- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-08-25
- Bylos Nr.
- 1-2098-1057/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40729-2022-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
- Kaltinamasis
- I. K.
- Nukentėjusysis
- A. K.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos Respublikos, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), paskutinius du kartus teistas (teistumas išnykęs):
1. Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. vasario 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 3 dalį, 289 straipsnį paskiriant galutinę subendrintą 5 metų laisvės atėmimo bausmę;
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį 1 metų laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinat vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, paskiriant atitinkamus įpareigojimus,
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte (2 veikos), 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. K. nesunkiai sutrikdė savo šeimos nariui sveikatą, o būtent: jis, laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 19 d. iki 2018 m. lapkričio 9 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytą dieną ir laiku, namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia pastūmė savo žmoną A. K., dėl ko ji trenkėsi į palangę, ko pasekoje patyrė dešiniojo IX-o šonkaulio lūžį, kas yra vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Šiais savo veiksmais I. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Taip pat, I. K. nesunkiai sutrikdė savo šeimos nariui sveikatą, o būtent: jis, laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 15 d. iki 2018 m. gruodžio 5 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytą dieną ir laiku, namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia pastūmė A. K., dėl ko ji griuvo ir to pasekoje patyrė kairiųjų VIII, IX šonkaulių lūžius, kas yra vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Šiais savo veiksmais I. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Taip pat, I. K. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: jis, 2023 m. gegužės 20 d., apie 20.16 val., adresu (duomenys neskelbtini), ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,32 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Šiais savo veiksmais I. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis I. K. nurodė, kad kaltę pripažįsta. Parodė, kad gal ir stūmė, nenori kapstytis. Pridarė, tai pridarė, negerai. Būna šeimoje konfliktų. Kaltinamąjį aktą skaitė. Jei buvo, tai tegu būna. Jis atsimena vieną kartą, po kurio laiko, sakė šoną skauda. Ką prokurorė paskelbė, viskas buvo. Viskas buvo (duomenys neskelbtini). Gyvena kartu, augina sūnų. Vairavo automobilį „Volvo“, buvo apsvaigęs, žino, kad taip negalima. Prieš vaiką gėda. Automobilis uošvio. Išgėrė su draugu, dviese, viskio. Važiavo jį pavežti. Poelgį vertina labai blogai. Pripažįsta, daugiau to nepasikartos. Gal galima dėl teisių sutrumpinti laiką ir išskaidyti, nes mažas vaikas.
Kadangi kaltinamasis I. K. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, padaryta veika nėra sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokurorė neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas I. K. nurodė, kad prieš savo žmoną A. K. fizinio smurto nenaudojo ir nesmurtavo. Lietuvių kalbą moka, vertėjas jam nereikalingas. Jo teisės jam buvo išaiškintos, jas suprato. Įtarimo esmė jam suprantama, supranta kuo yra įtariamas. Psichiatrinėje ligoninėje nesigydė, narkologo įskaitoje neregistruotas. Šiuo metu gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su juo gyvena jo žmona A. ir sūnus E. K. gim. (duomenys neskelbtini) metais. Santuokoje kartu su savo žmona gyvena maždaug apie (duomenys neskelbtini) metų ir augina bendrą sūnų. Alkoholį vartoja labai retai, būna, kad išgeria į pusę metų vieną kartą, tačiau ilgesniam laikui. Yra dirbantis, oficialiai dirba ir darbe kiekvieną rytą reikia tikrintis blaivumą kas keturias valandas. Dėl padarytos nusikalstamos veikos, kuria jį apkaltino jo žmona A. K. nori paaiškinti, kad jokio fizinio smurto prieš ją nenaudojo. Maždaug 2020 metais jis turėjo butą ir sodą (duomenys neskelbtini), tuo laikotarpiu jis su šeima gyveno bute (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini). Čia pagyvenamo maždaug metai laiko. Jokio fizinio smurto prieš savo žmoną (duomenys neskelbtini) minėtame bute nenaudojo. 2022 metų rugpjūčio mėnesį jis su šeima atvažiavo gyventi adresu (duomenys neskelbtini) (butas nupirktas jau prieš du ar trys metus). Minėtas butas priklauso jo žmonai su uošviene. Gyvenant adresu (duomenys neskelbtini) prieš savo žmoną smurto nenaudojo, negrasino. 2022 m. spalio 25 d., apie 19.00 val., jis grįžo po darbo namo adresu (duomenys neskelbtini), atvažiavęs namo nieko nerado (žmonos, sūnaus) ir iš karto nuvažiavo pas savo uošvius adresu (duomenys neskelbtini) ir jo neįleido į namą ir durų jam niekas neatidarė, tik uošvienė T. R. trumpam išėjo pro duris ir pasakė, kad jo neįleis į namus. Tuo metu jis buvo neblaivus. Tuomet iš pykčio, kad neįleidžia į namus, išdaužė namo vartelius, rankeną nulaužė, užėjęs į kiemą į langą pabeldė ir pasakė jiems arba atidarote duris, arba mes į langą plytą. Namo durų jam niekas neatidarė, todėl jis paėmęs plytą metė į langą, kuris sudužo. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai ir jį suėmė. Nori pabrėžti, kad jo žmona, jiems gyvenant (duomenys neskelbtini), skambino į policijos įstaigą ir kviesdavo neblaivi policijos pareigūnus, kas buvo ne vieną kartą. Daugiau įvykiui reikšmingų aplinkybių nurodyti negali (t. 1, b. l. 86-88).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai įtariamuoju apklaustas I. K. nurodė, kad kaltės nepripažįsta. Prie ankstesnio liudytojo apklausos protokolo nori parodyti, kad 2022 m. spalio 25 d. fizinio smurto prieš savo žmoną nenaudojo ir negrasino, kadangi jos nebuvo namie ir ji buvo pas uošvius adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo metu galės gyventi atskirai nuo savo žmonos adresu (duomenys neskelbtini) pas savo krikštamotę L. A. gim. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 90-91).
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas I. K. nurodė, kad kaltę pripažįsta, dėl savo poelgio labai gailisi. Jam įteiktas pranešimas apie įtarimą aiškus, suprantamas. Savo kaltę, kad 2018 metais jam teko konfliktuoti su savo sutuoktine A. K., jis savo kaltę pripažįsta, nes jis galėjo ją pastumti, ji krito, bet sutuoktinė nieko nesakė, kad jai skauda. Todėl jis tikrai atsimena, kad 2018 metais lapkričio mėnesį, gruodžio pradžioje dar gyvenant (duomenys neskelbtini) buvo įvykę konfliktai. Sakė sutuoktinė, kad skauda, bet po kurio laiko, bet tikrai nesitikėjo, kad jai būtų buvę lūžę šonkauliai. Sutinka su pranešimo apie įtarimą turiniu, sutinka su sutuoktinei padarytu sveikatos sutrikdymu, nes mano, kad tai nurodė specialistas. Konflikto priežastis buvo grynai šeimyninė-buitinė. Todėl savo kaltę pripažįsta visiškai, dėl savo poelgio labai gailisi. Jis su sutuoktinė A. K. susitaikė, jis jos atsiprašė, ji jam atleido, nurodė, kad jam jokių pretenzijų neturi. Nėra teistas, jokiose įskaitose nestovi, galvos traumų neturėjo. Prašo šį ikiteisminį tyrimą nutraukti susitaikymo būdu. Jam išaiškintos galimo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nesilaikymo pasekmės. Apie priimtą procesinį sprendimą prašo atsiųsti adresu (duomenys neskelbtini). Atlygino sutuoktinei dėl jo veiksmų suteiktas medicinines paslaugas. Apmokėjimo kvitą prašo pridėti kaip priedą prie šios apklausos (t. 1, b. l. 108-110).
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas I. K. nurodė, kad su įtarimu susipažino, esmę suprato, visiškai pripažįsta padaręs nusikalstamas veikas, kurių padarymu yra įtariamas. Nori parodyti, kad apie visų įvykių, nurodytų pranešime apie įtarimą aplinkybes viską papasakojo ankstesnių apklausų metu, lieka prie ankstesnių parodymų, juos tvirtina ir nekeičia. Dėl visų įvykių labai gailisi (t. 2, b. l. 28-29).
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas I. K. nurodė, kad kaltę pripažįsta. Narkologo, psichiatro gydytas nėra, į įskaitas neįrašytas. Apie įvykį, kuris buvo 2023 m. gegužės 20 d. gali papasakoti tiek, kad tą dieną jis namuose vartojo alkoholinius gėrimus, o būtent viskį. Tada nusprendė, kad jam reikia kažkur pavažiuoti, nežino kodėl jis taip nusprendė, nes žinojo, kad yra neblaivus ir už vairavimą neblaiviam gresia atsakomybė, tačiau vis tiek sėdo už automobilio „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo ir išvažiavo iš namų. Buvo maždaug prieš valandą laiko vartojęs alkoholį iki to momento, kai sėdo už automobilio vairo. Tada jam bevažiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, jį sustabdė policijos pareigūnai ir patikrino jo blaivumą. Kiek promilių buvo tiek pirmu tiek antru pūtimu jis dabar neatsimena, bet su alkotesterio parodymais sutinka. Automobiliu „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojasi jis, tačiau jis buvo užrašytas jo uošvio vardu, tačiau uošvis jau yra miręs, o oficiali automobilio valdytoja šiuo metu yra jo žmona A. K.. Daugiau papildymų neturi, dėl įvykio labai gailisi. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (t. 2, b. l. 8-10).
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas I. K. nurodė, kad su įtarimu susipažino, esmę suprato, visiškai pripažįsta padaręs nusikalstamas veikas, kurių padarymu yra įtariamas. Nori parodyti, kad apie visų įvykių, nurodytų pranešime apie įtarimą aplinkybes viską papasakojo ankstesnių apklausų metu, lieka prie ankstesnių parodymų, juos tvirtina ir nekeičia. Dėl visų įvykių labai gailisi (t. 2, b. l. 28-29).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta A. K. nurodė, kad jos teisės ir pareigos jai išaiškintos, sutinka duoti parodymus. Gyvena pažymoje nurodytu adresu. Su vyru I. K., gim. (duomenys neskelbtini), santuokoje gyvena apie (duomenys neskelbtini) metų. Pastaruoju metu vyras dažnai pradėjo naudoti fizinį smurtą, mušdavo ją jau tada kai jie gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Pradėjo nesaikingai vartoti alkoholinius gėrimus, buvo jai neištikimas, tačiau kadangi augina bendrą sūnų E. K., gim. (duomenys neskelbtini), norėjo išsaugoti šeimą. Tikslios datos prisiminti negali, tačiau 2020 metų pabaigoje ar 2021 metų pradžioje vyras ją buvo sumušęs, sulaužė jai šonkaulius, kreipėsi į gydymo įstaigą, (duomenys neskelbtini) kliniką, adresu (duomenys neskelbtini), po to įvykio maždaug po mėnesio buvo dar kartą sumušęs ir sulaužęs kitos pusės šonkaulius ir vėl kreipėsi į gydymo įstaigą, tačiau gydymo įstaigoje pasakė, kad nukrito pati. Šiuo metu išrašų iš gydymo įstaigos pateikti negali, juos pateiks ikiteisminio tyrimo atliekančiam pareigūnui kai nuvyks į polikliniką išimti išrašų, taip pat galės surasti nuotraukas telefone kaip atrodė po sumušimo. Prieš šonkauliu lūžius jis ne kartą ją mušė, buvo ne kartą suduotą į nosį į žandą į galvos sritį, tačiau į policiją ir medikus nesikreipė. Šiuo metu gyvena adresu (duomenys neskelbtini), čia gyvena jau metus laiko, butas priklauso jos tėvams, vyras šiame bute nėra registruotas. Persikėlus gyventi minėtu aukščiau adresu, vyro elgesys nepasikeitė, ne vieną kartą smurtavo, smurtas pasireikšdavo tuo, kad jis ją stumdydavo, su kumščiu suduodavo į įvairias kūno vietas, kiek buvo smūgių suduota pasakyti negali, kadangi tai jau buvo senokai, bet tikrai daugiau nei tris, keturi smūgiai. Vyras smurtaudavo kai būdavo neblaivus, kai būdavo blaivus nemušė, atsiprašinėdavo ir ji jam atleisdavo. Paskutinį kartą prieš mėnesį ji vyrui pasakė, jeigu jis nepakeis savo gyvenimo būdo ji su juo išsiskirs ir nuo to laiko jis pasidarė neprognozuojamas. Kai kurios barnius, konfliktus ir fizinio smurto panaudojimą galėjo matyti jų sūnus E. K.. Ji vyrui sakė, kad padės jam rasti kitą butą, kad tik jis išeitų, tačiau vyras nenori. Gyvenimo metu (duomenys neskelbtini) pasitaikydavo atveju, kai jis būdavo agresyvūs ji bėgdavo pas savo tėvus su sūnumi adresu (duomenys neskelbtini), taip buvo ir 2022 m. spalio 25 d., ji su vaiku buvo pas tėvus, vakare apie 20 val. atvažiavo jos vyras, kuris buvo agresyvus, reikalavo atiduoti sūnų, garsiai rėkė kieme, ar vyras buvo neblaivus pasakyti negali, kadangi su juo nekalbėjo, o stebėjo pro langą. Ji su vaiku labai išsigando, vaikas verkė. Sugadino jos tėvams jų turtą prie namų, dėl šio įvykio mama parašė pareiškimą. Susiklosčius visiems šitiems įvykiams nusprendė jau netylėti ir 2022 m. spalio 25 d. įvykis buvo lemtinas. Bijo dėl savęs ir savo vaiko saugumo, kad daugiau fizinis smurtas nepasikartotų. Į Valstybinę teismo medicinos ekspertizę nevyks, kadangi dabar jokių sužalojimų neturi (t. 1, b. l. 12-13).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai liudytoja apklausta A. K. nurodė, kad jos teisės ir pareigos jai išaiškintos iš ankstesnio liudytojo apklausos protokolo, sutinka duoti papildomai parodymus jai suprantama lietuvių kalba. Su vyru I. K. gim. (duomenys neskelbtini) metais santuokoje gyvena apie (duomenys neskelbtini) metų, o gyvena kartu (duomenys neskelbtini) metus. Kartu augina bendrą vaiką sūnų E. K., gim. (duomenys neskelbtini). Šiuo metu su sūnumi ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini) (butas nuosavybes teise priklauso jos mamai, o I. K. nėra jame deklaruotas). Šiuo metu kartu su savo vyru negyvena ir po įvykio 2022 m. spalio 27 d. ji kreipėsi į advokatą dėl skyrybų. Šiuo metu tarp jų vyksta skyrybų procesas, tačiau I. nesutinka. 2018 metais su vyru I. ir sūnumi gyveno (duomenys neskelbtini), minėtas butas irgi nuosavybes teise priklauso jos mamai. Kaip ir minėjo ankstesniame liudytojo apklausos protokole, kad I. K. naudojo prieš ją smurtą ir ne vieną kartą, tačiau į policiją ji niekada nesikreipė, kadangi jai jo buvo gaila ir norėjo išsaugoti šeimą. (duomenys neskelbtini) ne vieną kartą su kumščiu sudavė smūgius į nosį, į žandą į galvos sritį, tačiau į policiją ir medikus nesikreipė ir šiuo metu tikslių įvykio aplinkybių ir datų neatsimena. Liudytojo papildomos apklausos protokole nori nurodyti, kad 2018 m. lapkričio 9 d. jai būnant adresu (duomenys neskelbtini), vyras ją sumušė bute (kaip jis sukėlė fizinį skausmą jai ji tikrai dabar neatsimenu), ko pasekoje ji juto fizinį skausmą. Kaip įrodymą pateikia prie papildomos liudytojo apklausos protokolo išrašą iš VšĮ „Naujosios Vilnios poliklinika“, kurio išvadoje yra nurodyta, kad jai diagnozavo 9-ojo šonkaulio iš dešinės lūžį be dislokacijų. 2018 m. gruodžio 5 d., adresu (duomenys neskelbtini), jos vyras I. K. vėl panaudojo prieš ją fizinį smurtą, jai būnant bute minėtu adresu vėl sulaužė šonkaulius (kaip prieš ją naudojo fizinį smurtą ji dabar neatsimena ir nenurodys), ko pasekoje juto fizinį skausmą. Kaip įrodymą turi išrašą iš VšĮ „Naujosios Vilnios poliklinika“, kurio išvadoje nurodyta, kad jai buvo diagnozuotas 9-ojo šonkaulio iš kairės lūžis-skilimas be dislokacijų. Kaip ir minėjo dėl minėtų smurtų į policijos įstaigas nesikreipė ir pareiškimų nerašė. Gydymo įstaigose ji sakydavo, kad pati nukrisdavo. Gyvenamuoju adresu (duomenys neskelbtini), gali patvirtinti, kad jokio smurto nebuvo ir jokios fizinės jėgos I. K. prieš ją nenaudojo. Maždaug paskutinius 4 mėnesius I. pradėjo daugiau vartoti alkoholinių gėrimų, dėl ko tarp jų kildavo nesutarimų. Dėl įvykio 2022 m. spalio 25 d. nori nurodyti, kad adresu (duomenys neskelbtini) kartu su savo sūnumi ji buvo pas savo tėvus. Maždaug apie 19:30 val. mano vyras I. atvažiavo minėtu adresu būdamas neblaivus ir išdaužęs tvoros vartelius užėjo į namo kiemą, pradėjo rėkti ir pradėjo reikalauti, kad atiduotų jam sūnų, jokių grasinimų iš jo pusės nebuvo. Ji su juo nekalbėjo, durų neatidarinėjo ir tuomet jis iš pykčio išdaužė su plyta langą. Tuomet iš karto buvo iškviesta policiją. Nori pabrėžti, kad įvykio 2022 m. spalio 25 dieną I. K. prieš ją jokio smurto nenaudojo, jokių sužalojimų ji nepatyrė. Atvažiavo policijos pareigūnai ir jį išvežė. Civilinio ieškinio šioje byloje nepateiks. Nori, kad jos vyras suprastų savo elgesį, dėl ankstesnių įvykių ir dėl paskutinio įvykio ir kad negalvotų, kad ji niekada nesikreips į policiją. Šį kartą kreipėsi į policiją siekdama sudrausminti savo vyrą. Daugiau įvykiui reikšmingų aplinkybių nurodyti negali (t. 1, b. l. 18-20).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai liudytoja apklausta A. K. nurodė, kad nori patikslinti savo apklausų duomenys, kad jos vyras I. K. prieš ją buvo smurtavęs 2018 metais. Priimant jos pareiškimą, policijos pareigūnė galimai ne taip suprato ir užrašė ne tuos metus. Ji prie savo apklausos pridėjo net ir apsilankymo pas medikus išrašus 2018 metais lapkričio mėnesį ir 2018 metų gruodžio mėnesį, nes tuo metu sutuoktinis smurtavo prieš ją du kartus. O policiją 2022 m. spalio 26 d. jį kvietė dėl to, kad norėjo apraminti savo sutuoktinį I. K., kuris sukonfliktavo ir išdaužė langą (duomenys neskelbtini), name, kuriame buvo ji ir jų bendras sūnus. Namas priklauso mano mamai, kuri pretenzijų I. tikrai nereiškia, nereikš, nes jis viską sutvarkė. O jos kaip nukentėjusiosios pozicija šiame ikiteisminiame tyrime būtų ta, kad norėjo, kad būtų paskirtas tyrimas dėl 2018 metų lapkričio mėnesio ir gruodžio mėnesio sutuoktinio smurto prieš ją, kad būtų nustatytas tuo metu jai padarytas sveikatos sutrikdymo mastas. Dėl tų įvykių ligoninėse nesigydė, tik kad sumušimus fiksavo nuvykusi į polikliniką išrašai yra pateikti šiame ikiteisminiame tyrime. 2018 m. lapkričio 9 d., tikslaus laiko neprisimena, galėjo būti apie 16.00 val., jai būnant adresu (duomenys neskelbtini), jos vyras ją sumušė bute, kiek atsimena, jis ją stipriai pastūmė, kur ji kūnu atsitrenkė į palangę Kaip įrodymą pateikė prie papildomos liudytojo apklausos protokolo išrašą iš VšĮ „Naujosios Vilnios poliklinika“, kurio išvadoje yra nurodyta, kad jai diagnozavo 9-ojo šonkaulio iš dešinės lūžį be dislokacijų. O 2018 m. gruodžio 5 d., tikslaus laiko irgi neatsimena, būnant adresu (duomenys neskelbtini), jos vyras I. K. vėl panaudojo prieš ją fizinį smurtą, jai būnant bute minėtu adresu vėl sulaužė šonkaulius, vėl jis ją pastūmė, ko pasekoje juto fizinį skausmą. Kaip įrodymą pateikė išrašą iš VšĮ „Naujosios Vilnios poliklinika“, kurio išvadoje nurodyta, kad jai buvo diagnozuotas 9-ojo šonkaulio iš kairės lūžis-skilimas be dislokacijų. Taigi kaip minėjo, nori, kad jai būtų nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas dėl 2018 m. lapkričio 9 d. ir 2018 m. gruodžio 5 d., civilinio ieškinio vyrui I. K. nereikš, bet jeigu jis jos atsiprašys, linkusi jam atleisti. Kiek gyvena su sutuoktiniu I. K., jis nebuvo įrašytas nei į narkologinę, nei į psichiatrinę įskaitas, galvos traumų neturėjo (t. 1, b. l. 25-27).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai liudytoja apklausta A. K. nurodė, kad pasilieka prie savo parodymų, kad 2018 metais nukentėjo nuo savo sutuoktinio I. K.. Iš karto nori pasakyti, kad sutuoktiniui jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereikš. Jis jos atsiprašė, jie susitaikė, toliau gyvena kartu, turi sūnų, kuriam 2018 metais buvo (duomenys neskelbtini) metai. Pirmas įvykis buvo, patikslina ne 2018 m. lapkričio 9 d., nes tą dieną buvo nuvykusi į rentgeną, o buvo 2018 m. lapkričio 6 d., apie 16.00 val. jai būnant adresu (duomenys neskelbtini), jos vyras ją sumušė bute, kiek atsimena, jis ją stipriai pastūmė, kur ji kūnu atsitrenkė į palangę. Kaip įrodymas buvo pateiktas 2018 m. lapkričio 9 d. VšĮ „Naujosios Vilnios poliklinika“ išrašas, kurio išvadoje yra nurodyta, kad jai diagnozavo 9-ojo šonkaulio iš dešinės lūžį be dislokacijų. O 2018 m. gruodžio 5 d. vėlgi tai buvo apsilankymo data pas medikus, o tikslus sužalojimo laikas irgi galimos 3 dienos prieš tai, tai būtų tada 2018 m. gruodžio 12 d., tikslaus laiko neatsimena, būnant adresu (duomenys neskelbtini) vėlgi buvo įvykęs žodinis konfliktas, jos vyras I. K. vėl panaudojo prieš ją fizinį smurtą, jai būnant bute minėtu adresu vėl sulaužė šonkaulius, vėl jis ją pastūmė, ko pasekoje juto fizinį skausmą. Kaip įrodymą pateikė išrašą iš VšĮ „Naujosios Vilnios poliklinika“, kurio išvadoje nurodyta, kad jai buvo diagnozuotas 9-ojo šonkaulio iš kairės lūžis-skilimas be dislokacijų. Nori pasakyti, kad iki 2018 m. lapkričio 9 d. ji niekur nedirbo, kai buvo sužalota antra karta, berods įsidarbinusi buvo, bet jokiame biuletenyje nebuvo, tiesiog pravaikščiojo, gydėsi savarankiškai. Kaip minėjo, vyrui I. K. atleido, civilinio ieškinio nereikš, nori, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas susitaikymo būdu arba dėl mažareikšmiškumo arba dėl veikos pavojingumo praradimo. Niekam, nei savo tėvams, nei vyro artimiesiems, nei savo draugams, nesakė, nepasakojo, nesiskundė ką buvo padaręs jai jos sutuoktinis. Tiesiog norėjo išsaugoti savo šeimą, juolab, kad sūnui buvo tik (duomenys neskelbtini) metukai. Tikrai nuo to laiko jų santykiai pagerėjo. Viskas yra gerai, gyvena kartu (t. 1, b. l. 30-32).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta A. K. nurodė, kad nori parodyti, kad automobilis „Volvo XC90“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jai, nors teisiškai jis vis dar yra registruotas jos tėvo vardu, tačiau ji yra oficialiai įregistruota kaip automobilio valdytoja. Jos tėvas maždaug prieš pusę metų mirė, tačiau automobilio dar savo vardu nepersiregistravo. Šiaip automobiliu naudojasi jos vyras I., tačiau kaip ir minėjo, jis priklauso jai. Dėl įvykio, kuris buvo 2023 m. gegužės 20 d. ji žinojo, kad jis vairavo neblaivus, kadangi ji matė, kad jis tą dieną buvo neblaivus ir sėdo už minėto automobilio „Volvo XC90“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo, ji dar bandė jį sustabdyti, sakė jam, kad nevairuotų, bet jis jos neklausė ir išvažiavo. Daugiau apie įvykį nieko nežino. Kadangi automobilis „Volvo XC90“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jai, prašo jai jį grąžinti (t. 1, b. l. 163-164).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas D. K. nurodė, kad 2023 m. gegužės 20 d. dirbo ekipaže (duomenys neskelbtini) pamainoje nuo pietų, nuo 14.30 val. iki 2023 m. gegužės 21 d. 02.30 val. po visą Vilniaus miestą, ekipaže kartu su Vilniaus aps. VPK (duomenys neskelbtini) skyriaus specialistu R. V.. 2023 m. gegužės 20 d., apie 20:05 val., dirbdami maršrute iš VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, iš (duomenys neskelbtini), išvažiuoja automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas neblaivus. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ties 33 namu, buvo sustabdytas automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Sustabdžius ir patikrinus vairuotojo I. K. (duomenys neskelbtini) gim. blaivumą, pirmu putimu 2023 m. gegužės 20 d. 20:16 val. nustatytas 2,32 promilių girtumas, antru putimu 2023 m. gegužės 20 d. 20:32 val. nustatytas 2,36 promilių girtumas. Vairuotojui įteikė šaukimą ir su juo supažindino. Vairuotojas su padarytu pažeidimu sutiko, bei paaiškino, kad alkoholį vartojo dvi dienas iki įvykio, o paskutini kartą vartojo alkoholinius gėrimus vieną valandą prieš patikrinant jo blaivumą. Kokius alkoholinius gėrimus ir kokiais kiekiais vartojo minėto automobilio vairuotojas nepasakė. Pranešė, kad vyko iki „kebabinės“ nusipirkti pavalgyti, savo kelionę pradėjo iš namų. Vairuotojas I. K. automobilyje buvo su draugu, draugas neprisistatė, jis sėdėjo priekinėje dešinės pusės keleivio vietoje. Automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) uždarė į saugomą automobilio stovėjimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini). Nori patikslinti, kad transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole įvyko techninė klaida ir adresą kur yra saugomas automobilis vietoje Eišiškių pl. 127, Vilniuje prašo skaityti kaip Minsko pl. 21, Vilniuje. Daugiau apie įvykį nieko pranešti neturi (t. 1, b. l. 157-159).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G172/2023(01) nurodyta, kad A. K. VšĮ „Naujosios Vilnios poliklinika“ gydytojo radiologo nustatyti kairiojo ir dešiniojo IX-ų šonkaulių lūžiai, kurie atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes sveikata dėl lūžių sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais) (t. 1, b. l. 52).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G799/2023(01) nurodyta, kad A. K. nustatyti dešiniojo IX ir kairiųjų VIII. IX šonkaulių lūžiai, kurie atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes sveikata dėl šių lūžių sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai padaryti kietu buku, ribotų paviršių turinčiu daiktu (daiktais). Dešinysis IX šonkaulio lūžis padarytas trijų savaičių laikotarpyje iki 2018 m. lapkričio 9 d. kreipiantis medicinos pagalbos, kairieji — trijų savaičių laikotarpyje iki 2018 m. gruodžio 5 d. kreipiantis medicinos pagalbos. A. K. sužalojimų jai padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais (t. 1, b. l. 55-56).
Neblaivumo nustatymo 2023 m. gegužės 20 d. aktas, kuriame nurodyta, kad I. K. 2023 m. gegužės 20 d. 20.16 val. nustatytos 2,32 promilės etilo alkoholio, 20.32 val. 2,36 promilės etilo alkoholio (t. 1, b. l. 177).
Alkotesterio ,,Drager Alcotest 6810“ duomenys, kuriuose nurodyta, kad I. K. 2023 m. gegužės 20 d. 20.16 val. nustatytas 2,32 promilių girtumas, 20.32 val. 2,36 promilių girtumas (t. 1, b. l. 178).
VšĮ „Regitra“ duomenys, kuriuose nurodyta, kad automobilis „Volvo XC 90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso A. K. (t. 1, b. l. 174).
VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodyta, kad automobilio „Volvo XC 90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė kaina Lietuvoje su PVM 3 510 Eur (t. 1, b. l. 175).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Pagal to paties straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį.
Teismas, įvertinęs kaltinamojo teisme duotus parodymus, pačio kaltinamojo prisipažinimą, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, konstatuoja, kad kaltinamojo I. K. kaltė, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, visiškai įrodyta. Tai patvirtina tiek kaltinamojo parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek ir kiti aukščiau išvardinti įrodymai: liudytojos A. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvados, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio duomenys, kiti rašytiniai bylos duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.
Dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo A. K., laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 19 d. iki 2018 m. lapkričio 9 d.
Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra paties kaltinamojo parodymais ir prisipažinimu, liudytojos A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, specialisto išvadomis, kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad I. K., laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 19 d. iki 2018 m. lapkričio 9 d., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), tyčia pastūmė savo žmoną A. K., dėl ko ji trenkėsi į palangę, ko pasekoje patyrė dešiniojo IX-o šonkaulio lūžį, kas yra vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Specialisto išvadose nurodyta, kad A. K. padaryti dešiniojo ir kairiojo IX ir kairiųjų VIII šonkaulių lūžiai, kurie atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą.
Darytina išvada, kad pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes kaltinamojo I. K. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo A. K., laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 15 d. iki 2018 m. gruodžio 5 d.
Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra paties kaltinamojo parodymais ir prisipažinimu, liudytojos A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, specialisto išvadomis, kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad I. K., laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 15 d. iki 2018 m. gruodžio 5 d., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), tyčia pastūmė savo žmoną A. K., dėl ko ji griuvo ir to pasekoje patyrė kairiųjų VIII, IX šonkaulių lūžius, kas yra vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Specialisto išvadose nurodyta, kad A. K. padaryti dešiniojo ir kairiojo IX ir kairiųjų VIII šonkaulių lūžiai, kurie atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą
Teismas konstatuoja, kad pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes kaltinamojo I. K. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje
Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra paties kaltinamojo parodymais ir prisipažinimu, liudytojų A. K. ir D. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, neblaivumo nustatymo aktu, alkotesterio duomenimis, kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad I. K. 2023 m. gegužės 20 d., apie 20.16 val., adresu (duomenys neskelbtini), ties pastatu pažymėtu Nr. 33, Vilniuje, vairavo automobilį „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,32 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Kaltinamasis nurodė, kad tą pačią dieną vartojo stiprų alkoholinį gėrimą – viskį. Automobilį vairavo praėjus maždaug valandai laiko nuo alkoholio vartojimo, žinojo, kad vairuoja automobilį būdamas neblaivus. Alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, jam nustatytas sunkus – 2,32 promilių girtumas. Įvertinus tai, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, tai, kad Kelių eismo taisyklės draudžia esant neblaiviam vairuoti transporto priemonę, tačiau kaltinamasis vis tiek vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir tai suprasdamas, konstatuotina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai.
I. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,51 promilės alkoholio.
Dėl bausmės skyrimo
Už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.
Už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymą numatyta bausmė - laisvės atėmimas iki penkerių metų.
Spręsdamas dėl I. K. skirtinų bausmės rūšių ir dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – padarytas vienas nesunkus tyčinis ir du apysunkiai tyčiniai nusikaltimai (BK 11 straipsnio 3 ir 4 dalys). I. K. prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau teistas (teistumas išnykęs) (t. 2 b. l. 40-48), administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis – vienerių metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas (t. 2, b. l. 38-39), dirbantis (t. 2, b. l. 34). Byloje nėra duomenų, kad I. K. anksčiau gydytas psichiatrinėse ligoninėse ar įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą.
Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus įstatymo sankcijoje numatytas ir prokurorės siūlomas bausmes: už nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, paskyrus po 1 metų laisvės atėmimo bausmę, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskyrus 40 parų arešto bausmę. Teismo vertinimu, įvertinus kaltinamojo padarytas nusikalstamas veikas, jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, būtent tokios bausmės atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus per griežtos.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, paskirtos bausmės bendrinamos jas iš dalies sudedant ir skirtina subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, I. K. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, I. K. skirtinos bausmės terminas mažintinas vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Teisiamojo posėdžio metu prokurorė taip pat prašo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams 6 mėnesiams.
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, augina (duomenys neskelbtini) vaiką, šiuo teismo nuosprendžiu pirmą kartą teisiamas už nesunkų sveikatos sutrikdymą bei vairavimą neblaiviam. Teismo vertinimu, kaltinamajam tikslinga suteikti galimybę pateisinti jam parodytą pasitikėjimą, neizoliuojant nuo visuomenės. Teismo manymu, kaltinamojo elgesio ilgesnė kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei trumpalaikis izoliavimas tam, kad ateityje jis daugiau nenusikalstų. Atsižvelgiant į tai, teismas, vadovaudamasis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 8 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atideda 1 metams 6 mėnesiams, su įpareigojimu ir draudimu: įpareigojant I. K. viso laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei uždraudžiant vartoti alkoholinius gėrimus ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis, be kita ko, ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Vertinant tokios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, pažymėtina, kad I. K. padarė nusikaltimą neblaivus vairuodamas transporto priemonę. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Vairuodamas neblaivus, kaltinamasis I. K. padarė pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Jis vairavo Vilniaus mieste, važiavo judriomis Vilniaus miesto gatvėmis, kuriose visada gana intensyvus eismas. Toks elgesys kelia itin didelę grėsmę svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Todėl siekiant užkirsti kelią kaltinamajam toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, teismo vertinimu, būtina uždrausti kaltinamajam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Teismas, spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo termino, taip pat atsižvelgia į kitas reikšmingas aplinkybes. Kaltinamasis I. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir akivaizdžiai nuoširdžiai gailėjosi, kas laikytina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, alkoholio koncentracija I. K. kraujyje (2,32 promilės) žymiai viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės). Atsižvelgiant į tai, I. K. taikytinas prokurorės siūlomas 3 metų terminas uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnio 2 dalis), šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo momento, kai jam buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas – t. y. nuo 2023 m. gegužės 22 d.
BK 67 straipsnio 3 dalyje ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu yra bent viena iš BK 72 straipsnio 4 dalies 1-5 punktuose numatytų sąlygų. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).
Kaltinamasis I. K. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl šis automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, nes be jos kaltinamasis nebūtų galėjęs padaryti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo. Vadovaujantis VĮ „Regitra“ duomenimis, nusikalstamos veikos padarymo metu minėtas automobilis „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė trečiajam asmeniui – T. R., valdytojas A. K.. Teismas nenustatė BK 72 straipsnio 4 dalyje esančių sąlygų, kurioms esant būtų galima konfiskuoti ne kaltinamajam priklausantį turtą, nors ir automobilio valdytoja A. K. nurodė, jog automobilis registruotas jos tėvo vardu. VšĮ „Emprekis“ išraše nurodyta, kad automobilio „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė su PVM yra 3 510 Eur. Todėl vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi šiuo atveju iš kaltinamojo I. K. išieškoma automobilio „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti suma, t. y. 3 510 eurų.
Kaltinamasis I. K. teisiamojo posėdžio metu prašė konfiskuotino automobilio vertės atitinkančios pinigų sumos (3 510 Eur) išieškojimą išdėstyti dalimis, kadangi jis augina mažą vaiką. Pažymėtina, kad nei BPK, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas nenumato galimybės išdėstyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos mokėjimo, ar nustatyti mokėjimo terminą, todėl, nesant teisinio pagrindo, kaltinamojo prašymas netenkintinas (Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-379-658/2020).
Dėl civilinio ieškinio
BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.
VĮ ,,Vilniaus teritorinė ligonių kasa“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 30,52 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5% metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 60-61). Turtinę žalą sudaro išlaidos nukentėjusiosios A. K. gydymui. VĮ ,,Vilniaus teritorinė ligonių kasa“ pateikė raštą dėl civilinio ieškinio ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-40729-22 atsisakymo (t. 1, b. l. 70), kuriame nurodyta, kad civilinis ieškovas atsisako pareikšto civilinio ieškinio, nes I. K. atlygino padarytą turtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, ir į byloje esantį UAB ,,Perlas Finance“ pinigų pervedimo čekį (t. 1, b. l. 68), iš kurio matyti I. K. atliktas 32,52 Eur mokėjimas VĮ ,,Vilniaus teritorinė ligonių kasa“, todėl procesas dėl VĮ ,,Vilniaus teritorinė ligonių kasa“ civilinio ieškinio nutrauktinas.
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) – paėmimas, paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus naikintinos, o vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ ,,Regitra“ (t. 2, b. l. 12-15).
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,
nusprendžia:
I. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte (dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 19 d. iki 2018 m. lapkričio 9 d.) ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
I. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte (dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 15 d. iki 2018 m. gruodžio 5 d.) ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
I. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir skirti subendrintą 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu I. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 8 punktu, atidėti I. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių terminui be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; uždrausti vartoti alkoholinius gėrimus ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.
Paskirti I. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 (trijų) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gegužės 22 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis iš I. K. išieškoti valstybės naudai automobilio „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 510 eurus. Kaltinamojo prašymą išdėstyti išieškomos 3 510 eurų sumos sumokėjimą dalimis atmesti.
Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumento - vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) - paėmimą, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus panaikinti, o vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ ,,Regitra“.
Priimti VĮ ,,Vilniaus teritorinė ligonių kasa“ atsisakymą nuo civilinio ieškinio ir procesą dėl civilinio ieškinio nutraukti.
Išaiškinti I. K., kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, paskiriant intensyvią priežiūrą, privalo:
1) atvykti į probacijos tarnybas (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo;
2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.