Kauno apygardos teismo nutartis

2021-07-29 · Civilinė byla Nr. eB2-943-343/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2021-07-29Kauno apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2021-09-09Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-07-29
Bylos Nr.
eB2-943-343/2021
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00054-2021-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Palubinskaitė
Ieškovas
O. G., I. G.
Civilinė byla Nr. e2-943-343/2021Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00054-2021-0

Procesinio dokumento kategorijos: 3.4.3.7.1; 3.4.3.7.3. 3.2.7.1; 3.2.7.2.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

Žemesnės instancijos teismas

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 29 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė, sekretoriaujant Ritai Pečiulienei,

dalyvaujant ieškovų O. G. ir I. G. atstovėms advokatėms V. K., E. S. Š.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovų O. G., I. G. reikalavimus atsakovėms bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Butvita“, uždarajai akcinei bendrovei „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ dėl pažeistų teisių gynimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, kreditorių susirinkimo sprendimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Šalių procesinių dokumentų esmė

1. Ieškovai O. G., I. G. teismo prašo: 1) panaikinti 2017 03 06 pakartotinio bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau BUAB) „Butvita“ kreditorių susirinkimo nutarimą dėl bendrovės pabaigos; 2) laikantis nuostatos, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas skųsti 2017 03 06 kreditorių susirinkimo nutarimą dėl bendrovės pabaigos, atnaujinti ieškinio senaties terminą; 3) įpareigoti bankroto administratorių patenkinti 2020 11 11 O. G. prašymą, įtraukti ieškovus į kreditorių sąrašą ir pateikti patikslintą kreditorių sąrašą kreditorių susirinkimui patvirtinti.

2. Nurodo, kad 2013 02 13 sudarė Hipotekos sutartis Nr. 696 ir Nr. 695, pagal kurias įkeitė jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą 406 839,32 Eur ( I 404 734,82 Lt) vertės uždarajai akcinei bendrovei (toliau UAB) ,,First partneriai" už skolininkę UAB ,,Butvita". Hipotekos sutartimis buvo užtikrintas prievolių, kylančių iš 2012 06 26 Paskolos sutarties ir 2012 07 20 Paskolos sutarties tarp paskolos davėjos UAB ,,First partneriai" ir paskolos gavėjos UAB ,,Butvita", įvykdymas. UAB ,,First partneriai" pagal minėtas paskolos sutartis suteikė UAB ,,Butvita" atitinkamai 7 150 000 Lt (2 070 783 Eur) ir 779 000 Lt (231 406 Eur) paskolas. Terminas skolininkei UAB ,,Butvita" įvykdyti prievolę pagal 2012 06 26 Paskolos sutartį suėjo 2015 06 26, o pagal 2012 07 20 Paskolos sutartį – 2015 07 20. UAB ,,Butvita", gautus iš UAB ,,First partneriai" pinigus faktiškai iššvaistė ir jau 2013 metais nuo gegužės mėnesio jokios veiklos nevykdė. 2013 m. kovo - birželio mėn. UAB ,,Butvita" sudarinėjo akcijų pirkimo-pardavimo sandorius su fiziniais ir juridiniais asmenimis, už įsigytas bendrovių akcijas mokėdama nepagristai didelę kainą. Kaip vėliau pasitvirtino, įsigytos akcijos buvo bevertės, nes tos bendrovės bankrutavo. lki sueinant terminui grąžinti paskolas, 2013 09 26 UAB ,,Butvita" direktoriaus J. A. R. iniciatyva buvo pradėta neteismine UAB ,,Butvita" bankroto procedūra. UAB ,,Butvita" neturėjo jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto. Visi vertybiniai popieriai (akcijos), priklausę B UAB ,,Butvita", 2017 metais buvo parduoti už 100 Eur sumą bendrovės bankroto administratoriaus.

3. UAB ,,First partneriai" 2013 09 12, dar iki UAB ,,Butvita" neteisminio bankroto proceso pradėjimo, kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo ir pateikė jį antstolei A. A. vykdyti, kad būtų išieškota kreditorės UAB ,,First partneriai" naudai bendrovei ,,Butvita" paskolinta pinigų suma iš įkeisto ieškovų turto. Antstolės A. A. kontoroje yra užvestos vykdomosios bylos Nr. 0036/13/03050 ir Nr. 0036/1 3/03051, pradėti vykdymo veiksmai, kurie vėliau buvo sustabdyti Kauno apygardos teismo nutartimi civ. byloje Nr. 2-255-390 /2019. Iki šio laiko ieškovams priklausantis turtas nėra realizuotas.

4. LR Juridinių asmenų nemokumo įstatyme tiesiogiai nereglamentuojama situacija, kai kreditoriaus reikalavimo į bankrutuojantį skolininką patenkinimas užtikrintas hipoteka, neaptariama kreditoriaus ir įkaito davėjo teisių ir pareigų apimtis, jų dalyvavimas bankroto byloje ir kiti su tuo susiję klausimai. Pažymi, kad vykdymo proceso eiga (išieškojimo procedūros trukmė ir greitis) nepriklausė ir nepriklauso nuo ieškovų valios, ieškovai nėra kalti, kad iki šiol įkeistas turtas nėra parduotas. Tačiau neginčytina, kad ieškovai turi teisinį suinteresuotumą B UAB ,,Butvita" bankroto byla ir, bankroto administratoriui pardavus jų įkeistą turtą, įgis atgręžtinio reikalavimo teisę. Ieškovų įsitikinimu, jie atsako už skolininkės prievolę įkeisto turto ribose, t.y. pagal hipotekos sutartis jie atsako 406839,32 Eur suma. Ieškovai nuo pat 2013 09 26, kai buvo pradėta neteisminė UAB ,,Butvita" bankroto procedūra, nebuvo įtraukti į BUAB ,,Butvita" bankroto procedūras, jiems jokie pranešimai ar kreditorių susirinkimo nutarimai nebuvo siunčiami ir jie nebuvo informuojami apie bankroto procedūros eigą. Ieškovai kreipėsi raštu į B UAB ,,Butvita" bankroto administratorių bei kreditorių susirinkimo pirmininką, prašydami sušaukti B UAB ,,Butvita" kreditorių susirinkimą ir spręsti klausimą dėl jų įtraukimo į kreditorių sąrašą ir kreditorinio reikalavimo 406 839,32 Eur sumoje patvirtinimo bei dėl B UAB ,,Butvita" bankroto procedūros perdavimo nagrinėti teismui ir įmones bankroto pripažinimo tyčiniu. B UAB ,,Butvita" administratorius 2020 01 27 raštu Nr. 01-473 atsakė, kad ieškovai nėra subjektai, turintys teisę inicijuoti B UAB ,,Butvita" bankroto procedūrą, motyvuojant tuo, kad hipoteka apsunkintas turtas nėra realizuotas ir iš įkeisto turto nėra išieškota kreditorei UAB ,,First partneriai" už skolininkę UAB ,,Butvita". Todėl 0. ir I. G. neturi teisės regreso tvarka reikalauti iš B UAB ,,Butvita" bei negali būti įtraukti į kreditorių sąrašą. Ieškovų įsitikinimu, toks teisinis reguliavimas iš esmes pažeidžia įkaito davėjų, kurių turtu užtikrintos bankrutuojančios įmonės prievolės, teises, nes, kol turtas neparduotas, toks asmuo neturi jokios įtakos bankroto procedūroms, netraukiamas į kreditorių sąrašą ir jo teisių gynimas apribotas. 2020 11 11, atsiradus finansinei galimybei, ieškovė 0. G. gera valia iš dalies padengė kreditorei UAB ,,First partneriai" dalį B UAB ,,Butvita" skolos ir pervedė 200 Eur. Tokiu būdu, 2020 11 1I ieškovė įgijo neginčytiną reikalavimo teisę į BUAB ,,Butvita" 200 Eur sumoje ir faktiškai tapo BUAB ,,Butvita" kreditore. Tuo pačiu 2020 11 11 0. G. kreipėsi į BUAB ,,Butvita" bankroto administratorių, prašydama įtraukti ją į BUAB ,,Butvita" kreditorių sąrašą ir patvirtinti 200 Eur kreditorinį reikalavimą, o UAB ,,First partneriai" kreditorinį reikalavimą sumažinti 200 Eur suma. B UAB ,,Butvita" administratorius 2021 01 26 atsakyme el. paštu nurodė, kad 0. G. prašymas dėl įtraukimo į B UAB ,,Butvita" kreditorių sąrašą negali būti patenkintas, nes jis yra nesavalaikis. Bankroto administratorius nurodė, kad 2017 03 06 vykęs pakartotinis B UAB ,,Butvita" kreditorių susirinkimas priėmė sprendimą dėl UAB ,,Butvita" pabaigos. Priėmus sprendimą dėl įmonės pabaigos, įmones bankroto procedūrų vykdymas laikomas užbaigtu, o kreditorių ir jų reikalavimų tikslinimai yra galimi tik iki bus priimtas sprendimas dėl įmones pabaigos. Administratorius savo atsakymą motyvavo LR Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 26 straipsnio 1 dalimi. Ieškovai atkreipia dėmesį, kad įsigaliojus LR Juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau JANĮ), ši ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalies nuostata nėra išlikusi. Taigi, susiklostė tokia situacija, kad ieškovai, įkeitę savo turtą už skolininkę B UAB ,,Butvita", esant pradėtam vykdymo procesui nuo 2013 m. rugsėjo mėnesio; 8 metus nebuvo įtraukti į B UAB ,,Butvita" bankroto procedūrą, nors įkeičiamo turto vertė, kuria įkaito davėjai atsako už skolininkės prievoles, neginčytina. Šiuo metu ieškove 0. G. faktiškai yra B UAB ,,Butvita" kreditore 200 Eur sumoje, tačiau neteisėtas 2017 03 06 kreditorių susirinkimo nutarimas pagal ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalį, užkerta kelią įgyvendinti jos kaip kreditorės teises B UAB ,,Butvita" bankroto procese. Tokios teisės neturės ieškovai ir tuo atveju, kai jų įkeistas turtas bus parduotas priverstine tvarka ir jie įgis atgręžtinio reikalavimo teisę į B UAB ,,Butvita". Todėl vienintelis kelias apginti kreditorės 0. G. teisę dalyvauti B UAB ,,Butvita" bankroto procese kreditores teisėmis su 200 Eur kreditoriniu reikalavimu, o po ieškovų turto realizavimo 0. G. ir I. G. su 406 839,32 Eur kreditoriniu reikalavimu, yra 2017 03 06 kreditorių susirinkimo nutarimo dėl bendroves pabaigos panaikinimas.

5. Dėl 2017 03 06 pakartotinio BUAB ,,Butvita" kreditorių susirinkimo nutarimo dėl bankrutuojančios bendroves pabaigos nurodo, kad, jų įsitikinimu, 2017 03 06 B UAB ,,Butvita" kreditorių susirinkimas negalėjo priimti sprendimo dėl bendrovės ,,Butvita" pabaigos. Kreditorių susirinkimui visada buvo žinoma, kad ieškovai 2013 02 13 Hipotekos sutartimis įkeitė savo turtą už UAB ,,Butvita" prievoles kreditorei UAB ,,First partneriai" 406 839,32 Eur sumoje, kad UAB ,,First partneriai" kreipėsi į antstolę A. A. dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Taigi, tiek kreditorių susirinkimas, tiek bankroto administratorius visada žinojo, kad pardavus hipoteka įkeistą turtą, ieškovai įgis regreso teisę į B UAB ,,Butvita", taps kreditoriais, todėl bus reikalinga patikslinti kreditorių sąrašą, o 2017 03 06 0. ir I. G. turtas nebuvo parduotas. Tokiu būdu, skundžiamu 2017 03 06 nutarimu buvo sąmoningai pažeistos įkaito davėjų teisės, nes, vadovaujantis ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalimi, po sprendimo dėl bendroves pabaigos, kreditoriniai reikalavimai negali būti tikslinami. Šis sprendimas atima ieškovų galimybę realizuoti įgytą atgręžtinio reikalavimo teisę į B UAB ,,Butvita" 406 839,32 Eur sumoje, kai bus parduotas ieškovų nekilnojamasis turtas. Ieškovų teisių pažeidimą patvirtina ir ta aplinkybė, kad ieškovei O. G. padengus dalį BUAB „Butvita“ prievolės kreditorei bendrovei „First partneriai“, ieškovė, būdama kreditore su 200 Eur kreditoriniu reikalavimu, nebuvo įtraukta į kreditorių sąrašą vien dėl to, kad priimtas sprendimas dėl bendrovės „Butvita“ pabaigos. Todėl vienintelė galimybė O. G. ir I. G. būti įtrauktiems į B UAB „Butvita“ kreditorių sąrašą bei apginti savo teises, yra 2017 03 06 kreditorių susirinkimo nutarimo dėl bendrovės pabaigos panaikinimas.

6. Pažymi, kad teismų praktikoje nurodoma, jog bankroto procedūros gali būti užbaigiamos priimant sprendimą dėl įmonės pabaigos, jeigu įvykdytos procesinio pobūdžio sąlygos - teismui (šiuo atveju, kreditorių susirinkimui) pateikti likusio turto grąžinimo/nurašymo/perdavimo aktai, o taip pat įvykdytos materialaus pobūdžio sąlygos - pateikti duomenys, jog buvo panaudotos visos protingos ir būtinos priemonės bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimams patenkinti (ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju, akivaizdu, kad, nepardavus O. ir I. G. įkeisto turto, nebuvo panaudotos visos protingos ir būtinos priemonės kreditorės UAB „First partneriai“ reikalavimams patenkinti. Iki 2017 03 06 kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo dėl bendrovės pabaigos, nebuvo išnaudotos visos įstatymuose numatytos priemonės atsiskaitymui su kreditoriumi per priverstinio vykdymo procesą, antstoliui realizuojant įkeistą turtą. 2017 03 06 kreditorių susirinkimo nutarimas yra nesavalaikis, priimtas skubotai, neatitinkantis LR ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Juo buvo sąmoningai siekiama užkirsti kelią ieškovams tapti BUAB „Butvita“ kreditoriais bei pasinaudoti kreditorių teisėmis. Vadovaujantis šiais argumentais, 2017 03 06 kreditorių susirinkimo nutarimas yra neteisėtas, neatitinkantis ne tik ieškovų, bet ir viešojo intereso, todėl naikintinas.

7. Kad priimant sprendimą dėl bendrovės pabaigos nebuvo išnaudotos visos protingos ir būtinos priemonės bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimams patenkinti, patvirtina ir Kauno apygardos teisme iškelta civilinė byla Nr. e2-203-638/2021 pagal ieškovų I. ir O. G. papildomą ieškinį, pareikštą B UAB „Butvita“ naudai. Nurodytoje byloje ieškovai ginčija BUAB „Butvita“ vadovų A. M. ir J. A. R. sudarytus sandorius, kuriais neteisėtai buvo siekiama išvesti lėšas iš BUAB „Butvita“ ir privesti bendrovę prie bankroto. Šios aplinkybės detaliai yra išdėstytos prie šio ieškinio pateikiamame ieškovų papildomame ieškinyje. Ieškovai minėtoje byloje siekia, kad B UAB „Butvita“ naudai būtų priteista 694734,76 Eur suma. Pažymi, kad pats B UAB „Butvita“ bankroto administratorius neginčijo nei vieno šios bendrovės vadovų sudarytų neteisėtų sandorių ir siekia tik bendrovės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Todėl skubos tvarka ir buvo priimtas skundžiamas 2017 03 06 kreditorių susirinkimo nutarimas. B UAB „Butvita“ bankroto administratorius taip pat administruoja ir B UAB „Butvita“ vadovo J. A. R. fizinio asmens bankroto procedūrą, kas lemia administratoriaus interesų konfliktą. Administratorius taip pat administravo ir kitas įmones, susijusias su Ūkio banku, todėl galimai dėl interesų konflikto nebuvo suinteresuotas ginčyti B UAB „Butvita“ sandorių, siekti, kad B UAB „Butvita“ bankrotas būtų pripažintas tyčiniu, ko pasėkoje gali kilti asmeninė turtinė jo administruojamo J. A. R. atsakomybė. Tai neleidžia bankroto administratoriui tinkamai rūpintis pačios bendrovės „Butvita“ interesais ir dalies bankrutuojančios bendrovės kreditorių interesais, nes tai nenaudinga buvusiam „Butvita“ vadovui J. A. R.. Siekiant apginti ieškovų bei pačios B UAB „Butvita“ interesus, būtina panaikinti 2017 03 06 kreditorių susirinkimo nutarimą dėl bendrovės pabaigos. Priešingu atveju, nebus galimybės atsekti neteisėtų finansinių operacijų, peržiūrėti neteisėtus sandorius bei apginti ieškovų ir kitų kreditorių interesus. Pažymi, kad ieškovų pateiktas ieškinys Kauno apygardos teismui civilinėje byloje Nr. e2-203-638/2021 yra prima facie pagrįstas, nes šio ieškinio užtikrinimui Kauno apygardos teismas 2021 02 01 nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė likviduoti neteisminės bankroto procedūros tvarka B UAB „Butvita“ ir išregistruoti ją iš Juridinių asmenų registro iki įsiteisės sprendimas šioje byloje. Teismas laikė pagrįstais ieškovų argumentus, kad išregistravus B UAB „Butvita“ iš Juridinių asmenų registro, byloje pareikšti reikalavimai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir 694 734,76 Eur priteisimo B UAB „Butvita“ naudai negalėtų būti patenkinti, o civilinė byla šioje dalyje turėtų būti nutraukta. Šiuo metu yra nepatenkinti kreditorių reikalavimai 10 533 753,48 Eur sumoje, tarp kreditorių yra ir Valstybės įmonė (toliau VĮ) Turto bankas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius. Taigi, ir viešasis interesas reikalauja, kad valstybinių įmonių kreditoriniai reikalavimai bent iš dalies būtų patenkinti iš minėtoje Kauno apygardos teismo byloje B UAB „Butvita“ naudai priteistų sumų. Išdėstytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad 2017 03 06 kreditorių susirinkimas nepagrįstai priėmė sprendimą dėl bendrovės pabaigos, nes akivaizdu, kad nebuvo išnaudotos visos protingos ir būtinos galimybės, kad kreditorių reikalavimai būtų patenkinti. Tai patvirtina ne tik faktas, kad iki 2017 03 06 kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo nebuvo parduotas I. ir O. G. įkeistas turtas, bet ir faktas, kad nebuvo peržiūrėti B UAB „Butvita“ sandoriai, nesvarstomas tyčinio bankroto klausimas, ką administratorius, vadovaudamasis bendrovės dokumentais, turėjo atlikti. Taigi, bankroto administratorius neatliko būtinų pagal LR ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalį veiksmų, nepateikė kreditorių susirinkimui pakankamų garantijų ir dokumentų, kad yra išnaudotos visos būtinos ir protingos priemonės kreditorių reikalavimams patenkinti. Šiuo metu galiojančio LR JANĮ 55 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus. Aiškinant LR ĮBĮ nuostatas, kasacinis teismas nuosekliai yra suformavęs praktiką, kad teismas, nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-382-313/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Šiuo atveju, akivaizdu, kad 2017 03 06 kreditorių susirinkimo nutarimas dėl bendrovės pabaigos prieštaravo imperatyvioms LR ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies, 32 straipsnio 4 dalies nuostatoms bei LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams. Ieškovai, pardavus jų įkeistą turtą po skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo, netenka jokių galimybių būti įtraukti į BUAB „Butvita“ kreditorių sąrašą ir negalėtų pretenduoti į bent dalinį savo kreditorinių reikalavimų patenkinimą. Todėl skundžiamas nutarimas pažeidžia ieškovų teises, kitų kreditorių teises, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, todėl turi būti panaikintas. Teisę ieškovams reikšti ieškinį dėl 2017 03 06 kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo garantuoja ir įsiteisėjusi 2020 11 23 Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1729-945/2020. Šioje nutartyje, 36-37 punktuose teismas padarė išvadą, kad įkaito davėjai, savo turtu užtikrinę bankrutuojančios įmonės prievolių įvykdymą, turi teisinį suinteresuotumą bankroto procedūra. Teismas pažymėjo, kad esamas teisinis reglamentavimas nekliudo ne teismo tvarka vykdomoje bankroto procedūroje asmenims, įrodžius savo teisinį suinteresuotumą tam tikro klausimo sprendimu, teikti nemokumo administratoriui ar kreditorių susirinkimui prašymus, skųsti jų teises pažeidžiančius kreditorių susirinkimo sprendimus ir kt. Vien tai, kad asmuo neturi finansinių reikalavimų bankrutuojančiai įmonei ar šie reikalavimai įstatyme nustatyta tvarka dar nėra patvirtinti, savaime neužkerta kelio asmeniui ne teismo tvarka vykdomoje bankroto procedūroje ginti savo teises ir teisėtus interesus. Minėtoje nutartyje teismas konstatavo, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovai turi teisinį suinteresuotumą UAB „Butvita“ bankroto procedūra, kadangi savo turtu yra užtikrinę UAB „Butvita“ prievolių įvykdymą. Ieškovų įsitikinimu, Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1729-945/2020 nustatytos aplinkybės yra prejudicinės šiai bylai ir jomis reikia vadovautis. Ieškovai ieškinį reiškia ir remdamiesi LR Konstitucijoje įtvirtinta konstitucinių savo teisių gynyba. LR Konstitucijos 30 straipsnis reglamentuoja, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. LR Konstitucijos 23 straipsnis numato, kad nuosavybė neliečiama, kad nuosavybės teises saugo įstatymai, kad nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovų nuosavybė bus paimta už B UAB „Butvita“ prievoles bendrovei „First Partneriai“. Ieškovai neturėjo jokių skolų nei bendrovei „Butvita“, nei bendrovei „First Partneriai“. Tai reiškia, kad ieškovai turi prievolę padengti juridinio asmens skolas, tačiau esant galiojančiam 2017 03 06 kreditorių susirinkimo nutarimui, jiems yra užkertamas kelias pasinaudoti regreso tvarka atgauti patirtus nuostolius iš B UAB „Butvita“, kas iš esmės pažeidžia konstitucinę nuosavybės teisės apsaugą. Tokią situaciją lemia LR ĮBĮ. LR JANĮ trūkumai (teisės spragos) bei neteisėtai priimtas 2017 03 06 kreditorių susirinkimo nutarimas. Nei LR ĮBĮ, nei šiuo metu galiojančiame LR JANĮ nėra aptarta situacija, kokias teises įgyja asmenys, įkeitę savo turtą už bankrutuojančios bendrovės prievoles, kai dėl tam tikrų priežasčių vykdymo procesas užsitęsė ir įkeistas turtas nerealizuotas, bet priimamas sprendimas dėl bendrovės pabaigos ir siekiama bankrutuojančią bendrovę išregistruoti iš Juridinių asmenų registro.

8. Dėl ieškinio senaties termino ginčyti 2017 03 06 pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimą nurodo tokius argumentus: ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis numatė, kad kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 29 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2- 119-823/2019 išaiškinta, kad kreditorius, kurio reikalavimai dar nebuvo patvirtinti kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo metu, neturi teisės skųsti tokio nutarimo, t. y. apskundimo teisę jis įgyja tik nuo patvirtinimo kreditoriumi dienos. Šiuo atveju, laikantis Lietuvos apeliacinio teismo pozicijos, išdėstytos minėtoje nutartyje, terminas skųsti 2017 03 06 kreditorių susirinkimo nutarimą prasidėtų tik tada, kai O. ir I. G. būtų įtraukti į kreditorių sąrašą. Minėta, O. G. nuo 2020 11 11 yra faktinė BUAB „Butvita“ kreditorė 200 Eur sumoje, o po turto pardavimo, ieškovai taps B UAB „Butvita“ kreditoriais 406 839,32 Eur sumoje. Visgi, į kreditorių sąrašą ieškovai negali būti įtraukti, nes tam kliudo 2017 03 06 priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas, kurio pagal nurodytą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, jie negalėjo ginčyti. Tačiau Kauno apygardos teismo 2020 11 23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-l 729-945/2020 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2021 01 21 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-143-858/2021 iš dalies pakeitė ankstesnę teisminę praktiką, nes buvo nustatyta, kad ieškovai, nors ir nebūdami įtraukti į kreditorių sąrašą, turi teisinį suinteresuotumą bankroto procedūra ir gali skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus. Pažymi, kad apie 2017 03 06 pakartotinį kreditorių susirinkimo nutarimą jiems nebuvo pranešta, todėl įstatymo nustatytu laiku neturėjo jokios galimybės tokį nutarimą skųsti. B UAB „Butvita“ bankroto administratorius ieškovams visą laiką teigė, kad jie nėra B UAB „Butvita“ kreditoriai, todėl jų teisinis interesas apsiriboja tik kreditorių susirinkimo nutarimais dėl jų įtraukimo ar neįtraukimo į kreditorių sąrašą. Aplinkybė, kad ieškovai turi teisę skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus paaiškėjo tik Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus 2021 01 21 nutartį. Ieškovei O. G. padengus 200 Eur BUAB „Butvita“ prievolę UAB „First partneriai“ ir šiuo pagrindu bankroto administratoriaus paprašius įtraukti ją į kreditorių sąrašą ir patvirtinti kreditorinį reikalavimą 200 Eur sumoje, iš bankroto administratoriaus gautas 2021 01 26 raštas patvirtino, kad administratoriaus neveikimo pagrindas ir esminė kliūtis įtraukti O. G. į kreditorių sąrašą yra 2017 03 06 kreditorių susirinkimo nutarimas. Taigi, tik nuo 2021 01 21 Lietuvos apeliacinio teismo nutarties ir nuo 2021 01 26 bankroto administratoriaus gauto rašto ieškovams tapo aišku, kad kitaip, nei ginčijant 2017 03 06 kreditorių susirinkimo nutarimą, savo pažeistų teisių ieškovai apginti negalės. Teismui laikantis pozicijos, kad ieškovai praleido ieškinio senaties terminą ginčyti 2017 03 06 kreditorių susirinkimo nutarimą, vadovaujantis LR CK 1.131 straipsnio 2 dalimi, teismas turėtų šį terminą atnaujinti. Šiuo atveju, akivaizdu, kad byloje yra susiklosčiusi išimtinė procesinė situacija, kuri nėra tiesiogiai sureglamentuota nei LR ĮBĮ, nei LR JANĮ, kas taip pat pateisina ieškinio senaties termino atnaujinimą. Ieškovai prašo atnaujinti ieškinio senaties terminą ginčyti 2017 03 06 kreditorių susirinkimo nutarimą dėl bendrovės pabaigos, nes jo neatnaujinus, būtų pažeisti ne tik ieškovų, bet ir pačios bendrovės, bei viešasis interesas.

Atsiliepimas

9. Atsiliepime į ieškinį atsakovės prašo jį atmesti, nurodo tokius argumentus: 1. Dėl netinkamo atsakovo. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį, nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą atsakovą byloje. Nors kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus vykdo bankroto administratorius, tačiau šie klausimai yra išimtinai susiję su bankrutuojančios įmonės teisėmis ir pareigomis, todėl priimami nutarimai turi įtakos bankrutuojančios įmonės teisių ir pareigų atsiradimui, pasikeitimui ar panaikinimui. Taigi tokių nutarimų apskundimas turi tiesioginės įtakos įmonės, o ne jos atstovo teisėms ir pareigoms. Bankroto administratorius yra teismo paskirtas bankrutuojančios įmonės atstovas, veikiantis įmonės vardu ex ojficio, o pavedimo sutarties pagrindu susiklosto ne bankroto administratoriaus ir kreditorių (ar kreditorių susirinkimo), bet bankroto administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės teisiniai santykiai. Tai, kad UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ šioje byloje nėra tinkamas atsakovas patvirtina ir pats reikalavimas, kuriuo niekaip tiesiogiai nėra įtakojamas nemokumo administratoriaus teisių ir pareigų pasikeitimas, pasibaigimas ar atsiradimas. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 9 punktas numato, kad teismo procesuose bankrutuojančią įmonę atstovauja ir jos vardu procesines teises įgyvendina bankroto administratorius, todėl jis į tokio pobūdžio byloje dalyvauja kaip atstovas ir turi būti nelaikomas atsakovu. 2. Dėl Juridinių asmenų nemokumo įstatymo. Kadangi bankroto procesas ne teismo tvarka pradėtas ir baigtas (2017 03 06 kreditoriams priėmus nutarimą dėl UAB „Butvita“ pabaigos) iki Juridinių asmenų nemokumo įstatymo įsigaliojimo, šiuo atveju JANĮ nuostatos negali būti taikomos, t.y. siekiant teisinių santykių stabilumo įstatymas negalioja į praeitį (lex retro non agif). 3. Dėl ieškovų nurodomos teismų praktikos. Ieškovai savo dėstomą poziciją grindžia teismų praktika, tačiau cituoja neatsižvelgdami į kontekstą ir sukuria klaidingą įspūdį dėl nagrinėjamos ginčo situacijos vertinimo teismų praktikos atžvilgiu. Ieškinyje nurodyta, kad nagrinėjama situacija yra analogiška susiklosčiusiai nagrinėjant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinę bylą Nr. 3K-3-122/2012 (2012 04 03 nutartis). Atsakovės nesutinka su tokiu vertinimu, kadangi šioje byloje buvo nustatytos iš esmės skirtingos faktinės aplinkybės nuo nagrinėjamų šiuo atveju: civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2012 buvo sprendžiamas klausimas dėl hipotekinio kreditoriaus reikalavimo dydžio, kuomet įkaito davėjas buvo bankrutuojanti įmonė, o ne kiti asmenys. Šiuo atveju skolininkas yra bankrutuojanti įmonė, o įkaito davėjai - kiti asmenys. 4. Dėl teiginių dėl bankroto proceso ne teismo tvarka pradėjimo. Ieškovai nurodo, jog dar iki UAB „Butvita“ neteisminio bankroto proceso pradėjimo 2013 09 26, UAB „First partneriai“ kreipėsi į notarę dėl vykdomojo įrašo išdavimo ir pateikė vykdomąjį raštą antstolei A. A. vykdyti, kad būtų išieškota kreditorės UAB „First partneriai“ naudai paskolintų pinigų suma iš įkeisto O. G. ir I. G. turto. Tačiau vykdomoji byla antstolės A. A. kontoroje buvo užvesta 2013 m. spalio 9 d., t.y. jau pradėjus įmonės bankroto procesą ne teismo tvarka. Taigi, kliūčių, nurodytų Įmonių bankroto įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje pradėti bankroto procesą ne teismo tvarka nebuvo. Tik, jeigu iš ieškovų kreditorės UAB „FIRST partneriai“ naudai įkeisto nekilnojamojo turto realiai bus išieškota 406 839,32 Eur suma, ieškovai, vadovaudamiesi CK 4.195 straipsnio 4 dalimi bei 6.112 straipsnio 1 punktu, turės teisę regreso tvarka reikalauti skolos iš UAB „Butvita“. Ieškovai nurodo, kad jie nuo 2013 09 23 nebuvo įtraukti į bankroto procedūras, jiems jokie pranešimai ar kreditorių susirinkimo nutarimai nebuvo siunčiami ir jie nebuvo informuojami dėl bankroto procedūros eigos. ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalis numato, kad įmonė siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka privalo pranešti raštu kiekvienam kreditoriui. ĮBĮ 3 straipsnyje pateiktas įmonės kreditorių apibrėžimas. Įmonės kreditoriai - tai turintys teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus fiziniai ir juridiniai asmenys. Vadovaujantis šiuo apibrėžimu, Ieškovai bankroto proceso ne teismo keliu pradėjimo datai nebuvo subjektai, kuriuos įmonė privalėjo informuoti apie pradėtas procedūras. Ieškovai nurodo, kad vykdymo proceso eiga (išieškojimo procedūros trukmė ir greitis) iš esmės nepriklausė ir nepriklauso nuo jų valios ir jie nėra kalti, kad iki dabar įkeistas turtas nėra parduotas. Šis ieškovų teiginys taip pat yra ginčytinas, kadangi patys ieškovai dėjo visas pastangas atitolinti išieškojimą (pvz. ieškinio pateikimas dėl Hipotekos sutarčių negaliojimo; ieškinio pateikimas dėl Hipotekos sutarčių ir Paskolos sutarčių negaliojimo), kuris jų pastangomis buvo sustabdytas keliems metams. Taigi, tokiu būdu patys ieškovai vilkino savo įstojimą į bankroto procesą kreditorių teisėmis. 5. Dėl senaties termino. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio 5 dalį kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą. Atsakovių vertinimu, ieškovai apie skundžiamą Nutarimą jau žinojo 2017 m., kadangi jų prašymu nuo 2017m. skirtingose civilinėse bylose yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės - uždrausta UAB „Butvita“ likviduotis dėl bankroto ir išsiregistruoti iš Juridinių asmenų registro. Tuo atveju, jeigu teismas laikys, kad tai nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad ieškovai apie Nutarimą jau žinojo nuo 2017 metų, pažymi, kad ieškovams apie skundžiamą Nutarimą akivaizdžiai tapo žinoma 2018 m. birželio 4 d. - Kauno apygardos teismo posėdžio civilinėje byloje 2-255-390/2019 metu, kuomet Įmonės administratoriaus direktorius A. V. informavo, kad „kreditoriai jau seniai priėmė sprendimą baigti Įmonės bankroto procedūrą“. Kadangi Ieškovai nei teismo posėdžio metu, nei po jo nesiėmė jokių veiksmų, kad išsiaiškintų, kada tiksliai toks kreditorių sprendimas buvo priimtas, galima daryti prielaidą, jog apie ginčijamą nutarimą ieškovams jau buvo žinoma ir iki 2018 06 04. Tačiau kadangi ieškovai tiesiogiai iš B UAB „Butvita“ atstovo šią informaciją sužinojo 2018 06 04, laikytina, kad ieškovų teisė skųsti Nutarimą pasibaigė 2018 06 18. Atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad ieškinį ieškovai pateikė 2021 02 04, akivaizdu, kad jie praleido įstatymais nustatytą terminą šiam procesiniam veiksmui atlikti, o tai sudaro atskirą teisinį pagrindą atmesti ieškinį. Atkreipia dėmesį, kad ginčijamas nutarimas buvo priimtas prieš 4 metus. Panaikinant nutarimą praėjus tokiam ilgam laikotarpiui nuo jo priėmimo būtų itin grubiai pažeistas teisėtų lūkesčių apsaugos principas, nukrypta nuo teismų praktikos bei neabejotinai pažeistos B UAB „Butvita“ ir jos kreditorių teisėti interesai, o tuo pačiu būtų sudarytos sąlygos pažeisti neginčytiną teisinę vertę - teisinių santykių stabilumą. Ieškovai nurodo, kad anksčiau neturėjo galimybės skųsti nutarimo, kadangi bankroto administratorius visą laiką teigė, jog jie nėra kreditoriai, todėl jų teisinis interesas apsiriboja tik kreditorių susirinkimo nutarimais dėl jų įtraukimo ar neįtraukimo į kreditorių sąrašą. Aplinkybė, kad jie turi teisę skųsti nutarimą paaiškėjo tik tada, kai Lietuvos apeliacinis teismas 2021 01 21 priėmė nutartį. Šie ieškovų, atstovaujamų profesionalių teisininkų, argumentai yra visiškai nepriimtini, kadangi asmens teisę kreiptis į teismą reglamentuoja Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 5 straipsnis, kuriame numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ne teismas ir juo labiau ne bankroto administratorius turi asmeniui nurodyti jo suinteresuotumą ar teisių pažeidimą, o pats asmuo sprendžia, kokius jam rinktis jo neva pažeistų teisių gynimo būdus. Kad Ieškovai anksčiau pasirinko tam netinkamus būdus savo neva pažeistų teisių gynimui, nesudaro pagrindo tenkinti prašymą atnaujinti senaties terminą. Akivaizdu, kad ieškovų nurodomos priežastys yra subjektyvios ir nėra pagrindas teigti, kad ieškovai negalėjo skųsti nutarimo anksčiau, t.y. per 14 dienų nuo sužinojimo apie priimtą nutarimą. Šioje situacijoje ieškovų teisė į teisminę gynybą niekaip nebuvo apribota. Atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovai, net jei terminas pateikti skundą dėl ginčijamo nutarimo teisėtumo būtų atnaujintas, neturi teisės reikšti šį reikalavimą dėl žemiau pateikiamų motyvų. Ieškovai nurodo, kad ieškovė O. G. padengė 200,00 Eur sumai įmonės prievolę kreditorei UAB „First partneriai“, t.y. įmonės kreditoriumi tapo perimdama reikalavimo teises iš pradinės kreditorės UAB „First partneriai“. ĮBĮ nėra nuostatos, draudžiančios kreditoriams perleisti teismo patvirtintus finansinius reikalavimus tretiesiems asmenims, tačiau ĮBĮ numato tam tikras kreditorių susirinkimo nutarimų skundimo sąlygas. LR ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimą kreditoriai gali skųsti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui per 14 dienų nuo dienos, kai sužinojo, ar turėjo sužinoti apie priimtą nutarimą. Taigi, ieškovė O. G. perėmė ne tik finansinio reikalavimo dalį, tačiau ir kitas teises, susijusias su pagrindine prievole. Šiuo atveju ieškovė O. G. negali įgyti teisės skųsti nutarimo, nes šios teisės reikalavimo teisės perėmimo metu (2020 11 11) neturėjo pradinis kreditorius - UAB „First partneriai“. Ginčijamas nutarimas atitinkama tvarka pradinio kreditorius teismui nebuvo skųstas. Suėjus Nutarimo apskundimo terminui, pradiniai kreditoriai dar 2017 metų kovo mėnesį neteko teisės teikti teismui skundų dėl nutarimo teisėtumo. Tokiu atveju, ieškovė O. G. tokios teisės neįgijo perimdama pradinio kreditoriaus reikalavimo teises bei papildomas teises, kurias suteikia reikalavimo teisės perėmimas. Dėl šios priežasties ieškovė O. G. nėra subjektas, kuriam įstatymo nustatyta tvarka yra suteikiama teisė skųsti nutarimą ir šiuo pagrindu ieškovės O. G. reikalavimas panaikinti nutarimą yra atmestinas kaip nepagrįstas. Naujajam kreditoriui visi veiksmai, atlikti iki jo įstojimo į bylą, yra privalomi tiek, kiek jie būtų privalomi pradiniam kreditoriui. Ši bankroto bylose formuojama teisės taisyklė kildinama iš bendro principo, kad niekas negali perduoti kitam daugiau teisių, nei pats turi. Atsakovų nuomone, asmuo, kvestionuojamo kreditorių susirinkimo metu nebuvęs kreditoriumi/suinteresuotu asmeniu, vėliau įstojęs į bylą, neturi teisės kelti klausimo dėl jau priimtų nutarimų teisėtumo ir pagrįstumo, nes nors ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis įtvirtina kreditorių teisę per įstatyme nustatytą 14 dienų terminą, skaičiuojamą nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą, skųsti kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus, tačiau ji skirta skundžiamų nutarimų priėmimo metu bankroto byloje dalyvavusiems asmenims ir (ar) iki apskundimo termino suėjimo į bankroto bylą įstojusiems asmenims. 6. Dėl kitų ieškovų nurodytų aplinkybių. Ieškovai neva tai įžvelgia administratoriaus interesų konfliktą, kadangi tas pats administratorius administravo ir kitas įmones, susijusias su Ūkio banku, bei buvusio įmonės vadovo R. R. bankroto bylą. ĮBĮ 11 straipsnio 6 dalis nustato baigtinį sąrašą pagrindų, kuomet bankroto administratorius negali būti skiriamas administruoti bankrutuojančią įmonę. Pažymi, kad nei teismai, nei kreditoriai nematė jokio pagrindo, dėl kurio atsakovė UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ galėtų būti netinkama administruoti ieškovų nurodytų įmonių ir fizinio asmens bankrotus. Taigi, šie Ieškovų pamąstymai yra niekuo nepagrįsti ir atmestini. Ieškovai teigia, kad įmonę skubama išregistruoti iš Juridinių asmenų registro. Pažymi tai, kad bankroto byla ne teismo tvarka pradėta dar 2013 09 26. Bendrovės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas patvirtintas bei įmonė pripažinta bankrutavusia 2013 12 12 kreditorių susirinkimo nutarimu. Taigi, teisės aktų įtvirtintos sąlygos, sudarančios prielaidas įmonę likviduoti dėl bankroto yra atsiradusios dar 2013 m. gruodžio 12 d. Šios dienos duomenimis įmonė nekilnojamojo, ilgalaikio kilnojamojo, trumpalaikio turto bei debitorių įsiskolinimų neturi, įmonės likvidavimo procedūra yra baigta. Bankroto procesas trunka jau aštuonerius metus, kas akivaizdžiai paneigia ieškovų teiginius dėl skubotumo išregistruoti įmonę. Vienas iš bankroto proceso tikslų yra kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras. Ieškovų nurodyti hipotetiniai argumentai, kad administratorius neginčijo jokių B UAB „Butvita“ sudarytų sandorių, nesvarstė tyčinio bankroto klausimo, negali būti pakankamas pagrindas panaikinti skundžiamą nutarimą. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad formalus ieškinių pateikimas, neįvertinant tikėtinų pasekmių (teisminio proceso trukmės, sąnaudų bei baigties), prieštarautų bankroto procese keliamam tikslui operatyviai ir ekonomiškai likviduoti bankrutavusią įmonę. Formalus galimų ieškinių pateikimas (neturint ar turint nepakankamai reikalavimus patvirtinančių įrodymų), kurių rezultatas neturėtų teigiamos reikšmės įmonės turtinei padėčiai, o taip pat ir kreditorių reikalavimų patenkinimui, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, neužtikrintų bankrutavusios įmonės operatyvaus likvidavimo tikslo. Tą įrodo ir tai, kad Kauno apygardos teismas 2019 06 11 nusprendė civilinėje byloje atmesti ieškovų ieškinį atsakovams R. M., A. S., S. P., S. R. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Taigi, tik bankroto administratorius vykdydamas ĮBĮ nustatytas pareigas bei atstovaudamas bankrutuojančią (bankrutavusią) įmonę, sprendžia, ar kreiptis į teismą su ieškiniu, ar ne. Kreditorių nuomonė (valia) nesaisto bankroto administratoriaus inicijuoti administruojamos įmonės vardu teisminius procesus. Vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas pažeistų bankroto proceso tikslus. Bankroto administratorius pateikė kreditoriams įmonės likvidavimo aktą ir įmonės pabaigos balansą, kuriam pritarė kreditoriai. Taigi, kreditoriai priėmė sprendimą dėl įmonės pabaigos nustatę, kad kreditorių reikalavimams tenkinti įmonė lėšų ir turto neturi, visos ĮBĮ numatytos ir būtinos procedūros yra baigtos. ĮBĮ įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kuris leidžia nuosekliai vykdyti įmonės bankroto procedūras tam tikromis stadijomis ir neleidžia grįžti prie tų bankroto procedūros stadijų ir etapų, kurie jau buvo atlikti. Ieškovai pareikštais reikalavimais siekia įmonės bankroto proceso atnaujinimo, nors tokia situacija nėra galima pagal galiojantį teisinį reguliavimą. Laikantis ieškinyje išdėstytos nuostatos, kad kreditorius, perėmęs kreditorinį reikalavimą, įgyja teisę iš naujo pateikti skundą dėl prieš 4 metus bankroto procese išspręsto klausimo (nutarimo) bei pripažinus, kad, atėjus į procesą naujam kreditoriui, jis įgyja teisę skųsti visas įmonės bankroto procedūras, įmonių bankroto tikslų įgyvendinimas apskritai taptų neįmanomu. Ieškovų reikalavimas panaikinti nutarimą yra atmestinas, kaip prieštaraujantis įmonių bankroto proceso principams, tikslams ir paskirčiai. Ieškovai šį reikalavimą iš esmės grindžia tuo, kad nepardavus įkeisto turto, nebuvo panaudotos visos protingos ir būtinos priemonės kreditoriaus UAB „First partneriai“ reikalavimams patenkinti. Tokia ieškovų logika yra ydinga, šiais motyvais jie nepagrindžia ginčijamo nutarimo neteisėtumo, kadangi antstolės vykdomas išieškojimas procesas niekaip netrukdo baigti bankroto proceso. Ieškovai argumentuoja, kad, nepanaikinus nutarimo, jie neteks teisės būti įtrauktais į kreditorių sąrašą bei teisės teikti regreso ieškinį įmonei. Atsakovai pakartotinai atkreipia dėmesį, kad šios dienos duomenimis įmonė nekilnojamojo, ilgalaikio kilnojamojo, trumpalaikio turto bei debitorių įsiskolinimų neturi, įmonės likvidavimo procedūra yra baigta, todėl nėra aišku, ką ieškovai pasiektų teikdami regresinį ieškinį įmonei, kuri turto neturi. Net ir tuo atveju, jeigu civilinis ieškinys byloje Nr. e2-203-638/2021 būtų pilnai patenkintas, ieškovų būsimi reikalavimai, kurie atsiras ateityje, t.y. išieškojus skolą kreditorės UAB „First partneriai“ naudai iš įkeisto turto, nebūtų tenkinami, kadangi šios dienos duomenimis turtas nėra parduotas.

Motyvuojamoji dalis

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Ginčas byloje kilo iš bankroto teisinių santykių. Iki 2020 01 01 bankroto teisinius santykius reglamentavo Įmonių bankroto įstatymas, nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Juridinių asmenų nemokumo įstatymui, neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas. Kadangi UAB „Butvita“ bankroto byla iškelta, įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo procedūra pradėta, bankroto procedūros baigtos iki JANĮ įsigaliojimo, visiems klausimams, susijusiems su UAB „Butvita“ bankrotu, taikytinos ĮBĮ nuostatos. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovų reikalavimai yra siejami su ne teismo tvarka vykstančiomis UAB „Butvita“ bankroto procedūromis, kurias įgyvendinant visi teismų procesiniai sprendimai įforminami nutartimis, todėl teismas būtent nutartimi išsprendžia byloje kilusį ginčą. Nagrinėjamu atveju ieškovai suformulavo du reikalavimus: reikalavimą dėl kreditorių susirinkimo sprendimo panaikinimo ir senaties termino jam ginčyti atnaujinimo, taip pat reikalavimą dėl administratorės įpareigojimo ieškovų prašymą įtraukti į kreditorių sąrašą perduoti spręsti kreditorių susirinkimui.

11. Ieškovai ginčija 2017 03 06 pakartotiniame kreditorių susirinkime priimto sprendimo dėl įmonės pabaigos teisėtumą, nesutikdami su kreditorių susirinkimo sprendimo turiniu, t.y. ieškovai ginčija nutarimo turinio teisėtumą. UAB „Butvita“ bankroto procedūra vykdoma ne teismo tvarka. Tokios bankroto procedūros ypatumas yra tas, kad visus teismo kompetencijai skirtus klausimus svarsto ir sprendžia kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 13 straipsnio 1 dalis). Taigi teismas nėra bankroto procedūrų, vykdomų ne teismo tvarka, subjektas. Tačiau teismas gali patikrinti kreditorių susirinkimo sprendimų atitiktį įstatymu nustatytoms bankroto bylų nagrinėjimo tvarkai ir sąlygoms. Dėl to spręsdamas ne teismo tvarka vykdomoje bankroto procedūroje kilusius klausimus teismas, kitaip nei vykdant bankroto procedūrą teismo tvarka, neturi iniciatyvos teisės, neturi būti aktyvus. Ne teismo tvarka vykdomo proceso metu kilusius ginčus teismas nagrinėja bendrąja civilinio proceso teisės normų nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-219/2017). Toks aiškinimas lemia, kad teismas procedūrų laikymąsi organizuojant kreditorių susirinkimą ir galimų pažeidimų įtaką susirinkime priimtų sprendimų teisėtumui vertina išimtinai pagal į teismą besikreipiančių asmenų teikiamais argumentais apibrėžtas sprendimų teisėtumo patikros ribas.

12. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovai 2013 m. vasario 13 d. sudarytų hipotekos sutarčių pagrindu yra įkeitę jiems priklausantį bendros 1 404 734,82 Lt (406 839,32 Eur) vertės nekilnojamąjį turtą, užtikrindami UAB „Butvita“ prievolių pagal paskolos sutartis įvykdymą kreditorei UAB „First partners“, t. y. UAB „Butvita“ prievolių kreditorei UAB „First partners“ įvykdymas yra užtikrintas svetimo (t. y. ieškovams priklausančio) turto hipoteka, taip pat dėl to, jog yra pradėtas priverstinis UAB „Butvita“ skolų išieškojimo procesas iš įkeisto ieškovų turto, tačiau skolos neišieškotos iki šiol.

Dėl netinkamo atsakovo

13. Atsakovės nurodo, kad B UAB „Butvita“ administratorė UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ yra netinkamas atsakovas, nes bankroto administratorius tik vykdo kreditorių susirinkimo priimtus, tačiau šie klausimai yra išimtinai susiję su bankrutuojančios įmonės teisėmis ir pareigomis, todėl priimami nutarimai turi įtakos bankrutuojančios įmonės teisių ir pareigų atsiradimui, pasikeitimui ar panaikinimui. Tokių nutarimų apskundimas turi tiesioginės įtakos įmonės, o ne jos atstovo teisėms ir pareigoms. Bankroto administratorius yra teismo paskirtas bankrutuojančios įmonės atstovas, veikiantis įmonės vardu ex ojficio, o pavedimo sutarties pagrindu susiklosto ne bankroto administratoriaus ir kreditorių (ar kreditorių susirinkimo), bet bankroto administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės teisiniai santykiai. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 9 punktas numato, kad teismo procesuose bankrutuojančią įmonę atstovauja ir jos vardu procesines teises įgyvendina bankroto administratorius, todėl jis tokio pobūdžio byloje dalyvauja kaip atstovas ir nelaikomas atsakovu. Su tokia pozicija nesutiko ieškovų atstovės, nurodydamos, kad vienas iš reikalavimų yra įpareigojimas administratorių atlikti veiksmus.

14. Teismas sprendžia, kad UAB „Įmonių administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ yra tinkama atsakovė. Tai, kad UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ šioje byloje yra tinkama atsakovė patvirtina reikalavimas, kuriame ieškovai prašo įpareigoti bankroto administratorių patenkinti 2020 11 11 O. G. prašymą, įtraukti ieškovus į kreditorių sąrašą ir pateikti patikslintą kreditorių sąrašą kreditorių susirinkimui patvirtinti. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 9 punktas nustatė, kad teismo procesuose bankrutuojančią įmonę atstovauja ir jos vardu procesines teises įgyvendina bankroto administratorius, todėl nagrinėjamu atveju ji byloje dalyvauja kaip atstovė ir kaip atsakovė.

Dėl reikalavimo panaikinti 2017 03 06 pakartotinio bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Butvita“ kreditorių susirinkimo nutarimą dėl bendrovės pabaigos, atnaujinti terminą jam apskųsti.

15. Ieškovai prašo panaikinti 2017 03 06 pakartotinio bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Butvita“ kreditorių susirinkimo nutarimą dėl bendrovės pabaigos; laikantis nuostatos, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas skųsti 2017 03 06 kreditorių susirinkimo nutarimą dėl bendrovės pabaigos, atnaujinti ieškinio senaties terminą. Ieškinio pareiškimas teisme gautas 2021 02 04, skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas priimtas 2017 metais, t.y. prieš ketverius metus. ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje buvo nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimas skundžiamas per 14 dienų, kai asmuo sužinojo apie tokį nutarimą ar turėjo sužinoti. Atsakovės prašo taikyti ieškinio senaties terminą, nurodydamos, kad ieškovai vėliausiai 2018 sužinojo apie skundžiamą nutarimą. Todėl teismas sprendžia, kad pirma pasisakytina dėl ieškinio senaties termino.

Dėl ieškinio senaties termino

16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis laikytinos aplinkybės, kurias nustačius būtų pagrindas atnaujinti pasibaigusį ieškinio senaties terminą. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Nagrinėjant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai atsižvelgiant į asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, asmens amžių, išsilavinimą ir pan.

17. Minėta, Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio 5 dalis nustatė, kad kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą. Terminas kreditorių susirinkimo nutarimams apskųsti yra ieškinio senaties terminas, todėl jam taikomos visos ieškinio senaties terminams būdingos taisyklės, įskaitant ir galimybę atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą ieškinio senaties terminą (Civilinio kodekso (toliau CK) 1.131 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalies nuostatos, įtvirtinančios kreditorių susirinkimo nutarimo apskundimo terminą, šio termino nesieja su kreditorių susirinkimo nutarimo nuorašo ar kito atitinkamo dokumento gavimu - šio termino pradžia skaičiuojama nuo sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie atitinkamo turinio nutarimo priėmimą, t. y. kai asmuo turi pakankamai informacijos, kad galėtų suvokti savo teisių pažeidimą.

18. Ieškovai dėl ieškinio senaties termino ginčyti 2017 03 06 pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimą nurodo tokius argumentus: ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis numatė, kad kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 29 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2- 119-823/2019 išaiškinta, kad kreditorius, kurio reikalavimai dar nebuvo patvirtinti kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo metu, neturi teisės skųsti tokio nutarimo, t. y. apskundimo teisę jis įgyja tik nuo patvirtinimo kreditoriumi dienos. Laikantis pozicijos, išdėstytos minėtoje nutartyje, terminas skųsti 2017 03 06 kreditorių susirinkimo nutarimą prasidėtų tik tada, kai O. ir I. G. būtų įtraukti į kreditorių sąrašą. O. G. nuo 2020 11 11 yra faktinė BUAB „Butvita“ kreditorė 200 Eur sumoje, o po turto pardavimo, ieškovai taps B UAB „Butvita“ kreditoriais 406 839,32 Eur sumoje. Visgi, į kreditorių sąrašą ieškovai negali būti įtraukti, nes tam kliudo 2017 03 06 priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas, kurio pagal nurodytą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, jie negalėjo ginčyti. Tačiau Kauno apygardos teismo 2020 11 23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-l 729-945/2020 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2021 01 21 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-143-858/2021 iš dalies pakeitė ankstesnę teisminę praktiką, nes buvo nustatyta, kad ieškovai, nors ir nebūdami įtraukti į kreditorių sąrašą, turi teisinį suinteresuotumą bankroto procedūra ir gali skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus. Pažymi, kad apie 2017 03 06 pakartotinį kreditorių susirinkimo nutarimą jiems nebuvo pranešta, todėl įstatymo nustatytu laiku neturėjo jokios galimybės tokį nutarimą skųsti. B UAB „Butvita“ bankroto administratorius ieškovams visą laiką teigė, kad jie nėra B UAB „Butvita“ kreditoriai, todėl jų teisinis interesas apsiriboja tik kreditorių susirinkimo nutarimais dėl jų įtraukimo ar neįtraukimo į kreditorių sąrašą. Aplinkybė, kad ieškovai turi teisę skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus paaiškėjo tik Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus 2021 01 21 nutartį. Ieškovei O. G. padengus 200 Eur BUAB „Butvita“ prievolę UAB „First partneriai“ ir šiuo pagrindu bankroto administratoriaus paprašius įtraukti ją į kreditorių sąrašą ir patvirtinti kreditorinį reikalavimą 200 Eur sumoje, iš bankroto administratoriaus gautas 2021 01 26 raštas patvirtino, kad administratoriaus neveikimo pagrindas ir esminė kliūtis įtraukti O. G. į kreditorių sąrašą yra 2017 03 06 kreditorių susirinkimo nutarimas. Taigi, tik nuo 2021 01 21 Lietuvos apeliacinio teismo nutarties ir nuo 2021 01 26 bankroto administratoriaus gauto rašto ieškovams tapo aišku, kad kitaip, nei ginčijant 2017 03 06 kreditorių susirinkimo nutarimą, savo pažeistų teisių apginti negalės. Šiuo atveju, akivaizdu, kad byloje yra susiklosčiusi išimtinė procesinė situacija, kuri nėra tiesiogiai sureglamentuota nei LR ĮBĮ, nei LR JANĮ, kas taip pat pateisina ieškinio senaties termino atnaujinimą. Ieškovai prašo atnaujinti ieškinio senaties terminą ginčyti 2017 03 06 kreditorių susirinkimo nutarimą dėl bendrovės pabaigos, nes jo neatnaujinus, būtų pažeisti ne tik ieškovų, bet ir pačios bendrovės, bei viešasis interesas.

19. Atsakovių vertinimu, ieškovai apie skundžiamą nutarimą žinojo 2017 m., kadangi jų prašymu nuo 2017 m. skirtingose civilinėse bylose yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės - uždrausta UAB „Butvita“ likviduotis dėl bankroto ir išsiregistruoti iš Juridinių asmenų registro. Tuo atveju, jeigu teismas laikys, kad tai nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad ieškovai apie skundžiamą nutarimą žinojo nuo 2017 metų, pažymi, kad ieškovams apie skundžiamą nutarimą akivaizdžiai tapo žinoma 2018 m. birželio 4 d. - Kauno apygardos teismo posėdžio civilinėje byloje 2-255-390/2019 metu, kuomet administratorės direktorius A. V. informavo, kad „kreditoriai jau seniai priėmė sprendimą baigti įmonės bankroto procedūrą“. Kadangi ieškovai nei teismo posėdžio metu, nei po jo nesiėmė jokių veiksmų, kad išsiaiškintų, kada tiksliai toks kreditorių sprendimas buvo priimtas, daro prielaidą, jog apie ginčijamą nutarimą ieškovams jau buvo žinoma ir iki 2018 06 04. Tačiau kadangi ieškovai tiesiogiai iš B UAB „Butvita“ atstovo šią informaciją sužinojo 2018 06 04, laikytina, kad ieškovų teisė skųsti nutarimą pasibaigė 2018 06 18. Atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad ieškinį ieškovai pateikė 2021 02 04, akivaizdu, kad jie praleido įstatymais nustatytą terminą šiam procesiniam veiksmui atlikti, o tai sudaro atskirą teisinį pagrindą atmesti ieškinį. Ieškovai nurodo, kad anksčiau neturėjo galimybės skųsti nutarimo, nes aplinkybė, kad jie turi teisę skųsti nutarimą paaiškėjo tik tada, kai Lietuvos apeliacinis teismas 2021 01 21 priėmė nutartį. Šie ieškovų, atstovaujamų profesionalių teisininkų, argumentai yra visiškai nepriimtini, kadangi asmens teisę kreiptis į teismą reglamentuoja Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 5 straipsnis, kuriame numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ne kažkas, t.y. ne teismas ir juo labiau ne bankroto administratorius turi asmeniui nurodyti jo suinteresuotumą ar teisių pažeidimą, o pats asmuo sprendžia, kokius jam rinktis jo neva pažeistų teisių gynimo būdus. Kad ieškovai anksčiau pasirinko tam netinkamus būdus savo neva pažeistų teisių gynimui, nesudaro pagrindo tenkinti prašymą atnaujinti senaties terminą. Akivaizdu, kad ieškovų nurodomos priežastys yra subjektyvios ir nėra pagrindas teigti, kad jie negalėjo skųsti nutarimo anksčiau, t.y. per 14 dienų nuo sužinojimo apie priimtą nutarimą. Šioje situacijoje ieškovų teisė į teisminę gynybą niekaip nebuvo apribota.

20. Prašymas atnaujinti ieškinio senaties terminą netenkinamas. Ieškovai nenurodo nei konkrečios, nei apytikslės datos, kada jiems tapo žinoma apie 2017 03 06 nutarimą dėl UAB „Butvita“ pabaigos. Tokia pozicija vertintina nesąžininga. Atsakovės nurodė, kad ieškovai apie sprendimą dėl UAB „Butvita“ pabaigos buvo informuoti 2018 06 04. Ieškovai šios aplinkybės neginčijo, todėl teismas sprendžia, kad būtent ši data ir yra ta data, kai ieškovai sužinojo apie skundžiamą nutarimą. Ieškovai sutinka, kad terminas kreditorių susirinkimo nutarimui apskųsti yra 14 dienų, todėl terminas nutarimui apskųsti baigėsi 2018 06 19. Su pareiškimu ieškovai kreipėsi 2021 02 04. Svarbia aplinkybe atnaujinti ieškinio senaties terminą ieškovai nurodo Lietuvos Apeliacinio teismo 2021 01 21 nutartį, kuria buvo palikta galioti Kauno apygardos teismo 2020 11 23 nutartis byloje, kurioje ieškovai ginčijo B UAB „Butvita“ kreditorių susirinkimo nutarimus ir kurioje teismas išaiškino, kad jie, nors ir nėra kreditoriai, tačiau turi teisinį suinteresuotumą UAB „Butvita“ bankroto byloje ir gali skųsti jų teises pažeidžiančius kreditorių susirinkimų nutarimus. Šį argumentą teismas atmeta, nes asmens teisę kreiptis į teismą reglamentuoja Civilinio proceso kodekso 5 straipsnis, kuriame numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pažymėtina, kad ir patys ieškovai nurodo, kad jų teisę kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, kuris nustato, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Taigi, ne teismas nustato pagrindus, kuomet asmuo turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apgintos pažeistos teisės ir teisėti interesai. Pats asmuo sprendžia, kokius jam rinktis jo pažeistų teisių gynimo būdus.

21. Ieškovai taip pat pagrindu atnaujinti senaties terminą nurodo tai, kad yra susiklosčiusi išimtinė procesinė situacija, kuri nėra tiesiogiai sureglamentuota nei LR ĮBĮ, nei LR JANĮ, kas taip pat pateisina ieškinio senaties termino atnaujinimą. Teismas su šiuo argumentu nesutinka, nes susiklosčiusi procesinė situacija yra aiški, kadangi ieškovai savo teises galėjo ginti grąžindami skolą įkeisto turto ribose (ar grąžindami dalį skolos, ką ir padarė 2020 11 11) už B UAB „Butvita“ kreditorei UAB „First partneriai“ ir įstoti į bankroto procesą kreditoriaus teisėmis; arba ginčyti B UAB „Butvita“ kreditorių susirinkimo/susirinkimų nutarimus, kurie pažeidžia jų teises. Teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju ieškovai, padengę skolą UAB „Firsti partneriai“, perimtų kreditorės UAB „First partneriai“ teises ir pareigas. Ieškovai nurodo, kad ieškovė O. G. padengė 200,00 Eur sumai įmonės prievolę kreditorei UAB „First partneriai“ ir tokiu būdu įmonės kreditoriumi tapo perimdama reikalavimo teises iš pradinės kreditorės UAB „First partneriai“. Tačiau kreditorių susirinkimo nutarimą kreditoriai gali skųsti teismui per 14 dienų nuo dienos, kai sužinojo, ar turėjo sužinoti apie priimtą nutarimą. Ieškovė O. G. perėmė ne tik finansinio reikalavimo dalį, tačiau ir kitas teises, susijusias su pagrindine prievole. O. G. neįgijo teisės skųsti nutarimą dėl įmonės pabaigos, nes šios teisės reikalavimo teisės perėmimo metu (2020 11 11) neturėjo pradinė kreditorė UAB „First partneriai“. Suėjus nutarimo apskundimo terminui, pradiniai kreditoriai dar 2017 metų kovo mėnesį neteko teisės teikti teismui skundų dėl 2017 03 06 nutarimo. Naujajam kreditoriui visi veiksmai, atlikti iki jo įstojimo į procesą, yra privalomi tiek, kiek jie būtų privalomi pradiniam kreditoriui. ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis įtvirtina kreditorių teisę per įstatyme nustatytą 14 dienų terminą, skaičiuojamą nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą, skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus. Teisė skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus skirta skundžiamų nutarimų priėmimo metu bankroto byloje dalyvaujantiems asmenims ir (ar) iki apskundimo termino suėjimo į bankroto bylą įstojusiems asmenims.

22. Apibendrindamas, teismas sprendžia, jog nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo atnaujinti terminą reikalavimui panaikinti 2017 03 06 pakartotinio bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Butvita“ kreditorių susirinkimo nutarimą dėl bendrovės pabaigos pareikšti. Atsakovės prašo taikyti ieškinio senatį, teismas taiko ieškinio senatį (Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalis). Tai yra savarankiškas pagrindas reikalavimui atmesti, teismas šiuo pagrindu reikalavimo panaikinti 2017 03 06 pakartotinio bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Butvita“ kreditorių susirinkimo nutarimą dėl bendrovės pabaigos netenkina (Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1 dalis).

Dėl nutarimo

23. Ieškovai prašo panaikinti 2017 03 06 pakartotinio bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Butvita“ kreditorių susirinkimo nutarimą dėl bendrovės pabaigos. UAB „Butvita“ bankroto procedūra vykdoma ne teismo tvarka. Tokios bankroto procedūros ypatumas yra tas, kad visus teismo kompetencijai skirtus klausimus svarsto ir sprendžia kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 13 straipsnio 1 dalis). Taigi teismas nėra bankroto procedūrų, vykdomų ne teismo tvarka, subjektas. Tačiau teismas gali patikrinti kreditorių susirinkimo sprendimų atitiktį įstatymu nustatytoms bankroto bylų nagrinėjimo tvarkai ir sąlygoms. Dėl to spręsdamas ne teismo tvarka vykdomoje bankroto procedūroje kilusius klausimus teismas, kitaip nei vykdant bankroto procedūrą teismo tvarka, neturi iniciatyvos teisės, neturi būti aktyvus. Ne teismo tvarka vykdomo proceso metu kilusius ginčus teismas nagrinėja bendrąja civilinio proceso teisės normų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-219/2017). Toks aiškinimas lemia, kad teismas procedūrų laikymąsi organizuojant kreditorių susirinkimą ir galimų pažeidimų įtaką susirinkime priimtų sprendimų teisėtumui vertina išimtinai pagal į teismą besikreipiančių asmenų teikiamais argumentais apibrėžtas sprendimų teisėtumo patikros ribas.

24. Kreditorių susirinkimo nutarimai vadovaujantis ĮBĮ nuostatomis skundžiami dėl procedūrinių pažeidimų, dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms ar teisingumo, sąžiningumo, protingumo principams.

25. Ieškovai nenurodo procedūrinių pažeidimų priimant skundžiamą nutarimą dėl įmonės pabaigos.

26. Skundžiamo nutarimo neteisėtumą ieškovai argumentuoja tuo, kad, jų įsitikinimu, 2017 03 06 B UAB ,,Butvita" kreditorių susirinkimas negalėjo priimti sprendimo dėl B UAB ,,Butvita" pabaigos, kadangi kreditorių susirinkimui visada buvo žinoma, kad ieškovai 2013 02 13 Hipotekos sutartimis įkeitė savo turtą už UAB ,,Butvita" prievoles kreditorei UAB ,,First partneriai" 406 839,32 Eur sumoje, kad UAB ,,First partneriai" kreipėsi į antstolę A. A. dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, kad, pardavus hipoteka įkeistą turtą, ieškovai įgis regreso teisę į B UAB ,,Butvita", taps kreditoriais, todėl bus reikalinga patikslinti kreditorių sąrašą, o 2017 03 06 ieškovų turtas nebuvo parduotas. Tokiu būdu, skundžiamu nutarimu buvo sąmoningai pažeistos įkaito davėjų teisės, nes, vadovaujantis ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalimi, po sprendimo dėl bendroves pabaigos, kreditoriniai reikalavimai negali būti tikslinami. Šis sprendimas atima ieškovų galimybę realizuoti įgytą atgręžtinio reikalavimo teisę į B UAB ,,Butvita" 406 839,32 Eur sumoje, kai bus parduotas ieškovų nekilnojamasis turtas. Šis argumentas yra nepagrįstas, nes klausimai sprendžiami esamuoju laiku, t.y. dėl kreditorių įtraukimo į kreditorių sąrašą sprendžiama pagal tai, yra asmuo kreditorius, ar ne, o ne strateguojama, kas bus tada, kai įvyks vienoks ar kitoks juridinis faktas. Bankroto procedūros nėra susietos su aplinkybėmis, kuomet pasikeis, o gal nepasikeis, kreditorius. 2017 03 06 ieškovai nebuvo įmonės kreditoriai, ĮBĮ nuostatos neįpareigojo laukti, kada bus realizuotas įkeistas trečiojo asmens turtas ir atsiskaityta su įmonės kreditoriumi.

27. Ieškovai pažymi, kad teismų praktikoje nurodoma, jog bankroto procedūros gali būti užbaigiamos priimant sprendimą dėl įmonės pabaigos, jeigu įvykdytos procesinio pobūdžio sąlygos - teismui (šiuo atveju, kreditorių susirinkimui) pateikti likusio turto grąžinimo/nurašymo/perdavimo aktai, o taip pat įvykdytos materialaus pobūdžio sąlygos - pateikti duomenys, jog buvo panaudotos visos protingos ir būtinos priemonės bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimams patenkinti (ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju, akivaizdu, kad, nepardavus O. ir I. G. įkeisto turto, nebuvo panaudotos visos protingos ir būtinos priemonės kreditorės UAB „First partneriai“ reikalavimams patenkinti, nes nebuvo išnaudotos visos įstatymuose numatytos priemonės atsiskaitymui su kreditoriumi per priverstinio vykdymo procesą, antstoliui realizuojant įkeistą turtą. Juo buvo sąmoningai siekiama užkirsti kelią ieškovams tapti BUAB „Butvita“ kreditoriais bei pasinaudoti kreditorių teisėmis. Vadovaujantis šiais argumentais, 2017 03 06 kreditorių susirinkimo nutarimas yra neteisėtas, neatitinkantis ne tik ieškovų, bet ir viešojo intereso, todėl naikintinas. Teismas šį argumentą atmeta, nes bankroto proceso metu sprendžiama dėl atsiskaitymo su bankrutavusios įmonės kreditoriais bankrutavusios įmonės turtu. Antstolės vykdomas išieškojimo procesas niekaip netrukdo baigti bankroto proceso. Administratorius neturi teisės ir nesprendžia klausimų, susijusių su svetimo turto įkeitimu. Ieškovai tvirtina, kad vykdomoji byla dėl priverstinio išieškojimo iš jų turto buvo užvesta 2013 metais, todėl iki skundžiamo nutarimo priėmimo 2017 03 06 jie galėjo atsiskaityti su kreditore UAB „First partneriai“ bent iš dalies ir tapti B UAB „Butvita“ kreditoriais, tačiau to nepadarė. O. G. 200 Eur sumokėjo tik 2020 11 11.

28. Ieškovai tvirtina, jog tai, kad, priimant sprendimą dėl bendrovės pabaigos nebuvo išnaudotos visos protingos ir būtinos priemonės bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimams patenkinti, patvirtina ir Kauno apygardos teisme iškelta civilinė byla Nr. e2-203-638/2021 pagal ieškovų I. ir O. G. papildomą ieškinį, pareikštą B UAB „Butvita“ naudai. Nurodytoje byloje ieškovai ginčija BUAB „Butvita“ vadovų A. M. ir J. A. R. sudarytus sandorius, kuriais neteisėtai buvo siekiama išvesti lėšas iš BUAB „Butvita“ ir privesti bendrovę prie bankroto. Ieškovai minėtoje byloje siekia, kad B UAB „Butvita“ naudai būtų priteista 694 734,76 Eur suma. Pažymi, kad pats B UAB „Butvita“ bankroto administratorius neginčijo nei vieno šios bendrovės vadovų sudarytų neteisėtų sandorių, nesvarstė tyčinio bankroto klausimo ir siekia tik bendrovės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Šiuos argumentus teismas atmeta, nes pirma, pagrindinis bankroto proceso tikslas yra kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras. Teismo praktikoje nurodoma, kad formalus ieškinių pateikimas, neįvertinant tikėtinų pasekmių (teisminio proceso trukmės, sąnaudų bei baigties), prieštarautų bankroto procese keliamam tikslui operatyviai ir ekonomiškai likviduoti bankrutavusią įmonę. Formalus galimų ieškinių pateikimas (neturint ar turint nepakankamai reikalavimus patvirtinančių įrodymų), kurių rezultatas neturėtų teigiamos reikšmės įmonės turtinei padėčiai, o taip pat ir kreditorių reikalavimų patenkinimui, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, neužtikrintų bankrutavusios įmonės operatyvaus likvidavimo tikslo. Bankroto administratorius, vykdydamas ĮBĮ nustatytas pareigas bei atstovaudamas bankrutuojančią (bankrutavusią) įmonę, sprendžia, ar kreiptis į teismą su ieškiniu, ar ne; net ir kreditorių nuomonė (valia) nesaisto bankroto administratoriaus inicijuoti administruojamos įmonės vardu teisminius procesus. Bankroto administratorė nurodo, kad pateikė kreditoriams įmonės likvidavimo aktą ir įmonės pabaigos balansą, kuriems pritarė kreditoriai. Taigi, kreditoriai priėmė sprendimą dėl įmonės pabaigos nustatę, kad kreditorių reikalavimams tenkinti įmonė lėšų ir turto neturi, visos ĮBĮ numatytos ir būtinos procedūros yra baigtos. Nei vienas iš kreditorių nutarimo dėl įmonės pabaigos neskundė.

29. Skundžiamo nutarimo neteisėtumą ieškovai grindžia aplinkybe, kad B UAB „Butvita“ bankroto administratorius taip pat administruoja ir B UAB „Butvita“ vadovo J. A. R. fizinio asmens bankroto procedūrą, kas lemia administratoriaus interesų konfliktą. Administratorius taip pat administravo ir kitas įmones, susijusias su Ūkio banku, todėl galimai dėl interesų konflikto nebuvo suinteresuotas ginčyti B UAB „Butvita“ sandorių, siekti, kad B UAB „Butvita“ bankrotas būtų pripažintas tyčiniu, ko pasėkoje gali kilti asmeninė turtinė jo administruojamo J. A. R. atsakomybė. Tai neleidžia bankroto administratoriui tinkamai rūpintis pačios bendrovės „Butvita“ interesais ir dalies bankrutuojančios bendrovės kreditorių interesais, nes tai nenaudinga buvusiam „Butvita“ vadovui J. A. R.. Teismas šį argumentą atmeta, nes pirma, ĮBĮ 11 straipsnio 6 dalis nustato baigtinį sąrašą pagrindų, kuomet bankroto administratorius negali būti skiriamas administruoti bankrutuojančią įmonę. Nei teismai, nei kreditoriai nematė pagrindo, dėl kurio UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ galėtų būti netinkama administruoti ieškovų nurodytų įmonių ir fizinio asmens bankrotus. Antra, nutarimą dėl įmonės pabaigos priėmė kreditoriai, o ne administratorė, kuri yra tik kreditorių valios vykdytoja.

30. Ieškovai pažymi, kad jų pateiktas ieškinys Kauno apygardos teismui civilinėje byloje Nr. e2-203-638/2021 yra prima facie pagrįstas, nes šio ieškinio užtikrinimui Kauno apygardos teismas 2021 02 01 nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė likviduoti neteisminės bankroto procedūros tvarka B UAB „Butvita“ ir išregistruoti ją iš Juridinių asmenų registro iki įsiteisės sprendimas šioje byloje. Teismas laikė pagrįstais ieškovų argumentus, kad išregistravus B UAB „Butvita“ iš Juridinių asmenų registro, byloje pareikšti reikalavimai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir 694 734,76 Eur priteisimo B UAB „Butvita“ naudai negalėtų būti patenkinti, o civilinė byla šioje dalyje turėtų būti nutraukta. Šiuo metu yra nepatenkinti kreditorių reikalavimai 10 533 753,48 Eur sumoje, tarp kreditorių yra ir Valstybės įmonė (toliau VĮ) Turto bankas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius. Taigi, ir viešasis interesas reikalauja, kad valstybinių įmonių kreditoriniai reikalavimai bent iš dalies būtų patenkinti iš minėtoje Kauno apygardos teismo byloje B UAB „Butvita“ naudai priteistų sumų. Tai patvirtina, kad 2017 03 06 kreditorių susirinkimas nepagrįstai priėmė sprendimą dėl bendrovės pabaigos, bankroto administratorė neatliko būtinų pagal LR ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalį veiksmų, nepateikė kreditorių susirinkimui pakankamų garantijų ir dokumentų, kad yra išnaudotos visos būtinos ir protingos priemonės kreditorių reikalavimams patenkinti. Teismas atmeta argumentus dėl viešojo intereso, nes ieškovai nėra subjektai, kurie gina viešąjį interesą. Yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės, uždrausta išregistruoti B UAB „Butvita“ iš Juridinių asmenų registro, todėl ieškinio patenkinimo atveju ir priteisus pinigines lėšas B UAB „Butvita“ kreditorių interesai nenukentės. Tačiau teismas pabrėžia, kad vien ieškinio patenkinimas nereiškia, kad priteista suma pasieks asmenį, kuriam priteista; vienam iš atsakovų iškelta fizinio asmens bankroto byla, kitų atsakovų finansinės galimybės nėra žinomos. Kreditoriai VSDFV Kauno skyrius ir VĮ Turto bankas kaip kreditoriai dalyvauja beveik visose bankroto procedūrose, kurios vykdomos teismo tvarka, turi didelės patirties juridinių asmenų bankroto procesuose. Sprendimo dėl B UAB „Butvita“ pabaigos kreditoriai neskundė, kreditoriai turėjo galimybes susipažinti su B UAB „Butvita“ dokumentais, juos vertinti, priimti atitinkamus sprendimus dėl sandorių ginčijimo/neginčijimo, dėl tyčinio bankroto proceso iniciavimo/neiniciavimo, todėl ieškovams pateikus tik samprotavimus dėl ĮBĮ normų pažeidimo vykdant B UAB „Butvita“ bankroto procedūras, teismas sprendžia, kad ieškovai šių aplinkybių neįrodė.

31. Ieškovai ieškinį reiškia ir remdamiesi LR Konstitucijoje įtvirtinta konstitucinių savo teisių gynyba. LR Konstitucijos 30 straipsnis reglamentuoja, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. LR Konstitucijos 23 straipsnis numato, kad nuosavybė neliečiama, kad nuosavybės teises saugo įstatymai, kad nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovų nuosavybė bus paimta už B UAB „Butvita“ prievoles bendrovei „First Partneriai“. Ieškovai neturėjo jokių skolų nei bendrovei „Butvita“, nei bendrovei „First Partneriai“. Tai reiškia, kad ieškovai turi prievolę padengti juridinio asmens skolas, tačiau esant galiojančiam 2017 03 06 kreditorių susirinkimo nutarimui, jiems yra užkertamas kelias pasinaudoti regreso tvarka atgauti patirtus nuostolius iš B UAB „Butvita“, kas iš esmės pažeidžia konstitucinę nuosavybės teisės apsaugą. Teismas sprendžia, kad šie argumentai nepagrindžia skundžiamo nutrimo neteisėtumo. Ieškovai užtikrino paskolos grąžinimą įkeisdami turtą ir tuo pačiu prisiėmė riziką, kad, UAB „Butvita“ paskolos UAB „First partneriai“ negrąžinus, įkeistas turtas bus realizuotas ir gali būti taip, kad UAB „Butvita“ skolos negrąžins ieškovams.

32. Apibendrindamas, teismas daro išvadą, jog ieškovai neįrodė B UAB „Butvita“ 2017 03 06 kreditorių susirinkimo nutarimo dėl įmonės pabaigos neteisėtumo, todėl reikalavimą panaikinti šį nutarimą atmeta ir tuo pagrindu, kad jis neįrodytas.

Dėl reikalavimo įpareigoti administratorę atlikti veiksmus

33. Ieškovai prašo įpareigoti bankroto administratorių patenkinti 2020 11 11 O. G. prašymą, įtraukti ieškovus į kreditorių sąrašą ir pateikti patikslintą kreditorių sąrašą kreditorių susirinkimui patvirtinti atmesti. Nurodo, kad administratorius, netenkinęs prašymo dėl įtraukimo į kreditorių sąrašą, pažeidė jų teises. Teisių pažeidimą patvirtina ir ta aplinkybė, kad ieškovei O. G. padengus dalį BUAB „Butvita“ prievolės kreditorei bendrovei „First partneriai“, ieškovė, būdama kreditore su 200 Eur kreditoriniu reikalavimu, nebuvo įtraukta į kreditorių sąrašą vien dėl to, kad priimtas sprendimas dėl bendrovės „Butvita“ pabaigos. Šį argumentą paneigia Kauno apygardos teismo 2020 11 23 nutartis, kaip nurodo ieškovai prejudicinėje byloje Nr. e2-1729-945/2020, kurioje konstatuota, kad kreditorinis reikalavimas reiškiamas nesavalaikiai, todėl negali būti patenkintas: „Teisiškai reikšminga teismas pripažįsta ir byloje nustatytą aplinkybę, kad 2017 m. kovo 6 d. įvykęs pakartotinis UAB „Butvita“ kreditorių susirinkimas priėmė sprendimą dėl UAB „Butvita“ pabaigos. Šis sprendimas yra nepanaikintas ir galiojantis (priešingų duomenų byloje nėra). Ne teismo tvarka vykdomos bankroto procedūros metu kreditorių susirinkimo priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos atitinka teismo sprendimą dėl įmonės pabaigos, priimtą bankroto procedūrą vykdant įprasta tvarka (ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalis, JANĮ 100 straipsnis). Priėmus sprendimą dėl įmonės pabaigos, įmonės bankroto procedūrų vykdymas laikomas užbaigtu. Po sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo administratorius atlieka tik veiksmus, susijusius su bankrutavusios ir dėl bankroto likviduotos įmonės išregistravimu iš Juridinių asmenų registro. Dėl šios priežasties ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad kreditorių ir jų sąrašo tikslinimai yra galimi tik iki bus priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos. Kaip nustatyta iš bylos duomenų, ieškovai savo finansinius reikalavimus atsakovės bankroto byloje pradėjo reikšti tik 2020 m. (duomenų, kad tai buvo daroma ir anksčiau, nepateikta), t. y. praėjus beveik 3 metams po sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo, todėl akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju ieškovų finansinis reikalavimas atsakovės bankroto byloje negalėjo būti patvirtintas ir dėl nesavalaikio jo pareiškimo (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis).“

34. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, ieškovams neįrodžius, jog skundžiamo kreditorių susirinkimo sprendimo priėmimo metu jie turėjo turtinę reikalavimo teisę į UAB „Butvita“, prašymą dėl jų finansinio reikalavimo patvirtinimo pateikus jau po sprendimo dėl UAB „Butvita“ pabaigos priėmimo, administratorė pagrįstai netenkino ieškovų prašymo įtraukti į kreditorių sąrašą ir pateikti kreditorių susirinkimui tvirtinti. Todėl reikalavimą įpareigoti bankroto administratorių patenkinti 2020 11 11 O. G. prašymą, įtraukti ieškovus į kreditorių sąrašą ir pateikti patikslintą kreditorių sąrašą kreditorių susirinkimui patvirtinti atmeta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35. Proceso dalyviai nepateikė prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 293 straipsnio 1 punktu, teismas

nutaria:

ieškovų O. G. ir I. G. ieškinio reikalavimus: 1) panaikinti 2017 03 06 pakartotinio bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Butvita“ kreditorių susirinkimo nutarimą dėl bendrovės pabaigos; 2) laikantis nuostatos, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas skųsti 2017 03 06 kreditorių susirinkimo nutarimą dėl bendrovės pabaigos, atnaujinti ieškinio senaties terminą; 3) įpareigoti bankroto administratorių patenkinti 2020 11 11 O. G. prašymą, įtraukti ieškovus į kreditorių sąrašą ir pateikti patikslintą kreditorių sąrašą kreditorių susirinkimui patvirtinti atmesti.

Dėl šios nutarties pe r 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti teikiamas atskirasis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Kauno apygardos teismą.

Teisėja Rūta Palubinskaitė