Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Laimos Šeputienės ir Vaido Vasiliausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. balandžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, iš dalies jas sudedant, ir paskirta A. K. galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (2023 m. balandžio 6 d.).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką nuspręsta įskaityti bausmę, iš dalies ar visiškai atliktą pagal Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nuosprendį.

Civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir nuspręsta priteisti iš A. K. civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) naudai 270 eurų turtinės žalos atlyginimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

6. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliantas skunde kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą, skundu prašo nuosprendį pakeisti ir sumažinti jam paskirtą bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl bausmės

7. Teismas, skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

8. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje esančius duomenis, apylinkės teismo nuosprendžio motyvus ir nuteistojo A. K. apeliacinio skundo argumentus, kurie iš esmės yra subjektyvaus pobūdžio, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam 2023 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, kurią BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalių pagrindu sumažino vienu trečdaliu bei vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrino su Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, iš dalies jas sudedant, ir paskyrė A. K. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, BK 54 straipsnio nuostatų nepažeidė, tinkamai įvertino bausmių skyrimui aktualias aplinkybes ir pagrįstai paskyrė būtent tokios rūšies bei tokios trukmės laisvės atėmimo bausmę, kuri yra teisinga ir leidžianti pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

9. Kartu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-156-487/2020, 1A-73-851/2023).

10. Kitaip nei apeliantui, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas teisingai įvertino padarytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei teisingai charakterizavo nuteistąjį. Apeliantas skunde nurodo, kad jis ne tyčia padarė nusikalstamą veiką, o to nesuvokdamas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo skundo argumentu, nes jis prieštarauja skundui nagrinėti pateiktai baudžiamosios bylos medžiagai. Ikiteisminio tyrimo metu, 2022 m. lapkričio 24 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno skyriui buvo pateikta užduotis atlikti objektų tyrimą tikslu išsiaiškinti, ar A. K. tikslinga skirti teismo psichiatrinę ekspertizę (2 t., b. l. 22-24). Atsakant į užduotį, 2022 m. lapkričio 24 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno skyrius pateikė specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatavo, kad A. K. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (2 t., b. l. 25). Taip pat pažymėtina, kad skiriant bausmę apylinkės teismas atsižvelgė į šią aplinkybę ir dėl jos pasisakė skundžiamame nuosprendyje. Taigi, tikėti apelianto argumentu, jog kad inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu jis nesuvokė savo veiksmų, nėra jokio pagrindo, šis skundo argumentas atmestinas.

11. Apeliantui A. K. apylinkės teismas parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį, nustatė vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas taip pat įvertino, kad nusikalstama veika padaryta žala – 197,40 eurų turtinė žala; į nuteistojo asmenybę, šeiminę padėtį, socialinį statusą, – teistas (1 t., b. l. 121–132) (nuosprendžio priėmimo dieną – teistas 13 kartų), penkerių metų laikotarpiu administracine tvarka baustas dvylika kartų, paskirtų baudų nesumokėjęs (2 t., b. l. 1–12), nedirbantis (1 t., b. l. 118–119), viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nuo 2008 m. iki 2022 m. gydytas penkis kartus, diagnozės F19.8, F19.2 (2 t., b. l. 15), į Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialą penkerių metu laikotarpiu dėl konsultacijos ar gydymo nesikreipė (2 t., b. l. 21), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2022 m. lapkričio 24 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) kaltinamajam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (2 t., b. l. 25). Nuteistojo daromų nusikalstamų veikų pobūdis išlieka panašaus pobūdžio, taip pat jis net kelis kartus nuteistas ir už tas pačias veikas – vagystes (BK 178 straipsnis), šiuo nuosprendžiu jam inkriminuotas veikas padarė turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už tyčinius nusikaltimus, kas neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad jis nėra linkęs laikytis visuomenėje galiojančių elgesio normų ir įstatymų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, kad 2023 m. kovo 8 d. A. K. įsiteisėjo dar vienas apkaltinamasis teismo nuosprendis. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su tokiais pirmosios instancijos teismo nurodytais bausmės skyrimo motyvais ir konstatuoja, kad nuteistajam paskirtoji bausmė individualizuota teisingai ir nėra per griežta. Skundžiamame nuosprendyje bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo motyvai yra nurodyti, juos pagrindžiant bylos duomenimis, nesutikti su jais, nenustačius bausmių skyrimą reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo pažeidimų, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

12. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme ginant A. K. yra 106,67 eurų, kurios turi būti priteistos iš jo valstybei.

13. Pagal, nuo 2020 m. liepos 15 d. galiojančią, BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Todėl, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismui nustatytas imperatyvas priimti sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimant tokį sprendimą galima atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

14. Teismų praktikoje pripažinta, jog esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas privalomas gynybos dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „c“ punkte įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-405/2014 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-322/2014).

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiam teisiniam reguliavimui, nuteistojo A. K. teisės į gynybą užtikrinimas, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis yra labiau reikšmingas ir vertintinas kaip prioritetinis prieš būtinumą išieškoti iš jo proceso išlaidas, susijusias su jam tos pačios valstybės suteikta antrine teisine pagalba. Todėl, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas išieškoti iš nuteistojo antrinės teisinės pagalbos išlaidas, netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 6 d. nuosprendžio atmesti.

Nepriteisti iš nuteistojo A. K. valstybės naudai 106,67 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. gegužės 1 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.