Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Administracinė byla Nr. eI3-481-426/2025 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01328-2023-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 29.9; 55.1.3; 57.3 (S) REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2025 m. vasario 4 d. Vilnius Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Indrės Pukanasytės-Biekšės, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui K. Š., atsakovės atstovams R. B., E. J., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu (per „Zoom“ programą) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą atsakovei viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimų panaikinimo. Teisėjų kolegija nustatė : Pareiškėja Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Savivaldybė, Projekto vykdytojas arba Perkančioji organizacija) prašo panaikinti atsakovės viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir CPVA) 2023 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. IT-01 (toliau – ir Sprendimas 1) ir 2023 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. IT02 (toliau – ir Sprendimas 2, abu kartu – ir Sprendimai). Pareiškėja skunde nurodo, kad CPVA priėmė Sprendimą 1, kuriuo Savivaldybei, įgyvendinant projektą „Viešojo transporto infrastruktūros plėtra Kauno mieste“ Nr. 04.5.1-TID-R-514-21-0008 (toliau – ir Projektas), finansuojamą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų, nustatyta 49 639,00 Eur netinkamų finansuoti išlaidų suma, iš kurių 29 639,00 Eur pripažintos netinkamomis finansuoti ES fondų lėšos, bei Sprendimą 2, kuriuo Savivaldybei, įgyvendinant Projektą, nustatyta 7 165,09 Eur netinkamų finansuoti ES fondų lėšų. Skundžiamuose Sprendimuose teigiama, kad įgyvendindama Projektą, Savivaldybė atviro konkurso būdu atliko tarptautinės vertės pirkimą „Švieslenčių, skirtų įrengti Kauno miesto savivaldybės viešojo transporto stotelėse, pirkimas“, Nr. 588831 (toliau – ir Pirkimas 1) ir Nr. 634132 (toliau – ir Pirkimas 2, abu kartu – ir Pirkimai). Atsakovės vertinimu, pareiškėja, vykdydama Pirkimus, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 17 straipsnio 1 dalies ir 37 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tokią išvadą atsakovė padarė įvertinusi Pirkimų sąlygų 3 priedo „Švieslenčių, skirtų įrengti Kauno miesto savivaldybės viešojo transporto stotelėse, techninė specifikacija“ (toliau – ir Techninė specifikacija) nuostatas, kuriose, be kita ko, nustatyta, kad „Reikalaujamą parametrą įrodančios (-ių) nuorodos (-ų) į gamintojo internetinio tinklalapio puslapio (-ių) su momentine (-ėmis) ekrano kopija (-omis) (print screen-u) ir (ar) gamintojo dokumentai ir (ar) gamintojo (arba jo įgalioto atstovo) raštiški patvirtinimai nėra reikalaujami tik įrodinėjant tuos parametrus, kurie bus tikrinami demonstracijos metu, t. y. prie kurių 2 punkto lentelės 4–5 stulpelių skiltyse nurodyta šios skilties pildyti nereikia, atitiktis tikrinama demonstracijos metu“; „Švieslentė turi būti paženklinta CE ženklu (turi turėti ES atitikties deklaraciją (gamintojo)“ (toliau – ir Pirkimų sąlygos). CPVA teigimu, Pirkimų sąlygomis iš tiekėjų Savivaldybė neteisėtai reikalavo siūlyti tik jau pagamintas prekes (švieslentes). Tokiu būdu buvo dirbtinai apribota tiekėjų konkurencija. Pareiškėja nesutinka su Sprendimais, mano, kad atsakovė be pagrindo, neteisėtai pakeitė vertinimą dėl Pirkimų sąlygų turinio atitikties VPĮ, Sprendimai priimti nepagrįstų ir neišsamių argumentų pagrindu, pažeidus proporcingumo principą, pritaikyta finansinė korekcija prieštarauja finansinių korekcijų taikymo tikslui, Sprendimas 1 pagrįstas neteisingu su Pirkimu 1 susijusių aplinkybių vertinimu. Mano, jog įgyvendindama VPĮ jai suteiktą diskreciją, nepažeidė šiuo Įstatymu nustatyto reguliavimo. Skunde paaiškina, kad įgyvendinamo Projekto tikslas – mažinti viešojo transporto poveikį aplinkai (užterštumą), sukurti subalansuotą judumo sistemą, didinti keleivių patogumą keliauti viešojo transporto priemonėmis, gerinti Kauno miesto susisiekimo sistemos ir gyvenamosios aplinkos patrauklumą. Šiam tikslui pasiekti bus naudojama viena iš priemonių – viešojo transporto stotelėse bus įrengtos realaus laiko informacijos švieslentės. Įgyvendinus Projektą bus sumažintas transporto neigiamas poveikis aplinkai, sudarytos geresnės susisiekimo sąlygos viešajam transportui, pagerinta miestiečių gyvenimo kokybė, sumažintos išlaidos susisiekimui, skatinamas darnus judumas. Tikslinė projekto grupė – Kauno miesto savivaldybės gyventojai, taip pat ir Kauno miesto bei priemiestinio viešojo transporto keleiviai ir svečiai, kurie suinteresuoti gyventi kokybiškoje ir švarioje aplinkoje, greitai, patogiai ir mažiausiais kaštais pasiekti kelionės tikslą mieste. Tuo tikslu 2021 m. sausio 15 d. CPVA ir Savivaldybė pasirašė sutartį Nr. 04.5.1-TID-R-514-21-0008 dėl Projekto finansavimo iš 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programos (toliau – ir Finansavimo sutartis). Projekto biudžete numatyta didžiausia galima Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma – 1 012 347,09 Eur, iš kurių 860 232,36 Eur sudaro ES struktūrinių fondų lėšos, o 152 114,73 Eur – nuosavos lėšos. Savivaldybė vykdė viešojo transporto stotelių švieslenčių įsigijimo rinkos konsultaciją, kuria tiekėjams viešai pristatytas Techninės specifikacijos projektas, jų prašoma atsakyti į klausimus, pateikti savo pastebėjimus ir pasiūlymus. Rinkos konsultacijos metu rinkos dalyviai neprašė Savivaldybės panaikinti Pirkimų sąlygų. Atsakovė 2022 m. balandžio 28 d., atlikusi išankstinę Pirkimo 1 dokumentų patikrą, informavo Savivaldybę, kad pritaria Pirkimo sąlygų projektui, jam teikia rekomendacijas dėl dokumentų tobulinimo, į kurias prašo atsižvelgti. Tarp CPVA nurodytų rekomendacijų nebuvo pastabų ar komentarų dėl ginčo Konkurso sąlygų teisėtumo ir atitikties imperatyviosioms viešųjų pirkimų teisės normoms. Savivaldybė 2022 m. gegužės 20 d. paskelbė Pirkimą 1. Kvietimą dalyvauti Pirkime1 priėmė 8 tiekėjai, pasiūlymus pateikė 2. Dėl Pirkimo 1 sąlygų buvo gautas UAB „Du Trys“ prašymas paaiškinti (patikslinti) jų turinį ir UAB „Fima“ pretenzija. Savivaldybė juos išnagrinėjo, atsakė į prašymą paaiškinti Pirkimo sąlygas ir atmetė pretenziją, sprendimų neapskundė teismui. Tiekėjo UAB „SW Traffic“ pasiūlymas, vadovaujantis Pirkimo sąlygų 6.18.4 punktu, buvo atmestas, nes šis dalyvis, buvo kviečiamas į privalomą nuotolinę Pirkimo objektą sudarančių prekių demonstraciją, tačiau prie jos neprisijungė. Pirkimo laimėtoju pripažintas tiekėjas UAB „Du trys“ (toliau – ir Tiekėjas 1), su kuriuo Savivaldybė 2022 m. rugsėjo 2 d. sudarė fiksuoto įkainio viešojo pirkimo sutartį Nr. SR-514 (toliau – ir Sutartis 1), kurios pradinė vertė – 500 000 Eur su PVM, o Sutarties vertė, tenkanti Projektui – 496 390 Eur su PVM. Pareiškėja 2022 m. rugsėjo 14 d. atsakovei per Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą (toliau – ir CVP IS) pateikė Pirkimo dokumentus paskesnei patikrai. CPVA 2022 m. spalio 6 d. ir 2022 m. spalio 21 d. kreipėsi į Savivaldybę patikslinti įvairias Pirkimo 1 organizavimo procedūrines aplinkybes, paaiškinti Pirkimo1 sąlygas, įskaitant šių sąlygų turinį ir nustatymo priežastis, taip pat aplinkybes, susijusias su tiekėjo prašymu paaiškinti Pirkimo sąlygas ir jo teikta pretenzija bei Savivaldybės atsakymais. Pareiškėja 2022 m. spalio 13 d. ir 2022 m. spalio 24 d. pateikė paaiškinimus. Atsakovė 2022 m. lapkričio 8 d. informavo Savivaldybę apie pradėtą pažeidimo tyrimą Nr. IT01 (toliau – ir Pranešimas 1) ir paprašė pateikti paaiškinimus ir neteiktus dokumentus, jei tokių yra, kurie galėtų turėti įtakos pažeidimo tyrimo eigai. 2022 m. lapkričio 15 d. Savivaldybė atsakovei pateikė paaiškinimus (toliau – ir Paaiškinimai1), kuriuose pateikė savo poziciją dėl Pirkimo sąlygų teisėtumo, šių nuostatų įtvirtinimo tikslų ir tiekėjų konkurencijos užtikrinimo aplinkybių, tačiau 2023 m. sausio 11 d. atsakovė priėmė Sprendimą 1 dėl Pirkimo 1 įtvirtintų Pirkimo sąlygų neteisėtumo. Savivaldybė, atsižvelgdama į papildomų švieslenčių įsigijimo poreikį, 2022 m. spalio 30 d. paskelbė Pirkimą 2, kurio sąlygos iš esmės atitiko Pirkimo 1 nuostatas. Prie Pirkimo 2 prisijungė 8, o pasiūlymą pateikė 2 tiekėjai. Pareiškėja 2023 m. kovo 16 d. atsakovei per CVP IS pateikė Pirkimo 2 dokumentus patikrai. CPVA 2023 m. kovo 30 d. kreipėsi į Savivaldybę, prašydama pateikti paaiškinimus dėl Pirkimo sąlygų. Pareiškėja 2023 m. balandžio 4 d. Savivaldybė pateikė paaiškinimus, 2023 m. gegužės 11 d. atsakovė informavo Savivaldybę apie pradėtą pažeidimo tyrimą Nr. IT02 (toliau – ir Pranešimas 2) ir paprašė pateikti paaiškinimus ir neteiktus dokumentus, jei tokių yra, kurie galėtų turėti įtakos pažeidimo tyrimo eigai. Savivaldybė 2023 m. gegužės 29 d. paaiškinimuose (toliau – ir Paaiškinimai 2) pateikė savo poziciją dėl ginčo Pirkimo sąlygų teisėtumo, šių nuostatų įtvirtinimo tikslų ir tiekėjų konkurencijos užtikrinimo aplinkybių, tačiau atsakovė 2023 m. birželio 30 d. priėmė Sprendimą 2 dėl Pirkimo sąlygų neteisėtumo. Pareiškėjos įsitikinimu, abiejuose Sprendimuose pateiktas atitinkamų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 patvirtintos Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės (toliau – ir PAFT) nuostatų aiškinimas ir jų vertinimas bei aktuali jų vertinimo teisminė praktika nepatvirtina neribotos CPVA teisės keisti priimtus ir projektų pareiškėjams pateiktus vertinimus dėl konkrečių viešojo pirkimo nuostatų teisėtumo. Mano, kad PAFT 295 punktas reglamentuoja tik subjektus, kurie gali įtarti pažeidimus ir informacijos šaltinius, kurių pagrindu gali būti įtariamas pažeidimas (inicijuojamas tyrimas), ir priešingai, nei nurodoma Sprendime, nesuteikia CPVA teisės bet kuriuo metu pakeisti savo ankstesnį viešojo pirkimo sąlygų teisėtumo vertinimą. Teisės aktuose tokia CPVA teisė apskritai nėra suteikta. Atsakovė patikrino Pirkimo 1 sąlygas, nenustatė VPĮ reikalavimų pažeidimų, todėl Savivaldybė atliko Pirkimus, sudarė teisėtą viešojo pirkimo sutartį ir tik baigiant ją įgyvendinti, atsakovė nustatė pažeidimus, nors PAFT tokia CPVA teisė neįtvirtinta. Mano, kad atsakovė negalėjo ir neturėjo pagrindo, iš pradžių pripažinusi Pirkimo sąlygas teisėtomis (iš anksto įvertinusi Pirkimo 1 sąlygas) ir pagrįstomis, vėliau priimti priešingą Sprendimą ir nustatyti, kad Pirkimo 2 sąlygos neteisėtos. Pareiškėjos įsitikinimu, nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad į jos pastabas (rekomendacijas) išankstinės patikros metu galima neatsižvelgti, todėl neva dėl to nėra reikšminga, kad ji nenustatė jokių Pirkimo sąlygų neatitikčių VPĮ išankstinės patikros metu. Sprendimuose nepaaiškina, kodėl CPVA, tikrindama tuos pačius Pirkimų dokumentus, pakeitė Pirkimo sąlygų teisėtumo vertinimą ir nepranešė, kad Pirkimo sąlygos neatitinka VPĮ. Pareiškėjos vertinimu, jai negali kilti rizika ir neigiamos pasekmės dėl CPVA pasikeitusio požiūrio į Pirkimo sąlygų teisėtumą. Pirminio patikrinimo metu atsakovė atliko visų Pirkimo sąlygų teisėtumo vertinimą ir prieštaravimo VPĮ 17 ir 37 straipsniams nenustatė, nerekomendavo pareiškėjai koreguoti Techninę specifikaciją. Skunde akcentuoja, kad CPVA nei pagal PAFT, nei pagal teismų praktiką nesuteikiama neribota teisė keisti savo vertinimą, ar tam tikra viešojo pirkimo sąlyga atitinka imperatyviąsias teisės normas, ar ne. Pareiškėjos nuomone, ginčijami Sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio nuostatų, kurių laikymosi pareiga išplaukia ne tik iš įstatymų, bet ir teismų praktikos, taip pat stokoja įprastinių dokumentams keliamų aiškumo ir išsamumo kriterijų. Savivaldybė akcentuoja, kad atsakovė pateikė poziciją dėl Pirkimo sąlygų teisėtumo, skundžiami Sprendimai priimti didžiąją dalį jos teisinių argumentų iš esmės ignoruojant, o dėl likusių argumentų pateikė deklaratyvius motyvus. Atkreipia dėmesį, kad nors Pranešimai ir Sprendimai apimtimi nėra visiškai tapatūs, tačiau turiniu labai panašūs, t. y. CPVA cituoja VPĮ, tačiau nepagrindžia, kodėl bendrosios viešųjų pirkimų teisės normos turėtų būti taikomos būtent jos nurodomu būdu. Pareiškėja mano, kad atsakovė Sprendimuose netinkamai aiškina ir taiko viešųjų pirkimų principus, nemotyvuotai preziumuoja jų pažeidimą, todėl sunku apginti savo teises. Pareiškėjos nuomone, Sprendimuose atsakovė nepagrindė VPĮ 37 straipsnio 3 dalies, neįrodė, kad švieslentės – produktas, kuriam prekiauti reikalingos išimtinės distribucijos teisės, taigi ūkio subjektai būtų apriboti prisitaikyti prie Pirkimo sąlygų. CPVA taip pat nepagrįstai pagal analogiją taiko Kvalifikacijos metodikos nuostatas, kuriomis grindžia Sprendimus, nors atrankos kriterijai arba kvalifikacijos reikalavimai dėl jų turinio ir taikymo pobūdžio iš esmės – labiau tiekėjų teises ribojančios priemonės, nei techninės specifikacijos nuostatos. Pareiškėja akcentuoja, jog Sprendime 1 konstatuota, jog ginčo Pirkimo sąlygomis iš esmės reikalauta, kad tiekėjai siūlytų jau pagamintas prekes. CPVA neįrodė, kad ginčo Pirkimo sąlygos būtų iš esmės neteisėtos ir pažeidžiančios VPĮ imperatyviąsias normas, o Savivaldybė išsamiai argumentavo, kodėl jos yra proporcingos ir nepažeidžiančios tiekėjų konkurencijos. Pareiškėja pabrėžia, kad tokiomis pačiomis normomis remiasi ir atsakovė, tik prieina prie kitokių išvadų. Savivaldybė nurodo, kad Pirkimo sąlygos, kuriomis iš tiekėjų reikalauta pateikti perkamų prekių pavyzdžius ir CE ženklinimą, visiškai atitinka teisinį reguliavimą, todėl nepažeidė VPĮ normų, o atsakovės išvada, kad perkančiųjų organizacijų teisės prašyti pateikti prekių pavyzdžius yra išimtinio pobūdžio, nepagrįsta. Skunde pareiškėja pabrėžia, kad galimybė realiai įsitikinti perkamų prekių atitiktimi iškeltiems reikalavimams leidžia perkančiosioms organizacijoms eliminuoti grėsmę, jog šios nusipirks netinkamą prekę, o demonstracijos esmė – patikrinti, ar įrangos gamintojo deklaruojamos savybės nėra tik niekuo nepagrįstas tiekėjo teiginys, t. y. įsitikinti, kad funkcionalumai veikia realiomis sąlygomis. CE ženklinimas užtikrina objektyvų įsitikinimą prekių kokybe ir atitiktimi saugos reikalavimams. Pareiškėjos manymu, CPVA Pirkimo sąlygų teisėtumo įrodinėjimo naštą perkelia Savivaldybei, kuri neva turėjo įrodyti, kodėl tiekėjai per sutarčiai skirtą laiką nebūtų galėję pagaminti reikiamą kiekį švieslenčių. Atsakovė paneigia perkančiųjų organizacijų teisę prekių atitiktį techninės specifikacijos nuostatoms tikrinti ne tik pagal popierines deklaracijas, o demonstracijos metu. Savivaldybės vertinimu, tai – esminė perkančiųjų organizacijų teisė, kurios negali paneigti nei viešojo pirkimo paskelbimo momentas, nei kitos VPĮ neįtvirtintos sąlygos. Pareiškėja mano, jog CPVA hipotetinis vertinimas, kad be ginčo Pirkimo sąlygų būtų atsiradę daugiau tiekėjų, galinčių pateikti pasiūlymų Pirkime, yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Savivaldybė aiškina, kad Sprendime 2 nurodomas pažeidimas – Techninė specifikacija (konkrečiai, Techninės specifikacijos pastabų 2 punkto reikalavimai dėl prekių demonstracijos, taip pat Techninės specifikacijos pastabų 5 punkto reikalavimas „Perkamos pagamintos prekės, kurios pasiūlymo pateikimo metu turi atitikti pirkimo dokumentų reikalavimus“ ir Techninės specifikacijos 2 lentelės „Techniniai reikalavimai Švieslentėms“ 1.10 punkte nustatytas reikalavimas, kad švieslentės turi būti paženklintos „CE ženklu (turi turėti ES atitikties deklaraciją (gamintojo)“) tariamai dirbtinai riboja konkurenciją. Tokią išvadą atsakovė daro atsižvelgusi į tai, kad šie reikalavimai įpareigoja Pirkime siūlyti jau pagamintas prekes, nors jos nėra serijiniai gaminiai ir gaminamos pagal konkretų užsakymą. Būtent šios aplinkybės, pasak CPVA, leidžia spręsti apie tai, jog Savivaldybė tariamai pažeidė VPĮ 37 straipsnio 3 dalies nuostatas ir 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus. Savivaldybė teigia, kad turėjo teisę Pirkime 2 reikalauti iš tiekėjų siūlyti jau pagamintą prekę, o šiems veiksmams egzistavo objektyvios aplinkybės. Tai, kad jos veiksmai buvo teisėti, pagrindžia ir rinkos dalyvių elgesys tiek iki Pirkimo 2 procedūrų, tiek ir vykdant procedūras. Aiškina, kad teisinis reguliavimas (VPĮ, VPT metodiniai dokumentai) leido Savivaldybei patikrinti siūlomas švieslentes, tokia teise ji pasinaudojo įtvirtindama Pirkimo sąlygas, susijusias su tiekėjų galimybe Pirkime 2 siūlyti tik jau pagamintas prekes. Projekto bei Pirkimo objekto reikšmė, ypatumai bei situacija rinkoje lėmė objektyvų, logiškai suprantamą ir pateisinamą poreikį nustatyti reikalavimus, susijusius su galimybe Pirkime 2 siūlyti tik jau pagamintas prekes. Savivaldybė Pirkime 2 nesulaukė jokių rinkos dalyvių „indikacijų“ dėl ginčo Pirkimo sąlygų teisėtumo – nei klausimų ar siūlymų per rinkos konsultaciją, nei prašymų paaiškinti viešojo pirkimo sąlygų tinkamumą, todėl prezumuoja, kad viskas buvo suprantama. Pareiškėjos manymu, visa tai patvirtina, kad perkamos prekės turi būti pagamintos pasiūlymų pateikimo termino dienai nėra kliūtis dalyvauti tiekėjams pirkime ir siūlyti pagamintas prekes. Pareiškėjos vertinimu, CPVA ignoravo proporcingumo principą, pagal kurį šios institucijos, net esant nurodytam konkrečiam finansinės korekcijos dydžiui, turi teisę netaikyti finansinės korekcijos ar skirti mažesnę. Savivaldybės nuomone, nustatytas pažeidimas nėra šiurkštus, Sprendimu 1 pritaikyta 10 proc., Sprendimu 2 – 5 proc. finansinė korekcija prieštarauja šių korekcijų taikymo tikslams užtikrinti ES biudžeto finansinius interesus, kadangi Savivaldybės tariamas VPĮ pažeidimas neturėjo įtakos tinkamam visų pagal sutartį numatytų veiklų įvykdymui bei ES finansavimo tikslų įgyvendinimui, nepadarė žalos nei Europos Sąjungos, nei nacionaliniam biudžetui. Pritaikytos finansinės korekcijos yra neteisėtos, todėl Sprendimai turi būti panaikinti. Prašo skundą patenkinti. Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje palaikė skundo reikalavimus, prašė patenkinti. Atstovo manymu, CPVA pozicija dėl diskriminacijos neaiški. Atsakovė CPVA nesutinka su pareiškėjos skundu. Atsiliepime paaiškina, kad priėmė Sprendimą 1, kuriuo Savivaldybei, įgyvendinant projektą „Viešojo transporto infrastruktūros plėtra Kauno mieste“ Nr. 04.5.1-TID-R-514-21-0008, finansuojamą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų, nustatė 49 639 Eur netinkamų finansuoti išlaidų, iš kurių 29 639 Eur pripažintos netinkamomis finansuoti ES fondų lėšos, taip pat Sprendimą 2, kuriuo pareiškėjai, įgyvendinant Projektą, finansuojamą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų, CPVA nustatyta 7 165,09 Eur netinkamų finansuoti ES fondų lėšų suma. Pažymi, kad Sprendimuose konstatuota, jog Projekto vykdytojas, kaip Perkančioji organizacija, vykdydamas Pirkimus, pažeidė VPĮ 37 straipsnio 3 dalies nuostatas ir 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principus, kadangi dėl nepagrįsto Perkančiosios organizacijos sprendimo Pirkimų dokumentuose nustatyti reikalavimus, kad tiekėjai gali siūlyti tik jau pagamintas Pirkimų objektą sudarančias prekes, o taip pat privalo atlikti jų demonstraciją Pirkimų procedūros vykdymo metu, kurie neproporcingi Pirkimų objektui, t. y. Pirkimuose buvo dirbtinai ribojama tiekėjų konkurencija, apsunkintos potencialių tiekėjų, galinčių tinkamai, kokybiškai ir nustatytais terminais įvykdyti Sutartį net ir už mažesnę nei Pirkimus laimėjusio Tiekėjo pasiūlytą kainą, galimybės dalyvauti Pirkime. Atsakovės įsitikinimu, joks protingas (atidus, rūpestingas) ir pelno siekiantis tiekėjas demonstracijai negamintų ir viešojo pirkimo nelaimėjimo atveju nerizikuotų prarasti investicijas tam, kad kada nors galėtų sudalyvauti viešajame pirkime ir pateikti visą perkančiosios organizacijos poreikį patenkinantį autobusų sustojimo stotelių švieslenčių kiekį, neturint jokių garantijų ar apskaičiuojamos tikimybės, kad tiekėjas tokį viešąjį pirkimą laimės. Teigia, jog dėl nepagrįsto Perkančiosios organizacijos sprendimo Pirkimų dokumentuose nustatyti reikalavimus, kad tiekėjai gali siūlyti tik jau pagamintas Pirkimų objektą sudarančias prekes, o taip pat privalo atlikti jų demonstraciją Pirkimų procedūros vykdymo metu, kurie neproporcingi Pirkimų objektui, Savivaldybei Sprendimu 1 buvo paskirta 10 proc., o Sprendimu 2 – 5 proc. finansinė korekcija. CPVA vertinimu, reikalavimai buvo pertekliniai ir nebūtini Pirkimų tikslui pasiekti, kadangi Projekto vykdytojui visiškai būtų pakakę įsitikinti Pirkimų objekto sudarančių prekių atitiktimi iš tiekėjų pasiūlymų bei kartu su pasiūlymais pateikiamų dokumentų (brėžinių, gamintojo katalogų, nuotraukų ir kt.). Mano, jog Savivaldybės pozicija – ydinga ir visiškai nederanti su VPĮ įtvirtintais viešųjų pirkimų principais, kurių laikymasis – viešojo pirkimo tikslų pasiekimo ir galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešojo pirkimo procedūrose išvengimo garantas. Pabrėžia, kad vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, – pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus. CPVA vertinimu, nagrinėjamu atveju viešasis interesas – ne tik VPĮ tikslų pasiekimas ir tam tikrų Savivaldybės poreikių tenkinimas įsigyjant reikalingas prekes, bet ir sąžiningos tiekėjų konkurencijos skatinimas. Atsakovė paaiškina, kad siekiant atskleisti Pirkimo 1 objektą sudarančių prekių specifiškumą, pažeidimo tyrimo metu papildomai vertino tiekėjų pasiūlytų prekių kainas, pradines tiekėjų investicijas, kurių reikėjo norint dalyvauti Pirkime 1. CPVA nustatė, kad siekiant pademonstruoti Pirkimo 1 prekes, tiekėjui preliminariai reikėjo nuo 12 188,90 Eur su PVM iki 13 660,90 Eur su PVM investicijų, o norint pasiūlyti visą jau pagamintą Pirkimo 1 objektą sudarančių prekių kiekį, reikėjo nuo 323 285,71 Eur iki 368 400 Eur siekiančios sumos Pirkimo 1 objektą sudarančių prekių gamybai ir/ar įsigijimui. Pirkime 2 tiekėjo pasiūlymo kaina – 143 301,87 Eur su PVM. Tiekėjo UAB „Du trys“ pasiūlymo kaina – 156 041,60 Eur su PVM. Atsakovė vertino, kad joks protingas ir pelno siekiantis tiekėjas tiek demonstracijai, tiek Pirkimams negamintų, nesandėliuotų ir preliminariai neinvestuotų tokių sumų į Pirkimų objektų gamybą /ar įsigijimą, kad kokiam miestui prireikus, galėtų sudalyvauti viešajame pirkime ir pateikti visą perkančiosios organizacijos poreikį patenkinantį autobusų sustojimo stotelių švieslenčių kiekį, neturint garantijų, kad tiekėjas tokį viešąjį pirkimą laimės. Atsiliepime pabrėžia, kad būtent Savivaldybei, ne CPVA teko pareiga pagrįsti, kad Techninėje specifikacijoje įtvirtinti reikalavimai nėra aukšti ar pernelyg specifiniai, arba pagrįsti, kad nors Techninėje specifikacijoje įtvirtinti reikalavimai yra aukštesni ir specifiniai, tačiau jie yra grindžiami ypatinga perkamo objekto svarba ar sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektą, specifine paskirtimi, arba tuo, kad aukštą ar labai tikslų reikalavimą pateisina viešojo intereso apsauga. Pareiga pagrįsti, jog Pirkimai buvo atlikti remiantis VPĮ apibrėžtais reikalavimais, tenka pareiškėjai. Atsakovė nurodo, kad paskesnės Pirkimų dokumentų patikros metu akivaizdžiai kilo kvazi ginčas, kurio metu CPVA, kaip įgyvendinančioji institucija, kreipėsi į Projekto vykdytoją su prašymu paaiškinti ir pagrįsti reikalavimų nustatymo Pirkimų dokumentuose pagrįstumą. Akcentavo, jog atsakant į atsakovės prašymus, Perkančiajai organizacijai nepakako įvardinti abstrakčias reikalavimų įtraukimo priežastis, tačiau kartu buvo būtina pateikti šias priežastis patvirtinančius įrodymus, kurie įtikinamai pagrįstų reikalavimų įtraukimo reikalingumo faktą. Akcentuoja, kad pareiškėja to nesugebėjo įvykdyti, nors ne CPVA, kaip įgyvendinančiajai institucijai, bet būtent jai, kaip Perkančiajai organizacijai ir Pirkimų šeimininkei, tenka pareiga įrodyti, kad reikalavimai nėra aukštesni ir specifiniai arba, kad egzistuoja aukštesnių ir specifinių reikalavimų įtvirtinimą Pirkimų dokumentuose pateisinančios aplinkybės, o reikalavimai buvo būtini ir proporcingi Pirkimų objektui, nustatyti pagrįstai, nediskriminuoja tiekėjų ir neriboja konkurencijos. Atsakovės nuomone, Sprendimuose detaliai išanalizavo visus pareiškėjos Paaiškinimuose nurodytus reikalavimų įtraukimo argumentus ir priėjo išvados, kad Projekto vykdytojo Paaiškinimuose nurodytos priežastys nepateisina ir nepagrindžia neproporcingų Pirkimų objektui, dirbtinai tiekėjų konkurenciją ribojančių Pirkimo dokumentų reikalavimų įtvirtinimo. CPVA sprendė, kad Projekto vykdytojas neįrodė, jog reikalavimai nėra aukštesni ir specifiniai arba kad jų įtvirtinimas Pirkimo dokumentuose gali būti grindžiami ypatinga Pirkimų objekto svarba, specifine paskirtimi, arba tuo, kad aukštus ar labai tikslius reikalavimus pateisina viešojo intereso apsauga. Atsakovės vertinimu, Savivaldybė didelį dėmesį skiria sofistiniam teismų praktikos aiškinimui, siekdama paneigti jai pačiai tenkančią įrodinėjimo pareigą bei perkelti ją CPVA. Atsakovė nesutinka su pareiškėjos pozicija, kad jeigu atliko pirkimo dokumentų išankstinę patikrą ir jos metu nepateikė pastebėjimų ar rekomendacijų dėl pirkimo dokumentų reikalavimų, tai automatiškai tokie reikalavimai tampa teisėtais, o jeigu vėlesnių patikrų metu paaiškėtų, kad tokie reikalavimai vis dėlto yra neteisėti, tai ne pareiškėja, kaip Pirkimo šeimininkė, o CPVA, kaip įgyvendinančioji institucija, turėtų prisiimti tokio pirkimo dokumentuose nustatyto neteisėto ir nepagrįsto reikalavimo sukeliamas neigiamas pasekmes. Į tai paaiškina, kad išankstinės patikros metu atliekamas tik sąlyginis pirkimo dokumentų teisėtumo vertinimas. Tai reiškia, kad įgyvendinančioji institucija nevertina ir neprivalo vertinti visų pirkimo dokumentų ir visų elementų, juo labiau neprivalo suformuluoti konkrečių pirkimo sąlygų nuostatų. Atlikus išankstinę pirkimo dokumentų patikrą, įgyvendinančioji institucija teikia pastabas ir rekomendacijas, kurios projektų vykdytojams nėra privalomos. Paskesnės patikros metu atliekamas tiek pirkimo dokumentų sąlygų teisėtumo, tiek sąlygų praktinio taikymo vertinimas. Tai atitinka PAFT 463 punkto nuostatos reikalavimams, t. y. būtent paskesnės patikros metu įgyvendinančioji institucija privalo įvertinti ir pirkimo sąlygų teisėtumą, ir jų praktinį taikymą. Atsiliepime akcentuoja, jog perkančiosios organizacijos – savo srities profesionalės, todėl turi teisę į CPVA pastabas neatsižvelgti, o paskesnės pirkimo patikros metu iškilus klausimams dėl vienokios ar kitokios sąlygos teisėtumo ir įgyvendinimo tinkamumo vertinimo, gali grįsti savo poziciją pateikdamos paaiškinimus ir dokumentus, lygiai taip pat perkančiosios organizacijos turi kritiškai vertinti ne tik pirkimo dokumentų sąlygas, kurias įgyvendinančioji institucija peržiūrėjo ir įvertino, bet ir tas, dėl kurių pastabų ir rekomendacijų perkančioji organizacija iš viso nesulaukė, kadangi būtent ji – to pirkimo šeimininkė ir atsako už tinkamą aktualių teisės aktų laikymąsi. Nors Savivaldybė teigia, jog negalėjo savo iniciatyva pakeisti atsakovės įvertintų Pirkimo 1 sąlygų, tačiau palyginus paskelbto Pirkimo 1 dokumentus su atsakovės išankstinės patikros metu vertintais dokumentais matyti, kad pareiškėja ne tik papildė Pirkimo 1 dokumentus, bet ir atsižvelgė ne į visas CPVA teiktas rekomendacijas. Atsakovė aiškina, kad Savivaldybės įgyvendinamas Projektas dalinai finansuojamas iš ES lėšų, todėl šiuo atveju taikytini tiek ES, tiek nacionalinės teisės aktai bei juos aiškinanti teismų praktika. Tiek teisės aktai, tiek teismų praktika aiškiai įtvirtina CPVA teisę, o kartu ir pareigą, atlikti viešųjų pirkimų, finansuojamų ES lėšomis, priežiūrą ir kontrolę bei atlikti įtariamo pažeidimo tyrimus ir nustatyti pažeidimus, jeigu tam yra faktiniai ir teisiniai pagrindai. CPVA, vykdydama jai pavestas funkcijas, vadovaujantis PAFT nuostatose, susisijusiose su bendrųjų išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimais, turėjo pareigą patikrinti, kad Projektų vykdytojo deklaruotos išlaidos gali būti pripažintos tinkamomis. Nors Savivaldybės padarytas pažeidimas paaiškėjo paskesnės Pirkimų dokumentų patikros metu, tai teisinio vertinimo nekeičia. Atsakovė aiškina, jog atlikusi Pirkimų išankstinį vertinimą ir informavusi pareiškėją, kad pastebėjimų, dėl kurių kiltų įtarimas dėl pažeidimo, nenustatė, tačiau tai nereiškia, kad ji galėjo įgyti lūkesčių, jog atsakomybė už tinkamą Pirkimų atlikimą pasibaigė. Atsakovė akcentuoja, kad pareiškėja, įgyvendindama Projektą ir būdama atsakinga, žino visas jo įgyvendinimą reglamentuojančias taisykles ir teisės aktų reikalavimus, todėl turi jais vadovautis. Projekto sprendimai priklauso pačiai pareiškėjai, ji pati priima sprendimus, įsipareigojimus prieš tiekėją pagal sudaromas pirkimų sutartis ir dėl pasirinkto elgesio modelio turi atsakyti tik ji pati. Atsakovė mano, kad skundo argumentai dėl jau pagamintų prekių egzistavimo nepagrįsti įrodymais, kadangi Savivaldybė, organizuodama Pirkimus, nesidomėjo, kiek ir kokių yra tiekėjų, galinčių patiekti Techninėje specifikacijoje nurodytas prekes, neatliko rinkos analizės, keldama konkurenciją ribojančius ginčo reikalavimus. Atsakovės nuomone, pareiškėja nežinojo, ar tokios prekės apskritai egzistuoja, tuo suteikdama nepagrįstą pranašumą tiekėjui, kuris dalyvavo Savivaldybės atliktuose rinkos tyrimuose. Pirkimų sąlygų taikymas visiems potencialiems rinkos subjektams nereiškia, kad nebuvo diskriminuojami konkretūs jos dalyviai. Šiuo atveju, atsakovės manymu, buvo diskriminuojami rinkos dalyviai, galintys pateikti ir dar nesertifikuotą prekę, kuri turi tam tikrą užbaigtumo stadiją. Dėl Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos, patvirtintos VPT direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu „Dėl Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos patvirtinimo“ Nr. 1S-105 (toliau – ir Kvalifikacijos metodika) atsakovė pasisako, kad Sprendimuose CPVA teigė „Nors nagrinėjamu atveju Perkančioji organizacija pasirinko reikalauti, kad tiekėjai pademonstruotų jau pagamintas Pirkimo objektą sudarančias prekes ne kaip kvalifikacijos reikalavimą, bet siekdama įsitikinti tiekėjų siūlomų prekių atitiktimi Techninės specifikacijos reikalavimams, aukščiau nurodyto Kasacinio teismo išaiškinimo kontekste pagal analogiją svarbu atsižvelgti ir į Kvalifikacijos metodikos nuostatas, kurių 25 p. nurodoma <...>“, tačiau Sprendimuose į Kvalifikacijos metodikos nuostatas tik atsižvelgiama, ir jos nėra privalomai taikomos. Atsakovės įsitikinimu, pareiškėjai Sprendimu 1 pritaikyta 10 proc., o Sprendimu 2 – 5 proc. finansinė korekcija – visiškai proporcinga padarytam pažeidimui. Paaiškina, kad vykdydama jai pavestas funkcijas, vadovaudamasi PAFT nuostatomis, susijusiomis su bendrųjų išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimais, turi pareigą patikrinti, ar projekto vykdytojo deklaruotos išlaidos gali būti pripažintos tinkamomis. PAFT 407 – 408 punktuose nurodyta, kad jei projekte patirtos išlaidos yra įgyvendintos pažeidžiant PAFT ar viešųjų pirkimų reikalavimus, jos gali būti pripažintos netinkamomis. Įgyvendinančioji institucija, nustatydama tinkamų (netinkamų) finansuoti išlaidų sumą, privalo vadovautis ir Sprendimuose vadovavosi PAFT nuostatomis. Nurodė, jog finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, matomų neigiamų padarinių. Nagrinėjamu atveju pažeidimas negali būti vertinamas formaliu. Savivaldybei išmokėjus netinkamas finansuoti išlaidas, susijusias su šiuo pažeidimu, padaryta žala ES bendrajam biudžetui, nors valstybės narės gali deklaruoti ir prašyti apmokėti tik tinkamas finansuoti išlaidas. Atkreipia dėmesį, kad Savivaldybė nepagrįstai sutapatina finansinę korekciją su sankcijomis (baudomis) už viešųjų pirkimų pažeidimus, tokiu būdu bandydama įrodyti, kad pritaikytų finansinių korekcijų dydis yra neproporcingas padarytam pažeidimui, nors pareiga grąžinti neteisėtais veiksmais nepagrįstai gautą naudą yra ne sankcija, o pripažinimo, kad nesilaikyta sąlygų, reikalingų norint gauti pagal ES taisykles kylančią naudą, ir kad dėl to nauda suteikta nepelnytai, pasekmė. Taikant finansinę korekciją projekto vykdytojui neišmokama dalis finansavimo lėšų arba jis turi grąžinti jau išmokėtas, tačiau projekto vykdytojas nėra įpareigojamas sumokėti baudą, t. y. sumą, kuri viršytų finansavimo sumą. Atsakovė mano, kad nepažeidė nė vieno VAĮ 3 straipsnyje įtvirtinto viešojo administravimo principo, o priimti Sprendimai visiškai atitinka šio įstatymo nustatytus reikalavimus. Vien tai, kad pareiškėja nesutinka su atsakovės išsamiu pažeidimo tyrimu, teisės normų aiškinimu ir taikymu, nėra pagrindas tokius Sprendimus laikyti neatitinkančiu VAĮ reikalavimų ir tokios pareiškėjos keliamos abejonės –visiškai nepagrįstos, laikytinos akivaizdžiu bandymu neprisiimti atsakomybės už savo veiksmus. Teismo posėdyje atsakovės atstovai palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti. Papildomai paaiškino, jog švieslenčių pateikimo terminas sutrumpintas iki pasiūlymo termino. Neargumentuota, kad reikalinga demonstracija. Atstovas E. J. paaiškino, kad CPVA stengiasi maksimaliai užtikrinti pažeidimo prevenciją. Pareiškėja ignoruoja LVAT praktiką dėl išankstinės patikros, nevertina atsakovės argumentų visumos, vertina tik pavienius. Atsakovės nuomone, tikslą buvo galima pasiekti mažiau varžančiomis priemonėmis. Nebuvo būtina nustatyti tokių neproporcingų reikalavimų. Atstovas akcentavo, kad pareiškėjai pritaikyta visiškai individuali ir proporcinga finansinė korekcija. Teisėjų kolegija konstatuoja : Išklausius šalių atstovų paaiškinimus, ištyrus bylos rašytinius įrodymus nustatyta, kad ginčas kilo dėl atsakovės CPVA 2023 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. IT-01 ir 2023 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. IT02, kuriais nustatyti pažeidimai projekte „Viešojo transporto infrastruktūros plėtra Kauno mieste“ Nr. 04.5.1-TID-R-514-21-0008 ir už tai pritaikytos finansinės korekcijos, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja ir atsakovė 2021 m. sausio 15 d. pasirašė sutartį Nr. 04.5.1-TID-R-514-21-0008 dėl Projekto finansavimo iš 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos. CPVA, atlikusi išankstinę Pirkimų dokumentų patikrą, 2022 m. balandžio 28 d. informavo Savivaldybę, kad pritaria Pirkimų sąlygų projektui, dėl dokumentų tobulinimo teikia rekomendacijas, į kurias prašo atsižvelgti. Pirkimų objektas – dviejų rūšių (ne mažiau kaip 6 ir ne mažiau kaip 9 eilučių) besikeičiančios informacijos švieslentės kartu su programine įranga ir neriboto veikimo licencija, įskaitant pilną komplektaciją (su visais jos tinkamam veikimui reikalingais ir jos funkcionalumą užtikrinančiais priedais, taip pat jos sumontavimui ant vertikalaus stulpo (atramos) ir pajungimui reikalingomis instaliacinėmis medžiagomis, tarp kurių ir tvirtinimui skirti elementai, laikikliai) – į atskiras Pirkimų dalis nebuvo skaidomas. Savivaldybė, įgyvendindama Projektą, 2022 m. gegužės 20 d. atviro konkurso būdu įvykdė tarptautinius pirkimus „Švieslenčių, skirtų įrengti Kauno miesto savivaldybės viešojo transporto stotelėse, pirkimas“. Apie Pirkimą 1 CVP IS paskelbta 2022 m. gegužės 20 d. Kvietimą jame dalyvauti priėmė 8 tiekėjai, pasiūlymus pateikė 2, iš kurių UAB „SW Traffic“ pasiūlymas buvo atmestas vadovaujantis Pirkimo sąlygų 6.18.4 punktu, nes šis tiekėjas buvo kviečiamas į privalomą nuotolinę Pirkimo objektą sudarančių prekių demonstraciją (remiantis Pirkimo sąlygų 6.6.3 punktu), tačiau prie jos neprisijungė. Dėl Pirkimo 1 sąlygų buvo gautas UAB „Du Trys“ prašymas paaiškinti (patikslinti) jų turinį ir UAB „Fima“ pretenzija. Savivaldybė šį prašymą ir pretenziją išnagrinėjo įstatymų nustatyta tvarka, priimti sprendimai atsakyti į prašymą paaiškinti Pirkimo 1 sąlygas ir atmesti pretenziją teismui neapskųsti. Įvykdžius Pirkimą 1, Perkančioji organizacija su laimėjusia UAB „Du trys“ 2022 m. rugsėjo 2 d. sudarė fiksuoto įkainio viešojo pirkimo sutartį Nr. SR-514, kurios pradinė vertė – 500 000 Eur su PVM, o Sutarties 1 vertė, tenkanti Projektui – 496 390 Eur su PVM. Projekto vykdytojas 2022 m. rugsėjo 14 d. atsakovei per CVP IS pateikė Pirkimo 1 dokumentus paskesnei patikrai. Bylos rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kad 2022 m. spalio 6 d. ir 2022 m. spalio 21 d. CPVA el. paštu kreipėsi į Savivaldybę patikslinti Pirkimo 1 organizavimo procedūrines aplinkybes, paaiškinti sąlygas, įskaitant jų turinį ir nustatymo priežastis, taip pat aplinkybes, susijusias su tiekėjo prašymu, paaiškinti ginčo Pirkimo sąlygas. Savivaldybė 2022 m. spalio 13 d. ir 2022 m. spalio 24 d. pateikė prašytus paaiškinimus. CPVA 2022 m. lapkričio 8 d. Pranešimu 1 informavo pareiškėją apie pradėtą pažeidimo tyrimą Nr. IT01 dėl to, kad Perkančiosios organizacijos parengtas Pirkimo 1 sąlygų 3 priedas „Švieslenčių, skirtų įrengti Kauno miesto savivaldybės viešojo transporto stotelėse, techninė specifikacija“ buvo galimai dirbtinai ribojantis konkurenciją, kadangi Techninės specifikacijos bendrosios dalies pastabų 2 punkte nurodyta, kad „Reikalaujamą parametrą įrodančios (-ių) nuorodos (-ų) į gamintojo internetinio tinklalapio puslapio (-ių) su momentine (ėmis) ekrano kopija (-omis) (print screen-u) ir (ar) gamintojo dokumentai ir (ar) gamintojo (arba jo įgalioto atstovo) raštiški patvirtinimai nėra reikalaujami tik įrodinėjant tuos parametrus, kurie bus tikrinami demonstracijos metu, t. y. prie kurių 2 punkto lentelės 4–5 stulpelių skiltyse nurodyta šios skilties pildyti nereikia, atitiktis tikrinama demonstracijos metu.“ Taip pat Techninės specifikacijos 2 lentelės „Techniniai reikalavimai Švieslentėms“ 1.10 ir 2.10 punktuose nustatytas reikalavimas, kad švieslentės turi būti paženklintos „CE ženklu (turi turėti ES atitikties deklaraciją (gamintojo).“ Šių dokumentų sąlygų pagrindu atsakovė padarė išvadą, kad Perkančioji organizacija Pirkime 1 reikalavo, jog būtų siūlomos jau pagamintos prekės. CPVA, įvertinusi Perkančiosios organizacijos bei tiekėjų susirašinėjimą CVP IS priemonėmis, kuriame Perkančioji organizacija papildomai nurodė, kad „Tiekėjas privalo demonstruoti konkrečius, šiame pirkime siūlomų prekių modelius <...> siūlomos prekės turi atitikti visus techninėje specifikacijoje keliamus techninius reikalavimus ir jie visi yra vertinami (dalis – iš pateikiamų pirkimo sąlygose nurodytų dokumentų, dalis – demonstracijos metu). <...> Atkreipiame dėmesį, kad šiame pirkime perkamos pagamintos prekės, kurios pasiūlymo pateikimo metu turi atitikti pirkimo dokumentų reikalavimus“, ir paprašė per 5 darbo dienas pateikti paaiškinimus ir anksčiau neteiktus dokumentus, jei tokių yra, kurie galėtų turėti įtakos pažeidimo tyrimo eigai. Pareiškėja 2022 m. lapkričio 15 d. atsakovei pateiktuose išsamiuose paaiškinimuose išdėstė savo poziciją dėl Pirkimo 1 sąlygų teisėtumo, šių nuostatų įtvirtinimo tikslų ir tiekėjų konkurencijos užtikrinimo aplinkybių. CPVA 2023 m. sausio 11 d. priėmė Sprendimą 1, jame konstatavo, kad Projekto vykdytojas, kaip Perkančioji organizacija, pažeidė VPĮ 37 straipsnio 3 dalies nuostatas bei VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principus. Dėl Perkančiosios organizacijos Pirkimo 1 dokumentuose nepagrįstai nustatytų reikalavimų tiekėjams siūlyti tik jau pagamintas šio Pirkimo objektą sudarančias prekes, taip pat privalomai jas demonstruoti jo procedūros vykdymo metu, dirbtinai ribojama tiekėjų konkurencija, apsunkintos potencialių tiekėjų, galinčių tinkamai, kokybiškai ir nustatytais terminais įvykdyti Sutartį net ir už mažesnę nei Pirkimą 1 laimėjusio tiekėjo pasiūlytą kainą, galimybės dalyvauti Pirkime 1. Dėl išvardintų priežasčių buvo pritaikyta 10 proc. finansinė korekcija, t. y. finansuojamą iš ES struktūrinių fondų, Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų, CPVA nustatė 49 639 Eur netinkamų finansuoti išlaidų, iš kurių 29 639 Eur pripažintos netinkamomis finansuoti ES fondų lėšos. Apie šį Sprendimą pareiškėją informavo 2022 m. lapkričio 8 d. pranešimu Nr. PR001 per ES struktūrinės paramos kompiuterinės informacinės valdymo ir priežiūros sistemos 2014–2020 metų laikotarpio projektų įgyvendinimo posistemį (toliau – ir SFMIS2014). Savivaldybė, atsižvelgdama į papildomų švieslenčių įsigijimo poreikį, CVP IS 2022 m. spalio 30 d. paskelbė apie Pirkimą 2, kurio sąlygos iš esmės atitiko Pirkimo 1 nuostatas. Prie Pirkimo 2 prisijungė 8, o pasiūlymą pateikė 2 tiekėjai. Atlikusi Pirkimo 2 procedūras, Perkančioji organizacija su nustatytu laimėtoju UAB „Fima“ (toliau – ir Tiekėjas 2) 2023 m. kovo 7 d. sudarė pirkimo sutartį Nr. SR-115 (toliau – ir Sutartis 2) dėl švieslenčių – informacinių lentų kartu su programine įranga ir neriboto veikimo licencija, įskaitant pilną komplektaciją (su visais jos tinkamam veikimui reikalingais ir jos funkcionalumą užtikrinančiais priedais, taip pat jos sumontavimui ant vertikalaus stulpo (atramos) ir pajungimui reikalingomis instaliacinėmis medžiagomis, tarp kurių ir tvirtinimui skirti elementai, laikikliai), skirtų įrengti Kauno miesto savivaldybės viešojo transporto stotelėse, įsigijimo. Sutarties pradinė vertė – 132 860,00 Eur be PVM, kaina – 160 760,60 Eur su PVM. Savivaldybė 2023 m. kovo 16 d. per CVP IS atsakovei pateikė Pirkimo 2 dokumentus paskesnei patikrai, o 2023 m. kovo 30 d. kreipėsi el. paštu į Savivaldybę, prašydama pateikti Paaiškinimus 2 dėl Pirkimo 2 sąlygų. Pareiškėja 2023 m. balandžio 4 d. pateikė paaiškinimus dėl Pirkimo2 sąlygų. CPVA, vadovaudamasi PAFT 295 punktu, 2023 m. gegužės 9 d. atliko Pirkimo 2 vertinimą ir įtarime apie pažeidimą Nr. IT02 konstatavo, kad Perkančiosios organizacijos parengta techninė specifikacija dirbtinai ribojo konkurenciją, nes joje reikalaujama, kad prekės pasiūlymo pateikimo metu būtų jau pagamintos, nepaisant to, kad perkamos prekės nėra serijiniai gaminiai ir gaminamos pagal konkretų užsakymą, todėl vykdant Pirkimą 2, galimai pažeidė VPĮ 37 straipsnio 3 dalies nuostatas ir 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, skaidrumo ir nediskriminavimo principus. Atsakovė 2023 m. gegužės 11 d. Pranešimu 2 informavo Savivaldybę apie pradėtą pažeidimo tyrimą Nr. IT02 ir paprašė per 5 darbo dienas pateikti paaiškinimus ir anksčiau neteiktus dokumentus, jei tokių yra, kurie galėtų turėti įtakos pažeidimo tyrimo eigai. Savivaldybė 2023 m. gegužės 29 d. pateikė paaiškinimus, išdėstė savo poziciją dėl Pirkimo 2 sąlygų teisėtumo, šių nuostatų įtvirtinimo tikslų ir tiekėjų konkurencijos užtikrinimo aplinkybių. CPVA 2023 m. birželio 30 d. priėmė Sprendimą 2, kuriuo Savivaldybei, įgyvendinant Projektą finansuojamą iš ES struktūrinių fondų, Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų, pritaikyta 5 proc. finansinė korekcija, t. y. nustatyta 7 165,09 Eur netinkamų finansuoti ES fondų lėšų. Apie šį Sprendimą 2023 m. birželio 30 d. Pranešimu 2 per SFMIS2014 informavo pareiškėją. Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimais, kreipiasi į teismą, prašo juos panaikinti. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja VPĮ ir jį detalizuojantys poįstatyminiai teisės aktai. Pagal VPĮ 17 straipsnio 1 dalį perkančioji organizacija užtikrina, jog vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Tiek VPĮ, tiek kituose teisės aktuose nustatyti reikalavimai ir perkančiajai organizacijai, ir tiekėjams tam, kad šiomis procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslai. Siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų, perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenio „Teismų praktika“ Nr. 38, skirto viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgai, skyrių „Viešųjų pirkimų principai ir tikslas“). Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktikoje taip pat konstatuota, kad lygiateisiškumo principas yra viešųjų pirkimų procedūrų reglamentavimo pagrindas: perkančiosios organizacijos apibrėžti sutarties skyrimo kriterijai turi nepažeisti būtent pagrindinių vienodo požiūrio, ne diskriminacijos ir skaidrumo principų. Pareiga laikytis vienodo požiūrio principo atitinka Direktyvų viešųjų pirkimų srityje esmę, pasiūlymus pateikę asmenys turi būti vertinami vienodai tiek jiems rengiant savo pasiūlymus, tiek juos vertinant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT), formuodamas teismų praktiką, yra pasisakęs, kad perkančiajai organizacijai neleistina itin laisvai interpretuoti savo suformuluotas aiškias konkurso sąlygas, nes taip iš esmės gali būti pažeistas sąlygų turinys. Tokie interpretavimo padariniai gali būti konkurso dalyvių teisėtų lūkesčių pažeidimas (žr. pvz. LAT 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2011). Teisėjų kolegija pažymi, kad perkančiosios organizacijos turi teisę nustatyti perkamų prekių, paslaugų ar darbų konkrečias technines savybes ir specifikacijas, tačiau ši teisė nėra ir negali būti absoliuti, nes turi tik tokią diskreciją, kiek jos neriboja teisės aktai ir VPĮ principai. VPĮ 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybės yra apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje. Kai kurių techninių specifikacijų sąvokos apibrėžtos ir 2 straipsnio 10, 13, 30, 34, 35 dalyse. Techninėje specifikacijoje gali būti pateikiamos perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybės, susijusios ir su konkretaus prekių gamybos, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo procesu ar metodu arba konkretaus kito gyvavimo ciklo etapo procesu, net tuomet, kai šie veiksniai nesusiję su fizinėmis perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybėmis. Šios ypatybės turi būti susijusios su pirkimo objektu ir proporcingos perkamų prekių, paslaugų ar darbų vertei ir tikslams. VPĮ 37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų“, o VPĮ 37 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodyta, kad nepažeidžiant privalomų nacionalinių techninių reikalavimų tiek, kiek jie neprieštarauja Europos Sąjungos teisei, techninė specifikacija gali būti parengta nurodant standartą, techninį liudijimą ar bendrąsias technines specifikacijas. Techninėje specifikacijoje taip pat turi būti laikomasi tokios pirmumo tvarkos: pirmiausia nurodomas Europos standartą perimantis Lietuvos standartas, Europos techninio įvertinimo patvirtinimo dokumentas, informacinių ir ryšių technologijų bendrosios techninės specifikacijos, tarptautinis standartas, kitos Europos standartizacijos organizacijų nustatytos techninių normatyvų sistemos arba, jeigu tokių nėra, – nacionaliniai standartai, nacionaliniai techniniai liudijimai arba nacionalinės techninės specifikacijos, susijusios su darbų projektavimu, sąmatų apskaičiavimu ir vykdymu bei prekių naudojimu. Kiekviena nuoroda turi būti pateikta kartu su žodžiais „arba lygiavertis“. VPĮ reguliavimas imperatyviai įtvirtina, kad nurodant standartą, kuris taikomas savo nuožiūra, privaloma nurodyti ir žodžius „arba lygiavertis“. Išimtis taikoma tik tuomet, kai konkretaus standarto privalomas taikymas nustatytas teisės aktu ir tame teisės akte nėra numatytas lygiavertiškumas ar alternatyvumas. Tokiu atveju prie standarto žodžiai „arba lygiavertis“ nėra nurodomi, nes lygiavertiškumas nėra galimas ir toks nurodymas būtų fiktyvus, kadangi to neleistų atitinkamas teisės aktas. LAT praktikoje yra nurodyta, jog fiktyvaus lygiavertiškumo įtvirtinimas pirkimo sąlygose yra draudžiamas, nes tai neatitinka viešųjų pirkimų reguliavimo (LAT 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-969/2021). Teismas vertina ne tik faktinę situaciją, bet ir potencialią galimybę, kad esant tinkamai parengtiems Pirkimo dokumentams, Pirkime galėjo būti ir daugiau dalyvių (šiuo aspektu žr. LAT 2013 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2013). Už konkurencingų sąlygų sudarymą tiekėjams atsakinga perkančioji organizacija, t. y. Savivaldybė. Šiuo atveju pareiškėja Techniniame projekte akivaizdžiai apribojo tiekėjų konkurenciją, nes numatė sąlygą, kad tiekėjai gali siūlyti tik jau pagamintas prekes, o taip pat privalo jas demonstruoti vykdant Pirkimų procedūrą. Savaime suprantama, jog tokie reikalavimai dirbtinai apribojo konkurenciją, apsunkino potencialių tiekėjų, galinčių tinkamai, kokybiškai ir nustatytais terminais įvykdyti Sutartį, gali būti ir už mažesnę nei Pirkimų laimėtojo pasiūlytą kainą, galimybę dalyvauti abiejuose šiame sprendime aptariamuose Pirkimuose. Šiuo atveju tiekėjai negalėjo siūlyti lygiaverčių švieslenčių, nors jos faktiškai ir atitiktų Savivaldybės poreikius. Iš byloje pateiktų procesinių dokumentų nustatyta, jog UAB „SW Traffic“ buvo kviečiama į privalomą nuotolinę Pirkimo objektą sudarančių prekių demonstraciją, tačiau prie jos neprisijungė. Tikėtina, kad dėl aptariamos sąlygos šis tiekėjas pasitraukė, nes buvo apribota jo galimybė dalyvauti Pirkime 1. Kai pirkimo sąlygos yra diskriminuojančios, neproporcingos ir kai viešųjų pirkimų sistema nėra skaidri, ją įtakoja subjektyvūs interesai, tiekėjai nėra suinteresuoti dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose, kadangi turi išankstinę nuomonę, jog toks dalyvavimas yra deklaratyvus, o faktiniai laimėtojai yra aiškūs be konkurencinių varžybų (Iškreipta konkurencija viešuosiuose pirkimuose ir signalai tiekėjams, į ką atkreipti dėmesį, 2022-03-21, D. K., Infolex). Akivaizdu, kad Techninė specifikacija – viena iš esminių pirkimo dokumentų sudėtinių dalių, apibūdinanti pirkimo objektą, todėl jos parengimui turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Išanalizavus VPĮ nuostatas darytina išvada, kad rengiant techninės specifikacijos sąlygas, perkančiajai organizacijai palikta diskrecija pačiai spręsti dėl, jos manymu, tinkamiausio pirkimo objekto suformulavimo, tačiau ši teisė nėra absoliuti – perkančioji organizacija turi tik tokią diskreciją, kiek jos neriboja teisės aktai ir viešųjų pirkimų principai. Tai teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad perkančiosios organizacijos parengtos techninės specifikacijos reikalavimai negali apriboti ar pernelyg susiaurinti potencialių tiekėjų galimybės dalyvauti pirkime ir pateikti konkurencingus pasiūlymus. Vadovaudamasi teismų praktika, teisėjų kolegija akcentuoja, kad šio ginčo atveju Perkančioji organizacija, rengdama pirkimo dokumentus, privalėjo užtikrinti, kad jie būtų tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, tam, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o Perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia. LAT yra pažymėjęs, kad „<...>siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų, be kita ko, skaidrumo principo, perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija; perkančiosios organizacijos turi įvertinti, ar formuojamos pirkimo sąlygos reikalingos ir tikslingos, pernelyg nesuvaržys tiekėjų ar jų nesuklaidins, nelems ginčų“ (LAT 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017). Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas – pakankamas pagrindas pripažinti neteisėtais Perkančiosios organizacijos veiksmus. Viešiesiems pirkimams taikytini tiek bendrieji ES teisės principai, tiek iš šių principų kylantys VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti specialieji lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principai. Šių principų laikymosi garantas ir jų galimo pažeidimo subjektas – perkančioji organizacija (o ne tiekėjas) (LAT 2013 m. balandžio 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga (I) Nr. AC-38-1). Viešųjų pirkimų principų taikymas srities (rationae materia) prasme reiškia, kad viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį, įskaitant, tiek dėl tarptautinių ir supaprastintų, tiek dėl klasikinio ir komunalinio sektorių viešųjų pirkimų visų procedūrų nuostatų. Pareiškėja mano, kad atsakovė be pagrindo, neteisėtai pakeitė vertinimą dėl Pirkimų sąlygų turinio atitikties VPĮ, pažeidus proporcingumo principą, pritaikyta korekcija prieštarauja finansinių korekcijų taikymo tikslui. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog finansinė korekcija paskirta atsižvelgus į pažeidimo pobūdį, įvertinus su juo susijusias aplinkybes: buvo vykdomas tarptautinis pirkimas atviro konkurso būdu; tarptautiniu skelbimu paskelbus apie Pirkimą CVP IS pasiūlymus pateikė 8 tiekėjai, pasiūlymus pateikė 2; techninės specifikacijos reikalavimai (standartai) buvo susiję su Pirkimo objektu; Pirkimą laimėjo ekonomiškai naudingiausias tiekėjo pasiūlymas. Teisėjų kolegija nustatė, kad buvo pritaikyta mažiausia iš galimų Gairėse nurodytų fiksuotų korekcijų. Atsakovė, nustatydama taikytiną jos dydį, įvertino pažeidimo pobūdį, reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegijai tai leidžia spręsti, kad finansinės korekcijos dydis šio ginčo atveju proporcingas padarytam pažeidimui. Apibendrinant byloje nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad CPVA, priimdama ginčijamą Sprendimą, tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, išanalizavo faktinių aplinkybių visetą. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos padarytus VPĮ pažeidimus, ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, konstatuoja, kad atsakovė veikė teisėtai ir pagrįstai skyrė atitinkamą finansinę korekciją, kuri proporcinga padarytam pažeidimui. Vadovaujantis išdėstytu, daroma išvada, kad nėra pagrindo naikinti ginčijamą Sprendimą, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Proceso dalyviai išdėstė daugiau argumentų, tačiau teisėjų kolegija vertina, kad jie nėra esminiai šioje administracinėje byloje ir nekeičia sprendime padarytos išvados, todėl jų nenagrinės ir nepasisakys. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teisėjų kolegija nusprendžia : Pareiškėjos Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą. Teisėjos Violeta Balčytienė Indrė Pukanasytė-Biekšė Rūta Miliuvienė