Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1691-413/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-12-31
Bylos Nr.: e2A-1691-413/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-03120-2023-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Albina Rimdeikaitė, Gintautas Koriaginas, Algimantas Kukalis
Atsakovas: V. V.
Ieškovas: J. A. V.

Civilinė byla Nr. e2A-1691-413/2024Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03120-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.2.10; 2.3.5.2.1; 3.3.1.19.1

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 31 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Albinos Rimdeikaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-54-962/2024 pagal ieškovės J. A. V. patikslintą ieškinį atsakovui V. V. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė GelvoraSergel ir I. R., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė J. A. V. patikslintu ir papildytu ieškiniu atsakovui V. V. teismo prašė:

1.1. nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) (Kauno rajono CMS santuokos sudarymo įrašo Nr. 269) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

1.2. Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę V. pavardę, o atsakovui– V. pavardę.

Šalies argumentai

1.3. Nustatyti nepilnamečio sūnaus V. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove.

1.4. Priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 275 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės nuo patikslinto ieškinio pateikimo teisme dienos, išlaikymo lėšas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, ieškovę paskiriant vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

1.5. Priteisti iš atsakovo 5 740,04 Eur išlaikymo nepilnamečiam sūnui įsiskolinimą.

Šalies argumentai

1.6. Nustatyti atsakovo V. V. dalyvavimo auklėjant nepilnametį sūnų ir bendravimo su juo tvarką:

1.6.1. vaikas bus išlaikomas ir materialiai aprūpinamas abiejų tėvų. Mama betarpiškai rūpinsis nepilnamečio vaiko kasdiene buitimi, sudarys jam tinkamas gyvenimo sąlygas, užtikrins kasdienį auklėjimą, priežiūrą, rūpinsis jo lavinimo procesu. Tėvas prisidės prie šių procesų, lankydamas vaiką ir materialiai jį remdamas;

1.6.2. apie numatomus susitikimus tėvas įsipareigoja pranešti sūnui ne vėliau kaip prieš (3) tris dienas ir suderinti su juo susitikimo laiką;

1.6.3. mama įsipareigoja suteikti galimybę tėvui bendrauti su nepilnamečiu vaiku, be pagrindo nedaryti jokių kliūčių tėvo ir vaiko bendravimui;

1.6.4. mama įsipareigoja informuoti tėvą, jam pasiteiravus, apie nepilnamečio vaiko sveikatą, jo ugdymo rezultatus bei gyvenamosios vietos pakeitimą.

1.7. Priteisti atsakovui asmeniškai santuokoje įgytą turtinį įsipareigojimą – 1 900,92 Eur skolą ir 558,17 Eur palūkanas išieškotojai UAB „GelvoraSergel“, priverstinį išieškojimą vykdo antstolė A. A. (v. b. Nr. 0036/20/00670).

1.8. Priteisti šalims solidariai įvykdyti santuokoje įgytą turtinį įsipareigojimą – 1 000 Eur skolą kreditorei I. R..

1.9. Priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovas su ieškovės reikalavimais sutiko iš dalies. Atsakovas sutiko sūnui išlaikymą mokėti po 200 Eur per mėnesį, kadangi jo turtinė padėtis yra sunki. Nesutiko su prašomu priteisti išlaikymo įsiskolinimu. Nurodė, kad paimtas kreditas iš UAB „GF bankas“ 2013 m. yra solidari šalių prievolė, o 1 000 Eur skola už būsto nuomą yra asmeninė ieškovės skola.

3. Trečiasis asmuo I. R. prašė ieškovės ir atsakovo prievolę jai dėl 1 000 Eur įsiskolinimo už būsto nuomą pripažinti solidaria sutuoktinių prievole.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2024 m. liepos 9 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai.

5. Teismas nusprendė:

5.1. nutraukti ieškovės J. A. V. ir atsakovo V. V. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno rajono CMS santuokos sudarymo įrašo Nr. 269, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

5.2. Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę V. pavardę, o atsakovui – V. pavardę.

5.3. Nustatyti nepilnamečio sūnaus V. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove J. A. V..

5.4. Priteisti iš atsakovo V. V. nepilnamečiam sūnui V. V. išlaikymą po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2023 m. kovo 20 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ieškovę J. A. V. paskiriant vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

5.5. Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

5.6. Priteisti iš atsakovo V. V. 2 612,50 Eur išlaikymo sūnui V. V. įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos (2023 m. kovo 20 d.), ieškovę J. A. V. paskiriant vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

5.7. Nustatyti tokią atsakovo V. V. dalyvavimo auklėjant nepilnametį sūnų V. V. ir bendravimo su juo tvarką:

5.7.1. nepilnametis vaikas bus išlaikomas ir materialiai aprūpinamas abiejų tėvų. Mama betarpiškai rūpinsis nepilnamečio vaiko kasdiene buitimi, sudarys jam tinkamas gyvenimo sąlygas, užtikrins kasdienį auklėjimą, priežiūrą, rūpinsis jo lavinimo procesu. Tėvas prisidės prie šių procesų lankydamas vaiką ir materialiai jį remdamas;

5.7.2. apie numatomus susitikimus tėvas įsipareigoja pranešti sūnui ne vėliau kaip prieš (3) tris dienas ir suderinti su juo susitikimo laiką;

5.7.3. mama įsipareigoja suteikti galimybę tėvui bendrauti su nepilnamečiu vaiku, be pagrindo nedaryti jokių kliūčių tėvo ir vaiko bendravimui;

5.7.4. mama įsipareigoja informuoti tėvą, jam pasiteiravus, apie nepilnamečio vaiko sveikatą, jo ugdymo rezultatus bei gyvenamosios vietos pakeitimą.

5.8. Palikti atsakovui V. V. asmeniškai vykdyti santuokoje įgytą turtinį įsipareigojimą – 1 900,92 Eur skolą ir 558,17 Eur palūkanas išieškotojai UAB „GelvoraSergel“, priverstinai vykdomą antstolės A. A. kontoroje, vykdomojoje byloje Nr. 0036/20/00670.

5.9. Pripažinti, kad ieškovės J. A. V. ir atsakovo V. V. prievolė kreditorei I. R. pagal Sutartį dėl būsto nuomos yra solidari.

Dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku nustatymo

6. Teismas nustatė, kad ieškovė J. A. V. su atsakovu V. V. susituokė (duomenys neskelbtini) Kauno rajono CMS, santuokos sudarymo įrašo Nr. 269. Santuokos metu šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus V. V.. Šalys nebegyvena kaip šeima, neveda bendro ūkio, nepalaiko santuokinių ryšių. Kadangi abi šalys pripažino, kad jų santuoka yra faktiškai iširusi, kartu jos negyvena ir nesiekia atkurti santuokinio gyvenimo, teismas sprendė, kad reikalavimas nutraukti santuoką yra pagrįstas.

7. Teismas nurodė, kad nesant šalių ginčo dėl santuokos nutraukimo, ieškovei paliktina santuokinė pavardė – V., atsakovui paliktina jo prigimtinė pavardė – V. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovei ir atsakovui nepareiškus reikalavimo dėl išlaikymo, teismas nusprendė, kad šiuo sprendimu išlaikymas nė vienai iš šalių nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis).

8. Teismas pažymėjo, kad šiuo metu nepilnametis vaikas gyvena su ieškove, ieškovė tinkamai juo rūpinasi, užtikrina tinkamas sąlygas jam augti ir vystytis, ką patvirtina byloje pateiktas Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas (el. b. 1 tomas, b. l. 148-150). Byloje nėra ginčo, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, tam pritarė ir Institucija, pateikusi byloje savo išvadą. Todėl teismas pripažino pagrįstu ieškovės reikalavimą dėl nepilnamečio sūnaus nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo su motina (CK 3.165 straipsnis, 3.169 straipsnis).

Atsiliepimas

9. Teismas sprendė, kad ieškovės nurodyta bendravimo tvarka yra tinkama, atitinka vaiko interesus, atsakovas atsiliepime nurodė, jog pageidautų bendrauti su sūnumi kas antrą savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio, tačiau, atsižvelgdamas į vaiko amžių (16 metų), jo išreikštą poziciją raštu, taip pat į ieškovės siekį netrukdyti atsakovui bendrauti su sūnumi pagal jų susitarimą ir į tai, kad vaiko ugdymo įstaiga yra kitame mieste, jis aktyviai sportuoja, varžybų ir treniruočių tvarkaraštis nėra pastovus, vaikas yra pakankamai subrendęs susitarti pats su tėvu dėl bendravimo, teismas nustatė ieškovės reikalaujamą bendravimo su vaiku tvarką.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui

10. Iš ieškovė paaiškinimų teismas nustatė, kad nepilnamečiam sūnui išlaikyti reikia apie 709,00 Eur per mėnesį, t. y. būsto mokesčių (nuomos ir komunalinių mokesčių) dalis, tenkanti vaikui – 135 Eur; namų ūkio ir buities prekių (indų, patalynės, skalbimo priemonių, ploviklių ir kitų namų apyvokos reikmenų), higienos reikmenų dalis, tenkanti vaikui – 20 Eur; maistas, gėrimai – 155 Eur; rūbai ir avalynė – 170 Eur; vitaminai, maisto papildai, vaistai susirgus – 20 Eur; lavinimosi ir mokymosi priemonės, kanceliarinės prekės, vadovėliai ir pratybos; grupės/klasės fondas; ekskursijos – 20 Eur; neformalus papildomas ugdymas (būreliuose, sporto mokykloje ir kt.) – 59 Eur; vaiko pavėžėjimas, kelionės išlaidos į mokyklą ir atgal – 80 Eur; pažintinių gebėjimų ugdymas, socialinių ryšių plėtimas: kino, teatrų, muziejų ir kitų įstaigų lankymas, dalyvavimas draugų šventėse – 20 Eur; telefono ryšys ir internetas - 30 Eur. Iš bendros išlaidų sumos, reikalingos sūnaus poreikių patenkinimui (709 Eur), atėmus gaunamus vaiko pinigus (nuo 2024m. sausio 1 d. – 152,90 Eur) lieka 556,10 Eur. Ieškovė mano, jog šią sumą apytiksliai padalinus pusiau, iš atsakovo V. V. turi būti priteistas išlaikymas sūnui V. V. po 275 Eur per mėnesį nuo patikslinto ieškinio pateikimo teisme dienos.

11. Teismas pažymėjo, kad nepilnametis šalių sūnus mokosi Vilniaus Ozo gimnazijoje, nuo 2019 m. kovo 1 d. lanko Kauno rajono sporto mokyklą, profesionaliai sportuoja, todėl sprendė, kad visos ieškovės nurodytos išlaidos yra susijusios su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese. Ieškovės nurodytos pinigų sumos, skirtinos nepilnamečio sūnaus, kuriam šiuo metu yra šešiolika metų, maistui, aprangai ir avalynei, sveikatos priežiūrai, lavinimui yra reikalingos tam, kad vaikas visaverčiai augtų, mokytųsi, būtų lavinamas. Dėl to teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad vaiko išlaikymui būtinos išlaidos per mėnesį sudarytų apie 709 Eur, nes toks išlaidų dydis atitinka vaiko amžių, taip pat teisingumo, protingumo kriterijus ir nėra aiškiai per didelės. Be to, kaip nurodė teismas, atsakovas ieškovės pateiktų skaičiavimų neginčijo ir juos paneigiančių įrodymų bei savo skaičiavimų į bylą nepateikė.

12. Teismas nurodė, kad nustačius vaiko poreikius, būtina nustatyti tėvų galimybes užtikrinti šiuos poreikius. Ieškovė dirba UAB „Lokio pastogė“ virtuvės darbuotoja puse etato (el. b. 1 tomas, b. l. 17-19, 187), jos gaunamos pajamos – apie 500 Eur su vaiko pinigais, gyvena kartu su sūnumi socialiniame būste (el. b. 1 tomas, b. l. 25-32, 33). Nei ieškovės, nei atsakovo vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto, automobilių (el. b. 1 tomas, b. l. 21- 22, 23, 24). Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovas dirba UAB „Litrental“ ir gauna 2 034,06 Eur darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių). Remdamasis nurodytu, teismas padarė išvadą, kad atsakovas yra pajėgus mokėti reikiamo dydžio išlaikymą savo sūnui.

13. Teismas, spręsdamas dėl vaiko išlaikymo sumos mažinimo valstybės ieškovei mokama suma pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktiką išmokų vaikams tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti. Atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko amžių, jo poreikius, atsakovo gaunamą darbo užmokestį, teismas sprendė, jog valstybės mokama ieškovei išmoka vaikui turi būti skiriama išimtinai papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne priteistinam išlaikymui mažinti. Remdamasis tuo, kad teismo vaidmuo šeimos pobūdžio bylose yra aktyvus, teismas nusprendė nemažinti priteistino vaiko išlaikymo dydžio jam mokama valstybės išmoka ir priteisė iš atsakovo kas mėnesį po 350 Eur dydžio išlaikymą, pažymėdamas, kad atsakovo turtinė padėtis, t. y. gaunamas darbo užmokestis, leidžia jam teikti tokio dydžio išlaikymą sūnui, kuriam yra 16 metų, kitų išlaikomų asmenų atsakovas neturi.

14. Teismas nurodė, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikai, tenka didesnė pareigos dalis išlaikyti vaikus, nes kasdieniame gyvenime atsiranda nenumatytų išlaidų, reikalingų nepilnamečių vaikų saugumui užtikrinti, vystymuisi, auklėjimui, ugdymui, nes išlaikymą teikiantis kitas tėvas (ar mama) prie tų išlaidų dažnai neprisideda. Anot teismo, akivaizdu, kad tokios išlaidos šiuo metu tenka su šalių vaiku gyvenančiai ieškovei. Be to, iš bylos duomenų ir ieškovės paaiškinimų teismas nustatė, kad atsakovas su sūnumi bendrauja mažai, todėl iš esmės nepatiria ir papildomų išlaidų sūnaus poreikių tenkinimui.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

15. Remdamasis ieškovės paaiškinimais, teismas nurodė, kad atsakovas prie sūnaus išlaikymo visiškai neprisideda nuo to laiko, kai išėjo iš šeimos namų, t. y. nuo 2022 m. birželio mėnesio. 2023 m. rugpjūčio 8 d. šalių sūnui buvo atidaryta atskira banko sąskaita, į kurią per laikotarpį nuo jos atidarymo iki 2024 m. kovo 15 d. atsakovas pats ar per savo sugyventinę pervedė sūnui iš viso tik 170 Eur. Ieškovė pripažįsta, kad atsakovas vieną kartą yra sumokėjęs mokestį už būsto nuomą 37,67 Eur ir 102,29 Eur mokestį, kaip nurodo pats atsakovas, neva už sūnaus kompiuterį, kurį pasiėmė ir išsinešė iš namų, kai išėjo gyventi atskirai. Prašydama priteisti išlaikymo įsiskolinimą, ieškovė atėmė atsakovo sumokėtas pinigų sumas. Kitų duomenų apie savo nepilnamečiui sūnui teiktą išlaikymą atsakovas nepateikė.

16. Teismo vertinimu, atsakovas nepateikė į bylą ir kitų neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad jis papildomai rūpinosi vaiko poreikiais, t. y. pirko sūnui reikalingus daiktus ir pan. Nors atsakovas teigė, kad jis buvo davęs ieškovei savo banko kortelę, tačiau ieškovė šią aplinkybę neigė ir byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė būtų naudojusi atsakovo banko kortelę ir ja atsiskaitinėjusi. Kadangi atsakovas neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti, kad jis nuo 2022 m. birželio mėn. iki ieškinio pateikimo dienos (2023 m. kovo 20 d.), gyvendamas skyrium nuo nepilnamečio vaiko, teikė jam reguliarų ir pakankamą išlaikymą, teismas sprendė, kad šis ieškovės reikalavimas yra pagrįstas ir teisėtas. Teismas nurodė, kad skaičiuojama išlaikymo įsiskolinimo suma po 275 Eur per mėnesį aktualiu laikotarpiu buvo būtina sūnaus poreikiams patenkinti, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad išlaikymas vaikui priteisiamas nuo kreipimosi į teismą dienos (2023 m. kovo 20 d.) po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, teismas nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimas turi būti skaičiuojamas už laikotarpį iki ieškovės kreipimosi į teismą, t. y. už 9,5 mėn., priteisiant iš atsakovo nepilnamečiui sūnui 2 612,50 Eur (275 Eur × 9,5 mėnesiai) dydžio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos (2023 m. kovo 20 d.) (CK 3.200 straipsnis).

Dėl kreditorinių įsipareigojimų

17. Teismas nustatė, kad atsakovas 2013 m. lapkričio 4 d. sudarė su UAB „GF bankas“ Sutartį Nr. G91660, o įsiskolinimas, atsiradęs minėtos sutarties pagrindu, buvo perleistas UAB „GelvoraSergel“, pastarajai sudarius su UAB „GF bankas“ 2021 m. lapkričio 3 d. Reikalavimo perleidimo sutartį. Iš pateiktos į bylą Lietuvos antstolių rūmų pažymos (el. b. 2 tomas, b. l. 31) teismas nustatė, kad iš atsakovo jau yra priverstinai vykdomas aptarto įsiskolinimo išieškojimas antstolės A. A. vykdomojoje byloje Nr. 0036/20/00670. Ieškovė nurodė, kad visus daiktus, kurie įgyti pagal šį kreditą, atsakovas išsinešė.

18. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pareikšta reikalavimų dėl minėtos prievolės pagal Sutartį pripažinimo solidaria, išieškojimas iš atsakovo vykdomas antstolio kontoroje, atsakovas yra išsivežęs daiktus, įgytus už ginčo kreditą, todėl teismas konstatavo, kad prievolė negali būti modifikuojama ir paliktina asmeniškai vykdyti atsakovui už santuokoje įgytą turtinį įsipareigojimą – 1 900,92 Eur skolą ir 558,17 Eur palūkanas išieškotojo UAB “GelvoraSergel” naudai, vykdomą antstolės A. A. vykdomojoje byloje Nr. 0036/20/00670.

19. Teismas nustatė, kad šalys, gyvendamos šeimoje nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 1d., nuomojosi gyvenamąjį būstą – ūkio sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) (el. b. 2 tomas, b. l. 39,40). Turto nuomotoja I. R. leido kartu naudotis ir ūkio pastatais. Šalys buvo sutarę mokėti kas mėnesį po 50 Eur, tačiau yra susidariusi 1 000,00 Eur skola, kurią ieškovė raštu įsipareigojo mokėti dalimis pagal galimybes. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus atsakovo teiginius, kad jis kiekvieną mėnesį ieškovei atiduodavo gautą atlyginimą, t. y. kad ieškovė naudojosi jo banko kortele šeimos išlaidoms ir jam nežinoma, kodėl ieškovė nemokėjo būsto nuomos mokesčio. Anot teismo, priešingai nei teigia atsakovas, trečiasis asmuo I. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad jai atsakovas skambindavo ir vis žadėdavo atvežti dalines įmokas, tačiau pažadų netesėjo. Remdamasis nurodytu ir atsižvelgdamas į tai, kad skola kreditorei yra susidariusi tenkinant bendrus šeimos poreikius ir interesus, teismas pripažino šią skolą solidaria ieškovės ir atsakovo prievole.

20. Vertindamas trečiojo asmens UAB ,,GelvoraSergel“ atsiliepimo į patikslintą ieškinį argumentus, kad jame nėra aptartas ieškovės turimas įsiskolinimas UAB ,,GelvoraSergel“ pagal UAB „Omnitel“ ir UAB „GelvoraSergel“ sudarytą Paskolų portfelio pardavimo sutartį Nr. TR400347932, pagal kurią 2008 m. gruodžio 30 d. UAB „Omnitel“ perleido, o UAB „GelvoraSergel“ įgijo reikalavimo teisę į ieškovės įsiskolinimą pagal Sutartį Nr. 67797, teismas pritarė ieškovės argumentams, kad šis įsiskolinimas yra apmokėtas ir tai patvirtina bylos duomenys – 2023 m. sausio 31 d. antstolės A. A. pažyma, kurioje nurodomas aptariamas įsiskolinimas (el. b. 1 tomas, b. l. 34) bei 2024 m. kovo 29 d. Lietuvos antstolių rūmų pažyma, kurioje aptariamas įsiskolinimas jau nėra fiksuojamas (el. b. 2 tomas, b. l. 31-32).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

21. Apeliaciniu skundu atsakovas V. V. (toliau – ir apeliantas) prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 9 d. sprendimo dalis dėl išlaikymo sūnui priteisimo, dėl asmeninės prievolės UAB „GelvoraSergel“ ir dėl solidarios prievolės kreditorei I. R. pripažinimo, ir šiose dalyse sprendimą išdėstyti taip:

21.1. priteisti iš atsakovo V. V. nepilnamečiam sūnui V. V. išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2023 m. kovo 20 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ieškovę J. A. V. paskiriant vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise;

Šalies argumentai

21.2. pripažinti santuokoje įgytą turtinį įsipareigojimą – 1 900,92 Eur skolą ir 558, 70 Eur palūkanas išieškotojai UAB „GelvoraSergel“, priverstinai vykdomą antstolės A. A. kontoroje vykdomojoje byloje Nr.036/20/00670, solidaria ieškovės J. A. V. ir atsakovo V. V. prievole;

21.3. pripažinti, kad, prievolė kreditorei I. R. pagal sutartį dėl būsto nuomos yra asmeninė ieškovės J. A. V. prievolė.

22. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

22.1. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, paneigdamas Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje išmokų vaikams tikslą suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius. Teismas savo išvadą padarė atsižvelgdamas į apelianto darbo užmokestį, kuris nurodytas 2 034,06 Eur, tačiau neįvertino, kad ši suma yra neatskaičius mokesčių, į rankas apeliantas gauna apie 1 200 Eur. Tai reiškia, kad atsakovo turtinė padėtis nėra tokia, kad jis galėtų mokėti priteistą 350 Eur dydžio išlaikymą.

22.2. Teismas visiškai nevertino, kad ieškovė dirba tik puse etato ir nededa pastangų, kad galėtų daugiau lėšų skirti sūnui. Teismas susikoncentravo tik į atsakovo pajamas, iš kurių atskaičiavus mokesčius ir turimas prievoles jam liktų apie 500 Eur.

22.3. Ieškovė meluoja, kad šalys negyvena kartu nuo 2022 m. birželio mėnesio. Atsakovas iš namų buvo išvarytas 2023 metų sausio mėnesį ir tik tada bendras šalių gyvenimas nutrūko. Su sūnumi atsakovas visą laiką palaikė ryšį, pagal išgales paremdavo pinigais, dažniausiai grynaisiais pinigais. Kai reikėdavo, atsakovas veždavo sūnų į Vilnių ir iš ten parsiveždavo, neskaičiavo, kiek atsakovui kainavo šios kelionės, todėl mano, kad jis nėra skolingas.

22.4. Gyvenant kartu su ieškove atsakovas gaudavo darbo pajamas ir kiekvieną mėnesį atlyginimą atiduodavo ieškovei. Pastaroji niekur nedirbo ir bendroms šeimos išlaidoms naudojosi atsakovo banko kortele. Todėl apeliantui nesuprantamos ir nežinomos priežastys, kodėl ieškovė nemokėjo būsto nuomos mokesčio, kurį dabar prašo pripažinti solidaria prievole. Ši prievolė turėtų būti pripažinta asmenine ieškovės prievole.

22.5. Teismas neteisingai nusprendė palikti atsakovui asmeniškai vykdyti santuokoje įgytą turtinį įsipareigojimą – 1 900,92 Eur skolos ir 558,17 Eur palūkanų mokėjimą UAB „GelvoraSergel“. Šis kreditas buvo paimtas ieškovės iniciatyva, tik atsakovo vardu. Tuo metu šalys remontavo gyvenamąjį būstą ir gautos lėšos buvo panaudotos remontui. Ieškovė meluoja teigdama, kad išeidamas atsakovas išsinešė ir už kreditą pirktus daiktus, nes aplinkybę, kad kreditas buvo suteiktas būsto remontui pripažino ir pati ieškovė. Be to, pats kreditorius nesutiko, kad ši prievolė būtų pripažinta tik atsakovo asmenine prievole. Ši prievolė turėtų būti pripažinta solidaria atsakovo ir ieškovės prievole.

Atsiliepimas

23. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė J. A. V. prašo palikti Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 9 d. sprendimą nepakeistą, atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie pagrindiniai argumentai:

23.1. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų procesinės teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, jis tiesiog pareiškia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė pirmosios instancijos teismas.

Atsiliepimas

23.2. Teismas tokiose bylose turi ne tik teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 376 straipsnio 1 dalis), bet ir viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta.

23.3. Byloje nustatyta, jog šalių sūnus mokosi kitame mieste (Vilniuje) ir nors gauna maitinimą, tačiau jam to maisto neužtenka. Šalių sūnus profesionaliai užsiima rankiniu, jam nuolat reikalinga speciali ir brangiai kainuojanti apranga ir neslystanti avalynė, antkeliai, stipendijos sūnus negauna. Teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad šalių sūnui gyvenant Vilniuje savaitės dienomis, komunaliniai mokesčiai ieškovei sumažėja tiek, kad tai darytų įtaką išlaikymo dydžiui, be to, papildomai kainuoja ir transporto paslaugos. Ieškovė nurodė, jog jai nepakanka lėšų sūnui išlaikyti, jeigu reikia kažką sūnui nupirkti, ji tą mėnesį nesumoka komunalinių mokesčių. Be to, ji siunčia pinigus sūnaus pragyvenimui.

23.4. Apeliantas visiškai nepripažįsta savo prievolės sūnui sumokėti jam susidariusį išlaikymo įsiskolinimą, nors savarankiško reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo nepriteisimo nereiškia. Dėl šios aplinkybės ir melagingai nurodomo kreditorinių prievolių atsiradimo pagrindo, apeliantas siekia išvengti teismo sprendimo vykdymo. Apeliantas nepateikė į bylą jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jo dėstomas aplinkybes.

23.5. Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, apelianto prašymas priteisti iš jo tik 200 Eur per mėnesį sūnui išlaikyti, t. y. daugiau nei 100 Eur mažesnį už minimalų išlaikymą, neatitinka teismų praktikoje suformuluoto orientacinio kriterijaus, kuris patenkintų vaiko būtinuosius poreikius. Byloje nustatyta, jog atsakovo pajamos yra žymiai didesnės už ieškovės pajamas. Atsakovas turėjo paaiškinti ir pateikti įrodymus, dėl kokių priežasčių jo prašomas priteisti išlaikymas vaikui turėtų būti mažesnis už minimalų jo dydį, nes tokio dydžio materialinio išlaikymo teikimas akivaizdžiai pažeistų vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

25. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė J. A. V. su atsakovu V. V. susituokė (duomenys neskelbtini) Kauno rajono CMS, santuokos sudarymo įrašo Nr. 269. Santuokos metu šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus V. V..

26. Byloje nėra ginčo dėl santuokos nutraukimo. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektas – skundžiamo teismo sprendimo dalys dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio nustatymo ir dėl prievolių kreditoriams solidarumo.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui

27. Ieškovė teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečiam sūnui išlaikyti po 275 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės nuo patikslinto ieškinio pateikimo teisme dienos, išlaikymo lėšas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, ieškovę paskiriant vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

28. Skundžiama sprendimo dalimi teismas nusprendė priteisti iš atsakovo nepilnamečiam sūnui didesnį išlaikymo dydį, t. y. po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2023 m. kovo 20 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ieškovę J. A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskiriant vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

29. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo sumažinti teismo priteistą išlaikymo sumą iki 200 Eur. Apeliantas nurodo, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, paneigė Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje išmokų vaikams tikslą, vertino tik atsakovo pajamas ir nevertino ieškovės gaunamų pajamų.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvų prievolė išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta įstatyme – pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Nepilnamečio vaiko tėvams (ar vienam iš jų) šios pareigos nevykdant, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo), ar valstybinės vaiko teisių institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis).

31. Pažymėtina, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis).

32. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad nepilnamečio sūnaus išlaikymui reikia apie 709,00 Eur, t. y. būsto mokesčių (nuomos ir komunalinių mokesčių) dalis, tenkanti vaikui – 135 Eur; namų ūkio ir buities prekių (indų, patalynės, skalbimo priemonių, ploviklių ir kitų namų apyvokos reikmenų), higienos reikmenų dalis, tenkanti vaikui – 20 Eur; maistas – 155 Eur; rūbai ir avalynė – 170 Eur; vitaminai, maisto papildai, vaistai susirgus – 20 Eur; lavinimosi ir mokymosi priemonės, kanceliarinės prekės, vadovėliai ir pratybos, grupės/klasės fondas, ekskursijos – 20 Eur; neformalus papildomas ugdymas (būreliuose, sporto mokykloje ir kt.) – 59 Eur; vaiko pavėžėjimas, kelionės išlaidos į mokyklą ir atgal – 80 Eur; pažintinių gebėjimų ugdymas, socialinių ryšių plėtimas: kino, teatrų, muziejų ir kitų įstaigų lankymas, dalyvavimas draugų šventėse – 20 Eur; telefono ryšys ir internetas - 30 Eur. Iš bendros išlaidų sumos, reikalingos sūnaus poreikių tenkinimui (709 Eur), atėmus gaunamus vaiko pinigus (nuo 2024 m. sausio 1 d. – 152,90 Eur), lieka 556,10 Eur, kurią padalinus maždaug pusiau, nepilnamečiam sūnui iš atsakovo turėtų būti priteistas 275 Eur dydžio išlaikymas per mėnesį nuo patikslinto ieškinio pateikimo teisme dienos.

33. Bylos duomenimis, šalių nepilnametis sūnus yra šešiolikos metų amžiaus. Kauno rajono sporto mokyklos 2024 m. kovo 12 d. pažyma patvirtina, kad vaikas nuo 2019 m. kovo 1 d. lanko rankinio treniruotes Kauno rajono sporto mokykloje (1 tomas, b. l. 184, 185), nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. mokosi Vilniaus Ozo gimnazijoje, treniruotes lanko sporto mokykloje Vilniuje. Vaiko teisių apsaugos specialistams jis (sūnus) yra nurodęs, kad namo grįžta kai būna varžybos ir savaitgaliais (1 tomas, b. l. 151).

34. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus teismui pateiktojoje 2024 m. sausio 31 d. išvadoje nurodyta, kad atsižvelgiant į vaiko amžių ir jo poreikius, ieškovės nurodoma išlaikymo suma atitinka vaiko poreikius (1 tomas, b. l. 143–147).

35. Remiantis aptartomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės nurodyta 709 Eur suma, reikalinga sūnaus išlaikymui, atitinka orientacinį išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį, yra protinga ir atitinka vaiko amžių bei realius jo poreikius.

36. Kaip teisingai pažymėjo teismas, Lietuvoje kiekvienam vaikui kas mėnesį yra mokama valstybės išmoka pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnį („vaiko pinigai“). Nuo 2024 m. sausio 1 d. tokios išmokos vienam vaikui dydis yra 96,25 Eur.

37. Kasacinės instancijos teismas savo ankstesnėje praktikoje yra nurodęs, jog sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Tačiau vėlesnėje savo praktikoje kasacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas pirmiausia yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

38. Taigi, sprendžiant, ar yra pagrindas mažinti iš tėvų priteistiną išlaikymą išmokų suma, visų pirma turi būti įvertinta abiejų tėvų turtinė padėtis.

39. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė nuo 2022 m. birželio mėnesio dirba UAB „Lokio pastogė“ ir gauna per mėnesį vidutiniškai apie 360 Eur / mėn. atlygį (pajamas). Kauno rajono savivaldybė su ieškove 2022 m. spalio 28 d. pasirašė Socialinio būsto nuomos sutartį Nr. GN-4, pagal kurią ieškovės šeimai suteiktas socialinis būstas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Minėtame socialiniame būste savo gyvenamąją vietą yra deklaravę ieškovė ir šalių nepilnametis sūnus (1 tomas, b. l. 25–33). Ieškovė savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neuri, jos vardu taip pat nėra registruotų transporto priemonių.

40. Atsakovas dirba UAB „Litrental“ ir gauna per mėnesį apie 2000 Eur (neatskaičius mokesčių) dydžio atlygį (pajamas). Atsakovas, kaip ir ieškovė, neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ir kito registruotino turto.

41. Įvertinus šalių gaunamų pajamų dydį, akivaizdu, kad atsakovo turtinė padėtis yra ženkliai geresnė.

42. Nepilnametis šalių sūnus Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistams yra nurodęs, jog kartais per mėnesį arba du mėnesius iš tėvo gauna po 20 Eur, su tėvu susitinka tuomet, kai abu to pageidauja (1 tomas, b. l. 148–152). Į bylą pateiktas kvitas patvirtina, kad apeliantas 2023 m. kovo mėnesį yra sumokėjęs UAB „TELE2“ už suteiktas paslaugas 102,29 Eur, 2023 m. balandžio mėnesį už ieškovę pervedė 36,48 Eur už socialinio būsto nuomą (1 tomas, b. l. 67–70). Kitų įrodymų apie atsakovo prisidėjimą prie sūnaus išlaikymo į bylą nepateikta. Aptarti duomenys leidžia daryti išvadą, kad tėvas su sūnumi bendrauja epizodiškai, prie sūnaus išlaikymo prisideda mažai (CPK 185 straipsnis).

43. Taigi, kasdienine nepilnamečio sūnaus priežiūra, jo poreikių tenkinimu iš esmės rūpinasi jo motina (ieškovė). Be to, būtent ieškovei, su kuria yra nustatyta nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta, tenka ir įvairių neplanuotų bei papildomų materialinių išlaidų našta. Todėl atsakovui nuolat negyvenant su sūnumi, nesprendžiant kasdienių jo priežiūros problemų, nesirūpinant kasdieniais vaiko poreikiais, o šias pareigas vykdant tik ieškovei, būtų nesąžininga ir neteisinga jai perkelti dar ir didesnę materialinio sūnaus aprūpinimo naštą, nepilnamečio būtinųjų poreikių tenkinimui reikalingą sumą (700 Eur) sumažinant valstybės mokamos tikslinės išmokos suma (CK 1.5 straipsnis). Nagrinėjamu atveju valstybės mokamos tikslinės išmokos suma gali būti skiriama papildomiems nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti, šiuo atveju sportui reikalingiems rūbams, maisto papildams, padengti, bet ne tėvų pareigos išlaikyti savo vienintelį vaiką vykdymui kompensuoti. Analogiškos praktikos laikosi ir kiti apygardų teismai, pvz. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1174-950/2024.

44. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nemažino teismo priteistino nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydžio valstybės mokama tikslinės išmokos suma ir pagrįstai priteisė iš apelianto nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 350 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo dienos (2023 m. kovo 20 d.) iki vaiko pilnametystės (CPK 376 straipsnio 3 dalis).

45. Nors apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad išlaikymo įsiskolinimo nėra, tačiau reikalavimo šiuo klausimu apeliaciniame skunde nepareiškė, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nepasisako (CPK 320 straipsnis).

Dėl skolos kreditorei I. R.

46. Ieškovė šioje byloje įrodinėjo, kad šalys, gyvendamos santuokoje, nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 1 d. nuomojosi iš trečiojo asmens gyvenamąjį būstą – ūkio sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Būsto nuomotoja I. R. leido šalims naudotis ir ūkio pastatais. Šalys buvo sutarę, kad už būsto nuomą bus mokas 50 Eur per mėnesį nuomos mokestis, tačiau dėl laiku nevykdomų įsipareigojimų susidarė 1000,00 Eur dydžio skola, kurią ieškovė įsipareigojo pagal galimybes padengti dalimis. Ieškovės nuomone, kadangi būsto nuoma buvo susijusi su šeimos bendrais poreikiais ir abiejų sutuoktinių interesų tenkinimu, skola šiam kreditoriui turėtų būti pripažinta solidaria šalių prievole.

47. Atsakovas apeliaciniame skunde pripažįsta, jog kartu su ieškove nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. nuomojosi gyvenamąjį būstą – ūkio sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), kad buvo sutarę trečiajam asmeniui mokėti kas mėnesį 50 Eur dydžio nuomos mokestį. Tačiau apeliantas nesutinka, kad skola kreditoriui yra solidari ieškovės ir atsakovo prievolė, nes tuo metu, kai šalys gyveno kartu, ieškovė niekur nedirbo, atsakovas visą atlyginimą atiduodavo ieškovei, ieškovė naudojosi atsakovo banko kortele, todėl jam nežinomos priežastys, dėl ko nebuvo mokamas nuomos mokestis.

48. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė ir trečiasis asmuo I. R. (kreditorė) yra pasirašiusios sutartį, pagal kurią I. R. leido ieškovei nuo 2020 m. rugsėjo 12 d. vieneriems metams gyventi (duomenys neskelbtini), pusės namo dalyje su sąlyga, kad bus prižiūrėta aplinka, sodas, tvenkinys ir laiku sumokėta už sunaudotą elektrą. Nuomotoja taip pat leido nuomininkui naudotis tvartu, sandėliuku ir kluonu. Laikinais gyventojais nurodyti V., gim. (duomenys neskelbtini), J., gim. (duomenys neskelbtini) ir jų sūnus V. V.. Minėta nuomos sutartis buvo pratęsta iki 2023 m. rugsėjo 1 d. (2 tomas, b. l. 39). Nors nuomos sutartyje nėra nurodytas nuomos mokestis, bet abi šalys savo procesiniuose dokumentuose pripažįsta, jog buvo sutarta dėl 50 Eur dydžio mėnesinio nuomos mokesčio.

49. Trečiasis asmuo ir ieškovė 2023 m. rugsėjo 1 d. pasirašė dar vieną sutartį, kurioje nurodyta, kad skola už nuomą 2022 metais ir 2023 metų sausio – rugpjūčio mėnesiais yra 1 000 Eur (20 mėnesių po 50 Eur), kuri turėjo būti sumokėta iki 2024 m. spalio 1 d. (2 tomas, b. l. 40).

50. Nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde atsakovas kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepatvirtino savo teiginių, kad visą savo darbo užmokestį jis atiduodavo ieškovei, kad ieškovė laisvai naudojosi apelianto banko kortele ir galėjo vykdyti įvairius atsiskaitymus, įskaitant ir atsiskaitymus su kreditore. Todėl ieškovei ginčijant atsakovo nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas savo argumentų neįrodė (CPK 178, 185 straipsniai).

51. Aptariamam kontekste atkreiptinas dėmesys, kad teismo posėdžio metu atsakovo atstovė paaiškino, kad su kreditore I. R. buvo susitarta, jog nuomos mokesčio nereikės mokėti, jeigu atsakovas atliks ūkyje tam tikrus darbus. Atsakovas advokatei buvo nurodęs, kad savo jėgomis tiesė keliuką iš sodybos iki pagrindinio kelio, sodino tujas. Atsakovo skaičiavimais, jis atliko darbų už maždaug 1000 Eur, tačiau tikslių duomenų atsakovas savo atstovei nepateikė. Jeigu trečiasis asmuo nepatvirtins atsakovo teiginių, tuomet atstovė nurodė, kad atsakovas iš esmės neginčija, jog skola būtų pripažinta solidaria (2024 m. birželio 13 d. teismo posėdžio garso įrašo 32 – 35 min.).

52. Trečiasis asmuo I. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji skambindavo atsakovui, jog šis atvežtų pinigus už būsto nuomą, pastarasis žadėdavo atvežti, bet taip ir liko pažadai. Dėl keliuko atsakovas sakė, kad turi „gruzo“ ir klausė, ar gali jį užpilti ant keliuko, nes ten stovėjo vanduo. Nuomotoja leido užpilti, o atsakovas sakė, kad jam tas „gruzas“ nieko nekainavo. Tujas sodino savo iniciatyva, dėl jų nebuvo susitarta. Buvo sutarta, kad atsakovas šienaus, tvarkys aplinką, bet nešienavo ir nieko netvarkė, paskutiniu metu nuomotoja net užpyko ant atsakovo dėl nenušienautos žolės. Nors sutartis buvo pasirašyta su ieškove, tačiau pinigus už nuomą mokėdavo atsakovas, tik nuo 2022 metų pradėjo nebemokėti. Dar prieš bylos nagrinėjimą atsakovas buvo atvažiavęs pas nuomotoją, sakė, kad sumokės skolą, bet ne iš karto, o dalimis, t. y. skolą už turto nuomą jis pripažino (2024 m. birželio 13 d. teismo posėdžio garso įrašo 39 – 43 min.).

53. Šeimos turto samprata atskleista CK 3.84 straipsnyje, kuriame įtvirtinta, kad šeimos turtu, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio nuosavybė iki santuokos sudarymo buvo ar po jos sudarymo yra šis turtas, nuo santuokos sudarymo pripažįstama: šeimos gyvenamoji patalpa, kilnojamieji daiktai, skirti šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti, įskaitant baldus, taip pat teisė naudotis šeimos gyvenamąja patalpa (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2013). Bendroms sutuoktinių prievolėms, kurios turi būti vykdomos iš bendro turto pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 3 punktą, priskiriamos prievolės, susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymu. Prievolės solidarumas suteikia teisę kreditoriui reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek visą ją, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2011).

54. Nagrinėjamu atveju faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad iš trečiojo asmens I. R. nuomojamos patalpos buvo naudojamos bendriems šalių, kaip šeimos, poreikiams tenkinti, dėl nesavalaikių įsipareigojimų vykdymo susidarė 1000 Eur dydžio įsiskolinimas, kurį pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino solidaria ieškovės ir atsakovo prievole.

Dėl kreditorinio įsipareigojimo UAB „GelvoraSergel“

55. Ieškovė prašė 1 900,92 Eur skolą ir 558,17 Eur palūkanas trečiajam asmeniui (kreditoriui) UAB „GelvoraSergel“ pripažinti atsakovo asmenine skola, kadangi suteiktas kreditas buvo panaudotas asmeniniams atsakovo poreikiams tenkinti. Atsakovas savo pirminiame atsiliepime į ieškinį sutiko, kad skola UAB „GelvoraSergel“ yra asmeninė jo prievolė, tačiau atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė įsiskolinimą minėtam kreditoriui pripažinti solidaria sutuoktinių prievole (1 tomas, b. l. 64, 2 tomas, b. l. 29–30).

56. Skundžiamu sprendimu šį ieškinio reikalavimą teismas patenkino. Apeliantas, prašydamas pakeisti šią sprendimo dalį ir minėtą skolą kreditoriui pripažinti solidaria šalių skola, nurodė, kad tokio rezultato siekia ir pats kreditorius, be to, kreditas buvo paimtas ieškovės iniciatyva būsto remontui (dažams, dailylentėms, klozetui), kurių, palikdamas šeimą, jis išsinešti negalėjo.

57. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas 2013 m. lapkričio 4 d. sudarė su UAB „GF bankas“ sutartį Nr. G91660, o įsiskolinimas, atsiradęs minėtos sutarties pagrindu, buvo perleistas trečiajam asmeniui UAB „GelvoraSergel“ pagal 2021 m. lapkričio 3 d. Reikalavimo perleidimo sutartį. Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notaro D. B. 2020 m. kovo 12 d. išduoto vykdomojo įrašo pagrindu iš atsakovo priverstinai yra vykdomas įsiskolinimo išieškojimas antstolės A. A. kontoroje, vykdomosios bylos Nr. 0036/20/00670. Antstolės 2023 m. sausio 31 d. pažymoje nurodyta, kad vykdomojoje byloje Nr. 0036/20/00670 skolos likutis nėra žinomas, kadangi išieškotojas sustabdė išieškojimą iš V. V., nes skola yra mokama tiesiogiai išieškotojui (1 tomas. b. l. 34, 2 tomas, b. l. 31).

58. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, nurodė, kad dėl prievolės pobūdžio gali būti sprendžiama ir kitam sutuoktiniui teisės bei pareigos nustatomos tik teismo tvarka išieškotojui pareiškus savarankišką reikalavimą kitam sutuoktiniui atskiroje byloje arba, jeigu leidžia teisinis reguliavimas, tokia pat tvarka, kaip jos nustatytos sutuoktiniui, dėl kurio jau išduotas vykdomasis dokumentas, kai šis išduotas ne teismo sprendimo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. liepos 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2011). Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo pareikšta reikalavimų dėl prievolės pripažinimo solidaria, išieškojimas vykdomas antstolio kontoroje, be to, atsakovas yra išsivežęs daiktus, įgytus už ginčo kreditą, todėl prievolė nemodifikuojama ir paliktina asmeniškai vykdyti atsakovui.

59. CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais.

60. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad asmuo, kurio teises ar teisėtus interesus pažeidžia notaro padarytas vykdomasis įrašas, turi teisę ieškinio teisenos tvarka šį įrašą ginčyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011). Taigi, nors notaro vykdomasis įrašas yra vykdomasis dokumentas, tačiau jis gali būti ginčijamas teismine tvarka, nes tai ne teismo išduotas vykdomasis dokumentas. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad notaro vykdomasis įrašas būtų ginčytas teismine tvarka. Kita vertus, pažymėtina tai, kad notaras, darydamas vykdomąjį įrašą vekselyje, nenustatinėja prievolės pobūdžio ir nesprendžia jokių ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2013).

61. Kita vertus, prievolės pobūdžio nustatymas vykdymo procese yra negalimas. Tai reiškia, kad tuo atveju, kai vykdomajame dokumente skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstolis, atliekantis vykdymo veiksmus pagal tokį vykdomąjį dokumentą, neturi teisės nei pats spręsti, nei kreiptis į teismą ir prašyti nustatyti skolininko prievolės pobūdį. Dėl prievolės pobūdžio gali būti sprendžiama ir kitam sutuoktiniui teisės bei pareigos nustatomos tik teismo tvarka išieškotojui pareiškus savarankišką reikalavimą kitam sutuoktiniui atskiroje byloje arba, jeigu leidžia teisinis reguliavimas, tokia pat tvarka, kaip jos nustatytos sutuoktiniui, dėl kurio jau išduotas vykdomasis dokumentas, kai šis išduotas ne teismo sprendimo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2011).

62. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju teismui nebuvo pateiktas įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl prievolės kreditoriui UAB „GelvoraSergel“ pripažinimo solidaria, nei atsakovas, nei trečiasis asmuo UAB „GelvoraSergel“ (kreditorius, išieškotojas) nepareiškė ieškovei savarankiškų reikalavimų dėl prievolės solidarumo (neprašė skolą pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą pripažinti solidaria prievole), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai minėtą įsipareigojimą kreditoriui laikė asmenine atsakovo prievole.

Dėl įrodymų vertinimo

63. Pagal bendrąją įrodymų naštos paskirstymo taisyklę, įrodinėjimo civiliniame procese pareiga tenka tai bylos šaliai, kuri teigia, kad egzistuoja viena ar kita faktinė aplinkybė (jų daugetas), sudaranti jos reikalavimų ar atsikirtimų pagrindą (CPK 12 ir 178 straipsniai).

64. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertino tiek ieškovės, tiek atsakovo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą sudarančias aplinkybes bei tuo tikslu pateiktus į bylą įrodymus ir padarė išvadas dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo. Taigi teismas įvykdė viską, kas tokiu atveju buvo objektyviai įmanoma, siekiant tinkamai išspręsti kilusį ginčą. Įvertinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo aspektu, teisėjų kolegija jų pažeidimo nenustatė. Byloje esančius įrodymus vertinti kitaip, negu tai padarė pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Dėl procesinės bylos baigties

65. Apibendrinant tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė byloje teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl panaikinti jį ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme

66. Tiek ieškovei, tiek atsakovui byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei iš šalių nepriteistinos (CPK 96 str. 4 d.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Gintautas KoriaginasAlgimantas KukalisAlbina Rimdeikaitė