Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas, Administracija, Savivaldybė, Projekto vykdytojas arba Perkančioji organizacija) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir atsakovas, CPVA) 2023 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. IT-01 (toliau – ir Sprendimas 1) ir 2023 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. IT-02 (toliau – ir Sprendimas 2, abu kartu – ir Sprendimai).

2.1. CPVA priėmė Sprendimą 1, kuriuo Savivaldybei, įgyvendinant projektą „Viešojo transporto infrastruktūros plėtra Kauno mieste“ Nr. 04.5.1-TID-R-514-21-0008 (toliau – ir Projektas), finansuojamą iš Europos Sąjungos (toliau – ir ES) struktūrinių fondų, Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų, nustatyta 49 639 Eur netinkamų finansuoti išlaidų suma, iš kurių 29 639 Eur pripažintos netinkamomis finansuoti ES fondų lėšos, bei Sprendimą 2, kuriuo Savivaldybei, įgyvendinant Projektą, nustatyta 7 165,09 Eur netinkamų finansuoti ES fondų lėšų. Skundžiamuose Sprendimuose teigiama, kad, įgyvendindama Projektą, Savivaldybė atviro konkurso būdu atliko tarptautinės vertės pirkimą „Švieslenčių, skirtų įrengti Kauno miesto savivaldybės viešojo transporto stotelėse, pirkimas“, Nr. 588831 (toliau – ir Pirkimas 1) ir Nr. 634132 (toliau – ir Pirkimas 2, abu kartu – ir Pirkimai). Atsakovo vertinimu, Savivaldybė, vykdydama Pirkimus, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 17 straipsnio 1 dalies ir 37 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tokią išvadą CPVA padarė įvertinusi Pirkimų sąlygų 3 priedo „Švieslenčių, skirtų įrengti Kauno miesto savivaldybės viešojo transporto stotelėse, techninė specifikacija“ (toliau – ir Techninė specifikacija) nuostatas, kuriose, be kita ko, nustatyta, kad „Reikalaujamą parametrą įrodančios (-ių) nuorodos (-ų) į gamintojo internetinio tinklalapio puslapio (-ių) su momentine (-ėmis) ekrano kopija (-omis) (print screen-u) ir (ar) gamintojo dokumentai ir (ar) gamintojo (arba jo įgalioto atstovo) raštiški patvirtinimai nėra reikalaujami tik įrodinėjant tuos parametrus, kurie bus tikrinami demonstracijos metu, t. y. prie kurių 2 punkto lentelės 4–5 stulpelių skiltyse nurodyta šios skilties pildyti nereikia, atitiktis tikrinama demonstracijos metu“; „Švieslentė turi būti paženklinta CE ženklu (turi turėti ES atitikties deklaraciją (gamintojo)“ (toliau – ir Pirkimų sąlygos). CPVA teigimu, Pirkimų sąlygomis iš tiekėjų Savivaldybė neteisėtai reikalavo siūlyti tik jau pagamintas prekes (švieslentes). Tokiu būdu buvo dirbtinai apribota tiekėjų konkurencija.

2.2. CPVA be pagrindo, neteisėtai pakeitė vertinimą dėl Pirkimų sąlygų turinio atitikties VPĮ, Sprendimai priimti nepagrįstų ir neišsamių argumentų pagrindu, pažeidus proporcingumo principą, pritaikyta finansinė korekcija prieštarauja finansinių korekcijų taikymo tikslui, Sprendimas 1 pagrįstas neteisingu su Pirkimu 1 susijusių aplinkybių vertinimu. Savivaldybė, įgyvendindama VPĮ jai suteiktą diskreciją, nepažeidė šiuo Įstatymu nustatyto reguliavimo.

2.3. Įgyvendinamo Projekto tikslas – mažinti viešojo transporto poveikį aplinkai (užterštumą), sukurti subalansuotą judumo sistemą, didinti keleivių patogumą keliauti viešojo transporto priemonėmis, gerinti Kauno miesto susisiekimo sistemos ir gyvenamosios aplinkos patrauklumą. Šiam tikslui pasiekti bus naudojama viena iš priemonių – viešojo transporto stotelėse bus įrengtos realaus laiko informacijos švieslentės. Įgyvendinus Projektą bus sumažintas transporto neigiamas poveikis aplinkai, sudarytos geresnės susisiekimo sąlygos viešajam transportui, pagerinta miestiečių gyvenimo kokybė, sumažintos išlaidos susisiekimui, skatinamas darnus judumas. Tikslinė projekto grupė – Kauno miesto savivaldybės gyventojai, taip pat ir Kauno miesto bei priemiestinio viešojo transporto keleiviai ir svečiai, kurie suinteresuoti gyventi kokybiškoje ir švarioje aplinkoje, greitai, patogiai ir mažiausiais kaštais pasiekti kelionės tikslą mieste. Tuo tikslu 2021 m. sausio 15 d. CPVA ir Savivaldybė pasirašė sutartį Nr. 04.5.1-TID-R-514-21-0008 dėl Projekto finansavimo iš 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos (toliau – ir Finansavimo sutartis). Projekto biudžete numatyta didžiausia galima Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma – 1 012 347,09 Eur, iš kurių 860 232,36 Eur sudaro ES struktūrinių fondų lėšos, o 152 114,73 Eur – nuosavos lėšos. Savivaldybė vykdė viešojo transporto stotelių švieslenčių įsigijimo rinkos konsultaciją, kuria tiekėjams viešai pristatytas Techninės specifikacijos projektas, jų prašoma atsakyti į klausimus, pateikti savo pastebėjimus ir pasiūlymus. Rinkos konsultacijos metu rinkos dalyviai neprašė Savivaldybės panaikinti Pirkimų sąlygų. CPVA 2022 m. balandžio 28 d., atlikusi išankstinę Pirkimo 1 dokumentų patikrą, informavo Savivaldybę, kad pritaria Pirkimo sąlygų projektui, jam teikia rekomendacijas dėl dokumentų tobulinimo, į kurias prašo atsižvelgti. Tarp CPVA nurodytų rekomendacijų nebuvo pastabų ar komentarų dėl ginčo Konkurso sąlygų teisėtumo ir atitikties imperatyviosioms viešųjų pirkimų teisės normoms.

2.4. Savivaldybė 2022 m. gegužės 20 d. paskelbė Pirkimą 1. Kvietimą dalyvauti Pirkime 1 priėmė 8 tiekėjai, pasiūlymus pateikė 2. Dėl Pirkimo 1 sąlygų buvo gautas UAB „Du Trys“ prašymas paaiškinti (patikslinti) jų turinį ir UAB „Fima“ pretenzija. Savivaldybė juos išnagrinėjo, atsakė į prašymą paaiškinti Pirkimo sąlygas ir atmetė pretenziją, sprendimų neapskundė teismui. Tiekėjo UAB „SW Traffic“ pasiūlymas, vadovaujantis Pirkimo sąlygų 6.18.4 punktu, buvo atmestas, nes šis dalyvis buvo kviečiamas į privalomą nuotolinę Pirkimo objektą sudarančių prekių demonstraciją, tačiau prie jos neprisijungė. Pirkimo laimėtoju pripažintas tiekėjas UAB „Du trys“ (toliau – ir Tiekėjas 1), su kuriuo Savivaldybė 2022 m. rugsėjo 2 d. sudarė fiksuoto įkainio viešojo pirkimo sutartį Nr. SR-514 (toliau – ir Sutartis 1), kurios pradinė vertė – 500 000 Eur su PVM, o Sutarties vertė, tenkanti Projektui – 496 390 Eur su PVM. Pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 14 d. atsakovui per Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą (toliau – ir CVP IS) pateikė Pirkimo dokumentus paskesnei patikrai. CPVA 2022 m. spalio 6 d. ir 2022 m. spalio 21 d. kreipėsi į Savivaldybę patikslinti įvairias Pirkimo 1 organizavimo procedūrines aplinkybes, paaiškinti Pirkimo1 sąlygas, įskaitant šių sąlygų turinį ir nustatymo priežastis, taip pat aplinkybes, susijusias su tiekėjo prašymu paaiškinti Pirkimo sąlygas ir jo teikta pretenzija bei Savivaldybės atsakymais. Pareiškėjas 2022 m. spalio 13 d. ir 2022 m. spalio 24 d. pateikė paaiškinimus. Atsakovas 2022 m. lapkričio 8 d. informavo Savivaldybę apie pradėtą pažeidimo tyrimą Nr. IT01 (toliau – ir Pranešimas 1) ir paprašė pateikti paaiškinimus ir neteiktus dokumentus, jei tokių yra, kurie galėtų turėti įtakos pažeidimo tyrimo eigai. 2022 m. lapkričio 15 d. Savivaldybė atsakovui pateikė paaiškinimus (toliau – ir Paaiškinimai1), kuriuose pateikė savo poziciją dėl Pirkimo sąlygų teisėtumo, šių nuostatų įtvirtinimo tikslų ir tiekėjų konkurencijos užtikrinimo aplinkybių, tačiau 2023 m. sausio 11 d. atsakovas priėmė Sprendimą 1 dėl Pirkimo 1 įtvirtintų Pirkimo sąlygų neteisėtumo.

2.5. Savivaldybė, atsižvelgdama į papildomų švieslenčių įsigijimo poreikį, 2022 m. spalio 30 d. paskelbė Pirkimą 2, kurio sąlygos iš esmės atitiko Pirkimo 1 nuostatas. Prie Pirkimo 2 prisijungė 8, o pasiūlymą pateikė 2 tiekėjai. Pareiškėjas 2023 m. kovo 16 d. atsakovui per CVP IS pateikė Pirkimo 2 dokumentus patikrai. CPVA 2023 m. kovo 30 d. kreipėsi į Savivaldybę, prašydama pateikti paaiškinimus dėl Pirkimo sąlygų. 2023 m. balandžio 4 d. Savivaldybė pateikė paaiškinimus, 2023 m. gegužės 11 d. atsakovas informavo Savivaldybę apie pradėtą pažeidimo tyrimą Nr. IT02 (toliau – ir Pranešimas 2) ir paprašė pateikti paaiškinimus ir neteiktus dokumentus, jei tokių yra, kurie galėtų turėti įtakos pažeidimo tyrimo eigai. Savivaldybė 2023 m. gegužės 29 d. paaiškinimuose (toliau – ir Paaiškinimai 2) pateikė savo poziciją dėl ginčo Pirkimo sąlygų teisėtumo, šių nuostatų įtvirtinimo tikslų ir tiekėjų konkurencijos užtikrinimo aplinkybių, tačiau atsakovas 2023 m. birželio 30 d. priėmė Sprendimą 2 dėl Pirkimo sąlygų neteisėtumo.

2.6. Abiejuose Sprendimuose pateiktas atitinkamų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 patvirtintos Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės (toliau – ir PAFT) nuostatų aiškinimas ir jų vertinimas bei aktuali jų vertinimo teisminė praktika nepatvirtina neribotos CPVA teisės keisti priimtus ir projektų pareiškėjams pateiktus vertinimus dėl konkrečių viešojo pirkimo nuostatų teisėtumo. PAFT 295 punktas reglamentuoja tik subjektus, kurie gali įtarti pažeidimus ir informacijos šaltinius, kurių pagrindu gali būti įtariamas pažeidimas (inicijuojamas tyrimas), ir priešingai, nei nurodoma Sprendime, nesuteikia CPVA teisės bet kuriuo metu pakeisti savo ankstesnį viešojo pirkimo sąlygų teisėtumo vertinimą. Teisės aktuose tokia CPVA teisė apskritai nėra suteikta.

2.7. Atsakovas patikrino Pirkimo 1 sąlygas, nenustatė VPĮ reikalavimų pažeidimų, todėl Savivaldybė atliko Pirkimus, sudarė teisėtą viešojo pirkimo sutartį ir tik baigiant ją įgyvendinti, atsakovas nustatė pažeidimus, nors PAFT tokia CPVA teisė neįtvirtinta. Atsakovas negalėjo ir neturėjo pagrindo, iš pradžių pripažinusi Pirkimo sąlygas teisėtomis (iš anksto įvertinusi Pirkimo 1 sąlygas) ir pagrįstomis, vėliau priimti priešingą Sprendimą ir nustatyti, kad Pirkimo 2 sąlygos neteisėtos. Pareiškėjo įsitikinimu, nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad į jo pastabas (rekomendacijas) išankstinės patikros metu galima neatsižvelgti, todėl neva dėl to nėra reikšminga, kad jis nenustatė jokių Pirkimo sąlygų neatitikčių VPĮ išankstinės patikros metu. Sprendimuose nepaaiškino, kodėl CPVA, tikrindama tuos pačius Pirkimų dokumentus, pakeitė Pirkimo sąlygų teisėtumo vertinimą ir nepranešė, kad Pirkimo sąlygos neatitinka VPĮ.

2.8. Pareiškėjui negali kilti rizika ir neigiamos pasekmės dėl CPVA pasikeitusio požiūrio į Pirkimo sąlygų teisėtumą. Pirminio patikrinimo metu atsakovas atliko visų Pirkimo sąlygų teisėtumo vertinimą ir prieštaravimo VPĮ 17 ir 37 straipsniams nenustatė, nerekomendavo pareiškėjui koreguoti Techninę specifikaciją. CPVA nei pagal PAFT, nei pagal teismų praktiką nesuteikiama neribota teisė keisti savo vertinimą, ar tam tikra viešojo pirkimo sąlyga atitinka imperatyviąsias teisės normas, ar ne.

2.9. Ginčijami Sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio nuostatų, kurių laikymosi pareiga išplaukia ne tik iš įstatymų, bet ir teismų praktikos, taip pat stokoja įprastinių dokumentams keliamų aiškumo ir išsamumo kriterijų.

2.10. Atsakovas pateikė poziciją dėl Pirkimo sąlygų teisėtumo, skundžiami Sprendimai priimti didžiąją dalį jos teisinių argumentų iš esmės ignoruojant, o dėl likusių argumentų pateikė deklaratyvius motyvus. Nors Pranešimai ir Sprendimai apimtimi nėra visiškai tapatūs, tačiau turiniu labai panašūs, t. y. CPVA cituoja VPĮ, tačiau nepagrindžia, kodėl bendrosios viešųjų pirkimų teisės normos turėtų būti taikomos būtent jos nurodomu būdu.

2.11. CPVA Sprendimuose netinkamai aiškina ir taiko viešųjų pirkimų principus, nemotyvuotai preziumavo jų pažeidimą, todėl sunku apginti savo teises.

2.12. Sprendimuose atsakovas nepagrindė VPĮ 37 straipsnio 3 dalies, neįrodė, kad švieslentės – produktas, kuriam prekiauti reikalingos išimtinės distribucijos teisės, taigi ūkio subjektai būtų apriboti prisitaikyti prie Pirkimo sąlygų. CPVA taip pat nepagrįstai pagal analogiją taiko Kvalifikacijos metodikos nuostatas, kuriomis grindžia Sprendimus, nors atrankos kriterijai arba kvalifikacijos reikalavimai dėl jų turinio ir taikymo pobūdžio iš esmės – labiau tiekėjų teises ribojančios priemonės, nei techninės specifikacijos nuostatos.

2.13. Sprendime 1 konstatuota, jog ginčo Pirkimo sąlygomis iš esmės reikalauta, kad tiekėjai siūlytų jau pagamintas prekes. CPVA neįrodė, kad ginčo Pirkimo sąlygos būtų iš esmės neteisėtos ir pažeidžiančios VPĮ imperatyviąsias normas, o Savivaldybė išsamiai argumentavo, kodėl jos yra proporcingos ir nepažeidžiančios tiekėjų konkurencijos. Tokiomis pačiomis normomis remiasi ir atsakovas, tik prieina prie kitokių išvadų. Pirkimo sąlygos, kuriomis iš tiekėjų reikalauta pateikti perkamų prekių pavyzdžius ir CE ženklinimą, visiškai atitinka teisinį reguliavimą, todėl nepažeidė VPĮ normų, o atsakovo išvada, kad perkančiųjų organizacijų teisės prašyti pateikti prekių pavyzdžius yra išimtinio pobūdžio, nepagrįsta.

2.14. Galimybė realiai įsitikinti perkamų prekių atitiktimi iškeltiems reikalavimams leidžia perkančiosioms organizacijoms eliminuoti grėsmę, jog šios nusipirks netinkamą prekę, o demonstracijos esmė – patikrinti, ar įrangos gamintojo deklaruojamos savybės nėra tik niekuo nepagrįstas tiekėjo teiginys, t. y. įsitikinti, kad funkcionalumai veikia realiomis sąlygomis. CE ženklinimas užtikrina objektyvų įsitikinimą prekių kokybe ir atitiktimi saugos reikalavimams. CPVA Pirkimo sąlygų teisėtumo įrodinėjimo naštą perkėlė Savivaldybei, kuri neva turėjo įrodyti, kodėl tiekėjai per sutarčiai skirtą laiką nebūtų galėję pagaminti reikiamą kiekį švieslenčių. Atsakovas paneigė perkančiųjų organizacijų teisę prekių atitiktį techninės specifikacijos nuostatoms tikrinti ne tik pagal popierines deklaracijas, o demonstracijos metu. Savivaldybės vertinimu, tai – esminė perkančiųjų organizacijų teisė, kurios negali paneigti nei viešojo pirkimo paskelbimo momentas, nei kitos VPĮ neįtvirtintos sąlygos. CPVA hipotetinis vertinimas, kad be ginčo Pirkimo sąlygų būtų atsiradę daugiau tiekėjų, galinčių pateikti pasiūlymų Pirkime, yra nemotyvuotas ir nepagrįstas.

2.15. Sprendime 2 nurodomas pažeidimas – Techninė specifikacija (konkrečiai, Techninės specifikacijos pastabų 2 p. reikalavimai dėl prekių demonstracijos, taip pat Techninės specifikacijos pastabų 5 p. reikalavimas „Perkamos pagamintos prekės, kurios pasiūlymo pateikimo metu turi atitikti pirkimo dokumentų reikalavimus“ ir Techninės specifikacijos 2 lentelės „Techniniai reikalavimai Švieslentėms“ 1.10 p. nustatytas reikalavimas, kad švieslentės turi būti paženklintos „CE ženklu (turi turėti ES atitikties deklaraciją (gamintojo)“) tariamai dirbtinai riboja konkurenciją. Tokią išvadą atsakovas darė atsižvelgęs į tai, kad šie reikalavimai įpareigoja Pirkime siūlyti jau pagamintas prekes, nors jos nėra serijiniai gaminiai ir gaminamos pagal konkretų užsakymą. Būtent šios aplinkybės, pasak CPVA, leidžia spręsti apie tai, jog Savivaldybė tariamai pažeidė VPĮ 37 straipsnio 3 dalies nuostatas ir 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus. Savivaldybė turėjo teisę Pirkime 2 reikalauti iš tiekėjų siūlyti jau pagamintą prekę, o šiems veiksmams egzistavo objektyvios aplinkybės. Tai, kad jos veiksmai buvo teisėti, pagrindžia ir rinkos dalyvių elgesys tiek iki Pirkimo 2 procedūrų, tiek ir vykdant procedūras. Teisinis reguliavimas (VPĮ, VPT metodiniai dokumentai) leido Savivaldybei patikrinti siūlomas švieslentes, tokia teise ji pasinaudojo įtvirtindama Pirkimo sąlygas, susijusias su tiekėjų galimybe Pirkime 2 siūlyti tik jau pagamintas prekes. Projekto bei Pirkimo objekto reikšmė, ypatumai bei situacija rinkoje lėmė objektyvų, logiškai suprantamą ir pateisinamą poreikį nustatyti reikalavimus, susijusius su galimybe Pirkime 2 siūlyti tik jau pagamintas prekes. Savivaldybė Pirkime 2 nesulaukė jokių rinkos dalyvių „indikacijų“ dėl ginčo Pirkimo sąlygų teisėtumo – nei klausimų ar siūlymų per rinkos konsultaciją, nei prašymų paaiškinti viešojo pirkimo sąlygų tinkamumą, todėl prezumuojama, kad viskas buvo suprantama. Visa tai patvirtina, kad perkamos prekės turi būti pagamintos pasiūlymų pateikimo termino dienai nėra kliūtis dalyvauti tiekėjams pirkime ir siūlyti pagamintas prekes.

2.16. CPVA ignoravo proporcingumo principą, pagal kurį šios institucijos, net esant nurodytam konkrečiam finansinės korekcijos dydžiui, turi teisę netaikyti finansinės korekcijos ar skirti mažesnę. Savivaldybės nuomone, nustatytas pažeidimas nėra šiurkštus, Sprendimu 1 pritaikyta 10 proc., Sprendimu 2–5 proc. finansinė korekcija prieštarauja šių korekcijų taikymo tikslams užtikrinti ES biudžeto finansinius interesus, kadangi Savivaldybės tariamas VPĮ pažeidimas neturėjo įtakos tinkamam visų pagal sutartį numatytų veiklų įvykdymui bei ES finansavimo tikslų įgyvendinimui, nepadarė žalos nei ES, nei nacionaliniam biudžetui. Pritaikytos finansinės korekcijos yra neteisėtos, todėl Sprendimai turi būti panaikinti.

3. Atsakovas CPVA atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4.1. priėmė Sprendimą 1, kuriuo Savivaldybei, įgyvendinant projektą „Viešojo transporto infrastruktūros plėtra Kauno mieste“ Nr. 04.5.1-TID-R-514-21-0008, finansuojamą iš ES struktūrinių fondų, Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų, nustatė 49 639 Eur netinkamų finansuoti išlaidų, iš kurių 29 639 Eur pripažintos netinkamomis finansuoti ES fondų lėšos, taip pat Sprendimą 2, kuriuo pareiškėjui, įgyvendinant Projektą, finansuojamą iš ES struktūrinių fondų, Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų, CPVA nustatyta 7 165,09 Eur netinkamų finansuoti ES fondų lėšų suma. Sprendimuose konstatuota, jog Projekto vykdytojas, kaip Perkančioji organizacija, vykdydamas Pirkimus, pažeidė VPĮ 37 straipsnio 3 dalies nuostatas ir 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principus, kadangi dėl nepagrįsto Perkančiosios organizacijos sprendimo Pirkimų dokumentuose nustatyti reikalavimus, kad tiekėjai gali siūlyti tik jau pagamintas Pirkimų objektą sudarančias prekes, o taip pat privalo atlikti jų demonstraciją Pirkimų procedūros vykdymo metu, kurie neproporcingi Pirkimų objektui, t. y. Pirkimuose buvo dirbtinai ribojama tiekėjų konkurencija, apsunkintos potencialių tiekėjų, galinčių tinkamai, kokybiškai ir nustatytais terminais įvykdyti Sutartį net ir už mažesnę nei Pirkimus laimėjusio Tiekėjo pasiūlytą kainą, galimybės dalyvauti Pirkime.

4.2. Joks protingas (atidus, rūpestingas) ir pelno siekiantis tiekėjas demonstracijai negamintų ir viešojo pirkimo nelaimėjimo atveju nerizikuotų prarasti investicijas tam, kad kada nors galėtų sudalyvauti viešajame pirkime ir pateikti visą perkančiosios organizacijos poreikį patenkinantį autobusų sustojimo stotelių švieslenčių kiekį, neturint jokių garantijų ar apskaičiuojamos tikimybės, kad tiekėjas tokį viešąjį pirkimą laimės. Dėl nepagrįsto Perkančiosios organizacijos sprendimo Pirkimų dokumentuose nustatyti reikalavimus, kad tiekėjai gali siūlyti tik jau pagamintas Pirkimų objektą sudarančias prekes, o taip pat privalo atlikti jų demonstraciją Pirkimų procedūros vykdymo metu, kurie neproporcingi Pirkimų objektui, Savivaldybei Sprendimu 1 buvo paskirta 10 proc., o Sprendimu 2–5 proc. finansinė korekcija. CPVA vertinimu, reikalavimai buvo pertekliniai ir nebūtini Pirkimų tikslui pasiekti, kadangi Projekto vykdytojui visiškai būtų pakakę įsitikinti Pirkimų objekto sudarančių prekių atitiktimi iš tiekėjų pasiūlymų bei kartu su pasiūlymais pateikiamų dokumentų (brėžinių, gamintojo katalogų, nuotraukų ir kt.). Savivaldybės pozicija – ydinga ir visiškai nederanti su VPĮ įtvirtintais viešųjų pirkimų principais, kurių laikymasis – viešojo pirkimo tikslų pasiekimo ir galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešojo pirkimo procedūrose išvengimo garantas. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, – pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus.

4.3. Nagrinėjamu atveju viešasis interesas – ne tik VPĮ tikslų pasiekimas ir tam tikrų Savivaldybės poreikių tenkinimas įsigyjant reikalingas prekes, bet ir sąžiningos tiekėjų konkurencijos skatinimas.

4.4. Siekiant atskleisti Pirkimo 1 objektą sudarančių prekių specifiškumą, pažeidimo tyrimo metu papildomai vertino tiekėjų pasiūlytų prekių kainas, pradines tiekėjų investicijas, kurių reikėjo norint dalyvauti Pirkime 1. CPVA nustatė, kad siekiant pademonstruoti Pirkimo 1 prekes, tiekėjui preliminariai reikėjo nuo 12 188,90 Eur su PVM iki 13 660,90 Eur su PVM investicijų, o norint pasiūlyti visą jau pagamintą Pirkimo 1 objektą sudarančių prekių kiekį, reikėjo nuo 323 285,71 Eur iki 368 400 Eur siekiančios sumos Pirkimo 1 objektą sudarančių prekių gamybai ir/ar įsigijimui. Pirkime 2 tiekėjo pasiūlymo kaina – 143 301,87 Eur su PVM. Tiekėjo UAB „Du trys“ pasiūlymo kaina – 156 041,60 Eur su PVM. Joks protingas ir pelno siekiantis tiekėjas tiek demonstracijai, tiek Pirkimams negamintų, nesandėliuotų ir preliminariai neinvestuotų tokių sumų į Pirkimų objektų gamybą /ar įsigijimą, kad kokiam miestui prireikus, galėtų sudalyvauti viešajame pirkime ir pateikti visą perkančiosios organizacijos poreikį patenkinantį autobusų sustojimo stotelių švieslenčių kiekį, neturint garantijų, kad tiekėjas tokį viešąjį pirkimą laimės.

4.5. Būtent Savivaldybei, ne CPVA teko pareiga pagrįsti, kad Techninėje specifikacijoje įtvirtinti reikalavimai nėra aukšti ar pernelyg specifiniai, arba pagrįsti, kad nors Techninėje specifikacijoje įtvirtinti reikalavimai yra aukštesni ir specifiniai, tačiau jie yra grindžiami ypatinga perkamo objekto svarba ar sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektą, specifine paskirtimi, arba tuo, kad aukštą ar labai tikslų reikalavimą pateisina viešojo intereso apsauga. Pareiga pagrįsti, jog Pirkimai buvo atlikti remiantis VPĮ apibrėžtais reikalavimais, tenka pareiškėjui.

4.6. Paskesnės Pirkimų dokumentų patikros metu akivaizdžiai kilo kvazi ginčas, kurio metu CPVA, kaip įgyvendinančioji institucija, kreipėsi į Projekto vykdytoją su prašymu paaiškinti ir pagrįsti reikalavimų nustatymo Pirkimų dokumentuose pagrįstumą. Atsakant į atsakovo prašymus, Perkančiajai organizacijai nepakako įvardinti abstrakčias reikalavimų įtraukimo priežastis, tačiau kartu buvo būtina pateikti šias priežastis patvirtinančius įrodymus, kurie įtikinamai pagrįstų reikalavimų įtraukimo reikalingumo faktą. Pareiškėjas to nesugebėjo įvykdyti, nors ne CPVA, kaip įgyvendinančiajai institucijai, bet būtent jam, kaip Perkančiajai organizacijai ir Pirkimų šeimininkui, tenka pareiga įrodyti, kad reikalavimai nėra aukštesni ir specifiniai arba, kad egzistuoja aukštesnių ir specifinių reikalavimų įtvirtinimą Pirkimų dokumentuose pateisinančios aplinkybės, o reikalavimai buvo būtini ir proporcingi Pirkimų objektui, nustatyti pagrįstai, nediskriminuoja tiekėjų ir neriboja konkurencijos.

4.7. Sprendimuose detaliai išanalizavo visus pareiškėjo Paaiškinimuose nurodytus reikalavimų įtraukimo argumentus ir darė išvadą, kad Projekto vykdytojo Paaiškinimuose nurodytos priežastys nepateisina ir nepagrindžia neproporcingų Pirkimų objektui, dirbtinai tiekėjų konkurenciją ribojančių Pirkimo dokumentų reikalavimų įtvirtinimo. CPVA sprendė, kad Projekto vykdytojas neįrodė, jog reikalavimai nėra aukštesni ir specifiniai arba kad jų įtvirtinimas Pirkimo dokumentuose gali būti grindžiami ypatinga Pirkimų objekto svarba, specifine paskirtimi, arba tuo, kad aukštus ar labai tikslius reikalavimus pateisina viešojo intereso apsauga. Savivaldybė didelį dėmesį skiria sofistiniam teismų praktikos aiškinimui, siekdama paneigti jai pačiai tenkančią įrodinėjimo pareigą bei perkelti ją CPVA.

4.8. Nepagrįsta pareiškėjo pozicija, kad, jeigu atliko pirkimo dokumentų išankstinę patikrą ir jos metu nepateikė pastebėjimų ar rekomendacijų dėl pirkimo dokumentų reikalavimų, tai automatiškai tokie reikalavimai tampa teisėtais, o jeigu vėlesnių patikrų metu paaiškėtų, kad tokie reikalavimai vis dėlto yra neteisėti, tai ne pareiškėjas, kaip Pirkimo šeimininkas, o CPVA, kaip įgyvendinančioji institucija, turėtų prisiimti tokio pirkimo dokumentuose nustatyto neteisėto ir nepagrįsto reikalavimo sukeliamas neigiamas pasekmes. Į tai paaiškina, kad išankstinės patikros metu atliekamas tik sąlyginis pirkimo dokumentų teisėtumo vertinimas. Tai reiškia, kad įgyvendinančioji institucija nevertina ir neprivalo vertinti visų pirkimo dokumentų ir visų elementų, juo labiau neprivalo suformuluoti konkrečių pirkimo sąlygų nuostatų. Atlikus išankstinę pirkimo dokumentų patikrą, įgyvendinančioji institucija teikia pastabas ir rekomendacijas, kurios projektų vykdytojams nėra privalomos. Paskesnės patikros metu atliekamas tiek pirkimo dokumentų sąlygų teisėtumo, tiek sąlygų praktinio taikymo vertinimas. Tai atitinka PAFT 463 punkto nuostatos reikalavimams, t. y. būtent paskesnės patikros metu įgyvendinančioji institucija privalo įvertinti ir pirkimo sąlygų teisėtumą, ir jų praktinį taikymą.

4.9. Perkančiosios organizacijos – savo srities profesionalės, todėl turi teisę į CPVA pastabas neatsižvelgti, o paskesnės pirkimo patikros metu iškilus klausimams dėl vienokios ar kitokios sąlygos teisėtumo ir įgyvendinimo tinkamumo vertinimo, gali grįsti savo poziciją pateikdamos paaiškinimus ir dokumentus, lygiai taip pat perkančiosios organizacijos turi kritiškai vertinti ne tik pirkimo dokumentų sąlygas, kurias įgyvendinančioji institucija peržiūrėjo ir įvertino, bet ir tas, dėl kurių pastabų ir rekomendacijų perkančioji organizacija iš viso nesulaukė, kadangi būtent ji – to pirkimo šeimininkė ir atsako už tinkamą aktualių teisės aktų laikymąsi. Nors Savivaldybė teigė, jog negalėjo savo iniciatyva pakeisti atsakovo įvertintų Pirkimo 1 sąlygų, tačiau palyginus paskelbto Pirkimo 1 dokumentus su atsakovo išankstinės patikros metu vertintais dokumentais matyti, kad pareiškėjas ne tik papildė Pirkimo 1 dokumentus, bet ir atsižvelgė ne į visas CPVA teiktas rekomendacijas.

4.10. Savivaldybės įgyvendinamas Projektas dalinai finansuojamas iš ES lėšų, todėl šiuo atveju taikytini tiek ES, tiek nacionalinės teisės aktai bei juos aiškinanti teismų praktika. Tiek teisės aktai, tiek teismų praktika aiškiai įtvirtina CPVA teisę, o kartu ir pareigą, atlikti viešųjų pirkimų, finansuojamų ES lėšomis, priežiūrą ir kontrolę bei atlikti įtariamo pažeidimo tyrimus ir nustatyti pažeidimus, jeigu tam yra faktiniai ir teisiniai pagrindai.

4.11. CPVA, vykdydama jai pavestas funkcijas, vadovaujantis PAFT nuostatose, susisijusiose su bendrųjų išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimais, turėjo pareigą patikrinti, kad Projektų vykdytojo deklaruotos išlaidos gali būti pripažintos tinkamomis. Nors Savivaldybės padarytas pažeidimas paaiškėjo paskesnės Pirkimų dokumentų patikros metu, tai teisinio vertinimo nekeičia. Atlikusi Pirkimų išankstinį vertinimą ir informavusi pareiškėją, kad pastebėjimų, dėl kurių kiltų įtarimas dėl pažeidimo, nenustatė, tačiau tai nereiškia, kad ji galėjo įgyti lūkesčių, jog atsakomybė už tinkamą Pirkimų atlikimą pasibaigė. Pareiškėjas, įgyvendindamas Projektą ir būdamas atsakingas, žino visas jo įgyvendinimą reglamentuojančias taisykles ir teisės aktų reikalavimus, todėl turi jais vadovautis. Projekto sprendimai priklauso pačiam pareiškėjui, jis pats priima sprendimus, įsipareigojimus prieš tiekėją pagal sudaromas pirkimų sutartis ir dėl pasirinkto elgesio modelio turi atsakyti tik jis pats.

4.12. Skundo argumentai dėl jau pagamintų prekių egzistavimo nepagrįsti įrodymais, kadangi Savivaldybė, organizuodama Pirkimus, nesidomėjo, kiek ir kokių yra tiekėjų, galinčių patiekti Techninėje specifikacijoje nurodytas prekes, neatliko rinkos analizės, keldama konkurenciją ribojančius ginčo reikalavimus. Pareiškėjas nežinojo, ar tokios prekės apskritai egzistuoja, tuo suteikdamas nepagrįstą pranašumą tiekėjui, kuris dalyvavo Savivaldybės atliktuose rinkos tyrimuose. Pirkimų sąlygų taikymas visiems potencialiems rinkos subjektams nereiškia, kad nebuvo diskriminuojami konkretūs jos dalyviai. Šiuo atveju buvo diskriminuojami rinkos dalyviai, galintys pateikti ir dar nesertifikuotą prekę, kuri turi tam tikrą užbaigtumo stadiją.

4.13. Sprendimuose CPVA teigė „Nors nagrinėjamu atveju Perkančioji organizacija pasirinko reikalauti, kad tiekėjai pademonstruotų jau pagamintas Pirkimo objektą sudarančias prekes ne kaip kvalifikacijos reikalavimą, bet siekdama įsitikinti tiekėjų siūlomų prekių atitiktimi Techninės specifikacijos reikalavimams, aukščiau nurodyto Kasacinio teismo išaiškinimo kontekste pagal analogiją svarbu atsižvelgti ir į Kvalifikacijos metodikos nuostatas, kurių 25 p. nurodoma <...>“, tačiau Sprendimuose į Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos, patvirtintos VPT direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu „Dėl Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos patvirtinimo“ Nr. 1S-105 (toliau – ir Kvalifikacijos metodika), nuostatas tik atsižvelgiama, ir jos nėra privalomai taikomos.

4.14. Pareiškėjui Sprendimu 1 pritaikyta 10 proc., o Sprendimu 2–5 proc. finansinė korekcija – visiškai proporcinga padarytam pažeidimui. Vykdydama jai pavestas funkcijas, vadovaudamasi PAFT nuostatomis, susijusiomis su bendrųjų išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimais, CPVA turi pareigą patikrinti, ar projekto vykdytojo deklaruotos išlaidos gali būti pripažintos tinkamomis. PAFT 407–408 punktuose nurodyta, kad jei projekte patirtos išlaidos yra įgyvendintos pažeidžiant PAFT ar viešųjų pirkimų reikalavimus, jos gali būti pripažintos netinkamomis. Įgyvendinančioji institucija, nustatydama tinkamų (netinkamų) finansuoti išlaidų sumą, privalo vadovautis ir Sprendimuose vadovavosi PAFT nuostatomis. Finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, matomų neigiamų padarinių. Nagrinėjamu atveju pažeidimas negali būti vertinamas formaliu. Savivaldybei išmokėjus netinkamas finansuoti išlaidas, susijusias su šiuo pažeidimu, padaryta žala ES bendrajam biudžetui, nors valstybės narės gali deklaruoti ir prašyti apmokėti tik tinkamas finansuoti išlaidas. Savivaldybė nepagrįstai sutapatino finansinę korekciją su sankcijomis (baudomis) už viešųjų pirkimų pažeidimus, tokiu būdu bandydama įrodyti, kad pritaikytų finansinių korekcijų dydis yra neproporcingas padarytam pažeidimui, nors pareiga grąžinti neteisėtais veiksmais nepagrįstai gautą naudą yra ne sankcija, o pripažinimo, kad nesilaikyta sąlygų, reikalingų norint gauti pagal ES taisykles kylančią naudą, ir kad dėl to nauda suteikta nepelnytai, pasekmė. Taikant finansinę korekciją projekto vykdytojui neišmokama dalis finansavimo lėšų arba jis turi grąžinti jau išmokėtas, tačiau projekto vykdytojas nėra įpareigojamas sumokėti baudą, t. y. sumą, kuri viršytų finansavimo sumą. Atsakovas nepažeidė nė vieno VAĮ 3 straipsnyje įtvirtinto viešojo administravimo principo, o priimti Sprendimai visiškai atitinka šio įstatymo nustatytus reikalavimus. Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su atsakovo išsamiu pažeidimo tyrimu, teisės normų aiškinimu ir taikymu, nėra pagrindas tokius Sprendimus laikyti neatitinkančiu VAĮ reikalavimų ir tokios pareiškėjo keliamos abejonės –visiškai nepagrįstos, laikytinos akivaizdžiu bandymu neprisiimti atsakomybės už savo veiksmus.

II.

5. Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 4 d. sprendimu pareiškėjo Savivaldybės skundą atmetė.

6.1. Pareiškėjas ir atsakovas 2021 m. sausio 15 d. pasirašė sutartį Nr. 04.5.1-TID-R-514-21-0008 dėl Projekto finansavimo iš 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos.

6.2. CPVA, atlikusi išankstinę Pirkimų dokumentų patikrą, 2022 m. balandžio 28 d. informavo Savivaldybę, kad pritaria Pirkimų sąlygų projektui, dėl dokumentų tobulinimo teikia rekomendacijas, į kurias prašo atsižvelgti. Pirkimų objektas – dviejų rūšių (ne mažiau kaip 6 ir ne mažiau kaip 9 eilučių) besikeičiančios informacijos švieslentės kartu su programine įranga ir neriboto veikimo licencija, įskaitant pilną komplektaciją (su visais jos tinkamam veikimui reikalingais ir jos funkcionalumą užtikrinančiais priedais, taip pat jos sumontavimui ant vertikalaus stulpo (atramos) ir pajungimui reikalingomis instaliacinėmis medžiagomis, tarp kurių ir tvirtinimui skirti elementai, laikikliai) – į atskiras Pirkimų dalis nebuvo skaidomas.

6.3. Savivaldybė, įgyvendindama Projektą, 2022 m. gegužės 20 d. atviro konkurso būdu įvykdė tarptautinius pirkimus „Švieslenčių, skirtų įrengti Kauno miesto savivaldybės viešojo transporto stotelėse, pirkimas“. Apie Pirkimą 1 CVP IS paskelbta 2022 m. gegužės 20 d. Kvietimą jame dalyvauti priėmė 8 tiekėjai, pasiūlymus pateikė 2, iš kurių UAB „SW Traffic“ pasiūlymas buvo atmestas vadovaujantis Pirkimo sąlygų 6.18.4 punktu, nes šis tiekėjas buvo kviečiamas į privalomą nuotolinę Pirkimo objektą sudarančių prekių demonstraciją (remiantis Pirkimo sąlygų 6.6.3 p.), tačiau prie jos neprisijungė. Dėl Pirkimo 1 sąlygų buvo gautas UAB „Du Trys“ prašymas paaiškinti (patikslinti) jų turinį ir UAB „Fima“ pretenzija. Savivaldybė šį prašymą ir pretenziją išnagrinėjo įstatymų nustatyta tvarka, priimti sprendimai atsakyti į prašymą paaiškinti Pirkimo 1 sąlygas ir atmesti pretenziją teismui neapskųsti. Įvykdžius Pirkimą 1, Perkančioji organizacija su laimėjusia UAB „Du trys“ 2022 m. rugsėjo 2 d. sudarė fiksuoto įkainio viešojo pirkimo sutartį Nr. SR-514, kurios pradinė vertė – 500 000 Eur su PVM, o Sutarties 1 vertė, tenkanti Projektui – 496 390 Eur su PVM. Projekto vykdytojas 2022 m. rugsėjo 14 d. atsakovei per CVP IS pateikė Pirkimo 1 dokumentus paskesnei patikrai.

6.4. 2022 m. spalio 6 d. ir 2022 m. spalio 21 d. CPVA el. paštu kreipėsi į Savivaldybę patikslinti Pirkimo 1 organizavimo procedūrines aplinkybes, paaiškinti sąlygas, įskaitant jų turinį ir nustatymo priežastis, taip pat aplinkybes, susijusias su tiekėjo prašymu, paaiškinti ginčo Pirkimo sąlygas. Savivaldybė 2022 m. spalio 13 d. ir 2022 m. spalio 24 d. pateikė prašytus paaiškinimus.

6.5. CPVA 2022 m. lapkričio 8 d. Pranešimu 1 informavo pareiškėją apie pradėtą pažeidimo tyrimą Nr. IT01 dėl to, kad Perkančiosios organizacijos parengtas Pirkimo 1 sąlygų 3 priedas „Švieslenčių, skirtų įrengti Kauno miesto savivaldybės viešojo transporto stotelėse, techninė specifikacija“ buvo galimai dirbtinai ribojantis konkurenciją, kadangi Techninės specifikacijos bendrosios dalies pastabų 2 punkte nurodyta, kad „Reikalaujamą parametrą įrodančios (-ių) nuorodos (-ų) į gamintojo internetinio tinklalapio puslapio (-ių) su momentine (ėmis) ekrano kopija (-omis) (print screen-u) ir (ar) gamintojo dokumentai ir (ar) gamintojo (arba jo įgalioto atstovo) raštiški patvirtinimai nėra reikalaujami tik įrodinėjant tuos parametrus, kurie bus tikrinami demonstracijos metu, t. y. prie kurių 2 punkto lentelės 4–5 stulpelių skiltyse nurodyta šios skilties pildyti nereikia, atitiktis tikrinama demonstracijos metu.“ Taip pat Techninės specifikacijos 2 lentelės „Techniniai reikalavimai Švieslentėms“ 1.10 ir 2.10 punktuose nustatytas reikalavimas, kad švieslentės turi būti paženklintos „CE ženklu (turi turėti ES atitikties deklaraciją (gamintojo).“ Šių dokumentų sąlygų pagrindu atsakovas padarė išvadą, kad Perkančioji organizacija Pirkime 1 reikalavo, jog būtų siūlomos jau pagamintos prekės. CPVA, įvertinusi Perkančiosios organizacijos bei tiekėjų susirašinėjimą CVP IS priemonėmis, kuriame Perkančioji organizacija papildomai nurodė, kad „Tiekėjas privalo demonstruoti konkrečius, šiame pirkime siūlomų prekių modelius <...> siūlomos prekės turi atitikti visus techninėje specifikacijoje keliamus techninius reikalavimus ir jie visi yra vertinami (dalis – iš pateikiamų pirkimo sąlygose nurodytų dokumentų, dalis – demonstracijos metu). <...> Atkreipiame dėmesį, kad šiame pirkime perkamos pagamintos prekės, kurios pasiūlymo pateikimo metu turi atitikti pirkimo dokumentų reikalavimus“, ir paprašė per 5 d. d. pateikti paaiškinimus ir anksčiau neteiktus dokumentus, jei tokių yra, kurie galėtų turėti įtakos pažeidimo tyrimo eigai.

6.6. Pareiškėjas 2022 m. lapkričio 15 d. atsakovui pateiktuose išsamiuose paaiškinimuose išdėstė savo poziciją dėl Pirkimo 1 sąlygų teisėtumo, šių nuostatų įtvirtinimo tikslų ir tiekėjų konkurencijos užtikrinimo aplinkybių.

6.7. CPVA 2023 m. sausio 11 d. priėmė Sprendimą 1, kuriame konstatavo, kad Projekto vykdytojas, kaip Perkančioji organizacija, pažeidė VPĮ 37 straipsnio 3 dalies nuostatas bei VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principus. Dėl Perkančiosios organizacijos Pirkimo 1 dokumentuose nepagrįstai nustatytų reikalavimų tiekėjams siūlyti tik jau pagamintas šio Pirkimo objektą sudarančias prekes, taip pat privalomai jas demonstruoti jo procedūros vykdymo metu, dirbtinai ribojama tiekėjų konkurencija, apsunkintos potencialių tiekėjų, galinčių tinkamai, kokybiškai ir nustatytais terminais įvykdyti Sutartį net ir už mažesnę nei Pirkimą 1 laimėjusio tiekėjo pasiūlytą kainą, galimybės dalyvauti Pirkime 1. Dėl išvardintų priežasčių buvo pritaikyta 10 proc. finansinė korekcija, t. y. finansuojamą iš ES struktūrinių fondų, Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų, CPVA nustatė 49 639 Eur netinkamų finansuoti išlaidų, iš kurių 29 639 Eur pripažintos netinkamomis finansuoti ES fondų lėšos. Apie šį Sprendimą pareiškėją informavo 2022 m. lapkričio 8 d. pranešimu Nr. PR001 per ES struktūrinės paramos kompiuterinės informacinės valdymo ir priežiūros sistemos 2014–2020 m. laikotarpio projektų įgyvendinimo posistemį (toliau – ir SFMIS2014).

6.8. Savivaldybė, atsižvelgdama į papildomų švieslenčių įsigijimo poreikį, CVP IS 2022 m. spalio 30 d. paskelbė apie Pirkimą 2, kurio sąlygos iš esmės atitiko Pirkimo 1 nuostatas. Prie Pirkimo 2 prisijungė 8, o pasiūlymą pateikė 2 tiekėjai.

6.9. Atlikusi Pirkimo 2 procedūras, Perkančioji organizacija su nustatytu laimėtoju UAB „Fima“ (toliau – ir Tiekėjas 2) 2023 m. kovo 7 d. sudarė pirkimo sutartį Nr. SR-115 (toliau – ir Sutartis 2) dėl švieslenčių – informacinių lentų kartu su programine įranga ir neriboto veikimo licencija, įskaitant pilną komplektaciją (su visais jos tinkamam veikimui reikalingais ir jos funkcionalumą užtikrinančiais priedais, taip pat jos sumontavimui ant vertikalaus stulpo (atramos) ir pajungimui reikalingomis instaliacinėmis medžiagomis, tarp kurių ir tvirtinimui skirti elementai, laikikliai), skirtų įrengti Kauno miesto savivaldybės viešojo transporto stotelėse, įsigijimo. Sutarties pradinė vertė – 132 860 Eur be PVM, kaina – 160 760,60 Eur su PVM.

6.10. Savivaldybė 2023 m. kovo 16 d. per CVP IS atsakovui pateikė Pirkimo 2 dokumentus paskesnei patikrai, o 2023 m. kovo 30 d. kreipėsi el. paštu į Savivaldybę, prašydama pateikti Paaiškinimus 2 dėl Pirkimo 2 sąlygų. Pareiškėjas 2023 m. balandžio 4 d. pateikė paaiškinimus dėl Pirkimo2 sąlygų.

6.11. CPVA, vadovaudamasi PAFT 295 punktu, 2023 m. gegužės 9 d. atliko Pirkimo 2 vertinimą ir įtarime apie pažeidimą Nr. IT02 konstatavo, kad Perkančiosios organizacijos parengta techninė specifikacija dirbtinai ribojo konkurenciją, nes joje reikalaujama, kad prekės pasiūlymo pateikimo metu būtų jau pagamintos, nepaisant to, kad perkamos prekės nėra serijiniai gaminiai ir gaminamos pagal konkretų užsakymą, todėl vykdant Pirkimą 2, galimai pažeidė VPĮ 37 straipsnio 3 dalies nuostatas ir 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, skaidrumo ir nediskriminavimo principus.

6.12. Atsakovas 2023 m. gegužės 11 d. Pranešimu 2 informavo Savivaldybę apie pradėtą pažeidimo tyrimą Nr. IT02 ir paprašė per 5 d. d. pateikti paaiškinimus ir anksčiau neteiktus dokumentus, jei tokių yra, kurie galėtų turėti įtakos pažeidimo tyrimo eigai. Savivaldybė 2023 m. gegužės 29 d. pateikė paaiškinimus, išdėstė savo poziciją dėl Pirkimo 2 sąlygų teisėtumo, šių nuostatų įtvirtinimo tikslų ir tiekėjų konkurencijos užtikrinimo aplinkybių.

6.13. CPVA 2023 m. birželio 30 d. priėmė Sprendimą 2, kuriuo Savivaldybei, įgyvendinant Projektą finansuojamą iš ES struktūrinių fondų, Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų, pritaikyta 5 proc. finansinė korekcija, t. y. nustatyta 7 165,09 Eur netinkamų finansuoti ES fondų lėšų. Apie šį Sprendimą 2023 m. birželio 30 d. Pranešimu 2 per SFMIS2014 informavo pareiškėją.

7. Teismas pažymėjo, kad perkančiosios organizacijos turi teisę nustatyti perkamų prekių, paslaugų ar darbų konkrečias technines savybes ir specifikacijas, tačiau ši teisė nėra ir negali būti absoliuti, nes turi tik tokią diskreciją, kiek jos neriboja teisės aktai ir VPĮ principai.

8. Už konkurencingų sąlygų sudarymą tiekėjams atsakinga perkančioji organizacija, t. y. Savivaldybė. Šiuo atveju pareiškėjas Techniniame projekte akivaizdžiai apribojo tiekėjų konkurenciją, nes numatė sąlygą, kad tiekėjai gali siūlyti tik jau pagamintas prekes, o taip pat privalo jas demonstruoti vykdant Pirkimų procedūrą. Savaime suprantama, jog tokie reikalavimai dirbtinai apribojo konkurenciją, apsunkino potencialių tiekėjų, galinčių tinkamai, kokybiškai ir nustatytais terminais įvykdyti Sutartį, gali būti ir už mažesnę nei Pirkimų laimėtojo pasiūlytą kainą, galimybę dalyvauti abiejuose šiame sprendime aptariamuose Pirkimuose. Šiuo atveju tiekėjai negalėjo siūlyti lygiaverčių švieslenčių, nors jos faktiškai ir atitiktų Savivaldybės poreikius. Iš bylos dokumentų teismas nustatė, jog UAB „SW Traffic“ buvo kviečiama į privalomą nuotolinę Pirkimo objektą sudarančių prekių demonstraciją, tačiau prie jos neprisijungė. Tikėtina, kad dėl aptariamos sąlygos šis tiekėjas pasitraukė, nes buvo apribota jo galimybė dalyvauti Pirkime 1.

9. Techninė specifikacija – viena iš esminių pirkimo dokumentų sudėtinių dalių, apibūdinanti pirkimo objektą, todėl jos parengimui turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Rengiant techninės specifikacijos sąlygas, perkančiajai organizacijai palikta diskrecija pačiai spręsti dėl, jos manymu, tinkamiausio pirkimo objekto suformulavimo, tačiau ši teisė nėra absoliuti – perkančioji organizacija turi tik tokią diskreciją, kiek jos neriboja teisės aktai ir viešųjų pirkimų principai. Perkančiosios organizacijos parengtos techninės specifikacijos reikalavimai negali apriboti ar pernelyg susiaurinti potencialių tiekėjų galimybės dalyvauti pirkime ir pateikti konkurencingus pasiūlymus.

10. Teismo vertinimu, šio ginčo atveju Perkančioji organizacija, rengdama pirkimo dokumentus, privalėjo užtikrinti, kad jie būtų tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, tam, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o Perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas – pakankamas pagrindas pripažinti neteisėtais Perkančiosios organizacijos veiksmus.

11. Teismas sprendė, kad finansinė korekcija paskirta atsižvelgus į pažeidimo pobūdį, įvertinus su juo susijusias aplinkybes: buvo vykdomas tarptautinis pirkimas atviro konkurso būdu; tarptautiniu skelbimu paskelbus apie Pirkimą CVP IS pasiūlymus pateikė 8 tiekėjai, pasiūlymus pateikė 2; techninės specifikacijos reikalavimai (standartai) buvo susiję su Pirkimo objektu; Pirkimą laimėjo ekonomiškai naudingiausias tiekėjo pasiūlymas. Teismas nustatė, kad buvo pritaikyta mažiausia iš galimų Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452, nustatančiu su Europos Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairese (toliau – ir Gairės) nurodytų fiksuotų korekcijų. CPVA, nustatydama taikytiną jos dydį, įvertino pažeidimo pobūdį, reikšmingas aplinkybes. Finansinės korekcijos dydis šio ginčo atveju proporcingas padarytam pažeidimui.

12. Taigi CPVA, priimdama ginčijamą Sprendimą, tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, išanalizavo faktinių aplinkybių visetą. Įvertinusi pareiškėjo padarytus VPĮ pažeidimus, ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, teismas konstatavo, kad atsakovas veikė teisėtai ir pagrįstai skyrė atitinkamą finansinę korekciją, kuri proporcinga padarytam pažeidimui.

III.

13. Pareiškėjas Kauno miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti. Taip pat pareiškėjas pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pažymi, jog pagal 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1303/2013) 2 straipsnio 36 dalį pažeidimo buvimas reiškia, kad turi būti įvykdytos trys kumuliatyvios sąlygos: i) turi būti padarytas ES teisės (arba nacionalinės teisės, susijusios su ES teisės taikymu) pažeidimas; ii) šis pažeidimas turi būti padarytas ūkio subjekto veiksmais ar neveikimu; iii) turi būti padaryta reali ar potenciali žala ES biudžetui. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl 1-osios ir 3-iosios sąlygos, sudarančių „pažeidimo“ plačiąja prasme sudėtį (kaip „pažeidimas“ suprantamas pagal Reglamento Nr. 1303/2013 2 str. 36 d.). Savivaldybės įsitikinimu, tiek CPVA, tiek teismas neteisingai sprendė dėl pirmosios sąlygos, o dėl trečiosios sąlygos apskritai nenagrinėjo žalos biudžetui sukėlimo aspekto ir šią sąlyga bei konkrečias finansines korekcijas taikė tiesiog jas preziumuodami.

15. Savivaldybės vertinimu, teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kadangi tariamas ginčo Pirkimo sąlygų neteisėtumas yra konstatuotas iš esmės be jokių motyvų ir argumentų, tiek viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas, tiek jį aiškinanti teismų praktika leidžia perkančiosioms organizacijoms tiekėjų reikalauti siūlyti jau pagamintas prekes, o šia teise Savivaldybė galėjo pasinaudoti ir nagrinėjamu atveju, teismas (ir CPVA) visiškai nesprendė dėl potencialios ar realios žalos nacionaliniam ar ES biudžetui.

16. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog tariamas ginčo Pirkimo sąlygų neteisėtumas yra konstatuotas iš esmės be jokių motyvų ir argumentų. Teismo sprendimo motyvuojamoji dalis užima tik 4 puslapius, iš kurių pirmieji du – byloje nustatytų faktinių aplinkybių atkartojimas ar kitų aspektų, dėl kurių iš esmės tarp šalių nekilo ginčo, aprašymas. Kita vertus, net ir likusiuose dviejuose teismo sprendimo puslapiuose iš esmės nėra jokių konkrečių motyvų, iš kurių objektyviai būtų bent kiek aiškiau suprasti, kodėl ginčo Pirkimo sąlygos pripažintos neteisėtomis. Teismo sprendime nėra konkrečiai analizuojami (vertinami) ir CPVA nurodyti argumentai, kurių pagrindu atsakovas ir priėmė ginčijamus Sprendimą 1 ir Sprendimą 2. Teismo sprendimo motyvų abstraktumą patvirtina tai, kad jo pagrindiniai motyvai gali būti pritaikomi bet kurioje kitoje viešųjų pirkimų ginčų byloje.

17. Pareiškėjo teigimu, tiek viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas, tiek jį aiškinanti teismų praktika leidžia perkančiosioms organizacijoms tiekėjų reikalauti siūlyti jau pagamintas prekes, o šia teise Savivaldybė galėjo pasinaudoti ir nagrinėjamu atveju. VPĮ nuostatos (51 str. 7 d. 12 p., 58 str. 6 d., 2 str. 34 d. 2 p.) perkančiosioms organizacijoms leidžia tiekėjų tiek prašyti pristatyti prekių pavyzdžius, tiek prekes žymėti „CE“ ženklu. Be kita ko, perkamų prekių demonstracija buvo leistina pagal Viešųjų pirkimų tarnybos pavyzdines atviro konkurso sąlygas, bet ir kitą metodinę medžiagą. Tačiau teismas nei dėl šių VPĮ nuostatus, nei dėl metodinės medžiagos nepasisakė. Išvados, kad Pirkimo sąlygos neva akivaizdžiai ir dirbtinai apribojo tiekėjų konkurenciją, paradoksaliai ir siurpriziškai lemia griežtesnį teismo vertinimą Savivaldybės atžvilgiu nei tai atliko CPVA.

18. Pareiškėjui neaišku, kokias faktines aplinkybes (be neginčijamo UAB „SW Traffic“ pasiūlymo atmetimo) įvertinęs teismas sprendė, kad tiekėjas buvo apribotas varžytis dėl viešojo pirkimo sutarčių ginčo Pirkimo sąlygų pagrindu. UAB „Traffic“ Pirkime 1 pateikė pasiūlymą, kuris buvo vertintas pagal šio pirkimo sąlygas, tačiau šis tiekėjas, neatvykęs į demonstraciją, buvo pašalintas iš pirkimo procedūrų. Savivaldybė teismui dar 2023 m. birželio 8 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose, be kita ko, papildomai paaiškino UAB „Traffic“ dalyvavimo Pirkime 1 aplinkybes bei pridėjo tiekėjo paaiškinimus.

19. Teismų praktikoje pažymima, kad izoliuotai vertinama aplinkybė, jog tiekėjas neatitinka atitinkamo reikalavimo, neteikia pagrindo pripažinti, kad tokia sąlyga yra apskritai diskriminacinė. Vien tai, jog vieną iš ekonomiškai naudingiausiam pasiūlymui nustatyti naudojamų kriterijų gali patenkinti tik mažas rinkos dalyvių skaičius, savaime nereiškia lygiateisiškumo principo pažeidimo. Savivaldybės įsitikinimu, jai tinkamai pagrindus, kad pagal viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą ir jį aiškinančią teismų praktiką perkančiosios organizacijos iš principo gali tiekėjų reikalauti siūlyti jau pagamintų ir į rinką išleistų prekių, naudojimasis tokia teise iš esmės negali būti pripažįstamas neteisėtu. CPVA iš tiesų nepagrindė ginčo Pirkimo sąlygų neteisėtumo, o šį tik preziumavo. Savivaldybė tiek ikiteisminėje ginčo stadijoje, tiek teismo procese išskirtinai išsamiais teisiniais ir technologiniais motyvais argumentavo poreikį tikrinti perkamų prekių kokybę jau Pirkimo, o ne Sutarties vykdymo metu, šio poreikio įgyvendinimo teisėtumą ir atitiktį VPĮ įtvirtintiems imperatyvams.

20. Savivaldybei negalėjo būti skirta jokia korekcija, kadangi joks realus (ne formalus) pažeidimas nagrinėjamu atveju nebuvo padarytas. CPVA iš tiesų nenustatė aiškaus nukrypimo nuo VPĮ imperatyviųjų nuostatų, o nustatyti pažeidimai yra menami, doktrininio (teorinio) pobūdžio, pagrįsti hipotezėmis ir prezumpcijomis. Nors teismas konstatavo, kad Savivaldybei buvo skirta įmanomai mažiausia sankcija, tačiau iš tiesų susiklostė priešingai – Pirkime 1 Savivaldybei buvo paskirta ne 5, o 10 proc. finansinė korekcija.

21. Gairių 2.1 lentelės 11 punkte tiek, kiek tai susiję su techninėmis specifikacijomis, nenustatyta, kad prekių demonstracija galėtų būti vertinama kaip viešųjų pirkimų teisės pažeidimas. Nors realiai rinkoje egzistavo daugiau nei vienas tiekėjas, kuris galėjo dalyvauti Pirkime 1, tai de facto rodo situacija Pirkime 2, Savivaldybei skirta griežtesnė sankcija tik dėl to, kad tiekėjo pasiūlymas buvo atmestas. Savivaldybės vertinimu, ne dėl jos kaltės (atsakomybės), o paties tiekėjo veiksmų jai nepagrįstai skirta griežtesnė sankcija. Tiek nagrinėjamu, tiek visais kitais atvejais būtina konkrečiai įvertinti projektų vykdytojų individualius veiksmus ir jų galimus ar realius padarinius ES biudžetui, iš anksto nepreziumuojant, jog bet koks nukrypimas nuo viešųjų pirkimų tvarkos lemia finansinės korekcijos taikymą, atsižvelgiant išimtinai į Gairėse įtvirtintus dydžius. Nagrinėjamu atveju CPVA ne tik nustatė finansinės korekcijos dydį, nesivadovaudama proporcingumo principu ir neatsižvelgdama į tariamo pažeidimo mažareikšmiškumą ir formalumą, tačiau apskritai nenustatė ir net nenustatinėjamo tariamo pažeidimo sukeltos žalos ES biudžetui fakto ir konkretaus poveikio išraiškos. Vien ši aplinkybė sudaro pagrindą panaikinti ginčijamus sprendimus kaip neteisėtus ir nepagrįstus.

22. Atsakovas CPVA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

23. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, o jame keliami klausimai iš esmės jau yra išspręsti skundžiamu teismo sprendimu. Sprendimas priimtas teismui visapusiškai išnagrinėjus visas esmines bylos faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, aktualią teismų praktiką, todėl nėra jokio pagrindo jį panaikinti ar pakeisti. Vien pareiškėjo nesutikimas su teismo argumentais ir konstatavimu nėra pagrindas jį naikinti, o vertintinas tik kaip pareiškėjo siekis išvengti finansinės atsakomybės taikymo už VPĮ įtvirtintų viešųjų pirkimų principų ir nuostatų pažeidimą. Teismas pakankamai išsamiai, visapusiškai, objektyviai ištyrė ir įvertino byloje nustatytus faktus, atskleidė bylos esmę, skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjo skundus, pasisakė dėl pareiškėjo keltų reikalavimų.

24. Pareiškėjo padaryti pažeidimai atitinka visas Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte įtvirtintas pažeidimo sąvokos sąlygas, todėl atsakovas turėjo ne teisę, bet pareigą spręsti dėl padarinių – finansinės korekcijos – taikymo. Atsakovas, įvertinęs pirkimų objektų reikalavimus, kitų pirkimų dokumentų sąlygų ir individualių pirkimų vykdymo aplinkybių kontekste, pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas, Pirkimų dokumentuose įtvirtinęs aukštesnius ir specifinius reikalavimus, kurių pagrįstumo, proporcingumo ir būtinumo sutarčių tinkamam įgyvendinimui pareiškėjas nesugebėjo įrodyti, kas kartu reiškia, jog pareiškėjui visiškai būtų pakakę įsitikinti pirkimų objektą sudarančių prekių atitiktimi iš tiekėjų pasiūlymų bei kartu su pasiūlymais pateikiamų dokumentų (brėžinių, gamintojo katalogų, nuotraukų ir kt.), pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas pažeidė VPĮ 37 straipsnio 3 dalies nuostatas bei VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principus. Sprendimais nustatytu VPĮ nuostatų ir viešųjų pirkimų principų pažeidimu buvo padaryta potenciali žala ES finansiniams interesams, tačiau nesant galimybės finansinio poveikio tiksliai kiekybiškai įvertinti dėl pažeidimo pobūdžio, Atsakovas pagrįstai vadovavosi Gairių nuostatomis, ir įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, pažeidimų pobūdį, jo sunkumą, pagrįstai sutarčių vertėms, finansuojamoms Projekto lėšomis, pritaikė Gairėse nustatytą fiksuotą finansinės korekcijos dydį.

25. Sprendimuose nustatytas finansinės korekcijos dydis yra pagrįstas, proporcingas ir negali būti mažinamas. Atsakovas, atlikdamas pažeidimo tyrimą, priimdamas Sprendimus ir taikydamas finansinę korekciją, neviršijo savo kompetencijos bei finansinę korekciją pritaikė vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis, aktualia teismų praktika bei Gairėmis. Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia pareiškėjas, iš Sprendimų turinio galima matyti, kad taikant finansinę korekciją, buvo užtikrintas individualus vertinimas, proporcingumo principo laikymasis, nes buvo atsižvelgta į visas reikšmingas pareiškėjo padaryto VPĮ nuostatų ir viešųjų pirkimų principų pažeidimo padarymo aplinkybes, pobūdį, sunkumą už tokio pobūdžio pažeidimą taikant mažiausią galimą Gairėse nurodomą finansinę korekciją.

26. Perkančiųjų organizacijų teisė, nustatyti tokio pobūdžio ribojimus, nėra absoliuti, priklausanti nuo viešojo pirkimo objekto specifikos, sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektą, specifinės paskirties, viešojo intereso apsaugos ir kitų individualių aplinkybių. Ginčo atveju atsakovas, įvertinęs pirkimų objektus reikalavimų, kitų pirkimų dokumentų sąlygų ir individualių pirkimų vykdymo aplinkybių kontekste, sprendė, kad pareiškėjas reikalavimus nustatė nepagrįstai, dirbtinai suvaržydamas tiekėjų konkurenciją, nesant tam jokios objektyvios būtinybės, kadangi pirkimų tikslą buvo galima pasiekti kur kas mažiau tiekėjų konkurenciją varžančiomis priemonėmis.

27. Priešingai nei teigia pareiškėjas, ne atsakovui, bet būtent pareiškėjui, kaip Perkančiajai organizacijai, tenka pareiga pagrįsti, kodėl pastaroji naudojosi savo teisėmis reikalavimus nustatant griežčiausiu būdu, o to paties Pirkimo tikslo nebuvo galima pasiekti mažiau varžančiomis priemonėmis.

28. Atsakovo vertinimu, reikalavimai buvo pertekliniai ir nebūtini pirkimų tikslui pasiekti, kadangi pirkimų dokumentų sąlygos, o taip pat ir pirkimų vykdymo aplinkybės leidžia teigti, kad pareiškėjui visiškai būtų pakakę įsitikinti pirkimų objektą sudarančių prekių atitiktimi iš tiekėjų pasiūlymų bei kartu su pasiūlymais pateikiamų dokumentų (brėžinių, gamintojo katalogų, nuotraukų ir kt.).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros 2023 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. IT-01 ir 2023 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. IT-02, kuriais Kauno miesto savivaldybei nustatytos netinkamų finansuoti išlaidų sumos, pagrįstumo ir teisėtumo.

30. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui laikėsi pozicijos, kad skundžiamais atsakovo Sprendimais nepagrįstai ir nemotyvuotai nustatyti VPĮ 17 straipsnio 1 dalies ir 37 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimai, esą padaryti Savivaldybės vykdytais miesto viešojo transporto stotelėse įrengtinų švieslenčių pirkimais atviro konkurso būdu. Savivaldybė, įgyvendindama VPĮ jai suteiktą diskreciją, nepažeidė šiame įstatyme įtvirtintų principų. Be to, atsakovas 2022 m. balandžio 28 d. atliko išankstinę Pirkimo 1 dokumentų patikrą ir informavo Savivaldybę apie pritarimą Pirkimo sąlygų projektui, dėl kurio pateiktose tobulinimo rekomendacijose nebuvo pastabų ar komentarų dėl ginčo Konkurso sąlygų atitikties imperatyviosioms viešųjų pirkimų teisės normoms.

31. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui laikėsi pozicijos, kad pareiškėjo, esančio Perkančiąja organizacija, vykdyti ginčo Pirkimai pažeidė VPĮ 37 straipsnio 3 dalies nuostatas ir 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principus, nes tokie Pirkimai buvo vykdyti Savivaldybei nusprendus Pirkimų dokumentuose nustatyti Pirkimų objektui neproporcingą tiekėjams skirtą reikalavimą siūlyti tik jau pagamintas Pirkimų objektą sudarančias prekes ir atlikti jų demonstraciją Pirkimų procedūros vykdymo metu, tuo dirbtinai ribojant tiekėjų konkurenciją Pirkimuose ir apsunkinant galimybes dalyvauti tokiems potencialiems tiekėjams, kurie tinkamai ir kokybiškai galėtų įvykdyti Sutartį nustatytais terminais už mažesnę nei Pirkimus laimėjusio Tiekėjo pasiūlytą kainą.

32. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, pažymėdamas techninės specifikacijos, kaip vienos iš esminių pirkimo dokumentų sudėtinių dalių, svarbą pirkimo objekto apibūdinimui, kuriam skirtinas ypatingas dėmesys ir įgyvendintina neabsoliuti Perkančiosios organizacijos diskrecija, saistoma viešųjų pirkimų principų. Be to, teismas pažymėjo atsakovo pareiškėjui pritaikytos finansinės korekcijos tinkamumą Savivaldybės padaryto teisės pažeidimo pobūdžio ir atviro konkurso būdu vykdyto tarptautinio pirkimo kontekste.

33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad Savivaldybei tinkamai pagrindus iš viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo ir jį aiškinančios teismų praktikos kylančią perkančiosios organizacijos principinę galimybę reikalauti tiekėjų siūlomų jau pagamintų ir į rinką išleistų prekių, tokios galimybės, kaip teisės, įgyvendinimas ja naudojantis iš esmės negali būti pripažįstamas neteisėtu, todėl skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nepagrįstai įvertinta Savivaldybės nagrinėjamu atveju turėta galimybė pasinaudoti perkančiosios organizacijos teise reikalauti tiekėjų atliekamo tik jau pagamintų prekių siūlymo ir demonstravimo. Be to, neaiškus faktinių aplinkybių, esą susijusių su tiekėjų varžymosi dėl viešojo pirkimo sutarčių apribojimo ginčo Pirkimo sąlygomis ir neginčijamo UAB „SW Traffic“ pateikto pasiūlymo atmetimo šiam tiekėjui neatvykus į demonstraciją ir todėl būnant pašalintam iš pirkimo procedūrų, vertinimas skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime. Be to, realus ir aiškus teisės pažeidimas nagrinėjamu atveju nepadarytas, yra menamo ir teorinio pobūdžio, pagrįstas hipotezėmis ir prezumpcijomis. Be to, pirmosios instancijos teismo sprendimas nemotyvuotas.

34. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą laikosi pozicijos, kad apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti ir vertintini kaip pareiškėjo siekis išvengti finansinės atsakomybės už VPĮ įtvirtintų viešųjų pirkimų reikalavimų pažeidimą.

35. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi aplinkybių, patvirtinančių galimas reikšmingai pažeistas valstybės, savivaldybės ir asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus, teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

36. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-57-1062/2022 ir kt.).

37. Bylos duomenimis nustatyta, kad Savivaldybės įgyvendintas projektas „Viešojo transporto infrastruktūros plėtra Kauno mieste“ Nr. 04.5.1-TID-R-514-21-0008 finansuotas iš ES struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų, siekiant viešojo transporto stotelėse naujai įrengiamomis realaus laiko informacijos švieslentėmis sukurti subalansuotą judumo sistemą, didinti keleivių patogumą keliauti viešojo transporto priemonėmis, gerinti Kauno miesto susisiekimo sistemos ir gyvenamosios aplinkos patrauklumą, mažinti viešojo transporto keliamo užterštumo poveikį aplinkai. Pirkimų sąlygų priedas „Švieslenčių, skirtų įrengti <...> stotelėse, techninė specifikacija“ apėmė nuostatas, kuriose atitinkamai numatytas tam tikrų reikalaujamų parametrų įrodinėjimas tuos parametrus tikrinant demonstracijos metu. Savivaldybės 2022 m. gegužės 20 d. paskelbtas Pirkimas 1 sukėlė kvietimą dalyvauti šiame Pirkime priėmusių aštuonių tiekėjų ir dviejų pasiūlymus pateikusių tiekėjų susidomėjimą, taip pat nulėmė vienos bendrovės pateiktą Pirkimo sąlygų turinio paaiškinimo (patikslinimo) prašymą, kurį Savivaldybė patenkino, ir kitos bendrovės pateiktą pretenziją, kurią Savivaldybė atmetė. Vienas iš dviejų pateiktų pasiūlymų buvo atmestas, jį pateikusiam subjektui neprisijungus į privalomą nuotolinę Pirkimo objektą sudarančių prekių demonstraciją, į kurią buvo kviečiamas. Savivaldybė 2022 m. rugsėjo 2 d. sudarė fiksuoto įkainio viešojo pirkimo sutartį Nr. SR-514 su Pirkimo laimėtoju pripažintu tiekėju, kuris buvo teikęs minėtą Pirkimo sąlygų turinio paaiškinimo (patikslinimo) prašymą. Atsakovas 2022 m. spalio 6 d. ir 2022 m. spalio 21 d. kreipėsi į Savivaldybę patikslinti įvairias Pirkimo 1 organizavimo procedūrines aplinkybes ir paaiškinti Pirkimo 1 sąlygas bei jų nustatymo priežastis, taip pat su minėto vieno tiekėjo pateikto Pirkimo sąlygų paaiškinimo prašymo išnagrinėjimu susijusias aplinkybes. Savivaldybė 2022 m. spalio 13 d. ir 2022 m. spalio 24 d. teikė paaiškinimus atsakovui. Pastarasis 2022 m. lapkričio 8 d. pranešė Savivaldybei apie tai, kad pradėtas pažeidimo tyrimas Nr. IT01 ir prašoma pateikti paaiškinimus. Juos Savivaldybė pateikė 2022 m. lapkričio 15 d.

38. Papildomų švieslenčių įsigijimo tikslu Savivaldybės 2022 m. spalio 30 d. paskelbtas Pirkimas 2, kurio sąlygos iš esmės atitiko Pirkimo 1 sąlygas, paskatino dešimt tiekėjų prisijungti prie šio papildomo Pirkimo ir du tiekėjus pateikti pasiūlymus. Atsakovas 2023 m. kovo 30 d. kreipėsi į Savivaldybę dėl Pirkimo sąlygų paaiškinimų. Juos Savivaldybė pateikė 2023 m. balandžio 4 d. Atsakovas 2023 m. gegužės 11 d. pranešė Savivaldybei apie tai, kad pradėtas pažeidimo tyrimas Nr. IT02, ir prašoma paaiškinimų. Juos Savivaldybė pateikė 2023 m. gegužės 29 d.

39. Ginčijamu atsakovo 2023 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. IT-01 Savivaldybei pritaikyta 10 proc. finansinė korekcija, pažymėjus ir įvertinus, be kita ko, tai, kad: 1) vykdytas tarptautinis Pirkimas atviro konkurso būdu, kuris buvo aktualus visai ES rinkai; 2) gauta tiekėjų pretenzijų ir prašymų dėl Pirkimo dokumentų paaiškinimų, susijusių su Perkančiosios organizacijos nustatytais Pirkimo dokumentų reikalavimais, jog tiekėjai gali siūlyti tik jau pagamintas Pirkimo objektą sudarančias prekes, taip pat dėl to, kad privalo atlikti šių prekių demonstraciją; 3) kvietimą dalyvauti Pirkime priėmė aštuoni tiekėjai, pasiūlymus Pirkime pateikė du iš jų, tačiau vieno tiekėjo pasiūlymas (ekonomiškai naudingiausias) buvo atmestas vien dėl nedalyvavimo Pirkimo objektą sudarančių prekių demonstracijoje, todėl minimali konkurencija Pirkime nebuvo užtikrinta; 4) Perkančioji organizacija Pirkimo dokumentuose nustatė nepagrįstus ir neproporcingus Pirkimo objektui Pirkimo dokumentų reikalavimus, kad tiekėjai gali siūlyti tik jau pagamintas Pirkimo objektą sudarančias prekes, taip pat, kad privalo atlikti šių prekių demonstraciją Pirkimo procedūrų vykdymo metu, kurie ne tik de jure, bet ir de facto apribojo tiekėjų galimybes dalyvauti Pirkime; 5) taikoma 10 proc. finansinė korekcija nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui, t. y. nuo 496 390 Eur. Pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma sudaro 49 639 Eur, kuri gali kisti keičiantis Sutarties vertei (pavyzdžiui, dėl atliekamų Sutarties keitimų).

40. Ginčijamu atsakovo 2023 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. IT-02 Savivaldybei pritaikyta 5 proc. finansinė korekcija, pažymėjus ir įvertinus, be kita ko, tai, kad: 1) kvietimą dalyvauti Pirkime priėmė dešimt tiekėjų, pasiūlymus Pirkime pateikė tik du iš jų, atmestų pasiūlymų nebuvo, todėl minimali konkurencija Pirkime buvo užtikrinta; 2) Perkančioji organizacija Pirkimo dokumentuose nustatė nepagrįstus ir neproporcingus Pirkimo objektui Pirkimo dokumentų reikalavimus, kad tiekėjai gali siūlyti tik jau pagamintas Pirkimo objektą sudarančias prekes, o taip pat, kad privalo atlikti šių prekių demonstraciją Pirkimo procedūrų vykdymo metu, kurie ne tik de jure, bet ir de facto apribojo tiekėjų galimybes dalyvauti Pirkime; 3) VPĮ 37 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta perkančiųjų organizacijų pareiga technines specifikacijas parengti taip, kad jos užtikrintų konkurenciją ir nediskriminuotų tiekėjų, t. y. atitiktų esminius lygiateisiškumo (užtikrinamų vienodų galimybių tiekėjams), konkurencijos, proporcingumo (techninės specifikacijos sąsajos su sutarties dalyku bei atitikties sutarties vertei ir tikslui) reikalavimus tokiame kontekste, kai lygiateisiškumo (nediskriminavimo) ir proporcingumo principų laikymasis iš esmės kartu lemia ir konkurencijos užtikrinimą, tuo tarpu lygiateisiškumo (nediskriminavimo) ir proporcingumo reikalavimų nesilaikymas lemia ir konkurencijos apribojimą viešajame pirkime.

41. Byloje iš principo nėra ginčo dėl Savivaldybės Pirkimų dokumentuose suponuojamo tiekėjams skirto reikalavimo siūlyti tik jau pagamintas Pirkimų objektą sudarančias prekes ir atlikti jų demonstraciją Pirkimų procedūros vykdymo metu, tačiau nesutariama, ar toks reikalavimas buvo proporcingas Pirkimų objektui ir dirbtinai neribojo tiekėjų konkurencijos Pirkimuose bei neapsunkino galimybių dalyvauti potencialiems tiekėjams, galintiems kokybiškai įvykdyti Sutartį nustatytais terminais už mažesnę nei Pirkimus laimėjusio Tiekėjo pasiūlytą kainą.

42. Pirmiausia pažymėtina, kad pareiškėjas iš esmės ginčija pirmosios instancijos teismo sprendime atliktą įrodymų vertinimą ir pateikia savo vertinimą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų teismui nėra privaloma ir negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto įrodymų vertinimo taisykle (ABTĮ 56 str. 7 d.). ABTĮ 80 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi pagrįsti savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

43. Vertintina, kad pareiškėjas prisiėmė negatyvių padarinių riziką, kai, būdamas Perkančiąja organizacija, be išskirtinio ir ypatingo poreikio išsamaus motyvavimo nusprendė susieti miesto viešojo transporto stotelėse įrengtinų švieslenčių Pirkimų dokumentuose nustatomus tiekėjams skirtus reikalavimus su ginčo reikalavimu, kad tiekėjai siūlytų tik jau pagamintas Pirkimų objektą sudarančias prekes ir atliktų jų demonstraciją Pirkimų procedūros vykdymo metu. Toks reikalavimas, išsamiai nemotyvuotas konkrečiu įrodytu poreikiu ar konkrečia įrodyta situacija (žr. nutarties 45 punktą), neabejotinai galėjo būti atsakovo Sprendimais traktuojamas kaip neproporcingas Pirkimų objektui ir sudarantis esminių vertybių, kuriomis grindžiami VPĮ nustatyti principai ir kiti reikalavimai, pažeidimą. Pareiškėjas neįrodė, kad tikslas, kurio Projektu siekė Perkančioji organizacija, nebūtų pasiektas be ginčo reikalavimo taikymo.

44. Darytina išvada, kad atsakovas neviršijo iš VPĮ principų kylančios administracinės priežiūros atlikimo ir jo veiksmingumą užtikrinančių administracinio poveikio priemonių taikymo diskrecijos bei turėjo pakankamą faktinį, teisinį pagrindą nustatyti Savivaldybės, įgyvendinusios jai VPĮ nuostatomis ribotai suteiktą Projekto sąlygų nustatymo diskreciją, padarytą VPĮ principų pažeidimą. Šiame kontekste pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui akcentuotas atsakovo įgyvendintas išankstinės Pirkimo 1 dokumentų patikros atlikimas 2022 m. balandžio 28 d. ir tuo grindžiamas pritarimas Pirkimo sąlygų projektui, dėl kurio pateiktose tobulinimo rekomendacijose nebuvo pastabų ar komentarų dėl ginčo Konkurso sąlygų atitikties imperatyviosioms viešųjų pirkimų teisės normoms, ir dėl tokio argumentavimo atsakovo atstovo pirmosios instancijos teismo posėdyje pažymėtas LVAT praktikos dėl išankstinės patikros ignoravimas (žr. skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo 8 puslapio antrą pastraipą), suponuoja, kad nagrinėjamu atveju yra aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija, pagal kurią tai, kad išankstinio patikrinimo metu CPVA savo Išvadoje nepateikė savo pastabų ir rekomendacijų, susijusių su Sprendime nurodytais pažeidimais, nėra aplinkybė, šalinanti pareiškėjo atsakomybę, nes perkančioji organizacija yra atsakinga už tai, kad Pirkimas įvyktų laikantis VPĮ nustatytų viešųjų pirkimų principų bei reikalavimų; atsakovo pastabos ir rekomendacijos, savaime nesuponuoja, jog atsakovas vertino pirkimo dokumentus visa apimtimi ir nenustatė pažeidimų, kuriuos vėliau nustatė Sprendime; todėl CPVA Išvada nesukėlė aiškų, nedviprasmišką perkančiosios organizacijos lūkestį (žr. 2022 m. gegužės 11 d. nutarties administracinės byloje Nr. eA-576-968/2022, 30 punktą).

45. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad Savivaldybei tinkamai pagrindus iš viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo ir jį aiškinančios teismų praktikos kylančią perkančiosios organizacijos principinę galimybę reikalauti tiekėjų siūlomų jau pagamintų ir į rinką išleistų prekių, tokios galimybės, kaip teisės, įgyvendinimas ja naudojantis iš esmės negali būti pripažįstamas neteisėtu, todėl skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nepagrįstai įvertinta Savivaldybės nagrinėjamu atveju turėta galimybė pasinaudoti perkančiosios organizacijos teise reikalauti tiekėjų atliekamo tik jau pagamintų prekių siūlymo ir demonstravimo, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju vertinant, ar Savivaldybė padarė VPĮ nuostatose įtvirtintų principų pažeidimą, esminę svarbą turi įvertinimas, ar Savivaldybė motyvavo ir įrodė poreikį tikrinti perkamų prekių kokybę jau Pirkimo, o ne Sutarties vykdymo metu. Šiuo aspektu, kaip minėta (žr., nutarties 19 ir 33 punktus), pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi abstrakčios ir ypatingo poreikio motyvų aiškumo nesukuriančios pozicijos, grindžiamos iš viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo ir jį aiškinančios teismų praktikos kylančia perkančiosios organizacijos principine galimybe reikalauti tiekėjų siūlomų jau pagamintų ir į rinką išleistų prekių. Toks abstraktus ir su ginčo prekėmis nagrinėjamu atveju individualizuotai nesusietas Savivaldybės poreikio tikrinti perkamų prekių kokybę jau Pirkimo, bet ne Sutarties vykdymo, motyvavimas netraktuotinas kaip sudarantis pakankamą pagrindą paneigti ginčijamų atsakovo Sprendimų ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą. Todėl minėti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai atmetami.

46. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad realus ir aiškus teisės pažeidimas nagrinėjamu atveju nepadarytas ir yra menamo bei teorinio pobūdžio, pagrįstas hipotezėmis ir prezumpcijomis, pažymėtina, kad viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo tikslinėmis viešosiomis lėšomis principai ir jų pagrindą sudaranti konkurencijos pamatinė vertybė nagrinėjamu atveju neabejotinai suponuoja Perkančiajai organizacijai priskirtiną ir atsakovo Sprendimuose pakankamai įrodytą VPĮ nuostatose įtvirtintų principų pažeidimą. Sąvokos „pažeidimas“ apibrėžtis Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte, nurodančiame bet kokį Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės nuostatų dėl jų taikymo pažeidimą, susijusį su ekonominės veiklos vykdytojo veiksmais ar neveikimu, kai dėl nepagrįstų Sąjungos bendrojo biudžeto išlaidų padaroma arba gali būti padaryta žala šiam biudžetui, suponuoja tokio pažeidimo padarymui būtinas tris sąlygas (žr. ir plg. pagal analogiją 2020 m. spalio 1 d. Sprendimo E. M. Metalurgs, C-743/18, EU:C:2020:767, 50 ir 51 punktus ir 2023 m. birželio 8 d. Sprendimo ANAS, C-545/21, EU:C:2023:451, 27 ir 29 punktus): 1) turi būti pažeista taikytina teisė, ne tik su pačios Sąjungos teisės nuostatos, bet ir nacionalinės teisės nuostatos, kurios taikomos Sąjungos struktūrinių fondų remiamiems veiksmams ir kuriomis taip prisidedama prie Sąjungos teisės, susijusios su šių fondų finansuojamų projektų valdymu, įgyvendinimu (2020 m. spalio 1 d. Sprendimo E. M. Metalurgs, C-743/18, EU:C:2020:767, 52 punktas ir 2023 m. birželio 8 d. Sprendimo ANAS, C-545/21, EU:C:2023:451, 30 punktas); 2) turi būti ekonominės veiklos vykdytojo, kuris Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 37 punkte apibrėžiamas kaip bet kuris fizinis ar juridinis asmuo ir bet kuris kitas subjektas, dalyvaujantis įgyvendinant fondų paramą, išskyrus valstybę narę, vykdančią valdžios institucijos įgaliojimus, veiksmai ar neveikimas, dėl kurių padarytas šis pažeidimas; 3) turi būti padaryta reali ar potenciali žala Sąjungos biudžetui, t. y. „padaroma ar būtų padaryta“ žala Sąjungos bendrajam biudžetui ekonominės veiklos vykdytojui pažeidus taikytiną teisę, ne tik konkretaus finansinio poveikio Sąjungos biudžetui atveju, bet ir tuo taikytinų taisyklių nesilaikymu padaromo „pažeidimo“ atveju, kai negalima atmesti galimybės, kad šis pažeidimas turėjo įtakos Sąjungos biudžetui (žr. ir plg. 2017 m. gruodžio 6 d. Sprendimo Compania National de Administrare a Infrastructurii Rutiere, C-408/16, EU:C:2017:940, 60 ir 61 punktai ir 2023 m. birželio 8 d. Sprendimo ANAS, C-545/21, EU:C:2023:451, 38 punktas). Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija įvertino skundžiamus Sprendimus – 2023 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. IT-01 ir 2023 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. IT-02. Pažymėtina, kad Sprendimų turinio išsamumas pagrindžia, kad nustatytos visos trys pažeidimo padarymui būtinos sąlygos. Teisėjų kolegija Sprendimuose realios ar potencialios žalos Sąjungos biudžetui sąlygos neakcentavimą laiko formaliu trūkumu, nes įvertinus Sprendimų turinį akivaizdu, kad ši sąlyga nustatyta ir pareiškėjas procesiniuose dokumentuose nepateikė tai paneigiančių argumentų ir nepridėjo įrodymų. Teisėjų kolegijai, remiantis bylos medžiaga, nekyla abejonių, kad atsakovo pagrįstai nustatytas Perkančiosios organizacijos, vykdžiusios visai ES rinkai aktualų tarptautinį pirkimą, padarytas VPĮ principų pažeidimas turėjo (galėjo turėti) įtakos Sąjungos biudžetui. Todėl minėti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai atmetami.

47. Dėl pareiškėjo skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuotumo teisėjų kolegija pabrėžia, kad ABTĮ 86 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (ABTĮ 86 str. 1 d.). Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti tenkinamas visiškai ar iš dalies (ABTĮ 86 str. 2 d.). Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 3 d.). ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodoma: 1) teismo nustatytos bylos aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; 3) argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; 4) įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas.

48. Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, nes juos paneigia skundžiamo teismo sprendimo turinys. Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino administracinėje byloje nustatytus faktus, atskleidė bylos esmę, teismo sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, pasisakė dėl pareiškėjo kelto reikalavimo, esminių proceso dalyvių argumentų, nurodė teisės normas, jas susiejo su bylos faktinėmis aplinkybėmis.

49. Dėl nagrinėjamu atveju aktualaus proporporcingumo aspekto ir su tuo susijusių pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, pažymėtina, kad minėtų (žr. 11 punktą) Gairių 1.4 punkte numatyti „kriterijai, į kuriuos reikia atsižvelgti sprendžiant dėl proporcingos pataisos normos“, „kai dėl pažeidimo pobūdžio neįmanoma tiksliai apskaičiuoti finansinio poveikio, tačiau pats pažeidimas gali turėti poveikį biudžetui“; Komisija gali apskaičiuoti taikytinos pataisos sumą atsižvelgdama į tris kriterijus, t. y. pažeidimų pobūdį ir sunkumą (...) bei fondų finansinius nuostolius; tai lemia, kad finansinės pataisos, atliekamos remiantis šių gairių 2 skirsnyje nustatytomis fiksuotų dydžių normomis (5 proc., 10 proc., 25 proc. ir 100 proc.), turi atitikti proporcingumo principą; tai neturi įtakos aplinkybei, kad apskaičiuojant galutinę taikytinos pataisos sumą reikia atsižvelgti į visus nustatyto pažeidimo požymius, susijusius su veiksniais, į kuriuos buvo atsižvelgta nustatant šią fiksuoto dydžio normą. Valstybės narės, siekdamos patikslinti kriterijus, taikomus finansinėms pataisoms, atliekamoms remiantis fiksuoto dydžio pataisų normų skale, gali atsižvelgti į Gaires. Jų 1.1 punkte rekomenduojama, kad valstybių narių valdžios institucijos, „ištaisydamos pažeidimus, nustatytus jų pačių tarnybų, taikytų šiose gairėse nustatytus kriterijus ir finansinių pataisų normas“ (žr. ir plg. pagal analogiją 2023 m. birželio 8 d. Sprendimo ANAS, C-545/21, EU:C:2023:451, 45 punktą). Nagrinėjamu atveju aktualus minėtas Gairių 1.4 punktas suponuoja, kad pagal jį nagrinėjamu atveju neįmanoma tiksliai apskaičiuoti finansinio poveikio atitinkamai rinkai, atsakovui Perkančiajai organizacijai pritaikius Reglamento Nr. 1303/2013 144 straipsnio 1 dalyje numatytas 5 proc. ir 10 proc. fiksuoto dydžio finansinės pataisos normas, tačiau atsakovui pakankamai įvykdžius pareigą atsižvelgti į nustatyto pažeidimo vykdant visai Sąjungos rinkai aktualų tarptautinį pirkimą pobūdį ir sunkumą ir į dėl to Sąjungos biudžetui galėjusius kilti finansinius nuostolius. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjo ginčijamais atsakovo Sprendimais atliktas 5 proc. ir 10 proc. fiksuoto dydžio finansinės pataisos normų taikymas Perkančiajai organizacijai atitinka proporcingumo principą.

50. Kiti apeliacinio skundo ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai nėra reikšmingi teisingam ginčo dėl viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2023 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. IT-01 ir 2023 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. IT-02 pagrįstumo ir teisėtumo išsprendimui, todėl dėl kiekvieno iš jų detaliai nėra pasisakoma.

51. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ABTĮ 147 str.), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

52. Kadangi sprendimas šioje byloje priimamas ne pareiškėjo naudai, jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.