Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui V. S. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo, institucijai teikiančiai išvadą byloje esant Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas V. S., pirmajame parengiamajame posėdyje išreiškęs pageidavimą pasinaudoti advokato teisine pagalbą ir teismui suteikus tokią galimybę – dėl šios aplinkybės skyrus antrąjį parengiamąjį posėdį, į teismo posėdį atvyko be atstovo. Atsakovas pasėdžio pradžioje visiškai sutiko su ieškiniu, užpildė ieškinio pripažinimo formą (b. l. 44). Nagrinėjant bylą pareiškė, kad su viskuo sutinka, išskyrus prašomo keisti išlaikymo dydį – sutiktų su 120 Eur išlaikymo dydžiu. Paaiškino, kad ne taip suprato sutikimo su ieškiniu sąvoką. Paprašytas konkretizuoti, kurioje ieškinyje nurodytų vaiko poreikių srityje būtų galimas ieškinyje grindžiamų sumų mažinimas, pareiškė, kad galbūt maitinimo ir rūbų/avalynės. Atsakovo detaliau paprašius pagrįsti, ko konkrečiai iš nurodomų dalykų (pvz., maitinime – pusryčių, pietų, vakarienės, užkandžių) reikėtų atsisakyti, atsakovas negalėjo to padaryti. Po to atsakovas pareiškė, kad sutiktų su 140 Eur išlaikymo dydžio pakeitimu. Paaiškino, kad dirba UAB „L.“ statybos darbų vykdytoju, gauna minimalų darbo užmokestį, gyvena su žmona nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), santuokoje ar kitų vaikų, be D. M., daugiau neturi, naudojasi mobiliuoju telefonu Samsung „Galaxy“, važinėja automobiliu „Volvo“. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, ar patenkintas dabartiniu darbu ir už gaunamu atlyginimu, ar neketina ieškotis labiau apmokamo ar papildomo darbo atsakė, kad šiuo metu jį tenkina esama darbas, o papildomo negalėtų susirasti dėl pernelyg didelio darbinio užimtumo. Patvirtina, kad nėra neįgalus, neturi jokių chroniškų susirgimų ar sveikatos sutrikimų, galinčių trukdyti dirbti (2017 m. rugpjūčio 23 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 14:02:33 iki 14:18:10).

Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje į bylą išvadoje nurodyta, jog teismui įvertinus atsakovo V. S. turtinę padėtį ir jo galimybes skirti sūnui D. M. išlaikymą, padidėjusius vaiko poreikius, būtų tikslinga tenkinti ieškovės I. M. ieškinio reikalavimą pakeisti išlaikymo dydį (b. l. 24-25). Prašo nagrinėti bylą ATAS atstovui nedalyvaujant (b. l. 33).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad Šakių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-948-829/2010 (b. l. 17-18) buvo patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. P. (dabartiniu metu – S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuria buvo išspręsti ieškovės ir atsakovo sūnaus D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos ir išlaikymo klausimai. Minėta taikos sutartimi atsakovas įsipareigojo savo sūnui teikti 150 Lt, atitinkamai 43,44 Eur išlaikymą.

CK 3.201 straipsnio 1-2 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, atsirado papildomi vaikų poreikiai. Teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio klausimą, o tik tais atvejais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, spręsdamas ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu, ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Teismas konkrečioje byloje spręsdamas, ar pasikeitė vaiko poreikiai ir asmens, teikiančio išlaikymą, turtinė padėtis, iš esmės, vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis). Šis principas reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai, todėl išlaikymas turėtų atitikti nustatytus vaiko poreikius. Teikiant vaikui mažesnį nei nustatyti poreikiai išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti vaiko poreikius sumažėja, gali būti pažeisti vaiko interesai. Sprendžiant klausimą dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti, ar jį teikdami, tėvai negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir dėl to būtų pažeistas proporcingumo principas. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus.

Kadangi šalių nepilnamečio sūnaus poreikiai yra išaugę bei nuolat didėja, – tai yra nepilnamečiam sūnui teikiamu išlaikymu susijusios aplinkybės esmingai pasikeitė ir toliau keičiasi, ieškovė, norėdama apginti teisėtus šalių sūnaus interesus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 str. 1 d., kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti – padidinti sūnui teikiamo išlaikymo dydį.

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad šalių nepilnamečio sūnaus D. M. poreikiai per beveik septynis metus, t. y. nuo 2010 m. lapkričio 12 d., kai jam buvo priteistas iš atsakovo išlaikymas, ir iki teismo sprendimo priėmimo nagrinėjamoje byloje, neginčytinai pasikeitė – žymiai išaugo. Šalių septynmečio sūnaus D. M. išlaikymui, lavinimui ir tinkamo vystymosi užtikrinimui reikia žymiai didesnių lėšų, nei jų reikėjo 2010 metais. Be to, nuo 2010 metų žymiai išaugo būsto mokesčių, maisto produktų, įvairių paslaugų, drabužių, avalynės ir kitos kainos. Nepilnamečiui D. M. pagal jo amžių būtina sudaryti tinkamas sąlygas vystytis, socializuotis ir lavintis bei tenkinti jo protingus poreikius. Abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką, tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, kad jo poreikiai būtų tenkinami.

Įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 str.). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia tai, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau visais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Minimalų socialiai priimtiną poreikių tenkinimą šiuo metu atitinka 1 BSI ? 38,00 Eur[1]. Tačiau, siekiant, jog vaikas suaugęs taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kad bylose dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo orientaciniu kriterijumi taikytina Lietuvos Respublikos CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą ? 380,00 Eur[2] (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-13 nutartis Nr. 3K-3-469/2006).

Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Teismas taip pat turi atsižvelgti į bendrus šeimos teisinių santykių reglamentavimo principus, bendras tėvų ir vaikų teises ir pareigas. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos CK 3.156 str. 1 d. įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Tačiau šis principas reiškia, kad esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu turi būti lygios. Pažymėtina, kad sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos nustatymo ir jų pakeitimo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų Lietuvos Respublikos CK 3.3 str. 1 d. ? prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-09 nutartis Nr. 3K-3-569/2008, 2010-02-08 nutartis Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis Nr. 3K-3-243/2010). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-22 nutartis Nr. 3K-3-596/2009, 2010-06-28 nutartis Nr. 3K-3-294/2010).

Byloje nustatyta, kad ieškovė visai nesenai dalinės nuosavybės teise kartu su gyvenimo draugu S. R. turi įsigijusi nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą su ūkinio pastatais (duomenys neskelbtini), įrašas pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą galioja nuo 2017 m. birželio 13 d. (b. l. 41-43). Iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados matyti, kad šiuo metu ieškovė, esant deklaruotai gyvenamajai vietai (duomenys neskelbtini), ten negyvena, nes kartu su nepilnamečiu sūnumi D. M. ir draugu S. R. gyvena būtent naujai įsigytame būste S. kaime (b. l. 24-25). Ieškovė dirba K. ŽŪB pamaininį darbą karvių melžėja, vidutinis jos darbo užmokestis yra apie 600 Eur (b. l. 9-10). Ieškovės draugas S. R. dirba UAB S. darbininku, faktinės sugyventinių šeimos pajamos – darbo užmokestis ir Vaikų išlaikymo fondo 46 Eur mokėjimas už D. M. išlaikymą, nes vaiko tėvas neteikia vaikui išlaikymo (b. l. 24).

Iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus buities išvados (b. l. 24-25) matyti, kad ieškovės gyvenamajame name tvarkinga, nepilnamečiui vaikui motinos namuose yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. VTAS nėra gavęs duomenų apie netinkamą motinos valdžios panaudojimą priešingai vaiko interesams.

Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad būtina padidinti priteistą iš atsakovo išlaikymą iki 152 Eur, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2017 m. gegužės 17 d.) iki sūnaus D. M. pilnametystės, motyvuodama tuo, kad vaiko poreikiai dėl jo amžiaus yra išaugę, be to, yra pasikeitusi ir ekonominė padėtis Lietuvoje – ženkliai išaugusios kainos. Ieškovė teigia, kad šiuo metu nepilnamečiui D. M. reikia daug papildomų lėšų jo augimui ir auklėjimui, jai vienai patenkinti pasikeitusius sūnaus poreikius yra sunku, kadangi sūnaus tėvas – atsakovas iš esmės neprisideda prie sūnaus materialinio išlaikymo net ir ta nedidele suma, kurią turėtų mokėti – Vaikų išlaikymo fondas moka po 46 Eur kas mėnesį, todėl ji viena neišgali išlaikyti būsto, kuriame gyvena kartu su nepilnamečiu sūnumi, bei tinkamai (geriau nei minimaliai) išmaitinti ir aprengi sūnų. Šiuo metu iš gaunamo darbo užmokesčio ji išlaiko būstą, moka mokesčius, maitina, rengia ir auklėja bei tenkina kitus augančio sūnaus poreikius. Nepilnametis D. M. lankė P. mokyklą-daugiafunkcinį centrą, iniciatyvaus jaunimo klubą „Mes“, nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. vaikas lankys S. pagrindinės mokyklos 2 klasę, jam patinka sportuoti – nori lankyti sporto klubą „Audra“. Ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo, motyvuotai pagrindė tai konkrečiais skaičiavimais, kurių teismas nebekartoja (b. l. 3-4), detalizavo juos prie ieškinio pateiktuose poreikių skaičiavimo prieduose (b. l. 13-15). Teismas akcentuoja, kad atsakovas turi nepilnamečio sūnaus D. M. išlaikymo prievolėje dalyvauti lygiomis dalimis, tai yra padengti ½ šalių sūnaus išlaikymui skiriamų lėšų.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, atsakovas V. S. dirba statybos darbų vykdytoju UAB „Lapresta“, jo darbo užmokestis minimalus (b. l. 40). Atsakovas nepateikė daugiau dokumentų, patvirtinančių jo turtinę padėtį. Iš atsakovų žodžių – jis yra vedęs, daugiau nepilnamečių vaikų neturi, gyvena su žmona nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), naudojasi mobiliuoju telefonu Samsung „Galaxy“, važinėja automobiliu „Volvo“.

Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad yra pagrindas padidinti išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį iki 152 Eur per mėnesį, atsižvelgiant į šalių sūnaus D. M. amžių (š.m. rugpjūčio 10 d. jam suėjo 8 m. (b. l. 16)), į bendruosius ir specialiuosius poreikius bei interesus, į tai, kad praėjo beveik septyni metai nuo teismo nutarties, kuria priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui, priėmimo dienos ir per tą laiką nepilnamečio vaiko D. M. poreikiai neabejotinai išaugo. Teismas įvertina tai, kad atsakovas V. S. yra jaunas, darbingo amžiaus, turi realias galimybes dirbti ir papildomai arba susirasti geriau apmokamą darbą, taip pat atsižvelgia į ekonominę situaciją ir pragyvenimo lygį šalyje, į tai, kad ieškovės ir atsakovo nepilnametis sūnus gyvena su ieškove, t. y. jų nepilnamečio sūnaus gyvenamąjį būstą užtikrina ieškovė, ieškovė sūnui teikia kasdieninį išlaikymą ir priežiūrą, ko paprastai nekompensuoja išlaikymo iš kito tėvo priteisimas. Teismas neturi pagrindo išvadai, kad tiek atsakovo, tiek ir ieškovės turtinė padėtis nuo to laiko, kai teismas nustatė atsakovo teikiamo išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį, būtų ženkliai pasikeitusi. Byloje nėra duomenų apie atsakovui nustatytą neįgalumą ar kitas aplinkybes, objektyviai trukdančias atsakovui daugiau dirbti ir gauti, reikalui esant, su darbo santykiais susijusias didesnes nei šiuo metu gaunamos minimalios pajamos, ir pats atsakovas teismui tokių duomenų nepateikė. Todėl atsakovas nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos (2017 m. gegužės 17 d.) iki nepilnamečio D. M. pilnametystės privalo mokėti jam išlaikymą 152 Eur dydžio kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, pervedant pinigus į ieškovės nurodytą sąskaitą. Ieškovė paskiriama nepilnamečio vaiko išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 str. 1 d.). Ieškovė išlaikymą gali naudoti išimtinai tik nepilnamečio vaiko interesams (CK 3.203 str.).

Teismas sprendžia, kad nustačius, jog atsakovas moka išlaikymą nepilnamečiui sūnui T. P. 152 Eur dydžio kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, CK 3.192 str. įtvirtintas nepilnamečio vaiko poreikių ir jų tėvų materialinės padėties proporcingumo principas nebus pažeistas.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė dėl reikalavimo pakeisti išlaikymo dydį pagal įstatymą atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Jeigu ieškovė nebūtų atleista nuo žyminio mokesčio, už reikalavimą padidinti priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui turėtų mokėti 13 Eur ((152 Eur - 43,44 Eur) x 12 mėn.) dydžio žyminį mokestį. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 13 Eur žyminis mokestis (CPK 96 str.1 d.).

Ieškovė pateikė dokumentus (b. l. 37-39), pagrindžiančius 600 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p.), todėl iš atsakovo minėta suma priteistina ieškovės naudai.

Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015-01-01 Nr. 2014-12793), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur.

Nagrinėjamu atveju procesinių dokumentų įteikimo išlaidos yra 2,78 Eur. Ieškovės reikalavimai yra tenkintini visiškai, tačiau atsižvelgus į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų įteikimo išlaidų suma yra mažesnė nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (3 Eur), iš atsakovo procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepriteistinos.

Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Pakeisti Šakių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-948-829/2010, patvirtinta taikos sutartimi nustatyto išlaikymo nepilnamečiui vaikui D. M. dydį, ir nustatyti, kad atsakovas V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teikia išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis 152 Eur (vieno šimto penkiasdešimt dviejų eurų) dydžio išmokomis nuo ieškinio pareiškimo dienos (2017 m. gegužės 17 d.) iki D. M. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, pinigus pervedant į I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sąskaita (duomenys neskelbtini).

Paskirti ieškovę I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 600 Eur (šešis šimtus eurų) advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 13 Eur (trylika eurų) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šakių rajono apylinkės teismą.