Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Ievos Gavelytės-Kalytienės ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. K. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 26 d. nuosprendžio, kuriuo L. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalyje, jam skirta trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, jam skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, L. K. paskirta subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir L. K. paskirta galutinė vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, skirta galutinė vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 46 MGL (2 300 Eur) dydžio bauda. Į paskirtos baudos bausmę įskaityta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos sumokėta dalis. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2023 m. liepos 4 d., 22.30 val., iki 2023 m. liepos 5 d., 17.45 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Bausmės pradžią L. K. nustatyta skaičiuoti nuo faktinio pristatymo į įkalinimo įstaigą bausmės atlikimui, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos. Tuo pačiu nuosprendžiu P. K. (K.) atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą, perduodant jį laiduotojos M. K. atsakomybėn vienerių metų terminui be užstato ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta, tačiau nuosprendis jo atžvilgiu neapskųstas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo L. K. apeliacinis skundas atmestinas.

4. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, nuteistasis iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo. Nuteistasis L. K. nesutinka su paskirta bausme, prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį arba paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

5. Kaip numatyta BK 54 straipsnio 1–3 dalyse, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, taip pat vadovaujasi teisingumo principu. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį, įvertinus atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, taip pat kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, kuris skaičiuojamas nuo jos vidurkio. Skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, teismas atsižvelgia į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

6. BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmė. Pagal BK 260 straipsnio 1 dalies sankciją, asmuo baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų. L. K. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, skirta trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje – dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Pirmosios instancijos teismas L. K. paskirtas bausmes subendrino, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, taikydamas apėmimą. Subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė L. K., vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, buvo sumažinta vienu trečdaliu, skundžiamu nuosprendžiu jam skirta galutinė vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, skirta galutinė vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 46 MGL (2 300 Eur) dydžio bauda.

7. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę apeliantui, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, kaltės formą (padaryti tyčiniai baigti nesunkus ir sunkus nusikaltimai). Apylinkės teismas atsižvelgė ir į apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), vertino nuteistojo L. K. asmenybę – vieną kartą teistas (t. 3, b. l. 76–77), baustas administracine tvarka, dalis baudų nesumokėtos (t. 3, b. l. 63–75), dirba (t. 3, b. l. 78), psichiatrinėje ligoninėje ar nuo priklausomybės ligų nesigydė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir lakoniškais argumentais, skirdamas bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką (parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmių dydį), taip pat skirdamas galutinę subendrintą bausmę, BK bendrosios dalies normų, nustatančių bausmės skyrimo taisykles, reikalavimų nepažeidė, tinkamai vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties.

8. Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog jis 2021 m. teistas už narkotinių medžiagų laikymą be tikslo jas platinti (už nesunkų nusikaltimą). Teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad ši aplinkybė apeliantą charakterizuotų teigiamai. Priešingai, kaip matyti, L. K. dėl savo netinkamo elgesio išvadų nepadarė, nusikalto pakartotinai, nusikalstamos veikos sunkėja. Apelianto teigimu, jis šiuo metu jokių narkotikų nevartoja, nėra ir niekada nebuvo įtrauktas į priklausomybės ligų įskaitą. Kaip teigia, skundžiamame nuosprendyje ir ši aplinkybė liko neįvertinta. Iš skundžiamo nuosprendžio tuo tarpu matyti, jog pirmosios instancijos teismas, nors plačiau neanalizavo, nebuvimą duomenų apie nuteistojo gydymą nuo priklausomybės ligų pažymėjo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodomus nuteistojo elgesio, susijusio su žalinga priklausomybe nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimu, pokyčius vertina teigiamai, vis tik neturi pagrindo spręsti, jog tai keičia išvadas dėl pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės teisingumo. Nėra pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybes, jog psichotropinę medžiagą nuteistasis išplatino tik vienam asmeniui, kuris praeityje jau buvo vartojęs narkotines medžiagas, be to, draudžiamos medžiagos pardavimo sandoris įvyko būtent pirkėjo P. K. iniciatyva, o nuteistajam inkriminuotas platinimo faktas visiškai nesukėlė visuomenės interesams žalingų padarinių, nes medžiagos pateko į policijos rankas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, priešingai, tokie skundo argumentai rodo, kad nuteistasis kritiškai nevertina savo elgesio ir realiai neketina jo keisti. Kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, L. K. padarytas nusikaltimas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, yra vertintinas kaip itin pavojingas, nes šiuo nusikaltimu keliama grėsmė visuomenės sveikatai, skatinamas priklausomybės narkotinėms medžiagoms ir psichotropinėms medžiagoms formavimasis, neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta. Apeliantas skunde, be kita ko, akcentuoja, jog viso proceso metu buvo nuoseklus, savo kaltę pripažino, padėjo nustatyti tiesą byloje, be to, yra pakankamai jauno amžiaus, prieš pusmetį palaidojo savo mamą, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, darbdavys, seniūnija ir kitos įstaigos jį charakterizuoja išimtinai teigiamai. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip aptarta, skundžiamame nuosprendyje nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė buvo nustatyta, skiriant bausmę, į ją jau buvo atsižvelgta. Apeliaciniame skunde pabrėžiamos nuteistojo asmenybę teigiamai charakterizuojamos aplinkybės – yra dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, be to, jauno amžiaus, praradęs motiną, nekeičia pirmosios instancijos teismo, paskyrusio minimalios trukmės laisvės atėmimo bausmes, išvadų teisingumo.

9. Apeliantas skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nenurodė, kodėl jo atžvilgiu negalima būtų paskirti švelnesnės bausmės rūšies, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Teigia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir jam paskirti švelnesnę bausmės rūšį arba atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad skirti nuteistajam švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės ar taikyti bausmės vykdymo atidėjimą pagrindo nėra.

10. Švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimą reglamentuojančio BK 62 straipsnio taikymo sąlygų šioje byloje nenustatyta. Apeliantas teigia, kad bausmė jam gali būti švelninama BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Tokį savo sprendimą teismas privalo pagrįsti išimtinių aplinkybių, susijusių su padaryto nusikaltimo pavojingumu ir kaltininko asmenybe, buvimu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-45/2007, 2K-230/2010, 2K-476/2010, 2K-102/2011, 2K-128/2011, 2K-186-942/2015, 2K-126-693/2018 ir kt.). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018). Teisėjų kolegija vertina, jog nuteistojo skunde nurodomos aplinkybės – nuolatinė gyvenamoji vieta, darbas, legalus pragyvenimo šaltinis, kiti teigiamai apeliantą charakterizuojantys duomenys bei deklaruojami gyvenimo pokyčiai – nėra išimtinės, nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

11. Apeliantas nuteistas ir už sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. BK 75 straipsnis, reglamentuojantis bausmės vykdymo atidėjimą, laisvės atėmimo bausmės atidėjimo asmeniui, nuteistam už sunkų nusikaltimą, numatytą BK XXXVII skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, susiję su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis“, galimybės nenumato. Skunde siūlomas BK 75 straipsnio taikymas vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas nėra galimas. Kaip pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 10 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202-697/2024, BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas galimas tik konstatavus išimtines bylos aplinkybes dėl padarytos veikos, labai užsitęsusio proceso, nuteistojo asmenybės ir kitų ypatingų aplinkybių, ir, remiantis teisingumo principu, galima skirti kaltininkui kitą (švelnesnę) bausmės rūšį, nei nustatyta inkriminuoto straipsnio sankcijoje, tačiau kartu (t. y. pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį kaip išimtį) negalima keisti bausmės vykdymo tvarkos (bausmės vykdymo atidėjimas nėra bausmės rūšis, tai tam tikra paskirtos laisvės atėmimo bausmės įgyvendinimo forma, kai asmeniui leidžiama reabilituotis būnant laisvėje su atitinkamais apribojimais ar įpareigojimais).

12. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 26 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti nėra pagrindo, todėl nuosprendis paliekamas galioti, o nuteistojo L. K. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo L. K. apeliacinį skundą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.