Kauno apygardos teismo nutartis

2021-07-27 · Civilinė byla Nr. e2S-1385-921/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-07-27
Bylos Nr.
e2S-1385-921/2021
Teisminio proceso Nr.
2-40-3-00419-2021-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jurgita Sujetienė
Atsakovas
G. Ž.
Ieškovas
L. L.
Civilinė byla Nr. e2S-1385-921/2021Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00419-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.18.1.1.1; 3.3.2.4.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės G. Ž. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. L. ieškinį atsakovei G. Ž. dėl piniginių lėšų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės ieškinį dėl 6 415,06 Eur priteisimo iš atsakovės.

2. Reikalavimo įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – taikyti atsakovės kilnojamojo ir (ar) nekilnojamojo turto, ir (ar) piniginių lėšų, ir (ar) turtinių teisių, esančių pas atsakovę ir (ar) trečiuosius asmenis, areštą atsakovei pareikšto reikalavimo sumai, t. y. 6 415,06 Eur. Nurodė, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise (po ½ dalį) priklauso negyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini). Nors atsakovė yra patalpų bendrasavininkė, tačiau ji neatlieka įstatymiškai nustatytų pareigų tvarkyti ir išlaikyti patalpas. Atsakovė ieškovės atžvilgiu gali elgtis nesąžiningai, t. y. tikėtina, jog turi ir (ar) gali turėti ketinimų paslėpti, perleisti, įkeisti ar kitaip padaryti savo turto dalį neprieinama ir (ar) nepasiekiama, todėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas gali padaryti sudėtingą arba netgi neįmanomą galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino visiškai. Pagrindinės skolos ribose, tai yra 6 415,06 Eur sumai, areštavo atsakovei priklausantį turtą – kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, tai yra perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį. Neužtenkant (ar nesant) nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, likusiai pareikšto reikalavimo sumai užtikrinti, areštavo atsakovei priklausančias pinigines lėšas ir turtines teises, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant šiomis lėšomis disponuoti.

4. Teismas sprendė, kad ieškovė tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą.

5. Teismas nustatė, kad atsakovė yra fizinis asmuo, o tai lemia didesnę riziką dėl teismo sprendimo neįvykdymo ateityje ir ieškovės interesų nepatenkinimo, todėl ieškovė, siekdama pareikšto turtinio reikalavimo įvykdymo užtikrinimo, turi pagrindą prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Įvertino aplinkybę, jog atsakovė yra fizinis asmuo, kurio veiksmai neprognozuojami ir kurio turtinė padėtis priklauso nuo jo valios ir bet kada gali keistis. Laikė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti prielaidą, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, į laikinųjų apsaugos priemonių tikslą ir siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, taip pat vadovaudamasis ekonomiškumo, proporcingumo principais, pripažino, kad laikinas atsakovės turtinių teisių apribojimas nepažeis teisingumo principo, užtikrins ieškovės ir atsakovės teisėtų interesų pusiausvyrą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Nurodo, kad ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė jokių duomenų apie atsakovės nesąžiningumą, jos elgesį ir veiksmus, kurie sudarytų pakankamą pagrindą spręsti apie poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pateikti bendrinio pobūdžio teiginiai ir interpretacijos apie atsakovės turtinę būklę ir jos galimus pokyčius vien dėl to, kad atsakovė yra fizinis asmuo, kas negali būti pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atitinkamai, skundžiama teismo nutartis, kurioje atsakovės teisių ribojimas buvo grindžiamas niekuo nepagrįstų ir jokios įrodomosios vertės neturinčių ieškovės teiginių perrašymu, turėtų būti panaikinta.

6.2. Atsakovės turtinė padėtis yra pakankami gera, kad galėtų išmokėti šioje byloje priteistą sumą. Atsakovei nuosavybės teise priklauso šie nekilnojamieji daiktai: ½ dalis negyvenamosios patalpos– valgyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), vidutinė daikto rinkos vertė 20 000 Eur; 5/8 dalys ūkio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), vidutinė daikto rinkos vertė 98 Eur; 5/8 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė daikto rinkos vertė 24 386 Eur, 5/8 dalys ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė daikto rinkos vertė 262 Eur; 5/8 dalys ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė daikto rinkos vertė 426 Eur; 5/8 dalys ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė daikto rinkos vertė 475 Eur; 5/8 dalys ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė daikto rinkos vertė 179 Eur; 5/8 dalys kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė daikto rinkos vertė 10 Eur; esančių (duomenys neskelbtini); 5/8 dalys žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė daikto rinkos vertė 98 Eur; 5/8 dalys žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė daikto rinkos vertė 3 620 Eur. Turto vertės nustatytos masinio vertinimo būdu, daugelio daiktų prieš 10 metų, todėl reali jų rinkos vertė ženkliai didesnė nei nurodyta nekilnojamojo turto registro išrašuose. Be to, ginčui aktualios patalpos Neringoje šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl, norėdama šias patalpas parduoti, atsakovė, visų pirma, turėtų raštu pasiūlyti jas parduoti ieškovei, kas yra papildomas saugiklis ribojantis asmens galimybę perleisti turtą, kad išvengtų galimai ieškovei palankaus sprendimo vykdymo. Atsakovė yra sąžiningas asmuo, neturi jokių intencijų siekti išvengti būsimo teismo sprendimo vykdymo ir, tuo tikslu, neketina perleisti / paslėpti savo turto ir pan. Atsakovės sąžiningumas yra preziumuojamas ir atsakovės nepaneigtas.

Atsiliepimas

7. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

7.1. Nurodo, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra tuomet, kai ginčas byloje kilęs dėl didelės pinigų sumos ir byloje yra duomenų, kad asmuo (atsakovė), į kurį yra nukreiptas turtinis reikalavimas, ieškovės atžvilgiu gali elgtis nesąžiningai. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad tokios priemonės gali būti taikomos ir prevenciniu tikslu. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos net ir nenustačius nesąžiningumo (nors byloje jis yra nustatytas). Teismo sprendimas, kuriuo būtų patvirtintas ieškovės reikalavimų pagrįstumas, neužtikrintų asmens pažeistų teisių ir teisėtų interesų apgynimo teismo tvarka, jeigu toks sprendimas realiai būtų neįvykdomas, o atsižvelgiant į sąžiningo įgijėjo institutą ir jo teisių apsaugą, tokia tikimybė nagrinėjamu atveju nepaneigta. Esminė faktinė aplinkybė, pagrindžianti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą yra ta, jog atsakovės elgesys iki šiol buvo visiškai neorientuotas į rūpinimąsi turtu, kuris priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise su ieškove. Atsakovė buvo pasyvi ir neužtikrino tinkamos turto būklės (nereagavo į ieškovės raginimus, teisminiuose procesuose buvo pasyvi, nesirūpino turtu ir kt.). Visa tai lemia, jog taikytos laikinosios apsaugos priemonės sudaro sąlygas užtikrinti realų teismo sprendimo įvykdymą net ir tolesnio atsakovės pasyvumo atveju.

7.2. Nurodo, kad ieškinio suma atsakovei, kaip fiziniam asmeniui yra didelė. Atsižvelgiant į atsakovės elgesį (neveikimą), ignoruojant visus ieškovės prašymus bei pasiūlymus yra pakankamas pagrindas spręsti, kad atsakovė ieškovės atžvilgiu elgiasi ir elgsis nesąžiningai, t. y. bylos proceso eigoje gali savo turtą paslėpti tam, kad ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju iš jo negalėtų būti išieškoma skola. Atsakovei nėra teisinių kliūčių perleisti, paslėpti, iššvaistyti turtą, jeigu ji nuspręstų taip pasielgti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1362-178/2017).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemonės – areštą atsakovės turtui.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

Dėl naujų rašytinių įrodymų

10. Apeliantė pateikė išrašus iš Nekilnojamojo turto registro apie turimą nekilnojamąjį turtą. Šių įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas spręstinas, vadovaujantis CPK 180 straipsnio nuostatomis dėl įrodymų ryšio su byla, CPK 197 straipsnio nustatytais reikalavimais rašytiniams įrodymams, CPK 314 straipsniu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantės pateikti rašytiniai įrodymai susiję su nagrinėjama byla, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui minėti įrodymai įvertintini.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Taigi tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų taikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje.

12. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių tuo pagrindu, kad ieškinys preliminariai nepagrįstas, tik tuomet, jei yra reiškiamas akivaizdžiai nepagrįstas materialinis teisinis reikalavimas kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-120-464/2015).

13. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje pagrįstai nurodė, jog ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus. Ieškovė ieškinyje išdėstė ieškinio faktinį pagrindą, nurodė savo argumentus, pateikė prie ieškinio atitinkamus dokumentus, kurie, jos manymu, patvirtina pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių duomenų, kad pagal ieškovės pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jai palankus teismo sprendimas. Todėl pagrįstai laikytina, kad ieškovės pareikštas ieškinys yra prima facie pagrįstas.

14. Teisingai sprendęs dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, esant antrajai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygai, t. y. kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas.

15. Nuosekliai suformuotoje teismų praktikoje, susijusioje su grėsmės teismo sprendimo įvykdymui įrodinėjimu bei jos nustatymu, ne kartą išaiškinta, kad šio išimtinio, itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti būtent to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-210-943/2019). Asmens finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik pastarosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Kitu atveju, t. y. jeigu ieškinio reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtektų, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-908-464/2019).

16. Asmens nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga jį įrodyti. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, todėl šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie galimai nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal byloje priimtą jam nepalankų teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-675-943/2020). Be kita ko, nesąžiningumas nustatomas, kai atsakovas siekia paslėpti, perleisti kitiems asmenims savo turtą, jį įkeisti ar kitokiu būdu realiai apsunkinti ieškovui galimybę įvykdyti jam palankų teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-570-553/2021).

17. Sutiktina su apeliantės pozicija, kad ieškovė nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima padaryti išvadą dėl atsakovės nesąžiningumo. Ieškovė nurodė, kad šalys yra nekilnojamojo turto bendrasavininkės, tačiau atsakovė neatlieka įstatymiškai nustatytų pareigų tvarkyti ir išlaikyti šalių turtą; atsakovės nesąžiningumą įrodinėja jos pasyviu elgesiu dėl rūpinimosi turtu (atsakovė nereagavo į ieškovės raginimus, teisminiuose procesuose buvo pasyvi ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios aplinkybės yra civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir negali būti vertinamos klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo metu. Nagrinėjamu atveju į bylą nėra pateikta įrodymų, kad apeliantė nuosavybės teise valdomą turtą ketina perleisti tretiesiems asmenims ir / ar jį apsunkinti, nėra konkrečių duomenų apie apeliantės turto masės bei jo vertės pokyčius iki nagrinėjamos bylos pradėjimo arba ją pradėjus, t. y. kad atsakovė jau ėmėsi veiksmų sumažinti jos turimo turto masę. Ieškovės procesiniuose dokumentuose taip pat nesama įtikinamų argumentų, kad atsakovė gali imtis su sąžiningu elgesiu nederančių veiksmų ir siekti sumažinti jai priklausančio turto masę arba jo vertę, taip mėgindama išvengti galimai atsirasiančios prievolės atsiskaityti su ieškove. Pažymėtina, kad vien ieškovės subjektyvios nuomonės apie atsakovės nesąžiningumą šioje situacijoje nepakanka.

18. Vertinant ieškovės ir pirmosios instancijos teismo argumentus apie tai, kad reiškiamų reikalavimų suma atsakovei laikytina didele, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovės) turtą, kai esama duomenų apie tai, kad atsakovas galimai atlieka nesąžiningus veiksmus, sąmoningai siekia pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-350-464/2018, 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1590-302/2018; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-22-516/2019). Be to, nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-24-407/2016). Didelė ieškinio reikalavimų suma, kurios nurodymas visuomet priklauso tik nuo ieškovo, nesuponuoja tokių ribojimų, kaip turto areštas, nustatymo poreikio. Ieškinio sumos dydis gali būti vertinamas tik kaip papildomas kriterijus prognozuojamo (labiau tikėtino) atsakovo elgesio kontekste, kai yra sprendžiama dėl galinčios kilti grėsmės sėkmingam teismo sprendimo įvykdymui. Šiame kontekste, įvertinus atsakovės turimą nekilnojamąjį turtą, nenustatyta, kad prašoma priteisti 6 415,06 Eur suma atsakovei yra didelė, todėl ieškinio suma taip pat nesudaro prielaidų spręsti apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą.

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės kaip fizinio asmens turtinę padėtį ir ieškovės subjektyvaus pobūdžio teiginius apie ginčo šalies nesąžiningumą, iš esmės taikė apeliantės nesąžiningumo prezumpciją, tokiu būdu nukrypdamas nuo anksčiau nurodytos aktualios Lietuvos apeliacinio teismo praktikos dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė antros būtinos sąlygos laikinos apsaugos taikymui, dėl ko laikinosios apsaugos priemonės byloje negalėjo būti taikomos (CPK 178, 185 straipsniai).

Apeliacinės instancijos teismo išvados

20. Pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo padarė išvadą, kad egzistuoja ieškovės pageidaujamos laikinosios apsaugos priemonės taikymo sąlygos (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis išdėstytais motyvais, apeliacine tvarka patikrinta nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21. Ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje pateiktus šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinio proceso metu klausimas nesprendžiamas, nes šalių ginčas nėra nagrinėjamas iš esmės. Pirmosios instancijos teismui priėmus procesinį sprendimą dėl bylos baigties, bus paskirstytos ir bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės ­– ieškovės L. L. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims, Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Jurgita Sujetienė