „„Hyundai Sonata“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas KMHCF31FPVU810170, saugomą Kauno apskrities VPK aikštelėje, Chemijos g. 4B, Kaune, konfiskuoti.
Automobilio “Hyundai Sonata“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus persiųsti antsoliui, vykdysiančiam konfiskavimą.
2018-04-03 Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratrūros 1-ojo skyriaus prokurorės K. M. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą T. U. automobiliui „Hyundai Sonata“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus konfiskacijos procesą panaikinti.
Išaiškinti T. U., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į jo pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.