Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis Č. R. kaltu padaręs jam inkriminuotas veikas neprisipažino ir teisme paaiškino, kad nuo 2010 metų nesutaria su žmona, ji jo daiktus ir rūbus išmeta. 2017 m. gruodžio 18 d. klausė žmonos, kur auksinis žiedas, kuris yra jo motinos dovana. Ji atsakė, kad žiedo nėra. Kitų aukso papuošalų taip pat nebuvo. Paklausė dėl batų, tada žmona pašoko ir nubėgo žiūrėti į spintą. Ieškodama daiktų žmona suriko, atbėgo į kambarį jų abiejų dukra, pastūmė jį. Jis išėjo. Kodėl žmona suriko - nežino. Iš kur pas ją ant kojos žaizda – negali paaiškinti, tačiau jo žmona toks žmogus, kad gali eiti, užsikabinti už ko nors ir pradėti šaukti. Pas ją nuolat kojos būdavo nubrozdintos. Nesutarimai su šeima prasidėjo dėl to, kad jam sutriko sveikata ir jis nebegalėjo uždirbti tiek pinigų, kiek žmona norėjo. Be to, dukra pradėjo vartoti alkoholį. 2018 m. sausio 9 d. buvo savo ūkiniame pastate. Pas jį svečiavosi svainis. Jie žaidė kortomis, o kitą dieną jis šį nuvežė namo. Sausio 9 dieną net į namus įėjęs nebuvo. Anūkas sako netiesą, nes motina su senele jį primokiusios taip kalbėti. Ši byla yra paranki žmonai, nes tarp jų vyksta skyrybos. Konfliktai prasidėjo dar ir dėl to, kad pastebėjo, jog žmona registruojasi pažinčių portale (t. 2, b. l. 45-46).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis davė analogiškus parodymus, kuriuos patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1 b. l. 106-108).

-nukentėjusiosios A. R. pareiškimais Vilniaus rajono policijos komisariatui (t. 1, b. l. 4-5, 10), parodymais ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 30-31, 34-35) ir teisme, kad pirmo įvykio metu, t. y. 2017 m. gruodžio 18 d. apie 19.00 val., grįžo namo su anūku. Jis jautėsi blogai, atsigulė jos kambaryje į lovą. Vėliau atėjo jos vyras (teismo pastaba – kaltinamasis Č. R.) ir pradėjo jos klausinėti apie baltus batus. Po to tarp jų kilo ginčas dėl auksinės grandinėlės. Ji nuėjo prie spintos, atsitūpė ir tuo metu vyras jai spyrė į nugarą. Pajuto skausmą. Spintos apačioje, priešais stalčius, yra durų atrama, kad durys nesitrankytų į stalčius. Nuo spyrio ji įkrito į spintos vidų ir susimušė kelią į šią atramą. Iš skausmo net sušuko. Tai matė tik anūkas. Jis pats iš išgąsčio šaukti pradėjo. Dukra atbėgo pasižiūrėti ir pasakė, kad vyras koridoriumi ėjo ironiškai šypsodamasis ir pasakė ,,aš jai nieko nepadariau“. Dukra pamatė, kad ji verkia. Paklausė, kas atsitiko. Ant nukentėjusiosios kelio buvo žaizda, ji kraujavo. Dukra užklijavo ant žaizdos pleistrą. Į medikus kreipėsi tik po dviejų mėnesių, nes skausmas pradėjo intensyvėti. Vartojo vaistus nuo skausmo. Kokius – negali atsakyti, tačiau jie buvo gydytojo paskirti. Praskeltas kelias po sumušimo kraujavo, žaizdą dukra perplovė peroksidu.

Vyras nuolat ją įžeidinėjo, išgalvodavo įvairias istorijas, kad ji miega su dukters vyru. Antrojo įvykio dieną, t. y. 2018 m. sausio 9 d., vyras jai norėjo nuimti žiedą nuo piršto, pradėjo sukti pirštą. Ji liepė jam liautis, tuomet jis jai sugriebė už plaukų ir pradėjo tampyti po virtuvę. Tuo metu, kai jis laikė ją už plaukų, atbėgo dukra. Dukra pastūmė vyrą ir atsistojo tarp jų, gindama ją nuo užpuolimo. Kai kaltinamasis tampė už plaukų, jai skaudėjo, tačiau į gydytojus ji nesikreipė. Šiuo metu kartu negyvena, tarp jų vyksta skyrybų procesas (t. 2, b. l. 8-10); Savo parodymus nukentėjusioji patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1 b. l. 37-47).

-liudytojos V. G. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 49-50, 52-54, 57-58) ir teisme, kad tėvas (teismo pastaba – kaltinamasis Č. R.) ne kartą naudojo smurtą prieš motiną (teismo pastaba - nukentėjusiąją A. R.). 2017 m. gruodžio 18 d. buvo savo kambaryje. Jos sūnus, kuriam 15 metų, buvo pas močiutę kambaryje. Tuo metu atėjo tėvas ir pasakė, kad jis grįžta namo gyventi. Ji pasakė jam: ,,prašau“, o po to nuėjo į savo kambarį. Netrukus išgirdo mamą šaukiant: ,,skauda“. Ji atbėgo ir tuo metu tėvas su niekinančia šypsena veide išėjo iš mamos kambario. Kai įbėgo pas mamą pamatė, kad ji priklaupusi. Mama pasakė, kad jai skauda koją, o sūnus – kad senelis spyrė senelei į nugarą. Mama tuo metu sėdėjo prie veidrodžio ant kėdės ir laikėsi už kelio. Paklausta, kas atsitiko, mama atsakė, kad atėjo tėvas ir prašė grąžinti šviesius batus. Kai tėvas spyrė, mama su koja atsitrenkė į durų stabdį ir prakirto koją. Sūnus taip pat patvirtino, kad senelė priklaupė, o senelis tuo metu spyrė jai. Ji matė, kad motinos prakirstas kelias, iš žaizdos kraujavo. Padėjo mamai sutvarstyti žaizdą. Tuo metu namuose buvo ir jos vyras, ir jų vaikai.

Kito įvykio metu mama buvo grįžusi iš darbo. Šildėsi maistą virtuvėje. Tuomet atėjo tėvas. Jis pradėjo provokuoti konfliktą, neleido prieiti prie stalo. Ji taip pat buvo virtuvėje. Pamačiusi, kad tėvas apsiramino, išėjo iš virtuvės. Kai išgirdo mamos žodžius: ,,leisk, man skauda“, atbėgo ir pamatė, kad tėvas laiko mamą paėmęs už ausies. Jis tempė mamai ausį, paėmęs kartu su plaukais. Nustūmė tėvą, net pati stebisi, iš kur tiek jėgos turėjo. Po įvykio, pas mamą už ausies matė kraują, buvo žaizda, kaip nuo stipraus tempimo. Tą dieną buvo atvažiavęs dėdė, tačiau dar prieš konfliktą, apie 16 val., tėvas jį nuvežė namo. Įvykio dėdė nematė. Po šių įvykių nuolat jautė nerimą dėl mamos, bijojo ją vieną palikti. Pradžioje nenorėjo nieko viešinti, bet po to situacija tapo nevaldoma (t. 2, b. l. 11-22); Savo parodymus liudytoja patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1 b. l. 60-66);

-liudytojo R. G. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 73-75) ir teisme, kad 2017 m. gruodžio 18 d. uošvis (teismo pastaba – kaltinamasis Č. R.) buvo užėjęs į namus, pas uošvienę (teismo pastaba – nukentėjusiąją A. R.). Jie susiginčijo. Kai išgirdo uošvienės klyksmą, žmona išbėgo pasižiūrėti. Grįžusi jam papasakojo, kad uošvis pastūmė uošvienę. Įvykį matė ir jų vaikai. Ikiteisminio tyrimo metu leido liudyti tik vyriausiajam – Karoliui, kuriam 15 metų. Sūnus taip pat jam papasakojo, kad uošvis spyrė uošvienei į nugarą ir ji dėl to nugriuvo. Vėliau, kai uošvis išėjo, užėjo pas uošvienę į kambarį. Ji sėdėjo ant lovos ir laikėsi už kelio. Po to papasakojo, kad kelias buvo prakirstas. Matė, kad žmona nešė tvarstį, nes medikamentai sudėti jų kambaryje.

Kito įvykio metu konfliktas tarp uošvio ir uošvienės įvyko virtuvėje. Jis nėjo žiūrėti, buvo nubėgusi tik žmona. Vėliau matė, kad uošvienė buvo susiėmusi už ausies. Žmona sakė, kad uošvis tampė uošvienę už plaukų. Uošvio giminaitis buvo įvykio dieną atvažiavęs, tačiau išvažiavo prieš įvykstant konfliktui. Uošvis ir anksčiau vartojo smurtą prieš uošvienę: tampė už plaukų. Jis buvo ne kartą ją apgynęs. Kaltinamasis yra konfliktiškas žmogus, su juo sunku bendrauti (t. 2 b. l. 22-23);

-liudytojo S. B. (S. B.) parodymais, duotais teisme, kad yra kaltinamojo svainis. Kaltinamasis jį pakvietė pažaisti kortomis. Jis atvyko. Tai buvo galimai 2018 m. sausio 9 d. Tačiau tiksliai nepamena. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad 9 ar 10 dieną buvo atvykęs. Kitą dieną kaltinamasis apsipyko su savo žentu (teismo pastaba - liudytojas R. G.). Po pietų kaltinamasis parvežė jį namo. Konflikto tarp kaltinamojo ir jo žmonos nematė. Svainis vėliau buvo pas jį atvažiavęs ir paklausė, ar galės paliudyti, kad buvo pas jį. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai negerai užrašė šias aplinkybes, nes svainis nieko neprašė patvirtinti. Tardytojui nesakė, kad protokole jo parodymai apie įvykio aplinkybes užrašyti neteisingai

Liudytojo parodymai prieštaringi, nes ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 69-70) S. B. nurodė, kad kaltinamasis apie muštynes ar konfliktus su žmona nieko nesakė. Tik vėliau, sužinojęs, kad žmona parašė pareiškimą į policiją dėl sumušimo 2018-01-09 dieną, paskambino ir pasakė: ,,taigi pameni, kaip tu tą dieną buvai mano namuose“ ir pasakė, jog jis turi tai pasakyti tyrėjai (t. 1, b. l. 69-70);

-nepilnamečio liudytojo K. R. (K. R.) parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 86-88) ir teisme, kad 2017 m. gruodžio 18 d. jis jautėsi blogai, buvo pas močiutę (teismo pastaba – nukentėjusiąją A. R.) kambaryje, gulėjo lovoje. Vakare atėjo senelis (teismo pastaba – kaltinamasis Č. R.) ir prašė kažkokių batų. Močiutė nuėjo prie spintos, pritūpusi pasilenkė kažką paimti bei pasakė, kad nėra to daikto. Tuo metu senelis spyrė močiutei į nugarą. Senelė parkrito ir keliu atsitrenkė į aštrų kampą, kuris yra prie spintos durų. Močiutė po smūgio susiėmė už kelio ir atsisėdo ant pufo. Matė, kad žaizda ant kojos buvo didelė. Močiutė iš skausmo suriko. Tuo metu atbėgo mama, vėliau atnešė peroksidą, sutvarkė žaizdą. Mama atbėgo tuo momentu, kai senelis jau išeidinėjo iš kambario.

Kito įvykio metu jis buvo virtuvėje. Močiutė apie 18-19 val. grįžo namo po darbo. Valgė virtuvėje. Atėjo senelis, prašė vėl kažkokio daikto. Močiutė atsakė, kad seniai to daikto neturi. Tada senelis stvėrė močiutei už ausies, ausis net įplyšusi buvo. Atbėgo jo tėvas ir liepė seneliui paleisti močiutę. Tą pačią dieną pas senelį kažkas buvo atvažiavęs, tačiau šis žmogus išvažiavo iki įvykio. Jo niekas nemokė ką reikia sakyti, tik prašė papasakoti tiesą. Po pirmo įvykio močiutei skaudėjo kelią, ji užsirašė pas gydytoją (b. l. 25-26);

-liudytojo V. Š. parodymais teisme, kad pažįsta kaltinamąjį, jis yra jo buvusios sugyventinės tėvas. Nors kaime sklinda kalbos, kad jis vartoja smurtą prieš savo žmoną, tačiau jam yra sunku patikėti, kad tai tiesa. Gyveno pas kaltinamąjį namuose prieš 8 metus ir niekada nėra pastebėjęs panašaus atvejo. Priešingai, tai kaltinamojo dukra su žmona apvogdavo jį. Su kaltinamojo dukra išsiskyrė, nes ji susirado meilužį. Kai sužinojo, kad yra iškelta byla kaltinamajam, susitiko su juo ir pasakė, kad jei reikia padėti, tai pasakys, ką reikia (t. 2, b. l. 41-42);

-specialistės R. G. paaiškinimu teisme, kad visiškai palaiko savo išvadą, duotą ikiteisminio tyrimo metu. Ant nukentėjusiosios kelio matėsi tik nubrozdinimo pėdsakai, tačiau ji neatmeta griuvimo galimybės. Apžiūros metu buvo minkštas odos plotas, rausvai melsvas, šviežias. Jei būtų buvęs tik nubrozdinimas, liekamųjų reiškinių tikimybė labai maža. Sužalojimas galėjo būti padarytas atsitrenkiant, jei durų stabdis buvo maždaug dviejų centimetrų dydžio. Nukentėjusioji prieš susitrenkiant turėjo būti šiek tiek pakilusi, nes kitu atveju būtų pradėjusi čiuožti. Kaip konkrečiai buvo padarytas sužalojimas, atsakyti negali. Stabdis yra pakankamai arti. Moteris galėjo pasisukti, kažkieno stumtelta. Nugaroje pas nukentėjusiąją žymių nebuvo, taip pat neatžymėta, kad ji skundžiasi judėjimo sutrikimais bei kokius vaistus vartojo (t. 2 b. l. 40-41);

-įvykio vietos apžiūros protokolais ir nuotraukomis, kuriuose užfiksuota įvykio vieta – namas (duomenys neskelbtini), kuriame, be kitų kambarių, yra virtuvė ir miegamojo kambarys, jame - spinta, kurioje laikomi batai. Prie spintos ant grindų yra įtvirtintas durų stabdis, kuris stabdo duris, kad neatsitrenktų į spintą (t. 1, b. l. 21-24, 25-28);

-2018-02-08 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G479/2018 (01), kurioje nurodyta, kad A. R. padarytas odos nubrozdinimas dešiniajame kelyje, kietu, buką briauną ar mažą kontaktuojantį paviršių turinčiu daiktu. Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas galėjo būti padarytas pačiai A. R. griūnant ir atsitrenkiant į kietą, buką briauną ar mažą kontaktuojantį paviršių turintį daiktą. Sužalojimas padarytas prieš 1-4 mėnesius iki apžiūros. Paprastai patiriant tokio pobūdžio sužalojimus yra juntamas fizinis skausmas (t. 1, b. l. 91-92);

-akistatų tarp nukentėjusiosios A. R. ir kaltinamojo Č. R., bei tarp liudytojos V. G. ir kaltinamojo Č. R. protokolais, kuriuose užfiksuota, kad kaltinamasis neigė smurtavęs prieš nukentėjusiąją, o pastarosios davė tapačius parodymus ir patvirtino, kad kaltinamasis spyrė nukentėjusiajai, kuri pritūpė prie spintos, į nugarą, dėl ko ji keliu atsitrenkė į durų stabdį, bei kad kaltinamasis tampė nukentėjusiąją už plaukų (t. 1, b. l. 139-141).

Vertindamas byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes dėl kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų, teismas tiki ir vadovaujasi nuosekliais nukentėjusiosios A. R., nepilnamečio liudytojo K. R., liudytojų V. G. ir R. G. paaiškinimais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, kad kaltinamasis prieš savo sutuoktinę A. R. du kartus, skirtingu laiku, panaudojo smurtą, o būtent: 2017 m. gruodžio 18 d. apie 19.00 val. vieną kartą dešine koja spyrė pritūpusiai nukentėjusiajai į nugarą, dėl ko ji nugriuvo ir dešinės kojos keliu atsitrenkė į durų stabdį, jai buvo padarytas odos nubrozdinimas dešiniajame kelyje, kas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą, ir 2018 m. sausio 9 d. apie 18.30 val. abiem rankomis sugriebęs už plaukų, tampė nukentėjusiąją po virtuvę, kas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Betarpiškai matęs abu įvykius nukentėjusiosios anūkas, nepilnametis liudytojas K. R. patvirtino nukentėjusiosios A. R. parodymus (kad jai buvo įspirta į nugarą, dėl ko ji parkito ir keliu atsitrenkė į durų stabdį, bei kad kito įvykio metu buvo tampoma už plaukų), ir teisme nurodė, kad pirmo įvykio metu, senelis spyrė pritūpusiai prie spintos močiutei į nugarą, dėl ko pastaroji parkritusi keliu atsitrenkė į aštrų kampą, kuris yra prie spintos durų, t. y. į durų stabdį. Ant močiutės kelio matė didelę žaizdą, kurią, atbėgusi liudytojo motina, sutvarstė. Antro įvykio metu liudytojas K. R. patvirtino matęs, kaip senelis stvėrė močiutei už ausies kartu su plaukais, ausis net įplyšusi buvo. Liudytoja V. G. teisme patvirtino, kad momento, kai buvo spirta jos motinai nematė, tačiau, išgirdusi motinos riksmą, iš karto atbėgo į jos kambarį. Tėvą sutiko, kai jis jau buvo beišeinąs iš kambario. Įbėgusi į mamos kambarį matė, kad ši laiko už kelio. Mama ir kambary buvęs jos nepilnametis sūnus papasakojo, kad kaltinamasis spyrė pastarajai ir ji su koja atsitrenkė į durų stabdį bei ją prakirto. Matė, kad motinos prakirstas kelias, iš žaizdos kraujavo. Padėjo mamai sutvarstyti žaizdą. Taip pat liudytoja patvirtino, kad antro įvykio metu, išgirdusi mamos žodžius: ,,leisk, man skauda“, atbėgo ir pamatė, kad tėvas laiko mamą paėmęs už ausies ir plaukų bei tempia. Po įvykio, pas mamą už ausies matė kraują, buvo žaizda, kaip nuo stipraus tempimo. Liudytojas R. G. patvirtino, kad pirmo įvykio metu buvo namuose, matė, kad buvo atėjęs kaltinamasis, girdėjo uošvienės klyksmą, o žmona po to jam papasakojo, kad uošvis spyrė uošvienei į nugarą ir ji nugriuvo. Vėliau, kai uošvis išėjo, užėjo pas uošvienę į kambarį ir matė, kad ši laikosi už kelio. Vėliau sužinojo, kad kelias buvo prakirstas. Matė, kad įvykio metu žmona nešė tvarstį. Taip pat liudytojas R. G. teisme patvirtino, kad antro įvykio metu buvo konfliktas tarp uošvio ir uošvienės, jis vyko virtuvėje, ir nors nebuvo nuėjęs pasižiūrėti, kas atsitiko, vėliau matė, kad uošvienė buvo susiėmusi už ausies bei papasakojo jam, kad kaltinamasis ją tampė už plaukų.

Nukentėjusiosios A. R. bei liudytojų K. R., V. G. ir R. G. parodymai nekito viso ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, jie patvirtinti parodymų patikrinimo vietoje metu, o byloje esanti specialisto išvada Nr. G479/2018 (01), kurioje nurodyta, kad A. R. vienu trauminiu poveikiu padarytas odos nubrozdinimas dešiniajame kelyje prieš 1-4 mėnesius iki apžiūros, kuris galėjo būti padarytas pačiai A. R. griūnant ir atsitrenkiant į kietą, buką briauną ar mažą kontaktuojantį paviršių turintį daiktą, patvirtina nukentėjusiosios A. R. nurodytas jos sužalojimo aplinkybes (kad jai buvo spirta tuo metu, kai ji pritūpė prie spintos, nuo ko ji parkrito ir atsitrenkė į spintos durų stabdį bei prasikirto dešinį kelią). Atlikusi tyrimą ir davusį šią išvadą specialistė R. G. teisme patvirtino, kad ji, apžiūrėjusi nukentėjusiąją, nustatė tik nubrozdinimo pėdsakus, tačiau neatmetė griuvimo galimybės. Apžiūros metu ji nustatė, kad buvo minkštas odos plotas, rausvai melsvas, šviežias, todėl mano, kad jei būtų buvęs įvykio metu padarytas tik nubrozdinimas, tikimybė, kad būtų išlikę liekamieji reiškiniai, maža. Patvirtino, kad sužalojimas, jos nustatytas apžiūrėjus nukentėjusiąją, pastarajai galėjo būti padarytas atsitrenkiant, jei durų stabdis buvo maždaug dviejų centimetrų dydžio, ir kad nukentėjusioji prieš susitrenkiant turėjo būti šiek tiek pakilusi.